Lokalizuojamos programos

Raštinės paketas „LibreOffice“

„LibreOffice“ yra galingiausias laisvasis raštinės programų paketas, kurį sudaro šios programos:
  • tekstų rengyklė „Writer“,
  • skaičiuoklė „Calc“,
  • pateikčių rengyklė „Impress“,
  • grafikos ir struktūrinių schemų rengyklė „Draw“,
  • duomenų bazių tvarkymo programa „Base“,
  • formulių rengyklė „Math“.

„LibreOffice“ suderinamas su daugeliu dokumentų formatų, tarp jų ir su „Microsoft“ „Word“, „Excel“, „PowerPoint“ ir „Publisher“ dokumentų formatais. Tačiau kur kas daugiau galimybių „LibreOffice“ suteikia naudojant savą, modernų ir atvirą, standartizuotą dokumentų formatą „OpenDocument“ (ODF). Programų paketas veikia visose populiariose operacinės sistemose: „Windows“, „macOS“, „Linux“.

„LibreOffice“ kūrėjų bendruomenė visada atvira naujoms idėjoms, o programą nuolatos testuoja ir naudoja didžiulė ir atsidavusi naudotojų bendruomenė.

„LibreOffice“, kaip ir „Apache OpenOffice“, yra ankstesnio atvirojo raštinės paketo „OpenOffice.org“ atšaka. „Apache OpenOffice“ pranašesnis už „LibreOffice“ platesniu funkcionalumu, aktyvesne, nepriklausoma bendruomene, kurią remia Vokietijoje registruota ne pelno siekianti organizacija „The Document Foundation“, geresniu suderinamumu su „Microsoft Office“ dokumentų formatais, kur kas dažniau išleidžiamomis naujomis programos versijomis su naujomis funkcijomis ir klaidų pataisymais.

Paketas kaip pagrindinį dokumentų formatą naudoja atvirąjį raštinės ISO/IEC standartą „OpenDocument“. Taip pasiekiamas suderinamumas su kitais raštinės programų paketais, nes daugelis jų taip pat naudoja „OpenDocument“ formatą, taip pat yra lengviau atnaujinti „LibreOffice“ versijas, nes nekyla suderinamumo su ankstesne versija parengtais dokumentais problemų.

Projekto metu atnaujinta naujų versijų lokalizacija, lokalizuojami paketo žinynai, sudarant palankias sąlygas paketui diegti Lietuvoje (švietimo įstaigos, namų kompiuteriai, valstybės institucijos ir pan.).

Sulietuvintą raštinės programų paketą „LibreOffice“ galima atsisiųsti iš bendruomenės tinklalapio https://lt.libreoffice.org.

Ištekliai įkelti į mašininio vertimo sistemos lokalizavimo sritį.

„LibreOffice“ (v. 7.0.4) lokalizuotus programos ir žinynų išteklius galima atsisiųsti čia. Naujausių versijų naudotojo sąsajos ir žinynų eilučių ištekliai prieinami „LibreOffice“ lokalizavimo sistemoje „Weblate“ (https://translations.documentfoundation.org/), joje išteklius galima ne tik peržiūrėti, bet ir pasiūlyti vertimus, vertimo klaidų taisymus.

Interneto svetainių interaktyviojo kūrimo priemonės „Joomla!“

Interneto svetainių interaktyviojo kūrimo ir turinio tvarkymo sistemos „Joomla!“ lietuvių kalbos ir lokalės išteklių paketas, skirtas vartotojams įtraukti į įdiegtą „Joomla!“ sistemą.

Šiuolaikinis internetas charakterizuojamas tuo, kad beveik kiekvienas žmogus pats kuria interneto turinį, dažniausiai pateikiamą saityne svetainės pavidalu. Svetainių kūrimui palengvinti naudojamos turinio valdymo sistemos, kurios leidžia kurti svetaines visiems norintiems: tiek pradedantiesiems, neturintiems gilių ženklinimo ir programavimo žinių, tiek profesionalams programuotojams. Vienos svetainės kūrimo priemonės (pvz., „Weebly“, „Wix“) leidžia kurti svetaines iš karto ir teikia svetainių talpinimo paslaugas, kitos (pvz., „Wordpress“, „Joomla“ ar „Drupal“) gali būti naudojamos nepriklausomai, pavyzdžiui, tam tikros organizacijos.

