Rasti išteklių įrašai (89)
baidỹklė
1. žmogaus pavidalo iškamša baidyti paukščiams, darantiems laukuose ar soduose žalą: Tik čeža strazdai vyšniose, nė baidỹklių nebijo Gs. Pastatė į kanapius žvirbliams baidỹklę Krkl.
^ Gražus gražus – būtum gera baidỹklė kviečiuose! Skr.
2. scom. SD354 baisus padaras, šmėkla: Vaikščiojo bai̇̃dyklės po tas gires Jdr. Atsidarė sklepo durys, išbėgo iš tenai baisi baidyklė BsV246. Stovi kai baidyklė̃ OG155. Nusigando pamatę tokias baidykles BM357.
| menk.: Kaip nebijojo anas tokios baidyklė̃s (prastos merginos) ir imt Ds. Baidyklė̃ (labai sublogęs, išblyškęs), o ne žmogus Ds.
3. scom. kas ko bijosi, baikštus: To baidỹklė višta – žmogaus iš tolo bijo Ėr.
4. Blv zool. pusbeždžionė (Tarsius spectrum).
Lietuvių kalbos žodynas
dailė̃
1. vaizduojamasis menas: Dailės institutas sukūrė savitą lietuviškosios dailės mokyklą sp. Monumentalioji dailė yra architektūros ir skulptūros sintezė rš. Taikomoji dailė̃ DŽ.
2. menas: Dramos dailė rš.
3. sugebėjimas ką nors dailiai, meniškai padaryti, meniškumas: Audimui ji neturi jokios dailė̃s Slm. Dailė pramonios SD53. Namų dailė SD20. Rodžiasi tasai reikalas iž dailės, kuri negal figūros materijoj kokioj padaryt, seną pagadinus SPI142.
| Tatai jo ypačias buklumas ir dailė̃ (gudrybė) šatono DP165.
4. amatas: Turi dūšią, patogią ant visokių mokslų, žinios ir kiekvienos dailės SPI89. Žmonių išmonia rado ir pramanė visokias dailes, arba remeslus SPI89.
5. darbas, padarytas daiktas, veikalas: Ar čia tavo dailė̃s tos vežėtys? Kp. Ar čia tavo dailė̃? Kp. Dabar ir tu parodyk savo dai̇̃lę Slm. Aš padaras tavas ir dailė̃ rankų tavų DK124.
6. sudėjimas: Ramta tita taitė, ar aš ne mergaitė, kas gi manęs nemylės, ar aš ne gražios dailė̃s? Kp.
Lietuvių kalbos žodynas
žmogánzė
Evoliucinis psichologas ir Albany universiteto profesorius Gordonas Gallupas sukūrė terminą „žmoganzė“ (angl. „humanzee“ = human +chimpanzee), kuris vartojamas apibūdinti moksliškai įmanomą hibridą tarp žmogaus ir šimpanzės, bandytą sukurti XX amžiuje. [...]
„Žmoganzės“ terminas paplito po to, kai 1970-aisiais visuomenei buvo parodytas padaras, žinomas kaip Oliveris – tai buvo plika šimpanzė, vaikščiojusi ant užpakalinių kojų. Tačiau 1996 metais atlikti tyrimai parodė, kad Oliveris turėjo 48 chromosomas ir nebuvo žmogaus ir beždžionės hibridas.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
islamofaši̇̀zmas
Pasauliui gresia islamofašizmas [antraštė]
Pasaulio lyderiai atvirai lygina dabartinį Irano režimą su Hitlerio valdoma Vokietija, tuo labiau, kad Iranas atvirai deklaruoja siekį fiziškai sunaikinti Izraelį. Kad gresia islamofašizmas, pripažįsta ir Irano disidentai, tačiau jie sako, kad Iranas kol kas neturi tiek galios, kaip Hitleris 30-aisiais praeito amžiaus metais.
