Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (109)
pripapsė́ti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
papsė́ti, pàpsi, -ė́jo
1. intr. dusliai, švelniai atsitrenkiant kristi: Tačiau akys pritvino ašarų, jos jau papsėjo ant pagalvio krašto ir grindų J.Marc. Ir ima nuolatos maži padarėliai (tarakonai) ant grindų papsėti J.Jabl. Gražūs nunokę kaštonai papsi nuo medžių į žemę rš.
2. intr., tr. su garsu, lūpomis čiaupsint rūkyti (pypkę): Pàpsi pypkę kaip šimtametis senis Grš. Mesk tu papsė́jęs – net nusbodo Rk. Tas senis tai kai inskąs liuiką, tai ir papsi pardien Dbk. Ar nemesi nepapsė́jęs tą pypkę?! Vv. Papsi ir papsi, kaip jam ir lūpos nenudyla Vj. Tasai klausė jo, kriošėdamas krėsle ir papsėdamas iš savo ilgos pypkės Ašb.
ǁ prk. čiulpti, žįsti: Ką tik užgimęs veršiukas tuoj ir papsi papą Krok.
ǁ čiaupsėti: Rūkant papsėti negražu Št. Užrūkęs ėmė papsėti, tirštus leisdamas dūmus ir nei žodžio nepratardamas V.Krėv. Mergyčiuke, netrepsėk, bučiuodama nepapsė́k! (d.) Dkšt. Papsi lūpom kaip boba: nemoka rūkyti – dar rūko Lnkv. Velnias papsėdamas rūko dervos cigarą S.Nėr.
3. tr. su garsu bučiuoti: Ką tu čia mane papsi̇̀, man net įsipyko! Klvr. Mudu ilgai papsėjova atvaizdą rš. Galų gale pirkėjai papt papt papsi vaistininkienei rankelę rš.
4. tr. lūpomis čiaupsint kalbėti: Bobutė, sėdėdama ant pečiaus, papsi poterius Švnč.
5. intr. murmėti, burbėti, niurzgėti: Pàpsi gi ana perdien i pàpsi OG347.
6. intr., tr. mikčioti: Papsė́k tu greičiau, o tai trudna žodžio sulaukt! Vlk. Argi tu suprasi, ką tas niemkelė pàpsi! Nč.
7. intr. išduoti tam tikrą su trumpomis pauzėmis garsą, pupnoti: Ar tu girdi – jau Rinkūno motoras pàpsi Ps. Vienodai papsi mūsų motorinė (valtis) rš.
8. intr. kojomis beldžiant, stuksint eiti: Papt, papt su čeverykais papsi, kad sutankini kojas beeitant J. O ta boba paskui pàpsi Šk.
atpapsė́ti, àtpapsi, -ė́jo tr. atmušti: Gerai jam atpapsė́jo tuinu šonakaulius Prng.
išpapsė́ti, i̇̀špapsi, -ė́jo tr. Š išrūkyti: Nestiprus tabakas: tokią didelę pypkę išpapsė́jau ir neprirūkiau Alv.
nupapsė́ti, nùpapsi, -ė́jo intr.
1. nulašėti: Šakų alkūnėse blizgėjo skaidrūs drėgmės kristalai, protarpiais nupapsėdami į žemę rš.
2. papsint, pupnojant nuvažiuoti: Pro šalį vieškeliu nupapsėjo raudonas traktorius rš.
papapsė́ti, pàpapsi, -ė́jo
1. intr. pačepsėti lūpomis: Papapsė́k papapsė́k, tai kai duosiu par lūpas! Vj.
2. tr. su garsu, čiaupsint lūpomis patraukti (pypkę): Jis tris sykius papapsi užgesusią pypkę rš.
pripapsė́ti, pri̇̀papsi, -ė́jo
1. tr. Alvt prirūkyti: Atėjo an gryčią ir pripapsė́jo dūmų Br.
2. refl. iki soties papsėti, rūkyti: Na, šiandien, tėvai, tai, aš manau, prisipapsėjai, vienas likęs, kiek tik norėjai Alvt.
3. intr., tr. primeluoti: Anas man pripapsė́jo, kad ateis an mañ' pasiūturt Dkšt.
supapsė́ti, sùpapsi, -ė́jo
1. intr. pradėti kristi lašams, imti lašėti: Į žemę supapsėjo pirmieji smulkūs lietaus lašai sp.
2. tr. surūkyti: Susisukęs [papirosą] sùpapsi ir vė sukasi Gs.
3. intr. lūpomis patraukti, čiulptelėti (pypkę): Keleivis nervingai ir smarkiai supapsėjo rš.
4. tr. rš lūpomis papsint sukalbėti (poterius).
5. intr. sučepsėti: Sausos šeimininkės lūpos supapsėjo rš.
1. intr. dusliai, švelniai atsitrenkiant kristi: Tačiau akys pritvino ašarų, jos jau papsėjo ant pagalvio krašto ir grindų J.Marc. Ir ima nuolatos maži padarėliai (tarakonai) ant grindų papsėti J.Jabl. Gražūs nunokę kaštonai papsi nuo medžių į žemę rš.
2. intr., tr. su garsu, lūpomis čiaupsint rūkyti (pypkę): Pàpsi pypkę kaip šimtametis senis Grš. Mesk tu papsė́jęs – net nusbodo Rk. Tas senis tai kai inskąs liuiką, tai ir papsi pardien Dbk. Ar nemesi nepapsė́jęs tą pypkę?! Vv. Papsi ir papsi, kaip jam ir lūpos nenudyla Vj. Tasai klausė jo, kriošėdamas krėsle ir papsėdamas iš savo ilgos pypkės Ašb.
ǁ prk. čiulpti, žįsti: Ką tik užgimęs veršiukas tuoj ir papsi papą Krok.
ǁ čiaupsėti: Rūkant papsėti negražu Št. Užrūkęs ėmė papsėti, tirštus leisdamas dūmus ir nei žodžio nepratardamas V.Krėv. Mergyčiuke, netrepsėk, bučiuodama nepapsė́k! (d.) Dkšt. Papsi lūpom kaip boba: nemoka rūkyti – dar rūko Lnkv. Velnias papsėdamas rūko dervos cigarą S.Nėr.
3. tr. su garsu bučiuoti: Ką tu čia mane papsi̇̀, man net įsipyko! Klvr. Mudu ilgai papsėjova atvaizdą rš. Galų gale pirkėjai papt papt papsi vaistininkienei rankelę rš.
4. tr. lūpomis čiaupsint kalbėti: Bobutė, sėdėdama ant pečiaus, papsi poterius Švnč.
5. intr. murmėti, burbėti, niurzgėti: Pàpsi gi ana perdien i pàpsi OG347.
6. intr., tr. mikčioti: Papsė́k tu greičiau, o tai trudna žodžio sulaukt! Vlk. Argi tu suprasi, ką tas niemkelė pàpsi! Nč.
7. intr. išduoti tam tikrą su trumpomis pauzėmis garsą, pupnoti: Ar tu girdi – jau Rinkūno motoras pàpsi Ps. Vienodai papsi mūsų motorinė (valtis) rš.
8. intr. kojomis beldžiant, stuksint eiti: Papt, papt su čeverykais papsi, kad sutankini kojas beeitant J. O ta boba paskui pàpsi Šk.
atpapsė́ti, àtpapsi, -ė́jo tr. atmušti: Gerai jam atpapsė́jo tuinu šonakaulius Prng.
išpapsė́ti, i̇̀špapsi, -ė́jo tr. Š išrūkyti: Nestiprus tabakas: tokią didelę pypkę išpapsė́jau ir neprirūkiau Alv.
nupapsė́ti, nùpapsi, -ė́jo intr.
1. nulašėti: Šakų alkūnėse blizgėjo skaidrūs drėgmės kristalai, protarpiais nupapsėdami į žemę rš.
2. papsint, pupnojant nuvažiuoti: Pro šalį vieškeliu nupapsėjo raudonas traktorius rš.
papapsė́ti, pàpapsi, -ė́jo
1. intr. pačepsėti lūpomis: Papapsė́k papapsė́k, tai kai duosiu par lūpas! Vj.
2. tr. su garsu, čiaupsint lūpomis patraukti (pypkę): Jis tris sykius papapsi užgesusią pypkę rš.
pripapsė́ti, pri̇̀papsi, -ė́jo
1. tr. Alvt prirūkyti: Atėjo an gryčią ir pripapsė́jo dūmų Br.
2. refl. iki soties papsėti, rūkyti: Na, šiandien, tėvai, tai, aš manau, prisipapsėjai, vienas likęs, kiek tik norėjai Alvt.
3. intr., tr. primeluoti: Anas man pripapsė́jo, kad ateis an mañ' pasiūturt Dkšt.
supapsė́ti, sùpapsi, -ė́jo
1. intr. pradėti kristi lašams, imti lašėti: Į žemę supapsėjo pirmieji smulkūs lietaus lašai sp.
2. tr. surūkyti: Susisukęs [papirosą] sùpapsi ir vė sukasi Gs.
3. intr. lūpomis patraukti, čiulptelėti (pypkę): Keleivis nervingai ir smarkiai supapsėjo rš.
4. tr. rš lūpomis papsint sukalbėti (poterius).
5. intr. sučepsėti: Sausos šeimininkės lūpos supapsėjo rš.
Lietuvių kalbos žodynas
užprakaitúoti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
prakaitúoti, -úoja, -ãvo intr., prãkaituoti, -uoja, -avo K, Slnt
1. J, Vlk išskirti prakaitą, kaisti: Staigiai krintant kūno temperatūrai, paprastai ligonis gausiai prakaituoja rš. Kraujais prakaituoja A.Baran.
| tr.: Jis kruviną prakaitą prakaitavo brš.
^ Mala prakaituodamas, valgo smaguriuodamas TŽV600. Dirba prakaituodamas – gyvens nedejuodamas KrvP(Drsk). Rankums prakaituojant, pilvas spakainas LTR(Vdk).
| refl.: Po tuo sunkumu prakaituotis ir teip daug vargų kęst privertė DP623.
2. prk. iš visų jėgų, sunkiai, su prakaitu dirbti: Dvi dienas talkoj prakaitavaũ Sdk. Jūs lengviau dirbat, nereikia prakaitúot Dbč. Dirbsi, prakaitúosi ir čėso turėsi Smal. O mes, vargšai darbinykai, dirbam prakaitúojam Pnd. Moteriškė per ištisą dieną prakaitavusi darže rš.
^ Graži diena smarkiai prakaituoja, apsiniaukusi – tinginiuoja KrvP(Stk).
3. trauktis drėgme, rasoti: Žmonės ten greitai nyko ir džiūvo, o sienos tai prakaitavo V.Krėv. Šveicariškas sūris prakaitúoja Db.
apsiprakaitúoti, apsiprãkaituoti KI218 apsipilti prakaitu, suprakaituoti: Sviestavičius tampriai žingsniavo priešakyje, visas apsiprakaitavęs Vaižg. Arklys iš ryto sušilęs ir apsiprakaitavęs BsMtII61.
atprakaitúoti intr. sunkiai atidirbti, atvargti: Jau mes savo atprakaitãvom, lai kiti dabar prakaituoja! Grž. Už tai tu man dabar atprakaitúosi! Sb.
išprakaitúoti
1. intr. Dkš visam suprakaituoti, sukaisti: Aviečių [arbatos] išgėrei, išprakaitavai̇̃ atsigulęs – i sveikas ant rytojaus Rs.
| refl. NdŽ.
ǁ Š apsipilti prakaitu: Išprakaitãvęs veidas NdŽ.
2. tr. išskirti į paviršių (skystį): Bitys vašką išprakaituoja ir korius budavoja Rdž.
ǁ išskirti tam tikrą kiekį prakaito: Karštą dieną prie sunkių darbų visa mūsų oda gali išprakaituoti net ligi 10 litrų prakaito per dieną rš.
| prk.: Išprakaitavaũ tame gyvenime daug (prakaitų) (sunkiai prisidirbau, pavargau) J.
3. tr. prk. sunkiai padaryti, uždirbti: Išprakaitúotas skatikas, prakaitu pelnytas BŽ411. Tas, kurs atvežė knygas, gal ne vieną straipsnelį pats išprakaitavęs, ką jis veikia? Pt.
nuprakaitúoti
1. intr. būti prakaito nupiltam: Ksaveras buvo visas nuprakaitavęs, raudonas Vaižg. Jis skubėjo visur, tapšendamas savo didelėm, negražiom kojom, spinduliuodamas nuprakaitavusiais šlakais J.Balt.
| refl.: Šoko ir dainavo iki aušros nusidirbę, nusiprakaitavę darbininkai rš. Kãsas kaipo skruzdėlės po šiūkus nusiprakaitavę ir nuilsę rš.
2. tr. įvaryti į prakaitą: O amtmono eržilą atrado rytą nuprakaituotą ir apsiputojusį stalde I.Simon.
3. tr. Vl sunkiai, su prakaitu nudirbti: Kas nudirba, kas nuprakaitúoja tuos laukus par vasarą?! Vlkj.
paprakaitúoti intr.
1. kiek prakaituoti: Prieš gulimą karštos arbotos su medum išgėriau, tai naktį gerokai paprakaitavaũ Ut.
2. Jnš prk. sunkiai, smarkiai, prakaituojant padirbėti: Brolio tai paprakaitúota gerai – šitiek žemių išvaryta (išrausta, iškasta)! Slm. Paprakaituosim, padirbėsim ir turėsim duonos rš. Girnom plonai nesumalsi, gerai nepaprakaitavęs Rdm.
pérprakaituoti intr. KI322 išprakaituoti.
priprakaitúoti intr. prisigerti, prisisunkti prakaito: Vasarą rūbai greit priprakaituoja rš.
suprakaitúoti intr.
1. M, LL310 apsilieti prakaitu, sukaisti: Ligonis serga, suprakaitãvo DŽ.
| prk.: Tegu tabakas suprakaitúoja (sušyla gulėdamas krūvoje), paskui ant šniūro suversim Skr.
| refl. K: Diktai susiprakaitúojas, kol nueinas Krš.
2. refl. susitepti prakaitu, pasidaryti nešvariam nuo prakaito: Įsidėjau i kitą skepetaitę, sakau, gal ta susiprakaituõs Jrb.
3. apsitraukti drėgme: Žiūrono stiklai suprakaitavo rš.
užprakaitúoti tr. Pbs sunkiai uždirbti, užvargti: Mano užprakaitúoti pinigai visi prapuolė Ėr.
1. J, Vlk išskirti prakaitą, kaisti: Staigiai krintant kūno temperatūrai, paprastai ligonis gausiai prakaituoja rš. Kraujais prakaituoja A.Baran.
| tr.: Jis kruviną prakaitą prakaitavo brš.
^ Mala prakaituodamas, valgo smaguriuodamas TŽV600. Dirba prakaituodamas – gyvens nedejuodamas KrvP(Drsk). Rankums prakaituojant, pilvas spakainas LTR(Vdk).
| refl.: Po tuo sunkumu prakaituotis ir teip daug vargų kęst privertė DP623.
2. prk. iš visų jėgų, sunkiai, su prakaitu dirbti: Dvi dienas talkoj prakaitavaũ Sdk. Jūs lengviau dirbat, nereikia prakaitúot Dbč. Dirbsi, prakaitúosi ir čėso turėsi Smal. O mes, vargšai darbinykai, dirbam prakaitúojam Pnd. Moteriškė per ištisą dieną prakaitavusi darže rš.
^ Graži diena smarkiai prakaituoja, apsiniaukusi – tinginiuoja KrvP(Stk).
3. trauktis drėgme, rasoti: Žmonės ten greitai nyko ir džiūvo, o sienos tai prakaitavo V.Krėv. Šveicariškas sūris prakaitúoja Db.
apsiprakaitúoti, apsiprãkaituoti KI218 apsipilti prakaitu, suprakaituoti: Sviestavičius tampriai žingsniavo priešakyje, visas apsiprakaitavęs Vaižg. Arklys iš ryto sušilęs ir apsiprakaitavęs BsMtII61.
atprakaitúoti intr. sunkiai atidirbti, atvargti: Jau mes savo atprakaitãvom, lai kiti dabar prakaituoja! Grž. Už tai tu man dabar atprakaitúosi! Sb.
išprakaitúoti
1. intr. Dkš visam suprakaituoti, sukaisti: Aviečių [arbatos] išgėrei, išprakaitavai̇̃ atsigulęs – i sveikas ant rytojaus Rs.
| refl. NdŽ.
ǁ Š apsipilti prakaitu: Išprakaitãvęs veidas NdŽ.
2. tr. išskirti į paviršių (skystį): Bitys vašką išprakaituoja ir korius budavoja Rdž.
ǁ išskirti tam tikrą kiekį prakaito: Karštą dieną prie sunkių darbų visa mūsų oda gali išprakaituoti net ligi 10 litrų prakaito per dieną rš.
| prk.: Išprakaitavaũ tame gyvenime daug (prakaitų) (sunkiai prisidirbau, pavargau) J.
3. tr. prk. sunkiai padaryti, uždirbti: Išprakaitúotas skatikas, prakaitu pelnytas BŽ411. Tas, kurs atvežė knygas, gal ne vieną straipsnelį pats išprakaitavęs, ką jis veikia? Pt.
nuprakaitúoti
1. intr. būti prakaito nupiltam: Ksaveras buvo visas nuprakaitavęs, raudonas Vaižg. Jis skubėjo visur, tapšendamas savo didelėm, negražiom kojom, spinduliuodamas nuprakaitavusiais šlakais J.Balt.
| refl.: Šoko ir dainavo iki aušros nusidirbę, nusiprakaitavę darbininkai rš. Kãsas kaipo skruzdėlės po šiūkus nusiprakaitavę ir nuilsę rš.
2. tr. įvaryti į prakaitą: O amtmono eržilą atrado rytą nuprakaituotą ir apsiputojusį stalde I.Simon.
3. tr. Vl sunkiai, su prakaitu nudirbti: Kas nudirba, kas nuprakaitúoja tuos laukus par vasarą?! Vlkj.
paprakaitúoti intr.
1. kiek prakaituoti: Prieš gulimą karštos arbotos su medum išgėriau, tai naktį gerokai paprakaitavaũ Ut.
2. Jnš prk. sunkiai, smarkiai, prakaituojant padirbėti: Brolio tai paprakaitúota gerai – šitiek žemių išvaryta (išrausta, iškasta)! Slm. Paprakaituosim, padirbėsim ir turėsim duonos rš. Girnom plonai nesumalsi, gerai nepaprakaitavęs Rdm.
pérprakaituoti intr. KI322 išprakaituoti.
priprakaitúoti intr. prisigerti, prisisunkti prakaito: Vasarą rūbai greit priprakaituoja rš.
suprakaitúoti intr.
1. M, LL310 apsilieti prakaitu, sukaisti: Ligonis serga, suprakaitãvo DŽ.
| prk.: Tegu tabakas suprakaitúoja (sušyla gulėdamas krūvoje), paskui ant šniūro suversim Skr.
| refl. K: Diktai susiprakaitúojas, kol nueinas Krš.
2. refl. susitepti prakaitu, pasidaryti nešvariam nuo prakaito: Įsidėjau i kitą skepetaitę, sakau, gal ta susiprakaituõs Jrb.
3. apsitraukti drėgme: Žiūrono stiklai suprakaitavo rš.
užprakaitúoti tr. Pbs sunkiai uždirbti, užvargti: Mano užprakaitúoti pinigai visi prapuolė Ėr.
Lietuvių kalbos žodynas
prakaitúoti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
prakaitúoti, -úoja, -ãvo intr., prãkaituoti, -uoja, -avo K, Slnt
1. J, Vlk išskirti prakaitą, kaisti: Staigiai krintant kūno temperatūrai, paprastai ligonis gausiai prakaituoja rš. Kraujais prakaituoja A.Baran.
| tr.: Jis kruviną prakaitą prakaitavo brš.
^ Mala prakaituodamas, valgo smaguriuodamas TŽV600. Dirba prakaituodamas – gyvens nedejuodamas KrvP(Drsk). Rankums prakaituojant, pilvas spakainas LTR(Vdk).
| refl.: Po tuo sunkumu prakaituotis ir teip daug vargų kęst privertė DP623.
2. prk. iš visų jėgų, sunkiai, su prakaitu dirbti: Dvi dienas talkoj prakaitavaũ Sdk. Jūs lengviau dirbat, nereikia prakaitúot Dbč. Dirbsi, prakaitúosi ir čėso turėsi Smal. O mes, vargšai darbinykai, dirbam prakaitúojam Pnd. Moteriškė per ištisą dieną prakaitavusi darže rš.
^ Graži diena smarkiai prakaituoja, apsiniaukusi – tinginiuoja KrvP(Stk).