Populiariausių svetainių kūrimo priemonių lokalizacijos kokybė yra nepakankama, dėl to svetainių kūrėjai ir turinio tvarkytojai patiria diskomfortą, investuoja daugiau darbo laiko į turinio tvarkymą, dalis svetaines tvarkančio personalo renkasi angliškas šių sistemų versijas, vertimo klaidos arba tekstai anglų kalba patenka į sukurtos svetainės sąsają, kuri matoma sukurtos svetainės lankytojams.

Rinkoje yra daugybė svetainių kūrimo priemonių sprendimų, kurie skiriasi paskirtimi, teikiamomis funkcijomis, sudėtingumo lygiu ir pan. Tačiau tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje dauguma ekspertų pripažįsta, kad „Joomla!“ yra viena iš populiariųjų sistemų. Ją naudoja Lietuvos savivaldybių asociacija ir Lietuvos viešosios bibliotekos, mokyklos, mažos ir labai mažos įmonės, taip pat Vilniaus universitetas beveik visų kamieninių ir šakinių padalinių svetainėms.

Projekto metu atlikta turinio valdymo sistemų specifinės terminijos analizė, susisteminta terminija, visiškai lokalizuota svetainių kūrimo priemonė Joomla!

Čia pateikiamas „Joomla!“ lietuvių kalbos ir lokalės paketas, skirtas įdiegti į anglų kalbos sąsajos „Joomla!“ sistemą, platinamą svetainėje „www.joomla.org“. Įdiegę „Joomla!“ sistemą, atsisiųskite lietuvių kalbos paketą iš čia , įtraukite jį į „Joomla!“ naudodami administratoriaus sąsają „Extensions –> Extensions Manager“ ir pasirinkite atsisiųstą lietuvių kalbos paketą („zip“ failą). Iš „Extensions –> Language Manager“ pasirinkite įdiegtą lietuvių kalbos paketą. Lietuvių kalba pakeičiama ir svetainės, ir administratoriaus sąsajoms. Kalbos paketą įdiegti gali „Joomla!“ sistemos administratorius.

Išteklius taip pat galima atsisiųsti TMX formatu (pakuotasis ZIP failas).

Duomenų statistinio apdorojimo paketas „R“

Statistinių tyrimų priemonės reikalingos įvairių sričių (socialinių, humanitarinių, fizinių, technologinių ir kt.) atstovų darbe. Pagrindiniai žinomi statistiniai komerciniai paketai (pvz., „IBM SPSS“, „SAS“) nemažai kainuoja. Net jei institucija ir yra įsigijusi licenciją, jos darbuotojai negali legaliai pasinaudoti šia programine įranga kitame (pvz., namų) kompiuteryje.
Alternatyva — naudoti atvirąjį statistinį „R“ paketą. „R“ statistinis duomenų apdorojimo paketas veikia įvairiose UNIX platformose, „Windows“ ir „MacOS“.

„R“ yra integruotas programinės įrangos priemonių rinkinys, skirtas manipuliuoti duomenimis, juos apskaičiuoti ir grafiškai atvaizduoti. Savybės:

  • efektyvi duomenų tvarkymo ir saugojimo priemonė,
  • didelis, nuoseklus, integruotas tarpinių duomenų analizės priemonių rinkinys,
  • grafinė duomenų analizė ir atvaizdavimo galimybės tiesiogiai kompiuteryje arba spausdintinėje kopijoje,
  • gerai išplėtota, paprasta ir efektyvi programavimo kalba, kurią sudaro sąlyginiai sakiniai, ciklai, vartotojo apibrėžtos rekursinės funkcijos ir įvesties bei išvesties priemonės.
„R“ yra labai svarbi priemonė naujai kuriamiems interaktyvių duomenų analizės metodams. Ji greitai vystėsi ir buvo išplėsta dideliu paketų rinkiniu.
Programa suteikia galimybę atlikti visas statistines procedūras: aprašomoji statistika, klasikiniai statistiniai testai, koreliacinė analizė, tiesinė ir netiesinė regresija, dispersinė analizė, faktorinė analizė, klasterinė analizė, laiko eilučių modeliai ir daugelis kitų.
Daugiau informacijos: https://www.r-project.org/  (anglų kalba).
Programą galima parsisiųsti https://cloud.r-project.org/
Daugiau informacijos, kaip naudotis programa, rasite vartotojo žinyne (PDF formatu, 1,53 MB).

