Detali paieška
Titulinis   /   Naujienos   /   Lokalizavimo naujienos

Lokalizavimo naujienos

Lokalizavimo naujienos / 2016 11 08 Išleistas Aiškinamasis kompiuterijos terminų žodynas Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institutas išleido Aiškinamąjį kompiuterijos terminų žodyną, kurio elektroninė versija buvo parengta vykdant projektą „Visuomenei aktualios programinės įrangos lokalizavimas, programoms reikalingų priemonių sukūrimas“ (priemonė „Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje“ (VP2-3.1-IVPK-12-K), 2012-04-01–2014-09-30).   Kompiuterija – viena iš tų sričių, kurios terminija yra labiausiai keičiamai ir nuolat atnaujinama. Atsirandant naujoms technologijoms, atsiranda ir poreikis jas taisyklingai įvardyti. Koks yra naujausias teiktinas terminas tam tikrai kompiuterijos sąvokai įvardyti? Ką reiškia viena ar kita kompiuterijos sąvoka? Šie klausimai aktualūs įvairių dalykų (ne tik informacinių technologijų) mokytojams, dėstytojams, įvairių sričių mokslininkams ir daugumai informacinių technologijų vartotojų. Į šiuos klausimus gali padėti atsakyti Aiškinamasis kompiuterijos žodynas, kuriame teikiami ir aprašomi ne tik pagrindiniai, šiuo metu plačiai vartojami ir jau nusistovėję kompiuterijos ir informatikos terminai, bet ir nauji lietuviški terminai, kurių kūrimą skatina informacinė ir technologinė pažanga, programinės įrangos lokalizavimo plėtra.   Žodyną sudaro daugiau kaip 5100 terminų straipsnių. Tai informatikos specialistų pripažinti, Informatikos terminijos komisijos apsvarstyti ir kalbininkų terminologų teigiamai įvertinti terminai.   Nors iki šiol jau būta kompiuterijos, informacinių technologijų terminų ir informatikos profesinės leksikos žodynų, tačiau sparti šios srities plėtra skatina nuolat tikslinti ir pildyti esamą terminiją. AKTŽ iš kitų iki šiol išleistų ir (ar) internete skelbiamų kompiuterijos žodynų išsiskiria savo turiniu. Tai – išskirtinai tik terminų žodynas. Terminų apibrėžtys formuluojamos kuo tiksliau, paprastai pateikiamos vienu sakiniu. Aiškinamajame kompiuterijos terminų žodyne teikiami ir aprašomi ne tik pagrindiniai, šiuo metu plačiai vartojami ir jau nusistovėję kompiuterijos ir informatikos terminai, bet ir nauji lietuviški terminai, pavyzdžiui, žodyne yra nemažai naujų debesijos srities terminų ( mažafunkcis klientas , debesijos laikmena , mišrioji debesija , mobilioji debesija ir kt.). Į žodyną įtraukti terminai, kuriuos informacinių technologijų vartotojas dažniausiai mato kompiuterio ir kitų įrenginių ekrane, kurie sutinkami įvairiose elektroninėse mokymo priemonėse.   Termino straipsnį sudaro terminas, jo apibrėžtis ir atitikmuo (-enys) anglų kalba. Termino straipsnyje taip pat gali būti rodomi jo ryšiai su kitais terminais, sinonimai (jei yra), siūloma papildoma informacija. Į žodyną įtraukta apie 30 vartosenoje dar vis pasitaikančių neteiktinų terminų, pvz.: draiveris (= tvarkyklė ), desktopas (= darbalaukis ), printeris (= spausdintuvas ), sausainiukas (= slapukas ), selfis (= asmenukė ) ir kt.   AKTŽ teikiami kompiuterijos įvairių sričių terminai: aparatinės įrangos, kompiuterių tinklų, interneto svetainių, elektroninio pašto, saityno, debesijos, operacinių sistemų, žmogaus ir kompiuterio sąveikos, programavimo, failų ir dokumentų apdorojimo, kompiuterinės grafikos, programų lokalizavimo ir internacionalizavimo, kompiuteriuose vartojamų ženklų ir kt. Žodyno leidybą finansavo Lietuvos mokslo taryba.   