3. trauktis drėgme, rasoti: Žmonės ten greitai nyko ir džiūvo, o sienos tai prakaitavo V.Krėv. Šveicariškas sūris prakaitúoja Db.
apsiprakaitúoti, apsiprãkaituoti KI218 apsipilti prakaitu, suprakaituoti: Sviestavičius tampriai žingsniavo priešakyje, visas apsiprakaitavęs Vaižg. Arklys iš ryto sušilęs ir apsiprakaitavęs BsMtII61.
atprakaitúoti intr. sunkiai atidirbti, atvargti: Jau mes savo atprakaitãvom, lai kiti dabar prakaituoja! Grž. Už tai tu man dabar atprakaitúosi! Sb.
išprakaitúoti
1. intr. Dkš visam suprakaituoti, sukaisti: Aviečių [arbatos] išgėrei, išprakaitavai̇̃ atsigulęs – i sveikas ant rytojaus Rs.
| refl. NdŽ.
ǁ Š apsipilti prakaitu: Išprakaitãvęs veidas NdŽ.
2. tr. išskirti į paviršių (skystį): Bitys vašką išprakaituoja ir korius budavoja Rdž.
ǁ išskirti tam tikrą kiekį prakaito: Karštą dieną prie sunkių darbų visa mūsų oda gali išprakaituoti net ligi 10 litrų prakaito per dieną rš.
| prk.: Išprakaitavaũ tame gyvenime daug (prakaitų) (sunkiai prisidirbau, pavargau) J.
3. tr. prk. sunkiai padaryti, uždirbti: Išprakaitúotas skatikas, prakaitu pelnytas BŽ411. Tas, kurs atvežė knygas, gal ne vieną straipsnelį pats išprakaitavęs, ką jis veikia? Pt.
nuprakaitúoti
1. intr. būti prakaito nupiltam: Ksaveras buvo visas nuprakaitavęs, raudonas Vaižg. Jis skubėjo visur, tapšendamas savo didelėm, negražiom kojom, spinduliuodamas nuprakaitavusiais šlakais J.Balt.
| refl.: Šoko ir dainavo iki aušros nusidirbę, nusiprakaitavę darbininkai rš. Kãsas kaipo skruzdėlės po šiūkus nusiprakaitavę ir nuilsę rš.
2. tr. įvaryti į prakaitą: O amtmono eržilą atrado rytą nuprakaituotą ir apsiputojusį stalde I.Simon.
3. tr. Vl sunkiai, su prakaitu nudirbti: Kas nudirba, kas nuprakaitúoja tuos laukus par vasarą?! Vlkj.
paprakaitúoti intr.
1. kiek prakaituoti: Prieš gulimą karštos arbotos su medum išgėriau, tai naktį gerokai paprakaitavaũ Ut.
2. Jnš prk. sunkiai, smarkiai, prakaituojant padirbėti: Brolio tai paprakaitúota gerai – šitiek žemių išvaryta (išrausta, iškasta)! Slm. Paprakaituosim, padirbėsim ir turėsim duonos rš. Girnom plonai nesumalsi, gerai nepaprakaitavęs Rdm.
pérprakaituoti intr. KI322 išprakaituoti.
priprakaitúoti intr. prisigerti, prisisunkti prakaito: Vasarą rūbai greit priprakaituoja rš.
suprakaitúoti intr.
1. M, LL310 apsilieti prakaitu, sukaisti: Ligonis serga, suprakaitãvo DŽ.
| prk.: Tegu tabakas suprakaitúoja (sušyla gulėdamas krūvoje), paskui ant šniūro suversim Skr.
| refl. K: Diktai susiprakaitúojas, kol nueinas Krš.
2. refl. susitepti prakaitu, pasidaryti nešvariam nuo prakaito: Įsidėjau i kitą skepetaitę, sakau, gal ta susiprakaituõs Jrb.
3. apsitraukti drėgme: Žiūrono stiklai suprakaitavo rš.
užprakaitúoti tr. Pbs sunkiai uždirbti, užvargti: Mano užprakaitúoti pinigai visi prapuolė Ėr.
1. J, Vlk išskirti prakaitą, kaisti: Staigiai krintant kūno temperatūrai, paprastai ligonis gausiai prakaituoja rš. Kraujais prakaituoja A.Baran.
| tr.: Jis kruviną prakaitą prakaitavo brš.
^ Mala prakaituodamas, valgo smaguriuodamas TŽV600. Dirba prakaituodamas – gyvens nedejuodamas KrvP(Drsk). Rankums prakaituojant, pilvas spakainas LTR(Vdk).
| refl.: Po tuo sunkumu prakaituotis ir teip daug vargų kęst privertė DP623.
2. prk. iš visų jėgų, sunkiai, su prakaitu dirbti: Dvi dienas talkoj prakaitavaũ Sdk. Jūs lengviau dirbat, nereikia prakaitúot Dbč. Dirbsi, prakaitúosi ir čėso turėsi Smal. O mes, vargšai darbinykai, dirbam prakaitúojam Pnd. Moteriškė per ištisą dieną prakaitavusi darže rš.
^ Graži diena smarkiai prakaituoja, apsiniaukusi – tinginiuoja KrvP(Stk).
3. trauktis drėgme, rasoti: Žmonės ten greitai nyko ir džiūvo, o sienos tai prakaitavo V.Krėv. Šveicariškas sūris prakaitúoja Db.
apsiprakaitúoti, apsiprãkaituoti KI218 apsipilti prakaitu, suprakaituoti: Sviestavičius tampriai žingsniavo priešakyje, visas apsiprakaitavęs Vaižg. Arklys iš ryto sušilęs ir apsiprakaitavęs BsMtII61.
atprakaitúoti intr. sunkiai atidirbti, atvargti: Jau mes savo atprakaitãvom, lai kiti dabar prakaituoja! Grž. Už tai tu man dabar atprakaitúosi! Sb.
išprakaitúoti
1. intr. Dkš visam suprakaituoti, sukaisti: Aviečių [arbatos] išgėrei, išprakaitavai̇̃ atsigulęs – i sveikas ant rytojaus Rs.
| refl. NdŽ.
ǁ Š apsipilti prakaitu: Išprakaitãvęs veidas NdŽ.
2. tr. išskirti į paviršių (skystį): Bitys vašką išprakaituoja ir korius budavoja Rdž.
ǁ išskirti tam tikrą kiekį prakaito: Karštą dieną prie sunkių darbų visa mūsų oda gali išprakaituoti net ligi 10 litrų prakaito per dieną rš.
| prk.: Išprakaitavaũ tame gyvenime daug (prakaitų) (sunkiai prisidirbau, pavargau) J.
3. tr. prk. sunkiai padaryti, uždirbti: Išprakaitúotas skatikas, prakaitu pelnytas BŽ411. Tas, kurs atvežė knygas, gal ne vieną straipsnelį pats išprakaitavęs, ką jis veikia? Pt.
nuprakaitúoti
1. intr. būti prakaito nupiltam: Ksaveras buvo visas nuprakaitavęs, raudonas Vaižg. Jis skubėjo visur, tapšendamas savo didelėm, negražiom kojom, spinduliuodamas nuprakaitavusiais šlakais J.Balt.
| refl.: Šoko ir dainavo iki aušros nusidirbę, nusiprakaitavę darbininkai rš. Kãsas kaipo skruzdėlės po šiūkus nusiprakaitavę ir nuilsę rš.
2. tr. įvaryti į prakaitą: O amtmono eržilą atrado rytą nuprakaituotą ir apsiputojusį stalde I.Simon.
3. tr. Vl sunkiai, su prakaitu nudirbti: Kas nudirba, kas nuprakaitúoja tuos laukus par vasarą?! Vlkj.
paprakaitúoti intr.
1. kiek prakaituoti: Prieš gulimą karštos arbotos su medum išgėriau, tai naktį gerokai paprakaitavaũ Ut.
2. Jnš prk. sunkiai, smarkiai, prakaituojant padirbėti: Brolio tai paprakaitúota gerai – šitiek žemių išvaryta (išrausta, iškasta)! Slm. Paprakaituosim, padirbėsim ir turėsim duonos rš. Girnom plonai nesumalsi, gerai nepaprakaitavęs Rdm.
pérprakaituoti intr. KI322 išprakaituoti.
priprakaitúoti intr. prisigerti, prisisunkti prakaito: Vasarą rūbai greit priprakaituoja rš.
suprakaitúoti intr.
1. M, LL310 apsilieti prakaitu, sukaisti: Ligonis serga, suprakaitãvo DŽ.
| prk.: Tegu tabakas suprakaitúoja (sušyla gulėdamas krūvoje), paskui ant šniūro suversim Skr.
| refl. K: Diktai susiprakaitúojas, kol nueinas Krš.
2. refl. susitepti prakaitu, pasidaryti nešvariam nuo prakaito: Įsidėjau i kitą skepetaitę, sakau, gal ta susiprakaituõs Jrb.
3. apsitraukti drėgme: Žiūrono stiklai suprakaitavo rš.
užprakaitúoti tr. Pbs sunkiai uždirbti, užvargti: Mano užprakaitúoti pinigai visi prapuolė Ėr.
Lietuvių kalbos žodynas
pavė̃linti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
vė̃linti (-yti), -ina, -ino K, K.Būg, DŽ, NdŽ, KŽ
1. tr. M, LL130, Rtr daryti ką vėliau negu reikia, nesuspėti, vėluoti: Kam vė̃lini svadinti diegus? J. Vėlinant sėją dirvos vis labiau įdrėksta ir rugiams gerai sudygti darosi mažiau tinkamos rš. Oi, mergele lelijėle, nevėlyki pusrytėlių LTR(Mrj).
| refl. Sut, K, LL177, J, Rtr, NdŽ, KŽ: Jis visada vė̃linasi į pamokas DŽ1. Jis vis papratęs vėlytis – vis vėlinas ir vėlinas Šn. Laikraštis neturi medegos! Per tai vėlinasi, o baugu – neapstotų V.Kudir.
^ Eina – kojos atsikišę, šikna vėlinasi Dkš.
2. tr. S.Dauk daryti, kad vėluotų, gaišinti, trukinti: Kas jumis, svoteliai, vėlino vėlino? – Žyčytas žirgelis vėlino vėlino JV525.
| refl.: Jau nesivėlykit, ba bus tamsios naktys NS637.
3. intr. atsilikti: Mūsų laikrodis penkiom minutėm vė̃lina Š.
^ Vė̃lina kaip Mikalojaus kalendorius (apie smarkiai vėluojantį laikrodį) Šk.
| refl.: Šis laikrodis vėlinas L. Dziegorius vė̃linas adyna Ds.
nuvė̃linti tr. Š, KŽ
1. delsiant nutęsti į vėlesnį laiką, užvilkinti: Virėja nuvė̃lino pietus virti NdŽ. Nenuvė̃link sėt, nebepaspės prieit javai Grž. Važiuok greičiausiai pas daktarą į Anykščius, kad nenuvėlintum ligos rš.
^ Malda darbo nenuvėlino, pasnikas sveikatos nepagadino TŽII513.
| refl. tr., intr. MP287, SD228, Sut, N, Š, KŽ: Nusivė̃linau sėti rugius J. Nusivė̃linau karvę melžt, i pietai atliko Mžš. Buvau Kupišky, tai nusvė̃linau an teliokus Skp. Žiūrėk, nenusvė̃link bažnyčion Ds. Su pietum labai nusivė̃linom Krs. Nenuvė̃lykis atgrįžt Viešpatiesp DP478. Kiekvienas žmogus … gali tamui gerai išmanyt, jog kiekviena hadina jo ir kožnas žingsnis jo visada vakarop artinas, tatai est čėsop smerties jo, o kaip čionai ant svieto kas nusivėlys, o ik šviesi nieko gero savi neišprovys, o jau vakarą jamui trudnesnė sprova ant viso est MP164.
2. užgaišinti, sutrukdyti: Nuvė̃lino svetį Grž. Pati darbymetė – lietus nuvė̃lis visa Pl. Kad mislijai neit, tai reikė sakyt, ė dabar ir mane nuvė̃linai Sdk.
3. padaryti vėlyvesnį: Traukinys yra nuvė̃lintas, beateina vėliau Ggr. Nuvė̃lino laikrodžius nu rudens (atsuko atgal) Šts.
pavė̃linti (-yti K) KŽ; N
1. intr. D.Pošk, S.Dauk, M pavėluoti, atlikti vėliau negu reikia: Pavė̃linai sėti vasarojį J. Jegu pavė̃linai ben minutėm keliom, tai tuoj ponas [sako]: – Guldykit lovin Skp. Pavė̃linęs išvažiuos po atostogų, gaus velnių KzR. Pavė̃linai ateit Sug. Nuvažiavo mašinos, jau pavė̃lyta Snt.
| refl. R, R331,372, MŽ, MŽ444,499, Sut, N, K, LL311, J: Pasivė̃lino su pagalba NdŽ. Jis pasivėlino lygiai pusdevynioliktos minutės J.Jabl. Kad tik nepasivė̃lintume su savo šiuom laišku KŽ. Ateik, nesivėlink, pasivė̃linsi – nebegausi Š. Ilgai neišsirengiat, pasivė̃lysit į bažnyčią Dkš. O būrus visus, kurie jo pardavė grūdus, liepė todėl pliekt, kad jie pasivė̃linę buvo K.Donel.
^ Į darbą nesiskubyk, ant pietų nesivė̃lyk (šaipomasi iš tinginio) Šk.
ǁ tr. uždelsti: Degimą pavė̃linti NdŽ. Šiandien truputį pamigau, per ką ir pusryčius pavėlinau rš.
2. intr. vėluoti, atsilikti: Laikrodis pavė̃lino NdŽ.
| refl.: Mano ziegorius pasivė̃linas KII78.
privė̃linti tr. NdŽ ką suvėlinti.
| refl. NdŽ.
suvė̃linti tr. NdŽ, KŽ; LL234
1. suvėluoti, kiek pavėlinti: Suvėlino laišką įmest Krs. Šįmet viskas suvė̃lyta Snt. Pavasarį mėšlo vežimo negalima suvėlinti rš. Per tas mergas suvėlino vėl valgį! BsMtI19.
| refl. LL234, Kl, Rod: Susivė̃linau su uogoms: visos nurinktos Krš. Susivė̃linom, sutemo mumis Žgn. Biskį užmigau ir susivėlinau BsPIV21. Susivėlinai ne vienais meteliais, apsunkinai sau ne vieną dienelę V.Krėv. O susivėlink bent viena minute, jau viskas pralaimėta! J.Balč.
| Susivė̃lino šiemet metai Ėr.
2. sugaišinti, sutrukdyti, užtrukinti: Pavasaris sėją gerokai suvėlino rš. Tas tėvo rūpestingumas kiek suvėlina, užtat niekada nieko rimtesnio neatsitinka kelyje J.Mik. Sako, būk tabakas suvėlinąs augimą bakterijų V.Kudir.
užvė̃linti NdŽ
1. žr. suvėlinti 1: Tu užvė̃linai užkaisti pietus J. Autobusas penkias minutes užvė̃lino Mrj.
ǁ tr. užvilkinti: Buvo lėtinis plaučių užvė̃lintas uždegimas Kvr.
| refl. N: Teip dirbom dirbom, kad tik neužsivė̃lytumėm, ale pavargom ir nebevažiavom Slm.
2. žr. pavėlinti 2: Tas laikrodis po trupučiuką užvė̃lina Gs. Laikrodis užvėlino penkias minutes Rdd.
1. tr. M, LL130, Rtr daryti ką vėliau negu reikia, nesuspėti, vėluoti: Kam vė̃lini svadinti diegus? J. Vėlinant sėją dirvos vis labiau įdrėksta ir rugiams gerai sudygti darosi mažiau tinkamos rš. Oi, mergele lelijėle, nevėlyki pusrytėlių LTR(Mrj).
| refl. Sut, K, LL177, J, Rtr, NdŽ, KŽ: Jis visada vė̃linasi į pamokas DŽ1. Jis vis papratęs vėlytis – vis vėlinas ir vėlinas Šn. Laikraštis neturi medegos! Per tai vėlinasi, o baugu – neapstotų V.Kudir.
^ Eina – kojos atsikišę, šikna vėlinasi Dkš.
2. tr. S.Dauk daryti, kad vėluotų, gaišinti, trukinti: Kas jumis, svoteliai, vėlino vėlino? – Žyčytas žirgelis vėlino vėlino JV525.
| refl.: Jau nesivėlykit, ba bus tamsios naktys NS637.
3. intr. atsilikti: Mūsų laikrodis penkiom minutėm vė̃lina Š.
^ Vė̃lina kaip Mikalojaus kalendorius (apie smarkiai vėluojantį laikrodį) Šk.
| refl.: Šis laikrodis vėlinas L. Dziegorius vė̃linas adyna Ds.
nuvė̃linti tr. Š, KŽ
1. delsiant nutęsti į vėlesnį laiką, užvilkinti: Virėja nuvė̃lino pietus virti NdŽ. Nenuvė̃link sėt, nebepaspės prieit javai Grž. Važiuok greičiausiai pas daktarą į Anykščius, kad nenuvėlintum ligos rš.
^ Malda darbo nenuvėlino, pasnikas sveikatos nepagadino TŽII513.
| refl. tr., intr. MP287, SD228, Sut, N, Š, KŽ: Nusivė̃linau sėti rugius J. Nusivė̃linau karvę melžt, i pietai atliko Mžš. Buvau Kupišky, tai nusvė̃linau an teliokus Skp. Žiūrėk, nenusvė̃link bažnyčion Ds. Su pietum labai nusivė̃linom Krs. Nenuvė̃lykis atgrįžt Viešpatiesp DP478. Kiekvienas žmogus … gali tamui gerai išmanyt, jog kiekviena hadina jo ir kožnas žingsnis jo visada vakarop artinas, tatai est čėsop smerties jo, o kaip čionai ant svieto kas nusivėlys, o ik šviesi nieko gero savi neišprovys, o jau vakarą jamui trudnesnė sprova ant viso est MP164.
2. užgaišinti, sutrukdyti: Nuvė̃lino svetį Grž. Pati darbymetė – lietus nuvė̃lis visa Pl. Kad mislijai neit, tai reikė sakyt, ė dabar ir mane nuvė̃linai Sdk.
3. padaryti vėlyvesnį: Traukinys yra nuvė̃lintas, beateina vėliau Ggr. Nuvė̃lino laikrodžius nu rudens (atsuko atgal) Šts.
pavė̃linti (-yti K) KŽ; N
1. intr. D.Pošk, S.Dauk, M pavėluoti, atlikti vėliau negu reikia: Pavė̃linai sėti vasarojį J. Jegu pavė̃linai ben minutėm keliom, tai tuoj ponas [sako]: – Guldykit lovin Skp. Pavė̃linęs išvažiuos po atostogų, gaus velnių KzR. Pavė̃linai ateit Sug. Nuvažiavo mašinos, jau pavė̃lyta Snt.
| refl. R, R331,372, MŽ, MŽ444,499, Sut, N, K, LL311, J: Pasivė̃lino su pagalba NdŽ. Jis pasivėlino lygiai pusdevynioliktos minutės J.Jabl. Kad tik nepasivė̃lintume su savo šiuom laišku KŽ. Ateik, nesivėlink, pasivė̃linsi – nebegausi Š. Ilgai neišsirengiat, pasivė̃lysit į bažnyčią Dkš. O būrus visus, kurie jo pardavė grūdus, liepė todėl pliekt, kad jie pasivė̃linę buvo K.Donel.
^ Į darbą nesiskubyk, ant pietų nesivė̃lyk (šaipomasi iš tinginio) Šk.
ǁ tr. uždelsti: Degimą pavė̃linti NdŽ. Šiandien truputį pamigau, per ką ir pusryčius pavėlinau rš.
2. intr. vėluoti, atsilikti: Laikrodis pavė̃lino NdŽ.
| refl.: Mano ziegorius pasivė̃linas KII78.
privė̃linti tr. NdŽ ką suvėlinti.
| refl. NdŽ.
suvė̃linti tr. NdŽ, KŽ; LL234
1. suvėluoti, kiek pavėlinti: Suvėlino laišką įmest Krs. Šįmet viskas suvė̃lyta Snt. Pavasarį mėšlo vežimo negalima suvėlinti rš. Per tas mergas suvėlino vėl valgį! BsMtI19.
| refl. LL234, Kl, Rod: Susivė̃linau su uogoms: visos nurinktos Krš. Susivė̃linom, sutemo mumis Žgn. Biskį užmigau ir susivėlinau BsPIV21. Susivėlinai ne vienais meteliais, apsunkinai sau ne vieną dienelę V.Krėv. O susivėlink bent viena minute, jau viskas pralaimėta! J.Balč.
| Susivė̃lino šiemet metai Ėr.
2. sugaišinti, sutrukdyti, užtrukinti: Pavasaris sėją gerokai suvėlino rš. Tas tėvo rūpestingumas kiek suvėlina, užtat niekada nieko rimtesnio neatsitinka kelyje J.Mik. Sako, būk tabakas suvėlinąs augimą bakterijų V.Kudir.
užvė̃linti NdŽ
1. žr. suvėlinti 1: Tu užvė̃linai užkaisti pietus J. Autobusas penkias minutes užvė̃lino Mrj.
ǁ tr. užvilkinti: Buvo lėtinis plaučių užvė̃lintas uždegimas Kvr.
| refl. N: Teip dirbom dirbom, kad tik neužsivė̃lytumėm, ale pavargom ir nebevažiavom Slm.
