(kame) pritaikyti kitų kalbų, vartojančių to paties pagrindo abėcėlę, tikrinių vardų rašybą prie savos kalbos pagal apytikrį tarimą: Kitų̃ kalbų̃ tikri̇̀niai vardai̇̃ adaptúojami populiariuosè, vaikáms ir̃ jauni̇̀mui skirtuosè leidiniuosè. Vaikų̃ literatū̃roje užsieniẽčių pãvardės rãšomos adaptúotos.
Individualūs įvairios adaptacijos būdai, kuriais žmogus sušvelnina jį frustruojančią situaciją, faktiškai arba tik vaizduotėje ją pakeičia arba pasitraukia iš jos. Panašus į vengimo reakcijas. Skiriasi nuo jų tuo, kad pabėgdamas žmogus neatsisako pagrindinės veiklos, bet, atsiradus sunkumui, laikinai imasi kokios nors kitos veiklos, kuri jį atpalaiduoja ir sudaro sąlygas sėkmingiau tęsti pagrindinę veiklą. Pabėgimo mechanizmai skiriasi įsisąmoninimo laipsniu, aktyvumo lygiu. Tai gali būti konkreti veikla arba priešingai - pasyvus traukimasis į vaizduotės pasaulį. Yra gatavų pabėgimo sričių (filmai, muzika, grožinė literatūra, įvairios pramoginės veiklos rūšys), ir žmogui tereikia rinktis kurią nors iš jų. Grožinės literatūros skaitymas kaip pabėgimo mechanizmas atlieka ir kompensacinę, terapinę funkciją, kadangi skaitytojas vaizduotėje atsiduria ne tik naujoje aplinkoje, bet paprastai ir susitapatina su teigiamu kūrinio herojumi. Pabėgimo mechanizmai ima trukdyti žmogui, jeigu šalutinė (pabėgimo) veikla ima konkuruoti su pagrindine arba ją nustelbti. Kita vertus, nemokančiam pasinaudoti pabėgimo mechanizmais žmogui yra sunkiau sociališkai adaptuotis.
Skleisti svetur musulmonų tikėjimą ir gyvenimo būdą.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Tarsi sugedusio telefono principu žinia apie netradicinę Kalėdų eglutę iš Briuselio ėmė sklisti po pasaulį ir greitai buvo galima išvysti tokias antraštes kaip „Briuselyje musulmonai uždraudė Kalėdas“. [...] Šūksnius „Grąžinkite mano eglę, tikra gražesnė“ kaipmat pakeitė ir rasistinės frazės: „Nesilankstysime prieš musulmonus“, „Esame namuose, ne mums reikia adaptuotis“, „Tegu važiuoja namo, jie mus musulmonizuoja“.
Tiesiog Europos Sąjunga yra tam tikras molis, kuris yra minkomas. Prancūzija jį minko vienaip, dekonstruodama nacionalines valstybes, ir yra kitas minkymas, kuris yra būtent susijęs su Europos gelbėjimu. Neatsisakius pirmojo kelio, Europa ateityje gali būti greitai musulmonizuota (...) Galima kalbėti apie tam tikrą saulėlydį.
Liguisti charakterio pakitimai. Žmogui, sergančiam psichopatija, būdinga tam tikros pastovios, nekintančios charakterio savybės, trukdančios jam adaptuotis socialinėje aplinkoje. Psichopatijos atsiranda dėl ligos (galvos traumos, smegenų infekcijos, apsinuodijimo, psichinės traumos ir kt.) arba dėl įgimto nervų sistemos neišsivystymo (jo priežastys gali būti paveldėjimas, gemalo ir vaisiaus pažeidimai, gimdymo trauma ir kt.). Tokios psichopatijos vadinamos konstitucinėmis arba tikrosiomis. Jos išryškėja vaikystėje ir reiškiasi kaip emocijų ir valios sutrikimai, nors intelektas gali būti normalus. Suaugusio žmogaus psichopatijos ryškumas priklauso nuo auklėjimo sąlygų ir aplinkos įtakos. Psichopatijos reiškiasi įvairiai. Gryni psichopatų tipai pasitaiko retai, vyrauja mišrus. Rusų psichologas P. Ganuškinas skiria šiuos klasikinius psichopatija sergančių žmonių tipus: cikloidai (svarbiausias jų charakterio bruožas - nuolatinė nuotaikų kaita, ciklo trukmė įvairuoja nuo kelių valandų iki kelių mėnesių), schizoidai (vengiantys kontaktų, uždari, paslaptingi, labai jautrūs, neempatiški, kampuotų judesių), epileptoidai (jiems būdinga labai didelis dirglumas, liūdesio, baimės, pykčio priepuoliai, nekantrumas, užsispyrimas, įžeidumas, žiaurumas, polinkis kelti skandalus), astenikai (pasižymi perdėtu jautrumu, be to, greitai pavargsta, yra dirglus, neryžtingi), psichastenikai (neramūs, nepasitikintys savimi, linkę į nuolatinius apmąstymus, patologinius būgštavimus), paranoikai (linkę kurti nepaprastąsias idėjas, užsispyrę, egoistiški, neabejojantys, pasitikintys savimi, perdėtai geros nuomonės apie save), isterikai (siekia žūtbūt atkreipti į save dėmesį, be to, tikrovės įvykius visuomet vertina taip, kaip jiems naudingiau, manieringi, teatrališkos laikysenos), neatsparieji psichopatai (silpno charakterio, siaurų interesų, lengvai pasiduodantys aplinkinių įtakai), organiniai psichopatai (pasižymi įgimtu proto ribotumu, gali mokytis gerai, tačiau nesugeba įgytų žinių panaudoti, neiniciatyvūs, elgiasi kaip ir sveiki žmonės, bet reiškia banalias mintis). Žmonės, sergantys psichopatija, turi tokius pat charakterio bruožus, kaip ir sveikieji, tik sveikų žmonių charakteris neturi patologijos apraiškų ( ↑ Charakterio akcentuacija). Dėl ligos arba psichinės traumos psichopatams gali kilti sunkios, ilgai trunkančios reaktyvios ir neurozinės būsenos ( ↑ Psichogenijos), ↑ depresija. Psichopatijos profilaktika - geras auklėjimas, psichoterapinis ir psichofarmakologinis gydymas.
Raštija.lt svetainė naudoja slapukus. Šie slapukai naudojami tik vartotojų prisijungimams užtikrinti ir statistikos tikslais. Tęsdami naršymą sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos https://www.vu.lt/privatumo-politika