Viena didžiausių baimių yra musulmonai. Iš šitos baimės gali gimti keistos sąvokos mosntrai, pavyzdžiui, islamofašizmas – apgailėtinas nuskurdusios vaizduotės padaras, savo istorinių raupsų klijavimas kitiems. [...] Ką, be riksmų apie islamofašizmą ir Breiviko, gali pasiūlyti save vadinantys Europos „dešiniaisiais“?
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
sulýdinti
1. K žr. 1 lydyti: Kam lydini drabužius ant lietaus? J. Per tokį lietų jie nevažiuos, ne – kailio nelydins S.Čiurl.
| refl.: Menkas gaspadorius, kad padaras visas ruduva (ruduo) an kiemo lýdinas Pls. Darganoje tamsoje klaidžioja alkani ir sušalę žmonės, kurie dreba ir lydinasi rš.
2. intr. leisti lyti: Rytoj … aš lydinsiu be galo didžiais ledais Skv2Moz9,18. Aš jums lydinsiu duona iš dangaus brš.
1 aplýdinti; N žr. 1 aplydyti: Lietumi aplýdinai šieną sausą J.
| refl. N, MŽ26.
1 nulýdinti
1. žr. 1 nulydyti: Nenulýdinkit (orig. nenulýdįkit) margų skrynių raštelį – nenudrukuosit be Tilžės drukorėlio Sch36.
2. tr., intr. leisti nukristi (lietui): Iš žemės miglas išvedi ir trauki jas aukštynai, po tam lašais nulydini iš debesų žemynai brš. Jupiteris, sako, kitą kartą nulydinęs Danajai į skreitą aukso lietų rš. Po septynių dienų duosiu lyti (paraštėje nulydinsiu) ant žemės BB1Moz7,4.
1 pralýdinti plg. 1 perlydyti: Plytas nedžiovintas pralýdinai, palikęs ant lauko J.
1 sulýdinti žr. 1 sulydyti: Sulýdinai drabužius J. Čia tas nedorėlis pernykštis piemuo nutėškė juos (kailiniukus) sulydintus, tai kvapelis įsigavo J.Balt. Aš čia užtrukau ir, žiūrėk, dabar šieną sulydinsiu V.Krėv.
| refl. N: Tik be reikalo susilydinęs rš.
Lietuvių kalbos žodynas
gyvū̃nas (2)
Bendrinės lietuvių kalbos žodynas
žmogùs
añtžmogis
valingas žmogus, tariamai pašauktas kitus valdyti
Nesidėkime esą antžmogiai, bet visada likime žmonėmis rš.
gyvulỹs, žvėrìs
žemų instinktų klausantis padaras
Kur geiduliai, kerštas, piktumas ir pavydas šėlsta, čia gyvulys turi viršų žmoguje Vd.
Mūsų kaip žmonių užduotis tokia: savo vienatiniame bei asmeniniame gyvenime žengti žingsnį nuo gyvulio link žmogaus rš.
Ėjo ten, kur iš žmogaus padaro gyvulį, šmeižojantį gražią gamtą rš.
O, vargas, žmonės, jei savyje jūs randat tik save – tą nepasotinamą, godų žvėrį Marcink.
Barbora [Radvilaitė] žūva šioje kovoje, bet jos tragedijoje skamba žmogaus pergalė prieš žvėrį rš.
Skiriu aš melą nuo tiesos, teisybę – nuo apgaulės, ir žvėrį – nuo žmogaus Braz.
Juk ne žvėrys, o žmonės esame: nemėtykime savo deimantų (t.y. vaikų) šiukšlynuose bei gatvėse rš.
Blogo žmogaus venk labiau negu žvėries Rod.
kir̃minas
menka, žema būtybė
Bet aš kirminas, o ne žmogus – vienų išjuoktas, kitų paniekintas ŠR.