Lietuvių kalbos paketas: lt-po.tar.gz (gz, 220 KB).

Mobiliųjų įrenginių programėlių kūrimo priemonė „App Inventor“

Atviroji programa „App Inventor“ skirta kurti mobiliųjų įrenginių programėles „Android“ operacinei sistemai, naudojant žiniatinklio naršyklę ir prijungtą telefoną ar emuliatorių. „App Inventor“ serveriai saugo sukurtas programėles (projektus).
Programa sukurta 2009 metais bendradarbiaujant „Google“ ir Masačiusetso technologijų instituto (JAV) darbuotojams, vėliau, nuo 2012 metų, programos plėtojimą perėmė Masačiusetso technologijų institutas.
Programa sukurta remiantis konstrukcionistine mokymo teorija, kurioje pabrėžiama, kad programavimas gali būti aktyviojo mokymosi priemonė galingoms idėjoms paskatinti. Grafinė vartotojo sąsaja panaši į daugumai moksleivių pažįstamą vizualaus blokinio programavimo kalbos aplinką „Scratch“ ir leidžia dėlioti programėlę iš siūlomų blokų. Todėl „App Inventor“ tinka jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams. Šia programa naudojasi ne tik mokiniai, bet ir programavimo pradmenų neturintys suaugusieji.
„App Inventor“ galima kurti „Lego Mindstorms NXT“ robotus valdančias mobiliąsias programėles arba programuoti „Arduino“ mikrovaldiklius.
„App Inventor“ programos aplinkoje veikia du pagrindiniai režimai: „Projektavimas“ ir „Blokai“. Naudojantis „Projektavimo“ režimu naudotojui suteikiama galimybė pridėti komponentus programėlėje ir išdėstyti taip, kaip jie atrodys. Išdėstomas programėlės vaizdas ir nurodoma, kokių funkcijų ji gali turėti. Galima pasirinkti naudotojo sąsajos komponentus, kaip mygtukai, paveikslai ir teksto langeliai, bei tokias funkcijas, kaip garsinio teksto atkūrimas, jutikliai ir GPS.
Režime „Blokai“ leidžiama programėlę programuoti ir suteikti jai naują funkcionalumą, tai yra, priversti ją atlikti įvairius veiksmus. Blokų redaktorius yra vieta, kurioje galite užprogramuoti programėlės elgesį. Blokai, esantys skiltyje „Įtaisymas“, valdo tokius dalykus kaip matematiniai veiksmai, loginiai veiksmai, tekstinės išraiškos, spalvų įtraukimas, procedūrų kūrimas ir pan.
Norint naudotis mobiliųjų įrenginių programėlių kūrimo priemone „App Inventor“, nereikia papildomai diegti programos, priemonė laisvai ir nemokamai prieinama adresu www.appinventor.mit.edu
Atvėrus svetainę reikia spustelėti mygtuką „Create Apps!“
Norint prisijungti, reikia turėti ir naudoti „Gmail“ paskyrą.
Prisijungus pirmą kartą reikia sutikti su „App Inventor“ naudojimo sąlygomis ir išskleidžiamajame meniu sąraše pasirinkti lietuvių („Lithuanian“) kalbą.
Daugiau informacijos, kaip naudotis programa, galima rasti pradedančiojo vartotojo žinyne (PDF formatu, 5,39 MB) ir pažengusiojo vartotojo žinyne (PDF formatu, 2,3 MB).
Taip pat yra parengtas metodinių kortelių rinkinys (PDF formatu, 1,78 MB).
30 vienetų pavyzdinių programų (.aia formatu) siųstis (ZIP formatu, 6,94 MB).
Ištekliai lietuvių kalba:

