Rasti išteklių įrašai (50)
tekstóvaizdis
Atsiverčiu dabartinį žodyną, po to – sisteminį, sinonimų, frazeologinį, tarptautinį, galiausiai vieną iš dvidešimties. [...] Nemaža laiko atima tokie pasižodinėjimai, o jų pasaulėvaizdžiai užgožia mano tekstovaizdį, išmuša iš kūrybinių vėžių... Užtat visada lieka nuostaba: „Dievulėli, kokie mes turtingi, kaip niekas kitas pasaulyje, net visatoje!“
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
Padyvų gydymas
Liaudies tikėjimų kartoteka
kramė
krãmę apsùkti antrà pusè primušti: Apsuksiu tau kramę antra puse, kad sugausiu!. Šts.
krãmę atsùkti neig. užmušti: Kramę atsuksiu, kad neklausysi!. Šts.
krãmę iškė́lęs išdidus: Eina kramę iškėlusi. Krš. Eina kramę iškėlęs, į žmogų nė neveiza. End.
krãmę išstatýti didžiuotis: Rūpūžė, nevėkšla, eina kramę išstačiusi!. Krš.
krãmę ištaisýti primušti: Tau ta kramė tuoj bus ištaisyta. Pln.
krãmę ištem̃pęs atidžiai, su nuostaba (žiūri): Klasėj musė veiza į kitus kramę ištempusi. Trk.
krãmę kélti
1.atgyti: Sumalė vokietį, ir vėl atsigavęs kramę kelia. Krš.
2.priešintis: Mat kokie gyvatės. Kelia krames. Gric.
krãmę kìšti lįsti kur nereikia: Ir ta durnelė čia savo kramikę kiša. Krš. Nekišk kramės kur nereikia!. Užv.
krãmę nusisùkti neig. užsimušti, galą gauti: Kramę kame nusisuksi, ir bus gerai. Ub.
krãmę nusùkti neig. užmušti: Nutversiu tą krupį, kramę nusuksiu!. Krš.
krãmę susitaisýti būti sumuštam: Neilgai tik važiuos: susitaisys kramę, ir pasibaigs. Trk.
krãmę taisýti mušti: Kramę taiso: deda, kad velniai juokias. Žr.
ant krãmės rūpi: Viskas ant mano kramelės. End.
į krãmę sė́sti Trk. svaiginti:
Frazeologijos žodynas
pasižodinė́jimas
Atsiverčiu dabartinį žodyną, po to – sisteminį, sinonimų, frazeologinį, tarptautinį, galiausiai vieną iš dvidešimties. Dėl ko? Kad įsitikinčiau, pavyzdžiui, ar galimas to ar kito žodžio pavartojimas mano norimu atveju, ar yra įdomesnių jo vartojimo būdų; beieškodama užklystu pas to žodžio giminaičius, užsibūnu, užsimirštu... Nemaža laiko atima tokie pasižodinėjimai, o jų pasaulėvaizdžiai užgožia mano tekstovaizdį, išmuša iš kūrybinių vėžių... Užtat visada lieka nuostaba: „Dievulėli, kokie mes turtingi, kaip niekas kitas pasaulyje, net visatoje!“
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
segvė̃jus
Žuvo važiuodamas riedžiumi [antraštė]
Milijonierius, „Segway“ kompanijos savininkas Jimis Heseldenas žuvo važiuodamas savo bendrovėje pagamintu segvėjumi.
Niujorko automobilių parodoje automobilių gigantas „General Motors“ kartu su riedžių gamintoju „Segway“ pademonstravo dvivietį koncepcinį „Segway“ automobilį. Nors jis panašesnis į futuristinį golfo automobiliuką, nei į tikrą automobilį, tačiau šis dvivietis automobilis gali važiuoti 56 kilometrų per valandą greičiu, o įkrauti jį reikia kas 56 kilometrus.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
gèzas
Šiauliuose – „geziukų“ išpuolis prieš maršrutinio autobuso vairuotoją [antraštė] [...] Autobusui sustojus, chuliganų pora ėmė rodyti įžeidžiančius gestus, rėkauti, bandė praverti autobuso duris. Galiausiai jie per pravertą iš balionėlio papurškė pipirinių dujų.
Sušokę į mašiną chuliganai spruko. Nors nuo vadinamųjų „geziukų“ nenukentėjo niekas, vairuotojas apie šį išpuolį informavo pareigūnus.
kokio paaiškinimo tu galvoji sulaukti, kai pas mus didžioji dalis teisininkų – peroksidinės blondinės su nuliniu proteliu ir vaikinukai geziukai.
Gelbstint eilinį geziuką: skanaus kompoto Ruklos valgykloje! [antraštė]
Niekam nekyla klausimų, kai kokiame naktiniame klube, didesniame renginyje ar koncerte mus saugo apsaugininkai. Kartais jie erzina savo priekabumu, įžūlumu, bet neretai ir pasitarnauja sutramdydami kokį viešą kvailį. Visi sutaria, kad apsauga turi būti, kai reikia pasakyti eiliniam „geziukui“, kad negliaudytų saulėgrąžų šokių aikštelėje.
Ateinančio rudens vyro įvaizdis - „gezas“ [antraštė] Mėlynės po akimis, kraujosrūvos, nubrozdinimai ir stilingi, aukštos kokybės drabužiai. Ar tai suderinama? Dizaineriai Danas ir Deanas Catenai vienareikšmiškai sako "taip"! Į savo naująją 2010 – 2011 metų rudens/žiemos kolekciją jie įnešė kaip reikiant intrigos ir netgi agresijos. Norėdami nustebinti rodos jau prie visko pripratusią mados publiką, jie nusprendė tiesiogine to žodžio prasme ją pašiurpinti. Ant podiumo pasirodę modeliai atrodė taip lyg jie būtų ką tik pabėgę iš muštynių. Visgi įvairūs sumušimai, anot dizainerių, jiems nesutrukdė atrodyti puošniai ir madingai. [...] Mados naujovėmis besidomintiems "chuliganams" jie taip pat pasiūlė plėšytus džinsus, odinius šortus ir sportinius berankovius ar su rankovėmis marškinėlius, išmargintus originaliais, kiek bauginančiais piešiniais ar užrašais. Prie blogiuko įvaizdžio buvo priderinti ir aksesuarai: kniedėmis papuošti diržai, kelių sluoksnių apyrankės, kepurės ir blizgantys kaklaraiščiai arba peteliškės.
Šiaulių „gezai“ susipliekė povelykinėse kumštynėse (N-18) [antraštė]
I. Puzaraitė ir M. Jampolskis atkartojo Palangos „stiliuką“: gezas ir kiaunė išėjo į J. Basanavičiaus gatvę [antraštė]
Tuo metu M. Jampolskis atrodė kaip tikras Panevėžio „gezas“ – apsirengęs tradiciniu juodos spalvos sportiniu „Adidas“ kostiumu. „Visa Lietuva yra kaimas, mes taip pat iš kaimo, todėl ją ir parodysime“, – juokavo Marius.
Viena iš švietimo funkcijų – įtvirtinti „civilizuoto“ pokalbio standartus, tarkime, kad ir istorijos išmanymas mokyklos nubrėžtose ribose. Išmokdami tam tikrus faktus ir pasakojimus, teigiame savo klasinę ir politinę tapatybę, nustatome ribas, kas įeina į „mūsų“ istoriją. Visuomenė pasirūpina sugėdinti ar tam tikru būdu suklasifikuoti („blondinė“, „gezas“, „senis/ė“) tuos, kas, pavyzdžiui, su nuoširdžia nuostaba viešumoje paklaustų: „O kas tas Homeras?“, arba prisipažintų: „Niekada negirdėjau apie Saulės mūšį“.
Patarimas esamiems vienuoliktokams, kurie kitais metais laikys anglų kalbos egzaminą ir sieks pačių aukščiausių įvertinimų: jeigu nebus tobulinama klausymo dalis, tai kitais metais laikykit ne valstybinį anglų kalbos egzaminą, o IELTS. Nes kitaip būdami net ir pačiais stropiausiais mokiniais atėję į valstybinį egzaminą galite būti pasodinti pačiame klasės gale ir klausymo dalį išspręsti kur kas blogiau už klasės geziuką, kuris sėdės tiesiai prieš magnetofoną. Būtent šitaip ydinga yra dabartinė sistema.
Didžiojoje Britanijoje auga „gezų“ karta, kuri neįstengs mokytis ir niekada nedirbs, rašo Thesun.co.uk. Mokytojų ir dėstytojų asociacijos vadovas Ralphas Surmanas teigia, kad šalyje daugėja neišsilavinusių, bedarbių ir neturinčių jokių ambicijų žmonių.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
anttem̃pti
1. tr. R, R98, MŽ, MŽ129, Sut, Rtr, KŽ traukiant, tęsiant daryti ilgesnį, platesnį, didesnį, tęsti: Siaura oda, reikia tem̃pti DŽ. Su ranka tūra, su koja tem̃pa aną (avikailį) Žlb. Tem̃pia kiek gali [audeklą], kad kraštai nesudribt Kpč. Tem̃ps tem̃ps tem̃ps takus ir ištampys Vkš. I vienas tem̃ps, ir antras tem̃ps, ka tas milas kuo kiečiau susiritintų an kočėlo Kl. Tempk savo ranka kilpinį CII544. Kai tempiamais lašiukais lašinu, lėlelė išsitempia, ir geriau matau Jž. Ilgųjų kaulų lūžgalius galima atitaisyti ir ilgesnį laiką tempiant galūnę rš. Varlė pamatė jaučio didilumą, norėdama tokia didelė būti kaip jautis, pradėjo tem̃pti savo rukšlotą kailį PP12. Lūpos šiepėsi iki ausų, tempiamos nesuvaldomos šypsenos J.Avyž. Brakš atidariau savo skrynelę, išėmiau skripyčias ir dzen dzen pradėjau tempti stygas M.Valanč.
| refl. Rtr, NdŽ, KŽ: Vieni autuvai tem̃piasi, kiti traukiasi DŽ1. Pirštinė tem̃piasi NdŽ. Stori parpinai, o žali lankai, tai į ilgumą tem̃pas, apskritumo neliekta Krž. Su silku i bovelna auda, ans tem̃pas Pkl. Parlaužia, kai tem̃pias tas pluoštelis sau, tai gatavi [linai] Kri.
^ Valgyk, kiek pilvas tem̃pas (kiek gali) Rdn. Rėkia, net sienos tem̃piasi Dkš. Pilna bažnyčia žmonių, net sienos tem̃piasi Dkš.
2. tr. gaminti, daryti tęsiant, traukiant: Vielą tem̃pia iš geležies DŽ. Tem̃pti vielas NdŽ.
| Teleponus tem̃pti (vesti) Ggr.
3. tr. PolŽ61 suėmus traukti tvirtai ką besilaikantį, laikomą, besispiriantį ar pan.: Vienas tem̃pa, antras neduoda, ir prasideda peštynės Lkv. Už čiupryno pradėjo tem̃pti, mušti Vkš. Kurgi dabar tempi̇̀ siūlą – nutruks Sdk. Par talkas zuikį liuob gaudys, kokią vivę tem̃psma Pln. Į kiemelį įjodamas, bėrą žirgą šankindamas, pentineliais spausdamas, laužtineles tempdamas StnD14. Į dvarelį įjodamas, bėrą žirgą mudrindamas, kamanėlius tem̃pdamas, muštukėliu dauždamas JV378. O aš teip apsikabinau, o ana už kojos tem̃pa Šts. Tėvelį turėjau iš paskos už palo tem̃pti Varn. Tem̃pti ką už pečių NdŽ. Jis tą arklį tem̃pia betem̃pia, o arklys į duobę [Nemune] pateko ir priputo Skr. Rapoliukas atsargiai užsidėjo ant pečių [akordeono] diržus, atsegė dumples ir, po truputį jas tempdamas, virpančiais pirštais prisilietė prie baltų klavišų rš.
ǁ suėmus tęsiant, traukiant skaudinti: Tem̃pti ką už ausų NdŽ. Tem̃pti kam ausis NdŽ. Bausdavo jau žiauriau kaip dabar, jau užpykdavo, jau už ausų tem̃ps Kv.
4. tr. traukiant vilkti, rengti, mauti: Ka nemoka apsivilkt: tem̃pia tem̃pia Jrb. Ans pribėgęs tem̃pa tus batus Dr. Nuo mirštančio žmogaus tem̃pt drebužį tik jau visai neįmanoma Slv. Sėdo [Paurukas] ant lovos krašto, graibė kojomis autus iš palovio, stojo į medipades, tempė žiponą ant kupros J.Balt.
| refl. tr.: Geriausią suknelę an savęs tem̃piasi Ig.
5. tr. NdŽ, KŽ, Rm sunkiai tęsti, vilkti, traukti ką paviršium: Pradėjo tem̃pti iš lovos lauku Kv. Tem̃pk, ar patempsi tą maišą DŽ. Nuplaukia [šuva] vidurin ir tem̃pia iš ežero [pašautą antį] Imb. Mes irgi šieną ant beržų sudėdavom ir virvę užrišdavom ir tada tempi̇̀ in krantą Krns. Užsikabina [geldą] už tos virvės i tem̃pia Pn. Anie su traktoriais tem̃pė [akmenis] pri kelio Bdr. Arkliukas tem̃pia kuprą išpūtęs Gs. Kam tu tokį vežimą ir sukrovei, arkliai vos vos tem̃pia Žvr. Vaikas įsiręžęs tem̃pia pilnas malkų rogeles Ps. Eina klojimą, tem̃pia ratus Pn. Uždenk kumpotą: galia kokia musis įlėkti, paskuo i tem̃pk lauka Vkš. Triskart užmetei bradinėlį, tai kap tik tem̃pt (daug) žuvies Dg.
| prk.: Inskinkei vargan, tai ir tem̃pk, aš jau negaliu padėt Ktk. Tiek metų tem̃pė tem̃pė (vargo) – ir sveikatos turėjo Vrn. Aš vis turiu tave tempti iš visokio purvo I.Simon. Tempi mane atgal į teorinius tyrinėjimus, bet tai mane atitraukia nuo praktinių pareigų rš.
^ Tempa kaip šuo ragutes priš kalną LTR(Yl).
6. tr. DŽ, Akm, Lnk, Šl, Jsv, Mžš, RdN, Pnd, Slm, Tvr jėga vesti: Tempù atsispyręs, neina Rdn. Tempiaũ tempiaũ až ragų – neina ožys Ktk. Kur nori, te mane karvė tem̃pia Vj. Tą piršlį ten jau tem̃pė karti Trk. Tą karvutę tem̃pė i nutempė Grš. Iš ryto gyvulius vis tem̃pdavo laukan Krs.
| prk.: Ta, penkiais kur mokinas, tempamà yra Trk. Darbai tempia mus į pavėsį mūsų saulėtos tėvynės A1885,26.
^ Mane kap namo kas tem̃pė, negalėjau nubūt Mrc. Miške gimus, miške augus, parėjus namo, prieš kalną tempia (lazda) LTR(Nj).
temptinai̇̃ Svečiai [vestuvėse] iš karto paprašyti nesėsdavo už stalo, gaudavo temptinai̇̃ tempti LTR(Kltn).
| prk.: Visa kultūra žmonystės temptinai tempia prie visatiškumo A1884,10.
| refl. tr.: Susitinka turguo, tem̃pas vienas kitą į snarglinę Krš. Dvi mergos sukimba muni ir tem̃pas, o aš nenoriu nė katros Šts.
ǁ refl. tr. su savimi, kartu vestis, vedžioti: Rugius pjaunu, tai vaikus tempiúos [į laukus] Mrc.
ǁ prk. vilioti, masinti: To boba duodavo kokį te šamarlaką i tem̃pdavo tuos bernus Mžš.
7. tr. DŽ, KŽ, Rg, Rsn, Ms, Trk, Ėr, Mžš, Jon, Kpč, Mrc, Vrn sunkiai nešti: Tempiaũ akmenis į krūvą NdŽ. Tempiaũ kibirus vandens NdŽ. Šitokį gezulį tempei̇̃ be reikalo Aln. Tempiaũ tempiaũ iš miško malkas, iš [savo] pašalės čėdiju Sug. Aš ėjau, tempiaũ šieną kūtėn ir ant kūtės Krs. Tem̃pėm iš prėslo dobilus visą dieną Vžns. Šieną tem̃pia ant naštos Šmn. Tem̃pia, tem̃pia maišais žolę [gyvuliams] Klt. Tai vaikelis ir patrūks tą vandenį bètempdamas Vvr. Autobusas paleidžia stotė[je] – tem̃pk vark tus kresčius Vdk. Vienas jų tempia kelias vantas ant pečių, kitas – šluotą, trečias – skujinę kaip kupstą V.Krėv.
| prk.: Tie tėvai tem̃pia i tem̃pia tiem savo vaikiem, paskutinį kąsnelį ištraukia iš burnos LKT259(Jnšk). Kaip skruzdėlė jis (M.Untulis) rinko ir tempė lietuviškus žodžius lietuvių kalbos žodyno kartotekon rš. Seniau vargą nešėm, tem̃pėm Rud. Lietuviai po šiai dienai tempia sunkiausią jungą prispaudimo ir politiškos nelaisvės A1886,186.
^ Ir pelė savo urvan tem̃pia Mlt.
ǁ gabenti: Vis tiek visi tem̃pia į ligoninę [gimdyti] Upn.
8. tr., intr. iš ankštumo, sutinimo ir pan. veržti, spausti: A kelnių subinė netem̃pia? Jrb.
| impers.: Išvirė grybus, net mum pilvus tem̃pė Gdl. Verža, teip tem̃pa, tus viršus kojų sutempa Yl.
ǁ tr. varginti, alinti: Y[ra] smagiai kulti, jeigu nesutara – rankas tem̃pa LKT73(Eig). Mane tem̃pia i tem̃pia liga Jnš.
ǁ tąsyti, sukelti traukulius: Raugulys tem̃pia Žlp.
9. tr. tiesti, ištiesti: Rankų negaliu tem̃pt kiek reikia Kp. Po dešimtį kartų mirkysi i tem̃psi [audeklą džiovinti] Žlb.
| refl.: Jį (stoties viršninką) išvydę, žandarai ir stoties tarnai tempiasi, nurimsta Pt.
^ Plaukai šiaušias, gyslos tem̃pias, velnias plikas skylės ieško (audžia) Ds.
ǁ refl. ręžtis: Žiūrėk, jau karvė tempias, – gal eis galynėn Lš.
10. refl. S.Dauk, NdŽ stengtis: Turi tem̃pties, stengties, biškį laisvai leidi laiką Kl. Kad ir gražiausią moterį sutikęs, ponas Skrodskis jau nebesitempdavo kaip anksčiau, nebekeldavo galvos, neberaitydavo ūso V.Myk-Put. Tempėsi vyrai, tempėsi ir moterys iš paskutiniųjų, bet argi su tokiu velniu susidėsi – lyg jam ir nuovargio nebuvo, lyg jam ir rankų nemielindavo V.Krėv. Matyt, ir ši šalis iš paskutiniųjų tempiasi, kad neatsiliktų nuo visų kitų Europos kraštų Šlč.
| Tem̃piasi tem̃piasi vieni prieš kitus (ginkluojasi), o karo vengia Vp.
11. refl. spirtis, priešintis: Vesk – tem̃piasi, neina [karvė] Rs. Tem̃pės tem̃pės karvė, i palikau čia graužt Klt.
^ Tempias atbulas kai meška vedama Sln. Tempias kai ožys vedamas Sln.
12. karti: Kai pasibaigdavo vestuvės, tada jį (piršlį) kardavo, tem̃pdavo po balkio LKT120(Bt). Ot, kad jį temptų̃ ant kartuvių! Smn.
| refl.: Jis atsigulė, žiūria, ka pati tem̃pias Kln.
13. refl. šnek. smarkiai griūti, klotis, tiestis: Ka tempiáus an ledo Ms.
ǁ gulti, atsigulti: Vilkias, tem̃pkias (gulkis), pailsink kojas Krš. Gana valkiotis, tem̃psiesiu Prn.
14. intr. šnek. smarkiai augti: Po lytaus apynys tem̃pa po sprindį par naktį Dr.
| refl.: Mažoja to tai da tem̃pias, da kiek paaugs Slm. Auga, tem̃pias kasdien – pavalgyt reikia Pv. Vieni lenda į žemę, kiti tem̃pas Krš. Ir mažiukas paršiukas pradėjo tem̃pties DūnŽ. Išeis pašalas, žolelė ims tem̃pties, gyvoliams būs gerai Krš.
| prk.: Miestai tem̃pas didžiausiai, kas beiššers?! DūnŽ.
15. tr. šnek. auginti: Šioks toks tem̃pa sodną DūnŽ.
16. intr., tr. šnek. sunkiai, vargingai dirbti: Viena tempù, viena dirbu Krš. Aš da tempiù vis tą patį darbą Krs. Tem̃pėm i tem̃pėm kap arkliai abu Str. O pats už trejus metus algos nė permušto grūdo negavo. Ketvirtus dykai tempia J.Balt.
17. intr. šnek. įstengti, tesėti (ką daryti): Metus kitus gal da tem̃psme, kaip jau visai nebegalėsme, nebelaikysme [karvės] Mžš.
ǁ įstengti gyventi, išgyventi: Gal da kokius metus kitus patem̃ps, tik jau daug netem̃ps Jrb. Ir tu nebeilgai tempsi̇̀ šitei besdarbuodama Užp. Svaitė[ja], ilgai nebtem̃ps Krš.
18. spirti, versti, raginti ką daryti: Jeigu nori gyvent – tem̃pk jį paskui save [dirbti] Upt. Čia išleidžia iš ligoninės, čia vėl tem̃pia šviest Slm. Ka būtų tem̃pęs tėvas, gal būtų išsimokiusi Rdn. Liuob tem̃ps tėvai vaikus potrų kalbėti Šts. Kur darbingą, tai kaip šunį kokį tem̃pia ir tem̃pia Kp. Tem̃pia tėvus vaikai [gyventi] Vilniun, o tie nenori Ant.
19. griežtai imti spausti, barti: Reik vaikus tem̃pti, taip negal paleisti DūnŽ. Vaikeli, daba mumis tem̃pa iš visų pusių End. Aš būčiau jį tem̃pusi už tokius darbus (gėrimą, šėlimą) Grd. Tokius (išdykusius) vaikus reik tem̃pti Krš. Negaliu tem̃pti [dėl malkų], neturu kiek reik piningų DūnŽ. Dabar dideliai su toms pyliavoms tem̃pa Šts. Kad tem̃pė už kiaušius, kad tem̃pė, vos neareštavo [valsčiuje] Ggr. Tempsiu ir gerai sutempsiu, jei neklausys, išvarysiu Žem.
20. tr., intr. šnek. vilkinti, delsti, traukti, atidėlioti: Liepė sunešt varinius daiktus, ale vis da tem̃pia Pn. Ateina dirbti, tem̃pa tem̃pa, nėkaip nepradeda Rdn. Šį rudenį pradėjo sopėt koją rieše, rankas, al da vis tempiù, neinu pas daktarą Krs. Darbą tem̃pė tem̃pė par visus metus, o ant galo – nebesuspėjo Upt. Ilgai netem̃pkit, ateikit greičiau Ukm.
| Žinai, senas tempi̇̀ dienas, kol pašauks Krš.
^ Tem̃pė tem̃pė, tem̃pė tem̃pė kaip šūdiną virvę Lk.
| refl.: Taip i tem̃pas tie reikalai nesutvarkyti DūnŽ. Atidėlioja vis, tai teip ir tem̃piasi tolyn visi žadėti darbai Krs. Pagonys iki paskuojo tempas ir nenora krikštyties S.Dauk.
21. intr. trukti, tęstis: Ko taip ilgai tem̃pa ta liga? DūnŽ. Be kokios atlaidos tem̃pė cielą mėnesį [šaltis] Vvr.
tem̃pusiai adv.: Šią naktį yr[a] gerai tem̃pusiai, ka visur yr[a] pašalusiai Vvr.
| refl. Slm: Ilgai negal tem̃pties – būs koki parmaina Šts. Tem̃pas ta betvarkė iš senovės Krš. Ilgai galia tem̃ptis skola, jeigu tik po tiek atskaito Slm.
22. lėtai, tęsiamai kalbėti, dainuoti, tęsti: Tem̃pia tem̃pia kai gylio žarną i nieko nepasako Zr. Dainą tempi̇̀, kad būt ilgesnė Plv. Netem̃pk gi teip, greičiau dainuok! Upt. Tem̃pia tem̃pia [dainuodamas] ir dvasios pritrūksta Pn. Balsą gali tem̃pt minutę Antš. Ji plonu virpančiu balsu aukštai ir ilgai tempia J.Paukš. Kaltinėnūs baisiai tem̃pia [tardami] Nmk.
ǁ tęsti, tvirtinti (kokią mintį): Bet romanams skaityti laiko lieka, – tempia Karalienė savo I.Simon.
23. intr. tęstis, driektis, plytėti: Nežinau, kur ta žemė tem̃pia Pn.
| refl.: Mano žemės nat anoj pusėj plento tem̃pės Srj. Deikiškių pušynė tem̃pias toli toli Vb.
24. šerti, kirsti, tvoti, duoti: Galėjo bi kam į ausį tem̃pti Trkn. Tris sykius jis ka tem̃pė su diržu par strėnas Jrb. Kap tem̃pė arkliuo botagu, tai net kraujas pasrodė Grv.
25. greit bėgti: Kad tėvs šunis švilpė, žents par laukus tempė LTR(Žr).
26. refl. šnek. vos, lėtai eiti: Tem̃pias kai musia per smalą Švnč.
ǁ sekioti: Tem̃pias iš paskos kaip šūdina virvė Tr. Tem̃pias ir tem̃pias iš paskos kaip uodega Ds.
27. tr. šnek. godžiai gerti, maukti: Tem̃pa ir tem̃pa šalčiausį vandenį, be pradės da dvėsti Vvr. Vyrai susėdę tempė alų rš.
28. refl. ginčytis: Klebonas tem̃pės su parakvija dėl klaupkų takso Šts.
◊ ant sàvo kurpãlio tem̃pti auklėti savo būdu: Viktarą bobos buvo pradėję tem̃pt ant sàvo kurpãlio, ale nepasidavė Slm.
ant vi̇́eno kurpãlio tem̃pti taikyti vienodus kriterijus vertinant, aiškinant: Viską ant vieno kurpãlio tem̃pti NdŽ.
aũsį tem̃pti įdėmiai klausyti: Veltui tempei ausį, norėdamas išgirsti rš.
dambrą tem̃pti rengtis verkti: Ko jau tep dambrą tempi?! Alk.
į šviẽsą tem̃pti demaskuoti: Tai ko jūs delsiat? Tempkite drąsiai į šviesą! rš.
jùngą tem̃pti; A1884,71 būti kieno priespaudoje: Sukilimas bus bendra ir mūsų, ir jūsų, ir turbūt visų Rusijos imperijos jungą tempiančių tautų kova dėl žemės ir laisvės V.Myk-Put.
lū́pą tem̃pti rengtis verkti: Jau mergučė tem̃pia lū́pą – šauks Jrb. Jau motina tylia, jau lū́pą tem̃pia Jrb. Kreivukai pažiūro vaikas, tem̃pia tem̃pia lūpùkę DrskŽ.
óžį tem̃pti Trk vemti.
pil̃vą tem̃pti sotintis: Pil̃vo netem̃psiu iš to darbo, mažas uždarbis Šts. Taip tvirtieji galvijai, supuolę šlemšti pašarą, tempė savo pilvus Žem.
už ausų̃ tem̃pti Užv perdėtai kuo rūpintis, stengtis padėti: Negabus ir tinginys, iš klasės į klasę už ausų̃ tem̃piamas Rdd.
võs kójas tem̃pia apie labai nusilpusį: Badav[o], võs kójas tem̃pė, ir gerai Kpč.
anttem̃pti, -ia, añttempė žr. užtempti:
1. J, Š Ančtem̃psi an kurpalio, teip išeis puiki, išlenkti, aš pati esu dirbusi medpadžius Pkl.
2. Sermėgą vis kokią ne kokią zuperinę anttem̃psma KlvrŽ.
3. žr. aptempti 2: Jos sijonai siaurai antitempti I.Simon.
antitemptai̇̃ adv.: Tautrimienė glostosi liemenį ir glodina antitemptai pasiūtą juodą šnabždančią suknią I.Simon.
aptem̃pti, -ia, àptempė tr. Rtr, Š
1. LL97, Rd aptraukti, apdėti, apsiūti, apkalti ir pan. kuo iš viršaus ar aplink: Milelio aptem̃pdavo an kailinių Sdb. Nuspirkai medžiagos kokios i api̇̀tempei paltelį Klt. Koja [sergančio reumatu] kailiu apsiūta, aptemptà Klt. Pagalvė aptemptà šikšna KŽ. Àptempė su toliu visą trobikę Krš. A gerai dratu [tvorą] api̇̀tempei? Rš. Aptemptas tinklu bučius, etnografų nuomone, vėlesnio tipo už skalų ar vytelių rš. Auksais dantys aptempti – maknelės antmaustytos Šts.
| prk.: Žliūgė vėlek àptempė burokus kaip su drobe Krtv. Tik skūra an kaulų aptemptà – toks suvargęs Krš. Rudens dienoms visa žemė vortinklių aptempta Šts.
| refl. tr., intr. KŽ.
| prk.: Rytą teip buvo gražu, ale apsi̇̀tempė rūku Slm.
2. LL113,129, Vkš iš visų pusių suveržti, apspausti: Gumą deda, ka aptem̃ptų par juosmenį Rdn. [Drabužis] àptempa subinę, pilvas išsprogsta – negražiai pasisiūna Krš. Jauniem – tik kad būt api̇̀tempta visur Mžš. Pirštinės riešas arba kojinės atvartėlis paprastai mezgamas stulpeliais, kad standžiai aptemptų ranką ar koją rš. Aptemptas sijonas rš. Aptemptas švarkas rš.
aptemptinai̇̃
| refl.: Kelnės ankštos, apsitem̃pusios DŽ1. Apsitem̃pt diržu Lp.
3. LL112 apvilkti tampiu (glaudžiu) drabužiu: Aptem̃pti vaiką megztinuku DŽ1.
| refl. tr., intr. Š, Alk: Apsi̇̀tempiau nesavu megztiniu – mažas Ktk. Apsitem̃pia tą siaurą manteliuką – kai koks skilandis Jrb. Pamatė, ka rūbas švarus, tai ir apsi̇̀tempė jau Pv. Mergos sarmatos neturi – kelnėm apstem̃pę Slk. Do jai taisytis reikia, apstem̃pk kokia suknele, i gerai Klt. Ant viršaus gi buvo apsitempęs kailinius, bet atvapai A1884,143. Velnias toks su tokia uodega apsidaręs, apsitem̃pęs (ps.) Yl. Velnias norėjo jo (žmogaus) skūrą apsitempęs eit žmonių gąsdyt BsPIV62(Brt).
4. padaryti išlavinto kūno, miklų: Aptempti̇̀ vaikesai parvažiuona kareiviai Rdn.
5. aptvarkyti, paremontuoti: Daba ir iš lauko tos trobos àptemptos, i langai surėžti Ms.
6. tempiant, traukiant apvežti, apvilkti aplink: Kuinas vos àptempė vežimą aplink tvenkinį LKGII616(Jrb).
7. Varn apibarti: Reikėjo tą senį aptem̃pti, ka tylėtų DūnŽ.
◊ vélnio skūrà apsitem̃pti pasidaryti tingiam, rambiam: Anas apsi̇̀tempė vélnio skūrà Ds.
atitem̃pti, -ia, ati̇̀tempė tr. KŽ; Ser, atatem̃pti, -ia, atàtempė Š, attem̃pti, -ia, àttempė KŽ
1. atvilkti, atitęsti: Jį ati̇̀tempė tie kuliganai prie kelio i visą sumuštą paliko Vl. Atitem̃psu karukus, i sutilps medžiai Vkš.
| refl. tr. Š.
2. Vkš, LTR(Škn) prievarta, jėga atvesti: Jis nenorėjo eit – mes jį prievarta ati̇̀tempėm Ėr. Ką tu jį atitem̃psi – jis neis Jrb.
ǁ refl. tr. Kv, Krs su savimi, kartu atsivesti: Jy dajuto, ka duos už nuravėjimą šieno, – tuoj i močią atsi̇̀tempė [ravėti] Mžš.
3. Mrj, Vkš, Trgn sunkiai atnešti: Toli [v]anduo atatem̃pt žiemą Vj. Kažin ką jau čia atitem̃pia? Srv. Ati̇̀tempė karbą obuolių Dt. Kaip tiek atàtempei, rankų neištraukė? Aln. Kaip tu, vaikel, galėjai atitem̃pt iš kluono tokias dideles šiaudų rezgines? Skrb. Attem̃pk kelmą – sukaposim Pns. Ana ką tę šuva àttempia Lp.
| refl. tr. KŽ, Slm: Būč miškan nuėjus, šakas kelias atsitem̃pus Ssk. Ar jūs šitą [rąstą] atsi̇̀tempėt malkai? Sug.
ǁ Mžš, Slk atgabenti: Tik kaip paėmė niankos tą lovą, ati̇̀tempė ir tą jos jaunikį, toj lovoj gulintį LB216-217. Ne eglaitė, bet didžiulė eglė buvo atitempta ir įvairiaspalvėm elektros lemputėm apkabinėta B.Sruog.
4. traukiant, tempiant atstatyti į vietą: Kumet išnirsta koja, reik atitem̃pti, atspausti į vietą – po kelių dienų viskas praeina Vkš.
5. refl. įsiręžti, išsitempti: Iššoko dvasia iš tos lempukės i žiūri atsitem̃pus Klvr.
6. refl. šnek. ateiti, atsivilkti: Tai jau ir atsi̇̀tempė, atsivilko Plv.
7. refl. KŽ atsigerti: Atsitempiau pyvo BzF187.
◊ lū́pas atitem̃pti rengtis verkti: Jam nepatiko, jis atitempė lūpas rš.
įtem̃pti, -ia, į̇̃tempė K; L
1. tr. Mž517, Q50, H157, Sut, N, I, M, LL97,98 Amb, Š, Rtr, KŽ, Pns tiaukiant, tempiant padaryti ką stangrų, tamprų, stamantrų, nebepalaidą ar sutrauktą, ištęsti, ištiesti: Įtem̃pk virvę, arklius, kad nepabėgtum J. Įtem̃pti stygas DŽ1. Įtem̃pti vadžias NdŽ. Įtemptos virvės B. Plaukeliai tik iñtempta, takelis per vidurį Klt. Audeklui įtempti, kad jis audžiant nesusiaurėtų ir negadintų, nelaužytų skieto, buvo naudojamas sprąstis rš. Audeklas eina skersas, iñtempė tą kraštą Klt. Tokį šniūrą į̇̃tempa pri rąsto Brs. Įtempk raumenis KlK25,54. Gyslas įtem̃pti, išsiręžti BŽ264. Iñtempta karvės lenciūgas tvarte, pasiekė teliokas i žindo Klt. Šriubas sukaliojas ar antem̃pia, ar atleidžia šniūrą Vdn. Dratą įtem̃pia ir užkabina Slm. Dratą į̇̃tempė an namus Ėr. Juk kumiečiai atvarslus įtem̃ps, anus (arklius) su votegais įkapos Trk. Atsisėdi, koją įremi, pusę kelio laikai vadeles įtem̃pęs Pg. Įtempiamieji skridiniai PolŽ28. Geležtė įtempiama, stipriau priveržiant veržles rš. Drobinį ryzą imk, intem̃pk ir skusk peiliu – bus šarpos Aln. Burės įtemptos baltuoja saulėje ir lengvai linguoja I.Simon. O Jokūbs, strūnas įtem̃pdams, čirškino smuiką K.Donel. Jie savo kilpinį intempė kaip neprietelius BBRd2,4. Lova su drobe įtempta (su baldakimu) R331, MŽ443. Vario trimitais trimitavo, būbnais įtemptais būbnavo RD30. [Varlė] įtempusi kailį kiek vien begalėjusi S.Dauk. Įtempkite kalbos padargus rš. Balsiai vėl atitinkamai, pagal padargų įtempimą, skirstomi į įtemptus, pvz., mūsų ilgieji ė, y, ū, ir neįtemptus, pvz., e, i, u EncVIII1021. Kartais įtemptesnė būna ne balsio pradžia, o jo vidurys ar pabaiga KlbXV33. Zūbus įtempti N.
| prk.: Lygiai įtempęs dvasios stygas jis buvo visada ir visur rš. Mes esame iki ribų įtempę vadžias, tobulindami organizavimą ir valdymą rš. Kameroje atsileisdavo įtempti nervai rš. Turi turi intem̃pę, kad negert [degtinės] Klt.
^ Virvė par dau įtempta trūksta VP50.
| refl. Š, Ser: Įsi̇̀tempė audeklas į vidurį riestuvo rietant J. Laidai labai įsitem̃pę DŽ1. Ale teip sėdėte sėdžia [pakaruoklis], tik šniūras įsitem̃pęs Grnk. Veršis įsitem̃pęs ant lenciūgo i da tempias Jrb. Ogi nueinam [gurban], tai karvė teip įsitem̃pus, teip įkliuvus vartos Kp.
2. tr. prk. padaryti sudėtingą, painų, keblų, komplikuoti: Santykiai su kaimynais įtempti ligi paskutiniųjų V.Myk-Put. Padėtis šiame pasaulio rajone tebėra smarkiai įtempta sp. Santykiai įtempti̇̀ ir nedraugingi KŽ. Rungtynės buvo labai įtemptos sp. Į̃temptas žygis NdŽ. Nuotaika buvo įtempta T.Tilv. Kambaryje buvo įtempta tyla J.Gruš. Mūsų gadynės į̇̃temptas gyvenimas KŽ.
| refl.: Politinė padėtis dar labiau įsitempė rš.
3. su(si)kaupti, su(si)telkti, su(si)koncentruoti: Kokį daiktą įtem̃pk ieškoti, ir nerasi, o palengva – rasi J. Taip visi įtempti̇̀, dirbam kaip šunys Rdn. Visas jėgas įtem̃pti NdŽ. Į̃temptas dėmesys NdŽ. Įtempęs valią, jis prisiversdavo kurį laiką apie nieką negalvoti J.Avyž. Visas spėkas įtempti, stengties LL295. Pavakariop kieme arba laukuose įtempdavom klausą – bene išgirsime iš Gudelių būgno garsus V.Myk-Put. Žiūrau akis įtem̃pus i neįžiūrau Plv. Norėdama suprasti, kas buvo Irenos sakoma, turėjo ne tik ausis įtempti, bet ir akimis sekti kiekvieną jos stambių lūpų judesį Pt. Nesuprantamas ilgesys širdį traukia ten, kur protą įtempęs negali pasiekti rš.
įtemptai̇̃ adv.: Ji pabudo įtemptai besiklausydama, ir grumenimas tikrai tebesitęsė toliau I.Simon. Perbraukė veidą delnu, pastovėjo užsimerkęs, įtempai galvojo J.Dov. Rašė labai įtemptai, kartais pritrūkdamas jėgų, kamuodamasis dėl kiekvienos eilutės ir kiekvieno žodio rš.
| refl. I: Darbavaus įsitem̃pusi, kol apsidarbavau Šts. Anstem̃pus klausau ir sarmatinuos klaust, katro žodžio nesuprantu Žl. Kas pradėta, tai reikia įsitempus baigti rš. Sėdime, laukiame, visi truputį įsitempę J.Paukš. Tu per mažai neši, o aš baigiuos įsitempdams! V.Kudir. Su juoj (vyru) tik turėkis ir turėkis instem̃pus (sunku įtikti) Mrc.
ǁ intr. pajėgti, išgalėti, įstengti: Šoko bėgti kiek tik įtem̃pia BŽ151.
4. tr. įvilkti, įsivilkti: Į tą siaurąją [suknelę] neįtem̃ps – nė krust Trk.
| refl.: Vikst vikst trumpiausiu andarokeliu instem̃pus Klt.
5. tr. Q148 sunkiai įnešti, įtraukti, įvilkti: Vos į̇̃tempiau nešulį, toks sunkus buvo Š. Al kaip tu ją vidun įtem̃psi, tą kiaulę? Mžš. Ant kojų jau pats nebepastovėjo, reikėjo į trobą kaip kokį maišą įtem̃pti Vkš. Kai baigiasi vestuvės, akėčias iñtempia grinčion: sodina svočią išvežt Bgs. Vedė karvę girdyt įsigėręs, į̇̃tempė karvė senį Nevėžin, tas i nebeišlipė Mžš.
| refl. tr. KŽ: Vos įsitempiau ryšulį, toks sunkus surištas Š.
6. tr. jėga, per prievartą įvesti: Seniau tie pravodai: lyg i kokią kaltinykę į̇̃tempė klebonas, su žvakele eini Mžš. Tą piršlį į obelę įtem̃pę karti Trk.
| prk.: Kur velnias tave iñtemė, in šikną, in šikną! (bara vaiką) Azr.
| refl. tr.: Temptinai įsi̇̀tempė, taip nebūčiu ejusi Krš. Patėvis lyg replėmis suspaudė jį už alkūnės ir tempte įsitempė į vidų J.Marc.
7. tr. šnek. įtraukti, įjungti: Añtemptas darban labai buvo žmogus Dl. Tegul jį šaut tokį darbą: visąlaik žmogus tik iñtemptas ir iñtemptas Pv.
| refl.: Kad įsi̇̀tempė barties, tai be muštynių nesiskyrė Mžk. Jau aš į tą darbą įsitem̃pęs ir dabar nesunku Ss.
8. tr. šnek. sunkiai nešant nuvarginti: Dikčiai į̇̃tempė rankas, kol partęsėm iš girios anuos medžius Plk. Nekrauk tiek buvių, labai įtem̃ps rankas Plk.
9. refl. išsitiesti, pasitempti: Einu susirietęs ar įsitem̃pęs Sug. Jis įsitempė it styga, laukdamas brolio atsakymo rš.
10. tr. pastiprinti, paryškinti (balsą): Tėvas kalba toliau vienodu, įtemptu balsu V.Bub.
| refl.: Tėvo balsas įsitempė, suvirpėjo, tačiau jis susivaldė V.Bub.
11. intr. Bsg vilkinti, uždelsti: Su darbais įtem̃psma į žiemą Krš.
◊ ãkys į̇̃temptos (kam) labai nori, laukia: Ãkys tai karvei į̇̃temptos bėgti pri tų žolių Skdv.
bùrną įtem̃pti; MŽ, MŽ1118, N supykti.
ištem̃pti, -ia (i̇̀štempia), i̇̀štempė K, NdŽ; N, L
1. tr. R, R42,48, MŽ, MŽ56,64, M, Š, Rtr, KŽ, PolŽ61, Žb padaryti ilgesnį, platesnį ar didesnį, ištęsti: Labai ištem̃pus, virvė gali nutrūkti KŽ. Išriečia, ištem̃pia gražiai [kurpes] PnmŽ. Tėtis porą vakarų mėgino mano batus ištempti, užtraukęs ant savo darbo kurpalių A.Vencl. Jai koją ilgyn i̇̀štempė Rm. Tuojaus ta pūslė, vėju tuščiu ižtempus, nuslūgtų SPI85. Kaip šveitė pilvan, o prigėręs buvo, pilvas i̇̀štemptas, ir trūko Skdt. Neužaugo [vasarojus] – neištempsi̇̀ Klt. Primanyt, tai ištem̃pt jy tuos vaikus, kad tik didesni būt Pv. Ìštempia [ežys] snapą, drąsus, viškui prie manę stovia Svn. Bet Žnairiuks, zūbus ištem̃pęs, birbino vamzdį K.Donel. Seniuko burnelė ištemptà, gal sutinus Klt. Matome, kad kai kurios karvės keliasi ir rąžosi nugaras ištempę rš. Pažiūrėk, katros [šakos] jau ištem̃ptos nuo obuolių, paspirk spyriais Ob.
^ Ìštempė kaip strūną Pln. Esu kaip silkė ištemptas (sulysęs) Šts. Kaip styga ištempta ta nelaiminga žmogaus širdis Pč.
ištemptai̇̃
ištem̃pusiai
| refl. Š: Žemės paviršius čia juda, tai susitraukia, tai vėl išsitempia sp. Gyslos išsi̇̀tempė DŽ1. Da jauna [karvė], dviejų teliukų, trumpi speniai, ale da išsitem̃ps Slm. Tų vaikų i grobai turia išsitem̃pt nu šaukimo Nmk. Kiba jis tiek suvalgis, jam ir šonai išsitem̃ps Pv.
| prk.: Ar tuojau pulsime, ar palauksim, kolei jie išsitemps į ilgą kirbinę A.Vien. Viena žvaigždė danguje išsitempė į ilgą sidabrinį siūlą rš.
ǁ tempiant, tampant, dėvint padaryti laisvą, dukslų, palaidą: Mygo mygo [batas] koją – ištemptà visa ažulobė Klt. Savo nertinio aš tau neduosu: stora esi, apsivilkusi gali ištem̃pti Vkš.
| refl. KŽ: Siauri batai beavint išsitem̃ps Š. Šilkinė skarelė, tai išsitem̃pia visa, kai panešioji Klt.
2. tr. Sut, M, LL202 tempiant padaryti nebepalaidą ar sutrauktą, tiesų, ištiesti, ištiesinti, išlyginti: Jeigu skūra yr sutrauktà, susirukšlojusi, reik rukšlas ištem̃pti Vkš. Tai i̇̀štempia an tokio veleno, iškočėja [audeklą] Kpč. Bures ištem̃pti KŽ. Baltos burės pakeltos, vėjų ištemptos I.Simon. Ar tu eisi kaip karvė su šikna i̇̀štempta (siauru sijonu)? Stk. Sūnus i̇̀štempė kailius ant kaildžiaučių, kailmaučių J. Ištemptas ant rėmų audeklas Db. Šikšnosparnio sparno odelė ištempta tarp keturių pirštų rš. Šėtrą ištem̃pti KŽ. Iš bažnyčiai išeinant, žmonės, ištempusys ant juomi bragelį (baldakymą), vedė giedodamys į pat ligonies numus M.Valanč. Ištem̃pti aukštyn abi rankas NdŽ. Ištem̃pk vengruo ranką, ir pasakys ateitį Trš. Nušaukia tą žmogelį dvaran ir ištem̃pia kniūpsčią BM25(Č). Mama kojas ištem̃pusi stova Trk. Dykūnus augina, gulia šitai rietus ištem̃pę Rdn. Nuvilko į arklidę, i̇̀štempė ir pradėjo mušt Grv. Atsigùlo, kojas i̇̀štempė i dribso Krš. Pimpienė su marga prikyšte, gervės kaklą ištempusi, stypčiojo apie krosnį J.Paukš. An kelio atrandu atvarslus tus tatai i̇̀štemptus Jdr. Ištem̃pia mokytojas va šit va ranką ir šeria Trgn. Tas [jaunasis] i̇̀štempa tą kaklą tame dokle LKT46(Vgr). Dalgę plaki, tai jis (kalakutas) čiumpa už kiškos, kur kur kur gurklį ištem̃pęs Vb. Ištempė grandines [apie stotelę], apdažė Sdb. Vijoklinėms gėlėms lpti aukštyn vertikaliai ištempiamos virvutės arba vielos rš. Sueina žmonių, [sudedamus] stalus ištem̃pia, apkrauna, ai, ai! Jd. Tujaus tie sugrobę surišo, ištempė it šikšną ant būbnu M.Valanč. Bet idant būtų nuspjaudytas, nuplaktas ir ant kryžiaus ižtemptas DP62.
| prk.: Dabar ištem̃pia (tiesia) naują kelią RdN. Nelab seniai [Vilniaus krašte] tą kaminą i̇̀štempė an stogo DūnŽ.
^ Jie ištem̃pę bambas guli Pn. Visi pasturgalius ištem̃pę miegtat, o ana jau darbe Krš.
| refl. DŽ1, Aps: Išsipūsk, būsi išsitem̃pęs J. An šieno galėste išsitem̃pti – vėsi, gerai Rdn. Išsi̇̀tempė kaip kinkymai i dribso Trk. Kaip guliu išsitem̃pęs, ažušąla kojos Adm. Išsitem̃pęs ir guli Grv. Siuto siuto – daba gula išsitem̃pęs Trk. Žiūrįs – ta senė ragana gulia ant vidurio dvaro, miegta išsitempus LTR(Sln). Išsitem̃pk ant žolyno Šts. Pasidėk padušką po galvai, išsitem̃pk Kp. Gulia kiaulė išsitem̃pusi, išsipenėjusi – baisu Krš. Kitas [katinas] guli an suolo išsitem̃pęs Žl. Numiręs žmogus, sako, išsitem̃pia Aln. Karvė pri sieto nebgyva išsitem̃pusi Šts.
| prk.: Greit išsi̇̀tempė (mirė), amin Krš.
^ Kad tu išsitem̃ptum ant lentos! J. Čiūč lauka! Išsitem̃pęs kaip Adventas (sakoma šuniui, taikoma ir mergaitėms, norinčioms greičiau ištekėti, nes tik po Advento pradeda važiuoti piršliai) Kair.
ǁ tempiant pakloti: Ištem̃psi an žolyno [audeklą], nu i įbals Žlb. Ant pievos ištem̃pia drobes Všk. Paklodę ištem̃pia, prieš vėją pataikydavo [vėtydami] Kpr.
ǁ refl. N, Slk įsiręžti: Išsitempęs traukia OsG162. Arklys išsitem̃pęs sunkiai traukė vežimą KŽ. Dirbam išsitem̃pę, neturam kada lakstyti Krš. Maniškė [karvė] išsi̇̀tempė kai įsiutus, badyt nori Klt.
| Atsistojęs prie stalo, jis išsitempė visu liemeniu I.Simon. Klausau! – išsi̇̀tempė seržantas NdŽ. Ko te stovi išsitem̃pus?! Pc. Vargas buvo tam kaliniui, kuris užmiršo prieš jį nusiimti kepurę ir išsitempti kariamo šunies pavyzdžiu B.Sruog.
3. tr. prk. su(si)kaupti, su(si)telkti, su(si)koncentruoti: Visą savo vieką ištem̃pti NdŽ. Reikia mums, lietuviams, imti gerus pavyzdžius nuo kaimynų ir ištempti visas savo pajėgas, kad kitataučiai pripažintų mus už savarankią tautą rš. O Petras su Jonu, stipriai (viršuje ištempęs) and jo žiūrėdami, tarė Ch1ApD3,4.
ištemptai̇̃ adv.: Dirbdavom ištemptai̇̃, sunku tada buvo Kp.
4. tr. Kpč išvilkti, ištraukti iš kur: Ìštempė tą senį iš ratų Žr. Ištem̃pti ožką iš tvarto DŽ1. Karvelė nusprogo, nė iš kūtės ištem̃pti galiu Trk. Šiandien da mėšlo iš punės neištem̃psim Dl. Vaikai, eikit gult: paskui ryte nė iš lovos negali ištem̃pt Žvr. Ištempė par slenksnį Šl. Bernas tą šeiminyką i̇̀štempė ir su ranka nabašnyko atkasė tuos pinigus (flk.) On. Dar stiprus. Lokio iš laužo jau nebeištempsiu už ausų, bet dar laikausi gerai V.Krėv. Būdavo vargo, kai karvė įklimpdavo baloje: ištempti karvę iš balos ne toks jau lengvas darbas rš.
| prk.: Mokytojai, surašę trejetus, ištempė jį į aštuntą klasę V.Bub.
ǁ sunkiai tempiant, velkant baigti ką daryti: Kumelės vos valioja ištempti vagą Žem.
ǁ taupant ištraukti, išspausti: Pienas nemožna iš [karvės] kakų ištem̃pt, sutrūkę kakos Klt.
5. tr. Š, NdŽ, KŽ, Vkš, Krs, Pns jėga išvesti: Tingi iš tvarto eit karvė, ištem̃pt nemožna – tempi̇̀ tempi̇̀ Klt. Man' mama i̇̀štempė naktį virtuvėn i pasodino an kaladės LKT275(Mžš). Vieną sekmadienį atėjo pas ją draugės ir tempte ištempė į vakaruškas SI116(Kdn). Jo iš gryčios neištem̃psi – niekur neina Ėr. Ìštempė muni į miestą, o čia taip bjauriai Krš.
| refl. tr.: Mergoms blogai [šokiuos] suvisu: ir lauk, kol koks vaikis išsitem̃ps Ub. Prisiplakė prie jos toks vyras i išsitempė ją tę Smln.
6. tr. sunkiai išnešti: Pasnešę žmonys in to pinigo – visą pienelį pieninėn ištem̃pia Slk.
| refl. tr.: Išsi̇̀tempė tris centnierius trąšų barstyti Krš.
7. tr. šnek. nuvarginti, įskaudinti: Kai reikia nešt vandenį, rankas ištem̃pia vis tiek Jrb. Prisirinkau pilną krežį uogų, rankas i̇̀štempė, kol numo parnešiau Vkš. Pilni krepšiai ištempė rankas ir pirštai nutirpo rš. Tas mokslas ir galvas ištem̃pia, ir akis Antš.
8. tr. šnek. pakarti: Užejo mat an tokio, kad ir jį ištempė BsPII292.
9. intr. šnek. išaugti: Ìštempė, didžiausis vaikis Krš.
| refl. Klt: Mūsų vyriausias sūnus irgi išsi̇̀tempė Krs. Didelė vaikas, išsitem̃pusi Krš. Valentas dar visai jauniklis – vos išsitempęs J.Paukš. Va i paršiukai išsi̇̀tempė – nugi pienas padarė Mžš.
10. tr., intr. šnek. pajėgti, ištesėti, įstengti (ką daryti): Nuo lapkričio pirmos mano padėjėja išeis bendrabutin, nežinau, kaip aš tada fermo[je] ištem̃psiu viena Krs. Vaikūkštį i tą išaugina i̇̀štempa šiaip teip Rt. Vienuolektą [klasę] i̇̀štempė, sudžiūvo Krš. Ka tik ana ištem̃ptum aštuonias [klases], užteks Rdn.
ǁ intr. Krs išsiversti: Su pašaru gal šiaip teip ištem̃psiu lig pavasariui Jnšk.
ǁ intr. Rdn įstengti gyventi, išgyventi: Kažin kaip šią žiemą ištem̃psim Upt. Stipri giminė. Senelis devyniasdešimt [metų] ištempė J.Avyž.
| refl. tr.: Gal kaip norint tą aštuntą [dešimtį] ir ištem̃psias Krš.