Antonimų žodynas
kriptozoològas, kriptozoològė
Į vietą kartu su policininkais atvykusi kriptozoologų grupė išnaršė visą pelkę, bet į driežą panašaus žmogaus pamatyti jiems nepavyko, nors pėdsakus - keturpirščių kojų atspaudus ir pustrečio metro aukštyje nulaužytus jaunų medžių kamienus užfiksavo. Mokslininkai vengia spėlioti, iš kur atsirado toji paslaptinga būtybė, bet kadangi anksčiau jos niekas nebuvo sutikęs, tai negali būti reliktinė būtybė, kaip kad sniego žmogus, išlikęs iki mūsų dienų.
1930 metais apkaltintas šnipinėjimu I. Ivanovas buvo suimtas ir išsiųstas į Alma Atą. [...] Dar po metų jis staiga mirė kraujui išsiliejus į smegenis. Tokia oficiali versija.
O neoficiali išdėstyta belgo kriptozoologo Bernaro Eivelmanso knygoje "Užšaldytasis, arba Neandertalietis dar gyvas".
Šiandien mokslininkų paieškas tęsia savamokslis kriptozoologas Ivan'as Mackerle'as. Jis keliauja po pasaulį, ieškodamas mokslinių įrodymų, leidžiančių teigti, jog gyvūnai, tokie kaip Lochneso pabaisa arba mongoliškasis mirties kirminas egzistuoja.
Žmonių, tikinčių jo egzistavimu, nuomone, sniego žmogus yra žinduolis, panašus į žmogbeždžionę. Pagal kriptozoologų versiją, jis gyvena Šiaurės Amerikos Šiaurės ir Ramiojo vandenyno regiono miškuose. Tačiau liudininkai dažnai sniego žmogų pamato ir kitose pasaulio vietose. [...]
Kriptozoologų nuomone, sniego žmogus yra naktinis padaras, todėl jis nepastebimas.
„Zoologai ir kriptozoologai sutinka, kad stambių gyvūnų sąrašas nėra pilnas. Dabar turime nuspręsti, ar kriptozoologijos duomenys gali būti laikomi moksliniais duomenimis ieškant naujų rūšių“, - sakė Ch. Paxtonas.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
lefti̇̀stinis, lefti̇̀stinė
O dėl Grasso (leftisto) ir antikarinių judėjimų (taip pat leftistinių) neturiu ką daugiau pridurti be to, ką jau pasakiau.
Į kantiškąją amžinosios taikos padangę nusitaikiusi Europa – tai toks, žinote, idealistinis, pacifistinis, leftistinis minkštakūnis padaras, manantis skriejąs padebesiuose virš politikos purvo, bet iš tiesų – besirangantis šiltoje ir žemiškoje bei žmogiškoje, pernelyg žmogiškoje sentimentalumo ir suvaikėjimo pliurzoje.
Šitie amerikonai visada buvo įtartini. Iš jų ateina visokios mūsų tradicinę gyvenseną griaunančios mados. Na, ne vien iš jų, Geiropa neatsilieka. Dar XVIII – XIX a. iš ten sklido visokie leftistiniai laisvės bei lygybės šūkiai ir tik ruskis žandaras su nagaika mužikui žemaičių ir Lietuvos neleido visai iškrypti.
[...] suvalkiečiai mėgsta skaldyti, kad jei vaišiniesi pas juos svečiuose kava su cukrumi, tai tada rankas plaukis be muilo, vaišingumu jie pranoksta kitus Lietuvos regionus – istoriškai prakutę ūkininkai tą sau galėdavo leisti, o šykštumu juos kaltino visokie pavyduliaujantys leftistiniai nuskurėliai, norėję socialinio teisingumo ir solidarumo dykai [...].
[...] kartą, kai vienas literatūros kūrinys man pasirodė nepriimtinas, nes per daug leftistinis briedas, atsisakiau jį skaityt, nes neva manyje diegtų leftistinį brūdą, tai ji, nors ir žiauriai supyko, bet man leido neskaityti (atsiskaityti vistiek vėliau reikėjo :D), o po to susitaikėm.
Vartoti žodį „negras“ irgi yra labai o.k., neseniai teigė kai kurie konservatorių remėjai „Facebook“, tai puikus egzorcizmas nuo neegzistuojančių leftistinių šmėklų.