Virtualioji mokymosi aplinka „Claroline“

Laisvai platinama virtualioji mokymosi aplinka „Claroline“ pradėta kurti Leveno universitete, Belgijoje, 2001 metais. Programa išversta į 35 kalbas ir naudojama daugiau kaip 100 šalių. Tai garantuoja ne tik didelį „Claroline“ lankytojų skaičių, bet ir suburia gausią ją plėtojančių, tobulinančių žmonių bendruomenę, kartu užtikrina, kad ši programa remiasi naujausiais pedagoginiais modeliais.
Virtualioji mokymosi aplinka dažniausiai naudojama universitetuose ir vyresnėse vidurinės mokyklos ar gimnazijos klasėse, bibliotekose. Mokytojai, kiti švietimo įstaigų darbuotojai ar verslo organizacijų atstovai gali organizuoti ir administruoti mokymo kursus internetu. Galimi trys šių kursų dalyvių vaidmenys: klausytojas (mokinys), kurso kūrėjas (mokytojas) ir administratorius.
Stengiantis programą padaryti patrauklesnę ir palengvinti darbą su ja yra sukurti kursų šablonai, kuriais gali naudotis kursų kūrėjai. Galima aprašyti kursą, sudaryti mokymo planą, įkelti įvairaus formato dokumentus (tekstinius, vaizdinius, PDF, HTML), pasidalyti naudingomis nuorodomis, naudotis diskusijų forumais, sudaryti mokinių grupes, informuoti mokinius elektroniniais laiškais ar viešaisiais pranešimais.
Kurso klausytojai, išmokę pateiktą medžiagą, gali atlikti kurso kūrėjo įkeltas savikontrolės užduotis. Programoje įdiegtas kalendorius, kuris primena apie klausomų kursų įvykius.
Mokymosi aplinkos kursai gali būti prieinami viešai arba tik turint paskyrą. Mokymosi aplinkoje galima stebėti mokinių kursų lankymo statistiką.
Šioje aplinkoje sukurta labai patogi vartotojo sąsaja ir dizainas.
Mokymosi aplinka veikia „GNU/Linux“, „Mac OS“ ir „Microsoft Windows“ operacinėse sistemose. Norint įdiegti mokymosi aplinką reikia:
  • saityno serverio – „Apache“;
  • PHP programavimo kalbos aplinkos (5.1 versijos ar naujesnės);
  • „MySQL“ duomenų bazės serverio (4.23 versijos ar naujesnės);
  • rašymo teisės kataloge, kur bus išskleistas ir įdiegtas aplinkos „Claroline“ paketas;
  • el. pašto programos (papildomai).
Programos paketas išskleidžiamas serverio kataloge. Po to suteikiamos šių katalogų rašymo, skaitymo ir vykdymo teisės:
  • claroline1xx/
  • claroline1xx/module ir visų jo pakatalogių.
Interneto naršyklėje surenkamas diegiamos programos adresas http://www.manodomenas.org/manotinklapis/manokatalogas/claroline/install/ (pavyzdžiui: http://localhost/claroline/install/).
Pagal diegimo instrukcijas konfigūruojamas prisijungimas prie duomenų bazės serverio ir kiti parametrai. Diegiant konfigūruota programa „Claroline“ bus paruošta naudoti.
Projekto pradžioje buvo lietuvinama programos „Claroline“ 1.11.7 versija, kurioje yra 3890 lokalizuojamų eilučių. Projekto pabaigoje pateikiama programos „Claroline“ 1.11.10 versija ir lietuviškas žinynas.
Daugiau informacijos (anglų, ispanų ir prancūzų kalbomis) pateikta svetainėje adresu http://www.claroline.net/.
Adaptuota programos versija: claroline-1.11.10-lt.tar.gz.zip (gz; 221 KB)

Daugiau informacijos, kaip naudotis programa galima rasti žinyne (PDF formatu; 1,61 MB).