2. žr. pavėlinti 2: Tas laikrodis po trupučiuką užvė̃lina Gs. Laikrodis užvėlino penkias minutes Rdd.
Lietuvių kalbos žodynas
įli̇̀nksminti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
li̇̀nksminti (-yti), -ina, -ino tr.
1. Mž47, R, K daryti linksmą, smaginti, džiuginti: O taip jau linksmina mane lakštingalos skaidri daina E.Miež. Reiškiu, giedu, linksminu, smūtną žmogų raminu, tiešydamas gražioms giesmelėms A.Strazd. Gromatelę rašysiu, tave jauną linksminsiu TDrIV162(Prng). Vynas žmogų linksmina rš. Nėr kam linksmint širdelės A1884,258. Telinksminieg vėl juos brolių tarnavimai DP550.
| Ne kasdien vis su smalstumais vėdarą linksmyk K.Donel.
2. SD30, R373 guosti, raminti: Aniemus išsigandus …, pradest … juos linksminti bylodams: pakajus jumus BPII36.
| refl. R174.
3. refl. SD394, R, J džiaugtis, būti linksmam: Žalčio rūmuose visa ko pilna, dirbti nereikia, tik ganykis ir linksminkis! rš. O kad gaučiau tą vaikelį sau už prietelelį, li̇̀nksminčiaus, tiešyčiaus par visą amželį Krtn. Idant ir kiti linksmintųs su linksminančiais, o raudotų su raudančiais DP335. Apturėjęs … džiaugsmą, linksmindamais sako M.Valanč. Telinksminis šventas! DP47. Linksminkiatėse ir džiaukiatėse teisieji Mž467. Jobas linksminasi ir bylo[ja] BPII12.
| Todėl mano širdis linksminasi, ir mano liežuvis džiaugiasi SkvApD2,26.
4. refl. LL6 linksmai leisti laiką būryje dainuojant, šokant, pramogaujant: Net man senam linksma, kai jaunimas linksminasi Dkš.
5. refl. LL47 puotauti, ūžti: Par tris naktis linksmindamos gėrę S.Dauk.
atli̇̀nksminti
1. tr. padaryti vėl linksmą: Akis nušluostai verkiančias ir mus atlinksmini prš.
2. refl. Š, Lp iki valios linksmintis.
3. refl. atsidžiaugti (už kitą): O linksma [mergina] – ir už tave atsilinksmintų (žmona tapusi)! Lp.
įli̇̀nksminti
1. tr. padaryti linksmą, pralinksminti: Pats neįlinksmėjęs, ir kitų negali įli̇̀nksminti Š. Vandenukas, ir šitep inli̇̀nksmina! Lp. Pasaulį įlinksmino DP502. Įlinksmysi visą surinkimą dangaus MP248. Įlinksmink šią dieną dūšią VoK49.
| refl.: Ten dabar įlinksminsis širdis DP215. O tavimp įsilinksmins dvasia manoji DP432.
2. refl. Š, LL260 būti apimtam linksmumo, įsitraukti į linksmumą: Ji buvo taip įsilinksminusi, kad nieko nematė ir negirdėjo Mš. Žvėrys ir gyvuliai įsilinksminę visai užmiršo vilką P.Cvir.
3. refl. prk. kiek apsvaigti nuo svaigiųjų gėrimų, įsigerti: Smuklė jau statina gerai įsilinksminti suspėjusių visokių luomų vyrų I.Simon. Kai aš nuejau, jau visi besą įsilinksminę Brs.
išli̇̀nksminti
1. tr. Š, BŽ482 padaryti linksmą, džiūgaujantį.
2. žr. įlinksminti 2 (refl.).
3. refl. iki valios linksmintis: Gana jau išsilinksminom, linksmas dienas pragyvenom Bs.
nuli̇̀nksminti tr.
1. SD327, J, Kp padaryti linksmą, pradžiuginti: Visus nulinksmina dainuodamas Lp. Tūli tos nuomonės, būk tabakas nužadina žmogų, nulinksmina V.Kudir.
| Špėliai (muzika) ir ma[n] širdį nuli̇̀nksmina Gs.
| refl. M: Vieną kartą karalius, būdamas liūdnas, o norėdamas tą liūdnumą pravaryti (= nuvyti), padarė balių, tikėdamas nusilinksminti BsPIII22. Tas žmogus nusilinksminęs tuo sugrįžo in stubą Brt. Gerai, kad kitas, ir varguos būdamas, gali nusili̇̀nksminti (neliūdėti, linksmas būti) Gs.
2. SD377 nuraminti, paguosti.
3. prk. apsvaiginti svaigiaisiais gėrimais, nugirdyti: Moteris labai nuli̇̀nksmino vokiečius Tršk.
| refl.: Mūsų svečiai jau tiek nusili̇̀nksmino, kad nebepastovi ant kojų Alvt.
pali̇̀nksminti tr.
1. R126, K, Ds padaryti linksmą, pradžiuginti: Miela tamstos gromata … labai mane palinksmino LTI424. Nepalinksmins tie paukšteliai, liūdna yra ši dienelė D32. Gentys … norėjo saldžiai jo palinksminti Mž437. Meilingi tai, palinksminąjie žodžiai DP2.
| Vynas palinksmina širdį žmogaus DP522. Aukso trimitėlės … širdelę palinksmins JD642.
ǁ padaryti žadinantį gerą nuotaiką: Jis savo darbą daina pali̇̀nksmina BŽ434. Ką darysi su jaunais: nori paskutines dienas (prieš tekėdama) palinksminti Žem.
2. CII599, N nuraminti, paguosti: Tas mus palinksmins mūsų rūpestyje BB1Moz5,29.
3. refl. LL148 papramogauti: Prašė, kad leistų jam pasilinksmyt Ss.
prali̇̀nksminti tr. padaryti linksmą, pradžiuginti: Nebeturėjau drąsos ją nors keliais užuojautos žodžiais pralinksminti rš.
| Gal ne vienam žmogui suspaustą širdį pralinksmina BM23.
| refl.: Josiu in mergelę, in mielą širdelę, ten prasili̇̀nksminsiu Tvr.
prili̇̀nksminti tr.; rš iki valios linksminti.
| refl.: Prisilinksminęs aš atsiguliau ir išmiegojau lig saulės tekėjimo J.Balč.
suli̇̀nksminti tr. J padaryti linksmą: Šita netikėta pabaiga labai sulinksmino Keidošius V.Piet.
ǁ padaryti žadinantį gerą nuotaiką: Sulinksminkiam Velykas, – sakė seniejai. Ir bildino, šaudė Velykų rytą Šts.
užsili̇̀nksminti prk. įsigerti: Jis kai užsili̇̀nksmina, tai būna šnekus ir meilus Alk. Matyt buvo, kad abudu jau užsilinksminę V.Kudir.
1. Mž47, R, K daryti linksmą, smaginti, džiuginti: O taip jau linksmina mane lakštingalos skaidri daina E.Miež. Reiškiu, giedu, linksminu, smūtną žmogų raminu, tiešydamas gražioms giesmelėms A.Strazd. Gromatelę rašysiu, tave jauną linksminsiu TDrIV162(Prng). Vynas žmogų linksmina rš. Nėr kam linksmint širdelės A1884,258. Telinksminieg vėl juos brolių tarnavimai DP550.
| Ne kasdien vis su smalstumais vėdarą linksmyk K.Donel.
2. SD30, R373 guosti, raminti: Aniemus išsigandus …, pradest … juos linksminti bylodams: pakajus jumus BPII36.
| refl. R174.
3. refl. SD394, R, J džiaugtis, būti linksmam: Žalčio rūmuose visa ko pilna, dirbti nereikia, tik ganykis ir linksminkis! rš. O kad gaučiau tą vaikelį sau už prietelelį, li̇̀nksminčiaus, tiešyčiaus par visą amželį Krtn. Idant ir kiti linksmintųs su linksminančiais, o raudotų su raudančiais DP335. Apturėjęs … džiaugsmą, linksmindamais sako M.Valanč. Telinksminis šventas! DP47. Linksminkiatėse ir džiaukiatėse teisieji Mž467. Jobas linksminasi ir bylo[ja] BPII12.
| Todėl mano širdis linksminasi, ir mano liežuvis džiaugiasi SkvApD2,26.
4. refl. LL6 linksmai leisti laiką būryje dainuojant, šokant, pramogaujant: Net man senam linksma, kai jaunimas linksminasi Dkš.
5. refl. LL47 puotauti, ūžti: Par tris naktis linksmindamos gėrę S.Dauk.
atli̇̀nksminti
1. tr. padaryti vėl linksmą: Akis nušluostai verkiančias ir mus atlinksmini prš.
2. refl. Š, Lp iki valios linksmintis.
3. refl. atsidžiaugti (už kitą): O linksma [mergina] – ir už tave atsilinksmintų (žmona tapusi)! Lp.
įli̇̀nksminti
1. tr. padaryti linksmą, pralinksminti: Pats neįlinksmėjęs, ir kitų negali įli̇̀nksminti Š. Vandenukas, ir šitep inli̇̀nksmina! Lp. Pasaulį įlinksmino DP502. Įlinksmysi visą surinkimą dangaus MP248. Įlinksmink šią dieną dūšią VoK49.
| refl.: Ten dabar įlinksminsis širdis DP215. O tavimp įsilinksmins dvasia manoji DP432.
2. refl. Š, LL260 būti apimtam linksmumo, įsitraukti į linksmumą: Ji buvo taip įsilinksminusi, kad nieko nematė ir negirdėjo Mš. Žvėrys ir gyvuliai įsilinksminę visai užmiršo vilką P.Cvir.
3. refl. prk. kiek apsvaigti nuo svaigiųjų gėrimų, įsigerti: Smuklė jau statina gerai įsilinksminti suspėjusių visokių luomų vyrų I.Simon. Kai aš nuejau, jau visi besą įsilinksminę Brs.
išli̇̀nksminti
1. tr. Š, BŽ482 padaryti linksmą, džiūgaujantį.
2. žr. įlinksminti 2 (refl.).
3. refl. iki valios linksmintis: Gana jau išsilinksminom, linksmas dienas pragyvenom Bs.
nuli̇̀nksminti tr.
1. SD327, J, Kp padaryti linksmą, pradžiuginti: Visus nulinksmina dainuodamas Lp. Tūli tos nuomonės, būk tabakas nužadina žmogų, nulinksmina V.Kudir.
| Špėliai (muzika) ir ma[n] širdį nuli̇̀nksmina Gs.
| refl. M: Vieną kartą karalius, būdamas liūdnas, o norėdamas tą liūdnumą pravaryti (= nuvyti), padarė balių, tikėdamas nusilinksminti BsPIII22. Tas žmogus nusilinksminęs tuo sugrįžo in stubą Brt. Gerai, kad kitas, ir varguos būdamas, gali nusili̇̀nksminti (neliūdėti, linksmas būti) Gs.
2. SD377 nuraminti, paguosti.
3. prk. apsvaiginti svaigiaisiais gėrimais, nugirdyti: Moteris labai nuli̇̀nksmino vokiečius Tršk.
| refl.: Mūsų svečiai jau tiek nusili̇̀nksmino, kad nebepastovi ant kojų Alvt.
pali̇̀nksminti tr.
1. R126, K, Ds padaryti linksmą, pradžiuginti: Miela tamstos gromata … labai mane palinksmino LTI424. Nepalinksmins tie paukšteliai, liūdna yra ši dienelė D32. Gentys … norėjo saldžiai jo palinksminti Mž437. Meilingi tai, palinksminąjie žodžiai DP2.
| Vynas palinksmina širdį žmogaus DP522. Aukso trimitėlės … širdelę palinksmins JD642.
ǁ padaryti žadinantį gerą nuotaiką: Jis savo darbą daina pali̇̀nksmina BŽ434. Ką darysi su jaunais: nori paskutines dienas (prieš tekėdama) palinksminti Žem.
2. CII599, N nuraminti, paguosti: Tas mus palinksmins mūsų rūpestyje BB1Moz5,29.
3. refl. LL148 papramogauti: Prašė, kad leistų jam pasilinksmyt Ss.
prali̇̀nksminti tr. padaryti linksmą, pradžiuginti: Nebeturėjau drąsos ją nors keliais užuojautos žodžiais pralinksminti rš.
| Gal ne vienam žmogui suspaustą širdį pralinksmina BM23.
| refl.: Josiu in mergelę, in mielą širdelę, ten prasili̇̀nksminsiu Tvr.
prili̇̀nksminti tr.; rš iki valios linksminti.
| refl.: Prisilinksminęs aš atsiguliau ir išmiegojau lig saulės tekėjimo J.Balč.
suli̇̀nksminti tr. J padaryti linksmą: Šita netikėta pabaiga labai sulinksmino Keidošius V.Piet.
ǁ padaryti žadinantį gerą nuotaiką: Sulinksminkiam Velykas, – sakė seniejai. Ir bildino, šaudė Velykų rytą Šts.
užsili̇̀nksminti prk. įsigerti: Jis kai užsili̇̀nksmina, tai būna šnekus ir meilus Alk. Matyt buvo, kad abudu jau užsilinksminę V.Kudir.
Lietuvių kalbos žodynas
išli̇̀nksminti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
li̇̀nksminti (-yti), -ina, -ino tr.
1. Mž47, R, K daryti linksmą, smaginti, džiuginti: O taip jau linksmina mane lakštingalos skaidri daina E.Miež. Reiškiu, giedu, linksminu, smūtną žmogų raminu, tiešydamas gražioms giesmelėms A.Strazd. Gromatelę rašysiu, tave jauną linksminsiu TDrIV162(Prng). Vynas žmogų linksmina rš. Nėr kam linksmint širdelės A1884,258. Telinksminieg vėl juos brolių tarnavimai DP550.
| Ne kasdien vis su smalstumais vėdarą linksmyk K.Donel.
2. SD30, R373 guosti, raminti: Aniemus išsigandus …, pradest … juos linksminti bylodams: pakajus jumus BPII36.
| refl. R174.
3. refl. SD394, R, J džiaugtis, būti linksmam: Žalčio rūmuose visa ko pilna, dirbti nereikia, tik ganykis ir linksminkis! rš. O kad gaučiau tą vaikelį sau už prietelelį, li̇̀nksminčiaus, tiešyčiaus par visą amželį Krtn. Idant ir kiti linksmintųs su linksminančiais, o raudotų su raudančiais DP335. Apturėjęs … džiaugsmą, linksmindamais sako M.Valanč. Telinksminis šventas! DP47. Linksminkiatėse ir džiaukiatėse teisieji Mž467. Jobas linksminasi ir bylo[ja] BPII12.
| Todėl mano širdis linksminasi, ir mano liežuvis džiaugiasi SkvApD2,26.
4. refl. LL6 linksmai leisti laiką būryje dainuojant, šokant, pramogaujant: Net man senam linksma, kai jaunimas linksminasi Dkš.
5. refl. LL47 puotauti, ūžti: Par tris naktis linksmindamos gėrę S.Dauk.
atli̇̀nksminti
1. tr. padaryti vėl linksmą: Akis nušluostai verkiančias ir mus atlinksmini prš.
2. refl. Š, Lp iki valios linksmintis.
3. refl. atsidžiaugti (už kitą): O linksma [mergina] – ir už tave atsilinksmintų (žmona tapusi)! Lp.
įli̇̀nksminti
1. tr. padaryti linksmą, pralinksminti: Pats neįlinksmėjęs, ir kitų negali įli̇̀nksminti Š. Vandenukas, ir šitep inli̇̀nksmina! Lp. Pasaulį įlinksmino DP502. Įlinksmysi visą surinkimą dangaus MP248. Įlinksmink šią dieną dūšią VoK49.
| refl.: Ten dabar įlinksminsis širdis DP215. O tavimp įsilinksmins dvasia manoji DP432.
2. refl. Š, LL260 būti apimtam linksmumo, įsitraukti į linksmumą: Ji buvo taip įsilinksminusi, kad nieko nematė ir negirdėjo Mš. Žvėrys ir gyvuliai įsilinksminę visai užmiršo vilką P.Cvir.
3. refl. prk. kiek apsvaigti nuo svaigiųjų gėrimų, įsigerti: Smuklė jau statina gerai įsilinksminti suspėjusių visokių luomų vyrų I.Simon. Kai aš nuejau, jau visi besą įsilinksminę Brs.
išli̇̀nksminti
1. tr. Š, BŽ482 padaryti linksmą, džiūgaujantį.
2. žr. įlinksminti 2 (refl.).
3. refl. iki valios linksmintis: Gana jau išsilinksminom, linksmas dienas pragyvenom Bs.
nuli̇̀nksminti tr.
1. SD327, J, Kp padaryti linksmą, pradžiuginti: Visus nulinksmina dainuodamas Lp. Tūli tos nuomonės, būk tabakas nužadina žmogų, nulinksmina V.Kudir.
| Špėliai (muzika) ir ma[n] širdį nuli̇̀nksmina Gs.
| refl. M: Vieną kartą karalius, būdamas liūdnas, o norėdamas tą liūdnumą pravaryti (= nuvyti), padarė balių, tikėdamas nusilinksminti BsPIII22. Tas žmogus nusilinksminęs tuo sugrįžo in stubą Brt. Gerai, kad kitas, ir varguos būdamas, gali nusili̇̀nksminti (neliūdėti, linksmas būti) Gs.
2. SD377 nuraminti, paguosti.
3. prk. apsvaiginti svaigiaisiais gėrimais, nugirdyti: Moteris labai nuli̇̀nksmino vokiečius Tršk.
| refl.: Mūsų svečiai jau tiek nusili̇̀nksmino, kad nebepastovi ant kojų Alvt.
pali̇̀nksminti tr.
1. R126, K, Ds padaryti linksmą, pradžiuginti: Miela tamstos gromata … labai mane palinksmino LTI424. Nepalinksmins tie paukšteliai, liūdna yra ši dienelė D32. Gentys … norėjo saldžiai jo palinksminti Mž437. Meilingi tai, palinksminąjie žodžiai DP2.
| Vynas palinksmina širdį žmogaus DP522. Aukso trimitėlės … širdelę palinksmins JD642.
ǁ padaryti žadinantį gerą nuotaiką: Jis savo darbą daina pali̇̀nksmina BŽ434. Ką darysi su jaunais: nori paskutines dienas (prieš tekėdama) palinksminti Žem.
2. CII599, N nuraminti, paguosti: Tas mus palinksmins mūsų rūpestyje BB1Moz5,29.
3. refl. LL148 papramogauti: Prašė, kad leistų jam pasilinksmyt Ss.
prali̇̀nksminti tr. padaryti linksmą, pradžiuginti: Nebeturėjau drąsos ją nors keliais užuojautos žodžiais pralinksminti rš.
| Gal ne vienam žmogui suspaustą širdį pralinksmina BM23.
| refl.: Josiu in mergelę, in mielą širdelę, ten prasili̇̀nksminsiu Tvr.
prili̇̀nksminti tr.; rš iki valios linksminti.
| refl.: Prisilinksminęs aš atsiguliau ir išmiegojau lig saulės tekėjimo J.Balč.
suli̇̀nksminti tr. J padaryti linksmą: Šita netikėta pabaiga labai sulinksmino Keidošius V.Piet.
ǁ padaryti žadinantį gerą nuotaiką: Sulinksminkiam Velykas, – sakė seniejai. Ir bildino, šaudė Velykų rytą Šts.
užsili̇̀nksminti prk. įsigerti: Jis kai užsili̇̀nksmina, tai būna šnekus ir meilus Alk. Matyt buvo, kad abudu jau užsilinksminę V.Kudir.
1. Mž47, R, K daryti linksmą, smaginti, džiuginti: O taip jau linksmina mane lakštingalos skaidri daina E.Miež. Reiškiu, giedu, linksminu, smūtną žmogų raminu, tiešydamas gražioms giesmelėms A.Strazd. Gromatelę rašysiu, tave jauną linksminsiu TDrIV162(Prng). Vynas žmogų linksmina rš. Nėr kam linksmint širdelės A1884,258. Telinksminieg vėl juos brolių tarnavimai DP550.
| Ne kasdien vis su smalstumais vėdarą linksmyk K.Donel.
2. SD30, R373 guosti, raminti: Aniemus išsigandus …, pradest … juos linksminti bylodams: pakajus jumus BPII36.
| refl. R174.
3. refl. SD394, R, J džiaugtis, būti linksmam: Žalčio rūmuose visa ko pilna, dirbti nereikia, tik ganykis ir linksminkis! rš. O kad gaučiau tą vaikelį sau už prietelelį, li̇̀nksminčiaus, tiešyčiaus par visą amželį Krtn. Idant ir kiti linksmintųs su linksminančiais, o raudotų su raudančiais DP335. Apturėjęs … džiaugsmą, linksmindamais sako M.Valanč. Telinksminis šventas! DP47. Linksminkiatėse ir džiaukiatėse teisieji Mž467. Jobas linksminasi ir bylo[ja] BPII12.
| Todėl mano širdis linksminasi, ir mano liežuvis džiaugiasi SkvApD2,26.
4. refl. LL6 linksmai leisti laiką būryje dainuojant, šokant, pramogaujant: Net man senam linksma, kai jaunimas linksminasi Dkš.