Europos karo tradicijos neleidžia šaudyti į beginklius, moteris, vaikus? Tai puiku – mes užplūsime jus beginklėmis armijomis! Ir jūs nesugebėsite pasipriešinti, nes kiekvienas, vien tik pabandęs prabilti apie būtinybę stabdyti mūsų kariauną, tuoj pat bus užsipultas, apšauktas ksenofobu, rasistu, diktatoriumi bei visais tais kitais leftistiniais keiksmažodžiais, kuriais jie įvardija nekenčiamus kitaminčius.
Leftistiniai brudeliai, pasidomėkite, kaip SSRS teritorijoje buvo išnaikinti korėjiečiai (kaip vokiečiai, graikai ir kt.) Bet ką leftistinis agentėlis leptels?
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
ištvėri̇̀mas
1. Torų tvė́rimas a bobos darbas? DūnŽ. Tokiuo tavo tvėrimù visos tvoros gali būt netvertos Kp. Patys sodiškiai nuteis už torų netvė́rimą Pp. Tas tvė́rimas brangiau kainuo[ja] kaip vištos Žr. Kiek tai būtų medegos troboms, malkoms ir tvėrimui … tvorų A1885,47.
2. NdŽ.
3. SD139, KŽ tvora; aptvaras, užtvaras.
4. NdŽ → 1 tverti 6.
5. SD375, Sut, N, KŽ → 1 tverti 11: Angelų tvėri̇̀mas NdŽ. Joks atsitikimas neprisiliečia teip arti prie tvėrimo galybės kaip moterystė Blv.
6. padaras: Anas (velnias) pradėjo tvert tvėrimùs Ds.
7. KŽ → 1 tverti 12.
8. psn. kūrinys: Praslinko, teisybė, jau tie baisūs literatui – dailininkui laikai, kuomet išleidęs pasaulin kokį tvėrimėlį klausais… ir nieko… nieko!.. Pt.
9. KŽ → 1 tverti 13: Yra tai valstybės tvėrimo gadynė A.Janul. Kultūros tvėrimas ir tvarkymas rš.
| refl.: Nauji, nekaustyti vežimo ratai, matyt, dar nuo kolūkio tvėrimosi metų užkelti [ant aukšto] V.Bub. Didi nauda iš tvėrimos draugysčių TS1899,11.
10. prk. prigimtis, būdas: Vyrų tokis tvėri̇̀mas, jų turi būt viršus Drsk.
1 aptvėri̇̀mas sm. (2) DŽ1, aptvė́rimas (1) KŽ
1. NdŽ → 1 aptverti 1: Aptvėrimas pylimais ŽŪŽ154. Šulinio aptvėrimu niekas nesirūpino P.Cvir. Pirkau vielų aptvė́rimui Jrb. Penki šimtai litų kaštavo sodo aptvėri̇̀mas Pc. Ta [naujoji] gyvenvietė tokia ubagiška, tas aptvėri̇̀mas – viskas išvien Sdb.
| prk.: Žmonių rūpesčių turėtų būti aptvėrimas sveikatos nuo visko, kas jai gali kenkti V.Kudir.
| refl. DŽ1, KŽ.
ǁ N užtvara, turėklai ir pan.: Tuneliai, tiltai, taip pat aptvėrimai (turėklai, apkalai, atkraščiai) turi būti visada sutvarkyti rš.
2. SD1119, Sut, N, NdŽ tvora: Duktė nudažė [tėvo kapo] aptvėri̇̀mą Dg.
3. SD1119, Sut, N aptverta vieta, aptvaras: Aplink didelį miško plotą ėjo toji virvė. Aptvėrimo vidury – aikštelė šokiams J.Balt. Seminarijos teritorija pratįso, imdama gerą dalį kunigaikščių pilies teritorijos su dalimi jos aptvėrimo Vaižg.