El.  portfelio ir socialinių tinklų programa „Mahara“

Atvirojoje elektroninio portfelio ir socialinių tinklų programoje „Mahara“ pateikiamos priemonės, leidžiančios pasirinktai auditorijai pademonstruoti mokymosi visą gyvenimą įgūdžius ir tobulėjimą. Ji skirta plačiajai visuomenei, švietimo įstaigoms, įmonėms. Dėl aiškios valdymo struktūros, paprasto apipavidalinimo programą „Mahara“ lengva pritaikyti įvairioms vartotojų grupėms, pvz., pradinių klasių mokiniams.
Ši programa sukurta 2006 metais Naujojoje Zelandijoje. Labai aktyvi ir inovatyvi kūrėjų grupė siekia kuo didesnio programos patogumo, todėl ji nuolat tobulinama. „Mahara“ išversta jau į 28 kalbas.
Programoje „Mahara“ galima susikurti gyvenimo aprašą ir jame pateikti duomenis apie savo išsilavinimą, darbo patirtį, profesinius gebėjimus, akademinius ir karjeros tikslus, asmeninius pomėgius, kontaktinę informaciją.
Programos vartotojai taip pat gali kurti savo darbų elektroninį portfelį, jo puslapius viešinti, pateikti vertinti. Nuo kitų panašių sistemų programa „Mahara“ skiriasi tuo, kad jos vartotojai turi teisę kontroliuoti, kas gali matyti įkeltą ir viešinamą informaciją. Taip pat yra funkcinė galimybė tą informaciją komentuoti.
Naudojantis „Mahara“ kaip socialinių tinklų programa galima bendrauti vienam su kitu, kurti panašių interesų ar tų pačių poreikių turinčias grupes, nuolat atnaujinti savo draugų sąrašus, viešai skelbti tinklaraščio įrašus, rašyti laiškus.
Projekto metu buvo lietuvinama programos „Mahara“ 1.6 versija.
Programa internetinė. Kad ji veiktų, reikalingas saityno serveris „Apache“, duomenų bazės serveris „PostgreSQL“ arba „MySQL“ ir PHP programavimo kalbos aplinka.
Parsisiųstas programos paketas išskleidžiamas serveryje, sukuriama duomenų bazė, konfigūruojami parametrai (duomenų bazės prisijungimo, saityno serverio ir pan.) ir tada programa paleidžiama arba naršyklėje, arba iš komandinės eilutės. Diegiant programą „Mahara“, prašoma patvirtinti, kad esate susipažinęs su jos naudojimosi sąlygomis ir pateikti jos administratoriaus prisijungimo slaptažodį.
Oficialiosios programos „Mahara“ svetainės (anglų kalba) adresas https://mahara.org/.

Lietuvių kalbos paketas „Mahara“ programai: lt-1.6.tar.gz (gz; 111 KB)Adaptuota programos versija: mahara-1.6.8_lt.tar.gz (gz; 5,4 MB)

Daugiau informacijos, kaip naudotis programa galima rasti žinyne (PDF formatu; 3,22 MB).