11. tr. šnek. tęsiamai išdainuoti, ištęsti: Balsą ištempti N. Gerą balsą turia, galia ištem̃pt Antš. Krūtinė sveika, tai balsą gerai ištem̃pia Antš.
12. tr. šnek. išgerti: Kūbką [v]andenio i̇̀štempiau lig dugnie Grv.
◊ aki̇̀s ištem̃pęs (išsitem̃pęs)
1. Pc, Dglš, Vj su nuostaba, atidžiai (žiūri): Šitas vaikas ištem̃pęs akýtes vis klausia Skp. Pamato žmogų ir žiūri aki̇̀s ištem̃pęs Srv. Abu tokie smaliūgai, tik ir žiūria ištem̃pę aki̇̀s, kad ką nutvert Slm. Ir jam snaudulys lenda, bet jis, akis ištempęs, plačiomis žiūri Žem. Aš veizu aki̇̀s ištem̃pusi lygu pelėda Gd. Ko žiūri kaip pelėda aki̇̀s ištem̃pus?! Všn. Daboju kai kiškis aki̇̀s ištem̃pus parnakt, nemiegu Klt. Vaikučiai papūrę, akeles ištempęsi spokso Žem. Ko žiopsai ištempęs akis?! Rgv.
2. labai greitai (bėga): Veršiukas bėga akelès ištem̃pęs – gert nori Klt. Aki̇̀s ištem̃pus lėksi namo Upt. Lekia [vaikas pasitikti] ištem̃pęs akýtes ir krausto kešenes, ar nėr saldainių Slm. Tas aki̇̀s ištem̃pęs lekia PnmR.
aki̇̀s ištem̃pti Dg, Rmš; Sut, N su nuostaba, atidžiai, įtemptai žiūrėti: Ištem̃pęs aki̇̀s kap vilkas Ign. Tie mažiukai aki̇̀s kad ištem̃pia! Jd. Ìštempė aki̇̀s ir tyli Rgv. Ãkys [vaiko] i̇̀štemptos, kur moma Švnč. Paspartutas ištempė akis ir pastatė ausis J.Balč. Ižtempiu akis SD3508.
ausi̇̀s ištem̃pęs (ištem̃pusys) KŽ, Adm atidžiai (klauso): Klauso visi ausi̇̀s ištem̃pę Š. Kai dėdė sakė pasaką, tai visi vaikai klausės ausi̇̀s ištem̃pę Skrb. Klausaus klausaus ausis ištempusi, ne ta daina, apsigavau Žem. Aš i klausaus ausi̇̀s ištem̃pusys, ką čia pasako[ja] End. Klausos kaip zuikiai ausi̇̀s ištem̃pę Krš.
ausi̇̀s ištem̃pti suklusti: Protarpiais bebijodama, aš ištempdavau ausis, ar neišgirsiu barškant į sieną I.Simon.
kai̇̃p išsitem̃pti labai greitai (lekia, bėga, joja): Ale gi lėkė (jojo) – kàp išsitem̃pt Grv.
kójas išsitem̃pti nudvėsti: Karvės, sakau, nebėr jau! kójas išsitem̃pusi LKT56(Akm).
kójas ištem̃pti pasiligoti: Par Velykas buvo trūkus galvoj [kraujagyslė], tai viškum buvau ištem̃pęs kójas Kp.
krãmę ištem̃pęs atidžiai, įtemptai, su nuostaba (žiūri): Klasė[je] musi veiza į kitus krãmę ištem̃pusi Trk.
nósį ištem̃pęs susikaupęs, atkakliai (laukia, tyko, smakso): Ir jie ištem̃pę nósis smakso, bene ką gaus Pkr.
pagal̃ sàvo kurpãlių ištem̃pti savaip perauklėti: Tekėk. O paskui jį pagal savo kurpalių ištempsi rš.
pil̃vą ištem̃pti NmŽ, Yl prisisotinti: Bene čia iš anų (saujelės uogų) pil̃vą ištem̃psu? Grdm. Pilvą ištempti negal su maisto kartele M.Unt. Karvelė tik viena, prielaidėlį pasipjovęs pilvo neištempsi Žem. Su bulvėms pil̃vą neištem̃psi, paliks šįmet nenukastos, apšalusios Šts.
su ištemptomi̇̀s akimi̇̀s atidžiai, įtemptai (žiūrėti): Ant viso to žiūrėjau su ištemptõms akimi̇̀s BM216.
svei̇̃ką káilį ištem̃pti išsisukti: Tai ką, vaikel, išsisukai, ištempei sveiką kailį, nu, tai džiaukis! KlK10,37(Sk).
nutem̃pti, -ia (nùtempia), nùtempė Š, Rtr, KŽ
1. tr. tempiant numauti, nuvilkti, nutraukti žemyn: Jis atsegė pirštinę ir atsargiai nutempė ją rš. Aš liuobu tas sukneles žemėn nutem̃psiu Trk. Staltiesę jaunoj nùtempia, kad ir kitos mergos ištekėt (flk.) Dbč.
ǁ padaryti, kad nukristų: Lijundra visus žiedus nùtempė Vdšk.
| refl.: Baigia nusitem̃pt žemỹ[n] mano megztinis, užkabyk Rg.
2. tr. sunkiai nutraukti, nuvilkti, nutęsti kur: Nutem̃pk maišą nuo tako DŽ1. Privargo moterys, kol nùtempė rogeles lik Karsakiškio Krs. Agota bando senį nuo krosnies nutempti P.Cvir. Ir vienas arklys nutem̃ps į miestą Ėr.
| refl. tr.: Knapt už avelės, nùstempė medžian GrvT114. Kartą jis pasišėrė arklius, veršius, šunis palakino ir pats, rogučiutes pasidaręs, nusitempė jas ant kalno LTR. Atšliaužė iš upelio bebras ir pliauskas į užtvanką naktį nusitempė sp.
3. tr. Š, DŽ1, Alvt, Stak, Vkš, Šln, Kp jėga nuvesti: Jis nùtempė mane į teismą NdŽ. Bet Meškausis nepaleidė velnio, nùtempė jį į pirtį VoL327(Jnš). Išvedė kareivį iš kalėjimo ir surišę nutempė prie kartuvių LTR(Auk). Ką tik šitą karvę nùtempiau į jomarką Žvr. Kumelę greitai nutempė prie tvarto, įspraudė į vežėčias T.Tilv.
| refl. tr. Š, Ūd, Vkš: Kaimynas nusi̇̀tempė pas save Mrj.
ǁ slapčiomis nusivesti: Gãli nuvest, gãli nutem̃pt tą karvę Jrb.
4. tr. PnmA sunkiai nunešti: Argi tu nutem̃psi vienas tokį sunkų maišą? NdŽ. Baisus sugaištis tas pienas: kol jį nùtempi, kol partempi – i pietai Jnš. Ot, nùtempė miestan pilną kašelę kiaušinių Švnč.
ǁ Šd nugabenti, nuvežti: Tai gal ir tave Viktoras Vilniun nutem̃ps [savo mašina]? Slk. Cibuliai paaugo – reiks turgun nutem̃pt Mžš.
ǁ nematant, vogčiomis, slapta pagauti, pagrobti, nusinešti: Šarka varna vis nùtempia [viščiuką] Drsk. Vilkas nùtempė didžiausią avį NdŽ. Pamesk (palik), tai ir nutem̃ps Dv.
5. tr. šnek. nuvarginti, nukamuoti: O ji vėl sakys, kad taip man ir reikia, benkartui prakeiktam, kad nutempiau aš jai visus pečius, ant sprando besėdėdamas J.Balt. Jaunamartė su pilnais, jai pečius nutempusiais kibirais įėjo į priemenę rš.
6. refl. šnek. nusitęsti, nusitraukti, užsivilkinti (apie darbus): Kai nė[ra] gero pavasario, visi darbai nusitempia į rudenį Rs.
7. tr. šnek. nutęsti (dainuojant): Tempia [dainuodama], ką tik daugiau nutem̃pt Ps.
8. refl. nusitęsti, nusidriekti, plytėti: Mūsų brigada lig latvių rubežiaus nusi̇̀tempias Žg. Lig Panevėžio nueina miškai tie, nusitem̃pia te kur Sb.
9. intr. šnek. nueiti, nubėgti: Aš per adyną te nutempsiù Grv. O kur šeimininkė? – Ogi nutempė neseniai per lauką, turi būt prie tėvų Žem.
◊ lū́pą nutem̃pti nusiminti: Nùtempė lū́pą ta boba Vb.
patem̃pti, -ia (pàtempia), pàtempė K, Š, DŽ, KŽ
1. tr., intr. Klt tempiant, traukiant padidinti, pailginti, paplatinti: Stalas pàtemptas, svečiai susėdę Krš. Norints ir labai norėjo būt didelis, bet gerai žinojo, ka niekas manęs až ausų aukštyn nepatem̃ps Skrb. Nepatem̃psi arų, tiek duoda Krš. Vištos patemptomi̇̀s pagurklėmis NdŽ. Pàtempta (stačia) nosele – dailus vaikelis Šts. Lai patempia zūbus B. Zūbus patempti N. Ironiškai patem̃pti lūpomis NdŽ.
patemptai̇̃ adv.
| prk.: Ta panelė patemptai̇̃ (neaiškiai, neįskaitomai) rašo Slč.
| refl. tr.: Džiumbatė (gyvatė) plauka murzą patempusis ežeru Ggr. Jos smakras pasitempė ir skruostai nelaimingai sudrebėjo rš.
2. tr., intr. Vkš, Trkn suėmus patraukti, truktelėti, timptelėti: Patem̃pk sijoną žemyn, ir nebūs stibynai pliki Vkš. Senė dėbt akimis į marčią, dėbt ir, trenkusi į pintinę bulvę su peiliu, patempia pasmakrėj skarelės kampus V.Bub. Patempė už skverno – einam šokti rš. Jis patem̃pia smarkiai pavadžius NdŽ. Susivokė patempti reikalingą virvės galą prš. Atsiguliau ir juntu, tarytum kas vieną koją patempia, kitą koją, paskiau užmiegu rš. Jis pàtempė (aukštyn) nusmukusias kelnes NdŽ. Paėmė anam už ausies, pàtempė, pàtempė Krp.
| Nėra jau pieno, eik patem̃pk (pamelžk) karvę Trg.
^ Susiraukus moterėlė, kai patempia, linksmai gieda (armonika) Škn.
| refl. tr. NdŽ, KŽ: Pasitem̃pk kelnes, ir nevadins nėkas nusmuktkelniu Vkš. Pirmininkas, aulus pasitempęs, taip pat [varo srutas] J.Paukš.
ǁ tr. Vgr kiek įtempti, paveržti: Audeklą, kad stipriai stovėtų, patem̃pk J. Nytis palaiduoja, reikia patem̃pt Aln. Patempti (paveržti) presą rš.
ǁ tr. timptelėjus pakviesti: Vienas pàtempa šokti, kitas pàtempa – patenkinta be vieno galo Krš.
3. tr. patraukti paviršiumi, pavilkti: Patem̃pk medžius nuo kelio Ds. Patem̃pk dėžę į šalį DŽ1. Kai aš atsitupiu, tai ji patem̃pia [per ledą] man' Krs.
| refl. tr.: Žiūriu – vanagas pasitem̃pęs vištą po aviliu, purina LKT157(Grz).
ǁ slapčiomis pavilkus pasisavinti: Bedarbiuo reik pavogti, patem̃pti maišą į šalį – kaip gyvens? Rdn.
ǁ kiek pavėžėti, kiek gabenti: Tę, lig anuom kalnu, pàtempė tuos lašinius [ant rogelių] LKT222(Vnd).
4. tr. Ser pajėgti, įstengti tempti, vilkti paviršiumi: Ekėčios pasidarė taip sunkios, kad jis vos pàtempė NdŽ. Šitą vežimą ką tik arkliai patem̃pia Žvr. Ant ledo negalia patem̃pti poras arklių Tl. Menka, nudžiūvusi, neturiu sylos to vaiko patem̃pti Žeml.
5. tr. jėga pavesti: Telyčiūtę kur pàtempei, te ėda, nebrokija Klt. Kas pribėga, pàtempa į šalį, ta ožka tujau šauka Gršl.
| refl. tr.: Pasitem̃pęs an šoną, pasakyk jam, kad eitų namo Ėr.
6. tr. pajėgti, įstengti panešti: Ir šio, ir to parduotuvėje paėmiau, nepatempiu V.Bub.
7. tr. DŽ1, Slk, Dv sunkiai ką keliant, nešant, nikstelėjus ir pan. traumuoti: Gyslą pàtempiau kojos, tai negaliu paeit Klt. Kaip griuvau, tai vėl tą pačią koją pàtempiau Krs. Pàtemptos gyslos, jaučiu kaklą Drsk.
| refl. tr., intr. DŽ1, Ėr, Krs, Šv: Trynė tą ranką, gydė, bijojo, kad gyslos nebūt[ų] pasitem̃pę Mžš. Pasi̇̀tempiau gyslas, kuris laikas nepraeina Slv. Tei[p] sunkiai kilnojant, galia gyslos pasitem̃pt Jrb. Tetis būt da nemiręs, ale jis buvo pasitem̃pęs, mat rąstus kėlė Trgn.
8. tr. ištiesti: Patempiù kojas, šalčiau būva Adm. Žmogus taip nusiminęs žengė paskui velionį ir taip sielvartingai patempė kaklą prakalbai sakyti rš.
| Katinėlis rainas nieko neatsakė, tik pàtempė ilgus ūsus ir ausis pastatė DrskD254.
^ Matai, tinginys – miegta pilvą patem̃pęs Krš. Guliat kaip karvės, subines patem̃pusios Krš. Ko čia veizat krames patem̃pusios! (vištoms) Šts.
| refl. tr., intr.: Pasitem̃pęs kojas, galiu būti ilgesnis NdŽ. Stovi pastem̃pęs Lp. Sėdi pastem̃pęs Knv. Galvą patem̃pęs[is] begulįs Šts.
ǁ refl. pasiręžti: Tiesiai reikia atsistot, pasitempus B.Sruog. Atsigulęs aukštielninkas, jis pasitempė visu kūnu, pasirąžė, nugalėdamas sąnariuose nuovargį V.Myk-Put.
ǁ pakloti, patiesti: Ant aikštelės pàtempi jau drobulę, nudaužai Vgr. Pàtempė po paklode virvę Šlv.
| refl. tr.: Regztį pasi̇̀tempa [ant stalo], kaip daba antai tokie tinklai kad yr (apie milo vėlimą) Žlb.
9. pasistengti: Dirbdamas nesnausk, ale pasitem̃pk biškį Vkš. Kitais metais pasitem̃psi ir prisivysi kitus Upt. Pamislyk – dabar dvidešium ektarų reikt apart, sudrapot, pasėt, o tai tada biškį pasitem̃ptum, nuo saulės tekėjimo iki kol nusės saulė Kp. Mes visi kiek pasitempę, orūs, mandagūs J.Paukš.
^ Iš pono ubagas – tai greit, ale iš ubago ponas – tai da reikia pasitempt LTR(Kp).
10. pakarti, pakabinti: Ka pradėjo draskyti šuo vištas, tujau ir pàtempiau į obelę Vvr. Iškamšą pàtempia i tas (piršlio iškamša) kabaruo[ja] Nmk.
| refl. BzF187, LC1887,21, KŽ, Plv, Šlv, Grg, Kl, Brs, Vkš: Senis pasi̇̀tempė po balkiu Šv. Į beržą ir pasitem̃pęs Šts. Norėjo pasitem̃pti po šakos Šv. Pats kuo nepasitempė ant šakos Žem. Mikė buvo mūsų sodžiuj, – kas į galvą atėjo, kas ne, susivaidijo su pačia, išėjo į priemenę ir pasitempė LzP.
^ Pasitem̃pk tu su savo darbais! Jrb. O kad tu pasitem̃ptum! Skr.
11. refl. šnek. paaugti: Par metus pasi̇̀tempė vaikas Ėr. Kai reiks pjaut, gal kiek pasitem̃ps [kukurūzai] RdN.
12. intr. šnek. kiek gyventi, pagyventi: Jeigu šita boba nebūtų įnikus į svaigalus, ji būtų patempusi dar dešimtį metelių rš.
| refl.: Jei būtų opieravę, būtų pasitem̃pusi Krš. Pasi̇̀tempė metus i mirė Krš. Kiek to boba da pastem̃ps Sug.
13. intr. šnek. padelsti, užtraukti, užvilkinti: Jis liepia pjaut dabar kiaulę, bet aš da noriu patem̃pt lig mėnesio pabaigai Krs.
14. intr. kiek užtrukti, tęstis: Patem̃ps (užtruks šaltis) kokią naktį, i būs po viso arimo Vvr.
15. refl. šnek. pasipūsti supykus, pasišiaušti: Regėjau jį: vaikščioja pastem̃pęs be darbo Kb. Jei tik kas, tai jau užširdo, pàstempė Kpč. Ko tu čia pastem̃pus, ko tu čia širsti?! Lp. Tai dabar toj dar pàstempė, – negerai, matai! Pv. Bernas pastem̃pęs iš puikumo Vlk.
◊ aki̇̀s patem̃pęs įtemptai, atidžiai (žiūri, pažiūrėjo): Jie tik pažiūrėjo vienas į kitą aki̇̀s patem̃pę Jsv. Aki̇̀s patem̃pęs paveizėjo piktai Šts.
ausi̇̀s (ausès) patem̃pęs Ds atidžiai (klausosi): Ausès patem̃pęs klausos palitikos – i kas iš to? Krš.
dam̃brą patem̃pti nusiminti, rengtis verkti: Ko čia sėdi, dam̃brą patem̃pęs?! Skrd.
gùrklį patem̃pęs išpuikęs, išdidus: Kurgi – toks ponas: gùrklį patem̃pęs, pažint nebenori Dbk. Gùrklį patem̃pęs – negeras žmogus Str. Priejo, jau matau: pikta, tik gùrklį patem̃pus Slk.
| Patempus gurklį nemaža plėčka pilkosios arielkytės gurkso vidury stalo rš.
kójas (kulni̇̀s) patem̃pti mirti: Kójas patem̃psma visi, čia nėkas neatsipirks Rdn. Mūsiškiai dar negrįžo, ar nepatempė tiktai kur kojų? rš. Kiškelis [iš bado] patempė kulnis rš.
lui̇̃šį patem̃pti būti nepatenkintam, susiraukusiam, pykti: Jaunoja sėdi lui̇̃šį patem̃pus ažustalėj Prng.
lū́pą (lū́pas) patem̃pti Rtr, BŽ107, NdŽ, KŽ
1. NmŽ būti nepatenkintam, supykti: Kas negerai, ko vaikščioji patem̃pęs lū́pą?! Vkš. Ko lū́pą pàtempei, kas čia ne taip?! Rdn. Ko tep lū́pą pàtempei, kaktą raukai?! Gs. Žiūrėk, boba patem̃pus lū́pą Pn. Užgynė sprogti, i kiek lū́pas patem̃pusių Krš. Sėdi [vaikas] lūpùkę patem̃pęs, nepatenkytas DrskŽ. Kitas šnirpštė, lūpeles patempęs, piktai akelėm delbsėdamas Vaižg. Tai ko stovi patem̃pęs lū́pą kai bėris?! Kt.
2. rengtis pravirkti: Aš tik pasijuokiau, o ji tuoj ir pàtempė lū́pą ir rauda kaip mažas vaikas Ėr. Kad tik tiek, tai tuoj ir patempia lūpą Vv. Nepatiko kas, tai lū́pą pàtempė i bliauja Gs. Da nepradėjau nė barties, o jau lū́pą pàtempei Vkš. Vaikas jau lū́pą patem̃pęs, o ana vis jį trotina (erzina) Švnč.
nósį (nósę) patem̃pti (pasitem̃pti)
1. tuščiai didžiuotis, pūstis: Patem̃pęs nósę ir valkiojas Vvr. Mažame mieste nósės nepatem̃psi – ten yra didesnių ponų Šts. Kur ta šaldrelė eita nósį patem̃pusi? Dr. Ko tu veizi teip nósį patem̃pęs[is] Krtn. Ir spokso kaip giltinė nósę patem̃pęs į aukštą Šv. O paklausus ko kaliniui, niekuomet neatsakys, tik eis nosį patempusi – būsianti negirdinti Žem.
2. labai norėti, geisti: Visi [vaikai] patem̃pę nósis, kad pinigėlių duotai DrskŽ.
pagùrklį patem̃pti nusiminti, nuliūsti: Sėdi pagùrklį patem̃pęs Srd. Išgirdusios tai, moterys tik nustebusios apsidairė, o vyrai patempė pagurklius rš.
partem̃pti, -ia (par̃tempia), par̃tempė tr. NdŽ
1. DŽ1, Trk sunkiai parvilkti: I kaip aną partem̃psi už tų plaukų suėmęs? Žeml. Kažin ar tokį vežimą arkliai partem̃ps namo? Žvr.
| refl. tr.: Senelis su šuneliu parsi̇̀tempė rogutes namo Brž.
2. Sug jėga parvesti: Vos par̃tempiau jį namo DŽ1. Sėsk, bajore, balnan, surask Šarūną, partempk jį kaip stumbrą už ragų – nudžiuginsi visus V.Krėv.
| refl. tr. Vkš: Senis vos ne vos parsitempė ožką namo K.Bor.
3. Snt, Jnš, Vkš, Kal sunkiai parnešti: Aš tau par̃tempu visako, tavi šeru Krš. Tokių jaunų, gražių kelmukių prisirinkau – vos par̃tempiau namo Krs. Prisimilši pieno i partem̃pti reik ant rankų Lnk. Išvelėjus, švaran upelio vandinin išplovus, vėl žlugtą an peties namo par̃tempiau Lš. Jisai atvertęs akmenį, ištraukęs didelį katilą su pinigais ir partempęs namon BsMtI34(Brt).
ǁ refl. tr. parsivežti, parsigabenti: Miestan nulekiu, vaistų parsitempiù Kp.
pértempti tr. N, KŽ
1. Vkš ištiesti, užtiesti, permesti per ką arba nuo vienos pusės iki kitos: Išilgai vežimo pértempė virvę DŽ1. Nuo vieno upės krašto lig kito jau partem̃ptas lynas dėl paramo Skrb. Pártempė par kelią virvę – apsimokėkiat Rdn.
| prk.: O iš to auksinio [karoso] ten jau nėko nė[ra], ten tiktai jau kaip plėvelė par tus kriauklus pártempa Lž.
^ Katino uodega par marias partempta (kibiro pasaitas) LTR(Jnšk).
| refl. tr.: Skepetą šiltą par pečius pársitempiau, nešalta Krš.
2. per daug įtempti, ištempti: Nepértempk siūlo – trūks DŽ1. Bet matyt, kad skūrą pertempė, nes trūko par pusę BsPII207(Jž). Staiga jos balsas nutrūko tarytum pertempta smuiko styga V.Bub.
3. NdŽ iš naujo tempti.
| refl. tr. NdŽ.
4. timptelėjus, kryptelėjus, nikstelėjus traumuoti: Pértempė gyslas Tj. Kojytė sulaužyta, sausgyslės pártemptos Kvr.
ǁ NdŽ prk. intensyviu darbu, didele įtampa nuvarginti, nualinti: Silosą ant rankų par toras kilnot reikėjo – pártempiau rankas Erž. Geriau nepertempk savo jėgų rš. Gyveno aukštai įtemptais nervais, kol galų gale juos pertempė Vaižg.
| refl. NdŽ: Bekeldama pérsitempė ir susirgo DŽ1. Nesveikas esi, nepársitempk Krš. Sunkiau padirbėjau, paskubinau, sušilau, tai iš karto ir atkritau, matyt, pársitempiau Krš. Persitempiau, susirgau, nebeištraukęs nė iki mokslo metų pabaigos J.Paukš.
5. refl. persikreipti (ppr. sunkiai ką nešant, keliant): Ką tu rankoj neši tep sunkaus, kad eini net pérsitempęs Nč.
6. Pn jėga pervesti į kitą pusę: Pértempė ožką per griovį DŽ1. Policininkai Piterį pertempė per gatvę ir įtraukė į namą rš.
7. Skr šnek. peršerti, pertvoti: Kad aš tave pártempsiu bizūnu, tai žinosi! Jrb. Jau kas nors pártempė su pagaikščiu, kad strėnų nepavelki Jrb.
◊ gi̇̀ją (stỹgą) pértempti persistengti: Gintautas jautės ben kiek pertempęs giją, tik jau nebebuvo kas daro Vaižg. Vis dėlto jautė, jog Petro teisybė, jog jie pertempė stygą ir dabar nebeatitaisysi Vaižg.
pietem̃pti, -ia, piẽtempė (dial.) tr. įtempti: Pytem̃pk šiutą (virvę burėms įtempti), kiek valioji, ir važiuok [burlaiviu] Dov.
pratem̃pti, -ia, pràtempė NdŽ
1. tr. DŽ, KŽ tempiant pailginti ar paplatinti: Batai kojas spauda, reiks nešti šiaučiuo, gal galės ant kurpulio užmovęs pratem̃pti Vkš. Jau baltuo[ja], kai pratempi̇̀ (išnešioji drabužį) Jrb. Velnias sukando dantim skūrą pratem̃pt (ps.) Švnč. Nu užėdėm pilvą pràtempėm Krš.
| Pràtempė (išplakė, išplojo, išplonino) dalgio ašmenis Grz.
| prk.: Žiūri an prakeiktą kapeiką, kad ją pratem̃pt ilgyn Kp.
| refl. Š, NdŽ, KŽ: Su rasa pauliojau – prasi̇̀tempė [batai] Skdt.
2. tr. šnek. šiaip taip paauginti: Būtų gerai, ka paršiukus pratem̃ptum lig kovo Krš.
ǁ refl. paaugti: Prasi̇̀tempė, didelė vaikas Krš. Par žiemą bene tas žvirblis praaugs, prasitem̃ps Rdn.
3. intr. šnek. tesėti, užtekti, išsiversti: Su uždaru pratem̃psime iki pavasario DŽ1.
ǁ DūnŽ, Slk ištverti, išgyventi; išsilaikyti: Be lašo lytaus kiek čia mas pratem̃psma, matysu Krš. Ka tik tą dieną kaip pratem̃ptumiam Pvn. Ne vienas negaliam žinoti, kiek prasitęsma, kiek pratem̃psma Krš. Pratem̃pus metelius, kitus, būt gerai Vj. Karceryje ilgai nepratempsi rš.
4. slepiant tikruosius tikslus, įgyvendinti, prakišti, prastumti: Tokių kalbų negal pratem̃pti DūnŽ. Rašyk toliau. Atnešk, spausdinsim, ką tiktai pratempsim pro karo cenzūrą. Rašyk! J.Balt.
pritem̃pti, -ia (pri̇̀tempia), pri̇̀tempė tr. Š, NdŽ, KŽ
1. BzF187, LL21, KlvrŽ tempiant priartinti: Pritem̃pk virvę ligi stulpo DŽ1.
| prk.: Prie socialinių problemų kartais pritempiamas ir kalbų tarpusavio poveikis LKXVI18. Išvados pri̇̀temptos DŽ1.
| refl. NdŽ: Prieškariniai studentai, svetur išsiblaškę, turėjo prisitempti ligi užsienio visuomenės lygio rš.
2. LL21 privilkti, pritraukti artyn: Na tai tą geldą pritem̃pia prie to jau pečiaus Sml. Vapsva išlindo ir, pritempusi jį prie urvelio, vėl įlindo į vidų rš.
| refl. tr.: Prisitempia staliuką, užsirepečkina ant jo B.Sruog.
3. Mžš jėga privesti, atvesti: Led pri̇̀tempiau už ausies Lp. Antanėlis stvėrė Kazytę už rankos, pritempė pro brolius prie lovos, puolė ant kelių priešais motiną J.Balt.
| refl. tr. NdŽ.
ǁ refl. tr. su savimi, kartu daug atsivesti: Prigužėję bobų visokių, vaikų baisiausia prisitem̃pę Mžš.
4. DŽ1, Mrc, Mžš daug prinešti: Pri̇̀tempei tu čia tų malkų, tai ir kojai vietos nėr Šk. Taip mun gerai, ka yra kas [v]andens pri̇̀tempa Krš. Ė [v]andenio pritem̃pia šitas diedas Švnč.
| refl. tr.: Malkų prisi̇̀tempė visai žiemai Prn.
ǁ daug privežti, prigabenti: Priveža, pri̇̀tempa tėvams visa ko – ans prieina visur Krš.
5. Als, KlvrŽ tempiant pritvirtinti, sutvirtinti, priveržti, pritraukti: Neužsegei pasagos, matai – balnelis plampčio[ja], pritem̃pk, priveržk pasagas J. Nuvesk tą bjaurybę šunį ir pritem̃pk pri lenciūgo Up.
| refl. tr.: Klynelį pakimš ir virvėm an ragočių pristem̃ps Pb.
6. prikloti, pritiesti: [Pavasarį] būdavo kluonai pritempti̇̀ drobių, balydavo jas Sk.
7. refl. tr. prisiauginti: Prisi̇̀tempė sodnų [žmonės], obūlių – nors vežimais vežk Krš.
8. šnek. prikimšti maisto: Duok kiaulei avižų, juo pilvą pritemps vežant vokyčiams Šts.
ǁ refl. tr. prisigerti, prisipliaupti: Prysi̇̀tempiau arbatos, ka ir prakaitas pilti pradėjo Vvr.
×raztem̃pti, -ia, ràztempė (hibr.) žr. ištempti 1: Ir šitą [odą velnias] do ràztempė, kad do būt kur rašyt (ps.) Aps.
| impers.: Ràztempė burną kai liktarną (sutino burna) Švnč.
sutem̃pti, -ia (sùtempia), sùtempė tr. NdŽ, KŽ
1. DŽ1, Trk truktelėti, timptelėti: I parvažiuos par ugnį, sutem̃ps arklius i leis Tl. Įvėrei, sùtempei [raštelį], čia [naginių] kilpos, iškišai Žlb. Vienas [dragūnas] taip sutempė savo arklį, kad tas net atbulas ėmė šokti Žem. Sutem̃pk arklius pakalniuo važiuojant, kad nebėgtų J. Tada pabunda jų (kuinų) savininkai, sutempia iš papratimo vadeles, trindami mieguistas akis Pt. Nebskubėjo sutempti žirgą ir įšoko į būrį skrejančiųjų S.Dauk.
2. Ser suveržti, sutraukti: Veizės, ka būtų stiprios rankos, ka sutem̃ptų tą milą [ritindami ant kočėlo] Kl. Musi mėšlalunkis sùtempė Grv.
| Speigas sutempė kelius Šts. Vieną dieną sùtempa (šąla), kitą – lyna Šts.
| prk.: Sùtempė (suremontavo) klebonas kleboniją ir bažnyčią, dabar y[ra] skambanti Šts.
| refl. tr.: Bet laivo vadovas atsistojo, susitempė diržą, pakėlė skvernus, paprašė Alachą apginti nuo šėtono rš.
3. jėga suvesti.
| refl.: Avys labai anksti vidun susitem̃ps Kp.
ǁ prk. patraukti, suvilioti kuo, sumasinti: Iš pradžios papiginsiu prekes ir sutempsiù žmonis prie savęs Ds.
4. Rtr, DŽ1, Vkš, Mžš, Ėr sunkiai sunešti: Sùtempiau iš vežimo visas bulves NdŽ. Sùtempė visas bulbas Švnč.
| refl. tr. NdŽ.
ǁ suvežti, sugabenti: Mūsų su rogėm da sùtempė visus rąstus Bsg.
| refl. tr. prk.: Po vieną, po vieną visą giminę susi̇̀tempė (susikvietė) čia Krš.
5. patempus traumuoti: Puldama raumenį sùtempiau Rmš. Sùtempė gyslas Pln.
6. refl. prk. pasistengti, pasispausti: Susitempė ir išritino maišą iš vežimo Šts. Dabar turėsim susitempti, kol žemėmis apmesim Žem. Ir labai susitempę išmoksta tik vienos lotynų kalbos rš.
ǁ refl. Šts, Brs prk. susitvarkyti, rimtai nusiteikti: Susitem̃pk gerai – mergių ateis Trk. Adomas ka susitem̃pęs – baimė Trk.
7. Vkš, Rdn, Užv, Up šnek. griežtai suimti, prispirti, subarti, sudrausminti: Tėvai sùtempė tokį kavalieraitį, nebjodos Krš. Sutem̃pk, ka atvežtų medžių DūnŽ. Kas čia būs, ka teip sùtempė su pyliavoms Krtn. Ka būčio nesutem̃pusi kunigą parvežti, tą atvėsėlį nė į kapus būtų nepriėmę Šts.
| Sutem̃pti (sutramdyti) kieno puikybę NdŽ.
8. šnek. suduoti, užkirsti: Sutempė skaudžiai kumelę rimbu V.Krėv. Tik sutem̃pęs, sukirtęs arkliams ir išlėkė. Kad ejo arkliai į kalną! End.
9. refl. NdŽ susibarti, susiginčyti: Susi̇̀tempiau dėl bažnyčių uždarymo Ggr.
◊ pãvadžius (vadžiàs) sutem̃pti sugriežtinti drausmę, sudrausminti: Sutem̃pti pãvadžius, kad nesivalkiotų vaikas, kur nereikia Jnš. Sutem̃pk vadžiàs, nebūk durna, i bus gerai Jnš.
užtem̃pti, -ia (ùžtempia), ùžtempė Rtr, Š, NdŽ; L, Ser
1. tr. N, DŽ1, Aln tempiant uždėti, užtraukti, uždengti, užtiesti ant ko: Užtem̃pk gelumbę ant kailinių J. Kailį užtempi̇̀, kiteip nemožna – sustrauks Alz. Virvė užtemptà, neleida visų [pirkėjų] eiti pri prekių, ka neišnešiotų Krš. Ùžtempė drobulę ant lango, kad saulė trobos neįkaitintų Vkš. Užtem̃pti antklodę ant savęs NdŽ. Tokia pusvilnone (vadydavos kaldra) užtem̃ps visą [lovą] Mšk. Cigonai būdą užtem̃pia ant vežimo ir jiems neįlyja Skr. Balaganai užtempti̇̀, turgus lūžo Krš. Tuo aukščiu (ligi krūtinės) ùžtempė dračiuką pievo[je] Pvn. Užtem̃pęs palą kailinių ant kojų, pasiklausydamas tėvų kalbos, žiūrėjo prisimerkęs į lubas T.Tilv. Pernai buvo mado[je] ùžtempamos kepurės Šts. Užtempiu skepetą R154, MŽ204.
| prk.: Debesiai ùžtempė dangų – pradės lyti Krš. Ùžtempė langus šaltis, negal nė bepamatyti Ds.
| refl.: Skareliūte juoda užsitem̃pus kokia, sustraukus Klt.
| prk.: Po tų žodžių senuko vaikiškai žydros akys užsitempė raukšlių audeklu P.Cvir.
2. tr. KŽ, Upt traukiant sunkiai užmauti, apvilkti, apauti: Vaikiukuo ùžtempei kelnes, marškinius – i parėdytas, o mergelkai kiek tų škurlių reik Rdn. Muno sijono ant savo storo sturplio tikrai negalėsi užtem̃pti Vkš. Ragana, paėmusi kirvį, ir koją aptašė ir led ne led užtempė [kurpelę] ant kojos rš.
| refl. tr. Š, KŽ: Neištepk suknelės, do prie žmogui užsitem̃pt gera Klt. Krominelį švarkelį užsitem̃pęs – visi juokdavos Rdn. Vaikai (berniukai) užsitem̃pia ką ir laksto, mergaitėm reik tų skudurų KzR. Basas gi neisiu – palauk, užsitem̃psiu čebatus Ėr. Dviem marnarkom ižsitem̃pęs, ką ir paeit negali Arm.
3. tr. M, L93 užveržti: Ùžtempė šriūbą, ne atsukti nebgal Vvr.
| refl.: Šunmazgis kai užsi̇̀tempia, nots tu griaužk atsistojęs Erž.
4. tr. Upt jėga užvesti kur, už ko, ant ko: Dienos švieson laiptais mane užtem̃pia NdŽ.
| refl. tr.: Buvau, kaleč užsi̇̀tempė Slm.
5. tr. DŽ1, Akm, Jnš sunkiai užnešti: Spaliai drėgni, led ùžtempiau doklą ant stogo Ėr. Tokį peniukšlį trys vyrai ledva ant ragių ùžtempė Vkš.
6. refl. užsispirti, priešiškai nusiteikti: Ko esi užsitempusi? Šts. Užsi̇̀tempė, kad neturinti drabužių, – ir nejo į bažnyčią Šts.
7. intr. šnek. versti, raginti ką daryti: Ùžtempė valdžia pasus imti Šts.
8. uždelsti, užtęsti, užvilkinti, užtraukti: Leidė man užtem̃pt ligą, dabar jau viskas Jnšk. Karvė kartais užtem̃pia i dvi savaites, i daugiau Jrb.
| refl.: Mat vienuolika metų užsi̇̀tempė, kol gavom palikimą Slm.
9. tr. iš anksto rengtis, ketinti, pasiryžti ką daryti, sumanyti, numatyti: Tirkšliūse kunigai bažnyčią ùžtempė didelę, o parakvija maža Trk.
| refl. tr.: Užsitempa poni pirkti miško užvadas tris Šts.
10. tr. surengti, iškelti: Nė kiek netrukus, ùžtempė balių didžiausį Šts.
ǁ užveisti: Užtempti̇̀ sodnai, uogų, vaisių netrūksta DūnŽ.
ǁ užstatyti: Ùžtemptas didžiausis miestas, baisu matyties Krš.
11. tr., intr. šnek. garsiai uždainuoti: Kaip kada užgėrę smarkiai ùžtempam, nemislyk Krž.
12. užduoti, užkirsti, užtvoti: Aš skaudžiai užtem̃psu – ta tau būs kaukti! Pln. Užtem̃psiu par kramę už neklausymą Šts. Bernas supliauškino gerai su votegu ir užtempa vien tai ožkai par subinę TDrVII78(Dov).
^ Jei neklauso su geru, užtem̃pk su makaru Vvr.
13. užgerti, užtraukti (degtinės): Iš darbo parejo užtem̃pęs Vkš. Ans biškį buvo užtem̃pęs Lnk.
ǁ užrūkyti, užtraukti: Kai ùžtempiau pirmą dūmą, tai obuoliais kvepia, o kai ùžtempiau antrą, tai akys išsprogo Skr.
◊ ant sàvo kurpãlio užtem̃pti NdŽ savaip, savo būdu perauklėti.
Lietuvių kalbos žodynas
pértempti
1. tr. R, R98, MŽ, MŽ129, Sut, Rtr, KŽ traukiant, tęsiant daryti ilgesnį, platesnį, didesnį, tęsti: Siaura oda, reikia tem̃pti DŽ. Su ranka tūra, su koja tem̃pa aną (avikailį) Žlb. Tem̃pia kiek gali [audeklą], kad kraštai nesudribt Kpč. Tem̃ps tem̃ps tem̃ps takus ir ištampys Vkš. I vienas tem̃ps, ir antras tem̃ps, ka tas milas kuo kiečiau susiritintų an kočėlo Kl. Tempk savo ranka kilpinį CII544. Kai tempiamais lašiukais lašinu, lėlelė išsitempia, ir geriau matau Jž. Ilgųjų kaulų lūžgalius galima atitaisyti ir ilgesnį laiką tempiant galūnę rš. Varlė pamatė jaučio didilumą, norėdama tokia didelė būti kaip jautis, pradėjo tem̃pti savo rukšlotą kailį PP12. Lūpos šiepėsi iki ausų, tempiamos nesuvaldomos šypsenos J.Avyž. Brakš atidariau savo skrynelę, išėmiau skripyčias ir dzen dzen pradėjau tempti stygas M.Valanč.
| refl. Rtr, NdŽ, KŽ: Vieni autuvai tem̃piasi, kiti traukiasi DŽ1. Pirštinė tem̃piasi NdŽ. Stori parpinai, o žali lankai, tai į ilgumą tem̃pas, apskritumo neliekta Krž. Su silku i bovelna auda, ans tem̃pas Pkl. Parlaužia, kai tem̃pias tas pluoštelis sau, tai gatavi [linai] Kri.
^ Valgyk, kiek pilvas tem̃pas (kiek gali) Rdn. Rėkia, net sienos tem̃piasi Dkš. Pilna bažnyčia žmonių, net sienos tem̃piasi Dkš.
2. tr. gaminti, daryti tęsiant, traukiant: Vielą tem̃pia iš geležies DŽ. Tem̃pti vielas NdŽ.
| Teleponus tem̃pti (vesti) Ggr.
3. tr. PolŽ61 suėmus traukti tvirtai ką besilaikantį, laikomą, besispiriantį ar pan.: Vienas tem̃pa, antras neduoda, ir prasideda peštynės Lkv. Už čiupryno pradėjo tem̃pti, mušti Vkš. Kurgi dabar tempi̇̀ siūlą – nutruks Sdk. Par talkas zuikį liuob gaudys, kokią vivę tem̃psma Pln. Į kiemelį įjodamas, bėrą žirgą šankindamas, pentineliais spausdamas, laužtineles tempdamas StnD14. Į dvarelį įjodamas, bėrą žirgą mudrindamas, kamanėlius tem̃pdamas, muštukėliu dauždamas JV378. O aš teip apsikabinau, o ana už kojos tem̃pa Šts. Tėvelį turėjau iš paskos už palo tem̃pti Varn. Tem̃pti ką už pečių NdŽ. Jis tą arklį tem̃pia betem̃pia, o arklys į duobę [Nemune] pateko ir priputo Skr. Rapoliukas atsargiai užsidėjo ant pečių [akordeono] diržus, atsegė dumples ir, po truputį jas tempdamas, virpančiais pirštais prisilietė prie baltų klavišų rš.
ǁ suėmus tęsiant, traukiant skaudinti: Tem̃pti ką už ausų NdŽ. Tem̃pti kam ausis NdŽ. Bausdavo jau žiauriau kaip dabar, jau užpykdavo, jau už ausų tem̃ps Kv.
4. tr. traukiant vilkti, rengti, mauti: Ka nemoka apsivilkt: tem̃pia tem̃pia Jrb. Ans pribėgęs tem̃pa tus batus Dr. Nuo mirštančio žmogaus tem̃pt drebužį tik jau visai neįmanoma Slv. Sėdo [Paurukas] ant lovos krašto, graibė kojomis autus iš palovio, stojo į medipades, tempė žiponą ant kupros J.Balt.
| refl. tr.: Geriausią suknelę an savęs tem̃piasi Ig.
5. tr. NdŽ, KŽ, Rm sunkiai tęsti, vilkti, traukti ką paviršium: Pradėjo tem̃pti iš lovos lauku Kv. Tem̃pk, ar patempsi tą maišą DŽ. Nuplaukia [šuva] vidurin ir tem̃pia iš ežero [pašautą antį] Imb. Mes irgi šieną ant beržų sudėdavom ir virvę užrišdavom ir tada tempi̇̀ in krantą Krns. Užsikabina [geldą] už tos virvės i tem̃pia Pn. Anie su traktoriais tem̃pė [akmenis] pri kelio Bdr. Arkliukas tem̃pia kuprą išpūtęs Gs. Kam tu tokį vežimą ir sukrovei, arkliai vos vos tem̃pia Žvr. Vaikas įsiręžęs tem̃pia pilnas malkų rogeles Ps. Eina klojimą, tem̃pia ratus Pn. Uždenk kumpotą: galia kokia musis įlėkti, paskuo i tem̃pk lauka Vkš. Triskart užmetei bradinėlį, tai kap tik tem̃pt (daug) žuvies Dg.
| prk.: Inskinkei vargan, tai ir tem̃pk, aš jau negaliu padėt Ktk. Tiek metų tem̃pė tem̃pė (vargo) – ir sveikatos turėjo Vrn. Aš vis turiu tave tempti iš visokio purvo I.Simon. Tempi mane atgal į teorinius tyrinėjimus, bet tai mane atitraukia nuo praktinių pareigų rš.
^ Tempa kaip šuo ragutes priš kalną LTR(Yl).
6. tr. DŽ, Akm, Lnk, Šl, Jsv, Mžš, RdN, Pnd, Slm, Tvr jėga vesti: Tempù atsispyręs, neina Rdn. Tempiaũ tempiaũ až ragų – neina ožys Ktk. Kur nori, te mane karvė tem̃pia Vj. Tą piršlį ten jau tem̃pė karti Trk. Tą karvutę tem̃pė i nutempė Grš. Iš ryto gyvulius vis tem̃pdavo laukan Krs.
| prk.: Ta, penkiais kur mokinas, tempamà yra Trk. Darbai tempia mus į pavėsį mūsų saulėtos tėvynės A1885,26.
^ Mane kap namo kas tem̃pė, negalėjau nubūt Mrc. Miške gimus, miške augus, parėjus namo, prieš kalną tempia (lazda) LTR(Nj).
temptinai̇̃ Svečiai [vestuvėse] iš karto paprašyti nesėsdavo už stalo, gaudavo temptinai̇̃ tempti LTR(Kltn).
| prk.: Visa kultūra žmonystės temptinai tempia prie visatiškumo A1884,10.
| refl. tr.: Susitinka turguo, tem̃pas vienas kitą į snarglinę Krš. Dvi mergos sukimba muni ir tem̃pas, o aš nenoriu nė katros Šts.
ǁ refl. tr. su savimi, kartu vestis, vedžioti: Rugius pjaunu, tai vaikus tempiúos [į laukus] Mrc.
ǁ prk. vilioti, masinti: To boba duodavo kokį te šamarlaką i tem̃pdavo tuos bernus Mžš.
7. tr. DŽ, KŽ, Rg, Rsn, Ms, Trk, Ėr, Mžš, Jon, Kpč, Mrc, Vrn sunkiai nešti: Tempiaũ akmenis į krūvą NdŽ. Tempiaũ kibirus vandens NdŽ. Šitokį gezulį tempei̇̃ be reikalo Aln. Tempiaũ tempiaũ iš miško malkas, iš [savo] pašalės čėdiju Sug. Aš ėjau, tempiaũ šieną kūtėn ir ant kūtės Krs. Tem̃pėm iš prėslo dobilus visą dieną Vžns. Šieną tem̃pia ant naštos Šmn. Tem̃pia, tem̃pia maišais žolę [gyvuliams] Klt. Tai vaikelis ir patrūks tą vandenį bètempdamas Vvr. Autobusas paleidžia stotė[je] – tem̃pk vark tus kresčius Vdk. Vienas jų tempia kelias vantas ant pečių, kitas – šluotą, trečias – skujinę kaip kupstą V.Krėv.
| prk.: Tie tėvai tem̃pia i tem̃pia tiem savo vaikiem, paskutinį kąsnelį ištraukia iš burnos LKT259(Jnšk). Kaip skruzdėlė jis (M.Untulis) rinko ir tempė lietuviškus žodžius lietuvių kalbos žodyno kartotekon rš. Seniau vargą nešėm, tem̃pėm Rud. Lietuviai po šiai dienai tempia sunkiausią jungą prispaudimo ir politiškos nelaisvės A1886,186.
^ Ir pelė savo urvan tem̃pia Mlt.
ǁ gabenti: Vis tiek visi tem̃pia į ligoninę [gimdyti] Upn.
8. tr., intr. iš ankštumo, sutinimo ir pan. veržti, spausti: A kelnių subinė netem̃pia? Jrb.
| impers.: Išvirė grybus, net mum pilvus tem̃pė Gdl. Verža, teip tem̃pa, tus viršus kojų sutempa Yl.
ǁ tr. varginti, alinti: Y[ra] smagiai kulti, jeigu nesutara – rankas tem̃pa LKT73(Eig). Mane tem̃pia i tem̃pia liga Jnš.
ǁ tąsyti, sukelti traukulius: Raugulys tem̃pia Žlp.
9. tr. tiesti, ištiesti: Rankų negaliu tem̃pt kiek reikia Kp. Po dešimtį kartų mirkysi i tem̃psi [audeklą džiovinti] Žlb.
| refl.: Jį (stoties viršninką) išvydę, žandarai ir stoties tarnai tempiasi, nurimsta Pt.
^ Plaukai šiaušias, gyslos tem̃pias, velnias plikas skylės ieško (audžia) Ds.
ǁ refl. ręžtis: Žiūrėk, jau karvė tempias, – gal eis galynėn Lš.
10. refl. S.Dauk, NdŽ stengtis: Turi tem̃pties, stengties, biškį laisvai leidi laiką Kl. Kad ir gražiausią moterį sutikęs, ponas Skrodskis jau nebesitempdavo kaip anksčiau, nebekeldavo galvos, neberaitydavo ūso V.Myk-Put. Tempėsi vyrai, tempėsi ir moterys iš paskutiniųjų, bet argi su tokiu velniu susidėsi – lyg jam ir nuovargio nebuvo, lyg jam ir rankų nemielindavo V.Krėv. Matyt, ir ši šalis iš paskutiniųjų tempiasi, kad neatsiliktų nuo visų kitų Europos kraštų Šlč.
| Tem̃piasi tem̃piasi vieni prieš kitus (ginkluojasi), o karo vengia Vp.
11. refl. spirtis, priešintis: Vesk – tem̃piasi, neina [karvė] Rs. Tem̃pės tem̃pės karvė, i palikau čia graužt Klt.
^ Tempias atbulas kai meška vedama Sln. Tempias kai ožys vedamas Sln.
12. karti: Kai pasibaigdavo vestuvės, tada jį (piršlį) kardavo, tem̃pdavo po balkio LKT120(Bt). Ot, kad jį temptų̃ ant kartuvių! Smn.
| refl.: Jis atsigulė, žiūria, ka pati tem̃pias Kln.
13. refl. šnek. smarkiai griūti, klotis, tiestis: Ka tempiáus an ledo Ms.
ǁ gulti, atsigulti: Vilkias, tem̃pkias (gulkis), pailsink kojas Krš. Gana valkiotis, tem̃psiesiu Prn.
14. intr. šnek. smarkiai augti: Po lytaus apynys tem̃pa po sprindį par naktį Dr.
| refl.: Mažoja to tai da tem̃pias, da kiek paaugs Slm. Auga, tem̃pias kasdien – pavalgyt reikia Pv. Vieni lenda į žemę, kiti tem̃pas Krš. Ir mažiukas paršiukas pradėjo tem̃pties DūnŽ. Išeis pašalas, žolelė ims tem̃pties, gyvoliams būs gerai Krš.
| prk.: Miestai tem̃pas didžiausiai, kas beiššers?! DūnŽ.
15. tr. šnek. auginti: Šioks toks tem̃pa sodną DūnŽ.
16. intr., tr. šnek. sunkiai, vargingai dirbti: Viena tempù, viena dirbu Krš. Aš da tempiù vis tą patį darbą Krs. Tem̃pėm i tem̃pėm kap arkliai abu Str. O pats už trejus metus algos nė permušto grūdo negavo. Ketvirtus dykai tempia J.Balt.
17. intr. šnek. įstengti, tesėti (ką daryti): Metus kitus gal da tem̃psme, kaip jau visai nebegalėsme, nebelaikysme [karvės] Mžš.
ǁ įstengti gyventi, išgyventi: Gal da kokius metus kitus patem̃ps, tik jau daug netem̃ps Jrb. Ir tu nebeilgai tempsi̇̀ šitei besdarbuodama Užp. Svaitė[ja], ilgai nebtem̃ps Krš.
18. spirti, versti, raginti ką daryti: Jeigu nori gyvent – tem̃pk jį paskui save [dirbti] Upt. Čia išleidžia iš ligoninės, čia vėl tem̃pia šviest Slm. Ka būtų tem̃pęs tėvas, gal būtų išsimokiusi Rdn. Liuob tem̃ps tėvai vaikus potrų kalbėti Šts. Kur darbingą, tai kaip šunį kokį tem̃pia ir tem̃pia Kp. Tem̃pia tėvus vaikai [gyventi] Vilniun, o tie nenori Ant.
19. griežtai imti spausti, barti: Reik vaikus tem̃pti, taip negal paleisti DūnŽ. Vaikeli, daba mumis tem̃pa iš visų pusių End. Aš būčiau jį tem̃pusi už tokius darbus (gėrimą, šėlimą) Grd. Tokius (išdykusius) vaikus reik tem̃pti Krš. Negaliu tem̃pti [dėl malkų], neturu kiek reik piningų DūnŽ. Dabar dideliai su toms pyliavoms tem̃pa Šts. Kad tem̃pė už kiaušius, kad tem̃pė, vos neareštavo [valsčiuje] Ggr. Tempsiu ir gerai sutempsiu, jei neklausys, išvarysiu Žem.
20. tr., intr. šnek. vilkinti, delsti, traukti, atidėlioti: Liepė sunešt varinius daiktus, ale vis da tem̃pia Pn. Ateina dirbti, tem̃pa tem̃pa, nėkaip nepradeda Rdn. Šį rudenį pradėjo sopėt koją rieše, rankas, al da vis tempiù, neinu pas daktarą Krs. Darbą tem̃pė tem̃pė par visus metus, o ant galo – nebesuspėjo Upt. Ilgai netem̃pkit, ateikit greičiau Ukm.
| Žinai, senas tempi̇̀ dienas, kol pašauks Krš.
^ Tem̃pė tem̃pė, tem̃pė tem̃pė kaip šūdiną virvę Lk.
| refl.: Taip i tem̃pas tie reikalai nesutvarkyti DūnŽ. Atidėlioja vis, tai teip ir tem̃piasi tolyn visi žadėti darbai Krs. Pagonys iki paskuojo tempas ir nenora krikštyties S.Dauk.
21. intr. trukti, tęstis: Ko taip ilgai tem̃pa ta liga? DūnŽ. Be kokios atlaidos tem̃pė cielą mėnesį [šaltis] Vvr.
tem̃pusiai adv.: Šią naktį yr[a] gerai tem̃pusiai, ka visur yr[a] pašalusiai Vvr.
| refl. Slm: Ilgai negal tem̃pties – būs koki parmaina Šts. Tem̃pas ta betvarkė iš senovės Krš. Ilgai galia tem̃ptis skola, jeigu tik po tiek atskaito Slm.