4. Sut → 1 aptverti 5: Nuo rožės tai da nukalbėjimas ir tas aptvėri̇̀mas (girnašluosčiu), ir sugydydavo Plvn.
1 atitvėri̇̀mas sm. (2)
1. DŽ1 → 1 atitverti 1.
2. atitverta vieta: Prieky kluono atatvėri̇̀mas – prieklaimė Smal.
1 įtvėri̇̀mas sm. (2) NdŽ, įtvė́rimas (1) KŽ
1. BŽ45, NdŽ, KŽ → 1 įtverti 5: Duodavo buteliuką už ilgakotės įtvėri̇̀mą Kp. Tokiu įtvė́rimu nepjausi Kal.
| refl. NdŽ.
2. Ds žr. tvėrė 1: Dalgio įtvėri̇̀mą lengva pakeist Pmp.
3. žr. tvėrė 2: Be įtvė́rimo nepaarsi Pj.
4. Db → 1 įtverti 6.
5. aptverta vieta, užtvaras: Intvėri̇̀mai padaryta dėt šiaudam, pašaram DrskŽ.
6. gyvenimas, ūkis: Jie turia gerą įtvė́rimą, gerą ūkikę Vlkš.
1 ištvėri̇̀mas sm. (2)
1. S.Dauk, M, NdŽ → 1 ištverti 1.
2. → 1 ištverti 6: [Žiedai] palengvina dalgio įtvėrimą ir ištvėrimą rš.
1 nutvėri̇̀mas sm. (2) NdŽ
1. → 1 nutverti 1.
2. → 1 nutverti 5.
1 patvėri̇̀mas sm. (2) NdŽ → 1 patverti 1, 2, 3.
1 pértvėrimas sm. (1) KŽ, PolŽ1214, pertvė́rimas (1) KŽ, pertvėri̇̀mas (2) Antš
1. SD1143, SD294, N, Amb, DŽ, NdŽ, KŽ pertvara: Tik arklys skuokt per pértvėrimą daržan Prng. Stubo[je] yr pértvėrimų Žal. Reiks pártvėrimą padaryti, ir būs vietos viskam supilti Vvr. Amilios ir Agniotės lovos užstatytos sulankstomais pertvėrimėliais iš rėmų ir drobės, užtrauktos ant šitų rėmų J.Balt. Partvėrimas Sut.
2. NdŽ, DŽ1 → 1 pertverti 3.
| refl. NdŽ.
3. NdŽ → 1 pertverti 6: Už tą vieną pártvėrimą šimtą litų [sumokėjau] Šts. Kasdien važinėjau pertvėri̇̀man Slm. Nebejau nė į pártvėrimą, išgijo savie – i stipčioju Bdr.
| refl. NdŽ.
4. KŽ → 1 pertverti 8.
1 pritvėri̇̀mas sm. (2); Sut → 1 pritverti 6: Christus nebjauris pritvėrimo žaizdos DP54.
1 sutvėri̇̀mas sm. (2) DŽ, sutvė́rimas (1) K, KŽ
1. NdŽ → 1 sutverti 5.
2. NdŽ → 1 sutverti 6.
| refl. NdŽ.
ǁ Sutvėrimas su gluosniais sugydo parlūžusį kaulą Gršl.
| refl. NdŽ.
3. sujungimas, pritvirtinimas, pritaisymas: Kurgi laikysis tokių rąstelių sienos be jokio sutvėri̇̀mo Kp.
| refl.: Susitvė́rimas, sukibimas KII383.
4. Q113, SD356, R93, MŽ122, Sut, S.Stan, N, K, M, J, LL65 → 1 sutverti 10: Pasaulio sutvėri̇̀mas NdŽ. Dėkavokimėg tam tai Ponui Dievui, tėvui mūsų, už geradėjystę sutvėrimo mūsų PK16. Nuog pradžios sutvėrimo to svieto visi esme ant jo baisios pavadinti tiesos SPI3. Nuog pradžios sutvėrimo Dievas sutvėrė juos vyrišku ir moterišku Ch1Mr10,6. Vis[a] pasiliekt kaip iš pradžios sutvėrimo (orig. sutvėrimu) buvo VlnE133. Senas dastamentas tur savėp apreiškimus Dievo nu sutvėrimo pasaulės lig gadynės Kristaus Viešpaties M.Valanč. Pradžioj, pirmą naktį po sutvėrimo, visi gyvulėliai, kur katras gulėjęs, tokius ir plaukus apturėjęs BsMtI11. Po sutvėrimo pasaulės daugel svieto prisiveisė Sln.