Buhalterinės apskaitos programa „TurboCash“

Atviroji laisvai platinama buhalterinės apskaitos programa „TurboCash“ skirta vidutiniam ir smulkiajam paslaugų ir prekybos verslui. Ją 1985 metais sukūrė inovatyvių žmonių grupė, vadovaujama Philipo Copemano iš Pietų Afrikos Respublikos.
Projekto pradžioje buvo nuspręsta lokalizuoti tuo metu (2010 metais) stabilią TurboCash 4.0 versija. Tačiau 2014 metais pasirodžius naujai stabiliai TurboCash 5.0 versijai, kurios sąsaja yra patogesnė, intuityvesnė, pridėtos naujos galimybės, buvo nuspręsta atnaujinti versiją.
Programa „TurboCash“ išversta į 25 pasaulio kalbas, ja naudojasi daugiau kaip 100000 registruotųjų vartotojų Australijoje, Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Kanadoje, Nyderlanduose, Pietų Afrikos Respublikoje ir daugelyje kitų šalių.
„TurboCash“ sukurta pagal visuotinai pripažintą buhalterinės apskaitos praktiką. Ji pagrįsta pagrindinėmis dvigubų įrašų sistemos taisyklėmis: suma įrašoma į dvi sąskaitas – kredito ir debeto. Todėl „TurboCash“ nesunku naudotis ne tik patyrusiam buhalteriui, bet ir pradedančiajam buhalterinės apskaitos darbą.
Verslo ir įmonės finansinių operacijų duomenys ir buhalterinės apskaitos ataskaitos tvarkomos ir saugomos „TurboCash“ knygų rinkinyje. „TurboCash“ suteikia galimybę turėti iki 999 skirtingų įmonių buhalterinės apskaitos knygų rinkinių, t. y. vienu metu programoje gali būti vedama kelių įmonių buhalterinė apskaita.
Knygų rinkinio pagrindas yra sąskaitų planas. Kiekvienos šalies sąskaitų planai yra skirtingi. Lietuvoje sąskaitų planas nurodomas Finansų ministerijos svetainėje (http://www.finmin.lt). Sąskaitų planas parodo finansinius verslo pokyčius. Įmonės naudojamos sąskaitų plano sąskaitos fiksuojamos didžiojoje knygoje ir susiejamos su balansu ir pajamų ataskaitomis.
Buhalterinės apskaitos sistemą „TurboCash“ sudaro:
Įvedimas – pirminių dokumentų kaupimas žurnaluose. Visų operacijų duomenys (pirminiai dokumentai, t. y. grynųjų pinigų kvitai, indėlių dokumentai, čekiai, sąskaitos faktūros ir pan.) yra saugomi pagal operacijų tipus ir, naudojantis kompiuterio klaviatūra ir pele, tiesiogiai įrašomi į atitinkamus žurnalus kompiuterinėje sistemoje.
Apdorojimas – operacijų subalansavimas ir įtraukimas į didžiąją knygą. Žurnalai subalansuojami ir įrašomi į bendrąją didžiąją knygą ir analitinių sąskaitų knygas (t. y. į debitorių apskaitą, kreditorių apskaitą, atsargų apskaitą ir pan.), naudojantis kompiuterio klaviatūra arba pele. Didžioji knyga ir analitinių sąskaitų knygos atnaujinamos ir subalansuojamos automatiškai.
Išvedimas – ataskaitų parengimas. Balansas, pajamų ataskaita, debitorių ataskaita, kreditorių perlaidų pranešimai ir daugelis kitų ataskaitų rengiamos lengvai – keliais kompiuterio klaviatūros ar pelės klavišų paspaudimais. Visus sudarytus pirminius dokumentus ir ataskaitas galima įrašyti į failus, pateikti ekrane, išspausdinti, siųsti faksu ar elektroniniu paštu.
Dubliavimas – duomenų saugumo užtikrinimas. Visų buhalterinės apskaitos duomenų kopijas patartina saugoti skaitmeninėse laikmenose.
Programa „TurboCash“ nereikalauja didelių kompiuterio išteklių (256 MB operatyviosios atminties vienam vartotojui ir 512 MB OA, jei vartotojų daugiau, taip pat apie 150 MB laisvos standžiojo disko vietos). Kol kas programa veikia tik operacinėje sistemoje „Windows“. Kad programa veiktų, reikia: operacinės sistemos „Windows“ (98 ar naujesnės versijos); SVGA ekrano (1024×768 ar didesnės skiriamosios gebos).
„TurboCash“ naudoja „Firebird“ duomenų bazės serverį, įdiegiamą kartu su ja, jei diegiant pažymima atitinkama parinktis.
2014 metų rugsėjo mėnesį visuomenei bus pateikta nemokama lietuviška „TurboCash“ versija su Lietuvoje naudojamu sąskaitų planu ir trumpu žinynu lietuvių kalba.
Daugiau informacijos galima rasti:
http://www.turbo-cash.fr/ (prancūzų kalba),
http://www.turbocashlive.com/ (anglų ir olandų kalbomis).
TurboCash versija: siųstis (exe; 149 MB).
Daugiau informacijos, kaip naudotis programa ir įsikelti lietuvių kalbos paketą galima rasti žinyne (PDF formatu; 4,79 MB).
Lietuvių kalbos paketas „TurboCash“ programai: siųstis (txt; 10 KB).

Lokalizuotas knygų rinkinys (sąskaitų planas ir pan.): siųstis (zip; 540 KB).