22. lėtai, tęsiamai kalbėti, dainuoti, tęsti: Tem̃pia tem̃pia kai gylio žarną i nieko nepasako Zr. Dainą tempi̇̀, kad būt ilgesnė Plv. Netem̃pk gi teip, greičiau dainuok! Upt. Tem̃pia tem̃pia [dainuodamas] ir dvasios pritrūksta Pn. Balsą gali tem̃pt minutę Antš. Ji plonu virpančiu balsu aukštai ir ilgai tempia J.Paukš. Kaltinėnūs baisiai tem̃pia [tardami] Nmk.
ǁ tęsti, tvirtinti (kokią mintį): Bet romanams skaityti laiko lieka, – tempia Karalienė savo I.Simon.
23. intr. tęstis, driektis, plytėti: Nežinau, kur ta žemė tem̃pia Pn.
| refl.: Mano žemės nat anoj pusėj plento tem̃pės Srj. Deikiškių pušynė tem̃pias toli toli Vb.
24. šerti, kirsti, tvoti, duoti: Galėjo bi kam į ausį tem̃pti Trkn. Tris sykius jis ka tem̃pė su diržu par strėnas Jrb. Kap tem̃pė arkliuo botagu, tai net kraujas pasrodė Grv.
25. greit bėgti: Kad tėvs šunis švilpė, žents par laukus tempė LTR(Žr).
26. refl. šnek. vos, lėtai eiti: Tem̃pias kai musia per smalą Švnč.
ǁ sekioti: Tem̃pias iš paskos kaip šūdina virvė Tr. Tem̃pias ir tem̃pias iš paskos kaip uodega Ds.
27. tr. šnek. godžiai gerti, maukti: Tem̃pa ir tem̃pa šalčiausį vandenį, be pradės da dvėsti Vvr. Vyrai susėdę tempė alų rš.
28. refl. ginčytis: Klebonas tem̃pės su parakvija dėl klaupkų takso Šts.
◊ ant sàvo kurpãlio tem̃pti auklėti savo būdu: Viktarą bobos buvo pradėję tem̃pt ant sàvo kurpãlio, ale nepasidavė Slm.
ant vi̇́eno kurpãlio tem̃pti taikyti vienodus kriterijus vertinant, aiškinant: Viską ant vieno kurpãlio tem̃pti NdŽ.
aũsį tem̃pti įdėmiai klausyti: Veltui tempei ausį, norėdamas išgirsti rš.
dambrą tem̃pti rengtis verkti: Ko jau tep dambrą tempi?! Alk.
į šviẽsą tem̃pti demaskuoti: Tai ko jūs delsiat? Tempkite drąsiai į šviesą! rš.
jùngą tem̃pti; A1884,71 būti kieno priespaudoje: Sukilimas bus bendra ir mūsų, ir jūsų, ir turbūt visų Rusijos imperijos jungą tempiančių tautų kova dėl žemės ir laisvės V.Myk-Put.
lū́pą tem̃pti rengtis verkti: Jau mergučė tem̃pia lū́pą – šauks Jrb. Jau motina tylia, jau lū́pą tem̃pia Jrb. Kreivukai pažiūro vaikas, tem̃pia tem̃pia lūpùkę DrskŽ.
óžį tem̃pti Trk vemti.
pil̃vą tem̃pti sotintis: Pil̃vo netem̃psiu iš to darbo, mažas uždarbis Šts. Taip tvirtieji galvijai, supuolę šlemšti pašarą, tempė savo pilvus Žem.
už ausų̃ tem̃pti Užv perdėtai kuo rūpintis, stengtis padėti: Negabus ir tinginys, iš klasės į klasę už ausų̃ tem̃piamas Rdd.
võs kójas tem̃pia apie labai nusilpusį: Badav[o], võs kójas tem̃pė, ir gerai Kpč.
anttem̃pti, -ia, añttempė žr. užtempti:
1. J, Š Ančtem̃psi an kurpalio, teip išeis puiki, išlenkti, aš pati esu dirbusi medpadžius Pkl.
2. Sermėgą vis kokią ne kokią zuperinę anttem̃psma KlvrŽ.
3. žr. aptempti 2: Jos sijonai siaurai antitempti I.Simon.
antitemptai̇̃ adv.: Tautrimienė glostosi liemenį ir glodina antitemptai pasiūtą juodą šnabždančią suknią I.Simon.
aptem̃pti, -ia, àptempė tr. Rtr, Š
1. LL97, Rd aptraukti, apdėti, apsiūti, apkalti ir pan. kuo iš viršaus ar aplink: Milelio aptem̃pdavo an kailinių Sdb. Nuspirkai medžiagos kokios i api̇̀tempei paltelį Klt. Koja [sergančio reumatu] kailiu apsiūta, aptemptà Klt. Pagalvė aptemptà šikšna KŽ. Àptempė su toliu visą trobikę Krš. A gerai dratu [tvorą] api̇̀tempei? Rš. Aptemptas tinklu bučius, etnografų nuomone, vėlesnio tipo už skalų ar vytelių rš. Auksais dantys aptempti – maknelės antmaustytos Šts.
| prk.: Žliūgė vėlek àptempė burokus kaip su drobe Krtv. Tik skūra an kaulų aptemptà – toks suvargęs Krš. Rudens dienoms visa žemė vortinklių aptempta Šts.
| refl. tr., intr. KŽ.
| prk.: Rytą teip buvo gražu, ale apsi̇̀tempė rūku Slm.
2. LL113,129, Vkš iš visų pusių suveržti, apspausti: Gumą deda, ka aptem̃ptų par juosmenį Rdn. [Drabužis] àptempa subinę, pilvas išsprogsta – negražiai pasisiūna Krš. Jauniem – tik kad būt api̇̀tempta visur Mžš. Pirštinės riešas arba kojinės atvartėlis paprastai mezgamas stulpeliais, kad standžiai aptemptų ranką ar koją rš. Aptemptas sijonas rš. Aptemptas švarkas rš.
aptemptinai̇̃
| refl.: Kelnės ankštos, apsitem̃pusios DŽ1. Apsitem̃pt diržu Lp.
3. LL112 apvilkti tampiu (glaudžiu) drabužiu: Aptem̃pti vaiką megztinuku DŽ1.
| refl. tr., intr. Š, Alk: Apsi̇̀tempiau nesavu megztiniu – mažas Ktk. Apsitem̃pia tą siaurą manteliuką – kai koks skilandis Jrb. Pamatė, ka rūbas švarus, tai ir apsi̇̀tempė jau Pv. Mergos sarmatos neturi – kelnėm apstem̃pę Slk. Do jai taisytis reikia, apstem̃pk kokia suknele, i gerai Klt. Ant viršaus gi buvo apsitempęs kailinius, bet atvapai A1884,143. Velnias toks su tokia uodega apsidaręs, apsitem̃pęs (ps.) Yl. Velnias norėjo jo (žmogaus) skūrą apsitempęs eit žmonių gąsdyt BsPIV62(Brt).
4. padaryti išlavinto kūno, miklų: Aptempti̇̀ vaikesai parvažiuona kareiviai Rdn.
5. aptvarkyti, paremontuoti: Daba ir iš lauko tos trobos àptemptos, i langai surėžti Ms.
6. tempiant, traukiant apvežti, apvilkti aplink: Kuinas vos àptempė vežimą aplink tvenkinį LKGII616(Jrb).
7. Varn apibarti: Reikėjo tą senį aptem̃pti, ka tylėtų DūnŽ.
◊ vélnio skūrà apsitem̃pti pasidaryti tingiam, rambiam: Anas apsi̇̀tempė vélnio skūrà Ds.
atitem̃pti, -ia, ati̇̀tempė tr. KŽ; Ser, atatem̃pti, -ia, atàtempė Š, attem̃pti, -ia, àttempė KŽ
1. atvilkti, atitęsti: Jį ati̇̀tempė tie kuliganai prie kelio i visą sumuštą paliko Vl. Atitem̃psu karukus, i sutilps medžiai Vkš.
| refl. tr. Š.
2. Vkš, LTR(Škn) prievarta, jėga atvesti: Jis nenorėjo eit – mes jį prievarta ati̇̀tempėm Ėr. Ką tu jį atitem̃psi – jis neis Jrb.
ǁ refl. tr. Kv, Krs su savimi, kartu atsivesti: Jy dajuto, ka duos už nuravėjimą šieno, – tuoj i močią atsi̇̀tempė [ravėti] Mžš.
3. Mrj, Vkš, Trgn sunkiai atnešti: Toli [v]anduo atatem̃pt žiemą Vj. Kažin ką jau čia atitem̃pia? Srv. Ati̇̀tempė karbą obuolių Dt. Kaip tiek atàtempei, rankų neištraukė? Aln. Kaip tu, vaikel, galėjai atitem̃pt iš kluono tokias dideles šiaudų rezgines? Skrb. Attem̃pk kelmą – sukaposim Pns. Ana ką tę šuva àttempia Lp.
| refl. tr. KŽ, Slm: Būč miškan nuėjus, šakas kelias atsitem̃pus Ssk. Ar jūs šitą [rąstą] atsi̇̀tempėt malkai? Sug.
ǁ Mžš, Slk atgabenti: Tik kaip paėmė niankos tą lovą, ati̇̀tempė ir tą jos jaunikį, toj lovoj gulintį LB216-217. Ne eglaitė, bet didžiulė eglė buvo atitempta ir įvairiaspalvėm elektros lemputėm apkabinėta B.Sruog.
4. traukiant, tempiant atstatyti į vietą: Kumet išnirsta koja, reik atitem̃pti, atspausti į vietą – po kelių dienų viskas praeina Vkš.
5. refl. įsiręžti, išsitempti: Iššoko dvasia iš tos lempukės i žiūri atsitem̃pus Klvr.
6. refl. šnek. ateiti, atsivilkti: Tai jau ir atsi̇̀tempė, atsivilko Plv.
7. refl. KŽ atsigerti: Atsitempiau pyvo BzF187.
◊ lū́pas atitem̃pti rengtis verkti: Jam nepatiko, jis atitempė lūpas rš.
įtem̃pti, -ia, į̇̃tempė K; L
1. tr. Mž517, Q50, H157, Sut, N, I, M, LL97,98 Amb, Š, Rtr, KŽ, Pns tiaukiant, tempiant padaryti ką stangrų, tamprų, stamantrų, nebepalaidą ar sutrauktą, ištęsti, ištiesti: Įtem̃pk virvę, arklius, kad nepabėgtum J. Įtem̃pti stygas DŽ1. Įtem̃pti vadžias NdŽ. Įtemptos virvės B. Plaukeliai tik iñtempta, takelis per vidurį Klt. Audeklui įtempti, kad jis audžiant nesusiaurėtų ir negadintų, nelaužytų skieto, buvo naudojamas sprąstis rš. Audeklas eina skersas, iñtempė tą kraštą Klt. Tokį šniūrą į̇̃tempa pri rąsto Brs. Įtempk raumenis KlK25,54. Gyslas įtem̃pti, išsiręžti BŽ264. Iñtempta karvės lenciūgas tvarte, pasiekė teliokas i žindo Klt. Šriubas sukaliojas ar antem̃pia, ar atleidžia šniūrą Vdn. Dratą įtem̃pia ir užkabina Slm. Dratą į̇̃tempė an namus Ėr. Juk kumiečiai atvarslus įtem̃ps, anus (arklius) su votegais įkapos Trk. Atsisėdi, koją įremi, pusę kelio laikai vadeles įtem̃pęs Pg. Įtempiamieji skridiniai PolŽ28. Geležtė įtempiama, stipriau priveržiant veržles rš. Drobinį ryzą imk, intem̃pk ir skusk peiliu – bus šarpos Aln. Burės įtemptos baltuoja saulėje ir lengvai linguoja I.Simon. O Jokūbs, strūnas įtem̃pdams, čirškino smuiką K.Donel. Jie savo kilpinį intempė kaip neprietelius BBRd2,4. Lova su drobe įtempta (su baldakimu) R331, MŽ443. Vario trimitais trimitavo, būbnais įtemptais būbnavo RD30. [Varlė] įtempusi kailį kiek vien begalėjusi S.Dauk. Įtempkite kalbos padargus rš. Balsiai vėl atitinkamai, pagal padargų įtempimą, skirstomi į įtemptus, pvz., mūsų ilgieji ė, y, ū, ir neįtemptus, pvz., e, i, u EncVIII1021. Kartais įtemptesnė būna ne balsio pradžia, o jo vidurys ar pabaiga KlbXV33. Zūbus įtempti N.
| prk.: Lygiai įtempęs dvasios stygas jis buvo visada ir visur rš. Mes esame iki ribų įtempę vadžias, tobulindami organizavimą ir valdymą rš. Kameroje atsileisdavo įtempti nervai rš. Turi turi intem̃pę, kad negert [degtinės] Klt.
^ Virvė par dau įtempta trūksta VP50.
| refl. Š, Ser: Įsi̇̀tempė audeklas į vidurį riestuvo rietant J. Laidai labai įsitem̃pę DŽ1. Ale teip sėdėte sėdžia [pakaruoklis], tik šniūras įsitem̃pęs Grnk. Veršis įsitem̃pęs ant lenciūgo i da tempias Jrb. Ogi nueinam [gurban], tai karvė teip įsitem̃pus, teip įkliuvus vartos Kp.
2. tr. prk. padaryti sudėtingą, painų, keblų, komplikuoti: Santykiai su kaimynais įtempti ligi paskutiniųjų V.Myk-Put. Padėtis šiame pasaulio rajone tebėra smarkiai įtempta sp. Santykiai įtempti̇̀ ir nedraugingi KŽ. Rungtynės buvo labai įtemptos sp. Į̃temptas žygis NdŽ. Nuotaika buvo įtempta T.Tilv. Kambaryje buvo įtempta tyla J.Gruš. Mūsų gadynės į̇̃temptas gyvenimas KŽ.
| refl.: Politinė padėtis dar labiau įsitempė rš.
3. su(si)kaupti, su(si)telkti, su(si)koncentruoti: Kokį daiktą įtem̃pk ieškoti, ir nerasi, o palengva – rasi J. Taip visi įtempti̇̀, dirbam kaip šunys Rdn. Visas jėgas įtem̃pti NdŽ. Į̃temptas dėmesys NdŽ. Įtempęs valią, jis prisiversdavo kurį laiką apie nieką negalvoti J.Avyž. Visas spėkas įtempti, stengties LL295. Pavakariop kieme arba laukuose įtempdavom klausą – bene išgirsime iš Gudelių būgno garsus V.Myk-Put. Žiūrau akis įtem̃pus i neįžiūrau Plv. Norėdama suprasti, kas buvo Irenos sakoma, turėjo ne tik ausis įtempti, bet ir akimis sekti kiekvieną jos stambių lūpų judesį Pt. Nesuprantamas ilgesys širdį traukia ten, kur protą įtempęs negali pasiekti rš.
įtemptai̇̃ adv.: Ji pabudo įtemptai besiklausydama, ir grumenimas tikrai tebesitęsė toliau I.Simon. Perbraukė veidą delnu, pastovėjo užsimerkęs, įtempai galvojo J.Dov. Rašė labai įtemptai, kartais pritrūkdamas jėgų, kamuodamasis dėl kiekvienos eilutės ir kiekvieno žodio rš.
| refl. I: Darbavaus įsitem̃pusi, kol apsidarbavau Šts. Anstem̃pus klausau ir sarmatinuos klaust, katro žodžio nesuprantu Žl. Kas pradėta, tai reikia įsitempus baigti rš. Sėdime, laukiame, visi truputį įsitempę J.Paukš. Tu per mažai neši, o aš baigiuos įsitempdams! V.Kudir. Su juoj (vyru) tik turėkis ir turėkis instem̃pus (sunku įtikti) Mrc.
ǁ intr. pajėgti, išgalėti, įstengti: Šoko bėgti kiek tik įtem̃pia BŽ151.
4. tr. įvilkti, įsivilkti: Į tą siaurąją [suknelę] neįtem̃ps – nė krust Trk.
| refl.: Vikst vikst trumpiausiu andarokeliu instem̃pus Klt.
5. tr. Q148 sunkiai įnešti, įtraukti, įvilkti: Vos į̇̃tempiau nešulį, toks sunkus buvo Š. Al kaip tu ją vidun įtem̃psi, tą kiaulę? Mžš. Ant kojų jau pats nebepastovėjo, reikėjo į trobą kaip kokį maišą įtem̃pti Vkš. Kai baigiasi vestuvės, akėčias iñtempia grinčion: sodina svočią išvežt Bgs. Vedė karvę girdyt įsigėręs, į̇̃tempė karvė senį Nevėžin, tas i nebeišlipė Mžš.
| refl. tr. KŽ: Vos įsitempiau ryšulį, toks sunkus surištas Š.
6. tr. jėga, per prievartą įvesti: Seniau tie pravodai: lyg i kokią kaltinykę į̇̃tempė klebonas, su žvakele eini Mžš. Tą piršlį į obelę įtem̃pę karti Trk.
| prk.: Kur velnias tave iñtemė, in šikną, in šikną! (bara vaiką) Azr.
| refl. tr.: Temptinai įsi̇̀tempė, taip nebūčiu ejusi Krš. Patėvis lyg replėmis suspaudė jį už alkūnės ir tempte įsitempė į vidų J.Marc.
7. tr. šnek. įtraukti, įjungti: Añtemptas darban labai buvo žmogus Dl. Tegul jį šaut tokį darbą: visąlaik žmogus tik iñtemptas ir iñtemptas Pv.
| refl.: Kad įsi̇̀tempė barties, tai be muštynių nesiskyrė Mžk. Jau aš į tą darbą įsitem̃pęs ir dabar nesunku Ss.
8. tr. šnek. sunkiai nešant nuvarginti: Dikčiai į̇̃tempė rankas, kol partęsėm iš girios anuos medžius Plk. Nekrauk tiek buvių, labai įtem̃ps rankas Plk.
9. refl. išsitiesti, pasitempti: Einu susirietęs ar įsitem̃pęs Sug. Jis įsitempė it styga, laukdamas brolio atsakymo rš.
10. tr. pastiprinti, paryškinti (balsą): Tėvas kalba toliau vienodu, įtemptu balsu V.Bub.
| refl.: Tėvo balsas įsitempė, suvirpėjo, tačiau jis susivaldė V.Bub.
11. intr. Bsg vilkinti, uždelsti: Su darbais įtem̃psma į žiemą Krš.
◊ ãkys į̇̃temptos (kam) labai nori, laukia: Ãkys tai karvei į̇̃temptos bėgti pri tų žolių Skdv.
bùrną įtem̃pti; MŽ, MŽ1118, N supykti.
ištem̃pti, -ia (i̇̀štempia), i̇̀štempė K, NdŽ; N, L
1. tr. R, R42,48, MŽ, MŽ56,64, M, Š, Rtr, KŽ, PolŽ61, Žb padaryti ilgesnį, platesnį ar didesnį, ištęsti: Labai ištem̃pus, virvė gali nutrūkti KŽ. Išriečia, ištem̃pia gražiai [kurpes] PnmŽ. Tėtis porą vakarų mėgino mano batus ištempti, užtraukęs ant savo darbo kurpalių A.Vencl. Jai koją ilgyn i̇̀štempė Rm. Tuojaus ta pūslė, vėju tuščiu ižtempus, nuslūgtų SPI85. Kaip šveitė pilvan, o prigėręs buvo, pilvas i̇̀štemptas, ir trūko Skdt. Neužaugo [vasarojus] – neištempsi̇̀ Klt. Primanyt, tai ištem̃pt jy tuos vaikus, kad tik didesni būt Pv. Ìštempia [ežys] snapą, drąsus, viškui prie manę stovia Svn. Bet Žnairiuks, zūbus ištem̃pęs, birbino vamzdį K.Donel. Seniuko burnelė ištemptà, gal sutinus Klt. Matome, kad kai kurios karvės keliasi ir rąžosi nugaras ištempę rš. Pažiūrėk, katros [šakos] jau ištem̃ptos nuo obuolių, paspirk spyriais Ob.
^ Ìštempė kaip strūną Pln. Esu kaip silkė ištemptas (sulysęs) Šts. Kaip styga ištempta ta nelaiminga žmogaus širdis Pč.
ištemptai̇̃
ištem̃pusiai
| refl. Š: Žemės paviršius čia juda, tai susitraukia, tai vėl išsitempia sp. Gyslos išsi̇̀tempė DŽ1. Da jauna [karvė], dviejų teliukų, trumpi speniai, ale da išsitem̃ps Slm. Tų vaikų i grobai turia išsitem̃pt nu šaukimo Nmk. Kiba jis tiek suvalgis, jam ir šonai išsitem̃ps Pv.
| prk.: Ar tuojau pulsime, ar palauksim, kolei jie išsitemps į ilgą kirbinę A.Vien. Viena žvaigždė danguje išsitempė į ilgą sidabrinį siūlą rš.
ǁ tempiant, tampant, dėvint padaryti laisvą, dukslų, palaidą: Mygo mygo [batas] koją – ištemptà visa ažulobė Klt. Savo nertinio aš tau neduosu: stora esi, apsivilkusi gali ištem̃pti Vkš.
| refl. KŽ: Siauri batai beavint išsitem̃ps Š. Šilkinė skarelė, tai išsitem̃pia visa, kai panešioji Klt.
2. tr. Sut, M, LL202 tempiant padaryti nebepalaidą ar sutrauktą, tiesų, ištiesti, ištiesinti, išlyginti: Jeigu skūra yr sutrauktà, susirukšlojusi, reik rukšlas ištem̃pti Vkš. Tai i̇̀štempia an tokio veleno, iškočėja [audeklą] Kpč. Bures ištem̃pti KŽ. Baltos burės pakeltos, vėjų ištemptos I.Simon. Ar tu eisi kaip karvė su šikna i̇̀štempta (siauru sijonu)? Stk. Sūnus i̇̀štempė kailius ant kaildžiaučių, kailmaučių J. Ištemptas ant rėmų audeklas Db. Šikšnosparnio sparno odelė ištempta tarp keturių pirštų rš. Šėtrą ištem̃pti KŽ. Iš bažnyčiai išeinant, žmonės, ištempusys ant juomi bragelį (baldakymą), vedė giedodamys į pat ligonies numus M.Valanč. Ištem̃pti aukštyn abi rankas NdŽ. Ištem̃pk vengruo ranką, ir pasakys ateitį Trš. Nušaukia tą žmogelį dvaran ir ištem̃pia kniūpsčią BM25(Č). Mama kojas ištem̃pusi stova Trk. Dykūnus augina, gulia šitai rietus ištem̃pę Rdn. Nuvilko į arklidę, i̇̀štempė ir pradėjo mušt Grv. Atsigùlo, kojas i̇̀štempė i dribso Krš. Pimpienė su marga prikyšte, gervės kaklą ištempusi, stypčiojo apie krosnį J.Paukš. An kelio atrandu atvarslus tus tatai i̇̀štemptus Jdr. Ištem̃pia mokytojas va šit va ranką ir šeria Trgn. Tas [jaunasis] i̇̀štempa tą kaklą tame dokle LKT46(Vgr). Dalgę plaki, tai jis (kalakutas) čiumpa už kiškos, kur kur kur gurklį ištem̃pęs Vb. Ištempė grandines [apie stotelę], apdažė Sdb. Vijoklinėms gėlėms lpti aukštyn vertikaliai ištempiamos virvutės arba vielos rš. Sueina žmonių, [sudedamus] stalus ištem̃pia, apkrauna, ai, ai! Jd. Tujaus tie sugrobę surišo, ištempė it šikšną ant būbnu M.Valanč. Bet idant būtų nuspjaudytas, nuplaktas ir ant kryžiaus ižtemptas DP62.
| prk.: Dabar ištem̃pia (tiesia) naują kelią RdN. Nelab seniai [Vilniaus krašte] tą kaminą i̇̀štempė an stogo DūnŽ.
^ Jie ištem̃pę bambas guli Pn. Visi pasturgalius ištem̃pę miegtat, o ana jau darbe Krš.
| refl. DŽ1, Aps: Išsipūsk, būsi išsitem̃pęs J. An šieno galėste išsitem̃pti – vėsi, gerai Rdn. Išsi̇̀tempė kaip kinkymai i dribso Trk. Kaip guliu išsitem̃pęs, ažušąla kojos Adm. Išsitem̃pęs ir guli Grv. Siuto siuto – daba gula išsitem̃pęs Trk. Žiūrįs – ta senė ragana gulia ant vidurio dvaro, miegta išsitempus LTR(Sln). Išsitem̃pk ant žolyno Šts. Pasidėk padušką po galvai, išsitem̃pk Kp. Gulia kiaulė išsitem̃pusi, išsipenėjusi – baisu Krš. Kitas [katinas] guli an suolo išsitem̃pęs Žl. Numiręs žmogus, sako, išsitem̃pia Aln. Karvė pri sieto nebgyva išsitem̃pusi Šts.
| prk.: Greit išsi̇̀tempė (mirė), amin Krš.
^ Kad tu išsitem̃ptum ant lentos! J. Čiūč lauka! Išsitem̃pęs kaip Adventas (sakoma šuniui, taikoma ir mergaitėms, norinčioms greičiau ištekėti, nes tik po Advento pradeda važiuoti piršliai) Kair.
ǁ tempiant pakloti: Ištem̃psi an žolyno [audeklą], nu i įbals Žlb. Ant pievos ištem̃pia drobes Všk. Paklodę ištem̃pia, prieš vėją pataikydavo [vėtydami] Kpr.
ǁ refl. N, Slk įsiręžti: Išsitempęs traukia OsG162. Arklys išsitem̃pęs sunkiai traukė vežimą KŽ. Dirbam išsitem̃pę, neturam kada lakstyti Krš. Maniškė [karvė] išsi̇̀tempė kai įsiutus, badyt nori Klt.
| Atsistojęs prie stalo, jis išsitempė visu liemeniu I.Simon. Klausau! – išsi̇̀tempė seržantas NdŽ. Ko te stovi išsitem̃pus?! Pc. Vargas buvo tam kaliniui, kuris užmiršo prieš jį nusiimti kepurę ir išsitempti kariamo šunies pavyzdžiu B.Sruog.
3. tr. prk. su(si)kaupti, su(si)telkti, su(si)koncentruoti: Visą savo vieką ištem̃pti NdŽ. Reikia mums, lietuviams, imti gerus pavyzdžius nuo kaimynų ir ištempti visas savo pajėgas, kad kitataučiai pripažintų mus už savarankią tautą rš. O Petras su Jonu, stipriai (viršuje ištempęs) and jo žiūrėdami, tarė Ch1ApD3,4.
ištemptai̇̃ adv.: Dirbdavom ištemptai̇̃, sunku tada buvo Kp.
4. tr. Kpč išvilkti, ištraukti iš kur: Ìštempė tą senį iš ratų Žr. Ištem̃pti ožką iš tvarto DŽ1. Karvelė nusprogo, nė iš kūtės ištem̃pti galiu Trk. Šiandien da mėšlo iš punės neištem̃psim Dl. Vaikai, eikit gult: paskui ryte nė iš lovos negali ištem̃pt Žvr. Ištempė par slenksnį Šl. Bernas tą šeiminyką i̇̀štempė ir su ranka nabašnyko atkasė tuos pinigus (flk.) On. Dar stiprus. Lokio iš laužo jau nebeištempsiu už ausų, bet dar laikausi gerai V.Krėv. Būdavo vargo, kai karvė įklimpdavo baloje: ištempti karvę iš balos ne toks jau lengvas darbas rš.
| prk.: Mokytojai, surašę trejetus, ištempė jį į aštuntą klasę V.Bub.
ǁ sunkiai tempiant, velkant baigti ką daryti: Kumelės vos valioja ištempti vagą Žem.
ǁ taupant ištraukti, išspausti: Pienas nemožna iš [karvės] kakų ištem̃pt, sutrūkę kakos Klt.
5. tr. Š, NdŽ, KŽ, Vkš, Krs, Pns jėga išvesti: Tingi iš tvarto eit karvė, ištem̃pt nemožna – tempi̇̀ tempi̇̀ Klt. Man' mama i̇̀štempė naktį virtuvėn i pasodino an kaladės LKT275(Mžš). Vieną sekmadienį atėjo pas ją draugės ir tempte ištempė į vakaruškas SI116(Kdn). Jo iš gryčios neištem̃psi – niekur neina Ėr. Ìštempė muni į miestą, o čia taip bjauriai Krš.
| refl. tr.: Mergoms blogai [šokiuos] suvisu: ir lauk, kol koks vaikis išsitem̃ps Ub. Prisiplakė prie jos toks vyras i išsitempė ją tę Smln.
6. tr. sunkiai išnešti: Pasnešę žmonys in to pinigo – visą pienelį pieninėn ištem̃pia Slk.
| refl. tr.: Išsi̇̀tempė tris centnierius trąšų barstyti Krš.
7. tr. šnek. nuvarginti, įskaudinti: Kai reikia nešt vandenį, rankas ištem̃pia vis tiek Jrb. Prisirinkau pilną krežį uogų, rankas i̇̀štempė, kol numo parnešiau Vkš. Pilni krepšiai ištempė rankas ir pirštai nutirpo rš. Tas mokslas ir galvas ištem̃pia, ir akis Antš.
8. tr. šnek. pakarti: Užejo mat an tokio, kad ir jį ištempė BsPII292.
9. intr. šnek. išaugti: Ìštempė, didžiausis vaikis Krš.
| refl. Klt: Mūsų vyriausias sūnus irgi išsi̇̀tempė Krs. Didelė vaikas, išsitem̃pusi Krš. Valentas dar visai jauniklis – vos išsitempęs J.Paukš. Va i paršiukai išsi̇̀tempė – nugi pienas padarė Mžš.
10. tr., intr. šnek. pajėgti, ištesėti, įstengti (ką daryti): Nuo lapkričio pirmos mano padėjėja išeis bendrabutin, nežinau, kaip aš tada fermo[je] ištem̃psiu viena Krs. Vaikūkštį i tą išaugina i̇̀štempa šiaip teip Rt. Vienuolektą [klasę] i̇̀štempė, sudžiūvo Krš. Ka tik ana ištem̃ptum aštuonias [klases], užteks Rdn.
ǁ intr. Krs išsiversti: Su pašaru gal šiaip teip ištem̃psiu lig pavasariui Jnšk.
ǁ intr. Rdn įstengti gyventi, išgyventi: Kažin kaip šią žiemą ištem̃psim Upt. Stipri giminė. Senelis devyniasdešimt [metų] ištempė J.Avyž.
| refl. tr.: Gal kaip norint tą aštuntą [dešimtį] ir ištem̃psias Krš.
11. tr. šnek. tęsiamai išdainuoti, ištęsti: Balsą ištempti N. Gerą balsą turia, galia ištem̃pt Antš. Krūtinė sveika, tai balsą gerai ištem̃pia Antš.
12. tr. šnek. išgerti: Kūbką [v]andenio i̇̀štempiau lig dugnie Grv.
◊ aki̇̀s ištem̃pęs (išsitem̃pęs)
1. Pc, Dglš, Vj su nuostaba, atidžiai (žiūri): Šitas vaikas ištem̃pęs akýtes vis klausia Skp. Pamato žmogų ir žiūri aki̇̀s ištem̃pęs Srv. Abu tokie smaliūgai, tik ir žiūria ištem̃pę aki̇̀s, kad ką nutvert Slm. Ir jam snaudulys lenda, bet jis, akis ištempęs, plačiomis žiūri Žem. Aš veizu aki̇̀s ištem̃pusi lygu pelėda Gd. Ko žiūri kaip pelėda aki̇̀s ištem̃pus?! Všn. Daboju kai kiškis aki̇̀s ištem̃pus parnakt, nemiegu Klt. Vaikučiai papūrę, akeles ištempęsi spokso Žem. Ko žiopsai ištempęs akis?! Rgv.
2. labai greitai (bėga): Veršiukas bėga akelès ištem̃pęs – gert nori Klt. Aki̇̀s ištem̃pus lėksi namo Upt. Lekia [vaikas pasitikti] ištem̃pęs akýtes ir krausto kešenes, ar nėr saldainių Slm. Tas aki̇̀s ištem̃pęs lekia PnmR.
aki̇̀s ištem̃pti Dg, Rmš; Sut, N su nuostaba, atidžiai, įtemptai žiūrėti: Ištem̃pęs aki̇̀s kap vilkas Ign. Tie mažiukai aki̇̀s kad ištem̃pia! Jd. Ìštempė aki̇̀s ir tyli Rgv. Ãkys [vaiko] i̇̀štemptos, kur moma Švnč. Paspartutas ištempė akis ir pastatė ausis J.Balč. Ižtempiu akis SD3508.
ausi̇̀s ištem̃pęs (ištem̃pusys) KŽ, Adm atidžiai (klauso): Klauso visi ausi̇̀s ištem̃pę Š. Kai dėdė sakė pasaką, tai visi vaikai klausės ausi̇̀s ištem̃pę Skrb. Klausaus klausaus ausis ištempusi, ne ta daina, apsigavau Žem. Aš i klausaus ausi̇̀s ištem̃pusys, ką čia pasako[ja] End. Klausos kaip zuikiai ausi̇̀s ištem̃pę Krš.
ausi̇̀s ištem̃pti suklusti: Protarpiais bebijodama, aš ištempdavau ausis, ar neišgirsiu barškant į sieną I.Simon.
kai̇̃p išsitem̃pti labai greitai (lekia, bėga, joja): Ale gi lėkė (jojo) – kàp išsitem̃pt Grv.
kójas išsitem̃pti nudvėsti: Karvės, sakau, nebėr jau! kójas išsitem̃pusi LKT56(Akm).
kójas ištem̃pti pasiligoti: Par Velykas buvo trūkus galvoj [kraujagyslė], tai viškum buvau ištem̃pęs kójas Kp.
krãmę ištem̃pęs atidžiai, įtemptai, su nuostaba (žiūri): Klasė[je] musi veiza į kitus krãmę ištem̃pusi Trk.
nósį ištem̃pęs susikaupęs, atkakliai (laukia, tyko, smakso): Ir jie ištem̃pę nósis smakso, bene ką gaus Pkr.
pagal̃ sàvo kurpãlių ištem̃pti savaip perauklėti: Tekėk. O paskui jį pagal savo kurpalių ištempsi rš.
pil̃vą ištem̃pti NmŽ, Yl prisisotinti: Bene čia iš anų (saujelės uogų) pil̃vą ištem̃psu? Grdm. Pilvą ištempti negal su maisto kartele M.Unt. Karvelė tik viena, prielaidėlį pasipjovęs pilvo neištempsi Žem. Su bulvėms pil̃vą neištem̃psi, paliks šįmet nenukastos, apšalusios Šts.
su ištemptomi̇̀s akimi̇̀s atidžiai, įtemptai (žiūrėti): Ant viso to žiūrėjau su ištemptõms akimi̇̀s BM216.
svei̇̃ką káilį ištem̃pti išsisukti: Tai ką, vaikel, išsisukai, ištempei sveiką kailį, nu, tai džiaukis! KlK10,37(Sk).
nutem̃pti, -ia (nùtempia), nùtempė Š, Rtr, KŽ
1. tr. tempiant numauti, nuvilkti, nutraukti žemyn: Jis atsegė pirštinę ir atsargiai nutempė ją rš. Aš liuobu tas sukneles žemėn nutem̃psiu Trk. Staltiesę jaunoj nùtempia, kad ir kitos mergos ištekėt (flk.) Dbč.
ǁ padaryti, kad nukristų: Lijundra visus žiedus nùtempė Vdšk.
| refl.: Baigia nusitem̃pt žemỹ[n] mano megztinis, užkabyk Rg.
2. tr. sunkiai nutraukti, nuvilkti, nutęsti kur: Nutem̃pk maišą nuo tako DŽ1. Privargo moterys, kol nùtempė rogeles lik Karsakiškio Krs. Agota bando senį nuo krosnies nutempti P.Cvir. Ir vienas arklys nutem̃ps į miestą Ėr.
| refl. tr.: Knapt už avelės, nùstempė medžian GrvT114. Kartą jis pasišėrė arklius, veršius, šunis palakino ir pats, rogučiutes pasidaręs, nusitempė jas ant kalno LTR. Atšliaužė iš upelio bebras ir pliauskas į užtvanką naktį nusitempė sp.
3. tr. Š, DŽ1, Alvt, Stak, Vkš, Šln, Kp jėga nuvesti: Jis nùtempė mane į teismą NdŽ. Bet Meškausis nepaleidė velnio, nùtempė jį į pirtį VoL327(Jnš). Išvedė kareivį iš kalėjimo ir surišę nutempė prie kartuvių LTR(Auk). Ką tik šitą karvę nùtempiau į jomarką Žvr. Kumelę greitai nutempė prie tvarto, įspraudė į vežėčias T.Tilv.
| refl. tr. Š, Ūd, Vkš: Kaimynas nusi̇̀tempė pas save Mrj.
ǁ slapčiomis nusivesti: Gãli nuvest, gãli nutem̃pt tą karvę Jrb.
4. tr. PnmA sunkiai nunešti: Argi tu nutem̃psi vienas tokį sunkų maišą? NdŽ. Baisus sugaištis tas pienas: kol jį nùtempi, kol partempi – i pietai Jnš. Ot, nùtempė miestan pilną kašelę kiaušinių Švnč.
ǁ Šd nugabenti, nuvežti: Tai gal ir tave Viktoras Vilniun nutem̃ps [savo mašina]? Slk. Cibuliai paaugo – reiks turgun nutem̃pt Mžš.
ǁ nematant, vogčiomis, slapta pagauti, pagrobti, nusinešti: Šarka varna vis nùtempia [viščiuką] Drsk. Vilkas nùtempė didžiausią avį NdŽ. Pamesk (palik), tai ir nutem̃ps Dv.
5. tr. šnek. nuvarginti, nukamuoti: O ji vėl sakys, kad taip man ir reikia, benkartui prakeiktam, kad nutempiau aš jai visus pečius, ant sprando besėdėdamas J.Balt. Jaunamartė su pilnais, jai pečius nutempusiais kibirais įėjo į priemenę rš.
6. refl. šnek. nusitęsti, nusitraukti, užsivilkinti (apie darbus): Kai nė[ra] gero pavasario, visi darbai nusitempia į rudenį Rs.
7. tr. šnek. nutęsti (dainuojant): Tempia [dainuodama], ką tik daugiau nutem̃pt Ps.
8. refl. nusitęsti, nusidriekti, plytėti: Mūsų brigada lig latvių rubežiaus nusi̇̀tempias Žg. Lig Panevėžio nueina miškai tie, nusitem̃pia te kur Sb.
9. intr. šnek. nueiti, nubėgti: Aš per adyną te nutempsiù Grv. O kur šeimininkė? – Ogi nutempė neseniai per lauką, turi būt prie tėvų Žem.
◊ lū́pą nutem̃pti nusiminti: Nùtempė lū́pą ta boba Vb.
patem̃pti, -ia (pàtempia), pàtempė K, Š, DŽ, KŽ
1. tr., intr. Klt tempiant, traukiant padidinti, pailginti, paplatinti: Stalas pàtemptas, svečiai susėdę Krš. Norints ir labai norėjo būt didelis, bet gerai žinojo, ka niekas manęs až ausų aukštyn nepatem̃ps Skrb. Nepatem̃psi arų, tiek duoda Krš. Vištos patemptomi̇̀s pagurklėmis NdŽ. Pàtempta (stačia) nosele – dailus vaikelis Šts. Lai patempia zūbus B. Zūbus patempti N. Ironiškai patem̃pti lūpomis NdŽ.
patemptai̇̃ adv.
| prk.: Ta panelė patemptai̇̃ (neaiškiai, neįskaitomai) rašo Slč.
| refl. tr.: Džiumbatė (gyvatė) plauka murzą patempusis ežeru Ggr. Jos smakras pasitempė ir skruostai nelaimingai sudrebėjo rš.
2. tr., intr. Vkš, Trkn suėmus patraukti, truktelėti, timptelėti: Patem̃pk sijoną žemyn, ir nebūs stibynai pliki Vkš. Senė dėbt akimis į marčią, dėbt ir, trenkusi į pintinę bulvę su peiliu, patempia pasmakrėj skarelės kampus V.Bub. Patempė už skverno – einam šokti rš. Jis patem̃pia smarkiai pavadžius NdŽ. Susivokė patempti reikalingą virvės galą prš. Atsiguliau ir juntu, tarytum kas vieną koją patempia, kitą koją, paskiau užmiegu rš. Jis pàtempė (aukštyn) nusmukusias kelnes NdŽ. Paėmė anam už ausies, pàtempė, pàtempė Krp.
| Nėra jau pieno, eik patem̃pk (pamelžk) karvę Trg.
^ Susiraukus moterėlė, kai patempia, linksmai gieda (armonika) Škn.
| refl. tr. NdŽ, KŽ: Pasitem̃pk kelnes, ir nevadins nėkas nusmuktkelniu Vkš. Pirmininkas, aulus pasitempęs, taip pat [varo srutas] J.Paukš.
ǁ tr. Vgr kiek įtempti, paveržti: Audeklą, kad stipriai stovėtų, patem̃pk J. Nytis palaiduoja, reikia patem̃pt Aln. Patempti (paveržti) presą rš.
ǁ tr. timptelėjus pakviesti: Vienas pàtempa šokti, kitas pàtempa – patenkinta be vieno galo Krš.
3. tr. patraukti paviršiumi, pavilkti: Patem̃pk medžius nuo kelio Ds. Patem̃pk dėžę į šalį DŽ1. Kai aš atsitupiu, tai ji patem̃pia [per ledą] man' Krs.
| refl. tr.: Žiūriu – vanagas pasitem̃pęs vištą po aviliu, purina LKT157(Grz).
ǁ slapčiomis pavilkus pasisavinti: Bedarbiuo reik pavogti, patem̃pti maišą į šalį – kaip gyvens? Rdn.
ǁ kiek pavėžėti, kiek gabenti: Tę, lig anuom kalnu, pàtempė tuos lašinius [ant rogelių] LKT222(Vnd).
4. tr. Ser pajėgti, įstengti tempti, vilkti paviršiumi: Ekėčios pasidarė taip sunkios, kad jis vos pàtempė NdŽ. Šitą vežimą ką tik arkliai patem̃pia Žvr. Ant ledo negalia patem̃pti poras arklių Tl. Menka, nudžiūvusi, neturiu sylos to vaiko patem̃pti Žeml.
5. tr. jėga pavesti: Telyčiūtę kur pàtempei, te ėda, nebrokija Klt. Kas pribėga, pàtempa į šalį, ta ožka tujau šauka Gršl.
| refl. tr.: Pasitem̃pęs an šoną, pasakyk jam, kad eitų namo Ėr.
6. tr. pajėgti, įstengti panešti: Ir šio, ir to parduotuvėje paėmiau, nepatempiu V.Bub.
7. tr. DŽ1, Slk, Dv sunkiai ką keliant, nešant, nikstelėjus ir pan. traumuoti: Gyslą pàtempiau kojos, tai negaliu paeit Klt. Kaip griuvau, tai vėl tą pačią koją pàtempiau Krs. Pàtemptos gyslos, jaučiu kaklą Drsk.
| refl. tr., intr. DŽ1, Ėr, Krs, Šv: Trynė tą ranką, gydė, bijojo, kad gyslos nebūt[ų] pasitem̃pę Mžš. Pasi̇̀tempiau gyslas, kuris laikas nepraeina Slv. Tei[p] sunkiai kilnojant, galia gyslos pasitem̃pt Jrb. Tetis būt da nemiręs, ale jis buvo pasitem̃pęs, mat rąstus kėlė Trgn.
8. tr. ištiesti: Patempiù kojas, šalčiau būva Adm. Žmogus taip nusiminęs žengė paskui velionį ir taip sielvartingai patempė kaklą prakalbai sakyti rš.
| Katinėlis rainas nieko neatsakė, tik pàtempė ilgus ūsus ir ausis pastatė DrskD254.
^ Matai, tinginys – miegta pilvą patem̃pęs Krš. Guliat kaip karvės, subines patem̃pusios Krš. Ko čia veizat krames patem̃pusios! (vištoms) Šts.
| refl. tr., intr.: Pasitem̃pęs kojas, galiu būti ilgesnis NdŽ. Stovi pastem̃pęs Lp. Sėdi pastem̃pęs Knv. Galvą patem̃pęs[is] begulįs Šts.
ǁ refl. pasiręžti: Tiesiai reikia atsistot, pasitempus B.Sruog. Atsigulęs aukštielninkas, jis pasitempė visu kūnu, pasirąžė, nugalėdamas sąnariuose nuovargį V.Myk-Put.
ǁ pakloti, patiesti: Ant aikštelės pàtempi jau drobulę, nudaužai Vgr. Pàtempė po paklode virvę Šlv.
| refl. tr.: Regztį pasi̇̀tempa [ant stalo], kaip daba antai tokie tinklai kad yr (apie milo vėlimą) Žlb.
9. pasistengti: Dirbdamas nesnausk, ale pasitem̃pk biškį Vkš. Kitais metais pasitem̃psi ir prisivysi kitus Upt. Pamislyk – dabar dvidešium ektarų reikt apart, sudrapot, pasėt, o tai tada biškį pasitem̃ptum, nuo saulės tekėjimo iki kol nusės saulė Kp. Mes visi kiek pasitempę, orūs, mandagūs J.Paukš.
^ Iš pono ubagas – tai greit, ale iš ubago ponas – tai da reikia pasitempt LTR(Kp).
10. pakarti, pakabinti: Ka pradėjo draskyti šuo vištas, tujau ir pàtempiau į obelę Vvr. Iškamšą pàtempia i tas (piršlio iškamša) kabaruo[ja] Nmk.
| refl. BzF187, LC1887,21, KŽ, Plv, Šlv, Grg, Kl, Brs, Vkš: Senis pasi̇̀tempė po balkiu Šv. Į beržą ir pasitem̃pęs Šts. Norėjo pasitem̃pti po šakos Šv. Pats kuo nepasitempė ant šakos Žem. Mikė buvo mūsų sodžiuj, – kas į galvą atėjo, kas ne, susivaidijo su pačia, išėjo į priemenę ir pasitempė LzP.
^ Pasitem̃pk tu su savo darbais! Jrb. O kad tu pasitem̃ptum! Skr.
11. refl. šnek. paaugti: Par metus pasi̇̀tempė vaikas Ėr. Kai reiks pjaut, gal kiek pasitem̃ps [kukurūzai] RdN.
12. intr. šnek. kiek gyventi, pagyventi: Jeigu šita boba nebūtų įnikus į svaigalus, ji būtų patempusi dar dešimtį metelių rš.
| refl.: Jei būtų opieravę, būtų pasitem̃pusi Krš. Pasi̇̀tempė metus i mirė Krš. Kiek to boba da pastem̃ps Sug.
13. intr. šnek. padelsti, užtraukti, užvilkinti: Jis liepia pjaut dabar kiaulę, bet aš da noriu patem̃pt lig mėnesio pabaigai Krs.
14. intr. kiek užtrukti, tęstis: Patem̃ps (užtruks šaltis) kokią naktį, i būs po viso arimo Vvr.
15. refl. šnek. pasipūsti supykus, pasišiaušti: Regėjau jį: vaikščioja pastem̃pęs be darbo Kb. Jei tik kas, tai jau užširdo, pàstempė Kpč. Ko tu čia pastem̃pus, ko tu čia širsti?! Lp. Tai dabar toj dar pàstempė, – negerai, matai! Pv. Bernas pastem̃pęs iš puikumo Vlk.
◊ aki̇̀s patem̃pęs įtemptai, atidžiai (žiūri, pažiūrėjo): Jie tik pažiūrėjo vienas į kitą aki̇̀s patem̃pę Jsv. Aki̇̀s patem̃pęs paveizėjo piktai Šts.
ausi̇̀s (ausès) patem̃pęs Ds atidžiai (klausosi): Ausès patem̃pęs klausos palitikos – i kas iš to? Krš.
dam̃brą patem̃pti nusiminti, rengtis verkti: Ko čia sėdi, dam̃brą patem̃pęs?! Skrd.
gùrklį patem̃pęs išpuikęs, išdidus: Kurgi – toks ponas: gùrklį patem̃pęs, pažint nebenori Dbk. Gùrklį patem̃pęs – negeras žmogus Str. Priejo, jau matau: pikta, tik gùrklį patem̃pus Slk.
| Patempus gurklį nemaža plėčka pilkosios arielkytės gurkso vidury stalo rš.
kójas (kulni̇̀s) patem̃pti mirti: Kójas patem̃psma visi, čia nėkas neatsipirks Rdn. Mūsiškiai dar negrįžo, ar nepatempė tiktai kur kojų? rš. Kiškelis [iš bado] patempė kulnis rš.
lui̇̃šį patem̃pti būti nepatenkintam, susiraukusiam, pykti: Jaunoja sėdi lui̇̃šį patem̃pus ažustalėj Prng.
lū́pą (lū́pas) patem̃pti Rtr, BŽ107, NdŽ, KŽ
1. NmŽ būti nepatenkintam, supykti: Kas negerai, ko vaikščioji patem̃pęs lū́pą?! Vkš. Ko lū́pą pàtempei, kas čia ne taip?! Rdn. Ko tep lū́pą pàtempei, kaktą raukai?! Gs. Žiūrėk, boba patem̃pus lū́pą Pn. Užgynė sprogti, i kiek lū́pas patem̃pusių Krš. Sėdi [vaikas] lūpùkę patem̃pęs, nepatenkytas DrskŽ. Kitas šnirpštė, lūpeles patempęs, piktai akelėm delbsėdamas Vaižg. Tai ko stovi patem̃pęs lū́pą kai bėris?! Kt.
2. rengtis pravirkti: Aš tik pasijuokiau, o ji tuoj ir pàtempė lū́pą ir rauda kaip mažas vaikas Ėr. Kad tik tiek, tai tuoj ir patempia lūpą Vv. Nepatiko kas, tai lū́pą pàtempė i bliauja Gs. Da nepradėjau nė barties, o jau lū́pą pàtempei Vkš. Vaikas jau lū́pą patem̃pęs, o ana vis jį trotina (erzina) Švnč.
nósį (nósę) patem̃pti (pasitem̃pti)
1. tuščiai didžiuotis, pūstis: Patem̃pęs nósę ir valkiojas Vvr. Mažame mieste nósės nepatem̃psi – ten yra didesnių ponų Šts. Kur ta šaldrelė eita nósį patem̃pusi? Dr. Ko tu veizi teip nósį patem̃pęs[is] Krtn. Ir spokso kaip giltinė nósę patem̃pęs į aukštą Šv. O paklausus ko kaliniui, niekuomet neatsakys, tik eis nosį patempusi – būsianti negirdinti Žem.
2. labai norėti, geisti: Visi [vaikai] patem̃pę nósis, kad pinigėlių duotai DrskŽ.
pagùrklį patem̃pti nusiminti, nuliūsti: Sėdi pagùrklį patem̃pęs Srd. Išgirdusios tai, moterys tik nustebusios apsidairė, o vyrai patempė pagurklius rš.
partem̃pti, -ia (par̃tempia), par̃tempė tr. NdŽ
1. DŽ1, Trk sunkiai parvilkti: I kaip aną partem̃psi už tų plaukų suėmęs? Žeml. Kažin ar tokį vežimą arkliai partem̃ps namo? Žvr.
| refl. tr.: Senelis su šuneliu parsi̇̀tempė rogutes namo Brž.
2. Sug jėga parvesti: Vos par̃tempiau jį namo DŽ1. Sėsk, bajore, balnan, surask Šarūną, partempk jį kaip stumbrą už ragų – nudžiuginsi visus V.Krėv.
| refl. tr. Vkš: Senis vos ne vos parsitempė ožką namo K.Bor.
3. Snt, Jnš, Vkš, Kal sunkiai parnešti: Aš tau par̃tempu visako, tavi šeru Krš. Tokių jaunų, gražių kelmukių prisirinkau – vos par̃tempiau namo Krs. Prisimilši pieno i partem̃pti reik ant rankų Lnk. Išvelėjus, švaran upelio vandinin išplovus, vėl žlugtą an peties namo par̃tempiau Lš. Jisai atvertęs akmenį, ištraukęs didelį katilą su pinigais ir partempęs namon BsMtI34(Brt).
ǁ refl. tr. parsivežti, parsigabenti: Miestan nulekiu, vaistų parsitempiù Kp.
pértempti tr. N, KŽ
1. Vkš ištiesti, užtiesti, permesti per ką arba nuo vienos pusės iki kitos: Išilgai vežimo pértempė virvę DŽ1. Nuo vieno upės krašto lig kito jau partem̃ptas lynas dėl paramo Skrb. Pártempė par kelią virvę – apsimokėkiat Rdn.
| prk.: O iš to auksinio [karoso] ten jau nėko nė[ra], ten tiktai jau kaip plėvelė par tus kriauklus pártempa Lž.
^ Katino uodega par marias partempta (kibiro pasaitas) LTR(Jnšk).
| refl. tr.: Skepetą šiltą par pečius pársitempiau, nešalta Krš.
2. per daug įtempti, ištempti: Nepértempk siūlo – trūks DŽ1. Bet matyt, kad skūrą pertempė, nes trūko par pusę BsPII207(Jž). Staiga jos balsas nutrūko tarytum pertempta smuiko styga V.Bub.
3. NdŽ iš naujo tempti.
| refl. tr. NdŽ.
4. timptelėjus, kryptelėjus, nikstelėjus traumuoti: Pértempė gyslas Tj. Kojytė sulaužyta, sausgyslės pártemptos Kvr.
ǁ NdŽ prk. intensyviu darbu, didele įtampa nuvarginti, nualinti: Silosą ant rankų par toras kilnot reikėjo – pártempiau rankas Erž. Geriau nepertempk savo jėgų rš. Gyveno aukštai įtemptais nervais, kol galų gale juos pertempė Vaižg.
| refl. NdŽ: Bekeldama pérsitempė ir susirgo DŽ1. Nesveikas esi, nepársitempk Krš. Sunkiau padirbėjau, paskubinau, sušilau, tai iš karto ir atkritau, matyt, pársitempiau Krš. Persitempiau, susirgau, nebeištraukęs nė iki mokslo metų pabaigos J.Paukš.
5. refl. persikreipti (ppr. sunkiai ką nešant, keliant): Ką tu rankoj neši tep sunkaus, kad eini net pérsitempęs Nč.
6. Pn jėga pervesti į kitą pusę: Pértempė ožką per griovį DŽ1. Policininkai Piterį pertempė per gatvę ir įtraukė į namą rš.
