Detali paieška
Titulinis   /   Naujienos   /   Lokalizavimo naujienos   /   Lietuvybę saugoti galima ir kompiuterinėmis programomis

Lietuvybę saugoti galima ir kompiuterinėmis programomis

Lokalizavimo naujienos / 2014 05 23
Lietuvos vartotojai, užsinorėję į kompiuterį įdiegti lietuvišką programinę įrangą, neretai vis dar susiduria su sunkumais – kur jos įsigyti? Visuomenei taip reikalingos įrangos lietuvinimo darbai mūsų šalyje buvo pradėti kur kas vėliau nei daugelyje kitų Europos šalių. Būtent todėl šiandien lietuviškų programų pasiūla – itin menka. Siekdamas padidinti vartotojams naudingų programų pasiūlą, Vilniaus universitetas vykdo projektą, kuris ne tik saugo lietuvių kalbą, bet ir mažina skaitmeninę atskirtį.
 
Įgyvendindamas projektą „Visuomenei aktualios programinės įrangos lokalizavimas, programoms reikalingų priemonių sukūrimas“, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institutas, bendradarbiaudamas su kitais universiteto padaliniais, visuomenei pristatė net keturis programinės įrangos paketus. Sulietuvintos į daugelį kitų kalbų jau išverstos programos, taip pat – sukurta vertimo atmintis ir parengti penki įvairios paskirties kompiuterijos žodynai: anglų–lietuvių kalbų, aiškinamasis norminis, enciklopedinis, teminis ir kompiuterinės leksikos frazynas. Sulietuvintos programos ir visi žodynai viešam naudojimuisi bus prieinami šių metų rudenį.

Pasak projekto vadovės prof. Valentinos Dagienės, šiuo projektu Vilniaus universitetas prisideda prie lietuvių kalbos saugojimo viešojo valstybės gyvenimo srityse: „Lietuvoje šiandien turime didelę skaitmeninę atskirtį ir mažą informacinės visuomenės procesų skatinimą. Todėl siekiant sėkmingai įvykdyti skaitmeninės atskirties visuomenėje mažinimo politiką, svarbu užtikrinti, kad programine įranga būtų taip patogu naudotis, tarsi ji būtų sukurta mūsų kultūrinėje terpėje“.

Kompiuterinių programų lokalizavimas – jų vertimas ir adaptavimas – svarbus ir dėl darbo efektyvumo. „Dirbant kompiuteriu nereikia mokytis užsienio kalba užrašytų mygtukų, komandų, meniu punktų pavadinimų ar aiškintis, ką reiškia kompiuterio pateikiami pranešimai. Tiesa, dažnai labiau apsimoka lokalizuoti užsienietišką, dažniausiai anglišką, programą, negu gaminti originalią“, – pastebi V. Dagienė.

Sulietuvintos programos turėtų praversti ne tik pavieniams vartotojams, tačiau ir švietimo bei mokslo įstaigoms ar verslo įmonėms. „Elektroninio aplanko ir socialinių tinklų programa „Mahara“ gali praversti tiek įmonėse, tiek švietimo įstaigose, pavyzdžiui, vyresniųjų klasių mokiniams. Jie programos aplinkoje galėtų susikurti savo darbų elektroninį aplanką, saugoti jame dokumentus, juos pateikti viešinimui ar įvertinimui bei sulaukti komentarų iš kitų mokinių ar mokytojų. Taip pat programoje mokiniai galėtų burtis į grupes ir jose, tarsi mėgstamame socialiniame tinkle, bendrauti, viešai skelbti savo tinklaraščio įrašus ar rašyti privačius laiškus“, – sako projekto vadovė.

Prie švietimo ir mokslo įstaigų darbo gerinimo prisidės ir virtualioji mokymosi aplinka „Claroline“, kurią pasaulyje jau naudoja nemažai universitetų, mokyklų ar bibliotekų. Pasak V. Dagienės, ši programa daugelyje šalių itin mėgstama dėl savo patogumo: „Programoje yra jau sukurtų šablonų, kurie leidžia neįdedant daug pastangų sukurti organizuojamų kursų turinį. Programa patogi ir dėl to, jog joje galima patikrinti savo žinias, išmokus pateiktą medžiagą“.

Tuo tarpu įmonių atstovus labiau pradžiuginti turėtų sulietuvintos ryšių su klientais valdymo programa „Vtiger CRM“ ir buhalterinės apskaitos programa „Turbocash“. Naudojantis „Vtiger CRM“ galima automatizuoti didžiąją dalį įmonės procesų, todėl užtikrinamas kur kas sklandesnis darbas. Programoje galima ne tik siųsti automatinius reklamos laiškus, bet ir susikurti klientų savitarnos portalą. Naudojant buhalterinės apskaitos programą, užtenka pildyti pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus ir galima gauti įvairias finansinių rodiklių ataskaitas, reikalingas įmonės ūkinei-finansinei veiklai atspindėti. V. Dagienė atkreipia dėmesį, jog šia programa gali dirbti ir negilias apskaitos žinias turintys asmenys.

Lietuvos žinios, 2014 m. gegužės 23 d.
Viešinimas; Naujienos; Lokalizavimas;