Kviečiame naudotis Aiškinamuoju kompiuterijos žodynu ir kaip elektroniniu ištekliumi, kuris yra skelbiamas svetainėje „Raštija.lt“ ( https://www.raštija.lt/lokalizavimas/%C5%BEodynai/336?did=41 ). Taip pat kviečiame įvertinti šią paslaugą užpildant anketos klausimus ( https://www.raštija.lt/lokalizavimas/apklausa ). Skaityti plačiau > Lokalizavimo naujienos / 2016 09 15 Kviečiame dalyvauti lokalizavimo projekto sukurtų paslaugų vartotojų apklausoje! Projekto „Visuomenei aktualios programinės įrangos lokalizavimas, programoms reikalingų priemonių sukūrimas“ metu buvo parengti arba atnaujinti žodynai (Aiškinamasis kompiuterijos žodynas, Enciklopedinis kompiuterijos žodynas, Anglų–lietuvių kompiuterijos žodynas, Kompiuterijos frazynas, Kompiuterių vartotojų teminis žodynėlis), lokalizuoti programinės įrangos paketai (virtualioji mokymosi aplinka „Claroline“, elektroninio portfelio rengyklė „Mahara“, buhalterinės apskaitos programa „TurboCash“, klientų ryšių valdymo programa „Vtiger CRM“), sukurta vertimo atmintis.   Kviečiame atsakyti į anketos klausimus apie visas projekto sukurtas elektronines paslaugas, kuriomis bent kartą naudojotės ar naudojatės.   https://www.raštija.lt/lokalizavimas/apklausa Dėkojame už skirtą laiką!   Plačiau apie lokalizavimo projektą . Skaityti plačiau > K Lokalizavimo naujienos / 2014 06 13 Kompiuterijos žodynai – ne tik informatikams Iš kompiuterio ekrano skriejantys žodžiai anglų kalba šiandien nestebina nei vaiko, nei vyresnės kartos atstovo – kompiuteriuose įdiegta užsienietiška programinė įranga tapo kasdienybe. Tačiau prireikus frazę ar terminą kur nors užrašyti, jį pranešti ar parengti oficialų dokumentą, dažnai susiduriama su problema – kaip šis kompiuterijos terminas taisyklingai skambėtų lietuviškai? Tokiose situacijose į pagalbą skuba specialistų parengti įvairiausios paskirties kompiuterijos ir informatikos žodynai. Penkis įvairios paskirties kompiuterijos žodynus visuomenei siūlo Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institutas, įgyvendinantis projektą „Visuomenei aktualios programinės įrangos lokalizavimas, programoms reikalingų priemonių sukūrimas“. Tai anglų–lietuvių kalbų, aiškinamasis norminis, enciklopedinis, teminis terminų žodynai ir kompiuterinės leksikos frazynas. Be to, įgyvendinant projektą sulietuvintos keturios programos ir sukurta vertimo atmintis. Kam reikalingi kompiuterijos žodynai? „Kompiuteriai ir informacinės technologijos – neatsiejama šiandienos kasdienybės dalis, o kompiuterijos terminus jau seniai vartoja ne tik informatikos specialistai, – sako Audra Ivanauskienė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis skyriaus vedėja. – Nemažai kompiuterijos, IT terminų vartojama ir kitose srityse. Pavyzdžiui, neseniai ES institucijų vertėjai klausė, ką įrašyti direktyvos, reguliuojančios finansinių priemonių rinką, vertime vietoj  anglų kalbos terminų co-location , proximity hosting . Taigi akivaizdu, kad reikia šių terminų atitikmenų lietuvių kalboje.