7. Skr šnek. peršerti, pertvoti: Kad aš tave pártempsiu bizūnu, tai žinosi! Jrb. Jau kas nors pártempė su pagaikščiu, kad strėnų nepavelki Jrb.
◊ gi̇̀ją (stỹgą) pértempti persistengti: Gintautas jautės ben kiek pertempęs giją, tik jau nebebuvo kas daro Vaižg. Vis dėlto jautė, jog Petro teisybė, jog jie pertempė stygą ir dabar nebeatitaisysi Vaižg.
pietem̃pti, -ia, piẽtempė (dial.) tr. įtempti: Pytem̃pk šiutą (virvę burėms įtempti), kiek valioji, ir važiuok [burlaiviu] Dov.
pratem̃pti, -ia, pràtempė NdŽ
1. tr. DŽ, KŽ tempiant pailginti ar paplatinti: Batai kojas spauda, reiks nešti šiaučiuo, gal galės ant kurpulio užmovęs pratem̃pti Vkš. Jau baltuo[ja], kai pratempi̇̀ (išnešioji drabužį) Jrb. Velnias sukando dantim skūrą pratem̃pt (ps.) Švnč. Nu užėdėm pilvą pràtempėm Krš.
| Pràtempė (išplakė, išplojo, išplonino) dalgio ašmenis Grz.
| prk.: Žiūri an prakeiktą kapeiką, kad ją pratem̃pt ilgyn Kp.
| refl. Š, NdŽ, KŽ: Su rasa pauliojau – prasi̇̀tempė [batai] Skdt.
2. tr. šnek. šiaip taip paauginti: Būtų gerai, ka paršiukus pratem̃ptum lig kovo Krš.
ǁ refl. paaugti: Prasi̇̀tempė, didelė vaikas Krš. Par žiemą bene tas žvirblis praaugs, prasitem̃ps Rdn.
3. intr. šnek. tesėti, užtekti, išsiversti: Su uždaru pratem̃psime iki pavasario DŽ1.
ǁ DūnŽ, Slk ištverti, išgyventi; išsilaikyti: Be lašo lytaus kiek čia mas pratem̃psma, matysu Krš. Ka tik tą dieną kaip pratem̃ptumiam Pvn. Ne vienas negaliam žinoti, kiek prasitęsma, kiek pratem̃psma Krš. Pratem̃pus metelius, kitus, būt gerai Vj. Karceryje ilgai nepratempsi rš.
4. slepiant tikruosius tikslus, įgyvendinti, prakišti, prastumti: Tokių kalbų negal pratem̃pti DūnŽ. Rašyk toliau. Atnešk, spausdinsim, ką tiktai pratempsim pro karo cenzūrą. Rašyk! J.Balt.
pritem̃pti, -ia (pri̇̀tempia), pri̇̀tempė tr. Š, NdŽ, KŽ
1. BzF187, LL21, KlvrŽ tempiant priartinti: Pritem̃pk virvę ligi stulpo DŽ1.
| prk.: Prie socialinių problemų kartais pritempiamas ir kalbų tarpusavio poveikis LKXVI18. Išvados pri̇̀temptos DŽ1.
| refl. NdŽ: Prieškariniai studentai, svetur išsiblaškę, turėjo prisitempti ligi užsienio visuomenės lygio rš.
2. LL21 privilkti, pritraukti artyn: Na tai tą geldą pritem̃pia prie to jau pečiaus Sml. Vapsva išlindo ir, pritempusi jį prie urvelio, vėl įlindo į vidų rš.
| refl. tr.: Prisitempia staliuką, užsirepečkina ant jo B.Sruog.
3. Mžš jėga privesti, atvesti: Led pri̇̀tempiau už ausies Lp. Antanėlis stvėrė Kazytę už rankos, pritempė pro brolius prie lovos, puolė ant kelių priešais motiną J.Balt.
| refl. tr. NdŽ.
ǁ refl. tr. su savimi, kartu daug atsivesti: Prigužėję bobų visokių, vaikų baisiausia prisitem̃pę Mžš.
4. DŽ1, Mrc, Mžš daug prinešti: Pri̇̀tempei tu čia tų malkų, tai ir kojai vietos nėr Šk. Taip mun gerai, ka yra kas [v]andens pri̇̀tempa Krš. Ė [v]andenio pritem̃pia šitas diedas Švnč.
| refl. tr.: Malkų prisi̇̀tempė visai žiemai Prn.
ǁ daug privežti, prigabenti: Priveža, pri̇̀tempa tėvams visa ko – ans prieina visur Krš.
5. Als, KlvrŽ tempiant pritvirtinti, sutvirtinti, priveržti, pritraukti: Neužsegei pasagos, matai – balnelis plampčio[ja], pritem̃pk, priveržk pasagas J. Nuvesk tą bjaurybę šunį ir pritem̃pk pri lenciūgo Up.
| refl. tr.: Klynelį pakimš ir virvėm an ragočių pristem̃ps Pb.
6. prikloti, pritiesti: [Pavasarį] būdavo kluonai pritempti̇̀ drobių, balydavo jas Sk.
7. refl. tr. prisiauginti: Prisi̇̀tempė sodnų [žmonės], obūlių – nors vežimais vežk Krš.
8. šnek. prikimšti maisto: Duok kiaulei avižų, juo pilvą pritemps vežant vokyčiams Šts.
ǁ refl. tr. prisigerti, prisipliaupti: Prysi̇̀tempiau arbatos, ka ir prakaitas pilti pradėjo Vvr.
×raztem̃pti, -ia, ràztempė (hibr.) žr. ištempti 1: Ir šitą [odą velnias] do ràztempė, kad do būt kur rašyt (ps.) Aps.
| impers.: Ràztempė burną kai liktarną (sutino burna) Švnč.
sutem̃pti, -ia (sùtempia), sùtempė tr. NdŽ, KŽ
1. DŽ1, Trk truktelėti, timptelėti: I parvažiuos par ugnį, sutem̃ps arklius i leis Tl. Įvėrei, sùtempei [raštelį], čia [naginių] kilpos, iškišai Žlb. Vienas [dragūnas] taip sutempė savo arklį, kad tas net atbulas ėmė šokti Žem. Sutem̃pk arklius pakalniuo važiuojant, kad nebėgtų J. Tada pabunda jų (kuinų) savininkai, sutempia iš papratimo vadeles, trindami mieguistas akis Pt. Nebskubėjo sutempti žirgą ir įšoko į būrį skrejančiųjų S.Dauk.
2. Ser suveržti, sutraukti: Veizės, ka būtų stiprios rankos, ka sutem̃ptų tą milą [ritindami ant kočėlo] Kl. Musi mėšlalunkis sùtempė Grv.
| Speigas sutempė kelius Šts. Vieną dieną sùtempa (šąla), kitą – lyna Šts.
| prk.: Sùtempė (suremontavo) klebonas kleboniją ir bažnyčią, dabar y[ra] skambanti Šts.
| refl. tr.: Bet laivo vadovas atsistojo, susitempė diržą, pakėlė skvernus, paprašė Alachą apginti nuo šėtono rš.
3. jėga suvesti.
| refl.: Avys labai anksti vidun susitem̃ps Kp.
ǁ prk. patraukti, suvilioti kuo, sumasinti: Iš pradžios papiginsiu prekes ir sutempsiù žmonis prie savęs Ds.
4. Rtr, DŽ1, Vkš, Mžš, Ėr sunkiai sunešti: Sùtempiau iš vežimo visas bulves NdŽ. Sùtempė visas bulbas Švnč.
| refl. tr. NdŽ.
ǁ suvežti, sugabenti: Mūsų su rogėm da sùtempė visus rąstus Bsg.
| refl. tr. prk.: Po vieną, po vieną visą giminę susi̇̀tempė (susikvietė) čia Krš.
5. patempus traumuoti: Puldama raumenį sùtempiau Rmš. Sùtempė gyslas Pln.
6. refl. prk. pasistengti, pasispausti: Susitempė ir išritino maišą iš vežimo Šts. Dabar turėsim susitempti, kol žemėmis apmesim Žem. Ir labai susitempę išmoksta tik vienos lotynų kalbos rš.
ǁ refl. Šts, Brs prk. susitvarkyti, rimtai nusiteikti: Susitem̃pk gerai – mergių ateis Trk. Adomas ka susitem̃pęs – baimė Trk.
7. Vkš, Rdn, Užv, Up šnek. griežtai suimti, prispirti, subarti, sudrausminti: Tėvai sùtempė tokį kavalieraitį, nebjodos Krš. Sutem̃pk, ka atvežtų medžių DūnŽ. Kas čia būs, ka teip sùtempė su pyliavoms Krtn. Ka būčio nesutem̃pusi kunigą parvežti, tą atvėsėlį nė į kapus būtų nepriėmę Šts.
| Sutem̃pti (sutramdyti) kieno puikybę NdŽ.
8. šnek. suduoti, užkirsti: Sutempė skaudžiai kumelę rimbu V.Krėv. Tik sutem̃pęs, sukirtęs arkliams ir išlėkė. Kad ejo arkliai į kalną! End.
9. refl. NdŽ susibarti, susiginčyti: Susi̇̀tempiau dėl bažnyčių uždarymo Ggr.
◊ pãvadžius (vadžiàs) sutem̃pti sugriežtinti drausmę, sudrausminti: Sutem̃pti pãvadžius, kad nesivalkiotų vaikas, kur nereikia Jnš. Sutem̃pk vadžiàs, nebūk durna, i bus gerai Jnš.
užtem̃pti, -ia (ùžtempia), ùžtempė Rtr, Š, NdŽ; L, Ser
1. tr. N, DŽ1, Aln tempiant uždėti, užtraukti, uždengti, užtiesti ant ko: Užtem̃pk gelumbę ant kailinių J. Kailį užtempi̇̀, kiteip nemožna – sustrauks Alz. Virvė užtemptà, neleida visų [pirkėjų] eiti pri prekių, ka neišnešiotų Krš. Ùžtempė drobulę ant lango, kad saulė trobos neįkaitintų Vkš. Užtem̃pti antklodę ant savęs NdŽ. Tokia pusvilnone (vadydavos kaldra) užtem̃ps visą [lovą] Mšk. Cigonai būdą užtem̃pia ant vežimo ir jiems neįlyja Skr. Balaganai užtempti̇̀, turgus lūžo Krš. Tuo aukščiu (ligi krūtinės) ùžtempė dračiuką pievo[je] Pvn. Užtem̃pęs palą kailinių ant kojų, pasiklausydamas tėvų kalbos, žiūrėjo prisimerkęs į lubas T.Tilv. Pernai buvo mado[je] ùžtempamos kepurės Šts. Užtempiu skepetą R154, MŽ204.
| prk.: Debesiai ùžtempė dangų – pradės lyti Krš. Ùžtempė langus šaltis, negal nė bepamatyti Ds.
| refl.: Skareliūte juoda užsitem̃pus kokia, sustraukus Klt.
| prk.: Po tų žodžių senuko vaikiškai žydros akys užsitempė raukšlių audeklu P.Cvir.
2. tr. KŽ, Upt traukiant sunkiai užmauti, apvilkti, apauti: Vaikiukuo ùžtempei kelnes, marškinius – i parėdytas, o mergelkai kiek tų škurlių reik Rdn. Muno sijono ant savo storo sturplio tikrai negalėsi užtem̃pti Vkš. Ragana, paėmusi kirvį, ir koją aptašė ir led ne led užtempė [kurpelę] ant kojos rš.
| refl. tr. Š, KŽ: Neištepk suknelės, do prie žmogui užsitem̃pt gera Klt. Krominelį švarkelį užsitem̃pęs – visi juokdavos Rdn. Vaikai (berniukai) užsitem̃pia ką ir laksto, mergaitėm reik tų skudurų KzR. Basas gi neisiu – palauk, užsitem̃psiu čebatus Ėr. Dviem marnarkom ižsitem̃pęs, ką ir paeit negali Arm.
3. tr. M, L93 užveržti: Ùžtempė šriūbą, ne atsukti nebgal Vvr.
| refl.: Šunmazgis kai užsi̇̀tempia, nots tu griaužk atsistojęs Erž.
4. tr. Upt jėga užvesti kur, už ko, ant ko: Dienos švieson laiptais mane užtem̃pia NdŽ.
| refl. tr.: Buvau, kaleč užsi̇̀tempė Slm.
5. tr. DŽ1, Akm, Jnš sunkiai užnešti: Spaliai drėgni, led ùžtempiau doklą ant stogo Ėr. Tokį peniukšlį trys vyrai ledva ant ragių ùžtempė Vkš.
6. refl. užsispirti, priešiškai nusiteikti: Ko esi užsitempusi? Šts. Užsi̇̀tempė, kad neturinti drabužių, – ir nejo į bažnyčią Šts.
7. intr. šnek. versti, raginti ką daryti: Ùžtempė valdžia pasus imti Šts.
8. uždelsti, užtęsti, užvilkinti, užtraukti: Leidė man užtem̃pt ligą, dabar jau viskas Jnšk. Karvė kartais užtem̃pia i dvi savaites, i daugiau Jrb.
| refl.: Mat vienuolika metų užsi̇̀tempė, kol gavom palikimą Slm.
9. tr. iš anksto rengtis, ketinti, pasiryžti ką daryti, sumanyti, numatyti: Tirkšliūse kunigai bažnyčią ùžtempė didelę, o parakvija maža Trk.
| refl. tr.: Užsitempa poni pirkti miško užvadas tris Šts.
10. tr. surengti, iškelti: Nė kiek netrukus, ùžtempė balių didžiausį Šts.
ǁ užveisti: Užtempti̇̀ sodnai, uogų, vaisių netrūksta DūnŽ.
ǁ užstatyti: Ùžtemptas didžiausis miestas, baisu matyties Krš.
11. tr., intr. šnek. garsiai uždainuoti: Kaip kada užgėrę smarkiai ùžtempam, nemislyk Krž.
12. užduoti, užkirsti, užtvoti: Aš skaudžiai užtem̃psu – ta tau būs kaukti! Pln. Užtem̃psiu par kramę už neklausymą Šts. Bernas supliauškino gerai su votegu ir užtempa vien tai ožkai par subinę TDrVII78(Dov).
^ Jei neklauso su geru, užtem̃pk su makaru Vvr.
13. užgerti, užtraukti (degtinės): Iš darbo parejo užtem̃pęs Vkš. Ans biškį buvo užtem̃pęs Lnk.
ǁ užrūkyti, užtraukti: Kai ùžtempiau pirmą dūmą, tai obuoliais kvepia, o kai ùžtempiau antrą, tai akys išsprogo Skr.
◊ ant sàvo kurpãlio užtem̃pti NdŽ savaip, savo būdu perauklėti.
Lietuvių kalbos žodynas
ausis
abiẽm ausimìs gáudyti įdėmiai klausytis: Ji vaikščiojo tarp stalų ir skaitė iš knygos, o mes abiem ausim gaudėm kiekvieną jos žodį ir skubėjom rašyti. Balt. Vaikas abiem ausim gaudė, ką mes šnekėjom. Rd.
abì ausìs ištem̃pti atidžiai klausyti: Reik abi ausi ištempti, kad suprastum. Trg.
ãtviros aũsys apie viską girdintį: Blogai, kad tavo ausys atviros ten, kur nereikia. Mrk.
ìlgas ausìs turė́ti
1.būti smalsiam: Turėk tu jam tokias ilgas ausis – ką reik ar nereik, girdi!. Gs.
2.būti gerai informuotam: Jis turi ilgas ausis. Skr.
kiáuros aũsys
1.nelaiko paslapčių: Motriškų visuomet kiauros ausys. Tl.
2.greit užmiršta: Motriškųjų kiauros ausys. Valanč.
kur̃čią aũsį atsùkti nekreipti dėmesio: Kai žmogus atsuka kurčią ausį įstatymui, net jai maldos tampa pasibjaurėtinos. ŠR.
pìlnos aũsys daug prisiklausęs: Jis mane mokys, būdavo, pasakos – mano ausys būdavo pilnos. Jrb. Jo ausys būdavo visokių atsitikimų pilnos. Ar.
pìlnas ausìs daug (pripasakojo): Tas svetys mums priošė pilnas ausis. Skr. Pilnas ausis pribarabanijo visokių niekų. Rdm.
raudónos aũsys apie norintį atlikti savo reikalą: Jau raudonos ausys, bėk už kampo. Jnš.
sàvo ausimìs netikė́ti stebėtis (teigimu): O kaipgi tu būsi be stikliuko? – paklausiau aš vis dar netikėdamas savo ausimis. – Man jo nebereikia.... Balt. Inspektorė nenorėjo tikėti savo ausimis. rš.
sàvo ausimìs patikė́ti sunkù stebėtis (pasakymu): Jam buvo sunku patikėti savo ausimis: jie drįsta taip kalbėti!. Vencl.
kíek sàvo aũsį visai (nematyti): Regėsi tiek, kiek savo ausį. Lš.
stãčios aũsys rūpi klausytis, dalyvauti: Užgrajino, tai jau ir ausys stačios. Dg. Bobų visuomet stačios ausys. Žg.
suskliaustomìs ausimìs išsigandęs: Suskliaustom ausim ir išbarto šunies šypsniu suvargusiam veide linkčiojo ir dairėsi Krivickas. Katil.
šlãpios aũsys neig. labai jaunas, pienburnis: Dar ausys šlapios, o į mergas jau eina. Prng.
víena ausimì
1.neatidžiai (klausyti): Viena ausimi klausydama motinos, prisiminė, kaip prieš pusantrų metų ji dar tebegulėjo apkasuose. Marc. Mama viena ausia klausė, ką boba kalba, o pati galvojo, iš kur pinigų reik gauti. Kair.
2.apytikriai, užuominomis (sužinoti): Į rusų literatūrą jie maža kreipdavo dėmesio, o viena ausimi nugirstos nuotrupos sudarė visą jų literatūrinį bagažą. Myk-Put. Viena ausimi girdėjau. Brž. Išgirdau viena ausim. Mrj. Viena ausim kažką buvau girdėjęs, bet netikėjau. Bub.
víenos aũsys apie labai sulysusį: Parvažiavo iš ligoninės – vienos ausys. Kv.
nė̃ víena ausimì visai (nesiklauso): O Poviliokas – nė viena ausim. Duoda sau kūjeliu, lyg čia visai ne apie jį šnekama. Balt. Jo melodijų aš nė viena ausim neklausau. Jnš.
aũsį alsìnti skųstis: Kam reikia savo vargais ausį alsinti. Vd.
ausìs apė́sti apie daug ėdantį: Tiekas kiaulių ir ausis jumim apės. Vrnv. Tos kiaulės ir ausis apės. Švn.
aũsys apkur̃to įkyrėjo klausyti: Toks tų vyrų baubimas, kad man ir ausys apkurto. Jnš.
ausìs apléisti nusiminti: Aš ir vėl ausis apleidžiau, mano viltys žlugo. Ob.
ausìs apsidrãskant godžiai (valgo, ėda): Kad ėda ausis apsidraskydamas. Škn.
ausìs apskáldyti apkulti: Aš jam ausis gerai apskaldysiu. Pbs.
aũsys aptẽkusios turi daug (skolų): Skolomis ir ausys yra ano aptekusios. Dr.
ausìs atáušinti apkulti: Aš tau ausis veik ataušinsiu. Klp.
aũsys atbùko nusibodo klausyti: Man ausys atbuko besiklausant tokių negražių kalbų. Mrj.
aũsys atlė̃po aprimo: Pradėjo kumelaitę važinėt, tai ir atlėpo ausys. Lp.
ausìs atmaũkti apkulti: Aš jam atmauksiu ausis, sode pačiupęs. Ėr.
ausìs atplė́šti įdėmiai klausytis: Neprieteliai savo ausis atplėšę bus, tykodami, ką jis dabar sakys. prš.
ausìs atraitýti apkulti, apdaužyti: Už vogimą obuolių vaikams reikia atraityti ausis, nebenorės daugiau. Jnš.
ausìs atsiskleĩdus labai įdėmiai (klausytis): Klausėmos ausis beveik atsiskleidę. Sd.
ausìs atsitąsýti sakoma giriant skanų valgį: Kai skanu labai, tai sako: nors ausis atsitąsai (atsitąsyk) valgydamas. Plš.
aũsys bìjo nemalonu klausyti: Liaukis su bruzginimu – man jau ausys bijo!. Skd.
aũsys dẽga gėda darosi: Kad kausto jį – ausys dega. Ds.
ausìs draskýtis labai skanu: Pirma paragauk, ausis draskysies. Lnkv.
ausìs drãskant godžiai (valgo, ėda): Tą silkę iškepa, sugrūda bulves, išmaišo, ir valgom ausis draskydami. Sk.
aũsys drẽba
1.godžiai (valgo): Srebia, kad ir ausys dreba. Šv. Prie darbo nė vienas neina, ale obelę apžergę maukia, net ausys dreba. Sk.
2.ima baimė: Nieko nesako, bet ausys dreba. Rš. Tada ausys visiems drebėjo. Rš.
ausų̃ dúoti apkulti: Kitas būtų davęs už tokį darbą ausų, o mano žmogus ničnieko. Skr.
ausimìs gáudyti
1.sunkiai girdėti: Įsiklausę ėmėm ausimis gaudyti lyg kaži kokio milžino atsidūksėjimus, plaukiančius iš labai tolimos vietos. Pt.
2.stengtis išgirsti: Kiekvieną Volterio žodį gaudo mergelė ausim ir per mintį į širdį nuleidžia. Kudir.
ausų̃ gáuti būti apkultam: Gausi ausų, nelįsk!. Gs.
ausìs glóstyti malonu klausyti: Man glostė ausis muzika ir lengvas vėjas, atklydęs nuo ežero bangų. Dovyd.
aũsį įdúoti būti nubaustam: Ko čia spardais, ar ne kumelys! – bara kitą: – kojų nesulaikai... nori ausį įduoti?. Žem.
ausìs išgráužti įkyrėti: Eik tu, tos priegaidės jau ausis išgraužė. Švnč.
ausìs išlýginti apkulti: Žiūrėkite, žiūrėkite, tai išlygino ponams ausis, tai išlygino... – kvatojosi iš užpuolikų praeiviai. Mark. Tu tik žiūrėk, kad tau ausų neišlygintų už tokį darbą. Sk.
aũsys išliñko
1.įdomu (klausyti): Ausys išlinko beklausant – taip mokėjo pasakoti. Dr.
2.privargo: Silpnas arklys: išvarė kelias vagas, ir išlinko ausys. Škn.
ausìs išmazgóti viską atimti, nuskurdinti: Kad tu pasirašei man vekselį, aš tau ir ausis išmazgosiu. Brb.
ausìs išpláuti
1.apkulti: Tik kalbėk daug – tuoj ausis išplaunu ir eisi cypdamas. Lkč. Išplovė ausis ir paleido. Mrj. Verta už tai jam gerai ausis išplaut. Alk.
2.sugėdinti: Tai gerai, kad prie visų jam ausis išplovėm. Vl.
ausìs išplė̃tęs atidžiai (klausyti): Išplėtusios ausis klausėva vedvi (mudvi), ką sako ans. J. Moteriškė palipo ant stogo, išplėtus ausis klausės. Valanč.
ausìs išpū̃sti suklusti: Aš ausis išpūčiau, kad išgirsčiau, ką kalba. Šl.
aũsį išpū̃tęs atidžiai (klausyti): Nori, paseksiu pasaką... Tik klausyk ausį išpūtęs: skrido margas genelis. Cvir.
ausìs išpū̃tęs atidžiai (klausyti): Jam visai nereiktų žinoti, o vis jis išpūtęs ausis klausos. Gs. Šnibždas daktarikės: noriu sugauti žodį, klausau ausis išpūtęs. Jd. Magdelė nors ausis išpūtusi klausėsi, bet mažai tesuprato. Žem.
ausìs išravė́ti prilupti: Gali ana tau ausis išravėti, jei neklausai. Varn.
ausìs išsipláuti atidžiai klausyti: Jei negirdi, išsiplauk ausis. Grg.
aũsys išsìplėtė nustebo: Kaip išgirdau, man ausys išsiplėtė. Ms.
aũsys išsìpūtė nemalonu klausyti: Nuo tų visų kalbų man ausys išsipūtė. Klvr.
ausìs išskaláuti apkulti: Kam mušt? Išskalauk ausis ir paleisk. Dkš.
ausìs išskė̃tęs įdėmiai, susidomėjęs: Mama įdomiai pasakodavo, ausis išskėtę klausydavom. Trg.
ausìs išstatýti stebėtis: Tas ausis išstato – kaip čia yra: čia neturėjai pinigų, čia vėl turi. Pgr.
ausìs ištaisýti apkulti: Ištaisysiu auses gyvatei!. Krš. Pasitrauk, ar nori, kad tau ausis ištaisyčia!. Sk.
ausìs ištaškýti apkulti: Tupikui ausis ištaškyčiau susitikęs. Krš.
ausìs ištem̃pti atidžiai klausyti: Danielius ištempė ausis – Kostė su gerom naujienom nevaikščioja!. Paukš. Na, ištempk ausis. Nuo pat ankstyvo pavasario man bloga nuo tų kalbų. Avyž. Juras atsistojo, ištempė akis ir ausis. Cvir.
ausìs ištem̃pęs atidžiai (klausyti): Klausaus klausaus ausis ištempusi, ne ta daina, apsigavau. Žem. Pati klausė ausis ištempus. Kudir. Mes mažieji tik klausėmės ausis ištempę. Skp. Užsidariusi išstovėjo priemenėlėje visą naktį ir vis ausis ištempusi klausė, kur jos ieško ir ar neateina pirtelėn suimti. Vien. Juozapota, visai nustebusi ir ausis ištempusi, tylėjo ir klausė savo vyro. Bil. Šitaip pasėdėjo, pasiklausė ausis ištempęs. Daut.
ausìs išū̃žti įkyrėti (kalbomis): Ausis išūžė bešnekant. Grd. Neramūs vaikai visiems ausis išūžė. Gs. Ausis visiem išūžė su tais savo plepalais. Lkm. Mergelė man ir ausis išūžė su ta permatoma skarele. Kair.
ausìs išver̃sti atidžiai klausyti: Tss! Išverskite ausis!. Sruog.
ausìs išzỹzti labai įkyrėti (šnekomis): Tos kalbos išzyzė motinai ausis. Bub. Visas ausis man tie vaikai išzyzė. Krč.
ausìs išzur̃zti labai įkyrėti (šnekomis): Ausis išzurzė vaikai: duok to, duok šio. Drsk.
ausìs įtem̃pti įdėmiai klausytis: Norėdama suprasti, kas buvo Irenos sakoma, turėjo ne tik ausis įtempti, bet ir akimis sekti kiekvieną jos stambių lūpų judesį. Pt. Visi keturi klausos įtempę ausis, bet girdi tik griežlę. Šein.
aũsys kabaldúoja sakoma apie meluojantį: Tu meluoji – tau ausys kabalduoja. Vb.
aũsys kaĩsta darosi gėda: Kaži ar šiandien nekaista jiems ausys?. Simon. Kad ėmė sarmatyti, net ausys kaista. Gs. Skirmonio rankoje virpteli teptukas, kaista ausys. Avyž. Kad papuoliau tarp tokių senių, kad bliaukoja, net ausys kaista. Kair.
ausìs karpýti
1.būti atidžiam: Karpyk ausis ir dairykis, kad nepult ko. Pl.
2.baimintis: Kas kaltas, tai ir karpo ausis, kad nepagautų. Užp. Kai privažiavom mišką, arklys ėmė karpyti ausis. Blnk.
ausimìs karpýti
1.žvalgytis: Vartykite šieną ir karpykite ausimis, kad neužeitų lietus. Slk.
2.atidžiai klausyti: Karpyk ausim, maž ką nugirsi. Ktk. Žiūrėk, koks gudrus vaikas, tik karpo ausim, karpo. Blnk.
3.baimintis: Ko tu karpai ausimi be reikalo, ko bijai?. Rdm.
4.piktintis: Ausimis jau tas karpo. Švn.
aũsys klàpsi godžiai (valgo, ėda): Gerai ėda, net jų ausys klapsi. Lzd. Geria, ėda, net jų ausys klapsi. Švn.
aũsys klẽba godžiai (valgo, ėda): Tai svotulis valgo – net ausys kleba. Sn.
aũsys klìba godžiai (valgo, ėda): Ryja, net ausys kliba. Brt.
ausìs kraipýti stebėtis: Visi kraipom ausis, ot nuotykis!. Slč.
ausìs krãtant godžiai (valgyti, ėsti): Padėjau ant stalo pieno ir duonos, kad jie kerta, kad kerta ausis kratydami. Jnš.
aũsys krãtosi godžiai (valgo): Kad burzija, tai net ausys kratos. Krkl.
aũsys krùta
1.godžiai (geria, ėda, valgo): Tai kad geria, kad maukia, net ausys kruta. Šmk. Valgo, net ausys kruta. Antz.
2.sakoma meluojančiam: Ausys kruta, meluoji. Ds. Meluoja, net ausys kruta. Kp. Jau meluoji, ausės kruta. Lnkv.
aũsys kur̃sta nemalonu klausyti: Kamgi, Joneli, žirgini broliuką, dėl tokio niekniekio, kad net ausys man kursta. Km.
aũsys lakiója godžiai (ėda, valgo): Ėsi, net tavo ausys lakios. Lp.
aũsys lãksto godžiai (ėda, valgo): Kad ryna, kad ryna, kad kemša, net ausys laksto!. Škn. Musojus nuo pieno sudėjau kiaulėms – ėda, kad ausys laksto. Lkv. Paurija košę, kad ausys laksto. Krš. Taip kąsdavo tą ridiką su bulbėms, kad ausys lakstydavo. Krž. Kad valgom, tai net ausys laksto, žinai, kad valgyt norim. Kpč.
aũsys làpsi godžiai (ėda, valgo): Iš pradžių mano naujuosius šeimininkus tikriausiai stebindavo mano apetitas, – kirsdavau taip, jog, kaip sakoma, net ausys lapsėdavo. Vencl. Kad taiso, net ausys lapsi. Sv. Kertu aš tą sriubą, net ausys lapsi. Sruog. Piemens ėdė, net ausys lapsėjo. Vaižg. Tai anas valgo, net ausys lapsi. Grv.
aũsį leñkti būti paklusniam: Lenksi ausį savo prisakymump ir sergėsi visų jo įstatymų. Chyl.
aũsys lingúoja godžiai (ėda,valgo): Valgo, kad net ausys linguoja. Grz.
aũsys liñksta
1.godžiai (ėda,valgo): Valgo, net ausys linksta. Arm. Gardu negardu, o kemša, net ausys linksta. Gs. Agurkus su medum šveičia, net ausys linksta. An. Obuolį kad triaunija, net jam ausys linksta. Srv. Jis sėsdavo prie stalo ir kirsdavo, net ausys linkdavo, kaip žmonės geba sakyti. Vencl. Kad tik kas duotų, kirstum, net ausys linktų – apsilaižydamas. Glv.
2.gėda (klausytis): Vis juokai, štukos, nėra už ką pykti. Ogi tos kalbelės apie bobarnę, taip gražios, net ausys linksta!. Žem. Taip aš būk sakęs ir taip sakęs... visokių daiktų priskaitė, net ausys linksta, kas ten pripeizota.... Žem. Dieve mano, suaugusiam ausys linksta klausantis, o ką jau kalbėti apie vaikus!. Avyž. Ausys linksta, kai imi galvoti. Ir reikėjo man šitaip apsijuokti prieš visus. Mark.
3.baisu (klausytis): Kiek senieji žmonės pripasakojo apie tokius kraugerius ponus – ausys linksta. Žem. Net ausys linksta klausant tavo keiksmo. Šk. Jei jos (sienos) staiga prabiltų, ausys mūsų pradėtų linkti!. Tilv. Kad drėbė žodį, net ausys linksta. Ck.
4.malonu (klausytis): Milakniui pasakojant ausys pačios linksta klausytis. Dovyd.
aũsys lìnksi godžiai (valgo): Valgo, net ausys linksi. Šd.
aũsys mãzgosi godžiai (ėda, valgo): Kur neatminsi, valgė mūsų barščius, kad ausys mazgėsi!. LzP. Šeimyna, apsėdusi aplink stalą, kliopia juodą putrą, kad net auses mazgos. Krš. Šlepsi paršiokas, net ausys mazgos. Lkm. Valgysi, kad ausės mazgysis. Kž.
aũsys nebìjo malonu klausyti: Geros peršnektės ausys nebijo. Lš.
ausų̃ nèkelia nesirūpina: Mes nė ausų nekeliam apie jį. Všk.
ausimì nèkliba negyvas: Jau ausim nekliba karvė. Švnč.
nė̃ ausiẽs nekreĩpti nesidomėti: Tas nė ausies nekreipia, ką vaikas šneka. Krš. Visą pusdienį loju loju, kad tau ką – nekreipia nė ausies. Škn.
ausų̃ nekreĩpti nesidomėti: Nekreipia ausų anie vyrai. Klk.
ausiẽs nekrùstelėti visai nesidomėti: Kad apibendrins žemes, Amerikonas net ausies nekrustelėjo. Ap.
ausų̃ nelìzginti būti abejingam, nesidomėti, šalintis: Užvargau, užauginau vaiką, o ji nieko nedavė, nė ausų nelizgino, kai prašiau pagalbos. Simon. Sakyk jam nesakyk, o jis ir ausų nelizgina. Slnt. Sakiau anam, kad eitų prie darbo, o ans nė ausų nelizgina. Grg.
ausų̃ nepalìzginti nekreipti dėmesio, šalintis: Anie per savo užkietėjimą ir ausų nepalizgina. rš.
ausimì nesùkerpa apie rambų, nejudrų: Ot rambuolis arklys – jam duoda lazda, o anas net ausimi nesukerpa. Rod.
ausysè nètelpa negalima visko įsiklausyti: Šneka šneka, net ausyse netelpa. Gs.
ausimìs netikė́ti stebėtis: Aš savo akim ir ausim netikiu, ką matau ir girdžiu.... Vien.
ausimì nèveda
1.visai neklauso: Višta kvaksi, o viščiukai nei tąja ausia neveda. Arm. Lig šiol aš ir ausia nevedžiau, ką kur kas ūtura. Tvr.
2.nepaiso: Anas ir ausia neveda, kad šienas neišdžiūvęs. Prng.
ausìs nuáusti apkulti: Jam už tokį darbą gerai ausis nuaudė. Ds.
ausìs nuė́sti apie daug ėdantį: Tie žąseliai mum ir ausis nuės. Sk.
aũsys nukaĩto pasidarė gėda: Jam net ausys iš gėdos nukaito. Vdžg.
ausìs nuléisti
1.bijoti patraukti dėmesį, laikytis nepastebimam: Visi mes tai matome, tik pritrūksta mums drąsos pasipriešinti... tylime ausis nuleidę. Kudir. Tu tylėk ausis nuleidęs. Lp.
2.pasidaryti nuolaidžiam: Tu nuleisk ausis, nešokinėk prieš jį. Lp.
aũsys nuliñko
1.apėmė nuostaba: Paėmęs mano ranką, kai pradėjo pasakoti iš delno, net man ausys nulinko. Žem. Pasikalbėčiau aš su tavim, žmogeli, kad tau ausys nulinktų. Gric.
2.nemalonu klausyti: Nors sykį liaukis barškėjus, man jau ir ausys nulinko beklausant. Gs. Tegul spokso brigadininkas, tegul bent žodį jam pasako. Atrėš taip, kad ausys nulinks. Bub. Man jau ausys nulinko tų kalbų besiklausant. Lkš.
nórs ausìs nupjáustyk apie tylintį: Tyli abudu, nors ir ausis nupjaustyk. Šmn.
ausìs nuplė́šyti apie gardų valgį: Ausis nuplėšyt galima – taip gardūs cibuliai. Kp.
ausìs nuráuti apkulti: Auses nurausiu susitikęs, tegul tik pasimaišo po kojų. Krš.
ausìs nuravė́ti apkulti: Auses nuravėsiu nutvėręs tą krupį. Krš.
ausìs nusidraskýti apie gardų valgį: Prikepė bandelių, pritaisė – vaikai ausis nusidraskys. Ėr. Gardumėlis – nors ausis nusidraskyk. Pšl. Uogienė – nors ausis nusdraskyk. Tr.
ausìs nusiplė́šyti apie gardų valgį: Ausis nusiplėšys bevalgydami – taip gardu. Grž.
ausìs nutrìnti suniekinti: Čia Fokui nutrynė ponia ausis, nulaužė galybę. Žem.
ausìs pabaĩgti įgristi: Maniau, kad ausis pabaigs tas jos karkinimas. Vlkv.
aũsys pabãlo labai išsigando: Man ir ausys iš baimės pabalo. Brs.
aũsį padė́jęs įtempęs dėmesį, atidžiai: Alfonsas klausės padėjęs ausį. Ps.
aũsys pail̃so nusibodo klausyti: Pasakoja pasakoja, net ausys pailsta beklausant. Gs.
ausìs pakabìnti įsiklausyti: Aš tik auses pakabinau ir nekrutu. Krš.
ausimìs pakarpýti kiek pasiklausyti: Reikia ausim pakarpyt. Ktk.
ausìs pakrãtant godžiai (valgo, ėda): Mano ligota širdis jau streikuoja, aš valgyti nė nenoriu, užtat mano abchazas su imeretinu kerta mano lašinius, ausis pakratydami. Sruog.
aũsį pakreĩpti pasidomėti, išklausyti: Viešpatie, tu išgirsi skriaudžiamųjų troškimą, paguosi jų širdį, pakreipsi į juos ausį. ŠR.
aũsį paleñkti išklausyti: Palenkite savo ausį ir ateikite pas mane. rš. Viešpatie, reikoje palenk manęsp ausį tavo. Mž. Palenkiau tik truputį ausį ir priėmiau ją (išmintį). ŠR.
aũsį paliẽsti išgirsti: Netruko Elzės ausį paliesti ir daugiau panašių pastabų. Pt.
ausìs papū̃sti atidžiai klausytis, suklusti: Ausis papūtę kėblinėja, kur nereikia. Vn. Žiūrėk, visi ausis papūtė. Pgr.
aũsį pasíekti išgirsti, sužinoti: Kreivai prelatas žiūrėjo ir į kamendorių Stripaitį, kurio neteisėti darbeliai jau buvo pasiekę jo ausį. Myk-Put. Mokytoja, kurios ausį tas moterėlių niurnėjimas pasiekė, nė kiek nesutriko. Ap.
ausìs pasíekti išgirsti, sužinoti: Tokios kalbos pasiekia ir tėvų ausis, bet ką padarysi. Snt.
ausų̃ pasigailė́ti susilaikyti, ne viską pasakyti: Abejoti reikia, ar tat buvo daroma mano ausų pasigailint. Pt.
ausìs pasistatýti atidžiai klausyti: Nugis išsižiokit, pastatykitės ausis ir klausykit. Valanč.
ausysè paskambė́ti prisiminti: O Viliaus ausyse paskamba motinos verksmas. Simon.
ausìs paskliaũsti suklusus laukti ko nors įvyksiant: Į metų galą jau eik paskliaudęs ausis: kaip tu algą išmokėsi. Plt.
ausìs pastatýti
1.įdėmiai klausytis: Pastatė ausis ir tėmijosi, ką žmonės kalbės, kad turėtų paskui ką pranešti viršininkui. Kudir. Putna Klykūnuos švaistėsi pablyškęs, ausis pastatęs kaip medžioklėj kiškis. Tilv. Išėjęs į koridorių silenciumo metu, jis pastatydavo ausis, bene išgirs kur rektoriaus ar inspektoriaus žingsnius. Myk-Put. Turiu ausis gerai pastatyt, kad suprasčiau. Smln. Silpnoji pusė pastato ausis ir laukia, kol stiprioji pusė pasakys. Žil.
2.susidomėti, suklusti: Nieko sau pieva, – pastatė ausis Grigas. – Vieno tik atolo galima gerą dešimtį vežimų sušienauti. Krėv. O Šnekutienė pastatė ausis: – Kam tu šitą taikai? Juk ne man?. Simon. O kurgi tas? – paklausė popas Kostas ausis pastatęs. Piet. Ramiai! Aš girdžiu ką, – vadas pastato ausis. – Jūs girdit?. Šein. Abu dvasiškieji tardytojai pastato ausis ir akis. Šein.
ausìs pastãtęs atidžiai (klausyti): Klausyk ausis pastatęs ir žiūrėk akis išpūtęs. Gž. Nuo avilio nesitrauk, klausyk ausis pastatęs. Kt. Žmogus būni kaip tas kiškis – tik ausis pastatęs ir klausai. Rod.
ausìs patem̃pęs atidžiai (klausyti): Klauso ausis patempęs. Ds.
nórs aũsį pjáuk labai (pavargti): Vargau privargau, nors ausį pjauk. Slk.
ausìs plė̃sti rš. atidžiai klausytis:
aũsys plýšta apie garsų riksmą ar dainavimą: Rėksmas, klyksmas, beldimas, triukšmas toks, kad net ausys plyšo. rš. Aplenkiu Kavolių kaimą, ten šunų baisi knypava. Ir sukelia jie tokį alasą, net ausys plyšta. Dovyd.
ausìs prabir̃bti prikamuoti, įkyrėti: Tiek mokėdavo pasakų – auses prabirbdavo. Krš.
ausìs prakùlti įkyrėti: Auses prakūlė su toms pasakoms. Krš.
ausìs prarýti galì apie kokį gardumyną: Jeigu druskos pakanka ir ne per tiršta, gali ausis praryti, kai išverda košę [iš arbūzų]. Kp.
ausìs praūžė́ti įkyrėti: Tai, vyrai, ausis man praūžėjo, galvą man kaip puodą padarė. Krėv.
ausìs praū̃žti įkyrėti: Kasdien ateina ir vis klausia: kaip su dvaru? Ausis praūžė!. Balt.
ausìs prazỹzti įkyrėti (kalbomis): Prazyzė auses zyzdama valandų valandas. Krš.
ausìs prignýbti pyktį prislopinti: Pikčiurnienė vaiko nepagavo. Ir ji, ausis prignybusi, nes tie ten prie teismo rūmų dar tebesijuokė, nubėgo prie savo karietos. Simon.
ausimìs prikarpýti pakankamai prisiklausyti: Neprikarpysi ausim paskutinę minutę. Ktk.
ausìs prikùlti įkyrėti (kalbomis): Auses prikūlė su toms pasakoms. Krš. Ausis jau prikūlei... gana jau to skaitymo. Žem.
ausìs prikur̃kti įkyrėti (kalbomis): Prikurkė jaunam vaikinui ausis. Šk.
aũsį prileñkti
1.išklausyti: Meilės ausį prilenk manęsp. Mž.
2.atkreipti dėmesį: Privalome prilenkti anos ausį ant kalbos prasto žmogelio. prš.
ausìs priskaitýti prikaišioti: Gana šaiposi brolienė. Gana priskaitė ausis Sobriai. Simon. Jau dėl Rožės kiek ji priskaito ausis!. Simon.
ausìs priskliaũdus
1.įdėmiai (klausytis): Reikia ausis priskliaudus klausyti, ką kiti apie mus kalba. prš.
2.sunerimus: Linksmas keturių vyrų juokas išlydėjo Pikčiurnienę, kuri išbėgo ausis priskliaudusi. Simon.
ausìs priū̃žti įgristi (ilgomis kalbomis): Priūžė ausis savo prašymais. Švn. Pilnas ausis priūžė. Grdm.
aũsys raĩbsta labai gražu: Čia net ausys raibsta. Vlkv.
aũsys raĩtosi
1.karšta: Troba – ausės raitos, matyt, kad su anglims pakūreno. Ms. Prikūreno pečių, kad ausės raitos. Krš. Aš palipau ant stogo, lipu ir slystu – ausys raitosi, tiek karšta. Sd.
2.šalta: Žiemos rytmečių vėjas spigina, kad ausys raitos. Lkv. Nuo šalčio ausys raitos. Vkš.
3.nemalonu, gėda klausyti: Ausės raitosi tokių kalbų besiklausant. Skd. Ausės raitosi tų tavo anekdotų besiklausant. Krš.
4.godžiai (valgo): Rytoj kad išklegins gaspadinė lašinių, tai ėsim, kad net ausys raitysis!. Lkš. Marijona glemžia, net ausys raitos. Čiurl.
ausìs ramtýti priekaištauti: Aš pasakysiu, pridursiu kai ką, o ji ramtys man ausis iki senatvės. rš.
aũsys raũsta darosi gėda: O tu prisipažink, kad tau kaskart ausys rausdavo, kai jis tau pasakydavo pamokas atsakinėti. Pt. Ir prideda dar tiek visokių niekų, kad ausys ima rausti... nebėr kur dėtis!. Sruog.
aũsį rė́žti nemalonu klausyti: Kiekvienas jų, šitų sakinių, rėžė man ausį neįtikėtinu griozdiškumu, tiesiog kvailumu. Balt. Labai man ausį rėžia jų tūtavimas. Kair.
ausìs rė́žti nemalonu klausyti: Šitokios kalbos Dundelei rėžė ausis kaip stiklas. Mont. Atsakė ausis rėžiąs jų priešų klyksmas. ŠR.
aũsys riẽčiasi nemalonu klausyti: Brūžikliu dremžia, kad net ausys riečias. Švnč.
ausìs skáldyti mušti per galvą: Tu man ausų neskaldysi kitą kartą!. Rm.
ausysè skambė́ti prisiminti: Mano ausyse nuolat skambėdavo kaimynų kalbos apie skolas ir antstolį. Bub. Ir pagalvok, kiek jau metų tatai praėjo, tai dabar taip, kaip šiandien, ausėse tebskamba. Krtn.
aũsys skỹla apie garsų riksmą ar dainavimą: Net ausys skyla nuo tokio rėkimo. Nč.
ausìs skliaudýti
1.atidžiai klausytis: Ausis taipogi skliaudyk neskliaudęs – nebegirdėti paukštelių meilingų balselių. Žem.
2.su baime, įdėmiai klausytis: Ir vyrai ausis skliaudo kaip zuikiai. Vn. Tėvą neša su grabu, žiūriu ir skliaudau auses. Rdn. Skliaudys auses, ar arklį neišves atėjęs. Krš. O tas auses tik skliaudo, dreba kaip epušės lapas. Skd. Kiti ponai ėmė ausis skliaudyti, suprato, jog čia jau šunybė pasidarė. Žem.
3.rengtis sprukti: Buvau nusiminęs, ausis beskliaudąs, į kurią pusę sprukti. Tamsta mus padrąsinai. Žem.
4.stebėtis (kieno kalba): O įlips į sakyklą – ausis tik skliaudyk, kai pradės griauti už degtinę, už vagystes, už apkalbas. Žem. Nėra čia ko ausis skliaudyti – niekus kalba!. Žem.
ausìs skliaũsti
1.atidžiai, su baime klausytis: Aš niekada su tavim negalėjau pakalbėti rimtai. Bet dabar skliausk ausis. Pasakysiu tau tokią rimtą naujieną, kad tu nugriūsi nuo kėdės. Simon. Aš jau ausis skliautau. Vkš. Ausis skliaučiame, kad lyja. J.
2.rengtis sprukti: Mieloji! – ji sakė, o jeigu uošvienė sako „mieloji", tai jau gali pradėti skliausti ausis: išgirsi, kad ir akys apteks. Simon.
ausìs skliautýti su baime klausytis, nerimauti: Kai pasibaidė arklys, ausis skliautau, vežime sėdęs, kol nudauš mane. J. Eidamas per tiltą skliautyk ausis, kad nenušautų. Trk. Girdėdamys tai, tėvai ausis skliautė ir suprato, kame Gustis taip apsčiai pinigų gavo. Valanč.
ausìs spaitýti baimintis: Važiuojant per mišką, arklys ėmė spaityti ausis, ir kad šoks, kad ims eiti, net ugnys iš pasagų lekia. Trg. Važiuojant pro kapus, kumelė ėmė ausis spaityti. Upn.
ausysè speñgia juntama tyla: Kai, pervažiavę Žaliąjį tiltą, išlipome Kauno stoty – net ausyse spengė: čia tokia nežmoniška tyla, tartum būtume pakliuvę į tolimą, nuošalų Europos kaimą. Vencl. Taigi vėl girdžiu, kad miške tylu tylu, net ausyse spengia. Dovyd.
ausìs statýti sunerimus imti klausyti: Arklys stato ausis nuo dviračio. Ėr.
ausysè stovė́ti nejučiomis ar nenoromis prisiminti: Man šita melodija ausyse ir stovi. Slč. Per gegužės mėnesį jos (varlės) iškurkia po balas – ausyse stovi. Vb.
ausìs suglaũsti išsigąsti: Tėvas ausis suglaudė, sako – nesirašys. Srj.
ausìs suglaũdęs
1.apie norintį likti nepastebėtam, neužkabintam: Tylėjau ausis suglaudęs, – pelkės, sakau, tavęs nematę, tik tu manęs neliesk!. Paukš. Jei gerai nežinai, tai ir tylėk ausis suglaudus. Užp. Velnio čia dirbsi, tik tūnok ausis suglaudęs, ateis i[r] nušaus už tą žemę. Iš. Jei katras sugalvodavo ženytis, eidavau ausis suglaudus. Snt.
2.supykęs: Ir eina ausis suglaudęs. Ds.
ausimìs sukarpýti Lp. suklusti:
aũsį sùkti gręžtis šalin: Aš ausį suku – aš nenoriu jos bučiuot. Šmk.
aũsys supùto nemalonu (klausyti): Ką tu čia liurški, sustok, mano jau ir ausės suputo besiklausant!. Šll.
ausìs susiė̃męs išsigandęs: Kad ėmė varyti, kad ėmė kantuot, žmogus ausis susiėmęs išlėkė. Skr.
ausìs suskaitýti Dauk. mušti per galvą: Kazys jam ausis suskaitė per vakarėlį. Šl.
ausìs suskliaũdęs
1.su baime: Kovo mėnesį praleidome ausis suskliaudę, užgniaužę kvapą. rš. Tada gal ir visokios komisijos atlyžtų, žinai, kaip visi ausis suskliaudę klausosi, kas kur dedasi.... Ap.
2.atidžiai (klausyti): Patiks patiks – klausysimės ausis suskliaudę. rš.
ausìs suskliaũsti suklusti išsigandus: Paršas subildėjo – visi ausis suskliautė. Trk. Ko suskliautei auses kaip zuikis?!. Šll.
ausìs suskliaũtęs
1.apie norintį likti nepastebėtam, neužkabintam: Bijodamys vienok arti Trakuose gyvenančio didžio kunigaikščio, ausis suskliautę tylėjo. Valanč.
2.išsigandęs: Suskliautęs ausis smuko šalin. Sim. Veik ant galvų jiems užmaklinau, o tyli abu ausis suskliautę. Balt.
ausìs sustatýti visiems suklusti: Vaikai ausis sustatę klausysmos, ką didiejai šnekės. Rt.
aũsys svỹla
1.karšta: Duoda vantom, kad net ausys svyla. Rd. Kad prikūreno pirtį – ausys svyla. Kair. Jau tu per daug prisigėrei, jau tavo ausys svyla. Jrb. Kur gulim, tai vilkai staugia, o virtuvėj tai ausys svyla. Žal.
2.nemalonu, gėda klausyti: Kad pradeda jos liežuviais malti, kad pradeda pliaukšti – net man, senam velniui, ausys svyla nuo tokių kalbų. rš. Nu ir tavo kalbelė kalbelė – ausys svyla. Šk. Šneka ką, tai ausys svyla. Klp. Jo ausys svyla kaip ugny iš sarmatos. Plv.
nórs ausìs tampýk apie gardų valgį: Gardu, nors ausis tampai (tampyk). Vdš.
ausìs tąsýti labai gardžiai valgyti: Kai grucę su žirniais prasimetam, ausis tąsom. Ml.
aũsys tir̃psta įdomu, malonu (klausyti): Ausys tirpsta besiklausant. Kal.
ausìs tūrė́ti nemalonu klausyti: Kad pradėjo meliodinti, tik tūrėk ausis. Klm.
ausìs uždaužýti įkyrėti (kalbomis): Ausis mano jau uždaužei su tuo savo vakarėliu. Eik, kad jau taip nori!. Kair.
aũsys užkaĩto įsigėrė: Vienam ausys užkaito, kitam iš už apykaklės garuoti pradėjo. Gric.
ausìs užkùlti įkyrėti (kalbomis): Tie visokie barniai, rietynės man ir ausis užkūlė. Užv. Motūzienė auses mamai užkuls su savo kalbomis. Krš.
aũsys užkur̃sta atsibosta klausyti: Ausys užkursta kunigėliui nuo šitų paleistuvysčių. Adm.
aũsį užmèsti pupà dėtis nesuprantančiu: Guli sau pupa ausį užmetęs. Dauk. Tyli kaip pupa ausį užmetęs. Kt.
aũsį užmèsti su pupà dėtis nesuprantančiu: Su pupa ausį užmetus guli, kas jai kaita. Ps.
ausìs užrìšti neleisti klausyti: Plepėjo, žabalijo, rodos, kas jį prašė... tiek žmonių girdėjo... ausis ar dantis kam užriši... tuoj ir iškilo kalbos.... Žem. O kas, lai klausos, ausų žmonėm neužriši. Žg.
ausìs užsiim̃ti gėdytis (klausant): Kai jis pradės pasakot – ausis užsiimkit. rš.
ausìs užsikim̃šti neklausyti: Kas užsikemša ausis vargšo šauksmui, tas pats šauksis ir nebus išgirstas. ŠR.
nórs ausìs užsikim̃šk nemalonu klausyti: Toks aulaburnis, kad jau pasakys ką, tai nors ausis užsikimšk. Dkk.
ausìs ū̃žti varginti, kvaršinti: Pavasarį vasarą ausis tau ūš, iš dainų kad dainuos. Žr.
ausìs užū̃žti įkyrėti (kalbomis): Užūžė auses tos bobos. Krš.
ausìs užzỹzti įkyrėti (kalbomis): Visą dieną zyzia ir zyzia – ausis užzyzė. Jnš.
aũsys výsta nemalonu klausyti: Vyrai juokavo, balsiai juokdamiesi iš savo gudrių žodelių, nuo kurių, kaip svietas sako, ausys vysta, o žemė linksta. LzP.
ausìs zùlinti neig. ilgai ir įkyriai prašyti: Galėjo ir šį rudenį dar pastovėti [neartas laukas]. Bet kas tau davė! Tol lindo tas Benys prie tėvo, tol zulino ausis, kol visiškai užnuodijo gyvenimą ir teko nusileisti. Balt.
ant ausiẽs
1.tyliai, pašnibždomis: Tu, boba, kaukiji ir kaukiji man ant ausies be reikos. Rš.