Ryšių su klientais valdymo sistema „Vtiger“

„Vtiger“ („Vtiger CRM“, versija 6.0.0) – nemokama atviroji ryšių su klientais valdymo sistema, skirta mažesnėms ar vidutinėms įmonėms savo veiklai administruoti. Su šia sistema įmonė gali automatizuoti didžiąją dalį sau aktualių procesų ir taip užtikrinti spartesnę ir sklandesnę savo veiklą. Naudodama šią sistemą įmonė paspartina pardavimą, pagerina įvairius rinkodaros procesus, geriau pasirūpina klientais, išsiaiškina jų poreikius, stebi savo veiklą, elektroninius laiškus – taigi palengvina ir pagerina savo darbą.
 Sistema „Vtiger“ pradėta kurti JAV nuo 2004 metų ir tobulinama iki šiol. Kūrėjai nemokamai konsultuoja ir vartotojus, ir programuotojus, norinčius dar labiau pritaikyti programos funkcijas prie savo veiklos poreikių, – jie turi galimybę būti įtraukti į specialią el. pašto grupę techniniais klausimais.
 Oficialiojoje „Vtiger“ svetainėje (https://www.vtiger.com) vartotojai gali rasti atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus, turi galimybę užduoti savo klausimus ir gauti į juos atsakymus, sekti diskusijas. Čia taip pat skelbiamos naujienos, kita svarbi informacija, pranešama apie atnaujinimus, teikiamos naudingos nuorodos – visa informacija pateikiama anglų kalba.
 „Vtiger“ kūrėjai šią sistemą gerino, sekdami daugelio ją naudojančių įmonių atsiliepimus, todėl ji yra viena lanksčiausių ir patogiausių tarp nemokamų ryšių su klientais valdymo programų. „Vtiger“ yra atviroji sistema – tai ją išskiria iš daugelio kitų tokio tipo sistemų. Ji efektyvi, nesudėtinga naudotis, turinti daug galimybių, viena iš jų – darbas debesijoje.
 Ši sistema naudojama daugelyje šalių, ji jau išversta į 13 kalbų.
Ryšių su klientais valdymo sistema „Vtiger“ išversta į lietuvių kalbą, parengti lietuviški vartotojo ir administratoriaus žinynai. Programa testuojama, todėl lokalizuotojai dėkoja visiems, teikiantiems pastabų ir siūlymų.
Diegimo informacija
1. Diegimui reikalinga:
– Apache 2.1+
– MySQL 5.1+
– PHP 5.2+, 5.3
– php-imap
– php-curl
– php-xml
– max_memory (min. 256MB)
– max_execution_time (min. 60 s)
– error_reporting (E_ALL & ~E_NOTICE & ~E_DEPRECATED)
Techniniai reikalavimai kompiuteriui (serveriui):
laisvosios prieigos atmintis (RAM) – 4 GB, vieta standžiajame diske – 250 GB .
2. Diegimo procedūra:
• sukonfigūruokite savo saityno (WWW) serverį pagal nurodytus reikalavimus;
• išskleiskite „VtigerCRM“ paketą į saityno serverio katalogą;
• suteikite teisę rašyti į prieš tai sukurtą katalogą („Apache“ proceso savininkui);
• naršyklėje surinkite adresą http://serveris/index.php (pvz., http://localhost/index.php);
• sekdami vedikliu atlikite programos diegimo žingsnius.Trumpai apie sistemos galimybes.
Ryšių su klientais valdymo sistemoje yra administratorius ir vartotojai. Administratorius yra pagrindinis procesų prižiūrėtojas: jam prieinami visi duomenys, jis gali kurti ir tvarkyti kitų vartotojų paskyras. Administratorius nustato vaidmenis ir profilius, kuriuos vėliau priskiria registruotiesiems vartotojams. Vartotojų paskyrų tvarkymas atliekamas, saugumo sumetimais ribojant vartotojo prieigą prie specifinių modulių, laukų ir kiekvieno iš jų duomenų. Priskirdami vaidmenis, administratoriai gali kontroliuoti prieigą prie specifinių įrašų, o naudodami profilius – veiksmus, kuriuos vartotojai atlieka su tais įrašais. Sistema „Vtiger“ grindžiama pasirenkamų teisių principu: tam tikrą įrašą (arba modulį) galima pamatyti, redaguoti, sukurti, pašalinti. Vartotojus (pavyzdžiui, dirbančius su ta pačia užduotimi) galima skirstyti į grupes, suteikiant jiems vienodas prieigos teises.
Šioje sistemoje iš pradžių registruojama įmonė, įvedami jos rekvizitai ir logotipas. Šie duomenys vėliau naudojami, automatiškai generuojant sąskaitas, šablonus, pirkimo užsakymus, pardavimo užsakymus ir kitus elementus.
Sistemą „Vtiger“ sudaro daugiau kaip 20 modulių: Pardavimas, Palaikymas, Rinkodara, Atsargos, Projektai, Kalendorius ir kt. Neaktualius modulius galima išjungti. Sistemą galima papildyti ir naujais moduliais.