5. refl. LL47 puotauti, ūžti: Par tris naktis linksmindamos gėrę S.Dauk.
atli̇̀nksminti
1. tr. padaryti vėl linksmą: Akis nušluostai verkiančias ir mus atlinksmini prš.
2. refl. Š, Lp iki valios linksmintis.
3. refl. atsidžiaugti (už kitą): O linksma [mergina] – ir už tave atsilinksmintų (žmona tapusi)! Lp.
įli̇̀nksminti
1. tr. padaryti linksmą, pralinksminti: Pats neįlinksmėjęs, ir kitų negali įli̇̀nksminti Š. Vandenukas, ir šitep inli̇̀nksmina! Lp. Pasaulį įlinksmino DP502. Įlinksmysi visą surinkimą dangaus MP248. Įlinksmink šią dieną dūšią VoK49.
| refl.: Ten dabar įlinksminsis širdis DP215. O tavimp įsilinksmins dvasia manoji DP432.
2. refl. Š, LL260 būti apimtam linksmumo, įsitraukti į linksmumą: Ji buvo taip įsilinksminusi, kad nieko nematė ir negirdėjo Mš. Žvėrys ir gyvuliai įsilinksminę visai užmiršo vilką P.Cvir.
3. refl. prk. kiek apsvaigti nuo svaigiųjų gėrimų, įsigerti: Smuklė jau statina gerai įsilinksminti suspėjusių visokių luomų vyrų I.Simon. Kai aš nuejau, jau visi besą įsilinksminę Brs.
išli̇̀nksminti
1. tr. Š, BŽ482 padaryti linksmą, džiūgaujantį.
2. žr. įlinksminti 2 (refl.).
3. refl. iki valios linksmintis: Gana jau išsilinksminom, linksmas dienas pragyvenom Bs.
nuli̇̀nksminti tr.
1. SD327, J, Kp padaryti linksmą, pradžiuginti: Visus nulinksmina dainuodamas Lp. Tūli tos nuomonės, būk tabakas nužadina žmogų, nulinksmina V.Kudir.
| Špėliai (muzika) ir ma[n] širdį nuli̇̀nksmina Gs.
| refl. M: Vieną kartą karalius, būdamas liūdnas, o norėdamas tą liūdnumą pravaryti (= nuvyti), padarė balių, tikėdamas nusilinksminti BsPIII22. Tas žmogus nusilinksminęs tuo sugrįžo in stubą Brt. Gerai, kad kitas, ir varguos būdamas, gali nusili̇̀nksminti (neliūdėti, linksmas būti) Gs.
2. SD377 nuraminti, paguosti.
3. prk. apsvaiginti svaigiaisiais gėrimais, nugirdyti: Moteris labai nuli̇̀nksmino vokiečius Tršk.
| refl.: Mūsų svečiai jau tiek nusili̇̀nksmino, kad nebepastovi ant kojų Alvt.
pali̇̀nksminti tr.
1. R126, K, Ds padaryti linksmą, pradžiuginti: Miela tamstos gromata … labai mane palinksmino LTI424. Nepalinksmins tie paukšteliai, liūdna yra ši dienelė D32. Gentys … norėjo saldžiai jo palinksminti Mž437. Meilingi tai, palinksminąjie žodžiai DP2.
| Vynas palinksmina širdį žmogaus DP522. Aukso trimitėlės … širdelę palinksmins JD642.
ǁ padaryti žadinantį gerą nuotaiką: Jis savo darbą daina pali̇̀nksmina BŽ434. Ką darysi su jaunais: nori paskutines dienas (prieš tekėdama) palinksminti Žem.
2. CII599, N nuraminti, paguosti: Tas mus palinksmins mūsų rūpestyje BB1Moz5,29.
3. refl. LL148 papramogauti: Prašė, kad leistų jam pasilinksmyt Ss.
prali̇̀nksminti tr. padaryti linksmą, pradžiuginti: Nebeturėjau drąsos ją nors keliais užuojautos žodžiais pralinksminti rš.
| Gal ne vienam žmogui suspaustą širdį pralinksmina BM23.
| refl.: Josiu in mergelę, in mielą širdelę, ten prasili̇̀nksminsiu Tvr.
prili̇̀nksminti tr.; rš iki valios linksminti.
| refl.: Prisilinksminęs aš atsiguliau ir išmiegojau lig saulės tekėjimo J.Balč.
suli̇̀nksminti tr. J padaryti linksmą: Šita netikėta pabaiga labai sulinksmino Keidošius V.Piet.
ǁ padaryti žadinantį gerą nuotaiką: Sulinksminkiam Velykas, – sakė seniejai. Ir bildino, šaudė Velykų rytą Šts.
užsili̇̀nksminti prk. įsigerti: Jis kai užsili̇̀nksmina, tai būna šnekus ir meilus Alk. Matyt buvo, kad abudu jau užsilinksminę V.Kudir.
Lietuvių kalbos žodynas
li̇̀nksminti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
li̇̀nksminti (-yti), -ina, -ino tr.
1. Mž47, R, K daryti linksmą, smaginti, džiuginti: O taip jau linksmina mane lakštingalos skaidri daina E.Miež. Reiškiu, giedu, linksminu, smūtną žmogų raminu, tiešydamas gražioms giesmelėms A.Strazd. Gromatelę rašysiu, tave jauną linksminsiu TDrIV162(Prng). Vynas žmogų linksmina rš. Nėr kam linksmint širdelės A1884,258. Telinksminieg vėl juos brolių tarnavimai DP550.
| Ne kasdien vis su smalstumais vėdarą linksmyk K.Donel.
2. SD30, R373 guosti, raminti: Aniemus išsigandus …, pradest … juos linksminti bylodams: pakajus jumus BPII36.
| refl. R174.
3. refl. SD394, R, J džiaugtis, būti linksmam: Žalčio rūmuose visa ko pilna, dirbti nereikia, tik ganykis ir linksminkis! rš. O kad gaučiau tą vaikelį sau už prietelelį, li̇̀nksminčiaus, tiešyčiaus par visą amželį Krtn. Idant ir kiti linksmintųs su linksminančiais, o raudotų su raudančiais DP335. Apturėjęs … džiaugsmą, linksmindamais sako M.Valanč. Telinksminis šventas! DP47. Linksminkiatėse ir džiaukiatėse teisieji Mž467. Jobas linksminasi ir bylo[ja] BPII12.
| Todėl mano širdis linksminasi, ir mano liežuvis džiaugiasi SkvApD2,26.
4. refl. LL6 linksmai leisti laiką būryje dainuojant, šokant, pramogaujant: Net man senam linksma, kai jaunimas linksminasi Dkš.
5. refl. LL47 puotauti, ūžti: Par tris naktis linksmindamos gėrę S.Dauk.
atli̇̀nksminti
1. tr. padaryti vėl linksmą: Akis nušluostai verkiančias ir mus atlinksmini prš.
2. refl. Š, Lp iki valios linksmintis.
3. refl. atsidžiaugti (už kitą): O linksma [mergina] – ir už tave atsilinksmintų (žmona tapusi)! Lp.
įli̇̀nksminti
1. tr. padaryti linksmą, pralinksminti: Pats neįlinksmėjęs, ir kitų negali įli̇̀nksminti Š. Vandenukas, ir šitep inli̇̀nksmina! Lp. Pasaulį įlinksmino DP502. Įlinksmysi visą surinkimą dangaus MP248. Įlinksmink šią dieną dūšią VoK49.
| refl.: Ten dabar įlinksminsis širdis DP215. O tavimp įsilinksmins dvasia manoji DP432.
2. refl. Š, LL260 būti apimtam linksmumo, įsitraukti į linksmumą: Ji buvo taip įsilinksminusi, kad nieko nematė ir negirdėjo Mš. Žvėrys ir gyvuliai įsilinksminę visai užmiršo vilką P.Cvir.
3. refl. prk. kiek apsvaigti nuo svaigiųjų gėrimų, įsigerti: Smuklė jau statina gerai įsilinksminti suspėjusių visokių luomų vyrų I.Simon. Kai aš nuejau, jau visi besą įsilinksminę Brs.
išli̇̀nksminti
1. tr. Š, BŽ482 padaryti linksmą, džiūgaujantį.
2. žr. įlinksminti 2 (refl.).
3. refl. iki valios linksmintis: Gana jau išsilinksminom, linksmas dienas pragyvenom Bs.
nuli̇̀nksminti tr.
1. SD327, J, Kp padaryti linksmą, pradžiuginti: Visus nulinksmina dainuodamas Lp. Tūli tos nuomonės, būk tabakas nužadina žmogų, nulinksmina V.Kudir.
| Špėliai (muzika) ir ma[n] širdį nuli̇̀nksmina Gs.
| refl. M: Vieną kartą karalius, būdamas liūdnas, o norėdamas tą liūdnumą pravaryti (= nuvyti), padarė balių, tikėdamas nusilinksminti BsPIII22. Tas žmogus nusilinksminęs tuo sugrįžo in stubą Brt. Gerai, kad kitas, ir varguos būdamas, gali nusili̇̀nksminti (neliūdėti, linksmas būti) Gs.
2. SD377 nuraminti, paguosti.
3. prk. apsvaiginti svaigiaisiais gėrimais, nugirdyti: Moteris labai nuli̇̀nksmino vokiečius Tršk.
| refl.: Mūsų svečiai jau tiek nusili̇̀nksmino, kad nebepastovi ant kojų Alvt.
pali̇̀nksminti tr.
1. R126, K, Ds padaryti linksmą, pradžiuginti: Miela tamstos gromata … labai mane palinksmino LTI424. Nepalinksmins tie paukšteliai, liūdna yra ši dienelė D32. Gentys … norėjo saldžiai jo palinksminti Mž437. Meilingi tai, palinksminąjie žodžiai DP2.
| Vynas palinksmina širdį žmogaus DP522. Aukso trimitėlės … širdelę palinksmins JD642.
ǁ padaryti žadinantį gerą nuotaiką: Jis savo darbą daina pali̇̀nksmina BŽ434. Ką darysi su jaunais: nori paskutines dienas (prieš tekėdama) palinksminti Žem.
2. CII599, N nuraminti, paguosti: Tas mus palinksmins mūsų rūpestyje BB1Moz5,29.
3. refl. LL148 papramogauti: Prašė, kad leistų jam pasilinksmyt Ss.
prali̇̀nksminti tr. padaryti linksmą, pradžiuginti: Nebeturėjau drąsos ją nors keliais užuojautos žodžiais pralinksminti rš.
| Gal ne vienam žmogui suspaustą širdį pralinksmina BM23.
| refl.: Josiu in mergelę, in mielą širdelę, ten prasili̇̀nksminsiu Tvr.
prili̇̀nksminti tr.; rš iki valios linksminti.
| refl.: Prisilinksminęs aš atsiguliau ir išmiegojau lig saulės tekėjimo J.Balč.
suli̇̀nksminti tr. J padaryti linksmą: Šita netikėta pabaiga labai sulinksmino Keidošius V.Piet.
ǁ padaryti žadinantį gerą nuotaiką: Sulinksminkiam Velykas, – sakė seniejai. Ir bildino, šaudė Velykų rytą Šts.
užsili̇̀nksminti prk. įsigerti: Jis kai užsili̇̀nksmina, tai būna šnekus ir meilus Alk. Matyt buvo, kad abudu jau užsilinksminę V.Kudir.
1. Mž47, R, K daryti linksmą, smaginti, džiuginti: O taip jau linksmina mane lakštingalos skaidri daina E.Miež. Reiškiu, giedu, linksminu, smūtną žmogų raminu, tiešydamas gražioms giesmelėms A.Strazd. Gromatelę rašysiu, tave jauną linksminsiu TDrIV162(Prng). Vynas žmogų linksmina rš. Nėr kam linksmint širdelės A1884,258. Telinksminieg vėl juos brolių tarnavimai DP550.
| Ne kasdien vis su smalstumais vėdarą linksmyk K.Donel.
2. SD30, R373 guosti, raminti: Aniemus išsigandus …, pradest … juos linksminti bylodams: pakajus jumus BPII36.
| refl. R174.
3. refl. SD394, R, J džiaugtis, būti linksmam: Žalčio rūmuose visa ko pilna, dirbti nereikia, tik ganykis ir linksminkis! rš. O kad gaučiau tą vaikelį sau už prietelelį, li̇̀nksminčiaus, tiešyčiaus par visą amželį Krtn. Idant ir kiti linksmintųs su linksminančiais, o raudotų su raudančiais DP335. Apturėjęs … džiaugsmą, linksmindamais sako M.Valanč. Telinksminis šventas! DP47. Linksminkiatėse ir džiaukiatėse teisieji Mž467. Jobas linksminasi ir bylo[ja] BPII12.
| Todėl mano širdis linksminasi, ir mano liežuvis džiaugiasi SkvApD2,26.
4. refl. LL6 linksmai leisti laiką būryje dainuojant, šokant, pramogaujant: Net man senam linksma, kai jaunimas linksminasi Dkš.
5. refl. LL47 puotauti, ūžti: Par tris naktis linksmindamos gėrę S.Dauk.
atli̇̀nksminti
1. tr. padaryti vėl linksmą: Akis nušluostai verkiančias ir mus atlinksmini prš.
2. refl. Š, Lp iki valios linksmintis.
3. refl. atsidžiaugti (už kitą): O linksma [mergina] – ir už tave atsilinksmintų (žmona tapusi)! Lp.
įli̇̀nksminti
1. tr. padaryti linksmą, pralinksminti: Pats neįlinksmėjęs, ir kitų negali įli̇̀nksminti Š. Vandenukas, ir šitep inli̇̀nksmina! Lp. Pasaulį įlinksmino DP502. Įlinksmysi visą surinkimą dangaus MP248. Įlinksmink šią dieną dūšią VoK49.
| refl.: Ten dabar įlinksminsis širdis DP215. O tavimp įsilinksmins dvasia manoji DP432.
2. refl. Š, LL260 būti apimtam linksmumo, įsitraukti į linksmumą: Ji buvo taip įsilinksminusi, kad nieko nematė ir negirdėjo Mš. Žvėrys ir gyvuliai įsilinksminę visai užmiršo vilką P.Cvir.
3. refl. prk. kiek apsvaigti nuo svaigiųjų gėrimų, įsigerti: Smuklė jau statina gerai įsilinksminti suspėjusių visokių luomų vyrų I.Simon. Kai aš nuejau, jau visi besą įsilinksminę Brs.
išli̇̀nksminti
1. tr. Š, BŽ482 padaryti linksmą, džiūgaujantį.
2. žr. įlinksminti 2 (refl.).
3. refl. iki valios linksmintis: Gana jau išsilinksminom, linksmas dienas pragyvenom Bs.
nuli̇̀nksminti tr.
1. SD327, J, Kp padaryti linksmą, pradžiuginti: Visus nulinksmina dainuodamas Lp. Tūli tos nuomonės, būk tabakas nužadina žmogų, nulinksmina V.Kudir.
| Špėliai (muzika) ir ma[n] širdį nuli̇̀nksmina Gs.
| refl. M: Vieną kartą karalius, būdamas liūdnas, o norėdamas tą liūdnumą pravaryti (= nuvyti), padarė balių, tikėdamas nusilinksminti BsPIII22. Tas žmogus nusilinksminęs tuo sugrįžo in stubą Brt. Gerai, kad kitas, ir varguos būdamas, gali nusili̇̀nksminti (neliūdėti, linksmas būti) Gs.
2. SD377 nuraminti, paguosti.
3. prk. apsvaiginti svaigiaisiais gėrimais, nugirdyti: Moteris labai nuli̇̀nksmino vokiečius Tršk.
| refl.: Mūsų svečiai jau tiek nusili̇̀nksmino, kad nebepastovi ant kojų Alvt.
pali̇̀nksminti tr.
1. R126, K, Ds padaryti linksmą, pradžiuginti: Miela tamstos gromata … labai mane palinksmino LTI424. Nepalinksmins tie paukšteliai, liūdna yra ši dienelė D32. Gentys … norėjo saldžiai jo palinksminti Mž437. Meilingi tai, palinksminąjie žodžiai DP2.
| Vynas palinksmina širdį žmogaus DP522. Aukso trimitėlės … širdelę palinksmins JD642.
ǁ padaryti žadinantį gerą nuotaiką: Jis savo darbą daina pali̇̀nksmina BŽ434. Ką darysi su jaunais: nori paskutines dienas (prieš tekėdama) palinksminti Žem.
2. CII599, N nuraminti, paguosti: Tas mus palinksmins mūsų rūpestyje BB1Moz5,29.
3. refl. LL148 papramogauti: Prašė, kad leistų jam pasilinksmyt Ss.
prali̇̀nksminti tr. padaryti linksmą, pradžiuginti: Nebeturėjau drąsos ją nors keliais užuojautos žodžiais pralinksminti rš.
| Gal ne vienam žmogui suspaustą širdį pralinksmina BM23.
| refl.: Josiu in mergelę, in mielą širdelę, ten prasili̇̀nksminsiu Tvr.
prili̇̀nksminti tr.; rš iki valios linksminti.
| refl.: Prisilinksminęs aš atsiguliau ir išmiegojau lig saulės tekėjimo J.Balč.
suli̇̀nksminti tr. J padaryti linksmą: Šita netikėta pabaiga labai sulinksmino Keidošius V.Piet.
ǁ padaryti žadinantį gerą nuotaiką: Sulinksminkiam Velykas, – sakė seniejai. Ir bildino, šaudė Velykų rytą Šts.
užsili̇̀nksminti prk. įsigerti: Jis kai užsili̇̀nksmina, tai būna šnekus ir meilus Alk. Matyt buvo, kad abudu jau užsilinksminę V.Kudir.
Lietuvių kalbos žodynas
susismãginti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
1 smãginti (-yti), -ina, -ino Rtr, smagi̇̀nti, -i̇̀na, -i̇̀no
1. tr. M, L linksminti, džiuginti: Aš turiu visur su juo eit ir jį smãgyt Skr. Savo linksmumu jis smãgino visus DŽ. Visa tai nebuvo juokinga ir nesmagino rš.
^ Su tokiu balsu gali eiti varlių smagint LTR(Vdk).
| refl.: Visi kad smãginasi, kad šoka! Pc. Visą laiką jie smaginosi įvairiais žaidimais J.Balč.
ǁ LL267 daryti malonų, smagų: Jų giesmelės smagina artojui darbą rš.
2. tr. NdŽ drąsinti, skatinti, raginti.
3. intr. Pn didinti spartą, kaskart greičiau ką daryti: Nemoki pedalų sukt! Kvėpuok vienodai! Per daug nesmagink į kalną, išnaudok inerciją! rš.
| refl.: Kur taip eini smãgindamasis? NdŽ. Jau tau pabaiga, o aš da tik gerai smaginuosi (įsilaiduoju) (ps.) Brt.
4. refl. eiti smarkyn, stipryn: Vėjas smãginasi Lkm. Ale kap smagi̇̀nas lyt! Visas dangus užsitraukęs Lp. Smagi̇̀nasi žiema Krsn. Žaibas ginė žaibą, o lietus tiesiog smaginosi rš.
5. tr. mėginti, ar smagus, patogus, tinkamas: Smagi̇̀na botagą Lp. Dvaro tarnai smagina lazdas V.Krėv. Vienon rankelėn mergelę šokino, kiton rankelėn kardelį smagi̇̀no DrskD77. Tik smagina savo snapą ir ragauja gardų kvapą LTR(Nm).
6. tr. NdŽ daryti, kad smagiai judėtų, įsilaiduotų.
7. tr. J daryti sunkesnį: Kroviau, smãginau tą stogą, ka nepakilnotum Skd.
1 apsismãginti NdŽ; A1885,330 nusiraminti, pralinksmėti: Kartu su svečiais apsismagino ir pats Sragys Žem.
1 įsmãginti tr.
1. padaryti smagų, įlinksminti: Skanūs valgiai įsmãgino svečius NdŽ. Merginos leipsta, bet nemažiau įsmagintas klega ir meisteris P.Cvir.
| refl. LL155: Visi įsismagino ir pradėjo dainuoti Žg. Kai įsismãgino, tai ir galo neberanda Up.
2. refl. įsigerti: Agar nuo tos baikelės buvot įsismãginę? Slm. Ka būtum buvęs įsismãginęs, ne taip būtum skausmą jutęs Jnš.
3. Rtr įlaiduoti, įjudinti: Ragutes insmãgina su koja ir važiuoja Ktk. Varovas taip įsmagino elnius, kad keliskart kūlversčiais ritausi į baltuosius šiaurės patalus rš. Jei įsmagintas trūktų, viskas velniop eitų rš.
| refl. NdŽ: Gerai įsismaginau (įsibėgėjau) ir peršokau upę Žg. Kad man šitai – insismaginčiau ir pervažiuočiau Tvr. Insismãginęs kai rėžiau ausin! Užp. Įsismãginęs aš galiu anon pusėn upės akmenį permesti Š.
4. refl. smarkiai įsitraukti, įsileisti į kokį darbą, veiksmą: Įsismãginę tai bematant išbaigsim pievą pjauti Š. Jau įsismagi̇̀nom į darbą Dkš. Kai įsismãgino, tai nė nesustoja Alk. Insismãginau, smagu aust – i audžiu Klt. Aš dar tik insismaginaũ žodžius sakyt Kb.