2.slaptam pokalbiui: Ateik biskį ant ausies pas mane. Snt.
ant ausų̃
1.tyliai, pašnibždomis: Ant ausų šnekėjomės už stalo prie giesmių. Šmk.
2.bematant (išpirko): Prekę, vos pasirodė, tuoj ant ausų išnešė. Nm.
ant ausų̃ krìsti apkursti: Nušalau, ir dabar man labiausiai krito ant ausų. Jrb.
nė̃ ant ausų̃ visai nieko: Jam nė ant ausų nebeliko. Grz. Žmonių daug, padėjo tą vieną lėkštelę, visi kapt kapt – ir jam nė ant ausų nekliuvo. Grz.
apie aũsį sùkti rengtis ar grasinti mušti: Mėnesio neišgyveno ir jau suka vienas kitam apie ausį. Ėr.
apliñk aũsį sùkti rengtis ar grasinti mušti: Aplink ausį sukti. Grž. Mačiau, kaip aną vakarą Jurgis jai kumštį aplink ausį suko. Sk.
į aũsį tyliai, slepiant: Štai man dabar kažkas kušta ausin, kad tu apipyškinai kažkokį Ariją. Krėv. Galėjai jam į ausį kveptelt, kad vakare ateitų. Šl.
į ausìs bū̃gnyti įkyriai kalbėti: Ji man tai visą vakarą būgnija į ausis. rš.
nórs į aũsį dė́k švelnus, mielas: Kas jos šnekumas, meilumas – nors į ausį dėk. Jz. Geras, nors į ausį dėk. KrvP. Ajagi, jos prigludnumas, nors ausin dėk. Ktk. Toks geras, kad nors ausin dėk. Ds.
į aũsį dė́ti numigti: Kad šilta būt, tai dėtų ausin kur po krūmu. Mrs.
į ausìs dė́ti įsiminti: Dėkit tuos žodžius ausysna jūsų. Chyl.
į ausìs dė́tis įsiminti: Reikia į ausis gerai dėtis, kad atsimintum. Šl.
į aũsį įeĩti dingtelėti, prisiminti: Man ir ausin neįėjo, kad lig šiol arklys dar negirdytas. Trgn.
į aũsį įkir̃pti griežtai įsakyti, prigriebti: Jeigu jam į ausį neįkirpsi, tai nelauk, kad atsimintų, kas reikia. Šk.
į aũsį įsidė́k geras, mandagus: Mūsų mokytojas toks mandagus, kad, rodos, į ausį imtum ir įsidėtum. Vl.
į aũsį įsikir̃pti gerai įsidėmėti: Įsikirpk į ausį, ką reikia daryt. Gs.
į aũsį įsikìšti apie paklusnų: Ims tik daryti ką nors ne taip, ji pasakys du žodžius: – Vaciuk, atmink! – Ir Vaciuką galėdavai įsikišti į ausį. Ap.
į aũsį įsùkti įkalbėti, įtikinti: Tėvų buvo įsukta į ausį, kad gražiai su seneliais apsieičiau. Šk.
nórs į aũsį kìšk
1.geras, paklusnus: Vaikis buvo nors į ausį kišk. Krš.
2.minkštas: Molio gi minkštumas, nors į ausį kišk!. Katil. Aš dailiai minkštai suverpiu, į ausį gali kišti. End.
į aũsį krìsti atkreipti dėmesį, įsidėmėti: Žodis buvo negirdėtas, krito į ausį ir užrašė. Škn.
į ausìs kvỹkti prašyti, zaunyti: Nupirk, tėvai, jai tą suknelę, kadai jau man kvykia į ausis. Slv.
į aũsį nedė́k nevertas gyrimo: Nedėk ausin... išlįs. Ds.
į aũsį nedė́ti nekreipti dėmesio: Anie ausin nededa, ką žmonės šneka. Pst.
į aũsį patriū̃byk nieko nepeši: Patriūbyk man į ausį!. Vvr.
į aũsį prieĩti susiprasti: Medžiaširdžiui tokiam ir į ausį neprieina, kad tau sopa. Trgn.
į aũsį pū̃sti pasakoti: Truputį lukterėjusi, kinkuodama savo įmantriai sušukuotą galvą, pūtė tylomis Mineikienei Irena į ausį. Pt.
į ausìs pū̃sti įkyriai pasakoti: Apie Yčą jam pūtė į ausis, kur tik jis bepasisukdavo. rš.
į (kieno)ausìs stótis pasigirsti: Ant tos valandos stojos į ausis ano didis gaudimas ir ūžimas bičių, kurias degančias pagelbėjo. Rs.
į aũsį ū̃žti įkyrėti, varginti: Velnias pramanė ženatvę – vienam niekas neūžia į ausį. Užv.
į ausìs ū̃žti įkyrėti, varginti: Gana gana, neūžk į ausis. Erž.
į aũsį zir̃zti įkyrėti, bartis: Prie darbo niekas nezirzia į ausį, o namie – tos bobos. Jdr.
ikì ausų̃
1.labai daug, užtektinai: Tų pamaldų ir šventimų proga klierikai turėdavo darbo ir rūpesčio iki ausų. Myk-Put. To darbo lig ausų, o naudos nėra. Kp. Pasinėrė į darbą ligi ausų. rš. Įgriso lig ausų man tie seimai!. Sruog. Na, ir prikalbėjom iki ausų. Dkš. Pinigų lig ausų, kogi negert. Kpr. Dabar tokia mada: meluoja, suka visi, bet jeigu ką nugriebia už uodegos, tai kalbų kalbelių iki ausų!. Ap.
2.labai (prasiskolinęs): Jis lig ausų skolose parlindęs. Kp. Lig ausų skolon sulindęs, nebežino ir katro galo stvertis. Užp. Ligi ausų skolose įklimpęs. Snt. Kišk paprikus (kyšius), mėtyk rubliais, nupliksi tuojau, į žydo kišenę įlįsi iki ausų!. Žem.
3.labai (myli): Matai, koks aš į tave iki ausų įsikliopinęs. Cvir. Vyras esąs įsimylėjęs iki ausų. Paukš. Šabaniauskas. Jo klausantis galima gerti arbatą be cukraus. Nemėgstu saldumynų, užtat visos bobos įsimylėjusios jį iki ausų. Avyž. Liudas ir įklimpo ligi ausų, ir nenuleido akių nuo mano klasiokės. Bub.
4.labai (išrausti): Apkaistu iki pat ausų nuo gėdos. Kudir. Veronika, išraudusi iki ausų, pasuko vairą. Avyž. Aš išgirdau, persigandau ir apkaitau lig ausų. Čk.
5.sočiai: Visi parėjo iki ausų prigėrę. Mrj. Nuėjau, tris išgėriau – piltinai pripyliau ligi pat ausų. Grz. Prigėręs lig ausų vėl krautuvėn lekia. Kp.
iš ausiẽs tik klausantis: Jis gaidų nesupranta, iš ausies rėžia. Šk. Iš ausies paimu natą. Dr.
nuo ausiẽs kir̃sti gražiai kalbėti: Ką, vage, kerta nuo ausies, kaip koks tarytum prabaščius. Ašb.
per ausìs siaũra kvailas: Niekas nekaltas, kad per ausis siaura. Kpč.
per víeną aũsį įléisti, per kìtą išléisti nekreipti dėmesio: Ponas iš pradžios tokius pletkus per vieną ausį įleido, per kitą išleido. Žem.
per ausìs eĩna nemalonu klausyti (balso): Tavo balsas skardus, eina per ausis. Rdn. Užsuk radiją – per ausis eina. Ėr.
per ausìs léisti nesidomėti, nekreipti dėmesio: Anas moka per ausis leisti. Šts.
per ausìs nueĩti pasimiršti: Ką tu man kalbėjai, tai man nuėjo per ausis. Lp.
per ausìs nuléisti nesidomėti, nekreipti dėmesio: Kad nori gyvent, daugel reikia nuleist per ausis. Btg.
po ausimì čia pat (girdimas): Kad užcypino po ausia, negali pakęsti. Gs. Dabar mergytė čiulbės ir čiulbės po ausia. Mrc. Traktorius visą naktį po ausia gurgia. Snt.
pro víeną aũsį įeĩna, pro kìtą išeĩna
1.greitai užmiršta: Bet ką pamokslai? Pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina. Myk-Put. Tada ji mažai juo tesidomėjo. Jai pro vieną ausį įėjo, pro kitą išėjo. Simon. Tėtės žodžiai pro vieną ausį įėjo, pro kitą išėjo. Bub. Brolis mokslingas, o mums, mergelėms, – pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina. Rsn.
2.nekreipia dėmesio: Sakai nesakai, pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina. Mžš.
pro ausìs įeĩna, pro pãžastis išeĩna Prng. greit užmiršta:
pro ausìs léisti būti abejingam, nekreipti dėmesio: Ūkvedžio įsakymus pro ausis leido. Cvir. Kadangi nei viena iš tų ponių, nei jų minimi žmonės nebuvo Elzei žinomi, tai teko jai visą pašnekesį, taip sakant, leisti pro ausis. Pt.
pro ausìs leñda nemalonu klausyti: Tavo birbimas net pro ausis lenda. Ds.
pro ausìs nuléisti
1.nesiklausyti: Sakyk jam nesakęs – nuleidžia pro ausis!. Jnšk.
2.neišgirsti: Šaukiau, gal neišgirdo, pro ausis nuleido, kad nepareina. Btg.
pro ausìs praeĩti nesudominti: Jūsų paskaita fabrike jam pro ausis nepraėjo. Dvd. Visa pro ausis praėjo. Žrm.
pro ausìs praléisti
1.nekreipti dėmesio, nesusidomėti: Tūlas visai jo nepastebėjo, kiti be jokios atidžios pro ausis praleido. Bil. Kai aiškina, nesiklauso, praleidžia pro ausis, o dabar reikia, ir nežino. Kair. Viską jis praleisdavo pro ausis, kartais nutylėdamas, o kartais paversdamas įžeidimą juokais. Avyž.
2.neišgirsti: Gal ir sakė, gal aš būsiu pro ausis praleidus. Kair.
pro ausìs praslýsti nesudominti: Tai, ką mes skaitėme, ne visiems praslydo pro ausis. Vencl. Girdėjau, sakė, ale man pro ausis praslydo, neatsimenu. Ar. Iš jos to neatims, ko kiti visai neturėjo arba kas jiems praslydo pro ausis. Dovyd.
pro ausìs prasprū́sti nesudominti, neišgirsti: Joks garsas, joks prisiminimo atšvaitas neturi prasprūsti pro jo ausis ir akis. Ap. Teneprasprūsta pro ausis joks išmintingas posakis. ŠR.
pro ausìs pravarýti nekreipti dėmesio: Jaunam vargai nieko vietoje, pro auses pravaro. Krš.
pro ausìs prašvil̃pti nesudominti, neįsiminti: Jis daug ką kalbėjo, bet man viskas pro ausis prašvilpė. Dkš.
už ausų̃ šiaip taip, vargiai, kam nors padedant: Dėkok, kad tave už ausų iš bėdos ištempiau. Gric. Jei tu, Antanėl, pats nesimokysi, tai aš tavęs už ausų neištempsiu. Skrb.
už abiejų̃ ausų̃ godžiai: Žliaubia [arkliai mišinį] už abiejų ausų. Balt.
už ausų̃ šlãpia neig. labai jaunas, pienburnis: Nosį dar nemoki gerai nusišluostyti, už ausų dar šlapia, o imi ginčytis su senu žmogumi. Simon.
už ausų̃ im̃ti aptarinėti: Ant suolo po žilvičiu sėdim ir kaip kiekvieną šeštadienio vakarą gyvenimo reikalus imam už ausų. Dovyd.
už ausų̃ im̃tis stebėtis: Anas kaip perskaitys pro tave, tai tu už ausų imsies. Lz.
už ausų̃ išmė́tyti lengvai visus išvyti: Pradėjo peštis pusberniai, tai vyrai juos už ausų išmėtė lauk. Gs.
už ausų̃ ištráukti išgelbėti: Po Antano katastrofos jo brolis kunigas Andrius ištraukė juodu už ausų iš bėdos. Trein.
už ausiẽs kìšti gãlima labai geras: Gali už ausies kišti – toks puikus buvo vyras. Dr.
už ausiẽs kuštė́ti gundyti: Mumus šatonas už ausies kušta. Dk.
už ausų̃ tę̃sia apie ką labai rūgštų: O rūgštūs kopūstai, net už ausų tęsia. Pls.
už ausų̃ tráukiamas tingus: Ar tu dar nežinai, kad ji už ausų traukiama. Jnš.
už ausų̃ vedžióti valdyti: Ana jį (vyrą) ažu ausų vedžioja, tai jo visa kas padaryta. Klt.
kaĩp sàvo aũsį niekada (nematyti): Mano užmokestį matys kaip savo ausį. Žem. Išvysi kaip savo ausį. Lz.
kaĩp sàvo ausìs niekada (nematyti): Jei tik būtų nepasivėlavęs Balgos komtūras su savo riteriais, tai lenkai Gardino kaip savo ausų būtų nematę. Vien. Matysi tu jį kaip savo ausis. Alv. Negaus, – ginčijasi Virkulis. – Kaip savo ausų nemato, taip jie ir Berlyno nematys. Simon.
kaĩp ausyjè labai ankšta: Kaip anys ten gyvena: suskimšę, susgrūdę, kaip ausy. Lkm.
kaĩp ant ausiẽs lengvai, greit, noromis (išgerti): Alaus bidoną išmetė kaip ant ausies. Gs. Atneša bliūdelį, tai kaip ant ausies išmeta. Plv.
kaĩp ant ausų̃ greit (suvartoti): Kaip ant ausų išėjo varškėčių bliūdas. Kair.
kaĩp į aũsį apie ankštą patalpą: Įeini kaip į ausį, nėr kur apsisukti. Vvr.
kaĩp į aũsį daũžtas greitai (bėga): Kad dengė namo, tai kaip ausin daužtas. Mrk.
kaĩp į aũsį į̃kirptas greitai (bėga): Bėga kaip ausin įkirptas. Ds.
kaĩp į aũsį plótas labai greitai, skubiai: Liepė kinkyt arklius ir išdūmė kaip į ausį plotas į stotį. rš.
kaĩp iš ausiẽs mažas: Ten visos mergos kaip iš ausies. Vdšk.
kaĩp už ausiẽs greitai, lengvai (suvalgyti, suėsti ar išgerti): Pilną bliūdą kruopų sudėjo kaip už ausies. Vj. Kiek čia tų žuvų išvirei – kaip už ausies nuėjo. Dsm. Bliūdą mėsos kaip už ausies sudrunijo. Brt. Jam tik duok gerti – meta kaip už ausies. Kp. Išmaukė stiklinę kaip už ausies. Ut. Mano kiaulė labai greit ėda – kaip už ausies išmeta. Up. Anas kaip žu (už) ausies žumetė. Pls.
kaĩp už ausų̃ greitai, lengvai, noromis (suvalgyti, išgerti): Bakanas duonos kaip už ausų – ir nepamačiau, kaip suvalgė. Slk. Sužlobė, kaip už ausų sušlavė. Trgn. Šėmoji kaip už ausų tris viedrus iškuksėjo. Ds. Tokiem nepenam krūva blynų – kaip už ausų. Lel. Kad ruošė, tai ruošė – lėkštę kaip už ausų išmetė. Užp.
akis ir ausis ganyti žr akis
nei į akį nei į ausį žr akis
avinas užmynė ausį žr avinas
iš (kieno)burnos į Dievo ausį žr burna
dalgį pustyti prie ausies žr dalgis
į Dievo ausį eiti žr Dievas
Dievo ausies nepasiekti žr Dievas
kaip Dievo ausyje žr Dievas
koją už[si]dėti už ausies žr koja
liežuvis lekia apie ausis žr liežuvis
iš (kieno)lūpų į Dievo ausį žr lūpa
kaip meškos ausyje žr meška
pupą užmesti už ausies žr pupa
puse ausies žr pusė
sienos turi ausis žr siena
trupučiai lekios pro ausis žr truputis
zuikio ausis žr zuikis
zuikiui iki ausų žr zuikis
Frazeologijos žodynas
akis
akių̃ apdūmìmas
1.apgaulė: Jų mums brukamoji vienybė ne kas kita, kaip akių apdūmimas. rš.
2.klaidumas: Toks akių apdūmimas naktį. Pp.
akių̃ apmõnijimas K. apgaulė:
akių̃ apmuĩlijimas apgavimas: Na, ar Antukas pats negalėjo antspaudus primušti jūsų akių apmuilijimui?. rš.
akių̃ apvilkìmas apgaudinėjimas: Kningas spausdintas ruskomis (=rusiškomis) literomis įgydavo lietuviai dėl apvilkimo akių. Vaižg. Koks čia akių apvilkimas, kad taip kalba. Pn.
akių̃ bãdymas įžūlūs priekaištai: Plačios žinios, sakai, – tarė jaunas vyras, – o vienos maž rietynės; kits kitam akių badymas. Žem.
ãkys baisiniñkės apie darbą, kuris iš pažiūros atrodo neįveikiamas: Akys baisininkės, rankos darbininkės. Akm.
akių̃ blàstelėjimu bematant, greitai (ateiti): Akių blastelėjimu atskrisiu. Vlk.
akių̃ drãskymas įžūlus koneveikimas, barimas: Jau toks akių draskymas priprasta. Gs. Kol žmogus buvo prispaustas, rodės, nė kam ko, jokių šnekų apie praeitį, jokio akių draskymo, o kas dabar darosi. Bub.
akių̃ dūmìkas apgavikas: Parodysiu tam akių dūmikui. Gric.
akių̃ dūmìmas
1.apgaulė: Tos jos šnekos – tik akių dūmimas. Vlkv.
2.klaidumas: Naktį baisus dūmimas akių, o jeigu dar rūkas – prapuolei. Kž.
ãkys duõbės
1.nepatogu, gėda (neduoti): Kaip neduosi, juk akys duobės. Krž.
2.kiek žmogus mato, tiek nori:
akių̃ galaĩs bematant, greitai: Kad ten pat – jie akių galais suveža [javus]. Pkr.
akių̃ galè
1.labai greitai: Taip greit nudyžė tas kelnes, akių gale. Jnš. Žiūrėk, aš akių gale vežimą prikrausiu. Kair. Palauk čia, aš akių gale grįšiu. Rd. Akių gale jauja sudegė. Krp.
2.kur sutikus, nuolat: Akių gale ji vis mane puola. Slm.
3.labai smarkiai: Nekenčia ji manęs akių gale. Skm.
akių̃ įbedìmas įdėmus žiūrėjimas: Toks jo akių įbedimas. Grž.
akių̃ įsmeigìmas įsistebeilijimas: Jam jau atgrasiai nusibodęs darbo draugų akių įsmeigimas į jo barzdą. Dovyd.
akių̃ ištįsìmas godėjimasis (ką gauti): Akių ištįsimas į svetimą nuosavybę. rš.
akių̃ kaĩtinimas gėdijimasis: Bus akių kaitinimo prieš žmones. Ėr.
ãkys mãrios apie labai gobšų: Akys marios, šikna pekla, dūšiai kibiro gana. KrvP. Akys marios, širdis pragaras. Pšl. Jo akys marios, jam niekada negana. Mrj. Akys marios, subinė pekla. Kdl.
víenu akiẽs matù tuojau, bematant: Lapaitė vienu akies matu rados vištidėje. rš.
akių̃ mãtyme greitai: Ale tas sijonas akių matyme išpindėjo. Jnš. Tik pasakiau, akių matyme ir atėjo. Sk.
akiẽs merkimè per labai trumpą laiką: Parodė jam visas karalystes svieto akies merkime. Chyl.
akiẽs merkimù per labai trumpą laiką: Tie žodžiai akies merkimu po visą rūmą davėsi girdėti. I.
akių̃ mèstelėjimas pažvelgimas: Jisai pamislijo truputį, metė akimis ant Ivano neva taip sau, vienok tame mestelėjime akių buvo žymu sukrauto nemažai atsidėjimo. Piet.
akių̃ metìmas K. priekaištavimas:
akiẽs metimù iš karto, tuoj pat (pamatyti): Akies metimu pažinau jį. Sk.
víenu akiẽs metimù iš karto (pamatyti): Sustojęs vaikinukas vienu metimu akies apžvelgė arklius. Kudir.
akiẽs mìrksnis R., M., K., Vvr. akimirka, momentas: Kožnas (kiekvienas) akies mirksnis gali tavo visą gerą išnaikinti. Tat.
akiẽs mìrksnyje B., R., M. bematant, greitai: Knyga skrenda ant lovos, ir akies mirksny atsidūriau gatvėje. Bil. Kad kas to ąžuolo žievės atneštų, tai aš akies mirksny išgyčiau. ps. Žvirblis akies mirksny pagavo didžiausįjį gabalą. Lž.
akiẽs mìrksniu bematant, geitai: Karalaitė akies mirksniu liko sveika. ps. Akies mirksniu sutrupėjo nelaisvės pančiai, išnyko tarp žmonių neapykanta. Bil. Sakalas akies mirksniu prapuolė iš akių. LTR.
kàs akių̃ mìrksnį labai dažnai: Važinėjies kas akių mirksnį. Sg.
víenu akiẽs mìrksniu bematant, tuojau: Kad langinės būtų man vienu akies mirksniu uždarytos!. Skr.
vienamè akiẽs mìrksnyje bematant, staiga: Vienam akies mirksny pavirs į akmenį ir tik savo mirtimi atneš jie laimę kitiems. Bil.
ant akiẽs mìrksnio staiga, bematant: Linksmybė šio svieto nyksta ant akies mirksnio. Mž.
į akiẽs mìrksnį staiga: Sužaliavo į akies mirksnį. Rmč. Į akies mirksnį zuikis prabėgo. Klp.
už akiẽs mìrksnio tuoj pat, greitai: Už akies mirksnio ateisiu. Užv.
akiẽs mìrktelėjime bematant, tuojau: Akies mirktelėjime prisikels. Valanč.
akių̃ mìrktelėjimu greitai: Akių mirktelėjimu nuvažiavo. Pvn.
víenu akiẽs mìrktelėjimu staiga, greitai: Raiteliai nušlavė juos vienu akies mirktelėjimu. rš. Vienu akies mirktelėjimu išnyko. Dv.
per víeną akiẽs mìrktelėjimą greitai, trumpu laiku: Nė per vieną akies mirktelėjimą neišprašysi mielaširdystės. P.
akių̃ mìrku bematant, greitai: Akių mirku padarė. Lkm.
akių̃ mojimù tiesiai, be atodairos: Mauna akių mojimu. Kv.
ant akiẽs mojìmo tiesiai (eiti): Eik ant akies mojimo. Krž.
akiẽs mojù
1.tiesiai: Drožk akies moju ant ąžuoliuko. Krkl. Eik akies moju ir išeisi į taką. Varn.
2.nematavus: Lygių tarpų neatidėliojau nė su kuo, o sodinau akies moju. Žgč.
akių̃ mojù
1.tiesiai: Čia jau nebeklysi, eik akių moju, ir rasi. Brs.
2.bematant, staiga, greitai: Sukilusi banda akių moju nušniūrijusi į kaimyno pievas. Lk. Melst jau nebvalioju, gelbėk akių moju, alpsiu šiaip ūmai. prš.
3.pagal nuojautą: Kad kelio nežinai, širdies ar akių moju eik sau. J.
4.tik pažvelgus: Švara ir tvarka pastebima ir trumpu akių moju. rš.
akių̃ mõjuje bematant, staiga: Vokietukas, kumelės pilvą į valtelę įmetęs, akių mojuj prapuolė. B.
akių̃ mõjus K. akimirka:
ant akių̃ mõjo tiesiog (eiti): Ant akių mojo eik, kaip matai. Prk.
akių̃ mõnai apgaulė: Eik eik, akių monai, ir tiek. Jnš.
akių̃ muĩlinimas apgaudinėjimas, melavimas: Tokios jų kalbos tik akių muilinimas. rš. Aš netikiu. Ten tik akių muilinimas. Rd.
akių̃ muĩlintojas apgavikas, melagis: Akių muilintojai, perkūnas juos trenktų!. rš.
akių̃ nušvitìmas džiaugsmas: Tegu jis paima šiokią ar tokią, o nė viena už jo neturės akių nušvitimo. Gs.
akiẽs platumù tiesiog (eiti): Akies platumu, nosies tiesumu pasukęs nuo stoties atsidūriau Utenoj. rš.
akiẽs plótu apytikriai, spėtinai: Akies plotu paskaičiavo – nieko nesvėrė. Gs.
akių̃ plótu
1.apytikriai, spėtinai: Nesvėriau, taip daviau, akių plotu. Snt. Akių plotu apmesk. Ds.
2.iš nuojautos: Akių plotu eina. J. Ėjau akių plotu, ale radau namus. Šk. Eina akių plotu, kaip du ubagu kuprotu. KrvP.
3.tiesiog: Nuėjo akių plotu. Tvr. Pirma apsigalvok, neik akių plotu. Šn. Nuo tų vargų eitai akių plotu. Rod. Eina sau akių plotu per lauką. Mrj.
4.paviršutiniškai, bet kaip: Ką tu čia bile kaip darai, tik akių plotu. Šn. Nereikia akių plotu, be reikalo daug šnekėti. Tat. Dirbk gerai, o ne akių plotu. Ut.
5.viešai, atvirai: Padėjau akių plotu, paims – paims. Gs. Nereikia akių plotu be reikalo daugel šnekėti, ba tai labai yra negražu. Tat.
sàvo akių̃ plótu savarankiškai: Įprato savo akių plotu elgtis. Lp.
visù akių̃ plótu kiek užmatyti, plačiai: Visu akių plotu tušti laukai. Vlkv.
akių̃ pralėkìmas pažeidimas nužiūrint: Atkalbėjimas nuo akių pralėkimo ir nuo vėjo užpūtimo. Ml.
ikì akių̃ skỹlei užtektinai: Bus ligi akių skylei. Lkš.
akių̃ spìginimas gėdinimas: [Tos dovanos] padeda iškentėti akių spiginimą, išmetinėjimą. P.
akiẽs tiesumù nepaisant jokio kelio, tiesiai: Eik dabar per lauką akies tiesumu ir prieisi dėdės sodybą. Skrb.
akių̃ tiesumù nepaisant jokio kelio, tiesiai: Drožiau stačiai – akių tiesumu, nosės šviesumu. Brs. Ėjo nuėjo akių tiesumu jau pradžiūvusiais ir žalumos semiamais pavasario laukais. rš.
akių̃ uždrėbdinė́jimas pajuokimas: Tai kam dar tas akių uždrėbdinėjimas?. Rdm.
aštrùs akiẽs užmetìmas K. piktas žvilgsnis:
pìrmu akių̃ užmetimù iš karto, tik pažvelgus: Pirmu akių užmetimu jiedu dirba priešingą darbą: ką vienas pagadina, antras pataiso. Vaižg.
akių̃ žolė̃ N., LBŽ. ugniažolė:
apdùmtos ãkys girtas: Tėvo akys ir šiandien apdumtos – geria ir geria. Pkr.
abiẽm akim̃ atidžiai: Pražioplinom tokį paukštį!.. Daugiau tai dabar turėsim žiūrėt abiem akim!. rš.
aptẽkusios ãkys
1.labai daug ko yra, daug turi: Mėsos, klebonijoje kad buvau, akys aptekusios. Šts.
2.girtas: Prisipylęs esi, aptekusios ir akys jau. Šts.
apvilktomìs akimìs girtas: Apvilktom akim parėjo, visas purvinas. KzR.
aštriàs akìs turė́ti būti įžvalgiam: Pavydas turi aštrias akis. LTR.
aštuonnýtos ãkys apie visai nusigėrusį: Dvinytos akys šiek tiek įgėrusio, keturnytos – gerokai įkaušusio ir aštuonnytos – visai nusilakusio, strapaliojančio žmogaus. Srv. Tu jau girtas, jau tavo aštuonnytos akys. Šl.
bálta akimì šnairomis, piktai: Nežiūrės į mane balta akia. Krš.
báltos ãkys girtas: Dar miega. Nuo vakar vakaro jo dar baltos akys. Jnš.
baltomìs akimìs šnairomis, piktai: Tik pasižiūrėjo baltom akim ir nieko neatsakė. Rz. Nieko neatsakė, tik dėbtelėjo baltom akim. Gs. Kad pažiūrėjo baltomis akimis, net krūptelėjau. Kp.
báltas akìs paver̃sti piktai pažiūrėti: Akis pavers baltas, pastatys [girtas], bijau baisiausia. Klt.
báltas akìs pérversti piktai pažiūrėti: Kai pasakiau, tai tik baltas akis pervertė. Lnkv.
báltą ãkį turė́ti būti piktam: Baltą akį turėjo pirmininkas, ale teisingas: davė šieno. Krš.
blogà akìs
1.(kieno) apie galintį kerėti: Jisai atžindulys, jam gyvuliai nesiseks, jo bloga akis. Mrj.
2.apie neigiamai vertinamą: Jei neina šokt, tai paskum bloga akis ant jos. Kpč.
3.piktas: Kai jau išvažiuot reikėjo, nė vieno nebuvo, ką ant manęs bloga akis būtų. Grz.
blõgos ãkys apie galintį nužiūrėti: Kada į kūtę įeina boba su blogom akim, laikyk kišenėj špygą, kad ko nepagadintų. Kair. Jo blogos akys – rudo žmogaus saugokis. Grv.
blõgą ãkį turė́ti
1.neigiamai vertinti: Mokytojas turėjo ant manęs blogą akį. rš.
2.sugebėti kerėti: Daug kas šventai tikėjo, jog Bakšienė turi blogą akį. Dovyd.
blogàs akìs turė́ti galėti kerėti: Saugokis jo – jis blogas akis turi. Pn. Atžindūlis turi blogas akis. Brs. Atžindžiai turi blogas akis. Sln.
dìdelės ãkys (kieno) godus, besotis: Jos didelės akys. Rm. Nei jūs norit, nei ko, tik akys didelės. Slm. Žmogaus akys didelės, nigdi (niekada) nebus gana. Ktk. Žmogui vis maža – žmogaus akys didelės. Zr.
ãkys didèsnės už pil̃vą
1.sakoma tam, kuris nesubaigia valgyti pasiimto maisto:
2.sakoma apie norą ne pagal galimybes: Eik eik, tavo akys didesnės už pilvą. Jrb.
drýžos ãkys girtas: Negerk daugiau, jau ir taip akys dryžos. Grl.
drumzlinomìs akimìs apie girtą: Iš pat ryto drumzlinom akim. Glv.
dvìlinkos ãkys apie girtą: Giedojo dvilinkas akis aukštyn užlupęs. Gric.
dvilinkúotos ãkys girtas: Jau jo dvilinkuotos akys, o vis dar geria. rš.
dvinýtos ãkys Srv. apie šiek tiek įgėrusį:
dvìšakos ãkys Lkm. nori miego:
gerà akìs gabus, sumanus: Jo gera akis: ką pamato, tuoj pat padaro. Sk. Jos gera akis: mūsų raštus pamatė ir išsiaudė sau tokius. Sml.
gẽros ãkys nesigėdi: Jos geros akys – aš teip negalėčiau. Mžš. Geros akys dūmų nebijo. Upt.
gerų̃ akių̃
1.drąsus, akiplėšiškas: Tai gerų akių – tiek priskolinau, ir dar prašo!. Vad.
2.pastabus: Aš vieną kartą mačiau žmogų – kitą kartą jau pažįstu, esu labai gerų akių. Sk.
geromìs akimìs palankiai: Į mane piemenys žiūrėjo geromis akimis. Katk.
gẽrą ãkį turė́ti
1.palaikyti, remti, mėgti: Galima sakyti, kad direktorius turėjo ant manęs gerą akį. Mžš. Paprašyt, kai dar an manęs gerą akį turi. Skdt. Bet kad ir vyskupas, girdėjau, ant jo geros akies neturi. Myk-Put.
2.būti taikliam: Žvirblį mušant reikia gerą akį turėti. Skr.
3.būti akylam, gerai įsiminti: Jin gerą akį beturinti: kuri kadė kaip nesimatėm, ir pažino. Jnš.
geràs akìs turė́ti
1.nesigėdyti: Tiesa, nelimpa jo sarmata – geras akis turi, jos gėdos nebijo.... Krėv. Geras akis turi, čia ją išlojoji, ir vėl, žiūrėk, ana lenda. Skdt. Jis turi geras akis, kad gali apsivogęs vėl čia pasirodyti. Alk. Aš irgi turiu geras akis; ateina kas, veduosi, nors tvarkos nėr. Snt. Ana geras akis turi, tai ima, prie ko tik prieina. Slk.
2.drįsti: Tai jau žmogus geras akis turi, visur prieis. Srv.
akysè giẽdra malonu: Man giedriau akyse pasidarė, nematoma ranka nuo krūtinės nuslinko. Šein.
ãkys ìlgos apie gobšų: Kad jis visada toksai – akys tokios ilgos. Sl.
iššókusiomis akimìs apie išsigandusį: Pranas iššokusiomis akimis stovi atokiau. Dovyd.
ìštisa akimì tiesiai (žiūrėti): Ans veizėjo ne tik skersa, bet ir ištisa akia. Krtn.
išvarvė́jusiomis akimìs labai nuvargęs: Parėjo namo išvarvėjusiom akim, naktį siuvęs. Klvr.
kaũpinos ãkys
1.norų išsipildymas: Kad aš galėčiau taksiuką įsigyt, tai man kaupinos akys. Mrj.
2.visai pakanka: Man kambario ir virtuvės – kaupinos akys. Mrj.
kẽturias akìs turė́ti būti apdairiam: Jei nori būti pati gera gaspadinė, gera motina, tai turėk keturias akis: ir priešais, ir į užpakalį žiūrėk. Vl.
keturnýtos ãkys apie gerokai įkaušusį: Jau mano akys keturnytos. Rmš. Ką jis matys, kad keturnytos akys. Ar.
kitàs akìs įdė́ti pakeisti elgesį (apie svaigalus): Šventa teisybė: nors į akį durk. Bet, matot, anot senų žmonių, alus kitas akis įdeda. Marc.
kità akimì žiūrė́ti kitaip vertinti: Man, sakysiu, nebe taip, kaip turėtų... Kažin kaip lyg kita akim žiūriu. Dovyd.
kitókiomis akimìs žiūrė́ti kitaip vertinti: Šiandien žiūriu aš jau kitokiomis akimis į jūsų maldą, seneliai!. Pt.
kitomìs akimìs žiūrė́ti kitaip vertinti: Salomėja Nėris pradeda kitomis akimis žiūrėti į gyvenimą. rš.
kitóniškomis akimìs žiūrė́ti kitaip vertinti: Jau kitoniškomis akimis ėmė į savo vadovus žiūrėti, pamatę, jog ne viskas taip šventa, kaip jiems sakoma. Žem.
kreivà akimì šnairomis (piktai, nepasitikint): Poni pažiūrėjo kreiva akim, kad pasakiau viską. Btg. Jis brūkštelėjo šėmą ūsą, apėjo darbovietę, kreiva akimi dirstelėjo į mane. Dovyd. Dėl ko ant manęs kreiva akia veizi?. P. Susipykę – nė kreiva akim nepasižiūri. Gs. Žentas akia kreiva pažiūrėjo in mane. Al. Valgyk, kiek tiktai nori, nė kreiva akim nežvilgtersiu. Šein.
kreivomìs akimìs nepasitikint, įtartinai: Tuokart visi kupčiai pradėjo kreivoms akims į aną veizėti. Dr. Jam buvo nesmagu ir pikta, matant, kaip į jį visi žiūri kreivomis akimis. Bil.
kreivà akimì nežiūrė́ti visai nesidomėti, nekreipti dėmesio: Ji į tave ir kreiva akim nežiūrės. Ds. Kad aš jos vietoj būč, tai in jį kreiva akia nežiūrėč. Skdt. Kad taip Ona viso turėt, tai an mum ir kreiva akia nežiūrėt. Užp. Į tokį vyženą nė kreiva akim niekas nežiūri. An. Aš sena ir tai nežiūrėčiau nė kreiva akia į jį. Jnš.
kreĩvą ãkį turė́ti nepasitikėti, įtarti, būti prastos nuomonės: Sako, esą nuo to laiko turįs klebonas ant Stasio kreivą akį. rš. Jis kreivą akį turi. Mrj.
kruvinomìs akimìs piktai: Kruvinom akim pažiūrėjo, tik, sakau, sudraskys. Skdt.
mólinos ãkys girtas: Nebegerk, tėvai, daugiau, matai, jau tavo molinos akys. Sk.
naujomìs akimìs pažiūrė́ti imti kitaip vertinti: Erdivilas pažiūrėjo ant merginos dabar suvis naujomis akimis. Piet.
negẽros ãkys apie galintį nužiūrėti: Jos negeros akys – karvę apžiūrėjo – pati savo pieną čiulpdavo. Vdšk. Jeromė du kartu klausė, ar ji žinanti, kad tokios senos vertybės rodymas negerom akim yra tikra pagunda. Dovyd.
negerų̃ akių̃ apie galintį kerėti: Su niekuo artimiau ji nebendravo, daug kas jos vengė, nes laikė negerų akių boba. Myk-Put.
pabãlusios ãkys girtas: Kiti neprisigėrė, o tavo akys jau pabalusios. Krtn.
pãčios ãkys bỹra Ml. verkia: Man pačios akys byra besiklausant. Švnč.
pãčios ãkys užsimérkė greit užmigo: Vaikui pačios akys užsimerkė. Sk.
padỹrusios ãkys girtas: Girtas, akys padyrusios kaip šuniui. Vkš.
paskutìnę ãkį viską (atimti): Jis nori paskutinę akį iš manęs išlupti. Pn. Kad galėtų, tai paskutinę akį išplėštų. Gs.
piktà akìs niekšas: Sustingsta visos trys [stirnos], bijo pajudėti ir išsiduoti, sustingusios jos mano pasislepiančios nuo piktos akies ar kokio vamzdžio. Ap.
pìlnos ãkys užtenka, pakanka; užtektinai, pakankamai: Dvi lėkštės – pilnos akys. Mrj. Dešimt avilių – ir pilnos akys. Vrn. Atvežk dar tris vežimus mėšlo, ir pilnos akys. Grl. Kad mumiem pilnos akys abiem darbo!. Lp. Man darbo pilnos akys, kur tik pažiūrai. Mrc. To darbo tai pilnos akys, negali apsigint. Alv. Darbuju ir darbuju, man darbų pilnos akys. Pls.
plãčios ãkys
1.apie pastabų: Svečio akys plačios. Trgn.
2.dideli norai, daug nori: Žmonių plačios akys, tik duok. Krš. Nieko nepadarysi, kad toks žmonių gymis – vis akys plačios ir plačios. Sk. Tavo tik ką akys plačios: ir to, ir to prašai, o nieko nevalgai. Ut. Akys plačios, daug nori, daug užima. Vl.
3.daug darbo: Oi, man plačios akelės per visą rytą. Arm.
plačiomìs akimìs baugiai, nustebus: Moteriška plačiomis akimis į brolį žiūrėjo. LzP. Tu kaip tas kiškis: kur tik žiūri – vis plačiom akim. Gric.
plačiàs akìs turė́ti daug norėti, būti godžiam: Per daug jau ans plačias akis turi – nė[ra] ir nė[ra] gana. Jnš.
ãkys platèsnės už pil̃vą Trg. sakoma tam, kuris nesubaigia valgyti pasiimto maisto:
prastų̃ akių̃ apie galintį apžavėti: Tas yra prastų akių, tas gali sužavėti. Šlu.
prãstą ãkį užmèsti apžavėti: Prastą akį užmetė, ir susirgo karvė. Šts.
pur̃vinos ãkys nešvari sąžinė: Atėjo purvinom akim ir lenda dar. Vlkj.
sàvo akimìs netikė́ti stebėtis: Žiūriu ir savo akim netikiu – ką jis dabar daro!. Rm. Savo akimis netikėjau, ką pamačiau. Jrb. Atjoja! Netikiu savo akimis. Tėvas ant bėrio, o antras arklys tai lyg mano širmis. Dovyd. Vasaris netikėjo savo akimis! Juk tai jo pirmasis eilėraštis! Išspausdintas. Myk-Put.
savomìs akimìs netikė́ti stebėtis: Mes tikime žodžiamus jo, o jie netikėjo akimus savomus. Dk.
skersà akimì
1.šnairomis: Prieš apsiklodamas galvą skersa akimi pažiūriu: stovi jis (telefonas) juodas, numeriai žvilga, gyvu pinigu už jį moku, o jis tyli. Dovyd. Karalius skersa akimi žvilgteri į Lankutėną. Simon. Dainius skersa akim dirsteli į vyrus prie Našliūniuko kombaino. Bub.
2.prastai vertinant: Ačiū, sveteliai brangieji, kad valgot, pamylėjimo nepeikiat, skersa akim širdies neužduodat. Balt.
nė̃ skersà akimì neveizė́ti visai nekreipti dėmesio, nesidomėti: Kai jauna buvau, aš į vaikius nė skersa akia neveizėjau. Užv.
nė̃ skersà akimì nežiūrė́ti visai nekreipti dėmesio: Jis į mane nė skersa akia nežiūri. Kair.
smaĩlos ãkys pavydus, godus: Niekados nerodyk viešai kokio gero daikto, nes ir valdžios, ir žmonių akys smailos. rš.
smailiomìs akimìs godžiai: Vaikai smailiomis akutėmis lydėjo kiekvieną iš vežimo keliamą ryšulėlį. Pt.
stačių̃ akių̃ tiesus, atviras: Stačių akių žmogus. Gmž.
svẽtimos ãkys pašalinis žmogus: Čia ir nuo svetimų akių saugiau, jei kas iš pašalaičių netikėtai užbėgtų su kokiu reikalu. Myk-Put. Rokas išspaudė ašarėlę dėl svetimų akių, kai abi bobos su šeimos galva atsisveikino. rš. Vyrą pati galiu išsirinkti, nereikia man svetimų akių. Šein.
ãkys šlãpios
1.apie sunkų, varginantį darbą: Jam darbo – net akys šlapios. Mrc. Nuo darbo akys šlapios. Pv. Pjaunam kasdien sulinkę, net akys šlapios. Dbč.
2.apie nelaimę: Man arklys nuklimpo, man ir akys šlapios. Rod.
šlapiomìs akimìs girtas: Parvažiavo šlapiom akim – nereikės jam ir sėt. Gs.
ãkys šlapiojè viẽtoje apie nuolat ar greit verkiantį: Tikrai, jau jo akys turbūt šlapioj vietoj, kad tiek daug rėkia. Pnd. Turbūt jo akys šlapioj vietoj. Erž.
šunìnės ãkys apie begėdį: Jai tai reikia šuninių akių ir nuvažiuos tenai. Str.
šùniškas akìs turė́ti būti begėdžiu: Aš neturėčiau tokių šuniškų akių. Ėr.
šviẽsios ãkys protingas, išprusęs, išsilavinęs: Akės šviesios i protas aiškus, o senis. Krš. Kaip negražu, gali padyvyti – arbata be sviesto, plika mėsa, sūris ir juoda duona... Čia, matyti, šviesesnės akys. Žem. Eik, vaikel, mokyklėlėn – vis jau bus šviesesnės akys. Skrb.
šviesiomìs akimìs su džiaugsmu: Parvažiuok, mes tave pasitiksim šviesiomis akimis. Dkš.
akìms šviesiaũ pagerėja savijauta, geriau: Užvalgai, ir akim šviesiau. Šn.
akysè šviesiaũ
1.pagerėja savijauta, geriau: Kaip tu kenti! Piršto negalima užkišti! – atsegė Pakštienė apykaklę. Net šviesiau akyse. Dovyd.
2.smagiau, linksmiau: Kaip išgirdau lietuvišką kalbą – akysa šviesiau. Rod.
akysè tamsù
1.silpna, bloga: Tamsu akysa, ir brinkterėjau. Drsk. Akyse tamsu – nusilpęs labai. Vlkv. Krizo akyse net tamsu pasidaro. Cvir. Oi, tamsu akyse pasdarė, nieko neregėt. Grv.
2.liūdna: Iš mūsų arklių dar neėmė, bet nuo tokios žmonių aimanos net akyse tamsu. Pt.
tà akimì nežiūrė́ti ignoruoti, nesidomėti: Ta į jį net ta akim nežiūri, turi ji geresnių. Jnš. Į kavalierius daugiau anė ta akia nežiūrėsiu. Kair.
tomìs pačiomìs akimìs visai nemiegojęs: Ryt reikės važiuoti tom pačiom akim. Dglš. Šiandien dar tebesu tom pačiom akim kaip ir vakar, naktį nė kiek nesudėjau akių. Lnkv. Šįryt tom pačiom akim atsikėliau, nežinau, kas man buvo. Sk. Iš vakarykščios tomis pačiomis akimis. Žem. Kitąsyk, būdavo, tom pačiom akim turiu dirbt. Grš. Kaip atsiguliau, taip ir atsikėliau tom pačiom akim. Alz. Dabar tu čia penkius varstus tenai (į vestuves), paskui paryčiais vėl krėsk rasą atgal, paskui tom pačiom akim.... Andr.
tiẽsios ãkys Rs. apie teisingą, atvirą žmogų:
tiesių̃ akių̃ apie teisingą, atvirą žmogų: Koks malonus žmogus ir tiesių akių!. Šk.
užpìltos ãkys girtas: Užpiltos akys buvo, pats nežinojo ką darąs. Ll. Parėjo užpiltoms akims. Vdžg.
užrištomìs akimìs nieko nesuprantant: Negali gi doras sveikas žmogus užrištom akim visą amžių pušinėti. Gric. Tai įstaiga, kurioje dirbama užrištomis akimis. rš.
užrū̃kusios ãkys nepastabus: Nereikia ažrūkusioms akims būtie, ir pats paregėsi. Grv.
vakarýkštėmis akimìs visai nemiegojęs: Kad nors truputį būtų tekę pamiegoti, o dabar vakarykštėm akim – labai sunku. Lnkv. Tebesu vakarykščiomis akimis. Šts.
víena akimì
1.apgraibomis, paviršutiniškai: Viena akia mato, visa burna šneka. Mrj. Duris užtrenkė vėjas, ir jis, jas atidarydamas, viena akimi matė parduotuvės žmones. Ap.
2.slapta (žiūrėti): Aš viena akia žiūrėjau, ką jis veikia. Mrj.
nórs víena akimì sakoma trokštant ką pamatyti: Ir popiežius kartu! Dievuliau tu šventas, kad nors viena akimi pamatyčiau.... Vien.
vienomìs akimìs visai nemiegojęs: Vienomis akimis parvažiuosime į namus. Yl.
akysè žãlias nekenčiamas: Tu man žalià akyse, aš tavęs nenoriu regėt. Dv.
akysè žãlia silpna, bloga, sunku: Man šiandien taip negerai, taip silpna, tik akyse žalia. Prn. Kaip davė man galvon, tai net akyse žalia pasdarė. Slk. Kai traktorium šieną sustumia, tu išplėšk – žalia akyse. Slm. Ir Panevėžin nešiau – net žalia akyse. Mžš. Netoli namų jau man akyse žalia žalia. O per pakinklius taip ir linksta. Cvir. Kai užkėlė man didelį maišą žirnių, tai net žalia akyse pasidarė. Vad.
akysè žãlia atliẽka nusibosta: Guliu, kol akyse žalia atlieka. Kp.
žẽmos ãkys trumparegis: Tai kad mano žemos akys. Lb.
akìs apdérgti padaryti gėdą: Kad sau – sau, ale ir tėvams akis apdergė. Škn.
akìs apduĩlinti apgauti: Jis man norėjo akis apduilint. Vrn.
akìs apdùiti apgauti: Pakalbėjo, pašnekėjo gražiai – visiem durniam akis ir apdujo. Sv.
akìs apdū̃linti apgauti: Jam akis apdūlino. Knv.
akìs apdùmti apgauti: Jis nori man tik akis apdumti. Alk. Sveika, Marija, loskos pilna, – jau nebepoteriaudama, bet kad apdumtų tėvui ir dukterims akis, šnibždėjo ji išsikryžiavojusi žemėje. Vien. Tau, seni, turbūt akis apdūmė. Vaičiūn. Ir taip tu man akis apdumk. Sav. Ano neklausk, anas moka akis apdumti. Sd. Nemanyk, kad akis apdumsi, aš kiaurai tave permatau. Varn.
akìs apeĩti apgauti: Nuo to sykio jis dar gudriau apeina caro bernų akis. Cvir.
akimì apibė́gti apžvelgti: Ima noras pažiūrėti ir dar kartą visą apylinkę akimi apibėgti, susiprasti su ja. Šein.
akimìs apibė́gti apžvelgti: Simonas akimis apibėga pievą, valandėlę kažin ką sau mąstydamas. Dovyd.
akìs apipū̃sti miglà primeluoti: Apipučia migla akis ir įveria velnį į durų tarpą. Šts.
akìs aplipìnti šū́du vlg. padaryti didelę gėdą: Aplipino vaikas šūdu akis. Mrj.
akìs apmáuti apgauti: Neimk tu tos nedorėlės, žegnokis tu nuo jos, nesiduok akių apmauti. Žem.
akimì apmèsti apžvelgti: Aš pakilęs apmečiau akia apygardą, kur dingt. Piet. Jis apmetė akim sodną. Šl.
akimìs apmèsti apžiūrėti: Daktaras apmetė akimis ranką. Dr. Vėl apmeta jį akimis nuo galvos lig kojų. Šein. Sidaravičius apmetė akimis visus susirinkusius. Švaist.
akìs apmõnyti apgauti: Man komediantai buvo akis apmoniję. K. Tu tik pažiūrėk, jis tau akis apmonijo: davė ne pinigą, bet paprastą popierių. Zp. Apmonijo akis vaikiui, ir gana. Šll.
akìs apmuĩlinti apgauti: Mes negalime duoti akių apmuilinti!. Simon. Kitiem – kitiem, ale tau, aš nesuprantu, kaip tiek galėjo akis apmuilinti: tu, rodos, nusimanydavai. Brs.
akìs apmùlkinti apgauti: Apmulkinau visiem akis ir likau teisus. Brt.
ãkys aprasójo pravirko: Vaiko vėl akys aprasojo. Šl.
akìs apsidérgti pasidaryti gėdą, užsitraukti nešlovę: Na, ta ir apsidergė akis bezyliodama po vakarėlius. Škn.
akìs apsidìrbti gėdą pasidaryti: Apsidirbo akis su tuom piemengaliu, kaip kokia žiopla. Jnš.
ãkys apsìdumia praranda orientaciją: Jei akys apsidumia, reikia atsisėsti ant žemės, ir atsitekėsi. Pp.
akìs apsikrapštýti apsitvarkyti: Dar tik baigėm cukrinius runkelius, tai jau galėjom akis apsikrapštyt. Mrj.
ãkys apsiniáukė nusiminė: Kai sužinojo, kad Juozas vedė – akys apsiniaukė. rš.
akìs apsipìlti nusigerti: Jis taip ir ieško apsipilti akis. Antš. Jis dažnai akis apsipylęs vaikščioja. Mrj. Gerai tokiam žmogui: išėjo, akis apsipylė, parėjo, kitą dieną vėl iš naujo. Ldv.
akìs apsišìkti vlg. pasidaryti sarmatą: Apsišiko akis su tuom piemengaliu kaip kokia žiopla. Jnš.
ãkys apsìšvietė prasigyveno: Akys biskį apsišvietė, tai didžiuojas jau. Rmš.
ãkys apsitararãvo nesugeba blaiviai protauti: Ką darysi, kad jai akys apsitararavo – tegu teka už to girtuoklio. Jrb.
akìs apsiver̃sti labai daug turėti, gauti: Turi visko, javais akis apsiverčia. Sk.
akìs apstùmti apgauti: Tau jau akis apstūmė, tai nieko neregi. Grv.
akìs apsùkti suvedžioti: Baidyklė apsuko man akis. Šts.
akìs apšìkti vlg. apšmeižti: Ta boba akis apšikė. Tr.
ãkys aptẽko labai įskaudino pikti žodžiai: Kad duoda žodį, tai ir akys aptenka. Krž. Žodį kad mes, akys aptenka. Tl.
ãkys aptẽkusios labai daug turi: Mėsos, klebonijoj kad buvau, akys aptekusios. Šts.
ãkys aptẽmo
1.pasidarė silpna, apėmė svaigulys: Kraujas mušėsi į galvą, ir man akys aptemo, nieko nebemačiau. Skrb. Įkritau vandenin, tai ir aptemo akys. Pnd. Nei iš šio nei iš to akys aptemo, galva susisuko. Kair. Kartais akys aptemsta nuo nuovargio. Dovyd.
2.pasidarė skaudu: Užmeta žodį tėvams, kad ir akys aptemsta. Lk.
akysè aptẽmo pasidarė silpna: Stepukui net akyse aptemo, taip didysis palenkė pirštus. Cvir. Taip smarkiai užgavo mane tie žodžiai, kad man aptemo akyse ir ausyse skambėti pradėjo. Šein.
akìs aptę̃sti apgauti, užburti: Kiba ana jam akis apitęsė, kad anas ją paėmė (vedė). Vdš.
ãkys aptìško skaudu, baisu pasidarė: Kad rėš, ir akys aptikš – tokie dabar vaikai. Jd. Padrebia žodį – ir akės aptinška. Krš.
akìs apvélti apgauti: Aš negraži: dažau veidą – apveliu žmonėms akis. Pn.
ãkys apžaliúoja darosi bloga, galva svaigsta: Staigiai atsistoji, akys apžaliuoja. Rdn. Pasilenkiau ir apžaliavo akys. Šts.
akìs atgrę̃žti susiprotėti: Atagręžė akis, grįžo namo. Aln.
akìs atidarýti
1.padėti suprasti: Dabar tamsta man akis atidarei. Jnšk.
2.šiek tiek pamokyti: Jam jau akys atidarytos – moka skaityti, rašyti. rš. Tėvai jam akis atidarė, į mokslus leido. Lnkv.