| refl.: Tie visi daiktai paslėpė savyje ir užlaikė saulės šilumą nuo pat susitvėrimo Blv.
5. Q152,213, SD1176, H179, R, MŽ, P, Sut, N, KI513, M, NdŽ kas sukurta (ppr. gyva būtybė, padaras): Dievs, … svietą šį sutverdams ir budavodams, daugel tūkstančių gyvų sutvė́rimų leido ir kožnam savo valgį bei gyvatą paskyrė K.Donel. Vyrai tegyvena pagal sumnenės kaip silpnam sutvėrimui motriškam čėstį priduodami Mž33. Dievas sutvėrė mane drauge su visais sutvėrimais Vln17. Sutvėrėjas stojas sutvėrimù DP39. Yra kitas gerbimas ir kloniojimas, ir garbė sutvė́rimui prideranti DP536. O stojos [angelas] ižgi ano mielo sutvėrimo sutvėrimu amžinai nuog pono savo prakeiktu ir nuobodum MP84. Didi ir patiešingi yra žodžiai Pono ir ižganytojo mūsų, kuriuos čionai mūsump biednop sutvėrimop … bylo MP112. Nupuolęs sutvėrimas tavas PK26. Iš tų knygų sūdis klausdamasis … teipagi ir kitiemus sutvėrimamus, kam neprisiveizdėjom SPI17. Eikit po cielą svietą, apisakykit evangeliją visiemus sutvėrimamus Ch1Mr16,15.
| Visi daiktai, kurie želia, yra sutvėrimai augantys TS1901,2-3. Du tiktai sutvėrimu tegal raminti ugnį, beje [v]anduo ir žemė S.Dauk. Taip dabar tie trys sutvėrimai – kosulys, batai ir pilvas, … vos ne vos iškentėjo kaip sunkiai savo nevalioj DS248. Visas sutvėrimas tai vindas vadinas, ir beigta Pgg.
ǁ menkas gyvūnas, padaras: Sutvėri̇̀mas stipras žuvelė, ana šaltakraujė Ob. Višta – landus sutvėri̇̀mas Gs. Žiemą miške gyvo sutvėrimo nerasi Dkš. Per žiurkę nėra sutvėrimo špėtnesnio Jnšk. Gal nelabai geras sutvėri̇̀mas to gyvatė, kad prie lojojimo priklauso Pl. Žiūrėsiu, kas čia do sutvėri̇̀mas – pacukas! Jsv. Kas ten par sutvėri̇̀mą!? Rz. Toks pat žmogus kaip i mas, sutvėri̇̀mas, vis tiek Dievo sutverti visi Rt. Gražybė šito sutvėri̇̀mo praklento – nėr kaip pykt Kp. Nelemtas sutvėrimas, žmogpalaikis LL67. Bjaurus sutvėri̇̀mas tas mano senis, o ant senatvės – viškiai Mžš. Piktas sutvėri̇̀mas aš Šmn. Na tai sutvėri̇̀mas: vėl iki dvylikos gausim laukt Smln. Aš kaimo sutvėri̇̀mas, tai į kaimą ir žiūriu PnmA. Visi gyvi sutvėrimai turi turėt liežuvį BsPI51. Tai inkyrùs sutvėrimė̃lis! (apie priešgyną moterį) Krok. Dovydas pasigailėjo dvejų metų sutvėrimėlio (mergaitės) ir parsivedė į namus S.Zob. Juns maži, smulkūs sutvėrimeliai ir taip saldžiai giestat! I.