“ Pasak projekto „Visuomenei aktualios programinės įrangos lokalizavimas, programoms reikalingų priemonių sukūrimas“ vadovės prof. Valentinos Dagienės, parengti kompiuterijos žodynai naudingi ne tik pavieniams vartotojams, plačiajai visuomenei, tačiau ir verslo atstovams. „Programinės įrangos gamintojams bei lokalizuotojams bus lengviau sudaryti ir parinkti komandų, parinkčių, parametrų pavadinimus, versti kompiuterio pranešimus, rengti elektroninius žinynus ir kitus darbui su kompiuteriu reikalingus tekstus“, – sako prof. V. Dagienė. Kaip atsiranda nauji žodynų terminai? Visuomenėje sklando nuomonė, kad kompiuterijos terminai kuriami „iš oro“, tačiau iš tiesų prie kiekvieno lietuviško atitikmens praleidžiama nemažai laiko. „Terminas turi kiek įmanoma tiksliau ir aiškiau įvardyti pačią sąvoką, todėl vertimas pažodžiui ne visada yra geriausia išeitis. Verstinis terminas dėl kalbos ir kultūrų skirtumų gali būti ne tik netinkamas, bet kartais ir visai nesuprantamas“, – sako A. Ivanauskienė. Ji pastebi, kad labai svarbu, kaip naujasis terminas priimamas į kalbą: „Būna terminų, kurie atsiranda savaime ir lengvai prigyja vartosenoje, tačiau kartais naujo termino keli variantai ilgai konkuruoja tarpusavyje, kol atrandamas tinkamiausias“. Kompiuterijos ir IT sritys keičiasi nuolat, todėl su jomis kartu turėtų kisti ir žodynai, tačiau, pasak A. Ivanauskienės, galimybių nuolat žodynus atnaujinti ir sparčiai pildyti ne visada yra. Be to, IT srityse sąvokos sensta bene greičiausiai. Jos tampa nebeaktualios, o sąvokas įvardijantys terminai tampa šių sričių terminijos istorijos faktais, pavyzdžiui, šiandien jau nebeaktualus terminas diskelis (angl. floppy disc ). Penki kompiuterijos žodynai – viešojoje erdvėje Parengę penkis kompiuterijos terminų šaltinius – anglų–lietuvių kalbų, aiškinamąjį norminį, enciklopedinį, teminį terminų žodynus ir kompiuterinės leksikos frazyną – projekto atstovai teigia, kad žodynai bus naudingi kiekvienam dirbančiajam kompiuteriu ir norinčiajam geriau suprasti ar pasitikslinti kompiuterio ekrane matomų žodžių ar jų junginių prasmę. „Į žodynus sudėjome ne tik kompiuterijos žodynuose jau teikiamus, vartosenoje nusistovėjusius, bet ir naujus lietuviškus terminus, kurių kūrimą skatina informacinė ir technologinė pažanga, programinės įrangos lokalizavimo plėtra. Taip pat įtraukėme ir šiuo metu plačiai vartojamų, ypač tarp kompiuterijos specialistų, terminų“, – sako prof. V. Dagienė. Lietuvos žinios , 2014 m. birželio 13 d. Skaityti plačiau > L Lokalizavimo naujienos / 2014 05 23 Lietuvybę saugoti galima ir kompiuterinėmis programomis Lietuvos vartotojai, užsinorėję į kompiuterį įdiegti lietuvišką programinę įrangą, neretai vis dar susiduria su sunkumais – kur jos įsigyti? Visuomenei taip reikalingos įrangos lietuvinimo darbai mūsų šalyje buvo pradėti kur kas vėliau nei daugelyje kitų Europos šalių. Būtent todėl šiandien lietuviškų programų pasiūla – itin menka. Siekdamas padidinti vartotojams naudingų programų pasiūlą, Vilniaus universitetas vykdo projektą, kuris ne tik saugo lietuvių kalbą, bet ir mažina skaitmeninę atskirtį. Įgyvendindamas projektą „Visuomenei aktualios programinės įrangos lokalizavimas, programoms reikalingų priemonių sukūrimas“, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institutas, bendradarbiaudamas su kitais universiteto padaliniais, visuomenei pristatė net keturis programinės įrangos paketus. Sulietuvintos į daugelį kitų kalbų jau išverstos programos, taip pat – sukurta vertimo atmintis ir parengti penki įvairios paskirties kompiuterijos žodynai: anglų–lietuvių kalbų, aiškinamasis norminis, enciklopedinis, teminis ir