3.gerai apžiūrėti: Pirma reikia akis atidaryti, tik paskui pirkti. Šll.
akìs atidègti patirti gėdą: Nebūk per drąsus – akis atidegsi, nebūk per lėtas – dalies neteksi. Žg. Nešok staiga – akis atidegsi. Žem.
akìs atideñgti kiek pamokyti: Jis mums akis atidengė. Prn.
akių̃ atitráukti negalė́ti
1.labai gėrėtis, žavėtis: Užtat ir taviškiai ponai nuo mūsų Palmutės ir akių negali atitraukti. Vien. Saulė matė jos šviesią galvą ir negalėjo atitraukti nuo jos akių. Mont. Žiūriu į tavo paveikslą, akių atitraukt negaliu!. Nėr. Jis ryte rijo puslapius, negalėdamas nuo jos atitraukti akių. Vencl. Skaitai [žinutes] ir akių negali nuo jų atitraukti, tarytum į kokį žemčiūgą, brangiausią akmenį žiūri. Šein.
2.labai gailėtis: O motina tarytum jos ir negirdi. Ji dar giliau susimąsčiusi sėdi prie savo kūdikio ir negali nuo jo akių atitraukti. Vien.
akìs atkabìnti padėti suvokti, susiprasti: Akis jam tėvas atkabino. Krtn.
akìs atkasýti šiek tiek pamokyti: Atkãsėm savo vaikui akis – vis nebus toks žemės kurmis kaip mes. Yl. Laikraštis atkãsė žmonėms akis. Žem.
akìs atkàsti pasimokyti, pragudrėti: Jis jau yra akis atkasęs. Rs. Kad jau akis atkasusi esi, tai jau neblogai. Trkn.
akìs atkélti pažvelgti: Jis galėjo laisviau atkelti akis, galėjo kiek apsidairyti. Šein.
akìs atkìšti neig. nejaučiant gėdos ateiti: Kaip jinai ten atkiša akis, visaip prilojus!. Bsg. Bijo ir akis atkišt, tiek juokų prikrėtęs. Krš.
akìs atkrapštýti pralavinti, pamokyti: Žmonėms dabar yra akys atkrapštomos, visur tų mokyklų pristeigė. Plng.
ãkį atkreĩpti
1.pastebėti: Neatkreipiama akis, betariant, į svarbiausią gyslą. Gric.
2.sudominti: Didysis Antanas pasigavęs ėmė glėbesčiuoti Petrutę, savo smagumu atkreipdamas mokytojos ir jau besirenkančių žmonių akį. Ap.
akìs atkreĩpti
1.sudominti: Norėdamas atkreipti ant savęs valdžios akis, rašo pats sau bauginančius laiškus ir kiša juos savo viršininkams. Kudir.
2.susidomėti: O šiam trečiam pagailėjo, širdelė skaudėjo, kad mergelė neatkreipė ant manęs akelių. JD. Kai kas pagiria, tai ir kiti paskui atkreipia akis. Gs.
3.stebėti, sekti: Turėsime ant ko atkreipę akis ir visus negerus jo darbus žymėsime. rš.
ãkys atkùto atsitokėjo, susiprato: Jam atkuto akys daugiau durų nedarinėt. Pl.
akių̃ atlùpti negalė́ti labai žavėtis: Jis išsiprausė, vyru tokiu virto, kad akių atlupti nuo jo negali. Dovyd.
akìs atmérkti
1.pabusti: Akis atmerkiau, žiūriu – gaisras, langai šviečia. Sk.
2.susiprasti: Kada tu savo akis atmerksi, kiaukla tu!. VšR.
akìs atplė̃sti padaryti protingesnį: Patyrimas ne vienam akis atplečia. LTR.
akìs atplė́šti pabusti: Vaikas jau akis atplėšė, dairos. Ign.
akių̃ atplė́šti negalė́ti labai žavėtis: Inė negalėjo atplėšti akių nuo Artūro. Avyž. Vaikas negali atplėšti akių nuo vis lekiančių debesų. Ap.
akìs atpūstýti N. labai dairytis, žvalgytis:
akìs atrìšti leisti suprasti: Pasakyk jai, kad jis tavo sūnus. Atrišk jai akis. Gruš. Man atrišo akis, ir aš pamačiau, su kuo draugauju. Dkš. Tik paskui, kai laikas atrišo akis, aš supratau, kad negalima buvo dėl savo nelaimės žmonių nematyti. rš. Savo žodžio galybe vienu kartu atriša akis kaip saviesiems, taip ir svetimiesiems. Vaižg.
ãkys atsidãrė paaiškėjo, pasidarė protingas, supratingas, daug žinantis: Jau po laiko jam atsidarė akys. Slm. Nenumirsite suvalgę, bet atsidarys jums akys, it dievai būsite žinantys gerą ir piktą. Valanč. Neatsidarai akis, atsidarai mašną. Snt. Tik dabar atsidarė maskolių akys, ir jie akivaizdžiai pastebėjo, kad labai klydo. Švaist.
ãkys atsìdengė pradėjo suprasti: Atsidengė jam akys. Gs.
akìs atsikàsti geriau įsižiūrėti: Liurbi, akis atsikask!. Dr.
akìs atsikrapštýti
1.pasidaryti akylam, pastabiam: Juk ar tai jau kas, jeigu gaspadinė pasakė atsikrapštyti akis, nebūti miego pūcei ir nedirbti kaip antrininkei. Simon. Atsikrapštyk akis, ir rasi. Grdm. Atsikrapštyk akis, gal patsai pamatysi, kur gyvulius ganysi. KrvP.
2.prasilavinti: Ano visi vaikai buvo atsikrapštę akis. Ms.
ãkys atsimérkė pasidarė palankus: Milius prisipažino Birutę mylįs, tik jokio atsakymo nebuvo gavęs. Šiaip ar taip, jos akys būt atsimerkę, jei ne tas Algirdas. Marc.
ãkys atsirìšo susiprato: Pamatysi, atsiriš ir jiems patiems akys po laiko. Jnš.
akysè atsistójo iškilo vaizduotėje, prisiminė: Jo akyse atsistojo jaunos merginos paveikslas. Bil. Akyse atsistoja Edvardo motina, iš vandens ištraukta poniška moteris. Dovyd. Akyse jam atsistoja kvatojanti lapė, dūmais springstanti. Šein.
akìs atsišlúostyti kiek pasimokyti, apsišviesti: Katras jau biškį atsišluostęs tas akis – jau supranta. Trk.
akìms atsišviẽsti pasiskaninti: Vis sviesto kruopelė – bus akim atsišviesti. Jnš.
ãkys atsivė́rė suprato, paaiškėjo: Akys atsivers, kai bus per vėlu. Simon. Atsivėrė akės po laiko. Krš. Man viskas aišku, Veronika. Seniai. Tačiau kaip reikiant tik šiandien atsivėrė akys. Avyž. Gėrė gėrė, prasiskolinęs buvo vis, o paskui tai akys atsiveria. Imb. Tada jų akys atsivėrė, ir pažino jį. Bret. Bus laikai, atsivers jūsų akys, ir pamatysit, dėl ko taip darau. Švaist.
akìs atsižìbinti turėti didelę gėdą: Prisikvietei svečių man nieko nesakęs; privažiavo, o aš neturiu ką paduot ant stalo – atsižibinau akis iš sarmatos. Jž.
akìs atstatýti nekantriai žiūrėti tikintis ko: Pareini namo, vaikai atstatę akutes – nori valgyti, o paduoti nėra ko. Rm.
akìs atsvìlti prisidaryti gėdos: Ko lendi čia, ar akių atsvilti?. Klp.
akìs atšviẽsinti pagerinti savijautą: Ta kava man akis atšviesino. Šll.
akìs atšviẽsti
1.padėti suprasti: Aš tau atšviesiu akis!. Ll. Tu mums atšvietei akis. Skr.
2.nustebinti: Kai aš parodysiu štuką, tai visiems atšviesiu akis. Žem.
ãkys atšvìto
1.pradžiugo: Mamai ir akys atšvito, brolį kai pamatė. Šlu. Kai pamatė jį ateinant, tuoj jai atšvito akys. Jnš. Tėvas kaip iš miego pabudo, vaikai pradžiugo, net akelės atšvito. Žem. Atšvisdavo ir akys, kai pareidavai į aną šoną. Vlkš.
2.rūpestis praėjo, pasidarė lengviau: Tai jau, ačiū Dievui, visų Kižų akys atšvito. Žem. Išvažiavo, ištratėjo [triukšmadariai], ir akės atšvito. Krš.
3.prapruso: Atšvito svietui akės, viską žino, viską supranta, skaito. Krš.
4.praėjo baimė: Atšvito akės, atsisukau ir išėjau. Krš.
akìs atvė̃pti padėti suprasti, pamokyti: Tas mano norint trumpas raštas bene išsigalės vieniems akis atvėpti, kad jie, žvilgterėję į praėjusį gyvenimą lietuvių, susizgribtų ir imtų tarnauti savo gentei. A.
akìs atvérti padėti suprasti: Aš tamstai akis atvėriau, teisybę pasakiau. LzP. Sunku pasakyti, kas man atvėrė akis. rš. Jis suprato: negalima taip toliau, reikia jai atverti akis. Avyž.
akìs atžardýti sugėdinti: Atžardžiau prakeiktam akis prieš visą svietą. Ktk.
akìs badýti
1.būti akivaizdoje, gerai matomam: Peilis akis bado, o ji pekla žino kur ieško. Jnš. Bado akis, ir nemato. Kt. Mes matome, kas viršuje, kas stačiai akis bado, o pačiu žmogumi nesidomime. Avyž.
2.būti aiškiam: Bet kai vargai ir nelaimės akis bado, nė sutikimo nėra. Simon. Čia ne išmislai, balandėli, bet faktai, kurie visiems bado akis. Mark.
3.priekaištauti: Ėmė svetimi žmonės akis man badyti, turbūt reikės naują nupirkus įkalti. Žem. Niekam neįsipyksta, tai niekas ir akių nebado. Gs. Vytautas, į miestą išlėkdamas, po šimtą praleidžia, o man ir keletu skatikų akis badote!. Vaižg. Paskiau man akis badys, kad nesirūpinau, kad ne taip padirbau. Dbk. Bet gal ir nederėtų akis badyti – suabejojo Vainienė. Daut.
4.gėdinti: Ana ėmė jam akis badyt, o jis eina, ir gana. Škn. Sarmata labiau nei saulė bado akis. Vlk. Vėl ims man akis badyti, kaip kalės loti. Žem. Nebadyk tu man akių. Ir pūkuose vartydamiesi visoki užauga. Gric.
5.įkyrėti, kliūti, būti nemaloniam: Nebuvau ketinęs pasikartoti, juoba savo asmeniu badyti skaitytojams akis. Vaižg. Svetimas turtas akis bado. Btg. Teisybė akis bado. LTR. Čia nebadė akių uniformos nei išbadėję belaisvių veidai. Avyž.
6.traukti, vilioti: Nunešk šituos obuolius, jie visiem akis bado. Kt. Paslėpk pirkinius, kad akių nebadytų. Šn.
akimìs badýti
1.gėdinti, šaipytis: Ėmė ją visi akim badyt, gėdint, o ji nė krust. Jnš. Nėr kur dėtis – akimis visi bado. Srv. Visi ją akim bado už tokį darbą. Jrb.
2.piktai žvilgčioti, savo buvimu priminti: Nors sakyt nesako, ale neskenčia, kai akim bado. Skdt.
ãkys baĩdosi labai bjauru: Ko akys baidos, rankos nudirbs. Žd.
ãkys baĩsisi bijo: Mano akys baisisi tos popieros, kad ji didelė. J.
ãkys bą̃la
1.girtauja: Aš numanau: kad šiame laike ne namie, tai jau akys balsta. Vkš.
2.apie sunkų veiksmą: Taip sunku kelt – akys balsta. Ms. Man akys balo, kol aš gavau [pasiskolinti], o tau ne tiek bals, kol iš manęs beatimsi. End.
3.apie didelį šaltį: Taip šalta, kad akys bąla. Ign.
akìs bãlinti piktai žiūrėti, baltakiuoti: Kas yr, ko balini akis?. Kal. Ko čia balini akis, eik prie vaiko!. KlvrŽ. Jei kas netinka, sakyk, bet akių nėr ko balinti. Grg.
akysè bãstosi vaidenasi: Ką jis žino, jam akyse bastos. Krč.
akimìs bėgióti žvalgytis: Aš labai norėčiau numirti žiemą, va tokiu laiku, – šneka ji pusbalsiai, kartu su juo po tuos kalnus akimis bėgiodama. Šein.
ãkys bėgiója žvalgosi: Raiškios [Kuprelio] akys ėmė skubiai bėgioti nuo vieno daikto į kitą. Šein.
ãkys bìjo
1.apie labai gražų: Tokios puikios šukos, kad akys bijo. Šts.
2.apie labai ryškų: Jau pečius, nubaltintas su kreida, baltavo, kad net akys bijojo. LzP. Tiek skaudžiai raudonas, akys bijo. End. Kad baltai išsiskalbiam drabužius, net akys bijo. Šl. Gal nuo to ir visų langų rėmai šviesesni, o Telkšų – ką kalbėti: balti, net akys bijo!. Avyž.
3.labai daug: Darbo – akys bijo, ale nėra kada dirbt, su tuo vaiku reikia kamuotis. Jnš.
akìs blandýti
1.blaškyti miegus, busti: Jie ėmė žiovauti, akis blandyti, galvas kelti. Žem.
2.snūduriuoti: Jau aš matau, kad tu akis blandai, t. y. pusmirkos tavo akys, gulkis biškelį, pramik. J.
akimìs blandýti gėdijantis vengti žvilgsnio: Kaip šuo blando akimis, jau neturi ko sakyti. Lp.
ãkys blaũsiasi nori miego: Tau jau akys blausias, eik miegot. Užp.
ãkys bleñdžiasi nori miego: Blendžias akys kažin ko. Vb.
ãkys blýkstelėjo apsidžiaugė: Akys jam blykstelėjo, bet tai tik ant vienos akimirkos (=vienai akimirkai). Piet.
akimì blìnktelėti pažvelgti: Pro šalį eidamas blinktelėjau akimi ir supratau, kas dedas. J.
ãkys blìzga
1.džiaugiasi: Gyvumas veiduose; net paraudę. Akys blizga, lūpos praviros.... Vaižg. Akys jam blizgėjo, kaip išvydus seniai bematytą artimą ir mylimą giminę. Vaižg.
2.pyksta: Sakytojo akys blizga, skruostai įdumba, kai jis ima griausti ne pagal save gaudžiu, skatinančiu balsu. Cvir. Žvilgtelėjau į Teresę, o šios tik akys blizga. Ir kumštis sugniaužtas. Gric.
akìs blìzginti gėdinti: Kai man žmonės akių neblizgina, tai ir aš nieko nesakau. Ukm.
akimìs blìzginti spoksoti ko tikintis: Ko blizgini į mane akimis kaip katinas. Mrj. Linksmiau, kai savo litų turi, o be darbo sėdėk prie motinai ir blizgink akis, kada kas duos. Všn.
akysè bõstytis vaidentis, rodytis: Jai akyse bostos, kad jis turi paną, ir gana. Plv.
akìs bráižyti
1.neklausyti, purkštauti: Kad tos valios neturi akių braižyti. Trk.
2.užgaulioti: Mažas dar, o jau kitiems akis braižo. Trk.
akìs bráižytis vienas kitą užgaulioti: Vienas prieš kitą šokinėja, kaip katinai šerį stato, akis braižosi, purkštauja. Žem.
ãkys bū́gsta malonu grožėtis: Akys būgo nuo tų grožybių, nuo spindulių. Plng.
kur̃ ãkys bùvo sakoma kokio blogio nepastebėjus ar per vėlai pastebėjus: Motinai net rėtis iš rankų iškrito: mergaitė atrodė vos gyva, kur jos ir akys buvo, kad ligi šiol nematė. Paukš. O tu, nemeigėli, kur tavo akys buvo, kai lindai į mergų kamarą!?. Dkš. Kur jo akys buvo, kad šitokią [negražią] ėmė. Dglš.
akimìs dalýtis žvalgytis: Matydamas, kaip mergšės tarp savęs akimis dalijasi, pats suskubo. Cvir.
akìs dẽginti
1.gėdyti: Dėl netikusių vaikų visi man akis degina. Ck.
2.patirti gėdą: Kam man vis akis deginti, eik pats. Gs. Neisiu jauniman, nedeginsiu akių. Rod.
ãkys dẽga
1.labai karšta: Na ir karštybė – akys dega. Kaip tie gyvulėliai pamišky tveria!. Sk.
2.ima sarmata: Akys dega, bet širdis džiaugiasi. Trk. Akys tik dega iš sarmatos. Ds.
3.labai nori: Kai pamato vaikas kokią cackutę, rodos, net akutės dega. Gs.
4.apie pykstantį: Kai susikepešijo tarp savęs, tik akys dega!. Ds. O tau kas? – taria Šetekšna, ir jo akys dega. Dovyd.
akìs dègti gėdintis, patirti gėdą: Ak tu, krupėša, man mat reik akis degti per tave!. Krš. Reikėjo taip nedaryt, tai dabar būtų nereikėję akis prieš jį degti. Lš. Man už jo tik akis dek. Adm. Na, na! – sakau, – neįbriskim į kokią košę; susirinkimas poniškas – reikės akis degti. Žem.
akìs del̃bti į žẽmę Brt. gėdijantis vengti žvilgsnio: Pamačiau ją, žiūriu, jau akis delbia į žemę. Rd.
akìs deñgti su lentà apie mirusį: Tada gydo, kai jau su lenta akis dengia. Krž.
kur̃ akìs dė́ti sakoma gėdijantis: Kur dabar akis dėti!. Mrj. Begėdi, kur tu akis dėsi?. Skd. Ar tu iš proto išėjai! Kur aš prieš Ježulą akis dėčiau. Vien. Kur aš dingsiu, man gėda, kur aš akis dėsiu. Plt.
neįmãno kur̃ akìs dė́ti sakoma gėdijantis: Motiejui pagailo vėdarų; čia apmaudas ant šunų, čia sarmata už raktą, – nebeįmano kur akis dėti. Žem.
nėrà kur̃ akių̃ dė́ti sakoma gėdijantis: Kad uždrebi nuo antro galo, nė akių nėra kur dėti. Vkš. Miestelyje nebėra kur deda akys. Tilv. Tokia gėda. Nėr kur akys deda. Ds. O aš kaistu, o nėra kur dėti akių, bet vėl mane globsti Jonas, nes jisai užveda kalbą. Dovyd.
netùri kur̃ akių̃ dė́ti sakoma gėdijantis: Iš sarmatos neturi akių kur dėti. Kt. Veronika, jausdama jo žvilgsnį, neturėjo kur dėti akių. Mont. Dėl tavęs šitiek sarmatos apturėjau, neturėjau kur akių dėt. Kzt. Ponas Alfonsai, nevirkdyk tamsta mano dukters: ji greit neturės kur ir akių dėti. Vien. Kad atkeps tau, neturėsi kur akių dėti. Jž. Gerai, kad tamsu, žmogus neturėtum nė kur akių dėti. Paukš.
nežìno kur̃ akìs dė́ti sakoma gėdijantis: Nežinosiąs ką pasakyti, kur akis dėti. Cvir. Bet kai jie pakliūvą į sienlaikraštį, taip ir nežiną paskui kur akis dėti. Simon. Nežinau kur dėt akis iš tos sarmatos. Alz.
ãkį díegia apie labai ryškų: Ukrainoj dangus toks aukštas ir mėlynas, net akį diegia. Dovyd.
akìs dil̃binti Brt. gėdijantis vengti žvilgsnio:
akìs drabstýti niekinti, šmeižti: Tu man akių nedrabstysi!. Skr.
akìs draskýti įžūliai prikaišioti, rietis, užsipulti: Aš neisiu žmonėms akis draskyti. Bgt. Tėvo dar prisibijo, o man drasko akes. Krš. Dar vaikas, o jau tėvams akis drasko. Srv. Ko tu čia man akis draskai?!. Mrj. Bobos draskė viena kitai akis kaip katės. Tr. Boba prie žmonių drasko akis, tokia gėda. Pn. Taigi kentėk, kad skolininkai akis drasko. Mont. Janikė Petrui kiekviename žingsnyje akis draskė. Žem. Aš tokių metų tėvams žodžio nedrįsdavau pasakyti, o tu akis draskai. Daut.
akìs draskýtis bartis, rietis: Bet juk nesiriejam, akių nesidraskom. Gric.
akìs drė̃ksti bartis, užsipulti: Jin tokia pasiutus – dreskia akis dėl tų arų, net baisu. Jnš.
akìs dùmti apgaudinėti: Be reikalo dumia man akis, ne toks kvailas esu, kad tau patikėčiau. Jrb. Kas ten duos tuos stebuklus – dumia akis, ir gana. Kair. Aš manau, kad jie tik akis dumia. Cvir. Jie dumia mums akis gražiomis savo kalbelėmis. Vaižg. Kam dumt pasaulio akys!. Mont. Karaliui dumia jis akis!. Sruog. Kas iš to? – vis dar neatsileido Pinčiukas. – Man tiktai akis dūmei. Bor.
akìs dúoti išmokyti: Nuo knygnešių nupirko motinikė knygelę, sako, būt gerai vaikams akis duoti. Vg.
ãkį dùrti
1.būti akivaizdoje: Duria akį – ir nematai. Jnšk.
2.pavydėti: Pamotei duria akį, kad ta bagota. Švnč.
3.nepatikti: Motinai duria akį, kad geria. Švnč.
4.traukia dėmesį: Obuoliai sode vaikus vilioja, akį duria. Šn.
ãkį dùrk labai tamsu: Ir naktis – akį durk, nematytum, o čia ant šakos pelėda uhū uhū. Dovyd.
nórs ãkį dùrk labai tamsu: Įsiskubino Urtė į prienamį, kur taip tamsu, kad nors akį durk, nieko nematysi. Simon. Tamsu, nors akį durk. Sd.
akìs dùrti
1.nemalonu žiūrėti: Šios skarelės nepirksiu, per daug aiški, akis duria. Mrj.
2.būti akivaizdoje: Šluota akis duria, o jin kaži kur ieško. Jnš.
akimìs dùrti įdėmiai pažvelgti: Sėskis, – Stanislovas Urba duria akimis į tą kėdę, čia pat atsisuka į svečią. Zur.
ãkys dùriasi pirmiausia pastebimas: Į kurį akys dūrėsi, tą ir ėmė paršelį. Gršl.
ãkį džiū́ti labai norėti ir negauti: Ji paviršių prisigraibo, valgo, o aš akį džiūstu. Gl.
akìs ė́sti skaudinti: Šit dar vienas rasos lašas, kurs mūsų tėvynei baigia akis ėsti!. Pt.
akimìs ė́sti piktai žiūrėti: Ir ieško, ir vienas kitą seka, tai ir ėda akimis. Balt.
akimìs ė́stis vienas kito nekęsti: Bobos stovėjo ramios, tik ėsdamos akimis ir dūsaudamos iš pykčio. rš.
akìs gadìnti
1.vilioti: Paimk nuo stalo obuolius, jie čia visiems tik akis gadina. Mrj.
2.nemalonu matyti: Tos išsilupėlės lubos man akis gadina. Zp.
akìs ganýti gėrėtis: Kad nori, ir tu gali į ją akis ganyti, kas tau neleidžia. Jnš. Nuo miško pusės klojosi gerai įdirbti ir prižiūrėti laukai – brolių Vilučių žemė. Abu broliai dabar ir ganė po ją akis. Daut.
akimìs ganýti
1.stebėti (prižiūrint, sekant, žavintis): Jie juto, kad aš lyg nežiūrėdama ganau akimis jų kiekvieną judėjimą. Pt. O jis savo akimis gali ją ganyti iki valios. Simon.
2.priekaištauti: Kad tave svietas ganytų akelėmis. Arm.
akimìs gáudyti žvilgčioti norint patikti, vilioti: Ta merga tokia viliūkė, kad akimis gaudo vyrus. Jnš. Spjaudė ir akimis merges gaudė. Plv.
ãkį gélti būti pavydu: Visiems gelia akį žiūrint į tokį arklį. Ėr.
akimìs gérti žavintis stebėti, grožėtis: Sugrįžusi motina akimis gėrė sūnų. rš.
akìs gìldyti stebinti: Sudžiūvęs stuomuo gildė akis savo plonumu. rš.
ãkį glóstyti žavėti: Akį jų glostė lyriškos Nemuno apylinkės. Cvir. O tų mergelių gražumas. Taip ir glosto akį. Varn.
akimìs glóstyti žavėtis: Mūsų Laurukas... – glosto sūnų akimis Marcelė. Ap.
ãkys griū̃va nori miego: Jau reiks eit gult – galva sunki, akys griūva. Gs.
akìs įbèsti
1.be tikslo (pa)žvelgti: Staiga vėl įbedė į mane akis ir paklausė: – Ar nežinai, tamsta, kur mano Petriukas?. Bil. Rabinas vis dar tylėjo į žalią kilimą įbedęs akis. Dovyd. Sėdėjo mokytojas Daubaras, įbedęs akis į langą, rikiavo mintyse darbus. Bub. Jo akys tebebuvo įbestos į grindis čia pat ties jo kojomis. Švaist.
2.įsižiūrėti, pamilti: Pamatė mergą ir įbedė akis. Ds. Kaip inbedė akis – neatkalbėsi. Aln.
akìs įdė́ti išmokyti: Juos visus išmokslino – akis įdėjo. Žml. Aš tėvui sakau ačiū tik už tai, kad man akis įdėjo. Jnš. Vaikus aprūpinau, visiem akis įdėjau. Žg.
ãkį įdùrti įžeisti: Jai buvo nepaprastai įdomu, ar senukas profesorius ateis, ar neįdurs jam akies, kad jį nori pamatyti žydiškai skambančia pavarde moteris. Šein.
akìs įdùrti įdėmiai (pa)žvelgti: Sunervinto žmogaus nusiteikimu įdūrė akis į Gerbutienę ir sekė jos judesius. Pt. Mes visi, akis įdūrę į jį, stovime. Žem. Ėjau akis įdūręs į žemę ir nepamačiau, kaip tu praėjai pro šalį. Brt.
akìs įgáuti išprusti: Pavasariui atėjus iškeliavo Stepono sūnūs svetur pasižmonėti, kaip sakoma, – akių įgauti. LzP.
akìs įlipdýti įsižiūrėti, pamilti: Tiek jis į ją įlipdė akis, kad nebėra ant svieto jam gražesnės. Bsg.
akìs įlipìnti smalsiai žiūrėti: Neturėk akių, įlipintų į daiktus nereikalingus, kad ir nepiktus. P.
akimìs ìma godžiai (valgo): Net akim ima, kad valgo. Arm.
akìs įper̃ti įsistebeilyti: Stovi įpėręs akis vienoje vietoje. Švn. Sėdi įpėręs akis ugnin. Krėv.
kur̃ ãkys yrà apie turintį gėdytis: Ale tokia besarmatė, kur anos akys [yra]?!. Krš.
akìs įrem̃ti įsistebeilyti: Jaunoji sėdėjo vis taip nulenkusi galvą, iškaitusi, nedrąsiai akis įrėmusi į baltą sūrį, gražiai supjaustytą ant stalo. Cvir. Altarista ištisas valandas, klausydamas vargonų, prarymodavo į prieblandą įrėmęs akis. Dovyd. Akis įrėmęs tik sušnypš, sukeiks pro dantis, tik žnektels kumščiu pasmakrėn, – net ugnys per makaulę nueis!. rš.
akimìs įsigérti įsistebeilyti: Suspaudusi abiem rankom fotokamerą ir pro taikiklį žinovo akim įsigėrusi į vyrą, Margareta laukia natūraliausios, tinkamiausios veido ir laikysenos išraiškos. Šein.
akìs įsmeĩgti įsistebeilyti: Įsmeigęs akis į Gruzdžių trobas, duodavo armonikai valią. Mont. Ko akis įsmeigei taip į mane?. Šl. Gulėjo įsmeigęs akis kluono kraigan ir juto, kad galva vėl ėmė svaigti. Krėv. Gydytoja vėl įsmeigė akis į knygą. Ap. Pasirėmęs galvą į kelius atremtomis rankomis, [Dėdinas] įsmeigė akis į jūrą. Dovyd.
ãkys įsmìgo įsistebeilijo: Visų akys įsmigusios į langą, kur matyti einantis link uosyno Didysis Antanas. Ap.
akìs įspìginti įsispoksoti: Vyro pagailėti?! – įspigino ji akis į mane. Balt.
akìs įsprogìnti įsistebeilyti, įsispoksoti: Įsprogino akis į kavalierių ir sustingo visa. Vkš.
akìs įstatýti pakeisti galvojimą, nuomonę: Tai ką aš jam padarysiu – akis instatysiu?. Dglš.
akìs įstel̃gti akylai įsižiūrėti: Vaikelis įstelgė į kepyklos langą dideles akutes. prš. Įstelgę akis į jūros stiklus gėrėjomės. rš.
akìs įsvìlinti įdėmiai pažiūrėti: Šemeta piktas akis įsvilino į Andrijausko kaktą. Marc.
akìs išbadýti
1.akivaizdžiai įrodyti išplūstant: Žinau ir aš, bet tie šunys, staršina su raštininku, įdėjo mano sūnų šiemet ant prizavo... mano boba surokuoja gerai [sūnaus metus], sako: – Išimk metriką ir išbadyk jiems akis. Žem. Aš jam akis išbadysiu!. Kt.
2.sugėdinti: Man iškalbėjo, akis išbadė. Tr. Man sarmata išbadė akis, testa ir tau išbadys. Vlk. Tada akis išbado, kad notrę randa. Ml.
akìs išbadýti šãkaliu padaryti sarmatą: Palauk, aš jai šakaliu akis išbadysiu. Vlk.
akìs išbãlinęs nustebęs: Daboja net akis išbalinęs. Ml.
akìs išbriẽgzti nustebti: Ko taip akis išbriezgei, ar manęs nematei kelis metus?. Pc.
akìs išdẽgęs skubėdamas, įsikarščiavęs (ką daro): Atpuolė akis išdegęs, aš jau maniau, kad kokia nelaimė atsitiko. Srv.
akìs išdègti užsitraukti nešlovę: Ko lendi kur nereikia, dar akis išdegsi. Vvr. Mama, matyt, nori akis išdegti, kad trinies kur nereikia. Jnš. Nebūk per drąsus – akis išdegsi, nebūk per lėtas – dalios neteksi. LTR.
ãkį išdérgti apie ką negražų: Bjauri drapana – išdergė akį. Ėr.
akìs išdérgti gėdą padaryti: Tokia bjauri merga, man akis išdergė. Škn.
akìs išdraskýti smarkiai išplūsti: Aš jai ir akis išdraskysiu sutikus. Ds. Tu su ja geriau neprasidėk, pamatysi, dar akis išdraskys. Sk.
akìs išdùrti tiesiai pasakyti ar išplūsti: Išdūrė akis prieg visų žmonių. Mrk.
nórs ãkį išdùrk labai tamsu: Tamsumėlis – nors akį išdurk. Blv.
akìs išė́sti
1.įgristi, nusibosti: Mums jau ir akis košė išėdė, ale gi mūsų košinis – virk ir virk. Ds. Mėsa jau ir akis išėdė. Ds. Ta karvutė ir akis išėda. Gdr. Oi, dar išės akis ir žiema. Skdt. Bruknėsna cukraus nededa: išėdė akis šitas saldumas. Klt.
2.privarginti: Gaspadorystei reikia turėti penkios šešios katės, taip tai žiurkės akis išėstų. Vb.
akìs išgráužti įkyrėti, nusibosti: Jau akis išgraužė tas sijonas. Švnč. Bandelės akis išgraužė. Mlt.
akìs iškabìnti išplūsti: Tik dribtelk kokį žodį – akis iškabins. Kt.
akìs iškapóti primušti: Ateitų mane varyt, tai aš jiems su šluota akis iškapočia. Grd.
akìs iškė̃sti labai nustebti: Kas, kur? – klausiu aš, pašokęs ir iškėtęs akis. Bil. Jis išgirdęs iškėtė akis. Brž.
akysè iškìlti pasirodyti: Jeronimo akyse išdidžiai, net atkakliai iškyla barzda. Dovyd.
akìs iškìšti
1.trumpam išeiti: Tokiu oru negalima niekur nė akių iškišti. Gs. Oras – kad akių negali iškišti. Skr.
2.pasirodyti: Sarmata akis iškišti ir kokį žmogų išvysti. Lnkv. Akių gi neiškiši niekur, jei jaunimas visas apjuoks. Bt.
akìs iškrim̃sti nusibosti: Mėsa jau iškrimto akis. Klt.
ãkys ìšlenda
1.labai pavargsta: Akys išlenda, iki rogutes užtrauki ant kalno. Rmš.
2.miršta: Kol sulauksi vaikų, tai ir akys išlįs. Tj.
ãkys išliñdo iš kaktõs apie intensyvų darbą: Dirbk, kad akys iš kaktos išlįstų, o valgyk, kad pilvas plyštų. Prng.
ãkys išlìpo ant kaktõs labai nustebo: Ano akys ant kaktos išlipo, kad ans pamatė savo pačią. End.
akìs išplė̃sti
1.labai nustebti: Taip norisi būti namie, oi, taip norisi! Išplės akis Grytutė!. Simon. Aš guliu ant žemės ir dairausi išplėtęs akis. Mark. Rūpiu aš boboms, žiūri akes išplėtusios. Krš. Subėgo visi ir žiūri akis išplėtę. Vlkv. Atrodo, kad mudviem reikia išsiaiškinti. Ko išplėtei akis?. Cinz. Klebonas staiga išplėtė akis. – Kokiam akte [parašyta]?. Švaist.
2.nusigąsti: Juozapota sėdėjo išbalusi, akis išplėtusi. Bil. Išsigandę, išplėtę akis, žiūrime tai vienas į kitą, tai į lopšį. Bil.
akìs išplė́šęs
1.išdidžiai: Akis išplėšęs eina – net žemės nemato. Kš.
2.labai (nori): Anas daboja akis išplėšęs, kad kur ko gaut. Švnč.
akìs išplė́šti
1.labai sugėdinti: Tau akis išplėš, jeigu pas kavalierių ant namų nueisi. PnmR.
2.išbarti: Marti, kai gyvenom kartu, tai akis išplėšia, ir eik kur nori. Gdr. Ką manai, taip perpykus – neik, dar akis tau išplėš. Kt.
akìs išplė́šti gãtavas labai pyksta: Krikščionys mes šiaudiniai, susiskaldę į padermes ir gatavi vieni kitiems akis išplėšti. Vien.
akìs išplikýti sugėdinti: Išplikyk tokiai akis prie visų, tegu žino, kad ne durna esi. Jnš.
akìs išplìkęs labai skubėdamas: Parlėkė akis išplikęs; nei nieko buvo, nei ką, tik išgąsdino be reikalo. Srv.
ãkys išplìks bus sarmata: Nebūk per drąsus, akys išpliks. Rz.
akìs išpū̃sti
1.labai nustebti: Arminas iš sykio tik akis išpūtė. Piet. Mažasis berniukas išpūtė akis ir paklausė. Mont. Pamatė mane – tik akis išpūtė: jaučias, kad kalta. Škn. Jūs išpūtėt akis, kai pasakiau, kad neleisime daryti to, ko nepripažįstame patys?. Ap. Ko taip išpūtei akis, bene manęs nematei?. Lš.
2.supykti: Kad tik kas, tuoj akis išpūtė – nė žodžio. Šl.
akìs išpū̃tęs
1.atidžiai (žiūrėti): Klausyk ausis pastatęs ir žiūrėk akis išpūtęs. Gž. Ko teip žiūri akis išpūtęs kaip pelėda?. Gs. Žiūrėjau į Alyzą akis išpūtęs, tikėjau ir vėl netikėjau. Balt. Pranukas akis išpūtęs žiūrėjo, ką aš darau. Vencl. Vaikai nutilo, sustingo ir išpūtę akis spoksojo į tėvą. Mik. Išpūtę akis žiūrėjo milijonų milijonai į žydruosius ekranus. Ap.
2.labai smarkiai (ką daryti): Prie tėvo dirbk akis išpūtęs, o lito negausi. Dr.
3.labai susidomėjęs: Visas rajonas akis išpūtęs laukia, kas čia bus. Gric.
4.išdidžiai: Eina akis išpūtusi, nieko nemato. Dr.
akìs išsibadýti išsiplūsti: Kas kame beatsitiko, ką kuri pasakė, visus žodžius, visus darbus, praėjusius, jau pamirštus, iškilnojo, atkartojo, viena kitai akis išsibadė, vis greitai, vis skubinai, nė atsakymo neklausydamos. Žem. Jos gražiuoju akis išsibadė. Krkn.
akìs išsibadýtum labai tamsu: Ale lauke naktis – akis išsibadytum. Jnš.
akìs išsidraskýti apie nesutariančius: Kam muštis, velyt geruoju akis išsidraskyt. Ds.
akìs išsiim̃ti į rañką sakoma nematant akivaizdoje esančio daikto: Išsiimk akis rankon, kad nematai!. Drsk.
akìs išsilupinė́ti apie nesutariančius: Jie gražiuoju akis išsilupinės. Srv.
akìs išsilùpti apie besiplūstančius: Kad būtų primanę, tai vienas antram būtų akis išsilupę. rš.
akìs išsiplė́šyti apie besiginčijančius, konkuruojančius: Dailus vyrutis! Palkabalio mergos akis išsiplėšys.... Ap.
akìs išsipū̃tęs išdidus: Eina akis išsipūtusi, paneberinga. Dr.
akìms išsitiẽsti pasigrožėti: Buvo kur akims išsitiesti ir pasiganyti. rš.
akìs išskė̃sti nustebti: Šitas išskėtė akis. Dgp.
akìs išspìlginti stačiai išrėžti (teisybę): Atėjo, išspilgino akis ir išėjo. Šd.
akìs išspragìnti labai nustebti: Karvė darže – ir akis išspraginau. Pj. Kai pamatė mane, kad išspragino akis!. Jrb.
akìs išspragìnęs atidžiai (žiūri): Žiūrėjau akis išspraginęs, nemačiau. Pj. Akis išspraginęs skaito. Vn.
akìs išsprogdìnti nustebti: Ko taip išsprogdinai akis? Nepatinka tau mano pasakymas?. Skrb.
akìs išsprogẽnęs
1.atidžiai (žiūri): Mieguostas: veiza akes išsprogenęs ir nieko nemato. Rdn.
2.piktai (žiūri): Žiūri akes išsprogenusi, rods, svies mane kaip futbolą. Rdn.
3.smarkiai: Lekiu lekiu akes išsprogenusi – ar aš čia geresnė vaikams!. Krš.
akìs išsprogénti
1.labai nustebti: O boba, tiek pinigų pamačius, ir akis išsprogeno, ir prižadėjo niekam nesakyt. Škn.
2.supykti: Nespėjau burnos praverti, tuoj akis išsprogeno ir praplyšo. Škn.
3.ginčytis: Išsprogeno akes, neprisipažįsta. DūnŽ.
akìs išsprogìnęs
1.atidžiai (žiūri): Jis in mane akis išsproginęs žiūro. Mrj. Ko veizi akis išsproginęs, ko nieko nesakai?!. Vkš. Gražiai, brolyt, atrodai, labai gražiai. – Žiūri akis išsproginęs. Paukš.
2.stebintis (žiūrėti): Ko veizi akis išsproginusi, ar ne teisybę sakau?!. Krtn.
3.greitai, tuoj pat: Kai užaugs, akis išsproginęs bėgs iš kolūkės. Krk.
4.supykus, piktai: Ko čia puoli akis išsproginęs ant manęs?!. KlvrŽ.
akìs išsprogìnti
1.labai nustebti: Kaip aš jam pasakiau, kad Triaupų paleido iš kalėjimo, jis net akis išsprogino. Vb. Akis išsprogino, dedasi nieko nežinanti. Jnš. Ir akis išsproginau, kai pasakė, kiek kaštuos. Vvr. Tokią naujieną išgirdę tik akis išsprogino. Rs. Ko čia išsproginai, tėvai, akis, aš sakau teisybę. Bub.
2.atidžiai žiūrėti: Akes išsprogino ir nebatsitraukia. Krš.
3.apie labai supykusį: Akis išsprogino, perpykusi tik žiūri, tik žiūri!. NmŽ. Išsprogino akis ir puolė muštis. Vkš. Akis išsproginęs puola ant viršaus. End.
ãkys išsprógo sakoma ką sunkiai, jėgas įtempus darant: Akys išsprogo, kol maišą įkėliau į ratus. Rd. Akys išsprogo, kol tokį maišą atvilko. Kair.
ãkys išsprógo ant kaktõs
1.labai nustebo: Žiūrim – gi ir jie bažnyčioj; man ir akys ant kaktos išsprogo. Jnš. Nuo tos žinios jam akys ant kaktos išsprogo. Rs. Žvilgt už daržinės – man ir akės ant kaktos išsprogo: tie [vokiečiai] jau [karvei] ragus bekertą. Klm.
2.apie sunkų darbą: Kol parnešiau, ir akys ant kaktos išsprogo. Šl.
ãkys išsprùko labai nustebo: Jonui ir akys išspruko. rš.
ãkys išsprùko iš kaktõs labai nustebo: Tai išgirdus man ko tik akys iš kaktos neišspruko. Vaižg.
akìs išspùlginti labai stengtis, rūpintis: Kaip tu buvai mažas, vaikeli, tai aš skraidžiau apie tave net akis išspulginus, o dabar, regi, kokis tu geras. Arm.
akìs išsvìlinti išbarti, sugėdinti: Išsvilino tau pernai akis Mataušas. Upt. Gerus kelius gaudžiau, kad nebūtų išsvilintos akys. Dv.
akìs išsvìlti patirti gėdą: Per daug pulsi, akis išsvilsi. Jnš. Ar neišsvilai akis, žiūrėdamas pro langą?. Slv. Nebūk per drąsus – akis išsvilsi, nebūk per lėtas – dalies neteksi. LTR.
akìs iššlúostyti apgauti: Žiūrėk, kad jis tau akių neiššluostytų. Alk. Iššluostė akis sukčius: iš senų dalių sudėtą mašiną pakišo. Kbr.
ãkys iššóko patyrė vargo: Išmoks, kai akys iššoks. Jrb.
ãkys iššóko ant kaktõs
1.labai nustebo: Atnešiau, pastačiau kvietienės ant stalo, tai jam akys ant kaktos iššoko. Grnk. Tarsi klasėje būtų sprogusi bomba. Mūsų veidai ištįso, akys iššoko ant kaktos. Bub. Aš pats užprašysiu tokius krikštatėvius, kad iš nustebimo visiems akys ant kaktos iššoks. Vaičiul.
2.apie sunkų darbą: Man ir akys ant kaktos iššoko, kol mėšlą išmėžiau. Sk. Net akys ant kaktos iššoko betęsiant tą maišą. Prn. Dumiu, kiek išgaliu [švilpynę], net akys ant kaktos iššoko. Bub.
ãkys iššóko iš kaktõs
1.labai nustebo: Motinai akys iš kaktos iššoko, kai sužinojo, kad vaikas apsivogė. Kair.
2.apie sunkų darbą: Akys iš kaktos iššoko, kol iškroviau rugių vežimą. Kair.
akìs ištem̃pęs
1.atidžiai, smalsiai (žiūrėti): Ko žiopsai taip akis ištempęs?. Simon. Žiūri akis ištempęs, aš tau!. Pc. Pas krosnį sėdi trys vaikučiai, papūrę, akeles ištempę spokso. Žem. Abu tokie smaliūgai, tik ir žiūri ištempę akis, kad ką nutvertų. Slm.
2.labai smarkiai (ką daryti): Akis ištempus lėksi namo. Upt. Veršiukas bėga akeles ištempęs – gert nori. Klt. Lekia vaikas pasitikti ištempęs akytes ir krausto kišenes, ar nėr saldainių. Slm.
akìs ištem̃pti su nuostaba, atidžiai žiūrėti: Ištempiu akis. Sir. Tie mažiukai akis kad ištempia!. Jd. Ištempė akis ir tyli. Rgv.
ãkys ištį̃so prailgo, nusibodo (laukti): Akys ištįso beveizant. Dauk. Jonienei iki vakaro ir akys ištįso saulės laidos belaukiant. Žem. Akys ištįsta metų galo belaukiant. Up. Akys ištįso bežiūrint, ar nepareina. Gs. Akys ištįso nuo pat ryto tavęs belaukiant. Srv. Nūnai ištįso akys mūs žiūrėdamos į dangų. Nėr.
ãkį ištráukti apmulkinti: Kožnas nori akį ištraukt, vis tą biedną apšukot (apgauti). Ml.
akìs ištráukti apmulkinti: Iš pavydo gatavi akis ištraukti. rš.
akìs ištrė̃kšti susidomėti: Jie pasakoja apie tas dienas, kai aš su Broniu ir Juzuliu klausydavau Kuprelio pasakų; kai mes akis ištrėškę prašydavom: „Daugiau, daugiau". Šein.
akìs ištvìlkti patirti gėdą: Veizėk, kad neištvilktum akių. Štk.
akìs išvanagúoti galą padaryti: Kad pasiuto eiti kaip vilkai, maniau – akis išvanaguos. Brs.
ãkys išvarvė́jo užsilaukė: Belaukiant ir akys išvarvėjo. Zp.
akìs išvarýti išeiti laukan: Pirmą kovo – pusnės, akių išvaryt negalima. Dg.
akìs išvarýti iš kaktõs būti labai priekabiam: Jis man už tą darbą akis iš kaktos išvarys. Skr.
akìs išvélti labai nustebti: Akis išvelti gali. Grv.
akìs išver̃sti
1.labai nustebti: Žiūro akis išvertę, nesupranta dzūkiškai. Drsk. Baltrus išvertė akis ir norėjo eiti, bet Kastė jį sulaikė. Mont. Stovi išvertęs akis. An. Senoji išvertė akis, be žado spoksojo į Kazimierą, nesurasdama, kokį žodį dabar pasakyti. Balt. Žiūrėk, žiūrėk!.. – išverčia akis Maksutis. Ap.
2.labai supykti: Ko išvertei akis kaip balnis. Krs. Ašian barkšt per ranką, o anoji išvertė akis. Pnd.
3.ginčytis, prieštarauti: Ginčijasi, tik išverčia akis. KzR. Žinai, kokie jauni, pasakai ką, tik akis išverčia. Drsk.
4.išsigąsti: Tas karalius akis išvertė. Ar.
5.nublukti: Medžiaga jau išvertė akis. Lnkv.
akìs išver̃tęs
1.labai greitai: Neik akis išvertęs, bet vaikščiok povaliai. Dg. Aš taip persigandau ir bėgu akis išvertus smarkiai. Jrb.
2.labai smarkiai, sunkiai: Dirba akis išvertęs. Gs. Už šnapsą tai jis akis išvertęs dirba. Lel.
3.įžūliai, akiplėšiškai: Meluoja akis išvertęs. Gs. Eina akis išvertus, su visais baras. Lb. Vaikas drąsus, žiūri akis išvertęs. Pn. Žiūrėk, kaip žiurkė akis išvertus. Ds. Sėskis, ko vėpsai akis išvertęs?!. Gric. prk Debesys nulėkė, ir vėl saulė išvertus akis žiūri. Slm.
4.labai garsiai: Rėkia akis išvertęs kaip galvijas. Kp. Akis išvertęs ir krokia. Grdm. Pasakysi ką – rėkia akis išvertusi kaip šėtonas. Paukš. Girtas, akis išvertęs šaukia. KzR.
5.labai išsigandęs: Pamatęs šunį vaikas parlėkė akis išvertęs. Jnš.
6.labai nustebęs: Petras žiūrėjo į skerdžių akis išvertęs, lyg jo žodžių nesuprasdamas. Krėv. Dikmanas sustingo akis išvertęs. Gric. Ma[no] žentas iš Lazdijų, tai ką kaip pasakys, daboju akis išvertus. Dbč. Senis akis išvertęs žiūri; sakau – radau, mazgas guli pinigų. Slm.
akỹs išvir̃to
1.labai nustebo: Akys išvirto, kai sužinojo. Vn. Benui net išvirsta akys, kai viename jų (kambarių) pamato didžiulę nuotrauką ant sienos. Ap.
2.buvo labai sunku (ką daryti): Akys išvirto, kol atridino akmenų. Kair. Kol tokį darbą padarai, ir akys išvirsta. Rd.
3.labai išsigando: Jis labai bijo, jei kas krepšt, tai net akys išvirsta. KzR.
ãkys išvir̃to iš kaktõs labai nustebo: Lyg medinėm kojom įslinko į mokytojų kambarį, ir jam akys išvirto iš kaktos: ant stalo kūpsojo visas kalnas banderolių!. Žil.
akìs išžárdyti griežtai, tiesiai pasakyti: Išžardžiau akis velniam!. Ktk.
akìs išžãryti išgėdinti plūstant: Aš prie visų akių tai vagilkai akis išžarijau. Pkr.
akìs išžìbinti turėti sarmatos: Tokia žarijėlė, dar ne kartą akis išžibins. Ml.
ãkys į̃temptos labai nori, laukia: Akys tai karvei įtemptos bėgti prie tų žolių. Skdv.
akìs įžlìbinti įsistebeilinti: Pamato ką einant, tuojau akis į langą įžlibina. Mrj.
ãkys juõkiasi
1.labai malonu: Gražu, net akys juokiasi. Ml.
2.išgėręs: Ar jau akys juokias?. Pv.
akìs kabinė́ti būti priekabiam, reikalauti: O vaikiukai tie, sako, akis kabinėja?. Tl. Ko čia dabar man akis kabinėji?. Kair.
akìs kabinė́ti laukañ
1.įkyriai reikalauti: Nelesintos vištos akis kabinėja laukan. Šts.
2.pyktis, bartis: Tie kits kitam akis kabinėja laukan. Klk.
akìs kabìnti
1.ginčytis, užsipulti: O tu pats ką gi veiksi? Ginkis! Visom keturiom – akis kabink. rš. Kaziūnė kantri moteris, tačiau kad šitaip kas akis jai kabintų, to dar nebuvo. Bub.
2.neklausyti: Ale tik duok valią paršui (vaikui), tai tuoj akis kabina. Rs.
akìs kabìnti laũk smarkiai užsipulti: Tegu bala, jau toks, kad geresnio nereikia – dėl niekų akis kabina lauk. Jnš.
ãkys kaĩsta ima gėda: Nors akys kaista, širdis džiaugiasi. Vlkv. Kais tokiems besarmačiams akys. Ds. Dabar ir akys kaista, nėr kur atsisėsti. Šauk. Glamonėjami sakuoti pušiniai sienojai palieka ant rankovių riebių dėmių. Bet dėl jų dailidei akys nekaista. Vaižg. Sūnus prisidirba visko, o tėvams akys kaista. Varn.
akìs kaĩsti jausti gėdą, gėdintis: Lengva pameluoti, o paskui ir kaisk akis. Plng. Anie kalti, o tu akis kaisk!. Krž. Taip gyvenam tamsta, kad tik akis reikia kaist. Jrb.
akìs kaišýti prikaišioti, gėdinti: Dėl tavo maišo man akis kaišo. Dkš.
akìs kaĩtinti kęsti gėdą: Aš už tave akių nekaitinsiu. Lkš. Neisiu aš ten akių kaitint. Jrb. O aš dėl tavęs akis kaitinu. Mrj. Taip apsikiaulinęs dabar kaitink nuo žmonių akis. Ėr. Padarys ką duktė, o motina prieš visus turi akis kaitinti. Grš. Aš nesirodysiu, kam aš kaitinsiu akis. Žml. O gal Eleną? Jis kaipmat apsisuktų, ir nereikėtų kaitinti akių prieš Gelbūdą. Bub.
akìs kamšýti priekaištauti: Jis paskui man tik akis kamšys ir kamšys už tą auksiną. Lp. Tėvas vagis, tai ir vaikams akis kamšo. Lš.
akìs kapóti užgaulioti: Tu man akių nekapok!. Skdv. Tu čia man akių nekapok!. Mrk.
akìs kélti žvelgti: Jis dažniau akis kelia į lubas, rankas prispausdamas prie širdies. Dovyd. Žmogus kelia akis ir dairosi sužavėtas. Šein.
akìs kė̃sti priešintis, neklausyti: Tu iš mažų dienelių prieš mane akis kėtei. Ml.
ãkys kibirkščiúoja labai pyksta: Net akys kibirkščiuoja, kai pyksta. Lkm.
kur̃ akìs kìšti sakoma dėl gėdingo elgesio: Aš nežinau, kur akis reik kišti vagiant? – tarė kita boba, nejučiomis traukdama peilį nuo stalo ir kišdama į kišenę. Žem. Kur kiši akis šitaip padarius. Jrb. Kur kišti akis, kaip reik pasirodyti prieš žmones, kad tu toks esi, pirštais gal subadys. End.
nėrà kur̃ akių̃ kìšti apie labai besigėdijantį: Vai kiek sarmatos turėjau, kad nebuvo kur akių kišti!. Mlt.
netùri kur̃ akių̃ kìšti apie labai besigėdijantį: Padarė tokią sarmatą, kad neturėjo kur akių kišti. Ėr. Dabar jis iš gėdos neturi akių kur kišti. Jrb. Iš tos sarmatos žmogus nebeturėjo kur akių kišti. Jnšk. Tokia gėda buvo, kad neturėjau kur akių kišti. Rt.
akių̃ kláusti dairytis: Ale taigi – aikštėj padėta – neberanda! Kaip teip akių neklausti?!. Mžš.
ãkys klýsta malonu: Mašinom važinėja, gražu – akys klysta. Grk.
akìs krapštýti neduoti ramybės, vis primenant reikalauti: Akis krapšto – atiduok skolą. Rdn. Ko tu nori, ko man akis krapštai dėl nieko!. Rš.
ãkį kreĩpti
1.domėtis patinkant: Žiūriu – kreipia į ją akį tas Juozukas. Vl. Jis dargi pats ne taip jau akį į tave kreipia. Šein.
2.sutelkti dėmesį: Ypač reikia kreipti akį į klaidingus įpratimus. rš.
3.pykti: Jis ant manęs ir kreipia akį nuo to vakaro. Vl.
akìs kreĩpti
1.žvelgti: Tėvų barami [mokiniai] valgo mažai ir kreipia vis akis į langą. Šein.