^ Akėti nemėgino, o į lašinius įsismagino KrvP(Nč).
5. refl. pasmarkėti, sustiprėti: Teip įsismãgino lietus, ir, rodos, nebuvo iš ko Srv. Iš pradžių iš tykiuko, iš tykiuko, o paskiau kad insismãgino lyt! Dbk. Visiškui įsismaginus ugnikalniui, taurės viduryje ima kilti lava Vr.
6. padaryti smagų, patogų, tinkamą: Įsmãgyk šitą rykštę Vlkv.
| refl. tr.: Ranką įsismãgino [akmenims laidyti] Krkl.
7. Š sukelti norą.
1 išsmãginti tr.
1. išmiklinti: Eisim linų mint, rankų išsmagi̇̀nt Dkš.
2. nuvarginti: Tai išsmaginaũ ranką – negaliu padirbt Dkš.
1 nusmãginti
1. tr. pralinksminti: Senelis ima juokauti, o man visi lenkiasi, kad aš jį nusmaginau rš.
| refl. Pc: Nuvažiavę radom visiškai nosį pakabinusį, paskiau nusismãgino kiek tiek Sml.
2. intr. perdėti: Par daug tu nusmãgini kalboj ir darbe Ds.
1 pasmãginti tr. NdŽ
1. palinksminti: Ar tu juos pasmãginai? Rm. Žmonės, pasmaginti visokiais gražumais, o labiausiai džiaugės, jog gyvoliai dabar gauna minkštos žolelės Žem. Valna jaunam pažiūrėt į jauną mergelę ir akele pamirksėt, pasmagint širdelę (d.) Grk.
| refl. Rtr: Girdėties šūkavimas pasismaginusių gyventojų Žem. Man smagu buvo pasismaginti ir pasismaginusių draugėje būti Vaižg. Jonukas, pasismaginęs muzikos garsais, ėjo toliau rš.
ǁ padaryti smagų, malonų: Nesunku gardžiai pavalgydinti, bet pasmaginti patį valgymo procesą ne kiekvienas moka rš.
2. paskatinti: Nežinau, ar kas išdrįstų tvirtinti tikrai, būk tabakas pasmagina prie galvos darbo V.Kudir.
3. refl. įsilaiduoti, išsijudinti: Pasismãginęs (pašmaukštavęs) kad liejo botagu išilgai nugaros! Jnšk. Kad aš tau liešiu pasismaginęs (užsimojęs, atsivėdėjęs), tai tu keliais kūliais nusiversi! Lp. Pasismãginau (įsibėgėjau) ir peršokau per upelį Kdn. Kampe, ant pakreiktų šiaudų, pasismagindamas žindo žalmargę veršelis rš. Jau rūgt pradeda, da pasismãgis, tai bus alus! Slm.
4. Up pamėginti, ar smagus, patogus, tinkamas: Pasmãgyk šitą kirvį, ar smagus kirsti Ss. Nagi pasmagi̇̀nk mano botagą, matysi, kap traukia Alk. Pasmaginaũ ranką, ar smagi Dkš. Šitie padargai dar negreitai bus reikalingi, bet, prašvitus šiltesnei pavasario dienai, smagu buvo į juos pasižiūrėti, nukabinus nuo vąšo pasmaginti V.Myk-Put.
| refl. tr., intr. NdŽ: Pasismaginęs rankoj kriukį, ėmė šveisti visus buvusius savo draugus LTR(Klvr). Pasismagink su šita dalgimi Knv. Šiandiej ejau laiptais – pasismãginau, ale kojos nestipros Dbk.
5. padaryti miklesnį, pamiklinti: Einam malkų pakirtėt, rankų pasmagýt Dkš. Jei nori kumščius pasmaginti, duok jam į kailį rš.
| refl. tr.: Drožė į sprandą, ranką pasismãginęs Krkl.
ǁ pamėginti ką dirbti: Mažu eisim biskį avižėlių pasmagýt? Vlkv.
6. NdŽ pasunkinti: Džiautose padeda po skardinę aliejaus, kad būt riebi garai; su riebiais garais gal pasmãginti linus Šts.
1 prasmãginti tr. NdŽ pralinksminti: Pasakė ir prasmãgino Ėr.
| refl.: Atsibosta nuolat liūdėti, reikia kartkartėmis prasismaginti rš.
1 prismãginti tr. NdŽ prilinksminti: Tai prismãginom mergaitę! Db.
| refl. NdŽ: Iki sočiai prisismaginom Db.
1 susismãginti pasidaryti sunkiam: Susismãgino, bet aš jį žvilpt ir parmečiau par torą Šts.
1. tr. M, L linksminti, džiuginti: Aš turiu visur su juo eit ir jį smãgyt Skr. Savo linksmumu jis smãgino visus DŽ. Visa tai nebuvo juokinga ir nesmagino rš.
^ Su tokiu balsu gali eiti varlių smagint LTR(Vdk).
| refl.: Visi kad smãginasi, kad šoka! Pc. Visą laiką jie smaginosi įvairiais žaidimais J.Balč.
ǁ LL267 daryti malonų, smagų: Jų giesmelės smagina artojui darbą rš.
2. tr. NdŽ drąsinti, skatinti, raginti.
3. intr. Pn didinti spartą, kaskart greičiau ką daryti: Nemoki pedalų sukt! Kvėpuok vienodai! Per daug nesmagink į kalną, išnaudok inerciją! rš.
| refl.: Kur taip eini smãgindamasis? NdŽ. Jau tau pabaiga, o aš da tik gerai smaginuosi (įsilaiduoju) (ps.) Brt.
4. refl. eiti smarkyn, stipryn: Vėjas smãginasi Lkm. Ale kap smagi̇̀nas lyt! Visas dangus užsitraukęs Lp. Smagi̇̀nasi žiema Krsn. Žaibas ginė žaibą, o lietus tiesiog smaginosi rš.
5. tr. mėginti, ar smagus, patogus, tinkamas: Smagi̇̀na botagą Lp. Dvaro tarnai smagina lazdas V.Krėv. Vienon rankelėn mergelę šokino, kiton rankelėn kardelį smagi̇̀no DrskD77. Tik smagina savo snapą ir ragauja gardų kvapą LTR(Nm).
6. tr. NdŽ daryti, kad smagiai judėtų, įsilaiduotų.
7. tr. J daryti sunkesnį: Kroviau, smãginau tą stogą, ka nepakilnotum Skd.
1 apsismãginti NdŽ; A1885,330 nusiraminti, pralinksmėti: Kartu su svečiais apsismagino ir pats Sragys Žem.
1 įsmãginti tr.
1. padaryti smagų, įlinksminti: Skanūs valgiai įsmãgino svečius NdŽ. Merginos leipsta, bet nemažiau įsmagintas klega ir meisteris P.Cvir.
| refl. LL155: Visi įsismagino ir pradėjo dainuoti Žg. Kai įsismãgino, tai ir galo neberanda Up.
2. refl. įsigerti: Agar nuo tos baikelės buvot įsismãginę? Slm. Ka būtum buvęs įsismãginęs, ne taip būtum skausmą jutęs Jnš.
3. Rtr įlaiduoti, įjudinti: Ragutes insmãgina su koja ir važiuoja Ktk. Varovas taip įsmagino elnius, kad keliskart kūlversčiais ritausi į baltuosius šiaurės patalus rš. Jei įsmagintas trūktų, viskas velniop eitų rš.
| refl. NdŽ: Gerai įsismaginau (įsibėgėjau) ir peršokau upę Žg. Kad man šitai – insismaginčiau ir pervažiuočiau Tvr. Insismãginęs kai rėžiau ausin! Užp. Įsismãginęs aš galiu anon pusėn upės akmenį permesti Š.
4. refl. smarkiai įsitraukti, įsileisti į kokį darbą, veiksmą: Įsismãginę tai bematant išbaigsim pievą pjauti Š. Jau įsismagi̇̀nom į darbą Dkš. Kai įsismãgino, tai nė nesustoja Alk. Insismãginau, smagu aust – i audžiu Klt. Aš dar tik insismaginaũ žodžius sakyt Kb.
^ Akėti nemėgino, o į lašinius įsismagino KrvP(Nč).
5. refl. pasmarkėti, sustiprėti: Teip įsismãgino lietus, ir, rodos, nebuvo iš ko Srv. Iš pradžių iš tykiuko, iš tykiuko, o paskiau kad insismãgino lyt! Dbk. Visiškui įsismaginus ugnikalniui, taurės viduryje ima kilti lava Vr.
6. padaryti smagų, patogų, tinkamą: Įsmãgyk šitą rykštę Vlkv.
| refl. tr.: Ranką įsismãgino [akmenims laidyti] Krkl.
7. Š sukelti norą.
1 išsmãginti tr.
1. išmiklinti: Eisim linų mint, rankų išsmagi̇̀nt Dkš.
2. nuvarginti: Tai išsmaginaũ ranką – negaliu padirbt Dkš.
1 nusmãginti
1. tr. pralinksminti: Senelis ima juokauti, o man visi lenkiasi, kad aš jį nusmaginau rš.
| refl. Pc: Nuvažiavę radom visiškai nosį pakabinusį, paskiau nusismãgino kiek tiek Sml.
2. intr. perdėti: Par daug tu nusmãgini kalboj ir darbe Ds.
1 pasmãginti tr. NdŽ
1. palinksminti: Ar tu juos pasmãginai? Rm. Žmonės, pasmaginti visokiais gražumais, o labiausiai džiaugės, jog gyvoliai dabar gauna minkštos žolelės Žem. Valna jaunam pažiūrėt į jauną mergelę ir akele pamirksėt, pasmagint širdelę (d.) Grk.
| refl. Rtr: Girdėties šūkavimas pasismaginusių gyventojų Žem. Man smagu buvo pasismaginti ir pasismaginusių draugėje būti Vaižg. Jonukas, pasismaginęs muzikos garsais, ėjo toliau rš.
ǁ padaryti smagų, malonų: Nesunku gardžiai pavalgydinti, bet pasmaginti patį valgymo procesą ne kiekvienas moka rš.
2. paskatinti: Nežinau, ar kas išdrįstų tvirtinti tikrai, būk tabakas pasmagina prie galvos darbo V.Kudir.
3. refl. įsilaiduoti, išsijudinti: Pasismãginęs (pašmaukštavęs) kad liejo botagu išilgai nugaros! Jnšk. Kad aš tau liešiu pasismaginęs (užsimojęs, atsivėdėjęs), tai tu keliais kūliais nusiversi! Lp. Pasismãginau (įsibėgėjau) ir peršokau per upelį Kdn. Kampe, ant pakreiktų šiaudų, pasismagindamas žindo žalmargę veršelis rš. Jau rūgt pradeda, da pasismãgis, tai bus alus! Slm.
4. Up pamėginti, ar smagus, patogus, tinkamas: Pasmãgyk šitą kirvį, ar smagus kirsti Ss. Nagi pasmagi̇̀nk mano botagą, matysi, kap traukia Alk. Pasmaginaũ ranką, ar smagi Dkš. Šitie padargai dar negreitai bus reikalingi, bet, prašvitus šiltesnei pavasario dienai, smagu buvo į juos pasižiūrėti, nukabinus nuo vąšo pasmaginti V.Myk-Put.
| refl. tr., intr. NdŽ: Pasismaginęs rankoj kriukį, ėmė šveisti visus buvusius savo draugus LTR(Klvr). Pasismagink su šita dalgimi Knv. Šiandiej ejau laiptais – pasismãginau, ale kojos nestipros Dbk.
5. padaryti miklesnį, pamiklinti: Einam malkų pakirtėt, rankų pasmagýt Dkš. Jei nori kumščius pasmaginti, duok jam į kailį rš.
| refl. tr.: Drožė į sprandą, ranką pasismãginęs Krkl.
ǁ pamėginti ką dirbti: Mažu eisim biskį avižėlių pasmagýt? Vlkv.
6. NdŽ pasunkinti: Džiautose padeda po skardinę aliejaus, kad būt riebi garai; su riebiais garais gal pasmãginti linus Šts.
1 prasmãginti tr. NdŽ pralinksminti: Pasakė ir prasmãgino Ėr.
| refl.: Atsibosta nuolat liūdėti, reikia kartkartėmis prasismaginti rš.
1 prismãginti tr. NdŽ prilinksminti: Tai prismãginom mergaitę! Db.
| refl. NdŽ: Iki sočiai prisismaginom Db.
1 susismãginti pasidaryti sunkiam: Susismãgino, bet aš jį žvilpt ir parmečiau par torą Šts.
Lietuvių kalbos žodynas
išvei̇̃sti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
vei̇̃sti, -ia, -ė tr.
1. K, M, Rtr, Š, KŽ, DrskŽ auginti, dauginti (augalus, gyvulius, paukščius): Vei̇̃sti gyvulius DŽ. Ne vien tabakas yra veisamas sėjimu, bet gal dar jį veisti iš pašakių S.Dauk. Tvenkiniuose veisiamos tam tikros mažutės juodos žuvelės, kurios suryja visus nešvarumus rš. Ši maumedžio savybė leidžia jį veisti stambesniais sodinukais rš. Vei̇̃sti vynuogyną NdŽ. Sodą vei̇̃sti DŽ1.
| Veisiáu laukan (naikinau) braškes, kad labai atpigo Lkž.
| refl. tr., intr. Rtr, KŽ: Pradėjau sodą, pradėjau bičių vei̇̃stis LKT168(Grk). Javai derėjo, gyvuliai veisėsi, ir visas ūkis kilo kaip ant mielių rš. Povas vei̇̃siasi nelengvai NdŽ.
2. S.Stan, MedŽ539 plėsti, dauginti giminę: Veisk man vaikų, o jei ne, mirsiu BB1Moz30,1. [Dievas] įstatė moterystę, veisdams žmonių draugystę A.Baran. Jeigu gi bitinui nepasisekė … susiporinti su tranu, tai jis veisia tik vienus tranus A1885,126. Nusikalto atėmęs liežuvį, ranką, koją, veisiamąją galią rš.
| refl. I: Kam žanyties, kam reikia vei̇̃sties? J. Ilgainiuo pradėjo žmonys veisties M.Valanč. Veiskitos ir dauginkitos ir pripildykita žemę Skv1Moz1,28. Nieko te iš tų kralikų: teip riogso, nesivei̇̃sia Mžš. Avižiai, kad drėgmė, tai jie vei̇̃sias Tlž. Jos (ondatros) labai plačiai vei̇̃siasi Kpč. Nuo smarkiai besiveisiančio grybo gyvenamieji namai darosi dar drėgnesni rš. Ypač palanki dirva veistis bakterijoms susidaro, kai sumažėja skrandžio sulčių rūgštingumas rš.
| Rūtos suauga, nèsveisia (nesiplėtoja) tep, o mėtos per tvorą išeina net laukan Vlk.
^ Veisias kai tarakonai Sln. Pikta sėkla gerai vei̇̃sas Vn.
3. NdŽ leisti visti, sudaryti tinkamas sąlygas daugintis: Tu veisi̇̀ blusas, t. y. daugini J. Sūrieji ežerai veisia nuodingųjų uodų spiečius A.Vien. Skujos žolę vei̇̃sa, o žemės nepariebina Šts.
^ Neplaktas griekas naują vei̇̃sa (nebaudžiami nusikaltimai daugėja) Krš.
4. refl. Ser, NdŽ, Jrb laikytis, gyventi, daugintis palankioje vietoje: Giriose vei̇̃sėsi elniai NdŽ. Pas juos žalčiai po lovomis vei̇̃siasi NdŽ. Blusos nesivei̇̃sdavo lovose, kad totorkų įklodavo Nm. Ten barsukai vei̇̃sas Yl. Kiaunės veisiasi tankiuose, aukštuose, senuose miškų masyvuose rš. Itokioj samanynėj tik gyvatėm vei̇̃stis Švnč. Miškuose, kuriuose veisėsi kurtiniai, buvo įsakyta eiguliams surasti kurtinių lizdų su kiaušiniais T.Ivan. Jeigu kluonan eisi valgydamas, tai tam kluone veisis pelės LMD(Dglš). Daugelis kinivarpų daro savo takus ir veisiasi žievėje rš. Rūgštynės veisiasi dirvonuose, kanalų, griovių bei laukų pakraščiais rš.
^ Gerūse marškiniūse utys nèveisas Trk. Neplauti stotkai – musėm vei̇̃stis (apie nevalyvą šeimininkę) Snt.
5. duoti vaisių, derėti, vesti: Šitos vyšnios žydi, tik nevei̇̃sia Rmš. Turėsi pryšingą žemę, kuri tau veis erškėčius ir usnis S.Stan.
apsivei̇̃sti, -ia, apsi̇̀veisė
1. Š apsivaisinti.
2. žr. įveisti 1 (refl.): Buvom apsiveisę ilgoms kiaulėms Žeml.
3. žr. įveisti 3 (refl.): Vietom tai puntagalvių daug esti – a kur patinka, a kur apsivei̇̃sia Sml.
atsivei̇̃sti, -ia (atsi̇̀veisia), atsi̇̀veisė įsiveisti, atsirasti: Ka jau ten yr, i čia atsivei̇̃s da tų kolorado vabalų Trk. Nuo rūpesčių utėlės atsi̇̀veisia KzR.
įvei̇̃sti, -ia (į̇̃veisia), į̇̃veisė
1. tr. M, LL306, Š, Rtr, NdŽ, Bsg, Grg pradėti auginti, įdiegti, įsigyti, kad veistųsi, daugintųsi (apie augalus, gyvulius, paukščius ir kt.): Ūktverė į̇̃veisė sau sėklų agurkų J. Įvei̇̃sti naują bulvių veislę DŽ1. Įvei̇̃sti sodą KŽ. Vilkadalgius į darželį į̇̃veisė iš pelkių – išsirovė, parsinešė ir padiegė Vkš. Jeigu naują motiną įvei̇̃sia, tai tada senosios [bitės] išeina Alz. Spanguolių kai kur įveista aukštapelkėse, durpynuose rš. Karklų galima labai greit įveisti, nes jie gerai auga ir blogomis sąlygomis rš. Apynojį gal įveisti visūse kraštūse, kuriūse auga vaisių medžiai S.Dauk. Tadas Ivanauskas buvo įveisęs fazanus prie Kauno esančiame Kamšos miške rš. Kiekvienas augalas, kurio mano dangiškasis Tėvas neįveisė, bus išrautas SkvMt15,13.
| prk.: Kas, a vel[nia]s tą madą į̇̃veisė (įvedė): suknikės par sprindį aukščiau kelių! Krš. Įveisus slaviškąjį ch mūsų kalba nepagražės sp.
| refl. tr. Sut, M, NdŽ, KŽ: Žentas avižų norėjo įsivei̇̃sti J. Gera būtų įsivei̇̃sus riebiųjų kiaulių Š. Dabar mes įsi̇̀veisėm gerų vištų, tokių kanapėtų, didelių, tokių raudonų Kp. Pirmu ponas padalijo ten po viedruką [bulvių], ta (tai) iš to įsi̇̀veisė žmonys Kv. Buvom ansivei̇̃sę apynių Gdr. I buvo įsivei̇̃susi bulbių biškį kitokios veislės Trk. Aš norėjau įsivei̇̃st vynuogių Pgg. Buvo žmogus šeimininkas, kurs įsiveisė vynuogyną SkvMt21,33.
2. refl. ŠT288 išsiplėsti, pasidauginti giminei: Tolyn tolyn i įsi̇̀veisė Maselskiai Ar. Neduok Dieve, ka tokių žmonių įsivei̇̃s! End.
ǁ tr. susilaukti (palikuonių): Jau buvau įsivei̇̃sęs vaikų Trkn.
3. refl. Yl atsirasti, išplisti, įsigalėti, daugintis palankioje vietoje: Gniūsai ten įsivei̇̃sę KI350. Kiek tų gyvačių (kirmėlių) ten meiso[je], vasaros čėse ka įsi̇̀veisa! Šv. Insi̇̀veisė kirmėlės, blogai DrskŽ. Kai buvo įsivei̇̃sę [šernai], tai po dvidešium, būdavo, eina Zr. O mat tame lazdyne vapsos buvo įsivei̇̃siusios BM290(Krš). Dirsės įsi̇̀veisė, apmainyk rugių – jūsų nedirsėti Slm. Klevai daba pradėjo patys įsivei̇̃sti Grd. Drėgnose patalpose įsiveisia medžio grybas rš. Kap ąžuolinėj bačkoj įsi̇̀veisia rūgštis, ji nepriima kitų rūgščių Brb. Insi̇̀veisė sodžiun sukata: pernai vienas bernas mirė, šiemet kitas Kpč. Visos ligos many[je] įsi̇̀veisė Dkš.
| Veizėk, kur tas įsivei̇̃sęs (įsitaisęs) katinas Trk.
| prk.: Ka tų žulikų y[ra] velniškai daug įsivei̇̃sę Jdr.
išvei̇̃sti, -ia (i̇̀šveisia), i̇̀šveisė tr.