Trumpai apie pagrindinius modulius ir funkcijas.
Į sistemą suvedami prekių arba paslaugų įrašai, juos galima grupuoti, įtraukti į kainų katalogus. Kuriant prekės ar paslaugos įrašus, kainų apskaičiavimo informacijos bloke galima rasti informacijos apie mokesčius. Taigi mokesčių dydį nesudėtinga kaitalioti atskiros prekės ar paslaugos modulyje. Taip pat paprasta ir sukurti naują mokestį.
Toliau į sistemą suvedami kiti svarbūs įmonei įrašai: adresatų, organizacijų, galimybių, pirkimo užsakymų, pardavimo užsakymų, tiekėjų įrašai, sukeliami dokumentai.
Kalendoriuje surašomi svarbūs įvykiai, planuojami darbai, susirinkimai. Galima pridėti išsamesnius jų aprašus. Priskirtiems prie įvykio darbuotojams gali būti siunčiamas priminimas apie jį.
Sudaromas galimų klientų sąrašas. Duomenys kaupiami ir pateikiami per organizacijų ir adresatų sąsajas. Galimiems klientams galima automatiškai siųsti reklaminius laiškus, pasiūlymus, keisti šių klientų statusą ir kt.
Į sistemą „Vtiger“ integruota el. pašto programa. Laiškų keitiklis suteikia galimybę peržiūrėti paštą, imtis veiksmų, susijusių su atitinkančiais požymius pranešimais, pavyzdžiui, pagal gautą laišką galima automatiškai parengti nesklandumų kortelę. Čia taip pat galima kurti ir laiškų komponavimo šablonus, filtrus.
Nesklandumų kortelės – pranešimai apie klaidą, neužbaigtą darbą, nenumatytą pakeitimą ir pan. Jos gali būti priskiriamos tam tikram vartotojui. Nesklandumų korteles galima kurti tiesiogiai, pasirinkus „Kurti naują“, arba jos gali būti sudaromos automatiškai, t. y. iš laiškų (iš gautųjų laiškų temos ir pagrindinės dalies sudaromas kortelės pavadinimas ir aprašymas). Kuriant filtrus, galima apibrėžti, kokie laiškai turi būti „perdirbti“ į nesklandumų korteles, nurodyti jų svarbą ir kitas parinktis.
Sistema „Vtiger“ automatiškai atvaizduoja pardavimo sąskaitas. Yra galimybė tvarkyti, keisti jų struktūrą.
Šioje sistemoje yra patogių galimybių vykdyti projektų veiklas, apibrėžti užduotis, nusakyti svarbiausius įvykius, pridėti komentarus, nesklandumų korteles, jas priskirti vartotojams ar jų grupėms, sekti veiksmų eigą.
Darbo eigos modulyje numatytas užduočių automatizavimas, naudojantis juo racionaliau vykdomi verslo procesai.
Administratorius gali stebėti darbo eigos duomenis: darbuotojų veiksmus, prisijungimo registrą. Taip pat galimas ir pasirinkto modulio įrašo sekimas: prisijungimai prie jo, atlikti veiksmai, įkelti dokumentai ir pan.
Rinkodaros modulyje suvedama informacija, prognozės, nurodomi tolesni veiksmai. Visa tai siejama su galimais klientais, galimybėmis, organizacijomis, veiklomis. Prireikus siunčiami automatiniai laiškai adresatams, galimiems klientams.
Skelbimų funkcija naudojama, platinant žinutes visiems sistemos „Vtiger“ vartotojams. Administratorius gali paskelbti tam tikrą pranešimą visiems programos vartotojams. Tada meniu juostos viršuje matoma slenkanti pranešimo eilutė, o žemiau rodoma pranešimų piktograma.
Valiutų funkcija naudinga, kai atsiskaitoma įvairiomis valiutomis ir reikia jas konvertuoti. Naudojantis šia funkcija, lengviau atlikti verslo operacijas su įvairių šalių klientais ar partneriais.
Patogu, kad sistemą „Vtiger“ galima papildyti įrašais iš jau egzistuojančių CSV failų, kurie nesudėtingai generuojami iš įprastų XLS, XLSX formatų. Galima kurti paketus, kurių duomenys taip pat kaupiami sistemoje.
Sistema „Vtiger“ turi daug nemokamų naudingų papildinių, pavyzdžiui, galima sąsaja su „Google“ disku, taip pat su įvairiomis svetainių kūrimo sistemomis: „Prestashop“ (ji dažnai naudojama kuriant e. parduotuves), „Wordpress“, „Joomla“ (pastaroji užtikrina sąsają su vartotojų svetainėmis), „Outlook“ ir pan. Minėtuosius papildinius ir dar daugiau jų galima rasti oficialiojoje „Vtiger“ svetainėje:https://www.vtiger.com (anglų kalba).
Lokalizuota programos versija: siųstis (zip; 31,1MB).
Lietuvių kalbos paketas „Vtiger“ programai: siųstis (zip; 84,7 KB).
Diegimo instrukcija: siųstis (docx; 270 KB).
Administratoriaus žinynas: siųstis (doc; 7,31 MB).
Vartotojo žinynas: siųstis (pdf; 7,41 MB).