2.sutelkti ar patraukti dėmesį: Kartais ir į menkniekius reikia kreipti akis. Jabl. Sūnėnas buvo atėjęs į koncertą puikiausiai pasipuošęs ir jau seniai kreipė į save svečių akis. Balč.
ãkį kum̃pinti pykti, skersakiuoti: Tai ko čia tą akį kumpini, ką jau padariau?. Jrb.
akimìs láidyti stebėti: Kur tik einu, jis vis mane akimis laido ir laido. Šl. Katinas akim tik laido, nori galuotis. Šts.
akìs láidyti stebėti: Aš žiūriu, ko į mane visi akis laido. Mrj.
akìs ant parõs laikýti merdėti: Jau mirs: jau akis an paros laiko. Ml.
akimì léisti
1.nužvelgti: Eina šiaučius per girią, akim leidžia medžius: tai kreivas, tai šakotas, nėr gero kurpaliui. Prng. Čigonė inėjus taip ir leidžia akim pirkią. Trgn.
2.žvilgsniu sekioti: Akimi leidžiu jį, kur jis eina. J.
akimìs léisti žvilgsniu sekioti: Kur tik einu, jis mane akimis leidžia ir leidžia. Šl.
akimìs lydė́ti žvelgti į tolstantį: Petrutė vaikščiojo pakrante lydėdama akimis tolstantį garlaivį. Ap.
ãkys leñda
1.ima pavydas (žiūrint): Lenda visiems akys an mano telyčią. Trgn.
2.sakoma apie bet kokį intensyvų veiksmą: Visą dieną tuos medžius vilkau – net akys lenda. Jnš. Dirbk, kad akys lįstų, valgyk, kad pilvas plyštų. Vlk. Net akys lenda, kai sperečijas, dar kad ir praudą (tiesą) sakyt. Ml. Spausk smarkiai, kad akys lįstų. Škn.
3.apie patekusį į nemalonią padėtį: Šaltą vandenį ant tų akmenų pridegusių išpila, tai šiltis būna, net akys lenda. Pls.
ãkys leñda iš kaktõs
1.apie bet kokį intensyvų veiksmą: Taip dirbau nuo pat ryto, kad akys iš kaktos lindo. Škn. Ginas, net akys lenda iš kaktos. Ktk. Sunku dirbt – akys iš kaktos lenda. Lp.
2.apie patekusį į keblią padėtį: Ėmė bobos grūstis, taip suspaudė, kad akys iš kaktos lenda. Škn.
ãkys leñda per pakáušį labai sunku dirbti: Su tais rugiais plūkis plūkis perdien, akys per pakaušį lenda – kaip sunku. Lkm.
ãkys lim̃pa
1.norisi miego: Negaliu daugiau skaityti – akys limpa. Pn. Jautė tik, kad nuvargo, nuilso, o akys lipo kaip medum išteptos. Krėv. Net akys limpa, kaip noriu miego. Pg. Einu gult, akys limpa. Mrj. Rodos, jau užmigsiu, rodos, akys pačios limpa, tik vėl krūpt – ir nemiegu. Mišk. O man baisiai akys limpa – miego noris. Dovyd.
2.norisi gėrėtis, traukia prie ko: Širdžiai tinka, ir akys limpa. LTR. Kaip vyšnia jaunamartė. Ir savos akys limpa, ir svetimas traukia. Trein.
3.traukia dėmesį: Suvokiu: visų akys limpa prie jos – mano barzdos. Dovyd.
ãkys lìpa ant kaktõs
1.apie bet kokį intensyvų veiksmą: Barbutei net akys lipa ant kaktos iš smalsumo. Čiurl.
2.apie prastą savijautą: Šįrintais akys ant kaktos lipo, sakiau, kad nekelsiu, o dabar kaip ir nieko. Ms.
ãkys lìpa iš kaktõs apie bet kokį intensyvų veiksmą: Bronės akys lipa iš kaktos – nori visus peršaukti. KlvrŽ. Akys lipa iš kaktos, o reikia kelti [rąstą]. End. Vyrai sėdi lyg stabo ištikti, akys lipa jiems iš kaktų – kas galėjo pagalvoti, kad atsiras toksai, kuris įveiks Jeronimą. Bub.
akìs lùpti
1.daryti sarmatą: Lupa akis prieg svečio ažu itus pinigus, geriau tu ją būtai nepristojęs. Arm.
2.prieštarauti, ginčytis: Regi, kaip prieš tėvą akis lupa. Tvr. Ita boba man akis lupa. Dv.
nórs ãkį lùpk visai nereaguoja: Tyli kaip žemė – nors akį lupk!. Al. Prabuvau ingi sutemų dėl itų daiktų; kad vienu asmoku (skatiku) pigiau duodi, tai ne[par]duoda, nors akį lupk!. Arm.
akìs lùpti iš kaktõs būti priekabiam: Ji baisiai bjauri – visiems akis lupa iš kaktos. Jrb.
ãkys márkstosi yra gyvas: Kol tavo akelės markstos, tavo vaikas brangus. Užv.
akìm mãtant greitai, bežiūrint: Jis gerai daro: tą kripę (kopėčias) akim matant padarė. Jnš. Ilgai neužtruksiu, akim bematant sugrįšiu. Sk.
ãkys mãto kãtę norisi miego: Vaikų akys jau katę mato. Škn.
akimì matýti negãli labai nekenčia: Jin dabar jo negali akim matyti. Jnš.
kur̃ ãkys mãto bet kur (eiti): Dar šiandien nusispjautau, mestau viską ir eitau, kur akys mato. Krėv. Dumsiu, kur akys mato, kur kojos neša. Auk. Sykiais nutariu eiti, kur kojos neša, kur akys mato, ale tuojau pradedu galvoti, juk visiems sunku. Rt. Einama laukais – kur akys mato!. Ap. Jis išėjo nė žodžio nesakęs, nepasipriešinęs. Nuėjo kur akys mato, kur kojos neša. Šein.
akìs máudyti meluoti: Ką čia man akis maudai – sakyk teisybę. Rs.
ãkys máudosi sakoma daug ko esant: Kiek tų skurlių [turguje], akys maudos. Všk.
ãkį mérkti
1.duoti ženklą: Akį merkia, kad eičiau su jais. Rm.
2.viliojamai pažvelgti: Jau ir merginom mokėjo akį merkti. Cvir.
akìs mérkti snausti: Išklausęs keletą atsitikimų, ėmiau merkti akis. Andr.
ãkys mérkiasi
1.nori miego: Eisiu miegot, nebedirbsiu, man jau akys merkias. Žg.
2.miršta: Seno niekas jau nenori, o tos akys nesimerkia. Krm.
ãkį mèstelėti
1.trumpai pažvelgti: Mestelėk biškį akį ant to žmogaus. Vkš.
2.bent kiek prižiūrėti: Mestelėk kartkarčiais akį į mano vežimuką. rš.
3.bent kiek paskaityti: Reikia mestelėt akį į gazietą. An.
akimì mèstelėti trumpai pažvelgti: Mestelėjo akim praeidamas, kaip nepažindamas. Ds.
akimìs mèstelti trumpai pažvelgti: Broliai prie Petniūnioko nieko, lyg ir nemato jo, tiktai Poviliokas mestels akimis ir nusišypso pats sau. Balt.
ãkį mèsti
1.trumpai pažvelgti: Užsikrapštau šiaip taip ant viršaus, o žemyn baisu net akį mesti; vienok žemyn reikia eiti – nori nenori. Lauc. Tuo tarpu Vasaris spėjo mesti akį į visus susirinkusius. Myk-Put. Praeidama mečiau akį į tavo darželį. Šn. Aš tai greit žmogų pažįstu, koks anas yra, na, mečiau akį ir jau žinau. Pbs. Nei akies nemetė, pro šalį praėjo. Trs. Kad tik kas brakšt – ir meta akį į duris. Pbr. Kur akį metei, ten mūs. Lz.
2.patikti: Aš gi tau sakiau, kad ji į tave akį metė, – toliau juokavo Petryla. Myk-Put. Jis meta ant Onos akį. Alk.
akimì mèsti trumpai pažvelgti: Kur tik akimi meta, ten kaip jūrės liūliuoja banguoja priešų minios. Krėv. Kaip mesti akia – vis mūsų laukai tęsiasi. Rod.
akimìs mèsti trumpai pažvelgti: Tas metė akimis su nʼištikėjimu ant Radušio. Piet.
akìs mèsti trumpai pažvelgti: Pridusdama, galvą pakreipus, akis dažnai aukštyn mesdama, ji kalbės net kiek išraudus. Dovyd.
akìs mė́tyti dairytis: Ot vaikas, jei įėjo trobon, tai ir mėto akis ant sienų ir visur. Lš. Ir štai ji, pirmiau išgąstingai akis mėčiusi į skaidrų vidudienio dangų, dabar išgąstingai seka mane. Dovyd.
akimìs mė́tyti
1.dairytis, žvalgytis: Rodos, akimis per daug po tą stubą mėto. Šmk.
2.stengtis patraukti dėmesį: Akimis tik mėto mergučės, kur vyrai – tikri juokai. Jrb.
akimìs mė́tytis žvalgytis: Mergaitė dairos baikščiai aplink, žiūri į vyskupą, žvilgterėja pro langą, mėtos akimis tarp lubų ir aslos. Šein.
akìs mìglinti apgaudinėti: Ką jis čia man akis miglina, aš jau žinau, kada jis gimęs. Jnš.
akimìs mirksė́ti apie nenuoširdžią kalbą: Jis kalbėjo ir akim mirksėjo. Vrn.
ãkys mìrksi tánkiai meluoja: Kreivaprisiegio akys tankiai mirksi. Ml.
akìs mõnyti
1.meluoti, apgaudinėti: Nemonyk mums akių, juk mes ne maži vaikai. Lž. Jie mums tik akis monija, norėdami ten privilioti. Mrj. Nemonyk tamsta man akių, – perkirto senis ir skambiai trinktelėjo lazdele. Marc. Ką jis tau akis monija, atsikrenkšk ir spjauk jam barzdon. Lš.
2.pokštus rodyti: Juokdariai turguj akis žmonėm monija. Vrb.
akìs muĩlinti meluoti norint apgauti, apgaudinėti: Na mat, išsigando caras atsišaukimų ir uždraustų raštų, tai ir muilina žmonėms akis!. Bil. Muilinti akis, vadinasi, kalbėti netiesą, vadinasi, akyse juoktis iš visų žmonių. Vien. Gali čia man akių nemuilinti, neapgausi!. Alk. Ką tu čia dar muilini akis su savo šnekomis!. Lkš. Kam muilinti žmogui akis, kad aš pats šiandiej buvau ir girdėjau. Skdt. Jis, žaltys, akis muilina. Katil.
akìs náižyti koketuoti: Na, žinai, mama, ta boba visai pašėlo: tik naižo akis prieš vyrus kaip mergička. Jnš.
akimìs nárdyti stengtis patraukti dėmesį, koketuoti: Tai smarki boba: tik akimis nardo, tik vilioja tuos vyrus. Jrb.
ãkys nárdosi merdi: Tuosyk dar prasčiau, kaip akys pradės nardytis. End.
akìs nárstyti koketuoti: Akis narsto su vyrais kalbėdama. Šts.
akimìs nárstyti
1.atidžiai žiūrėti: Ateinu in tvartą, tik akimis narsto veršiai. Rmš.
2.stengtis patraukti dėmesį: Kad narstė, kad svarstė akim tą Jonį, net iš šalies gėda. Sk.
akiẽs neatitráukti įdėmiai žiūrėti: Ažgūris įstabiai jį seka, neatitraukia akies. Šein.
akių̃ neatitráukti
1.žavėtis, gėrėtis: Bet ponas savo akių nuo jos vis neatitraukė. Mont. Kokia ji graži, – galvojo Bronius, neatitraukdamas nuo jos akių, – kokia balta... lyg lelija.... LzP. Ponai ir ponaičiai neatitraukdavo nuo Marės akių. Kudir. Kad gražybė mergos, kad jis akių neatitraukia. Btg. Atvažiavo in močią – blogutė, sudžiūvusi, susenėjus, o anksčiau akių negalėdavai atitraukt. Ker.
2.rūpestingai prižiūrėti: Pati motina stumia [vežimuką]. Jauna, sveika. Išdidi. Akių nuo vaiko neatitraukia. Šein.
akių̃ neatplė́šti
1.įdėmiai žiūrėti: Petronė pačiupinėjo pirmąjį pluoštelį pinigų ir ilgai neatplėšė nuo jo akių. Marc.
2.žavėtis, gėrėtis: Neatplėšdamas akių žiūrėjau į man pažįstamos pirkios pusę. rš.
akių̃ neatràsti nesuvokti esmės: O tu, Tekoni, matyt, taip ir numirsi akių nebeatradęs, – pasakė Alaušas. Balt.
ãkys nebìjo dū́mų nejaučia gėdos: Jos akys geros, dūmų nebijo: vakar latravojo, o šiandien eina galvą iškėlus. Krč.
akių̃ nedė́ti neužmigti: Visą tą naktelę nė akių nedėjo. Gr.
akių̃ neganýti nesivaržyti, nesigėdyti: Tokia boba akių neganys: kaip jai užeis, taip ir papils. Užp.
akių̃ neišlùpti nieko negauti: Akių jam neišlupsi. Ėr.
kõ akių̃ neišriñkti labai užsipulti: Kiti jam ko akių neišrinko. Auk.
ãkys nekė́lė daug: Mėsos nė akys nekėlė. B.
akių̃ nekreĩpti nesidomėti: Prižadu tau į visų tų dūdučių-lupučių kalbas, pliauzarojimus nebekreipti akių.... Pt.
akių̃ neléisti įdėmiai žiūrėti: Žmogus neleido akių nuo jūrių. Kudir.
akių̃ neléisti žemỹn nesigėdyti: Neleisk taip akių žemyn, aš sveiko nekaltinu. Jabl.
akių̃ nematýti nesusitikti: Man magistro ir akių neteko matyti. Vien. Nuo to karto anos nė akių nemačiau. Varn.
akysè nematýti nesusitikti: Mauk greičiau pro duris, kad daugiau akėse nematyčiau!. Rdn.
akiẽs nemérkti neatsižvelgti į asmenį, tiesiai rėžti: Nemerkia tas akies ir ant jo. Trgn. Geras būdamas ant manęs akies nemerktum. Arm.
akių̃ nemérkti nenusileisti, savo laikytis: Kaziokas akių nemerkia, kas jam priklauso, turės atiduot. Skdt. Žiūrėk, tik akių nemerk teisme, tu turi laimėt. Mlt.
akimì nemìrktelėti visai nesijaudinti, šaltai ką daryti: O tai, šuns pusė, meluoja, nė akimi nemirkteli. rš.
akių̃ nenugrę̃žti įdėmiai žiūrėti (klausantis, žavintis ir pan.): Jis žiūri ir žiūri – akių nenugręžia nuo manęs. Rm.
akių̃ nenukreĩpti įdėmiai žiūrėti: Ji visą laiką beveik nenukreipia akių nuo Martyno. Simon.
akiẽs nenuléisti būti atidžiam: Vis brisk purvyną su lazda, vis nenuleisk akies, jie taip ir laukia, kad kur ką nugriebt į šalį. Andr.
akių̃ nenuléisti įdėmiai žiūrėti (stebint, žavintis ir pan.): Bet nuo Judo namų nenuleisiu akių, kai apakinsiu visų tautų žirgus. ŠR. Sargienė sėdi ant kėdės ir nė akių nuo mūsų nenuleidžia. Žem. Patenkinti, patenkinti: jaunikis tai ir akių nuo Nastutės nenuleidžia ir kunigėliu vis kliedi. Vien. Ir Jadzė nenuleidžia nuo kunigo akių – taip ji įsiklausiusi į tas baisenybes. Myk-Put. Ana veiza ir veiza, akių nenuleidžia nuo ano. End. Žinau, kad jos nenuleidžia akių nuo šito namo. Bub.
akių̃ nenumèsti
1.rūpestingai saugoti: Nenumesk akių – kruopos nubėgs. Lš.
2.įdėmiai žiūrėti (žavintis): Toji mergaitė tai akių nenumeta nuo Prano. Ktk.
akių̃ nenusùkti įdėmiai žiūrėti: Jis žiūri ir žiūri – akių nenusuka nuo manęs. Rm. Akių nenusuka – vis spokso, žiūri. Pn.
akių̃ nenutráukti įdėmiai žiūrėti (žavintis): Tas Jonis per tą sambarį akių nenutraukia nuo jos. Jnš.
akių̃ nepadė́si ant stãlo Tlž. reikia būti vaišingam:
akių̃ nepakélti įdėmiai žiūrėti: Nepakeldamas akių nuo skruzdėlyno [dėdė] patylom sau kalba. Dovyd.
akių̃ neparódyti visai neateiti: Nė akių neparodė iki šiol, nebent per šventes pasirodys. Žem. Bet kur buvai taip prapuolęs, kad akių nebeparodai?. Paukš. Būta man giminės: kelinti metai, kaip akių neparodo. Alv. Ir visą tą laiką, kai Blindokas su šeimininku pasimainydami olbino, lenkė Valiusę prie reikalo, Aleksiukas nė akių neparodė. Balt.
akių̃ nėrà kur̃ pasùkti darosi gėda: Akių nebėra kur pasukt nuo tavo apsileidimų!. Balt.
akių̃ neródyti
1.visai neateiti, nepareiti: Ganot po mano ganyklas, ar girdi, o pasirokuoti šaukiami nė akių nerodote?. Žem. Alfonsas į namus ir akių nerodė. Vien. Nuo pavasario sūnus akių nerodo. Vlkv. Jau bėda kokia atvarė – taip jau ir akių nerodai. Ut. Marčia akių nerodo. Klvr. Pasiskolino – nė akių nerodo. Jrb. Kai susipykom, visus metus nė akių nebrodė. Užv. Kur ji tau akis rodys: džiaugias atvežus, patupdžius ją (motiną) pas mus ir palikus. Šmk.
2.nesirodyti, neišeiti: Juočbalienė ištisai dvi savaites kaime akių nerodė – kojos nekėlė iš namų, svetimo slenksčio neperžengė. Bub. Kukuok įlindęs į savo pašiūrę, bet akių žmonėms nerodyk. Daut. Jų visa šeimyna keršelnykai: ir dukterys, kai užpyksta, tai kamaroj užsidaro kelias dienas ir akių nerodo. Lel.
akìs nérti merdėti: Pradėjo vienkart nerti brolis akis, jau galvojom, kad mirs. Gršl.
akių̃ nesáugoti žiūrėti į ką netinkamą: Bet kitą šeštadienį, per išpažintį, jis prisipažino dvasios tėvui „nesaugojęs akių, žiūrėjęs nepadorių paveikslėlių". Myk-Put.
akysè nesiródyti neateiti (nepageidaujant): Prašom pasakyti, kad jis daugiau mano akyse nebesirodytų. rš. Vis ana prieš jį stovi, o jis prašo, kad jinai nesirodytų jam akyse. Eiš.
akių̃ nesudė́ti nemiegoti: Ji per naktį nesudėjo akių. Alk. Ir brendi į vandenį, tai per naktį po to – kvenkš, nė akių nesudės, rytą visiškas ligonis. Žem. Nė akių per naktį nesudėjau jūsų belaukdama. Srv. Per visą naktį vieškeliu trenkė, klykė žmonės, žvengė arkliai, bliovė galvijai, ir Dėdelė visą naktį nė akių nesudėjo. Vien. Per visą naktį nesudėjau akių supdama tą žvieglį. Lš. Aš visą naktelę akių nesudėjau. Grv.
akių̃ nesumérkti nemiegoti: Visą naktį akių nesumerkė Grigienė – vis vartėsi nuo šono ant šono ir dūsavo. Krėv. Per kiauras naktis nesumerkė akių, kai uždegei jauną krūtinę. Mair. Vėl jį šaukiau, išblaškiau jo neramius sapnus ir jau pats akių nesumerkiau iki pat ryto. Cvir. Ištisą naktelę nesumerkiau akių, vis vaidenosi, kad kažkas šaukia mane. Cinz.
ãkys nesusimérkė negalėjo užmigti: Iš to išgąsčio man akys pernakt nesusimerkė. Ėr. Miego noriu, bet akys nesusimerkia, ir tiek. Krs.
akìs nèšti ateiti, pasirodyti (gėdijantis): Skolos neatidaviau, kaip reikia akes nešti?!. Krš.
kíek ãkys nẽša iki soties: Prisiėdžiau kiek akys neša, dabar galiu gultis. Šl.
kur̃ ãkys nẽša bet kur (eiti, bėgti): Tu pats džiaukis vietą turįs ir veizėk, kad kuomet drapanas susisukęs nespruktum, kur akys neša. LzP. Jis bėgs, kur akys neš. Piet. Eisiu sau, kur mano akys neša... pasiskandinti ar pasikarti, neko taip paniekinamai būti. Žem.
akių̃ netèkti apakti: Pamatysi, kaip pati akių neteksi beašarodama. Jnš.
akimìs netikė́ti stebėtis: Nenori savo akimis tikėti... kambarys tuščias, nė kokio Jono daiktelio nebėra... jos tik skarmalai asloje sumesti. Žem. Žiūriu ir akimis netikiu. Stovi Elena su savo nosele kaip lepšiukas. Pt. Ogi žiūriu ir akim netikiu. Sk.
akių̃ netráukia (nuo ko) apie įdėmiai žiūrintį: Elzė juto, kaip Donatas, ne mažiau už kitus nustebęs, netraukė akių nuo jos veido. Pt. Nuog daiktų nepadorių akių netraukei. rš. Čia nė žuvies nematyti! O Vincutis taip daboja, taip netraukia akių nuo paplavėlio. Tikras žvejys!. Šein.
akių̃ netrìnti nesigėdyti: Ji netrins akių teisme, paliudys. Skr.
akiẽs neturė́ti būti nepalankiam, nemėgti: Ant manęs nesibara, ale ir akies neturi. Mrj. Ant manęs neturi akies. Rod. Žmonės nelabai turi ant jo akies. Brt. Neturėjo akies ir atėmė. Krtn.
akių̃ neturė́ti nepamatyti kieno prastumo: Ar tu akių neturėjai, kad su tokiu suderėjai?!. Alk. Reikėjo akių neturėti už to kelmo ištekėti. rš. Turbūt akių neturėjo: aš sena neičia už tokio. Sk.
ãkys neužléidžia yra gėda: Kad ir širdis užleistų – akys neužleidžia. Kair.
akiẽs neužmérkti atsilyginti: Daryk gerai, nebus akis užmerkta. Prng.
akių̃ neužmérkti rūpintis: Ir nutariau: parvažiuosiu ir ištalžysiu, tegul ir svietas žino mano valią – nusikaltimas, akių neužmerkiu. Dovyd.
akių̃ neužrìšti neuždrausti matyti: Mačiau ir sakau, tu man akių neužriši. Ldv.
akių̃ neužsirìšti visur tikti, nebūti gėdai: Neužsiriš akių mergaitė nė į didžiausią gyvenimą. Žem. Rimta buvo Magdė, nenupuvusius nagus turėjo: ką paėmė, tą padirbo, niekur akių neužsirišo. LzP.
ãkys niáukiasi liūsta: Vis labiau niaukias jam akys. Alz.
akìs nudel̃bti susigėdus vengti žvilgsnio: Iš karto akis nudelbė, kad pasakiau. Žl. Maksutis sėdi nudelbęs akis. Ap.
ãkį nudė́ti pažvelgti: Niekur akies neseka nudėt, tik ant Stasios. Lp. Taip akis ir nudeda, kad tik kas. Pbr.
akìs nudil̃binti gėdijantis vengti žvilgsnio: Akis nudilbino ir eina. Dkšt.
ãkys nudìlo įgriso, nusibodo (žiūrėti): Akys nudilo beveizint į tankus, patrankas, į mašinas visokias. Šts. Prisiveizėsiu, dar ir akys nudils. End.
ãkys nudìlo ìšverkiais apie daug verkusį: Nuo tokios gyvestos mano akelės išverkiais nudilo. Tvr.
ãkys nudìlusios
1.viską gerai žino: Šiauliuose dažnai būna, anam ten ir akys nudilusios. Lk.
2.nepastabus: Čia jau man akys nudilusios. Lk.
akìs nudìrti gėdijantis vengti žvilgsnio: Kad pamatė mane, akis nudyrė ir prašliaužė. Škn.
akìs nudùrti
1.įsistebeilyti: Kristina tylėjo dantis sukandusi, akis nudūrusi į slėnį ir įsižiūrėjusi į karklus. Dovyd.
2.susisarmatyti: Pastebėjai? Pagaliau! Na, mergyte, kodėl nudūrei akis? Kodėl nuraudai? Turbūt aš tau patinku. Simon. Akimirką jis pamatė save beeinantį po pamokų namo, susitinkant akis nudūrusius mokinius, pabėgusius iš jo istorijos pamokos. Ap.
akimìs nudùrti
1.sakoma nekenčiant ko: Vokiečiai mūs nekęsdavo, galėdavo akimis nudurt. Skr.
2.piktai pažiūrėti: Kad pažiūrėjo į mane – gatava akimis nudurti, o nežinau už ką. Stak.
akìs nudùrti į žẽmę gėdijantis vengti žvilgsnio: Nusigandęs nudūrė akis į žemę ir tylėjo. Dr. Nėra ko man žemėn akis nudūrus laukti. Bub.
akìs nudùrti žemỹn nuliūsti: Ko sėdi akis nudūręs žemyn?. Alz.
akìs nudžiovìnti paguosti: Tik leiskit našlaitei akis nudžiovinti. rš.
akimìs nuglóstyti nužvelgti gėrintis: Nuglostė gerai akimis jis mane. Jrb.
akìs nukabìnti įdėmiai žiūrėti (grožintis): Vienos mergės į jį akis nukabino. rš.
akìs nuléisti
1.susigėdus vengti žvilgsnio: Kai gerai sudrepijau, tai išėjo kaip vilkas akis nuleidęs. An. Ko nuliūdai, sesule, ko nuleidai akytėles?. Dglš. Galėtumėt pabūti, – akis nuleidusi [sako] ir Marcelė. Ap. Aš nuleidžiu akis, bet kur tau – pačios akys ir per blakstienas nuogą grožybę regi. Dovyd.
2.neprižiūrėti: Tik nuleidžiu nuo vaiko akis, žiūrėk, jis jau ir kiša ką burnon. Vb. Pašėlę tie žmonės. Tik nuleidai akis, žiūrėk – ir netvarka. Gric.
akimìs nulydė́ti nužvelgti tolstantį: Šalimų sodybų žmonės pakelia galvas nuo savo darbų ir akimis nulydi važiuotojus. Ap.
ãkį numèsti pažvelgti: Tėvas akį numetė į sūnų. Brž.
akìs numèsti pažvelgti: Tik sušnekot, tuoj akis numetė į duris. Pbr.
akìs nunérti gėdijantis vengti žvilgsnio: Sesuva akis nunėrė ir nuėjo. Dv.
akìs nurem̃ti žiūrėti į vieną tašką (apie silpną ligonį): Myliutė jau visiškai akis nurėmė, jau greit mirs. Ps.
akimìs nusèkti nužvelgti tolstantį: Aš ir tau įtaisysiu auksinius batus ir žąsino plunksnas, – kalba Mikutis akimis nusekdamas ant Sūrmaišelio nukritusią žvaigždę. Dovyd.
akìs nušviẽsti nudžiuginti: Kai išsimokins vaikas, mums akis nušvies. Šl.
ãkys nušvìto
1.pralinksmėjo, nudžiugo: Kai tik ponas atsisėdo ant to paties kupsto, kur neseniai Martynas sėdėjo, tuoj jo akys nušvito. Cvir. Pradėm akys nušvito. Grdm. Pamačiau ateinant sūnų, net nušvito akys. Vb. Prasidžiugo kriaučius, net akys jam nušvito. A. Tai jau jų akys nušvito, kad aš parnešiu pinigų. Jrb. Kaip atvažiuoja vaikai, nušvinta ir akys. Adm.
2.geriau pasijuto: Kai ji tą kraują supylė, man akys nušvito. Skdv. Atsigėriau išrūgų, tuoj akys nušvito. Kair. Taip gerai tas obulas – ir akys nušvito, kai suvalgiau. Ms.
3.lengviau pasidarė (gyventi): Kai paleidė žmones iš dvaro, tai net akys nušvito. Pl.
akysè nušvìto
1.pasidarė aišku: Man iš karto nušvito akyse, lyg kas nutraukė juodą maršką. Šein.
2.pasidarė malonu: Ir malonu, kad jo apie ją rašoma. Ir dabar va beskaitant net akyse nušvito. Šein. Paskui padavė žinią, tai dabar jam akys nušvito. Lnkv.
ãkys nutį̃so labai prailgo: Akys nutįso tavęs belaukiant. Snt.
ãkys nužaliãvo pasidarė bloga: Akys nužaliavo – dantis į burną sugrūdo. Krš.
akysè nužaliãvo pasidarė bloga: Nužaliavo akėse, ir parvirtau. Krš.
akìs pabadýti
1.pasakyti teisybę (tiesiai): Aš jai pabadysiu akis, kai ateis. Rm.
2.pagėdinti: Jis jam pabadė akis prie žmonių. Ėr.
akìs pabãlinęs
1.įpykęs, įsiutęs: Tu, tu! dar čia man pradėk, to betrūko... – šaukia akis pabalinęs, – nosį nusišluostyk, paršeli!. Žem. Nereikia akis pabalinus šaukt, niekas nebijo. Škn.
2.girtas: Eina artyn akis pabalinęs: aš nei gyva nei mirus. Jrb.
akìs pabãlinti piktai pažiūrėti: Akis pabalino, maniau, kad griebs. Dkš. Pabalino akis kaip velnias. Žem. Užsigink, akis pabalink ir daugiau nieko. Grg.
ãkys pabãlo baisu pasidarė: Kaip sužinojo, kas atsitiko, tai net jam akys pabalo. Gs. Mano akys pabalo išgirdus tokį paaiškinimą. Žem.
akių̃ pabijóti susirgti nužiūrėjus: Paršiokas akių gal pabijojo – suvis neauga. Lkm.
akiẽs pabóti išsigąsti: Vaikas tėvo akies pabojo. Pvn.
akių̃ pabóti susirgti nužiūrėjus: Gal karvė pabojo akių, kad neėda?. Arm.
akìs pabrùkęs į nieką nežiūrėdamas: Piktas – eina akis pabrukęs. Šn. Kai susarmatinau, tai nuėjo pabrukęs akis. Šn.
akìs padalbìnti piktai pažiūrėti: Padalbino akis kaip vilkas. Gž. Kas jau tau nutiko, kad taip akis padalbinai. Gs.
akìs padė̃binti piktai pažiūrėti: Padėbino akis ir sėdi – pyksta. Alk.
akìs padel̃bti piktai pažiūrėti: Padelbė akis ir nė šypt. Gs.
akìs padė́ti žiūrėti (domintis, grožintis): Kur gražus daiktas, ten visų akys padėtos. Šmk. Visi į jį akis padėję. Gs. Kad ir nepažįstamas vyras įeis, tai taip akys padėtos kaip katės – linksmybė neišpasakyta. Slm. Visi tik žiūri akis ant jo padėję. Srv. Jonas visą vakarą akis padėjęs ant jos, daugiau į nieką nežiūrėjo. Stk. Visi tyliai, ramiai šneka, visų akys padėtos į Joną. Šein.
akìs padė́jęs atidžiai: Aš jam sakau, o jis akis padėjęs žiūri į mane. Pš.
kur̃ akìs padė́ti apie gėdijimąsi: Jau kas seminariją pameta, tą ir Dievas pameta. Doro žmogaus iš tokio nebus. O tėvams kokia gėda, kur ir akis padėti?. Myk-Put.
nežìno kur̃ akìs padė́ti sakoma gėdijantis: Visi jo bijojo kaip ugnies – nepagerbs tau nė žilo plauko, užvažiuos taip, jog nežinosi, nei kas atsakyti, nei kur akis padėti. Krėv.
akìs padil̃binti piktai pažiūrėti: Akis padilbino ir praėjo. Brt.
akìs paganýti pasigrožėti: Vienu žodžiu, yra pas mus kur akis paganyti. Saj. Kad gražios merginos, tai yr į ką akis paganyti. Gs. Gerai akis paganyti galima toje gegužinėje. Jrb. Mokyklos sporto salėje stalo teniso varžybos. Sirgalių gyvas velnias. Sulėkė akis paganyti. Mat žaidžia mergaitės. Bub. Smagu bent akis paganyt. Ldvn. O kur pelnas savininkui, nebent savo akis juo paganyti. ŠR.
akìms paganýti pasigrožėti: Tokia merga akims paganyti. Kp.
ãkį paim̃ti patikti: Iškart akies nepaėmė [mokytojas], tai nežinia, ar ten (mokykloje) išsilaikys. Vrn.
akìs į rankàs paim̃ti gerai pasižiūrėti ieškant: Paimk akis į rankas, ir rasi. Ms.
akìs pakabìnti
1.įdėmiai žiūrėti (grožintis): Jau ta Onelė tai visą vakarą tiek pakabinusi akis ant jo, kad net negražu. Lkč. Ji akis į Praną pakabinusi. Kv. Ko čia pakabinai akis?. Rs.
2.norėti gauti, meilyti: Parnešiau iš krautuvės silkių, vaikas tuoj akis pakabino, zirzia, kad duočia. Šl.
akìs pakaĩtinti būti sugėdintam: Dar tai pakaitins akis prieš Vincą. Mrk.
akìs pakárti tykoti, norėti gauti: Tokie svetimtykiai, tik akis pakorę ant svetimo. Rs. Šuva visą laiką akis pakoręs – mėsos duok. Ar.
akìs pakélti
1.pažvelgti: Pakeliu akis – jau beauštanti. Šts. Vaikščioji ir nė akių nepakeli, kas dedasi aplink trobas. Srv. Pakelk akis – ir pasakys. Kp. Akių ant jo negal pakelti. B. Merga pakėlė akis aukštyn ir norėjo kažką pasakyti. Krėv. Bijova kits į kitą akių pakelti, bijova žvilgterti. Šein. Ji kalbėjo lyg sau, lyg vėjui pakeldama akis į lango viršų. Dovyd.
2.žvilgtelėti: Išėjęs akis pakelk, kur vištos. Srv.
3.bijoti pažvelgti, gėdytis: Visą vakarą negalėjau akių pakelt dėl brolio šunybių. Užp. Aš negaliu į bernelį nė akių pakelti. LTR. Kad tu nepakeltum kojų nei rankelių, kaip aš nepakeliu į svietą akelių. Mrj. Bijo akis pakelti kaip vilkas. Sb. Užteks jau. Ryt negalėsim į žmones akių pakelti. Krėv. Susiremiam, kapojamės, o paskui sarmata akis pakelti. Bub.
4.atsiminti: Kaip aš akis pakėliau, tai vis šiteip ir šiteip vadina. Trgn.
(kieno) akysè pakélti geriau vertinti: Ne taip dažnai lietuvių rašytojo kūriniai pasirodydavo tada kitomis kalbomis, ir šis faktas pakėlė mus mūsų pačių akyse, ragino telktis, organizuotis, dirbti geriau ir daugiau. Vencl.
akìs pakylė́ti pažvelgti: Tas, stovėdamas iš tolo, nedrįso ir akių pakylėt. Dk.
akìs pakreĩpti pažvelgti: Į langą nedrįso nė akių pakreipti. Šein.
akìs paléisti imti domėtis: Akis paleido ant geidulių to pasaulio. Dk.
akimìs palydė́ti nužvelgti tolstantį: Šuo praleido juos eiti toliau, palydėjo akimis ir pakilęs dideliausiais šuoliais nulėkė atgal. Ap.
ãkį pamérkti
1.duoti ženklą: Akį pamerkė, kad prieičia prie ratų. Jnš.
2.viliojamai pažvelgti: Ar tik ne mergina graži tau akį pamerkė. Cvir.
3.įsiteikti: Akį pamerksi pirmininkui, tau šienas ėdamas, geras. Rd.
akìs pamèsti apakti: A jau verkiau ir akeles už tai pamečiau. Grv.
akìs panarìnti vengti žvilgsnio: Supyks, akis panarina, ir nė žodžio neišpeši. Ms.
akìs panérti
1.įsižiūrėti, pažvelgti: Kiti ant žemės pakritę, akis į dangų panėrę, sustingusias rankas keldami, atlydos klūkė. Dauk.
2.žinoti saiką: Gana gerti, reikia ir akis panerti. Valanč. Gerk ir akis panerk. LTR.
3.supykti: Dabar vėl dėl kažin ko akis panėrė. Šl. Nenori nė su žmogum sušnekt: eina akis panėrus pro šalį – pyksta. Kair.
4.mirti: Maža valgius, nemiegojus, akis tuoj panėrė. Ms. Gėrė gėrė ir akis panėrė. Slk.
akìs papenė́ti
1.tik pasižiūrėti (nieko negaunant): Nuėję tik akis papenėjom (valgyti negavom)!. Ds.
2.pasigrožėti: Mieste nors akis papeni, kad ir alkanas. Ml. Svetur važiuoja savo akių papenėti. Vaižg. Nieko nepirko, tik akis papenėjo. Aln.
akìs papū̃sti labai nustebti: Tie [plėšikai] tik papūtė akis, išsigando. Rsn.
akimìs paregė́ti negãli labai nekenčia: Aš ano nė akimis paregėti negaliu. Rt.
akìs paródyti
1.ateiti ar trumpam užeiti: Dešimtuos metuos akis parodei, tai jau reikia pamylėt. Ktk. Vienąkart parodė akis, ir nebėr. Ds. Jis tik parodė akis ir vėl pražuvo. Rm. Jeigu nenori parodyti akutes, nors žodelį atsakyki, – traukė Erdivilas, negirdėdamas balso Algutės. Piet.
2.ateiti (nesigėdijant): Reikia geram kiaulei būti, kad po visko drįstų akis parodyti. Jnš. Nepasakys [mesti žmoną], o jeigu taip ir atsitiks, žmonėms akių negalės parodyti. Gran. Apleido visą miestą su liežuviais, dabar ir pati bijo kam akis parodyti. Vvr.
akìs paržiūrė́ti ilgai laukti: Akis paržiūrėjau, rankas parrymojau, o kaip nėr, taip nėr. Gs.
akìs pasibadýti pasiginčyti: Gyveno gryčiutėj, visiem vietos užteko, ale vis tiek pasibadydavo akis. Sur.
akysè pasidãrė šviesiaũ pagerėjo savijauta: Net akyse šviesiau pasidarė. Švn.
akìs pasiganýti pasigrožėti: Buvo kur akims pasiganyti. rš. Akis pasganai gražiais žmonėm. Pl. Dulkės, šiukšlės... Nei saulės malonumo, nei žalumėlės akims pasiganyti. Švaist.
akimìs pasiganýti pasigrožėti: Dabar aš kiek sustabdau bėrį, norėdamas akimis pasiganyti visoj pievoj, kurioj dešimtys vyrų be perstoties galanda dalgius ir klosto pradalges. Dovyd.
akìs pasiim̃ti į rañką atidžiai apžiūrėti: Pasiimk akis į ranką ir atrasi. Dr.
ãkį pasikasýti truputį pailsėti dirbus: Na, gana, einam akį pasikasyt. Šl.
akiẽs pasikláusti atidžiau pažiūrėti ieškant: Akies pasiklausk, kad nerandi, pamatysi ir atrasi. Jz.
akių̃ pasikláusti atidžiau pažiūrėti ieškant: Akių pasiklausk, atrasi. Jnš. Akių pasiklausk, jei žmonių klausti nenori. Rs.
akìs pasipenė́ti pasigrožėti: Kabo dabar [lapės kailis], akis pasipeni. Švnč.
akìs pasiskõlinti iš šuñs drąsos įgyti: Iš katro šunies akis pasiskolinai eidamas duonos prašinėti?. Sml.
akìs pasismaĩlinti įsidrąsinti: Akis pasismailinsiu ir viską pasakysiu, tegu žinos. Jrb. Ėjau pasismailinęs akis prašyt. Ar.
akìs paspìginti pagėdinti, papriekaištauti: Paspigins jam akis!. Paukš.
akìs paspìrginti pajusti gėdą: Tegul vadai paspirgina akis! Išdėkit viską, ir tegul tik pamėgina nepaklausyt!. rš. Visas pyktis užgriuvo cecho viršininką Leoną Raižį, ir Viktoras galutinai pasiryžo – pamatyti jį, susitikti, tegul paspirgina akis. Bub.
akìs paspragìnti įsistebeilyti: Pamatė, akis paspragino – nebegali atsitraukti. Pj.
akìs pasprogìnęs Šts. prisigėręs:
akìs pastãtęs nustebęs, išsigandęs (žiūri): Ko žiūrai į mane akis pastatęs?. Mrj. Veiza akis pastačiusi. Nt. Žiūriu pastačius akis, kas čia dabar?. Snt.
akìs pastatýti
1.atidžiai pažiūrėti: Į šitą mergaitę visi akis pastatė, – ir vyrai, ir šinkarka. Piet. Akis pastatėm į tą vietą, žiūriam – neiškilo, ir nuskendo. Skr.
2.įtempti dėmesį: Kur negirdėsi, girdėjau, – atsakė Ivonas ir pastatęs akis ėmė klausytis. Piet. Tai žmonės, tokias pamatę, žiūrės ir akis pastatę. Rs. Ot, matai! – akeles pastatė ir laukia, kokią jis naujieną pasakys. Šein. Vaikai pasiėmė, turi būti akes ir auses pastatęs. Krš. Pastatęs akytes klauso. Snt.
3.ginčytis: Akis pastato, nieko negali pasakyti. Rdn. Aš jį prirėmiau prie sienos už šunybes, o jis pastatė akis ir pradėjo kryžiavotis. Plk. Rodos, dėk priėjęs, ir viskas, – akis pastatęs ir pastatęs. Grdž.
4.supykti, pasipiktinti: Akis pastatė: – Aš tave paskųsiu!. Pj. Kai pradėjau šnekinti, kad eitų už manęs, na, kad ta pastatė akis!.. Sako: „Iš savo rankų kojų pasijuok, ne iš manęs; aš tau ne tokia paniška esu". Žem. Pulkininkas, pastatęs akis, tik šaipėsi klausydamas Gustavo nuomonės. Pt. Motina jai (marčiai) padeda, o ji vis akis pastačiusi ir pastačiusi. Vdk.
5.nustebti: Jis norėjo, kad ir aš akis pastatyčiau, kad ir aš sakyčiau „ne, ne!" ar ką nors panašaus. Simon. Daktaras tik pastatė akis ir nieko nebežinojo ką atsakyti. Vien. Brangiai! – vėl pastatė akis savininkas. – Tamsta klysti. Tai pigiausia kaina. Vencl. Ką tu kalbi! – pastatė akis Kraujelis. – Čia reikia ir tokių kaip tu. Gruš. Kad senovės žmonės atsikeltų, akes pastatytų. Krš. Kai pasakiau, visi akis pastatė. Alk. Ko taip pastatei akis?. Klvr.
6.išsigąsti: Aš krebšt, o ji ir pastatė akis. Mrj. Sprygt sprygt per kiemą gyvatė, ir akes pastačiau!. Krš. Ko dėl tokio nieko akis pastatei? Čiagi katinas šoko. Žg.
7.mirti: Laukia, nesulaukia, kuomet jis akis pastatys. Skd. Kaip tik akis pastatysi, tuojaus pamatysi šunį su katinėliu. Trg.
akìs pasùkti pažvelgti: Tik akis pasuko – jis jau namie, kieme. Sk. Įniršęs į darbus nė akių nepasuka. Krš.
akìs pasvìlinti pagėdinti: Pasvilinsiu tau akis už tą tavo gobšumą. Paukš.
akìs pasvìlti patirti gėdą: Tie pasvyla akis, savo paties prakaite nusiprausia, ir užtenka visų kombinacijų. Gric.
akysè pašviesė́ti pagerėti savijautai: O man jau geriau, mokytoja, akyse pašviesėjo. Ap. Akyse pašviesėjo, kai dantis ant siūlo pakibo. rš.
akìs patem̃pęs atidžiai (žiūri): Jie tik pažiūrėjo vienas į kitą akis patempę. Jsv. Akis patempęs paveizėjo piktai. Šts.
akìms patèpti labai mažai (ko yra): Tik akim patept šitos uogos. Klt.
nė̃ ãkiai patèpti visai (nėra); labai mažai (yra): Mes nė akiai patepti nebeturim sviesto. Škn.
ãkį patráukti atkreipti dėmesį: Kitoj dienoj vilnijantys rugiai ir tie retuonai beržai, šakas kaip skaras nuleidę, patraukdavo akį. Dovyd.
akìs patráukti atkreipti dėmesį: Niekieno akių nepatraukia, kad pro debesis sužvilgėjusioje mėnesienoje pievos patvoriu nusitiesęs kelias šviesia juosta išsiryškino. Šein.
akysè paturė́ti pasaugoti: Paturėk tamsta tas mano vištas akyse, kol ateisiu. Jnš.
akìs pavartýti nustebti: Pirmininkas akis pavartė. Gric.
ãkys pažaliãvo
1.teko pavargti sunkiai dirbant: Iki nurausim linus, akys pažaliuos. Kt. Sunkiai kėliau, net man akys pažaliavo. Jnšk. Tegu ir akys pažaliuos, kol šieną suveš. Ukm.
2.pasidarė bloga: Jam net akys pažaliavo iš to piktumo. Rm. Taip privalgiau, net akys pažaliavo. Ps. Akys pažaliavo, galva apsvaigo, spėjo dar į lovą įsikibt. Kair.
3.nusibodo: Vis tie batviniai ir batviniai – akys pažaliavo. Vdš.
akysè pažaliãvo
1.pasidarė bloga: Neveiksi pasilenkęs, ba akyse pažaliuoja. Dv. Kai trenkė pagalys per galvą, tai net akyse pažaliavo. Rs. Tadui Tylučiui palinko pakinkliai; pasirodė, lyg lubos griūtų. Tik pažaliavo akyse. Vaižg.
2.pasidarė pikta: Senį nudegino ugnies liežuviai ir pažaliavo akyse: klebonas prasmuko pro jį alpdamas iš juoko!. Cinz.
akìs pažìbinti
1.padaryti gėdą: Vienas sūnus išėjo šunims šėko pjauti, pažibins akis ir kitas.... Vien. Tegul jai svietas akis pažibina. Klt.
2.pajusti gėdą: Teks pažibint akis, kai nutvers už rankos. Ds.
akimìs pažìbinti pajusti gėdą: Niemčius labai buvo mandras prieš vainą, o dabar tegul prieš visą svietą akim pažibina. Rod.
akìs penė́ti tik pasižiūrėti: Gal aš ten akių penėt eisiu!. Ds.
akimìs pérbėgti greitai peržvelgti: Čia pat sustojęs ties kiosku perbėga akimis pirma senesnį [laikraštį], paskui ima naujesnį. Šein.
akimìs pérbesti piktai pažiūrėti: Kad žvilgtelėjo, tai, regis, tave akim perbedė. Ds.
ãkys péreina nužiūri: Pagenda pienas, kai akys pereina. Ds.
akìs pérkelti atsimerkti: Perkėliau akis – o ana prie lovos bestovinti. Ms. Buvęs toks smertelnas, ledva akis perkelia. KlvrŽ. Tik perkėlė rytą akis, tuojau ir paleido kakarinę. Rt. Išgirdusi jo balsą, akis perkėlė. Dauk.
akimìs pérleisti nužvelgti: Dar atsigręžęs perleidžia mergą akim. Ut. Akimis perleido mane ir nuėjo. Jrb.
ãkį pérmesti peržvelgti: Kame tu viską iškilnosi – permetė akį, ir viskas. Skd.
akimì pérmesti paviršutiniškai apžvelgti: Pinigų nei neskaitė, tik akia permetė. Rod. Eisiu vištas akia permest. Pls.
akimìs pérmesti
1.peržvelgti: O tamsta šįmet taip pat atsimainęs, – kalbėjo ji, permetusi Vasarį akimis. Myk-Put. Lebedys grįžtelėjo į drąsuolius, permetė juos akimis, ir norėjo kalbėti toliau. Vien. Vilius dar kartą permeta akimis savo laukus ir apsisuka grįžti namo. Simon. Ji abu vyru akimis permetė. Dovyd. Gundė, perėjus slenkstį, dar atsigrįžo, visą kambarį akimis permetė. Šein.
2.neatidžiai paskaityti: Atnešė laikraštį, permetė akimis užsienio žinias. Avyž. Brikšt brikšt parašo, akimis permeta, ir laukan. Užv.
akimìs pérsimesti susižvalgyti: Vyrai persimetė akim ir viską suprato. Jnš.
akìs pérversti
1.piktai pažiūrėti: Pervertė akes, paveizėjo, vaikai kaip šaute nušovė!. Krš.
2.supykti: Ė jau anas tuoj akis perverčia. Ds. Jam žodį ne taip – ir perverčia akis: sunku bus su juo gyvent. Sk.
3.nublukti: Toj medžiaga akis pervertė po skalbimo. Ps. Šitos skarelės nė nemėgink skalbt – tuoj akis pervers. Všk.
4.sugesti, suplėkti: Vikiai aruode pervertė akis, visi supelėjo. Jnšk.
akìs pérvertęs nustebęs, įniršęs: Žiūro net akis pervertęs. Drsk. Bulius tik riaumoja akis pervertęs. Rs. Girtas, akis pervertęs, išsikoliojo ir išlėkė. Krsn.
akìs pìlstyti šū́dais vlg. žeminti, niekinti: Šūdais akis pilsto, o aš dar glūdėsiu!. Šmn.
akimìs plàkti atidžiai stebėti: Tuos peilius tai net akimis plaka. Arm.
ãkys plẽsta apie labai norintį ko: Daboju (žiūriu) išalkęs, kaip ponas valgo, net akys plesta. Ml. Jo akys net plesta in tave dabojant. Plš. Kai užvydo [vaikas žaislą], tai net akys plesta: duok jam, ir gana. Rš.
akìs plė́šyti
1.pavydėti: Ant kito gero akių neplėšyk, kitam laimės nepavydėk. An.
2.įžūliai kalbėti, ginčytis: Akis plėšo motinai duktė. Grv. Nesubūna su sa[vo] marčia uošvė; viena kitai akis plėšo. Pls. Neplėšyk akių, o niekas nebijo. Šmk.
3.reikalauti: Bene jis akis plėšys – renka aukas, ir gana. Plv.
akìs plė́šti koneveikti, barti, įžūliai prikaišioti: Visomis keturiomis plėšia akis kiekvienam, kuris papeiktų darbus jos sūnelio. Žem. Ar gali apsileisti, kad vaikas akes plėštų!. Krš. Susispyriojo, net akis vienas kitam plėšia. Rš. Neplėšiau akių, kad diedas mažai uždirba. Aln. Jau toks varliukas akes plėšia. Rdn. Dabar plėšiam akis ir pačiam direktoriui. RdN.
akìs plikìnti gėdinti, iškalbėti: Jau susilaukėm, kad per kiemą negalima bus pereiti. Visi akis plikina. Cvir.
akìs plikýti
1.jausti gėdą: Eisiu aš ten? Ko? Akes plikyti?!. Krš.
2.priekaištauti: Tylėk! – sudraudė motina. – Dar išgirs – paskui man akis ims plikyti, kad tu toks.... Paukš. Tai ką aš? Vaikams akis plikysiu?. Marc.
akìs plikýtis darytis gėdą: Aš akių neplikysiuos, neprašinėsiu almužnos (išmaldos). Krš.
akìs plìkti patirti gėdą: Priliurškė ta krupė visaip, o aš plikau akes. Krš.
ãkys pliñka darosi gėda: Žodį po žodžio meta, akės plinka. Krš.
akimìs plìskinti viliojamai žvilgčioti: Bjauri merga – taip ir pliskina akimis tuos vyrus. Jrb.
ãkys plýšta labai skauda: Kaip man skauda koją, net akys plyšta. Vrn.
akìs prablaškýti išmokyti, pralavinti: Išmokė ne vieną skaityti, rašyti gimtąja kalba, akis prablaškė. LzP.
akìs pradarýti
1.padėti bent kiek suprasti: Pradarė jam akis nelaimės. Dr.
2.kiek pamokyti: Gerai, kad geri tėvai, nors kiek vaikams akis pradaro. Jnšk.
akìs prakrapštýti išprusti, apsišviesti: Buvo jaunų ir pagyvenusių, jaunikaičių ir našlių, truputį akis prakrapščiusių ir visai storžievių. LzP.
akìs pralùpti atsibusti: Kaip tik pralupa akis, tai ir lenda nesiprausęs valgyt kaip kiaulė. Arm.
akìs pramérkti prasilavinti: Dar mes primokėsime, bet tik pas jus Dievo garbės išmoktų, akeles pramerktų. Vaižg.
nė̃ akių̃ pramérkti apie daug darbų: Už šitų darbų tai nei akių pramerkiu, nei rankų praskiriu. Nč.
ãkys pràmuštos labai linkęs į ką: Akys pramuštos in mergaites. Pv.
ãkys praplãto
1.labai nustebo: Ir akys praplato, kai padėjo ant stalo tūkstantį rublių. Ms.
2.geriau pasijuto: Taip nuo anų vaistų ir akys praplanta. Grg. Kad jau nutaikai vaistus, tuoj akys praplanta, o kad ne – ne. Šl.
akìs praplė̃sti pabusti: Dešimtą valandą atsikelia – akis praplečia. Grz.
akìs praplė́šti
1.atsibusti: Dar akių nepraplėšė, jau valgyt šaukia. Grš. Kartą praplėšęs akis Jurgis nustebo. rš. Tai buvo vargelis: prikelia anksti, saulei netekėjus, akis praplėšt negali – taip miego nori, o reik eit. Iš. Antanukas praplėšė akis, pasiraivė ir, nejausdamas šalia savęs senelės, ištiesė rankutes ir ėmė aplinkui grobstyti. Krėv.
2.susiprasti: Kada, pažinęs Algutės tuštumą, praplėšiau akis, netikėtai sutikau tokią Samadžiukę. Piet.
3.apšviesti: Šita knyga praplėš jiems akis. rš.
4.prasilavinti: O kaip aš matau, tai ji tik akis praplėšė. Piet.
akimìs prarýti apie pykstantį: Kad jos valia būtų, jin mane akim prarytų. Sk. Akimis prarytų, kad primanytų, kaip spalgeną suvalgytų. Rtn.
akìs prasikrapštýti
1.pabusti: Mūsų gi dalykas jai padėti akis prasikrapštyti, miegais nusipurtyti. Vaižg.