1. IM1847,27, Gmž, Š, Rtr, BŽ77, NdŽ, DŽ1 išnaikinti ką įveistą ar įsiveisusį, įsigalėjusį: Išvei̇̃sk usnis iš dirvos J. Tuos girinius paršus i̇̀šveisė – nepriėmė prie bekonų Vlkš. Šiaip neteip anie i̇̀šveisė tas blakes Gršl. Paskui atėjo pas tą poną [kalvio sūnus] ir sako jam: – Jau milžinus išveisiau BsPIV151(Brt). Išvei̇̃sti muses KŽ.
^ Blogą išvei̇̃sti labai sunku Krš.
| refl. Š, KŽ, Švnč: Čia augdavo dilgynės, bet išsi̇̀veisė DŽ1. Išsi̇̀veisė karveliai J. Blogi žmonės niekuomet neišsivei̇̃sia Srv.
| Tie vaizduotės gyventojai iš čia nebeišsiveisė ir man suaugus P.Andr.
2. refl. BŽ20, KŽ tapti nevaisinga, bergždžia, išsibergžti: Išsi̇̀veisė jinai, uošvė, t. y. pabaigė vaikus vadžioti J. Išsivei̇̃susi (karvė) BŽ173.
3. refl. LL105, Š, KŽ netekti veislės savybių, išsigimti: Ožkos tenai visai į laukines (medines) išvirtusios, išsivei̇̃susios KII316. Saldiniai obuoliai yra į rūgštinius išsivei̇̃sę, išvirtę KI129. Išsivei̇̃s tavo sėkla [, jei sodinsi rauplėtas bulves] Plm. Karpės prūduose beveik visada išsiveisia (susmulkėja) rš.
4. išvesti (naują veislę): Amerikoje buvo išveistos pačios dėsliausios vištos sp. Išveista keletas serbentų ir agrastų veislių sp.
| refl. KŽ: Šiandien tų žirgų veislė išnyko su liuosybe giminės, iš kurių regias išsiveisė paskuo darbo arkliai, galį vergauti, ne kariauti S.Dauk.
5. išauginti veisiant: Kur tu tokiūse pelkynūse ką išvei̇̃si Krš.
nuvei̇̃sti, -ia, nùveisė žr. išveisti:
1. KŽ.
2. refl. KŽ.
3. Ser žr. išveisti 4.
pavei̇̃sti, -ia (pàveisia), pàveisė tr. KŽ
1. Rtr, KŽ paauginti ko.
| prk.: Paveisia (parašo, pateikia) vieną straipsnį į pusantrų metų arba da ilgesniais tarpais V.Kudir.
2. Rtr, KŽ duoti, vesti vaisių.
3. refl. žr. išveisti 3 (refl.): Išviso, pasi̇̀veisė, išejo į išvisas gumbakaktės žąsys, nebepera Ggr.
pravei̇̃sti, -ia (pràveisia), pràveisė
1. J žr. įveisti 1.
| refl. tr. Jrb: Aš norėčiau prasiveisti šitų gyvulių J.Jabl(suv.). Todėl pasirūpinau geroką maišgalį [kviečių], idant jums visiems užtektų sėklai prasiveisti LzP.
2. tr. leisti privisti, prisidauginti: Tu pràveisei tarakonų naujame rūme J.
3. refl. žr. įveisti 2 (refl.): Prasivei̇̃susi buvo Jogailos giminė Šts.
4. refl. žr. įveisti 3 (refl.): Dar pirmiau pelėdų nebuvo, tai iš tos kalvienės [virtusios pelėda] prasiveisė (ps.) Brt.
| prk.: Čia kiek prasi̇̀veisė (atsirado) tų rublių ir vė, žiūrėk, juos keičia Brb.
privei̇̃sti, -ia (pri̇̀veisia), pri̇̀veisė tr.
1. D.Pošk, S.Dauk, Blv, LL213, Rtr, Š, KŽ priauginti, privaisinti: Karvelių pri̇̀veisiau J. Tvenkinyje buvo pri̇̀veista žuvų DŽ1. Kad ta mano rožė auga, kad aš privei̇̃siu tų rožių! Jrb. Tuojau anksti ateina ir jo kaimynas klausdamas: – Ar dikčiai [veislininkas avinas] avių priveisė? BsPIII278(Vlkv).
| refl. tr. Yl: Turim veistis, prisiveisti gerų gyvulių J.Jabl. Žadu prisivei̇̃sti karvelių DŽ1. Žmonės tiek žąsų prisiveisdavo, kad nelikdavo ganyklos gyvuliams A.Mišk. Pasistatė namą pačiame miesto gale, tvoromis nuo visų atsitvėrė, šunų prisiveisė rš.
2. padaryti, kad gausiai būtų, kad atsirastų, išplistų: Kregždžių tai aš nenoriu – blakių pri̇̀veisia Pv. Blusų pri̇̀veisė – visą naktį nedavė užmigt Dbk.
| Pasaulio Įkūrėjas padarė išmintingai, priveisęs visokių keistumynų Blv.
| prk.: Kas tų kuliganų pri̇̀veisė? Iš kur jie? Ukm. Dabar ko neprasimanė, kokių madų nepriveisė J.Balt. Daba privei̇̃sit (paskleisite) jūs visokių blogybių Pžrl.
| refl. tr. Lnk prk.: Visokių velnių prisi̇̀veisė ir kela audras Krš. Gal iš balos čia tų vagių prisi̇̀veisė! Dj.
3. refl. Blv, Upn, LMD(Žg), End daug priaugti, atsirasti, privisti palankioje daugintis vietoje: Tiek daug prisi̇̀veisė šernų, kad nebegaliam apsigint Krs. Toliau iš tos kumelės prisiveisė arklių BsPIV52(Brt). Iš kur tų žiurkių tiek prisi̇̀veisė – šokinėja po aruodus Ėr. Tokiais ilgais plaukais [vaikiai] – ir utų galia prisivei̇̃sti Pkl. Kad kiek kur vilgatis, tai ir pri̇̀sveisia kandų Pv. Kur eglynai, pušynai, prisivei̇̃sia beržiukų, stelbia eglaites PnmŽ. Nanotkų kap pri̇̀sveisė, tai nemožna niekap iškasavot DrskŽ. Dobilų laukuose prisiveisę ramunių rš.
^ Prisiveisė kai tarakanų K.Būg.
susivei̇̃sti, -ia (susi̇̀veisia), susi̇̀veisė
1. išplisti, suvešėti: Šalpusniai susi̇̀veisa prasto[je] žemė[je] M.Unt.
2. tr. susitaisyti, pasiruošti: Pašaro jau šmotą susi̇̀veisėm, y[ra] pilna daržinė Trk.
užvei̇̃sti, -ia (ùžveisia), ùžveisė
1. Š, KŽ, LKT120(Pgr), Štk žr. įveisti 1: Mes ùžveisėm sodelį J. Žadu užvei̇̃sti serbentų DŽ1. Tokios vietos (netinkamos javams ar daržams) ùžveista kriaušėm, obeliais, vyšniom Lbv. Gražus mano darželis buvo, visokių gėlių ùžveista Dg. Ir kiek tų [bičių] motinėlių ùžveista yra Nm. Visą kaimą ùžveisėm šunų Jrb.
| prk.: Pati velnias, ùžveisė i velnių veislę Krš.
| refl. tr.: Jis pats gėles svadina, sodną užsi̇̀veisė Erž. Užsi̇̀veisė tokią fermą vištų, ka negali̇̀ nė pasisukt Jrb. Ir Noė, žmogus artojas, ėmė dirbti žemę ir užsiveisė vynuogyną Skv1Moz9,20. Užsi̇̀veisė savo [bites] ar atbėgo – ir turi bičių Lš.
2. tr. apvaisinti: Ans gali greitai užvei̇̃sti mergą J. Vieno[je] apylinkė[je] vaikelis liko, kito[je] mergelė – ùžveisė, pasidaugino žmonys Brs.
3. refl. daug atsirasti, privisti, priaugti, prisidauginti: Užsi̇̀veisė pelių DŽ1. Kai varpis užsivei̇̃sia, sunku jį išnaikint Ėr. Anos iš sėklų užsi̇̀veisa, kibės, ir auga Yl. Jei nori, kad tavo kaimyno ar šiaip svetimuose namuose užsiveistų daug pelių, tai, eidamas pas tą žmogų kokiu nors reikalu ar šiaip sau, valgyk duoną LTR(Šil). Neįsikūrę dar tenai gyventojai, o jau seniai užsiveisė svirpliai Žlv.
| prk.: Iš pradžių vogė kolkoze, paskiau nebskyrė, ir užsi̇̀veisė vagių be galo, be krašto Rdn. Daba latrai užsi̇̀veisės: gera i snauda ant dirvono Krž. Prie bažnyčios užsi̇̀veisė davatkynas Tr. Čia užsi̇̀veisė vokiečių Vs.
4. intr. duoti vaisių, gerai derėti: Didelė obelis! Kai kada užvei̇̃sia – dėl to pavalgom Dkš.
5. tr. įsteigti, įvesti, įtaisyti: Netoli bažnyčios kapai dideli ažùveista Slk. A čia kiaulių fermą ùžveisei, ka kiaulės palaidos? Krš. Ans čia tatai ketino tokį kiaulininką užvei̇̃sti Yl. Kas šitą tvarką ùžveisė! – Brolis Jrb. Vienas nora vieną valdžią užvei̇̃sti, kitas kitą: iš to mušas, iš to negerumai Yl.
| refl. tr.: Cielą gaspadinystę užsi̇̀veisiau – prisipirkau bliūdų, puodų, torielkų ir kitokių stotkų Vkš.
1. K, M, Rtr, Š, KŽ, DrskŽ auginti, dauginti (augalus, gyvulius, paukščius): Vei̇̃sti gyvulius DŽ. Ne vien tabakas yra veisamas sėjimu, bet gal dar jį veisti iš pašakių S.Dauk. Tvenkiniuose veisiamos tam tikros mažutės juodos žuvelės, kurios suryja visus nešvarumus rš. Ši maumedžio savybė leidžia jį veisti stambesniais sodinukais rš. Vei̇̃sti vynuogyną NdŽ. Sodą vei̇̃sti DŽ1.
| Veisiáu laukan (naikinau) braškes, kad labai atpigo Lkž.
| refl. tr., intr. Rtr, KŽ: Pradėjau sodą, pradėjau bičių vei̇̃stis LKT168(Grk). Javai derėjo, gyvuliai veisėsi, ir visas ūkis kilo kaip ant mielių rš. Povas vei̇̃siasi nelengvai NdŽ.
2. S.Stan, MedŽ539 plėsti, dauginti giminę: Veisk man vaikų, o jei ne, mirsiu BB1Moz30,1. [Dievas] įstatė moterystę, veisdams žmonių draugystę A.Baran. Jeigu gi bitinui nepasisekė … susiporinti su tranu, tai jis veisia tik vienus tranus A1885,126. Nusikalto atėmęs liežuvį, ranką, koją, veisiamąją galią rš.
| refl. I: Kam žanyties, kam reikia vei̇̃sties? J. Ilgainiuo pradėjo žmonys veisties M.Valanč. Veiskitos ir dauginkitos ir pripildykita žemę Skv1Moz1,28. Nieko te iš tų kralikų: teip riogso, nesivei̇̃sia Mžš. Avižiai, kad drėgmė, tai jie vei̇̃sias Tlž. Jos (ondatros) labai plačiai vei̇̃siasi Kpč. Nuo smarkiai besiveisiančio grybo gyvenamieji namai darosi dar drėgnesni rš. Ypač palanki dirva veistis bakterijoms susidaro, kai sumažėja skrandžio sulčių rūgštingumas rš.
| Rūtos suauga, nèsveisia (nesiplėtoja) tep, o mėtos per tvorą išeina net laukan Vlk.
^ Veisias kai tarakonai Sln. Pikta sėkla gerai vei̇̃sas Vn.
3. NdŽ leisti visti, sudaryti tinkamas sąlygas daugintis: Tu veisi̇̀ blusas, t. y. daugini J. Sūrieji ežerai veisia nuodingųjų uodų spiečius A.Vien. Skujos žolę vei̇̃sa, o žemės nepariebina Šts.
^ Neplaktas griekas naują vei̇̃sa (nebaudžiami nusikaltimai daugėja) Krš.
4. refl. Ser, NdŽ, Jrb laikytis, gyventi, daugintis palankioje vietoje: Giriose vei̇̃sėsi elniai NdŽ. Pas juos žalčiai po lovomis vei̇̃siasi NdŽ. Blusos nesivei̇̃sdavo lovose, kad totorkų įklodavo Nm. Ten barsukai vei̇̃sas Yl. Kiaunės veisiasi tankiuose, aukštuose, senuose miškų masyvuose rš. Itokioj samanynėj tik gyvatėm vei̇̃stis Švnč. Miškuose, kuriuose veisėsi kurtiniai, buvo įsakyta eiguliams surasti kurtinių lizdų su kiaušiniais T.Ivan. Jeigu kluonan eisi valgydamas, tai tam kluone veisis pelės LMD(Dglš). Daugelis kinivarpų daro savo takus ir veisiasi žievėje rš. Rūgštynės veisiasi dirvonuose, kanalų, griovių bei laukų pakraščiais rš.
^ Gerūse marškiniūse utys nèveisas Trk. Neplauti stotkai – musėm vei̇̃stis (apie nevalyvą šeimininkę) Snt.
5. duoti vaisių, derėti, vesti: Šitos vyšnios žydi, tik nevei̇̃sia Rmš. Turėsi pryšingą žemę, kuri tau veis erškėčius ir usnis S.Stan.
apsivei̇̃sti, -ia, apsi̇̀veisė
1. Š apsivaisinti.
2. žr. įveisti 1 (refl.): Buvom apsiveisę ilgoms kiaulėms Žeml.
3. žr. įveisti 3 (refl.): Vietom tai puntagalvių daug esti – a kur patinka, a kur apsivei̇̃sia Sml.
atsivei̇̃sti, -ia (atsi̇̀veisia), atsi̇̀veisė įsiveisti, atsirasti: Ka jau ten yr, i čia atsivei̇̃s da tų kolorado vabalų Trk. Nuo rūpesčių utėlės atsi̇̀veisia KzR.
įvei̇̃sti, -ia (į̇̃veisia), į̇̃veisė
1. tr. M, LL306, Š, Rtr, NdŽ, Bsg, Grg pradėti auginti, įdiegti, įsigyti, kad veistųsi, daugintųsi (apie augalus, gyvulius, paukščius ir kt.): Ūktverė į̇̃veisė sau sėklų agurkų J. Įvei̇̃sti naują bulvių veislę DŽ1. Įvei̇̃sti sodą KŽ. Vilkadalgius į darželį į̇̃veisė iš pelkių – išsirovė, parsinešė ir padiegė Vkš. Jeigu naują motiną įvei̇̃sia, tai tada senosios [bitės] išeina Alz. Spanguolių kai kur įveista aukštapelkėse, durpynuose rš. Karklų galima labai greit įveisti, nes jie gerai auga ir blogomis sąlygomis rš. Apynojį gal įveisti visūse kraštūse, kuriūse auga vaisių medžiai S.Dauk. Tadas Ivanauskas buvo įveisęs fazanus prie Kauno esančiame Kamšos miške rš. Kiekvienas augalas, kurio mano dangiškasis Tėvas neįveisė, bus išrautas SkvMt15,13.
| prk.: Kas, a vel[nia]s tą madą į̇̃veisė (įvedė): suknikės par sprindį aukščiau kelių! Krš. Įveisus slaviškąjį ch mūsų kalba nepagražės sp.
| refl. tr. Sut, M, NdŽ, KŽ: Žentas avižų norėjo įsivei̇̃sti J. Gera būtų įsivei̇̃sus riebiųjų kiaulių Š. Dabar mes įsi̇̀veisėm gerų vištų, tokių kanapėtų, didelių, tokių raudonų Kp. Pirmu ponas padalijo ten po viedruką [bulvių], ta (tai) iš to įsi̇̀veisė žmonys Kv. Buvom ansivei̇̃sę apynių Gdr. I buvo įsivei̇̃susi bulbių biškį kitokios veislės Trk. Aš norėjau įsivei̇̃st vynuogių Pgg. Buvo žmogus šeimininkas, kurs įsiveisė vynuogyną SkvMt21,33.
2. refl. ŠT288 išsiplėsti, pasidauginti giminei: Tolyn tolyn i įsi̇̀veisė Maselskiai Ar. Neduok Dieve, ka tokių žmonių įsivei̇̃s! End.
ǁ tr. susilaukti (palikuonių): Jau buvau įsivei̇̃sęs vaikų Trkn.
3. refl. Yl atsirasti, išplisti, įsigalėti, daugintis palankioje vietoje: Gniūsai ten įsivei̇̃sę KI350. Kiek tų gyvačių (kirmėlių) ten meiso[je], vasaros čėse ka įsi̇̀veisa! Šv. Insi̇̀veisė kirmėlės, blogai DrskŽ. Kai buvo įsivei̇̃sę [šernai], tai po dvidešium, būdavo, eina Zr. O mat tame lazdyne vapsos buvo įsivei̇̃siusios BM290(Krš). Dirsės įsi̇̀veisė, apmainyk rugių – jūsų nedirsėti Slm. Klevai daba pradėjo patys įsivei̇̃sti Grd. Drėgnose patalpose įsiveisia medžio grybas rš. Kap ąžuolinėj bačkoj įsi̇̀veisia rūgštis, ji nepriima kitų rūgščių Brb. Insi̇̀veisė sodžiun sukata: pernai vienas bernas mirė, šiemet kitas Kpč. Visos ligos many[je] įsi̇̀veisė Dkš.
| Veizėk, kur tas įsivei̇̃sęs (įsitaisęs) katinas Trk.
| prk.: Ka tų žulikų y[ra] velniškai daug įsivei̇̃sę Jdr.
išvei̇̃sti, -ia (i̇̀šveisia), i̇̀šveisė tr.
1. IM1847,27, Gmž, Š, Rtr, BŽ77, NdŽ, DŽ1 išnaikinti ką įveistą ar įsiveisusį, įsigalėjusį: Išvei̇̃sk usnis iš dirvos J. Tuos girinius paršus i̇̀šveisė – nepriėmė prie bekonų Vlkš. Šiaip neteip anie i̇̀šveisė tas blakes Gršl. Paskui atėjo pas tą poną [kalvio sūnus] ir sako jam: – Jau milžinus išveisiau BsPIV151(Brt). Išvei̇̃sti muses KŽ.
^ Blogą išvei̇̃sti labai sunku Krš.
| refl. Š, KŽ, Švnč: Čia augdavo dilgynės, bet išsi̇̀veisė DŽ1. Išsi̇̀veisė karveliai J. Blogi žmonės niekuomet neišsivei̇̃sia Srv.
| Tie vaizduotės gyventojai iš čia nebeišsiveisė ir man suaugus P.Andr.
2. refl. BŽ20, KŽ tapti nevaisinga, bergždžia, išsibergžti: Išsi̇̀veisė jinai, uošvė, t. y. pabaigė vaikus vadžioti J. Išsivei̇̃susi (karvė) BŽ173.
3. refl. LL105, Š, KŽ netekti veislės savybių, išsigimti: Ožkos tenai visai į laukines (medines) išvirtusios, išsivei̇̃susios KII316. Saldiniai obuoliai yra į rūgštinius išsivei̇̃sę, išvirtę KI129. Išsivei̇̃s tavo sėkla [, jei sodinsi rauplėtas bulves] Plm. Karpės prūduose beveik visada išsiveisia (susmulkėja) rš.
4. išvesti (naują veislę): Amerikoje buvo išveistos pačios dėsliausios vištos sp. Išveista keletas serbentų ir agrastų veislių sp.
| refl. KŽ: Šiandien tų žirgų veislė išnyko su liuosybe giminės, iš kurių regias išsiveisė paskuo darbo arkliai, galį vergauti, ne kariauti S.Dauk.
5. išauginti veisiant: Kur tu tokiūse pelkynūse ką išvei̇̃si Krš.
nuvei̇̃sti, -ia, nùveisė žr. išveisti:
1. KŽ.
2. refl. KŽ.
3. Ser žr. išveisti 4.
pavei̇̃sti, -ia (pàveisia), pàveisė tr. KŽ
1. Rtr, KŽ paauginti ko.
| prk.: Paveisia (parašo, pateikia) vieną straipsnį į pusantrų metų arba da ilgesniais tarpais V.Kudir.
2. Rtr, KŽ duoti, vesti vaisių.
3. refl. žr. išveisti 3 (refl.): Išviso, pasi̇̀veisė, išejo į išvisas gumbakaktės žąsys, nebepera Ggr.
pravei̇̃sti, -ia (pràveisia), pràveisė
1. J žr. įveisti 1.
| refl. tr. Jrb: Aš norėčiau prasiveisti šitų gyvulių J.Jabl(suv.). Todėl pasirūpinau geroką maišgalį [kviečių], idant jums visiems užtektų sėklai prasiveisti LzP.
2. tr. leisti privisti, prisidauginti: Tu pràveisei tarakonų naujame rūme J.
3. refl. žr. įveisti 2 (refl.): Prasivei̇̃susi buvo Jogailos giminė Šts.