^ Visi esam Dievo sutvėri̇̀mai Trgn. Dievo sutvėrimas, o į velnią panašus KrvP(Ps).
6. sing. col. Ev, I, SkvMr16,15 visa, kas sukurta (ppr. visa, kas gyva): Ką ženklina žodžiai: „visam sutvėrimui“? Visus žmones viso svieto A.Baran. Persakykite evangeliją visam sutvė́rimui DP225. Nesa yra Viešpatis mūsų ir mistras mūsų, ir Dievas mūsų, o mes sutvė́rimu ir tarnais ir mokytiniais jo DP528. Garbą tau duost bei visas dangus ir kožnas žmogus smertelnas ir visas sutvėrimas Mž161. Tą meilę apgręžė par prabangą sutvėrimop ir niekaniekiump to pasaulio, užmiršęs sutvėrėjį savą DK122. [Ponas,] kursai duost penukšlą visamui sutvėrimui Vln38. Ne tiktai jį mylėjo žmonės, bet ir visas sutvėrimas: paukščiai, žvėriai, medžiai LTR. Saulė užeina visą sutvėrimą LB167. Tada jaučiam kvepėjimą, sutvėrimo atgijimą (d.) Nm.
| Drebėjo po jo akimis visas sutvėrimas: dangus, žemė, marios, padangės MP122.
ǁ menki padarai: Skruzdėlės labai gudrus sutvėrimas J.Balč.
7. → 1 sutverti 11: Pirmutinis praktikos uždavinys … buvo žemaitiškos literatūros sutvėrimas LTI520.
8. Krš → 1 sutverti 12: Pryš kolūkio sutvė́rimą mašinų atsirado DūnŽ. Nū kolkozo sutvė́rimo čia tebesu Pvn.
| refl. NdŽ, Vvr, Krt, Sdb, Kp: Aš gimiau Lietuvos susitvė́rimu Lk. Daba trigubai daugiau primelžiam pieno kai pradžio[je] kolūkio susitvėri̇̀mo Lnkv. Nū pat kolūkio susitvė́rimo raštinė[je] sėda Šv. „Tėvynės sargas“ praneša apie susitvėrimą Lietuvoje draugystės „Skaitymo knygų ir laikraščių bei jų platinimo“ rš.
9. prk. prigimtis, būdas: Jis žydiškas, žydiško sutvėri̇̀mo Pbr. Ant sutvėri̇̀mo gražus būtų žmogus, ale teip tai neteisingas Lnkv. Tas vaikas iš viso sutvėri̇̀mo mamos (panašus į mamą) Upn.
10. sandara: Pramušei ledą – radai sidabrą, pramušei sidabrą – radai auksą: itai kiaušinio sutvėri̇̀mas Klt.
11. Kv, NmŽ tarpkojis; lyties organai: Kas par sijonai dabar?! Pasilenks – visas sutvėrimas matomas Šts. Trumpu sijonu mergė tūpės – ir sutvėrimas matyti Nt. Nekokios dab[ar] tos kelnės y[ra] – visi sutvėri̇̀mai matyties End.
1 užtvėri̇̀mas sm. (2) NdŽ, DŽ1; LL125,304
1. → 1 užtverti 1: Už užtvė́rimą brãškės munie (juok.) Vn.
| refl. NdŽ.
2. tvora: Sulig tum užtvė́rimu muno arai Klk. Kap davė [mašina], visus užtvėrimùs velniop nunešė Prn. Kapų užtvėrimai sp. Ažutvėrimas SD1207.
3. KŽ užtverta vieta, aptvaras: Ažtvėri̇̀mas te toks gale yra teliokam Klt. Čia geri užtvė́rimai vištums DūnŽ.
4. refl. NdŽ → 1 užtverti 3 (refl.).
5. NdŽ, FzŽ375 → 1 užtverti 7: Užtvėrimo įrenginys SkŽ341.
6. Sut, NdŽ kuo sudaroma kliūtis, užtvara, užkardas.
Lietuvių kalbos žodynas