kompiuterinės leksikos frazynas. Sulietuvintos programos ir visi žodynai viešam naudojimuisi bus prieinami šių metų rudenį. Pasak projekto vadovės prof. Valentinos Dagienės, šiuo projektu Vilniaus universitetas prisideda prie lietuvių kalbos saugojimo viešojo valstybės gyvenimo srityse: „Lietuvoje šiandien turime didelę skaitmeninę atskirtį ir mažą informacinės visuomenės procesų skatinimą. Todėl siekiant sėkmingai įvykdyti skaitmeninės atskirties visuomenėje mažinimo politiką, svarbu užtikrinti, kad programine įranga būtų taip patogu naudotis, tarsi ji būtų sukurta mūsų kultūrinėje terpėje“. Kompiuterinių programų lokalizavimas – jų vertimas ir adaptavimas – svarbus ir dėl darbo efektyvumo. „Dirbant kompiuteriu nereikia mokytis užsienio kalba užrašytų mygtukų, komandų, meniu punktų pavadinimų ar aiškintis, ką reiškia kompiuterio pateikiami pranešimai. Tiesa, dažnai labiau apsimoka lokalizuoti užsienietišką, dažniausiai anglišką, programą, negu gaminti originalią“, – pastebi V. Dagienė. Sulietuvintos programos turėtų praversti ne tik pavieniams vartotojams, tačiau ir švietimo bei mokslo įstaigoms ar verslo įmonėms. „Elektroninio aplanko ir socialinių tinklų programa „Mahara“ gali praversti tiek įmonėse, tiek švietimo įstaigose, pavyzdžiui, vyresniųjų klasių mokiniams. Jie programos aplinkoje galėtų susikurti savo darbų elektroninį aplanką, saugoti jame dokumentus, juos pateikti viešinimui ar įvertinimui bei sulaukti komentarų iš kitų mokinių ar mokytojų. Taip pat programoje mokiniai galėtų burtis į grupes ir jose, tarsi mėgstamame socialiniame tinkle, bendrauti, viešai skelbti savo tinklaraščio įrašus ar rašyti privačius laiškus“, – sako projekto vadovė. Prie švietimo ir mokslo įstaigų darbo gerinimo prisidės ir virtualioji mokymosi aplinka „Claroline“, kurią pasaulyje jau naudoja nemažai universitetų, mokyklų ar bibliotekų. Pasak V. Dagienės, ši programa daugelyje šalių itin mėgstama dėl savo patogumo: „Programoje yra jau sukurtų šablonų, kurie leidžia neįdedant daug pastangų sukurti organizuojamų kursų turinį. Programa patogi ir dėl to, jog joje galima patikrinti savo žinias, išmokus pateiktą medžiagą“. Tuo tarpu įmonių atstovus labiau pradžiuginti turėtų sulietuvintos ryšių su klientais valdymo programa „Vtiger CRM“ ir buhalterinės apskaitos programa „Turbocash“. Naudojantis „Vtiger CRM“ galima automatizuoti didžiąją dalį įmonės procesų, todėl užtikrinamas kur kas sklandesnis darbas. Programoje galima ne tik siųsti automatinius reklamos laiškus, bet ir susikurti klientų savitarnos portalą. Naudojant buhalterinės apskaitos programą, užtenka pildyti pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus ir galima gauti įvairias finansinių rodiklių ataskaitas, reikalingas įmonės ūkinei-finansinei veiklai atspindėti. V. Dagienė atkreipia dėmesį, jog šia programa gali dirbti ir negilias apskaitos žinias turintys asmenys. Lietuvos žinios , 2014 m. gegužės 23 d. Skaityti plačiau > L Lokalizavimo naujienos / 2014 05 13 Lokalizuotų kompiuterinių programų ir kompiuterijos žodynų viešinimo seminarai Lokalizuotų kompiuterinių programų ir žodynų viešinimas – vienos dienos seminarai, skirti visiems besidomintiems informacinių technologijų naujovėmis, vyko 2014 metais. Pristatyti visuomenei aktualios programinės įrangos paketai: virtualioji mokymosi aplinka „Claroline“, elektroninio portfelio rengyklė „Mahara“, buhalterinės apskaitos programa „Turbocash“, klientų ryšių valdymo programa „Vtiger CRM“, vertimo atmintis ir penki kompiuterijos žodynai (aiškinamasis norminis, enciklopedinis, anglų–lietuvių kalbų, dažnai pasikartojančių frazių ir teminis žodynėlis). Sulietuvintomis programomis „Mahara“, „Claroline“, „Vtiger CRM“ ir „Turbocash“, vertimo atmintimi, aktualizuotomis, naujai išleistomis žodynų elektroninėmis versijomis galės naudotis ir atskiri visuomenės nariai, ir viešojo sektoriaus institucijos, ir privačios įmonės. Visi, kurie naudosis šiomis kompiuterinėmis priemonėmis, nepriklausomai nuo savo išsilavinimo ir kalbų mokėjimo, galės plėtoti savo veiklą lietuvių kalba. Programos ir žodynai skelbiami svetainės „Raštija.lt“ lokalizavimo dalyje. Seminarų programa 9.30 Registracija 10.00—10.30 Kam ir kodėl lokalizuojame kompiuterių programas 10.30—13.00 Lokalizuotų programų ir kompiuterinės leksikos žodynų pristatymas 13.00—14.00 Pietūs 14.00—15.00 Lokalizuotų programų ir kompiuterinės leksikos žodynų pristatymas 15.00—16.00 Kompiuterijos terminų ypatybės ir programų lokalizavimas 16.00 Baigiamoji diskusija Lektoriai: Valentina Dagienė, Viktoras Dagys, Gintautas Grigas, Audra Ivanauskienė, Eglė Jasutė, Tatjana Jevsikova, Ieva Jonaitytė, Antanas Smetona, Eugenijus Stratilatovas, Loreta Stratilatovienė, Gabrielė Stupurienė, Skaidra Vaicekauskienė, Audrius Valotka ir kiti. Seminarai 2014 m. balandžio–birželio mėn. buvo rengiami įvairiuose Lietuvos miestuose: Alytuje, Druskininkuose, Kaišiadoryse, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Panevėžyje, Šiauliuose, Tauragėje, Utenoje, Vilniuje. Iš viso įvyko 20 seminarų. Seminaro dalyviams buvo išduotos dalyvavimą patvirtinančios pažymos. Į seminarus buvo registruojama Informacijos technologijų mokymo centro svetainėje. Projekto „Visuomenei aktualios programinės įrangos lokalizavimas, programoms reikalingų priemonių sukūrimas“ rezultatų viešinimo metu buvo paskelbta keliolika pranešimų spaudai, išspausdinti straipsniai nacionalinėje spaudoje („Lietuvos žiniose“) ir regionų (Alytaus, Druskininkų, Jonavos, Jurbarko, Kaišiadorių, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Ukmergės) laikraščiuose, vaizdo reportažus transliavo „InfoTV“ televizija. 2014 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos Seime buvo surengta spaudos konferencija „Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje“, kurioje projektą pristatė prof. V. Dagienė, dr. A. Smetona, dr. A. Valotka.   Dalintis Facebooke     Skaityti plačiau > Lokalizavimo naujienos / 2014 01 01 Posėdis LR susisiekimo ministerijoje 2013 m. lapkričio 5 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijoje įvyko Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje 2009–2013 m. programos koordinavimo tarybos posėdis. Posėdžio pranešimai: Projekto „Visuomenei aktualios programinės įrangos lokalizavimas, programoms reikalingų priemonių sukūrimas“  pristatymas  (pranešėja – Valentina Dagienė). Projekto „Integruotų lietuvių kalbos ir raštijos išteklių, produktų ir paslaugų internetinės svetainės sukūrimas“  pristatymas  (pranešėjas – Virginijus Marcinkevičius). Projekto „Anglų–lietuvių–anglų ir prancūzų–lietuvių–prancūzų kalbų mašininio vertimo, paremto statistiniais metodais, sistemos sukūrimas“  pristatymas  (pranešėjas − Virginijus Dadurkevičius). Skaityti plačiau >