4. refl. žr. įveisti 3 (refl.): Dar pirmiau pelėdų nebuvo, tai iš tos kalvienės [virtusios pelėda] prasiveisė (ps.) Brt.
| prk.: Čia kiek prasi̇̀veisė (atsirado) tų rublių ir vė, žiūrėk, juos keičia Brb.
privei̇̃sti, -ia (pri̇̀veisia), pri̇̀veisė tr.
1. D.Pošk, S.Dauk, Blv, LL213, Rtr, Š, KŽ priauginti, privaisinti: Karvelių pri̇̀veisiau J. Tvenkinyje buvo pri̇̀veista žuvų DŽ1. Kad ta mano rožė auga, kad aš privei̇̃siu tų rožių! Jrb. Tuojau anksti ateina ir jo kaimynas klausdamas: – Ar dikčiai [veislininkas avinas] avių priveisė? BsPIII278(Vlkv).
| refl. tr. Yl: Turim veistis, prisiveisti gerų gyvulių J.Jabl. Žadu prisivei̇̃sti karvelių DŽ1. Žmonės tiek žąsų prisiveisdavo, kad nelikdavo ganyklos gyvuliams A.Mišk. Pasistatė namą pačiame miesto gale, tvoromis nuo visų atsitvėrė, šunų prisiveisė rš.
2. padaryti, kad gausiai būtų, kad atsirastų, išplistų: Kregždžių tai aš nenoriu – blakių pri̇̀veisia Pv. Blusų pri̇̀veisė – visą naktį nedavė užmigt Dbk.
| Pasaulio Įkūrėjas padarė išmintingai, priveisęs visokių keistumynų Blv.
| prk.: Kas tų kuliganų pri̇̀veisė? Iš kur jie? Ukm. Dabar ko neprasimanė, kokių madų nepriveisė J.Balt. Daba privei̇̃sit (paskleisite) jūs visokių blogybių Pžrl.
| refl. tr. Lnk prk.: Visokių velnių prisi̇̀veisė ir kela audras Krš. Gal iš balos čia tų vagių prisi̇̀veisė! Dj.
3. refl. Blv, Upn, LMD(Žg), End daug priaugti, atsirasti, privisti palankioje daugintis vietoje: Tiek daug prisi̇̀veisė šernų, kad nebegaliam apsigint Krs. Toliau iš tos kumelės prisiveisė arklių BsPIV52(Brt). Iš kur tų žiurkių tiek prisi̇̀veisė – šokinėja po aruodus Ėr. Tokiais ilgais plaukais [vaikiai] – ir utų galia prisivei̇̃sti Pkl. Kad kiek kur vilgatis, tai ir pri̇̀sveisia kandų Pv. Kur eglynai, pušynai, prisivei̇̃sia beržiukų, stelbia eglaites PnmŽ. Nanotkų kap pri̇̀sveisė, tai nemožna niekap iškasavot DrskŽ. Dobilų laukuose prisiveisę ramunių rš.
^ Prisiveisė kai tarakanų K.Būg.
susivei̇̃sti, -ia (susi̇̀veisia), susi̇̀veisė
1. išplisti, suvešėti: Šalpusniai susi̇̀veisa prasto[je] žemė[je] M.Unt.
2. tr. susitaisyti, pasiruošti: Pašaro jau šmotą susi̇̀veisėm, y[ra] pilna daržinė Trk.
užvei̇̃sti, -ia (ùžveisia), ùžveisė
1. Š, KŽ, LKT120(Pgr), Štk žr. įveisti 1: Mes ùžveisėm sodelį J. Žadu užvei̇̃sti serbentų DŽ1. Tokios vietos (netinkamos javams ar daržams) ùžveista kriaušėm, obeliais, vyšniom Lbv. Gražus mano darželis buvo, visokių gėlių ùžveista Dg. Ir kiek tų [bičių] motinėlių ùžveista yra Nm. Visą kaimą ùžveisėm šunų Jrb.
| prk.: Pati velnias, ùžveisė i velnių veislę Krš.
| refl. tr.: Jis pats gėles svadina, sodną užsi̇̀veisė Erž. Užsi̇̀veisė tokią fermą vištų, ka negali̇̀ nė pasisukt Jrb. Ir Noė, žmogus artojas, ėmė dirbti žemę ir užsiveisė vynuogyną Skv1Moz9,20. Užsi̇̀veisė savo [bites] ar atbėgo – ir turi bičių Lš.
2. tr. apvaisinti: Ans gali greitai užvei̇̃sti mergą J. Vieno[je] apylinkė[je] vaikelis liko, kito[je] mergelė – ùžveisė, pasidaugino žmonys Brs.
3. refl. daug atsirasti, privisti, priaugti, prisidauginti: Užsi̇̀veisė pelių DŽ1. Kai varpis užsivei̇̃sia, sunku jį išnaikint Ėr. Anos iš sėklų užsi̇̀veisa, kibės, ir auga Yl. Jei nori, kad tavo kaimyno ar šiaip svetimuose namuose užsiveistų daug pelių, tai, eidamas pas tą žmogų kokiu nors reikalu ar šiaip sau, valgyk duoną LTR(Šil). Neįsikūrę dar tenai gyventojai, o jau seniai užsiveisė svirpliai Žlv.
| prk.: Iš pradžių vogė kolkoze, paskiau nebskyrė, ir užsi̇̀veisė vagių be galo, be krašto Rdn. Daba latrai užsi̇̀veisės: gera i snauda ant dirvono Krž. Prie bažnyčios užsi̇̀veisė davatkynas Tr. Čia užsi̇̀veisė vokiečių Vs.
4. intr. duoti vaisių, gerai derėti: Didelė obelis! Kai kada užvei̇̃sia – dėl to pavalgom Dkš.
5. tr. įsteigti, įvesti, įtaisyti: Netoli bažnyčios kapai dideli ažùveista Slk. A čia kiaulių fermą ùžveisei, ka kiaulės palaidos? Krš. Ans čia tatai ketino tokį kiaulininką užvei̇̃sti Yl. Kas šitą tvarką ùžveisė! – Brolis Jrb. Vienas nora vieną valdžią užvei̇̃sti, kitas kitą: iš to mušas, iš to negerumai Yl.
| refl. tr.: Cielą gaspadinystę užsi̇̀veisiau – prisipirkau bliūdų, puodų, torielkų ir kitokių stotkų Vkš.
Lietuvių kalbos žodynas
privei̇̃sti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
vei̇̃sti, -ia, -ė tr.
1. K, M, Rtr, Š, KŽ, DrskŽ auginti, dauginti (augalus, gyvulius, paukščius): Vei̇̃sti gyvulius DŽ. Ne vien tabakas yra veisamas sėjimu, bet gal dar jį veisti iš pašakių S.Dauk. Tvenkiniuose veisiamos tam tikros mažutės juodos žuvelės, kurios suryja visus nešvarumus rš. Ši maumedžio savybė leidžia jį veisti stambesniais sodinukais rš. Vei̇̃sti vynuogyną NdŽ. Sodą vei̇̃sti DŽ1.
| Veisiáu laukan (naikinau) braškes, kad labai atpigo Lkž.
| refl. tr., intr. Rtr, KŽ: Pradėjau sodą, pradėjau bičių vei̇̃stis LKT168(Grk). Javai derėjo, gyvuliai veisėsi, ir visas ūkis kilo kaip ant mielių rš. Povas vei̇̃siasi nelengvai NdŽ.
2. S.Stan, MedŽ539 plėsti, dauginti giminę: Veisk man vaikų, o jei ne, mirsiu BB1Moz30,1. [Dievas] įstatė moterystę, veisdams žmonių draugystę A.Baran. Jeigu gi bitinui nepasisekė … susiporinti su tranu, tai jis veisia tik vienus tranus A1885,126. Nusikalto atėmęs liežuvį, ranką, koją, veisiamąją galią rš.
| refl. I: Kam žanyties, kam reikia vei̇̃sties? J. Ilgainiuo pradėjo žmonys veisties M.Valanč. Veiskitos ir dauginkitos ir pripildykita žemę Skv1Moz1,28. Nieko te iš tų kralikų: teip riogso, nesivei̇̃sia Mžš. Avižiai, kad drėgmė, tai jie vei̇̃sias Tlž. Jos (ondatros) labai plačiai vei̇̃siasi Kpč. Nuo smarkiai besiveisiančio grybo gyvenamieji namai darosi dar drėgnesni rš. Ypač palanki dirva veistis bakterijoms susidaro, kai sumažėja skrandžio sulčių rūgštingumas rš.
| Rūtos suauga, nèsveisia (nesiplėtoja) tep, o mėtos per tvorą išeina net laukan Vlk.
^ Veisias kai tarakonai Sln. Pikta sėkla gerai vei̇̃sas Vn.
3. NdŽ leisti visti, sudaryti tinkamas sąlygas daugintis: Tu veisi̇̀ blusas, t. y. daugini J. Sūrieji ežerai veisia nuodingųjų uodų spiečius A.Vien. Skujos žolę vei̇̃sa, o žemės nepariebina Šts.
^ Neplaktas griekas naują vei̇̃sa (nebaudžiami nusikaltimai daugėja) Krš.
4. refl. Ser, NdŽ, Jrb laikytis, gyventi, daugintis palankioje vietoje: Giriose vei̇̃sėsi elniai NdŽ. Pas juos žalčiai po lovomis vei̇̃siasi NdŽ. Blusos nesivei̇̃sdavo lovose, kad totorkų įklodavo Nm. Ten barsukai vei̇̃sas Yl. Kiaunės veisiasi tankiuose, aukštuose, senuose miškų masyvuose rš. Itokioj samanynėj tik gyvatėm vei̇̃stis Švnč. Miškuose, kuriuose veisėsi kurtiniai, buvo įsakyta eiguliams surasti kurtinių lizdų su kiaušiniais T.Ivan. Jeigu kluonan eisi valgydamas, tai tam kluone veisis pelės LMD(Dglš). Daugelis kinivarpų daro savo takus ir veisiasi žievėje rš. Rūgštynės veisiasi dirvonuose, kanalų, griovių bei laukų pakraščiais rš.
^ Gerūse marškiniūse utys nèveisas Trk. Neplauti stotkai – musėm vei̇̃stis (apie nevalyvą šeimininkę) Snt.
5. duoti vaisių, derėti, vesti: Šitos vyšnios žydi, tik nevei̇̃sia Rmš. Turėsi pryšingą žemę, kuri tau veis erškėčius ir usnis S.Stan.
apsivei̇̃sti, -ia, apsi̇̀veisė
1. Š apsivaisinti.
2. žr. įveisti 1 (refl.): Buvom apsiveisę ilgoms kiaulėms Žeml.
3. žr. įveisti 3 (refl.): Vietom tai puntagalvių daug esti – a kur patinka, a kur apsivei̇̃sia Sml.
atsivei̇̃sti, -ia (atsi̇̀veisia), atsi̇̀veisė įsiveisti, atsirasti: Ka jau ten yr, i čia atsivei̇̃s da tų kolorado vabalų Trk. Nuo rūpesčių utėlės atsi̇̀veisia KzR.
įvei̇̃sti, -ia (į̇̃veisia), į̇̃veisė
1. tr. M, LL306, Š, Rtr, NdŽ, Bsg, Grg pradėti auginti, įdiegti, įsigyti, kad veistųsi, daugintųsi (apie augalus, gyvulius, paukščius ir kt.): Ūktverė į̇̃veisė sau sėklų agurkų J. Įvei̇̃sti naują bulvių veislę DŽ1. Įvei̇̃sti sodą KŽ. Vilkadalgius į darželį į̇̃veisė iš pelkių – išsirovė, parsinešė ir padiegė Vkš. Jeigu naują motiną įvei̇̃sia, tai tada senosios [bitės] išeina Alz. Spanguolių kai kur įveista aukštapelkėse, durpynuose rš. Karklų galima labai greit įveisti, nes jie gerai auga ir blogomis sąlygomis rš. Apynojį gal įveisti visūse kraštūse, kuriūse auga vaisių medžiai S.Dauk. Tadas Ivanauskas buvo įveisęs fazanus prie Kauno esančiame Kamšos miške rš. Kiekvienas augalas, kurio mano dangiškasis Tėvas neįveisė, bus išrautas SkvMt15,13.
| prk.: Kas, a vel[nia]s tą madą į̇̃veisė (įvedė): suknikės par sprindį aukščiau kelių! Krš. Įveisus slaviškąjį ch mūsų kalba nepagražės sp.
| refl. tr. Sut, M, NdŽ, KŽ: Žentas avižų norėjo įsivei̇̃sti J. Gera būtų įsivei̇̃sus riebiųjų kiaulių Š. Dabar mes įsi̇̀veisėm gerų vištų, tokių kanapėtų, didelių, tokių raudonų Kp. Pirmu ponas padalijo ten po viedruką [bulvių], ta (tai) iš to įsi̇̀veisė žmonys Kv. Buvom ansivei̇̃sę apynių Gdr. I buvo įsivei̇̃susi bulbių biškį kitokios veislės Trk. Aš norėjau įsivei̇̃st vynuogių Pgg. Buvo žmogus šeimininkas, kurs įsiveisė vynuogyną SkvMt21,33.
2. refl. ŠT288 išsiplėsti, pasidauginti giminei: Tolyn tolyn i įsi̇̀veisė Maselskiai Ar. Neduok Dieve, ka tokių žmonių įsivei̇̃s! End.
ǁ tr. susilaukti (palikuonių): Jau buvau įsivei̇̃sęs vaikų Trkn.
3. refl. Yl atsirasti, išplisti, įsigalėti, daugintis palankioje vietoje: Gniūsai ten įsivei̇̃sę KI350. Kiek tų gyvačių (kirmėlių) ten meiso[je], vasaros čėse ka įsi̇̀veisa! Šv. Insi̇̀veisė kirmėlės, blogai DrskŽ. Kai buvo įsivei̇̃sę [šernai], tai po dvidešium, būdavo, eina Zr. O mat tame lazdyne vapsos buvo įsivei̇̃siusios BM290(Krš). Dirsės įsi̇̀veisė, apmainyk rugių – jūsų nedirsėti Slm. Klevai daba pradėjo patys įsivei̇̃sti Grd. Drėgnose patalpose įsiveisia medžio grybas rš. Kap ąžuolinėj bačkoj įsi̇̀veisia rūgštis, ji nepriima kitų rūgščių Brb. Insi̇̀veisė sodžiun sukata: pernai vienas bernas mirė, šiemet kitas Kpč. Visos ligos many[je] įsi̇̀veisė Dkš.
| Veizėk, kur tas įsivei̇̃sęs (įsitaisęs) katinas Trk.
| prk.: Ka tų žulikų y[ra] velniškai daug įsivei̇̃sę Jdr.
išvei̇̃sti, -ia (i̇̀šveisia), i̇̀šveisė tr.
1. IM1847,27, Gmž, Š, Rtr, BŽ77, NdŽ, DŽ1 išnaikinti ką įveistą ar įsiveisusį, įsigalėjusį: Išvei̇̃sk usnis iš dirvos J. Tuos girinius paršus i̇̀šveisė – nepriėmė prie bekonų Vlkš. Šiaip neteip anie i̇̀šveisė tas blakes Gršl. Paskui atėjo pas tą poną [kalvio sūnus] ir sako jam: – Jau milžinus išveisiau BsPIV151(Brt). Išvei̇̃sti muses KŽ.
^ Blogą išvei̇̃sti labai sunku Krš.
| refl. Š, KŽ, Švnč: Čia augdavo dilgynės, bet išsi̇̀veisė DŽ1. Išsi̇̀veisė karveliai J. Blogi žmonės niekuomet neišsivei̇̃sia Srv.
| Tie vaizduotės gyventojai iš čia nebeišsiveisė ir man suaugus P.Andr.
2. refl. BŽ20, KŽ tapti nevaisinga, bergždžia, išsibergžti: Išsi̇̀veisė jinai, uošvė, t. y. pabaigė vaikus vadžioti J. Išsivei̇̃susi (karvė) BŽ173.
3. refl. LL105, Š, KŽ netekti veislės savybių, išsigimti: Ožkos tenai visai į laukines (medines) išvirtusios, išsivei̇̃susios KII316. Saldiniai obuoliai yra į rūgštinius išsivei̇̃sę, išvirtę KI129. Išsivei̇̃s tavo sėkla [, jei sodinsi rauplėtas bulves] Plm. Karpės prūduose beveik visada išsiveisia (susmulkėja) rš.
4. išvesti (naują veislę): Amerikoje buvo išveistos pačios dėsliausios vištos sp. Išveista keletas serbentų ir agrastų veislių sp.
| refl. KŽ: Šiandien tų žirgų veislė išnyko su liuosybe giminės, iš kurių regias išsiveisė paskuo darbo arkliai, galį vergauti, ne kariauti S.Dauk.
5. išauginti veisiant: Kur tu tokiūse pelkynūse ką išvei̇̃si Krš.
nuvei̇̃sti, -ia, nùveisė žr. išveisti:
1. KŽ.
2. refl. KŽ.
3. Ser žr. išveisti 4.
pavei̇̃sti, -ia (pàveisia), pàveisė tr. KŽ
1. Rtr, KŽ paauginti ko.
| prk.: Paveisia (parašo, pateikia) vieną straipsnį į pusantrų metų arba da ilgesniais tarpais V.Kudir.
2. Rtr, KŽ duoti, vesti vaisių.
3. refl. žr. išveisti 3 (refl.): Išviso, pasi̇̀veisė, išejo į išvisas gumbakaktės žąsys, nebepera Ggr.
pravei̇̃sti, -ia (pràveisia), pràveisė
1. J žr. įveisti 1.
| refl. tr. Jrb: Aš norėčiau prasiveisti šitų gyvulių J.Jabl(suv.). Todėl pasirūpinau geroką maišgalį [kviečių], idant jums visiems užtektų sėklai prasiveisti LzP.
2. tr. leisti privisti, prisidauginti: Tu pràveisei tarakonų naujame rūme J.
3. refl. žr. įveisti 2 (refl.): Prasivei̇̃susi buvo Jogailos giminė Šts.
4. refl. žr. įveisti 3 (refl.): Dar pirmiau pelėdų nebuvo, tai iš tos kalvienės [virtusios pelėda] prasiveisė (ps.) Brt.
| prk.: Čia kiek prasi̇̀veisė (atsirado) tų rublių ir vė, žiūrėk, juos keičia Brb.
privei̇̃sti, -ia (pri̇̀veisia), pri̇̀veisė tr.
1. D.Pošk, S.Dauk, Blv, LL213, Rtr, Š, KŽ priauginti, privaisinti: Karvelių pri̇̀veisiau J. Tvenkinyje buvo pri̇̀veista žuvų DŽ1. Kad ta mano rožė auga, kad aš privei̇̃siu tų rožių! Jrb. Tuojau anksti ateina ir jo kaimynas klausdamas: – Ar dikčiai [veislininkas avinas] avių priveisė? BsPIII278(Vlkv).
| refl. tr. Yl: Turim veistis, prisiveisti gerų gyvulių J.Jabl. Žadu prisivei̇̃sti karvelių DŽ1. Žmonės tiek žąsų prisiveisdavo, kad nelikdavo ganyklos gyvuliams A.Mišk. Pasistatė namą pačiame miesto gale, tvoromis nuo visų atsitvėrė, šunų prisiveisė rš.
2. padaryti, kad gausiai būtų, kad atsirastų, išplistų: Kregždžių tai aš nenoriu – blakių pri̇̀veisia Pv. Blusų pri̇̀veisė – visą naktį nedavė užmigt Dbk.
| Pasaulio Įkūrėjas padarė išmintingai, priveisęs visokių keistumynų Blv.
| prk.: Kas tų kuliganų pri̇̀veisė? Iš kur jie? Ukm. Dabar ko neprasimanė, kokių madų nepriveisė J.Balt. Daba privei̇̃sit (paskleisite) jūs visokių blogybių Pžrl.
| refl. tr. Lnk prk.: Visokių velnių prisi̇̀veisė ir kela audras Krš. Gal iš balos čia tų vagių prisi̇̀veisė! Dj.
3. refl. Blv, Upn, LMD(Žg), End daug priaugti, atsirasti, privisti palankioje daugintis vietoje: Tiek daug prisi̇̀veisė šernų, kad nebegaliam apsigint Krs. Toliau iš tos kumelės prisiveisė arklių BsPIV52(Brt). Iš kur tų žiurkių tiek prisi̇̀veisė – šokinėja po aruodus Ėr. Tokiais ilgais plaukais [vaikiai] – ir utų galia prisivei̇̃sti Pkl. Kad kiek kur vilgatis, tai ir pri̇̀sveisia kandų Pv. Kur eglynai, pušynai, prisivei̇̃sia beržiukų, stelbia eglaites PnmŽ. Nanotkų kap pri̇̀sveisė, tai nemožna niekap iškasavot DrskŽ. Dobilų laukuose prisiveisę ramunių rš.
^ Prisiveisė kai tarakanų K.Būg.
susivei̇̃sti, -ia (susi̇̀veisia), susi̇̀veisė
1. išplisti, suvešėti: Šalpusniai susi̇̀veisa prasto[je] žemė[je] M.Unt.
2. tr. susitaisyti, pasiruošti: Pašaro jau šmotą susi̇̀veisėm, y[ra] pilna daržinė Trk.
užvei̇̃sti, -ia (ùžveisia), ùžveisė
1. Š, KŽ, LKT120(Pgr), Štk žr. įveisti 1: Mes ùžveisėm sodelį J. Žadu užvei̇̃sti serbentų DŽ1. Tokios vietos (netinkamos javams ar daržams) ùžveista kriaušėm, obeliais, vyšniom Lbv. Gražus mano darželis buvo, visokių gėlių ùžveista Dg. Ir kiek tų [bičių] motinėlių ùžveista yra Nm. Visą kaimą ùžveisėm šunų Jrb.
| prk.: Pati velnias, ùžveisė i velnių veislę Krš.
| refl. tr.: Jis pats gėles svadina, sodną užsi̇̀veisė Erž. Užsi̇̀veisė tokią fermą vištų, ka negali̇̀ nė pasisukt Jrb. Ir Noė, žmogus artojas, ėmė dirbti žemę ir užsiveisė vynuogyną Skv1Moz9,20. Užsi̇̀veisė savo [bites] ar atbėgo – ir turi bičių Lš.
2. tr. apvaisinti: Ans gali greitai užvei̇̃sti mergą J. Vieno[je] apylinkė[je] vaikelis liko, kito[je] mergelė – ùžveisė, pasidaugino žmonys Brs.
3. refl. daug atsirasti, privisti, priaugti, prisidauginti: Užsi̇̀veisė pelių DŽ1. Kai varpis užsivei̇̃sia, sunku jį išnaikint Ėr. Anos iš sėklų užsi̇̀veisa, kibės, ir auga Yl. Jei nori, kad tavo kaimyno ar šiaip svetimuose namuose užsiveistų daug pelių, tai, eidamas pas tą žmogų kokiu nors reikalu ar šiaip sau, valgyk duoną LTR(Šil). Neįsikūrę dar tenai gyventojai, o jau seniai užsiveisė svirpliai Žlv.
| prk.: Iš pradžių vogė kolkoze, paskiau nebskyrė, ir užsi̇̀veisė vagių be galo, be krašto Rdn. Daba latrai užsi̇̀veisės: gera i snauda ant dirvono Krž. Prie bažnyčios užsi̇̀veisė davatkynas Tr. Čia užsi̇̀veisė vokiečių Vs.
4. intr. duoti vaisių, gerai derėti: Didelė obelis! Kai kada užvei̇̃sia – dėl to pavalgom Dkš.
5. tr. įsteigti, įvesti, įtaisyti: Netoli bažnyčios kapai dideli ažùveista Slk. A čia kiaulių fermą ùžveisei, ka kiaulės palaidos? Krš. Ans čia tatai ketino tokį kiaulininką užvei̇̃sti Yl. Kas šitą tvarką ùžveisė! – Brolis Jrb. Vienas nora vieną valdžią užvei̇̃sti, kitas kitą: iš to mušas, iš to negerumai Yl.
| refl. tr.: Cielą gaspadinystę užsi̇̀veisiau – prisipirkau bliūdų, puodų, torielkų ir kitokių stotkų Vkš.
1. K, M, Rtr, Š, KŽ, DrskŽ auginti, dauginti (augalus, gyvulius, paukščius): Vei̇̃sti gyvulius DŽ. Ne vien tabakas yra veisamas sėjimu, bet gal dar jį veisti iš pašakių S.Dauk. Tvenkiniuose veisiamos tam tikros mažutės juodos žuvelės, kurios suryja visus nešvarumus rš. Ši maumedžio savybė leidžia jį veisti stambesniais sodinukais rš. Vei̇̃sti vynuogyną NdŽ. Sodą vei̇̃sti DŽ1.
| Veisiáu laukan (naikinau) braškes, kad labai atpigo Lkž.
| refl. tr., intr. Rtr, KŽ: Pradėjau sodą, pradėjau bičių vei̇̃stis LKT168(Grk). Javai derėjo, gyvuliai veisėsi, ir visas ūkis kilo kaip ant mielių rš. Povas vei̇̃siasi nelengvai NdŽ.
2. S.Stan, MedŽ539 plėsti, dauginti giminę: Veisk man vaikų, o jei ne, mirsiu BB1Moz30,1. [Dievas] įstatė moterystę, veisdams žmonių draugystę A.Baran. Jeigu gi bitinui nepasisekė … susiporinti su tranu, tai jis veisia tik vienus tranus A1885,126. Nusikalto atėmęs liežuvį, ranką, koją, veisiamąją galią rš.
| refl. I: Kam žanyties, kam reikia vei̇̃sties? J. Ilgainiuo pradėjo žmonys veisties M.Valanč. Veiskitos ir dauginkitos ir pripildykita žemę Skv1Moz1,28. Nieko te iš tų kralikų: teip riogso, nesivei̇̃sia Mžš. Avižiai, kad drėgmė, tai jie vei̇̃sias Tlž. Jos (ondatros) labai plačiai vei̇̃siasi Kpč. Nuo smarkiai besiveisiančio grybo gyvenamieji namai darosi dar drėgnesni rš. Ypač palanki dirva veistis bakterijoms susidaro, kai sumažėja skrandžio sulčių rūgštingumas rš.
| Rūtos suauga, nèsveisia (nesiplėtoja) tep, o mėtos per tvorą išeina net laukan Vlk.
^ Veisias kai tarakonai Sln. Pikta sėkla gerai vei̇̃sas Vn.
3. NdŽ leisti visti, sudaryti tinkamas sąlygas daugintis: Tu veisi̇̀ blusas, t. y. daugini J. Sūrieji ežerai veisia nuodingųjų uodų spiečius A.Vien. Skujos žolę vei̇̃sa, o žemės nepariebina Šts.
^ Neplaktas griekas naują vei̇̃sa (nebaudžiami nusikaltimai daugėja) Krš.
4. refl. Ser, NdŽ, Jrb laikytis, gyventi, daugintis palankioje vietoje: Giriose vei̇̃sėsi elniai NdŽ. Pas juos žalčiai po lovomis vei̇̃siasi NdŽ. Blusos nesivei̇̃sdavo lovose, kad totorkų įklodavo Nm. Ten barsukai vei̇̃sas Yl. Kiaunės veisiasi tankiuose, aukštuose, senuose miškų masyvuose rš. Itokioj samanynėj tik gyvatėm vei̇̃stis Švnč. Miškuose, kuriuose veisėsi kurtiniai, buvo įsakyta eiguliams surasti kurtinių lizdų su kiaušiniais T.Ivan. Jeigu kluonan eisi valgydamas, tai tam kluone veisis pelės LMD(Dglš). Daugelis kinivarpų daro savo takus ir veisiasi žievėje rš. Rūgštynės veisiasi dirvonuose, kanalų, griovių bei laukų pakraščiais rš.
^ Gerūse marškiniūse utys nèveisas Trk. Neplauti stotkai – musėm vei̇̃stis (apie nevalyvą šeimininkę) Snt.
5. duoti vaisių, derėti, vesti: Šitos vyšnios žydi, tik nevei̇̃sia Rmš. Turėsi pryšingą žemę, kuri tau veis erškėčius ir usnis S.Stan.
apsivei̇̃sti, -ia, apsi̇̀veisė
1. Š apsivaisinti.
2. žr. įveisti 1 (refl.): Buvom apsiveisę ilgoms kiaulėms Žeml.
3. žr. įveisti 3 (refl.): Vietom tai puntagalvių daug esti – a kur patinka, a kur apsivei̇̃sia Sml.
atsivei̇̃sti, -ia (atsi̇̀veisia), atsi̇̀veisė įsiveisti, atsirasti: Ka jau ten yr, i čia atsivei̇̃s da tų kolorado vabalų Trk. Nuo rūpesčių utėlės atsi̇̀veisia KzR.
įvei̇̃sti, -ia (į̇̃veisia), į̇̃veisė
1. tr. M, LL306, Š, Rtr, NdŽ, Bsg, Grg pradėti auginti, įdiegti, įsigyti, kad veistųsi, daugintųsi (apie augalus, gyvulius, paukščius ir kt.): Ūktverė į̇̃veisė sau sėklų agurkų J. Įvei̇̃sti naują bulvių veislę DŽ1. Įvei̇̃sti sodą KŽ. Vilkadalgius į darželį į̇̃veisė iš pelkių – išsirovė, parsinešė ir padiegė Vkš. Jeigu naują motiną įvei̇̃sia, tai tada senosios [bitės] išeina Alz. Spanguolių kai kur įveista aukštapelkėse, durpynuose rš. Karklų galima labai greit įveisti, nes jie gerai auga ir blogomis sąlygomis rš. Apynojį gal įveisti visūse kraštūse, kuriūse auga vaisių medžiai S.Dauk. Tadas Ivanauskas buvo įveisęs fazanus prie Kauno esančiame Kamšos miške rš. Kiekvienas augalas, kurio mano dangiškasis Tėvas neįveisė, bus išrautas SkvMt15,13.
| prk.: Kas, a vel[nia]s tą madą į̇̃veisė (įvedė): suknikės par sprindį aukščiau kelių! Krš. Įveisus slaviškąjį ch mūsų kalba nepagražės sp.
| refl. tr. Sut, M, NdŽ, KŽ: Žentas avižų norėjo įsivei̇̃sti J. Gera būtų įsivei̇̃sus riebiųjų kiaulių Š. Dabar mes įsi̇̀veisėm gerų vištų, tokių kanapėtų, didelių, tokių raudonų Kp. Pirmu ponas padalijo ten po viedruką [bulvių], ta (tai) iš to įsi̇̀veisė žmonys Kv. Buvom ansivei̇̃sę apynių Gdr. I buvo įsivei̇̃susi bulbių biškį kitokios veislės Trk. Aš norėjau įsivei̇̃st vynuogių Pgg. Buvo žmogus šeimininkas, kurs įsiveisė vynuogyną SkvMt21,33.
2. refl. ŠT288 išsiplėsti, pasidauginti giminei: Tolyn tolyn i įsi̇̀veisė Maselskiai Ar. Neduok Dieve, ka tokių žmonių įsivei̇̃s! End.
ǁ tr. susilaukti (palikuonių): Jau buvau įsivei̇̃sęs vaikų Trkn.
3. refl. Yl atsirasti, išplisti, įsigalėti, daugintis palankioje vietoje: Gniūsai ten įsivei̇̃sę KI350. Kiek tų gyvačių (kirmėlių) ten meiso[je], vasaros čėse ka įsi̇̀veisa! Šv. Insi̇̀veisė kirmėlės, blogai DrskŽ. Kai buvo įsivei̇̃sę [šernai], tai po dvidešium, būdavo, eina Zr. O mat tame lazdyne vapsos buvo įsivei̇̃siusios BM290(Krš). Dirsės įsi̇̀veisė, apmainyk rugių – jūsų nedirsėti Slm. Klevai daba pradėjo patys įsivei̇̃sti Grd. Drėgnose patalpose įsiveisia medžio grybas rš. Kap ąžuolinėj bačkoj įsi̇̀veisia rūgštis, ji nepriima kitų rūgščių Brb. Insi̇̀veisė sodžiun sukata: pernai vienas bernas mirė, šiemet kitas Kpč. Visos ligos many[je] įsi̇̀veisė Dkš.
| Veizėk, kur tas įsivei̇̃sęs (įsitaisęs) katinas Trk.
| prk.: Ka tų žulikų y[ra] velniškai daug įsivei̇̃sę Jdr.
išvei̇̃sti, -ia (i̇̀šveisia), i̇̀šveisė tr.
1. IM1847,27, Gmž, Š, Rtr, BŽ77, NdŽ, DŽ1 išnaikinti ką įveistą ar įsiveisusį, įsigalėjusį: Išvei̇̃sk usnis iš dirvos J. Tuos girinius paršus i̇̀šveisė – nepriėmė prie bekonų Vlkš. Šiaip neteip anie i̇̀šveisė tas blakes Gršl. Paskui atėjo pas tą poną [kalvio sūnus] ir sako jam: – Jau milžinus išveisiau BsPIV151(Brt). Išvei̇̃sti muses KŽ.
^ Blogą išvei̇̃sti labai sunku Krš.
| refl. Š, KŽ, Švnč: Čia augdavo dilgynės, bet išsi̇̀veisė DŽ1. Išsi̇̀veisė karveliai J. Blogi žmonės niekuomet neišsivei̇̃sia Srv.
| Tie vaizduotės gyventojai iš čia nebeišsiveisė ir man suaugus P.Andr.
2. refl. BŽ20, KŽ tapti nevaisinga, bergždžia, išsibergžti: Išsi̇̀veisė jinai, uošvė, t. y. pabaigė vaikus vadžioti J. Išsivei̇̃susi (karvė) BŽ173.
3. refl. LL105, Š, KŽ netekti veislės savybių, išsigimti: Ožkos tenai visai į laukines (medines) išvirtusios, išsivei̇̃susios KII316. Saldiniai obuoliai yra į rūgštinius išsivei̇̃sę, išvirtę KI129. Išsivei̇̃s tavo sėkla [, jei sodinsi rauplėtas bulves] Plm. Karpės prūduose beveik visada išsiveisia (susmulkėja) rš.
4. išvesti (naują veislę): Amerikoje buvo išveistos pačios dėsliausios vištos sp. Išveista keletas serbentų ir agrastų veislių sp.
| refl. KŽ: Šiandien tų žirgų veislė išnyko su liuosybe giminės, iš kurių regias išsiveisė paskuo darbo arkliai, galį vergauti, ne kariauti S.Dauk.
5. išauginti veisiant: Kur tu tokiūse pelkynūse ką išvei̇̃si Krš.
nuvei̇̃sti, -ia, nùveisė žr. išveisti:
1. KŽ.
2. refl. KŽ.
3. Ser žr. išveisti 4.
pavei̇̃sti, -ia (pàveisia), pàveisė tr. KŽ
1. Rtr, KŽ paauginti ko.
| prk.: Paveisia (parašo, pateikia) vieną straipsnį į pusantrų metų arba da ilgesniais tarpais V.Kudir.
2. Rtr, KŽ duoti, vesti vaisių.
3. refl. žr. išveisti 3 (refl.): Išviso, pasi̇̀veisė, išejo į išvisas gumbakaktės žąsys, nebepera Ggr.
pravei̇̃sti, -ia (pràveisia), pràveisė
1. J žr. įveisti 1.
| refl. tr. Jrb: Aš norėčiau prasiveisti šitų gyvulių J.Jabl(suv.). Todėl pasirūpinau geroką maišgalį [kviečių], idant jums visiems užtektų sėklai prasiveisti LzP.
2. tr. leisti privisti, prisidauginti: Tu pràveisei tarakonų naujame rūme J.
3. refl. žr. įveisti 2 (refl.): Prasivei̇̃susi buvo Jogailos giminė Šts.
4. refl. žr. įveisti 3 (refl.): Dar pirmiau pelėdų nebuvo, tai iš tos kalvienės [virtusios pelėda] prasiveisė (ps.) Brt.
| prk.: Čia kiek prasi̇̀veisė (atsirado) tų rublių ir vė, žiūrėk, juos keičia Brb.
privei̇̃sti, -ia (pri̇̀veisia), pri̇̀veisė tr.
1. D.Pošk, S.Dauk, Blv, LL213, Rtr, Š, KŽ priauginti, privaisinti: Karvelių pri̇̀veisiau J. Tvenkinyje buvo pri̇̀veista žuvų DŽ1. Kad ta mano rožė auga, kad aš privei̇̃siu tų rožių! Jrb. Tuojau anksti ateina ir jo kaimynas klausdamas: – Ar dikčiai [veislininkas avinas] avių priveisė? BsPIII278(Vlkv).
| refl. tr. Yl: Turim veistis, prisiveisti gerų gyvulių J.Jabl. Žadu prisivei̇̃sti karvelių DŽ1. Žmonės tiek žąsų prisiveisdavo, kad nelikdavo ganyklos gyvuliams A.Mišk. Pasistatė namą pačiame miesto gale, tvoromis nuo visų atsitvėrė, šunų prisiveisė rš.
2. padaryti, kad gausiai būtų, kad atsirastų, išplistų: Kregždžių tai aš nenoriu – blakių pri̇̀veisia Pv. Blusų pri̇̀veisė – visą naktį nedavė užmigt Dbk.
| Pasaulio Įkūrėjas padarė išmintingai, priveisęs visokių keistumynų Blv.
| prk.: Kas tų kuliganų pri̇̀veisė? Iš kur jie? Ukm. Dabar ko neprasimanė, kokių madų nepriveisė J.Balt. Daba privei̇̃sit (paskleisite) jūs visokių blogybių Pžrl.
| refl. tr. Lnk prk.: Visokių velnių prisi̇̀veisė ir kela audras Krš. Gal iš balos čia tų vagių prisi̇̀veisė! Dj.
3. refl. Blv, Upn, LMD(Žg), End daug priaugti, atsirasti, privisti palankioje daugintis vietoje: Tiek daug prisi̇̀veisė šernų, kad nebegaliam apsigint Krs. Toliau iš tos kumelės prisiveisė arklių BsPIV52(Brt). Iš kur tų žiurkių tiek prisi̇̀veisė – šokinėja po aruodus Ėr. Tokiais ilgais plaukais [vaikiai] – ir utų galia prisivei̇̃sti Pkl. Kad kiek kur vilgatis, tai ir pri̇̀sveisia kandų Pv. Kur eglynai, pušynai, prisivei̇̃sia beržiukų, stelbia eglaites PnmŽ. Nanotkų kap pri̇̀sveisė, tai nemožna niekap iškasavot DrskŽ. Dobilų laukuose prisiveisę ramunių rš.
^ Prisiveisė kai tarakanų K.Būg.
susivei̇̃sti, -ia (susi̇̀veisia), susi̇̀veisė
1. išplisti, suvešėti: Šalpusniai susi̇̀veisa prasto[je] žemė[je] M.Unt.
2. tr. susitaisyti, pasiruošti: Pašaro jau šmotą susi̇̀veisėm, y[ra] pilna daržinė Trk.
užvei̇̃sti, -ia (ùžveisia), ùžveisė
1. Š, KŽ, LKT120(Pgr), Štk žr. įveisti 1: Mes ùžveisėm sodelį J. Žadu užvei̇̃sti serbentų DŽ1. Tokios vietos (netinkamos javams ar daržams) ùžveista kriaušėm, obeliais, vyšniom Lbv. Gražus mano darželis buvo, visokių gėlių ùžveista Dg. Ir kiek tų [bičių] motinėlių ùžveista yra Nm. Visą kaimą ùžveisėm šunų Jrb.
| prk.: Pati velnias, ùžveisė i velnių veislę Krš.
| refl. tr.: Jis pats gėles svadina, sodną užsi̇̀veisė Erž. Užsi̇̀veisė tokią fermą vištų, ka negali̇̀ nė pasisukt Jrb. Ir Noė, žmogus artojas, ėmė dirbti žemę ir užsiveisė vynuogyną Skv1Moz9,20. Užsi̇̀veisė savo [bites] ar atbėgo – ir turi bičių Lš.
2. tr. apvaisinti: Ans gali greitai užvei̇̃sti mergą J. Vieno[je] apylinkė[je] vaikelis liko, kito[je] mergelė – ùžveisė, pasidaugino žmonys Brs.
3. refl. daug atsirasti, privisti, priaugti, prisidauginti: Užsi̇̀veisė pelių DŽ1. Kai varpis užsivei̇̃sia, sunku jį išnaikint Ėr. Anos iš sėklų užsi̇̀veisa, kibės, ir auga Yl. Jei nori, kad tavo kaimyno ar šiaip svetimuose namuose užsiveistų daug pelių, tai, eidamas pas tą žmogų kokiu nors reikalu ar šiaip sau, valgyk duoną LTR(Šil). Neįsikūrę dar tenai gyventojai, o jau seniai užsiveisė svirpliai Žlv.
| prk.: Iš pradžių vogė kolkoze, paskiau nebskyrė, ir užsi̇̀veisė vagių be galo, be krašto Rdn. Daba latrai užsi̇̀veisės: gera i snauda ant dirvono Krž. Prie bažnyčios užsi̇̀veisė davatkynas Tr. Čia užsi̇̀veisė vokiečių Vs.
4. intr. duoti vaisių, gerai derėti: Didelė obelis! Kai kada užvei̇̃sia – dėl to pavalgom Dkš.
5. tr. įsteigti, įvesti, įtaisyti: Netoli bažnyčios kapai dideli ažùveista Slk. A čia kiaulių fermą ùžveisei, ka kiaulės palaidos? Krš. Ans čia tatai ketino tokį kiaulininką užvei̇̃sti Yl. Kas šitą tvarką ùžveisė! – Brolis Jrb. Vienas nora vieną valdžią užvei̇̃sti, kitas kitą: iš to mušas, iš to negerumai Yl.
| refl. tr.: Cielą gaspadinystę užsi̇̀veisiau – prisipirkau bliūdų, puodų, torielkų ir kitokių stotkų Vkš.
Lietuvių kalbos žodynas