2.atidžiai pažiūrėti ieškant: Tik gerai prasikrapštyk akis, pamatysi, ar nerasi. Jnš. Prasikrapštyk akis, tada rasi. Dkš.
3.truputį pasimokyti: Prasikrapštė akes, ir užtenka. Krš. Kad tik kiek akis prasikrapšto, tuoj kaime nebegali gyvent. Jnš.
4.apsitvarkyti: Gal važiuot svečiai – jau akis prasikrapščiau. Sk. Per tuos darbus viskas ėjo, vertėsi be tavęs. Atsikeli, akis prasikrapštai – kasyklon. Dovyd.
5.prasigyventi: Jau ir mes akis prasikrapštėm. Prn. Kai vaikai užaugo, gerai gyvenom – akis prasikrapštėm. Dkš.
akìs prasiplė́šti truputį pasimokyti, išprusti: Kai parūps, tai ir akis prasiplėš. Švnč.
ãkys prasìšvietė
1.pagerėjo gyvenimas: Jau prasigyvenom, jau akys prasišvietė. Dkš.
2.pasidarė linksmiau: Saulė užėjo – mano akys kiek prasišvietė. Ml. Kai parodžiau baronkų virtinę, tuoj akys prasišvietė. Ds.
akysè prasišviẽsti pasidaryti ramiau: Tarpais [mergina] aprimsta, net akyse, rodos, prasišviečia, bet ir vėl iš naujo viską ima kėtoti ir tyliai tūžta. Bub.
akìs prasitrìnti kiek pasimokyti, išprusti: Vyručiai artojai, akis prasitrinkit, snūdumą nuo savęs nukrėskite vangų ir vagą dirvonuos tėvynės praskinkit!. Mač-Kėk. Bet visgi, tėtušėli, reikėtų, kad ir mūsų vaikas biskį prasitrintų akis. LzP. Akes prasitrynęs yra, teeinie dirbti. Krš. Literatūros ten neparagausi. Na, bet jei baigsi, gal bent iš parapijos išsigelbėsi. O gal ir prasitrinsi akis. Pamatysi didelį miestą, žmonių. Myk-Put.
ãkys prasivė́rė ėmė suprasti: Dabar Elzei akys prasivėrė. Kitokiomis akimis žiūrės ji ir į savo senelius. Pt.
akìs praskleĩsti
1.atsibusti: Akis praskleidęs valgyt šaukia, ir dar skubyk. KzR. Praskleidė akes ir prašo ėsti. DūnŽ.
2.pralavinti: Jai praskleidė akis svietas, kaip nuvažiavo į miestą jauna, t. y. praakino. J.
akìs prašlúostyti pamokyti: Tėvas sūnui kaip reik akis prašluostė. rš.
akìs prašviẽsti
1.pamokyti: Taip skelbė apaštalai, bandžiusieji tiems miškiniams akis prašviesti. Šein. Tėvas savo Baltrukui norėjo akis prašviesti, geresnio amato pramokyti. rš.
2.padėti suprasti: Jo teorija negalės prašviesti kaip reikiant mūsų akių apie tokius tamsius dalykus. Jabl.
ãkys prašvìto
1.pasidarė linksmiau: Kai ateinu pas jus, tai man ir akys prašvinta. Gs. Kai perėjova per Nemuną, akys prašvito. Jrb. Tuojaus jaunuomenės akys prašvito, visu pirmu pradėjo šokti avietėlę. Valanč. Prašvito truputį akys. „Dabartis" skelbia, jog ir pas mus ims netrukus paštas veikti. Pt.
2.pasidarė geriau, pagerėjo savijauta, sveikata: Nuo tų žolių tėvui akys prašvito. Rš. Išgerk vaistų – tau akys prašvis. Brž. O kad prikišo ranką savo nasrump savo, tada prašvito akys jo. Chyl. Kai išgėrė vaistus, tuoj akys prašvito. Kair.
3.viskas paaiškėjo, viską suprato: Kai brolelius vežė, man akys prašvito. Grnk.
4.prasigyveno: Šitaip varge gyvenom, kai akys prašvito, reikia mirt. Aln.
akysè prašvìto pasidarė linksma: Nusiprausiau, net lengviau pasidarė: akyse prašvito. Šein.
ãkys pratį̃so labai prailgo: Akys pratįs, iki sulauksit. Gs. Ko man akys nepratįso [belaukiant]. Vlkv.
akìs pratrìnti
1.pabusti: Akių nepratrynęs į ėdalą lenda. Pc. Tik spėjo akis pratrint – duok ant stalo. Sk.
2.pasidaryti sąmoningam, suprasti: Laikas būtų akis pratrinti. rš. Ne, tas milijonas dar nėra visai akių pratrynęs, dar jie klaidžioja tamsumoj. Bil. Jei matys, kad tu, žmogus, kruti, nori pratrinti sau ir kitiems akis, tuojau raudonsiūlius atatarančkins. Šein.
3.išmokyti: Juk ne kas kitas, tik Petras ir jai pratrynė akis. Myk-Put. Jiems nors dabar reikėtų akis pratrinti, nors dabar pralavinti skaityti ir rašyti. LzP.
akìs pravalýti pradėti suprasti: Tegul žiūri senis – akis pravalys. rš.
akìs praveizė́ti žiūrint ilgai laukti: Velykų kaip jau lauksma. Akes praveizėsma per gavėnią. Rdn. Akis praveizėjau belaukdamas. Valanč. Ir akes praveizėjau – kur buvai užvirtęs?. Krš.
akìs pravérti
1.pabusti: Dar akių praverti nespėjo, o jau su šaukštu už stalo sėdėjo. KrvP.
2.pradėti suprasti: Man Petras akis pravėrė. Dovyd.
akìs pražìbinti užsižiūrėti: Jau tu pražibinai akis in mergas dabodamas, ir vis dar neapsiženijai. Prng.
akìs pražiūrė́ti žiūrint ilgai laukti: Jau jie ir akis pražiūrėjo mūs belaukdami. Alv. Ji net akis pražiūrėjo piršlių belaukdama. Pšl. Akis pražiūrėjau, suolą prasėdėjau, laukte nesulaukiau. KrvP. Aš ir akis pražiūrėjau, rankas prarymojau jo belaukdama. Gs. Juk Petras negrįžo... Akis pražiūrėjau, ašaras išverkiau jo belaukdama. Lank.
akìs pričiáudėti pasityčioti: Tą dieną mes jiems akis pričiaudėjom. Gric.
akìs pridùmti apgaule patraukti į save: Galvoji tu taip, kaip galvoja Tamulis, – tarė jis. – Matyt, ir tau pridūmė akis Lamsargis. Avyž.
akìs prikaĩtinti prikentėti gėdos: Žmonelei dėl savo vyro užtenka, prikaitina akis. Ėr.
ãkį prikrė̃sti sužavėti, patraukti: Barbora jam prikrėtė akį, dabar ženysis. Kair.
akìs prikrė̃sti sužavėti, patraukti: Tam jau kokia mergelė akis prikrėtė, vaikščioja kaip nesavas. Kair.
akysè prilį̃sti ilgą laiką daug kam įkyrėti: Kiek aš prilindau ir akyse žmonėms, kad eitų kalvės statyti. Lp. Kiek vasarą man prilindo akyse su prašymais!. Lp.
akìs prirìšti sužavėti: Ypatingai graži ir originali seno Bundeshauso, nedidelio namelio, veranda. Nepaprastas skonis ir spalvų suderinimas rište pririša akis. Nėr.
akysè prisidavinė́ti vaidentis: Man akysa prisidavinėja. Grv.
akysè prisidúodyti vaidentis: Jam akysa prisiduodė. Grv.
akìs prisikrė̃sti prisidaryti nemalonumų: Matyt, jau akis prisikrėtė, kad parėjo kaip debesys. Jnš.
akìs prisipìlti nusigerti: Atsibeldė akis prisipylęs ir pradrybsojo per naktį. Jnš. Nueina į darbą ir prisipila akis, grįžta tik vidurnaktį. Šl.
akìs prisisvìlinti patirti gėdos: O su kunigu nesibarsi, akis tik prisisvilinsi ir dar užmokėsi. Krėv.
akìs prispjáuti
1.piktai ką pasakyti: Prispjovė tau akis tie ponai, ir tiek. Gric.
2.padaryti gėdos: Neprispjauk tėvams akių. Varn.
akìs prisvìlinti daug patirti gėdos: Jau davaliai močia akis prisvilino dėl to [vagišiaus] sūnelio. Ob.
akių̃ pritrū́kti apakti: Motina jau ir akių pritrūko beverkdama. Valanč.
ãkys raĩbsta
1.sakoma smarkiai ką dirbant: Ir tu dar dirbsi pas Liaudžemį, kad tau ir akys raibs!. Simon. Priseidavo taip dirbt, kad akys raibdavo, ir dirbdavai. Sk.
2.sakoma esant ko daug: Kad prisirinko žmonių – akys raibsta – nei praeit, nei pravažiuot!. Jrb. Akys raibo nuo popierėlių, širdys salo nuo saldainėlių. Trein.
3.sakoma kuo žavintis: Akys raibo nuo dangaus mėlynės, ir darėsi lengva ir giedra širdyje, žiūrint į sodo žalumą. Vencl. Širdis svaigsta, akys raibsta, o aš negaliu atsižiūrėti į visas grožybes. Dovyd. Kad tave devynios, kaip gražios – margos, net akys raibsta. Mišk.
4.darosi silpna: Perštėjo jai kelius, sukosi galva, raibo akys, ir visai nebuvo noro keltis. Vien.
kur̃ ãkys rẽgi bet kur (eiti): Dabar jau viskas. Jau bėgu iš čia, kur tiktai akys regi. Ap.
ãkį rė́žti
1.būti gerai matomam, išsiskirti: Toji elegancija ypač rėžė akį visuotinio neapsakomo skurdo fone, kuris viešpatavo lagery. Sruog.
2.netikti: Jos apsirengimas labai akį rėžia. Jnš.
akimìs rýti
1.atidžiai žiūrėti: Pro koridoriaus langą pamatęs paplente einantį žmogų, ryte rydavo jį akimis. Ap. Grigienė stovėjo pas pečių rankas po prijuoste susidėjusi ir ryte rijo vyrą akimis. Krėv.
2.godžiai stebėti (grožintis): Ji tarytum ryte rijo akimis gražų Adelės kūną. Mont. Kozinskis rijo ją akimis, ir iš visų vyriškių jam būtų tekusi elegancijos pirmenybės palmė. Myk-Put. Sakyk, panele, kur būsi lankius šaulių mokyklą? arba kur tarnavai kariuomenėj? – klausė prisispyręs Gustavas, akim rydamas merginą. Pt. Taip jau žiūri, taip akim ryja tą mergaitę. Pun. Ko tu mane, Petrai, ryji akimis?. Daut.
3.piktai šnairuoti, skersakiuoti: Baltakiavo [posūniai] į pamotę, akims rijo. Krš.
ãkį ródyti būti nepatenkintam: Kai buvo [atvažiavusi], nieko, nerodė jokios akies. Lk.
akìs ródyti atvykti susitikti, apsilankyti: Kaip tas akes rodyti, skolos neatidavus. Rdn. Kur ji tau akis rodys: ji džiaugias patupdžius ją pas mus ir palikus. Šmk.
akimìs sarpalúoti gėdytis: Daryk gerai, kad nereiktų akim sarpaluot. Onš.
akimìs sèkti stebėti: Gundė stovėjo ir sekė mane savo akimis. Šein.
akìs sérgėti vengti žiūrėti į ką nederama: Pridera sergėt akis ir vangstyt kitų priepuolius. Dk.
kíek ãkys síekia toli, visur: Kiek tik siekė akys, aplink plytėjo vandenis sukaustęs ledas. Daut. Aplinkui matyt, kiek tik akys siekia, platūs javų laukai. Šein.
akimìs sijóti žvilgčioti: Kur padabos – visur akim sijoja. Rod.
akimìs siū́ti dairytis: Po ankstyvųjų vaikštinėjimų jis kažkoks nesavas, siuva akimis tai šen tai ten. Zur.
ãkys skaũda pavydu: Skauda akys, kai į turtingą žmogų žiūri. Upn.
akìs skė̃sti rš. stebėtis:
ãkys sklýsta nuostabu: Sklysta akys, kiek jis visko ten turi!. Rs.
akimìs skraidýti R., M., N. neramiai dairytis:
akìs skvarbýti
1.prikaišioti: Pasiimk tuos pinigus, kad man žmonės akių neskvarbytų. Plv.
2.neklausyti: Ir mano vaikai man akis skvarbo, neklauso. Alk.
3.įkyriai lįsti: Musės akis skvarbo, negaliu užmigti. Alk.
akimìs skvarbýti niekinamai žiūrėti: Vaikai motiną akimis skvarbo – sunku jai. Skr.
akìs slė̃pti vengti žiūrėti gėdijantis: Buvo ir tokių, kurie nedrąsiai slėpė akis, lyg pagauti už rankos, lendančios į svetimą kišenę. Avyž.
ãkys slýsta gražiai, patraukliai atrodo: Vakar vakare parsivilko didžiausią ryšį linų, neverptų ir suverptų, akys slysta žiūrint, kaip tik šilkas. Žem. Buvo truputį gaila, bet kai parvedė kumelaitę, net linksma pasidarė, kaip nulieta, ragana, akys slysta žiūrint. Lauc. Graži medžiagikė, akės slysta. Krš. Padirbo brikutę, kad akys slysta. Bt. Koks rūmų gražumas! Visokių rankdarbių, ko ten nėr, akės slysta. Šll.
akimìs slýsti apžvelgti: Kalba kažin kam [dėdė] akimis slysdamas aukštų pušų liemenimis. Dovyd.
akìs smaĩlinti meilikaujamai žiūrėti: Senis į mergaitę akis smailino. rš.
akìs smeĩgti stebeilyti: Jis smeigė akis į graboriaus švariai skustą veidą. Dovyd. Pirmiausia smeigia akis sau po kojom – ar nematyti vakarykščių jų pėdsakų. Ap.
akìs sótinti grožėtis: Sotinau savo akis mylimais brėžiais. Pč. Vis tai akis sotina ir širdį linksmina. rš.
akìs spañginti stebėtis: Nespangink akių, nieko čia nuostabaus. Rs.
akìs spìginti
1.žiopsoti: Ko tu čia spigini akis?. Gs. Nespigink akių, – varydavo mane šalin. Balt.
2.atidžiai žiūrėti: Atsistojo ant slenksčio ir spigina akis an mane. Glv.
3.gėdyti, priekaištauti: Tu visą laiką spigini man akis pačia nemaloniausia skola. Gric.
4.gėdytis, nejaukiai jaustis: Tau reiks prieš kaimynus akis spigint. An.
akimìs spìginti atidžiai žiūrėti, spoksoti: Ko čia spigini akim?. Ktč. Marazynas spigina akimis į plačiapetį rašytoją. Ap.
akìs spìrginti
1.gėdinti, prikaišioti: Kaip tu gyvensi su žmonėm? Akis spirgins kožnam žingsny. Skr. Ko čia spirgini akis? Gal rublį skolingas?!. Rgv. Pamatysi, dėl tų paršų dabar tau ims akis spirginti. Vl.
2.gėdytis: Reikės akis spirginti. Plk.
akìs spìria (kam) apie didelį sunkumą: Net man akis spyrė, kaip man buvo sunku. Pls.
akìs spragìnti
1.reikalauti: Akis spragina ir kitas, pjonyčia (girtuoklis). Pls.
2.stebėtis: Nespragink akių, o pats kaltas. Vdžg.
akìs sprogénti įdėmiai žiūrėti: Sprogena tas akeles, veiza, ale nieko nemato. DūnŽ.
akìs sproginė́ti įdėmiai žiūrėti: Nė ten buvo ko sproginėti akis, nė nieko, o matot, ką ans dirbo?!. Pln.
akìs sprogìnti žiūrėti nustebus: Sprogino akis praeiviai miesto gatvėse. rš.
ãkys sprógsta
1.sakoma ką sunkiai dirbant: Tavo ir akys sprogsta tą akmenį keliant. Dr.
2.sakoma stebintis: Įvertė lašinių [į lėkštę] – akės sprogsta. Rdn.
ãkys sprógsta ant kaktõs apie kokį intensyvų veiksmą: Baras, net akys jai ant kaktos sprogsta. Akm.
ãkys sprógsta iš kaktõs
1.sakoma ką sunkiai dirbant: Dirbsi, prūnysi, kad akės iš kaktos sprogs. Krš. Bepigu jums, motriškos, rugius rišt, ale man bėda morkus ravėt – akys sprogsta iš kaktos. iron.
2.apie patekusį į nemalonią padėtį: O žmonių žmonių! – akys sprogsta iš kaktos, pasijudint negali. Kž.
akìs statinė́ti
1.užsipulti, prieštarauti: Jis mane lojojo ir aš netylėjau! Bet jis mūsų duoną valgo ir algą ima, dar velnias akis statinėja. Nenutylėjau. Žem. Man tokio šeimynojaus nereikia, katras prieš mane akis statinėtų. Užv. Ko čia statinėji akis – nė žodžio negali pasakyt!. Pkr. Ko čia dabar pradėjai akis statinėti prieš seną žmogų, gėdą turėk!. Jnš.
2.piktai žiūrėti, skersakiuoti:
akìs statýti
1.ginčytis, prieštarauti, pykti: Dėl menkų niekų tuoj akis stato. Grž. Žiūriu – ta mergučė akis stato prieš tėvą. Jrb. Stato akes, jei ne taip pasakau. Krš. Jeigu bent rubliu mažiau duosi, tai tuoj stato akis. Slm. Tėvams gal trūkumas, o vaikai jau stato akis. PnmŽ.
2.išsigąsti: Ir mes tankiai akis statom, nežinomą kaip pamatom, bet patyrę, ką jis gali, metam baimę tuoj į šalį. A.
3.dvėsti: Nueinu, žiūriu – paršas jau akis stato. Jrb.
akysè statýti įsivaizduoti: Statyk sau akysu amžiną prapultį. P.
akysè stãtosi vaidenasi, rodosi: Ko tu bijai, gal tau akyse statosi?. Kb. Josios paveikslas akyse statos. LTR.
akysè stója prisimena: Nebežinau, jau kelintą naktį, kai tik akis užmerkiu, stoja man akyse nelaimingo žydo tremtinio Abremkos vaizdas. Pt. Nepasakysiu, kas per jausmas apėmė visą mano esybę, kada tie baisuliai, tartum dagus apjuokas likimo, stojo mano akyse. Mač-Kėk. Gyvi stojo jos akyse mažų dienų atsitikimai. Žem.
ãkys stója stulpù Lp. darosi baisu:
akysè stójasi prisimena: Kai juos matau, man akyse stojas tos muštynės. Šl. Stojos jos akyse jaunystės dienos: grynas oras, žali miškai, žydinčios pievos, vingiuotas upelis, laisvas gyvenimas, be vargo, be rūpesčio kasdieninė duona. Žem. Tai stojasi akyse studentas Juodišius, kaip jis vos už dviejų savaičių atsipeikėjo nuo karo įspūdžių. Pt. Staiga viskas aišku, vėl viskas stojasi akyse. Šein.
akysè stovė́ti būti nuolat prisimenamam: Dar ir dabar man stovi akyse tos laidotuvės. Mrj. Man dabar vis stovi akyse, kad ir mano vaikus kur nors taip pat daužo.... Pt. Jos akyse stovėjo Juras. Mont. Ilgai tasai žmogus mano akyse stovėjo – kaip koks kirminas man krūtinę ėdė. Bil. Aš einu pro milžinkapį, ir nors nieko nežinau, negirdėjau apie jį, bet jo praeitis kaip gyva akyse stovi. Krėv. Jaunamergystės dienos visada man stovi akyse. Nč. Sapnavau kas naktį, visą dieną man akyse stovėdavai. Šein.
akìs subèsti
1.visiems įsistebeilyti: Vaikai kaip avys, šuniokui atbėgus, bereikšmes savo akis subedė į Saulių. Vaižg. Abu nutyla ir subeda akis vienas į antrą. Dovyd. Eina žmonės miegoti su viltim sulaukti ryto, o rytą radijuose, televizoriuose, laikraščiuose, subedę akis, ieško savo portretų, bet jų neranda. Ap.
2.įsistebeilyti: Tas ponas subedė į mane akis ir, tarytum pasigailėdamas, visą laiką atidžiai žiūrėjo. Švaist.
akìs sudègti labai susigėsti: Akis sudegiau iš sarmatos. Tvr.
akìs sudėlióti visus išleisti į mokslus: Gera buvo pamotė: žiūrėk – svetimiem vaikam akis sudėliojo. Pkr.
akìs sudė́ti užmigti: Tik sudėjau akis, – ir atėjo manęs kelti. Rsn. Tas šuva ambrino per visą naktį, tai negalėjau nė akių sudėt. Ūd. Alyzėlis visą naktį šokinėjo iš lovos. Žiūrėk, tik sudės akis, ir vėl sėdi. Mik. Raputyno šuo, matyt, jau sudėjo akis, jis gal sapnuoja savo šuniškus sapnus. Ap. Ilgai akių nesudėjau. Vrn. Vėlai gult nueidavau, tai ilgai akių sudėt negalėdavau. Ldv.
akimìs suė́sti rodyti neapykantą, nekęsti: Pagatava jį akim suėsti ta boba. Jnš. Jis taip piktai į mane žiūrėjo – galėjo akimis suėsti. Sv. Taip žiūri, rodos, ims ir suės akim. Šl.
ãkys sugẽdo norisi miego: Taip akys labai sugedo, kad tik neužmigčia. Skp.
akìs suim̃ti į sáują atidžiai apžiūrėti: Suimk akis saujon, tai užvysi. LTR.
ãkys sukibirkščiãvo nudžiugo: Vaikelio akys sukibirkščiavo iš džiaugsmo. Sl.
akìs sukìšti apie daugelio įsistebeilijimą: Visi kai sukiša akis an vieno, tai nėr kur dėtis. Ukm.
ãkį sukreĩpti įsiteikti: Kas jau toliau nuo pirmininko, akies su pirmininku nesukreipia – tam ilgosios avižos (varo dirbti). Rd.
akìs sùkti
1.gręžtis: O ko dabar akis suki, ar manęs bijai. Varn. Nuo tos – pirmosios – valandėlės nereikia sukti į kampą akių. Zur.
2.vengti žvilgsnio: Kai pamato mane, akis suka. Jrb.
akìs sùkti į šãlį vengti pažiūrėti (gėdijantis): [Tėvas kalbėdamas] užsikirto, suka akis į šalį, bet Akvilei aiški nutylėta mintis. Avyž. Jurgelis tik suko akis į šalį ir atkakliai tylėjo. Mark. Tėvas suko akis šalin nuo užuojautos pilnų lankytojų. Mart.
ãkį suléisti numigti, prisnūsti: Akį suleisti nedavė, ir valgyti nedavė. Str.
akìs suléisti prisnūsti: Akis tik suleidžiau, ir arkliai pakliuvo tvartan. Švnč. Antrą naktį bernelis gulėjo, akių nesuleido. Krėv.
ãkys suliñdo į kãktą sulyso: Sulįstų ir tau akys į kaktą, kad taip gyventum kaip aš. Srv. Visas išpuolė iš veido, akys sulindo į kaktą, o iš ten tartum kokia pikta dvasia žiūri. Avyž.
ãkys suliñdo į pakáušį sulyso: Kur tau taip greit pasitaisys, kad akys į pakaušį sulindę. Škn.
ãkys sulìpo užmigo: Bet vos tiktai akys sulipo, į svirną jau beldžiasi. Cvir.
akìs sumainýti numigti: Kam tu mane prakliudei, nedavei ir akių sumainyt. Ml. Reikia eit akys sumainyt – antra naktis nemiegojus. Lp.
akìs sumérkti užmigti: Nepaspėji akių gerai sumerkti, ir jau išaušta. Užp. Tik sumerkiau akis, ir prikėlė. Lp. O sugrįžęs ilgai negalėjau sumerkti akių. Balt.
akìs sumérkti amžinaĩ mirti: Žvirblys sumerkė akis amžinai. rš.
akìs sumèsti užmigti: Vos tik sumečiau akis, ir pabudinai. Plt.
akimìs sumèsti aprėpti (žvilgsniu): Jau ir išaugo didelė pupelė, jau akim negalima sumesti. Prng.
akìs sunérti prisnūsti: Tik sunėriau akis, girdžiu – kas rėkia. Vrnv.
gãtavas akimìs surýti labai godžiai stebi: Bernas gatavas tą mergą akimis suryti. Jnš.
akimìs susimérkti duoti vienas kitam ženklą: Jie akim susimerkė. Lnkv. Akim susimerkė ir išėjo paskui vienas kitą. Gs.
akimì susimèsti susižvalgyti: Čia jos akimi susimetė. Dovyd.
akimìs susišáudyti duoti vienas kitam ženklą, ženklais susitarti: Susišaudo akimis, kad tėvai ir neleidžia. Krš.
akimìs susivárstyti vienas kitam duoti ženklą: Susmatė, akim susvarstė – jau ir šypsena kita. Adm.
akìs susmeĩgti visiems įsistebeilyti: Kai bosas įsikibo į mano barzdą, aš pajutau viso fabriko akis susmeigtas ne tiek į mane, kiek į maniškę barzdą. Dovyd.
akimìs suválgyti apie labai ko norintį gauti: Įmanytų – akim suvalgytų. Mrj.
akimìs suvárstyti niekinamai pažiūrėti: Tai kad suvarstė jis brolį akimis, kad pažiūrėjo!. Lš.
akìs suvérti
1.migti: Vos katorgininkėliai pradėjo akis suverti – prasideda patikrinimas, ar koks neklaužada nebus apatinių kelnių atgal apsitempęs. Sruog.
2.mirti: Tada atsilsėsiu, kai akis suversiu. Arm.
akysè sužaibãvo pasidarė silpna: Man tik sužaibavo akyse, juk aš nieko nebatsimenu. Varn.
ãkys sužaliãvo pasidarė silpna: Sužaliuoja akės, jei kur neįsikimbu, virstu. Krš.
akysè sužaliãvo pasidarė silpna: Užmušė Albertuką; sužaliavo sužaliavo akyse: du vaikeliai be tėvo, pati be vyro, tėveliai be sūnelio. Krš.
ãkys sužėrúoja pavydi: Tau geriau – tai jau ir sužėruoja akys. Ut.
ãkys sužìbo apsidžiaugė: Pono tik akys sužibo, ir jis puola prie tų pinigų. Vl.
akimìs sužiūrė́ti sakoma esant labai nedaug valgio: Mėsą akim sužiūrim – nevalgom nė vienas. Lnkv.
akìs sváidyti koketuoti: Šepetienė, kiek sumišus, taiso plaukus, sagutes. Nina svaido akutes. Tilv. Mergelė svaido akis, laukia, ar kas nepakvies šokti. rš.
akìs svìlinti
1.priekaištauti: Tikiu, kad „Žiburėlis" tas niekad neužges, kad visados svilins akis mūsų aptingusiems vyrams. Kudir. Tėvas ilgai nepareina, matyt, tikrai svilina vargšui akis. rš.
2.gėdinti: Visi pirštais badydavo, akis svilindavo. Pasiskandinti norėjau. Marc. Kam man vis svilini akis?. Gs. Penkis su puse dolerio abu gražiai sudėjom, kad tau daugiau akių nesvilintų. Dovyd. Dėl tavo blogų darbų mum visiem žmonės akis svilina. Nč.
3.patirti gėdą: Reikės akis svilinti prieš žmogų. Švn. Akis turėsi svilinti, kai nutvers, kad meluoji. An. Gaila akių dėl tokių niekų – pats padarei, pats ir akis svilink. KrvP. Kam aš einu pas jį akių svilint, vis tiek nieko neduos. Lnkv. Mokykis, neisiu aš į mokyklą dėl tavęs akių svilint. Kair. Daug visko prisitaisėva, tai nereikėjo akių svilint. Jrb.
akimìs svìlinti įkyriai žiūrėti: Nesvilink taip akim, negaliu dirbt. Ds.
ãkys svỹla darosi gėda: Man akys svyla, kai jis pasakė. Jrb. Įeinant akys svyla, išeinant – pakaušis. Žg. Man akys svyla jų kalbos besiklausant. Smn. Nors akys svyla, bet širdis džiaugiasi, tačiau po trečios man ranka dreba. Gric. Padrėbs jis tau kokį žodį – net akys ims svilti. rš.
akimìs šaudinė́ti įdėmiai žvilgčioti: Jis šaudinėjo į mus akimis. rš.
akimìs šáudyti viliojamai žvalgytis: Vyras knisis po žemę, o jo ponia šaudys akimis į vaikius!. Žem. Blikt, akimis tik šaudo. Krš. Net baisu, kaip šiandien mergos šaudė akim tuos traktoristus. Škn. Naujuoju savo kaimynu ji labai domėjosi, šaudė jį savo žaliomis katės akimis, bet kalbinti jo nedrįso. Gruš.
akìs šérti grožėtis: Visiems buvo akis šerti iš tų juokų darymo. Plng.
akìs šìpinti jausti gėdą, gėdytis: Gerai bjaurybei, tegul šipina akis. Mlt.
akimìs šmỹrinėti dairytis ieškant: Pienininkas vėl šmyrinėja akimis, kol pagaliau įsižiūri savo vaiko veidą. Ap.
ãkys šokinė́ja dairosi: Jo akys ima bukliai šokinėti palei medžių kamienus, stabteldamos ties krūmais įdubose. Ap.
ãkys šóka ant kaktõs nustebimui reikšti: Pasako taip, kad akės ant kaktos šoksta. Krš.
akìs šùtinti jausti gėdą, gėdytis: Akis visą valandą šutinau – vis per tavo kvailą galvą. KrvP.
ãkys šviesė́ja teig. gerėja savijauta: Akys pradėjo šviesėti, geriau pasidarė ligoninėj. Krž. Nutirpę sąnariai atsigauna, galva lengvėja, akys šviesėja, vis šviesėja.... rš.
akìs šviẽsti teig. teikti džiaugsmą, paguodą: Tėvelis mus ramino, tėvelis mus mokino, mūs akeles švietė. Mrs.
ãkys šviñta aiškėja: Dabar Marei pradėjo švist akys, dabar pradėjo suprast Gustavo siekį. Kudir.
akìs tararúoti Pns. apgaudinėti:
akysè tavarúoja darosi silpna: Seniui tavaravo akyse. Mart.
ãkys tẽka verkia: Matai, vaikui jau akys teka, nebebark. An.
akysè témti
1.justi silpnumą: Akyse man temsta ir širdis plaka. Kudir.
2.jaudinti: Jau temo akyse nuo gerai pažįstamų namų vaizdo, po karo ir bolševikų grįžimo, matyt, aplopytų ir perdažytų. Šein.
akìms tèpti labai mažai (ko yra): Akim tept tas litras pieno. Švnč.
ãkys tį̃sta sakoma labai norint ko: Kad Velykas jau tieksies, tad vaikų kaip svirplių akys tįs. Všv.
ãkį tráukti
1.žavėti, patikti: Toks ūkis kiekvienam akį traukė, o pažvelgus į sodo vaisius, net seilė dryko. Žem. Kaip gražios tos gėlės: čia man akį traukia. Šmk. Atbėgo žirgas – kad jau toks gražumas, kad jau gražumas – kad miela žiūrėt, net akį traukte traukia. Srd. Jūsų darželis iš tolo akį traukia. Kair. Velionies akį kiekvienas daiktelis savęsp traukė. Šein. Rausva baltais žirniukais nuberta suknia iš tolo traukia akį. Daut.
2.mėgti: Jos akį traukė prie mezgimo, kaip mano – prie audimo. Jrb.
akìs tráukti patikti: Visos žolelės traukte traukia akis savo žalumu. Žem. Mano akis traukia gelsvi batukai. Dovyd. Moliniai uzbonai visų akis traukė. Varn.
ãkį tráukti laukañ labai patikti: Pagedusiai gražiai padarei – akį traukia laukan. Jnš.
akìs tráukti į savè žavėti: [Mergina] dar labiau visų akis į save traukė. Gž. Nieko nepadarysi, kad jų visų akis į save traukia. Jnš.
akìs trė́kšti domėtis; stebėtis: Kam tu mane bučiuoji? – treškia akis vikri mergykštė.... Šein.
ãkį trìnti stebėtis (pažinus ką): Toji žiūri, akį trina – piemenėlės nepažino. Nėr.
akìs trìnti
1.mokyti, lavinti: Niekas palivarke akių netrynė – tik dirbti dirbti!. Krš.
2.stebėtis: Vieni klausėsi, kiti trynė akis. Dovyd.
ãkys trókšta labai nori: Jai jau akys trokšta tų uogų, matant, kad aš rišu stiklainį. Jnš.
ãkį turė́ti
1.būti geros nuomonės apie ką, jausti simpatiją: Kas ant ko turi akį, tas už tą ir palaiko. Trgn. Jis turi akį ant tavęs. Jnšk. Jau nešnekėk, in ko brigadierius turi akį, tai ir darbas lengvesnis. Klt.
2.gerai įsiminti, būti pastabiam: Jin akį turi, žiūrėk, pažino mane. Jnš. Turi akį, nuveizi, kas kam patinka. Rdn. Štai akį turi – užpernai kartą matė, ir dabar pamatęs pažino. Sml.
3.pykti: Aš ant tavęs turiu akį, tai į kailį gausi nuo manęs. Lš. Jis nuo pernai turi ant manęs akį. Alk.
akìs turė́ti
1.būti pastabiam, dėmesingam, gerai matyti: Ačiū Dievui! dar ir mes turime akis. Pt. Namie esi, tai akis turi turėt ir turėt. Jrb. Anė ją tuojau pastebėjo, bet Vilius teturėjo akis tik Anei. Simon. Pati juk turi akis ir matai, kad karvė gera ir tų pinigų, kurių prašo, verta. Krėv.
2.būti labai drąsiam, akiplėšiškam, nesigėdyti, mokėti suktis: Reik turėti akis į bėdą įkritus. Šts. Ot turi akis – visur įlenda. Sn. Juk jeigu ans tokias akis turėjo, tokią širdį, ans ir šiandiej nebijo. Plt.
3.būti pamokytam: Kad akis turėtum, paskaitytum, o dabar esi durnius paskutinis. Pvn.
kur̃ akìs turė́jo sakoma ko blogo nepastebėjus, neįžiūrėjus: Kur tiktai tas Dagiukas ir turėjo savo akis?. Simon.
akyjè turė́ti būti numačius: Paskui Tūmaitienė tik taip sau paklausė, ar Vilius jau turįs aky kokią mergelę. Simon.
akysè turė́ti saugoti: Kad su tom vyšniom nėr rodos – turėk ir turėk akyse tuos špokus. Jnš. Bėgli vaikai, reik vis akėse turėti. Krš.
akìs turė́ti kaktojè būti pastabiam, gerai matyti: Jis turi juk akis kaktoje, jis turi dar smegenų galvoj, jis viską mato ir supranta. Simon.
akìs turė́ti pakáušyje būti pastabiam: Sakoma, kad moteris ir pakaušyje turi akis. Žil.
akìs turė́ti subinėjè vlg. būti atsargiam: Eini prie pjūklo – turėk akis ir subinėj. End.
akìs turė́ti ùžpakalyje būti labai akylam: Mieste reikia ir užpakaly akis turėt. Mrj. Vaikai žiūrėt, – tai ir užpakalin reikia akis turėt. Pv.
akìs tvìlkyti gėdyti, iškalbėti: Man akis tvilkė, kad nepakėliau muzikantų per vestuves. Dr. Tu čia man akių netvilkyk!.. – ji vėl buvo bepakelianti balsą. Gran.
akìs užber̃ti smėliù palaidoti: Ten pat naktį, tuose pačiuose krūmuose, užbėrėm jiems akis smėliu... suguldėm brolių kapinėse. Pt. Jau akis jam smėliu užbėrė. Ds.
akìs užber̃ti smiltimì palaidoti: Gal tik kai numirsime, kai smilčia akis užbers – pailsėsime?. Paukš.
akìs uždenginė́ti apgaudinėti: Neuždenginėk akių man. Šr.
akìs uždrėbdinė́ti tiesiai sakyti ką gėdijant, pajuokiant: Ji kožnam taip akis uždrėbdinėja. Rdm. Jam sarmata akis uždrėbdinėji. Kb.
akìs uždùmti
1.apgauti: Šiandiej tau nepasiseks jam akys uždumti. Kvr.
2.pasigerti: Viršininkas norėjo užeit į geresnį viešbutį, tik nepataikė, nes per daug buvo uždumtos akys. Kudir.
akìs užglóstyti apgauti meiliai kalbant: Tu jo neklausyk, jis tik akis nori tau užglostyt. Vlkj.
kíek ãkys užgriẽbia sakoma apie gobšų: Kiek tik jo akys užgriebia, tiek jam reikia. Sk.
akìs užkabìnti pastebėti: Į rūką akis metu. O rūke tu, žmogau, kur akis užkabinsi?. Dovyd.
akìs užkamšýti daug priekaištauti: Užkamšys jis man akis už tuos arklius!. Lp.
ãkys užkliùvo aiškiau pastebėjo: Jo akys vėl užkliuvo už išpampusio afišų stulpo. Ap. Peržvelgė paveikslus, bet akys užkliuvo tik už Veronikos, šluostančios Jėzaus veidą. Dovyd.
akìs užknìsti apgauti: Šįrintais ana norėjo man akis užknisti. Šts.
akìs užkrė̃sti kandžiai atsikirsti: Ne, aš dar jam neužkrėčiau akių. Vj.
akìs užkrim̃sti nusibosti: Mėsa jau užkrimto akis. Klt.
ãkys užkrìto
1.apako: Nesirgau niekuo, akys užkrito, ir viskas. Eig.
2.pažvelgė: Tuojau akys užkrito ant stuobrio, kuris kaip priekaištingas pirštas rodė blunkantį priešaušrio dangų. Dovyd.
akìs užlíeti pasigerti: Apsiryna valgiuose ir macnais trunkais užlieja sau akis. P.
akìs užlipdýti padaryti gėdą: Aš jai kada kad užlipdysiu akis, tai ji, kol gyva, neatsikrapštys. Sml. Ot užlipdė akis – nors į subinę lįsk!. Sml.
akìs užlópyti piktai pasakyti, aštriai atkirsti: Užlopyk akis, ir nutils. Ėr.
kíek ãkys užmãto toli aplink: Visos kaimo pievos, kiek akys užmato, abiem upės krantais jau baigiamos nušienauti. Cvir.
akìs užmérkdinti padaryti (paveikti), kad nesidomėtų: Rezultatai kalbiškų studijų negali mums akių užmerkdinti. rš.
akìs užmérkelioti (visiems) mirti: Greit visi akis užmerkeliosim. Prng.
akìs užmérkti
1.užmigti: Metai slinko – skausmai augo, neduodami dieną laisvai atsidusti, naktį ramiai akių užmerkti. Krėv. Akis užmerkęs pro burną žiūri (miegodamas dirba). KlvrŽ. Tokia prakeikta smalstybė nuo to alaus: geria, kol tik akis užmerkia. Lnkv. Neužmik, neužmerk akių, kol neišsigelbėsi kaip gazelė nuo medžiotojo. ŠR.
2.nekreipti dėmesio: Šis raštas, ponas direktoriau, man pasako, kiek daug negerovių pas mus slypi ir kad mes negalime prieš jas akių užmerkti. Paukš. Dabokis, idant tos meilės Pono savo užmerktomis akimis pro šalį nepaleistumei. brš.
3.mirti: Jis jau užmerkė akis, t. y. mirė. J. Lovelėj gulėdama viskuo dar pasirūpina, o kai užmerks akeles, kas man beveizės?. Žem. Vaikai kaži kur, brolis girioje klaidžios, aš dar kitur... Ir taip visi akis užmerksime vienas kito nepamatę.... Pt. Džiaugtųsi tada ir Peliksiukas danguj, ir aš rami akis užmerkčiau. Balt. Kad ją bariau, per nedėlią verkė, susirgo staiga ir akis užmerkė. Valanč. Dien po dienos akis užmerksiu. Rs. Gal kad šitaip pagyvensime, tai greit visi akis užmerksime. Prng. Vark vark po svietą, kol akeles užmerki. End. Kol tu užmerksi akis, tol graužia širdį. Švnč.
4.nukaršinti: Kol jos akis užmerksiu, pabūsiu dar namie. rš.
akimì užmérkti užmatyti: Javai į javą visoje jo dirvoje, kaip akia užmerkt gali, lygūs, kaip nukirpti. Tat.
akìs užmérkti ámžiams mirti: Jau iškosėjo Gaubienė paskutinius savo plaučius ir nutilusi užmerkė akis amžiams. Simon.
akìs užmérkti amžinaĩ mirti: Ir aš neapsirikau: rytojaus dieną, tuo pačiu metu, ji ant mano rankų amžinai užmerkė akis. Vien.
ãkį užmèsti
1.truputį pažiūrėti: Vos spėji užmesti akį į turtus, – jų nebėra. ŠR. Ans užmetė akį, ir moka. End. Petrukas užmetęs akį viską pamatė. Žem. Pažįstu... tik akį užmečiau ir pažįstu.... Mont. Akį užmetus – karvelis, arčiau pažiūrėjus – tikras vanagas. KrvP. Aš tik užmečiau akį į tuos popiergalius ir supratau, kuo čia kvepia. Lkč. O aš iš kubilo, pasilenkusi, užmetu akį į mamą ir matau, kaip ji sutrikusi. Dovyd. Užmetė akį, kaip atrodo jo suarti plotai. Ap.
2.pažiūrėti prižiūrint: Vaikas miega – užmesk akį, kad kartais neiškristų. Trg. Retkarčiais užmesk akį, kad gyvuliai į javus nesueitų. Lš.
3.meiliai žvilgtelėti: Prie bobos, dėde, visa globa, – juokėsi bobelės, – bent yra ant ko akį užmesti, pasimeilinti. Žem. Kad ta merga nebūtų toki čiaupynė, ne vienas akį užmestų. Vvr. Išsidarinėja bernas, kad mergos akį užmestų. Mrk.
4.neatsilyginti: Daryk gerai, nebus akis užmesta. Prng.
akìs užmèsti
1.trumpai pažiūrėti: Kur keleivis akis užmetė – ten guodėsi ir ganėsi ji, slidinėdama pilių kuorais. Cvir. Tik dabar rabinas užmetė akis ant susigaužusiųjų kėdėse. Dovyd.
2.pažiūrėti prižiūrint: Kai čia būsi, užmesk akis į gyvulius, kad neįeitų iškadon. Skdt.
3.įsivaizdinti: Nebūt daikto (vietos), ale prieg svetimo anys paima ažumeta akis. Btrm.
tìk akìs užmèsti paviršutiniškai padaryti: Padarė – tik akis užmetė. Rod.
akimì užmèsti
1.aprėpti: Švarūs maži ryžių laukai tęsėsi, kiek buvo galima akimi užmesti. rš. Keliu į dangų, kaip akimi užmesi, nebuvo matyti nei vieno keliaujančio. Krėv. Kaip akia užmeti – didžiuliai plotai, bet žemė prasta. Smn.
2.žvilgtelėti: Užmečiau akim ir tuoj jį pažinau. Šl.
akimìs užmèsti
1.žvilgtelėti: Savo akimis ant ko užmesti. B.
2.aprėpti: Tai jūra neaprėpiama – be galo be krašto. Kur tik akimis užmesi, visur atsimuša į horizontą. Švaist.
akìs užmõnyti apgauti: Mat tokiu būdu žmonėms akis užmonyt norėjo tas vilkas avikailyje!. LzP.
akìs užpìlti
1.nugirdyti: O paskui Kvaukė ėmė ir užpylė akis tiems ponams, tai jie tik taip darė, tarsi ieškotų. Simon. Jis nori, kad aš jam akis užpilčiau. Lš. Užpylė akis degtine ir išviliojo pinigus. Gs. Jo akys dabar kasdien atrodo užpiltos. Kp.
2.nusigerti: Jis vis akis užpylęs. Kp. Davė visiems iki akis užpilant degtinės gerti. Tat. Eina svyruodamas, akis užpylęs. Ll. O tu kasdien prisilakęs, kasdien užpylęs akis karčemoj. Grd. Taip keli, akis užpylę, pradeda šūtyt. Donel. Daugiausia užpylę akis ir važiuoja. Prl.
3.palaidoti: Dėl to nerūpinkis: aš papratusi, rašyti nemesiu, kol tik akis užpils. Žem. Tada atsilsėsi, kaip ažupilsim akeles. Arm.
akìs užpìlti miglà niekų pripasakoti: Durniem akis migla užpila, tie ir tiki. Žal.
akìs užpìlti smėliù palaidoti: Kai užpils smėliu akis, tai bagoti būsme. Antz.
akìs žẽmėmis užpìlti palaidoti: Vargstam, kol žemėmis užpils akis. Grk.
akìs užpur̃kšti išbarti: Kaip tik inėjo uošvė pirkion, tai ir užpurškė visiem akis. Rod.
akìs užpū̃sti dū́mais apgauti, primeluoti: Ir jis man buvo akis dūmais užpūtęs. Marc.
akìs užrìšti
1.pridaryti nemalonumų: Neturi kuo apvilkti, nerodyk nė žmonėms... Bet ne, vis tik ant ginčo, by tik man akis užrišti!. Žem.
2.atimti galimybę objektyviai vertinti, apduoti: Taigi ne karštakošis buvo, meilė neužrišo akių, kaip su kitu tokio amžiaus bernu būtų atsitikę. Avyž. Kas anai mergikei užriša akis, jog prisiklejuoja prie vyro. P. Jie vienas antram iki mirties akis užrišo. Prn.
ãkys užrū̃kusios nevikrus, nepastabus: E tu, gaspadine, greitai apsisuki, tegul tavo akys nebus jau užrūkusios. Strazd. Nereikia užrūkusiomis akimis būti, ir pati paregėsi. Grv.
akìs užsidarýti būti nepastabiam, nesidomėti: O aš nenoriu akis užsidaryti, noriu viską matyti. Vl.
ãkys užsidãrė mirė: Jos jau pernai akys užsidarė, per bulvių žydėjimą. Jnš.
ãkys užsìdegė
1.pasidarė gėda: Akys užsidegė, nors aulan kišk. Dl.
2.supyko: Kai pasakiau, tuoj akys užsidegė. Jnš.
akysè užsidègti supykti: Man akyse užsidegė. Kraujas užvirė. Šein.
akìs užsikrė̃sti
1.įsižeisti, supykti: Pamesk loti, matai, kad jau ažsikrėtė akis. Ktk.
2.prisidaryti vargo, nemalonumų: Jam pasakei, tai tik akis užsikrėtei. Trgn.
ãkys užsimérkė
1.mirė: Kai mano akys užsimerks, – sudejuoja Maceikienė, – nebežiūrės tėvo nė Urtė. Simon. Kol akys neužsimerkia, turi gyvent. Btg. Kai akys užsimerks mano, tegu gyvena kaip nori. Mžš.
2.užmigo: Kai tik vaiką išnešu laukan, tuoj akys užsimerkia. Jnš.
akìs užsipìlti nusigerti: Šis, akis užsipylęs ir dūkiu svyrinėdams, dar būrų giria vagystę. Donel. Vaigi tasai pasaulio išgama parėjo namo akis užsipylęs. Krėv. Ar veselia, ar pakasynos, jis vis užsipylęs akis. Mrc. Šįryt pardainavo visa purmanka, o dabar miega akis užsipylę. Jrb. Jis vis akis užsipylęs. Kp. Dabar jaunimas labai nesmagiai gyvena, užsipylę akis. Rd. O Gedrimas, akis užsipylęs, nieko neima į galvą. Gran.
akìs užsirìšti
1.pasidaryti gėdos, turėti nemalonumų: Vaikeli, apsižiūrėk. Jauna esi, kvailutė, žiūrėk, akių neužsirišk visam amžiui. Bub. Išvažiavęs neužsiriš akių. Lk. Ką paėmė [Magdė], tą padirbo, niekur akių neužsirišo. LzP.
2.atsisakyti, vengti (gerti): Kad kas tau užsirištų akes su gėrimu!. Krš.
akìs užsirìšęs neatsigręždamas: Bėk iš čia akis užsirišęs!. Ds.
akìs užsitaškýti nusigerti: Kožną vakarą mano vyrelis pareina namo akis užsitaškęs. Vkš.
akìs užspáudyti numarinti: Akeles gali užspaudyti, ir grabe gali gulėti. End. Tu mano grabelį nenuneši, aš tau akis ir užspaudau. Grg.
akìs užspáusti
1.būti prie mirštančio, numarinti: Jau nėra motinėlės, šiandien akis užspaudžiau. Jnš. Debeika ketino dar ją apibarti, atsisukęs pažvelgė, net krūptelėjo: rodos, Mymei akis tik užspausti ir į grabą guldyti. Žem. Viena kaip pirštas, nebuvo nė kam akis užspausti. Pj. Kai man akis užspaus, gyvenkit taip pat gražiuoju tarp savęs. Kair.
2.atimti gyvybę: Ir badas, juos gana kankinęs, pasigaili ir užspaudžia pagaliau akis. Simon.
3.apie seną, paliegusį: Visai senas, tik akis užspausk – ženytis užnorėjo. Čb.
4.kiek prisnūsti: Vakare atsiguliau mažą biškutį, akis užspaudžiau. Skdv.
akìs užspjáuti aštriai pasakyti, at(si)kirsti: Nenoriu tik akių užspjaut!. Pn. Užuspjauk tokiam akis už tokias kalbas!. Dbk. Jai pasakysi – akis užspjaus. Prn. Man akis užspjausi, kad netiesą sakau. Dglš.
akìs užsùkti apgauti: Tau tas Klimas užsukė akis, ir nieko nepratai. Vlk.
akìs užsvìlinti sugėdinti: Niekur nežusvilino akių. Žrm.
akìs užšìkti vlg. apdumti, apgauti: Žinau žinau, – tarė jis irzliai. – Demonstracijos prieš valdžią... O Blazas visiems studentams užšiko akis. Vencl.
akìs užver̃sti smėliù palaidoti: Ažvers smėliu akis visiem. Klt.
akìs užver̃tęs nustebęs: Seni žmonės žiūrom akis užvertę į tokias tvarkas. Drsk.
akìs užvérti mirti: Metuose 1826 patriarkas užvėrė akis, palikęs vardą, kursai niekuomet nebeišdils istorijoje. Mač-Kėk.
ãkys užžaliãvo pasidarė silpna: Ir jaunai ažužaliuoja akys. Švnč.
akimìs vadžióti
1.dairytis: Išėjusi iš bažnyčios akimis vadžioju – manau – vis ką pamatysiu pažįstamų. Gs.
2.sekti žvilgsniu: Kur žingsnelį jaunas žengiau, ten paskui jauną mergelės akelėms vadžiojo. Mrk. Kur tik aš einu, jis mane akim vadžioja. Gdl. Aš savo akimis tave vadžiosiu. Bret.
akimìs válgyti
1.būti labai skanu: Taip skaniai išviriau, rodos, akimis valgyk. Jrb.
2.įdėmiai žiūrėti:
akimìs varýti sekti žvilgsniu: Kad eini, varo akimis, kol tik išeini. Krš.
akìs varýti iš kaktõs įkyriai versti ką daryti (nieko nepešant): Nors akis iš kaktos varyk, kaip nesako, taip nesako. Dr. O jiej pradėjo man akis iš kaktos varyt. Vrn. Neina, nors akis iš kaktos varyk. Ds.
akìs varpýti įžūliai kalbėti: O tas atsikėlęs varpys akis. Brs.
akimìs várstyti
1.priekaištingai žiūrėti: Ko jie visi mane akim varsto?. Vlkv. Numano, kaip pažįstami ir nepažįstami varstys ją dabar akimis, kam ji išdrįso eiti prieš visų nusistatymą. Pt. Visi čia mus akimis varsto. Mrj. Varstys mane akimis, žandys žodžiais. Žem. Pareisi marti, visi tave akimis varstys. Krš.
2.įdėmiai žiūrėti: Ta varsto jį akimis nuo galvos iki kojų. Jrb. Jis varsto akimis subėgusius žmones. Ap. Su tuo seniu atėję apkiautėliai varsto ją akimis, tarsi išrengti geisdami. Zur.
3.koketuoti: O mergaitė akutėm visus varsto. Mrj. Ar iš patikimo, ar ne taip akimis varsto. Krš. Ans tik akimis mergas varsto – toks yra išdykęs. Kv.
akìs vartýti
1.gintis, apsimesti nieko nežinančiu: Tai ko dabar čia akis vartai, manai, kad nežinau, ką pati primalei!. Jnš. Akis varto kaip iš medžio iškritęs. Tr.
2.maivytis norint patikti, koketuoti: Ko čia vartai akis kaip pelėda?. Kp. Rankom skėsčioja, akis varto – nesinori su juo ir šnekėt. Gs. Kad ir vartė akis, bet anam nepatiko. Ms. Akes varto, juokias. Rdn.
3.stebėtis: Įgeria – toks turtingas, toks turtingas, kad klausykis ir akes vartyk. Krš. Ko nepasitaiko šitame pasaulyje! – vartydavo akis senė. Cinz. Ko vartai akis lyg pirmą kartą girdėdamas?!. Prk.
ãkys var̃va
1.pavydi: Mato, tai ir akys varva, kad daug turi. Ėr. Akys varvėjo, kad gerai apsiženijo. Ut. Varvės jiems akys, kai matys, kad Balys gerai gyvena. Užp. Akys varva, kai kitą pamato valgant. Vdžg.
2.žavisi: Bernam akys varva žiūrint į tokią mergą. Ktk.
akìs var̃vinti pavydėti: Tas gnabas (gobšuolis) akis varvina į kito aruodą. Ut.
kur̃ ãkys vẽda bet kur, be atodairos (eiti, važiuoti): Vai, kad čia dabar būtų Petras! Eitų su juo kur akys veda. Myk-Put. Kuldenu kur akys veda, kojos neša. Mrj. Ir ima Mikutis pasakoti apie čigonus, kurie keliauja kur tik jų akys veda, kur tik jų čigoniška širdis pasuka. Dovyd. Pasižiūriu į rodyklę, kuro daug, manau – mausiu kur akys veda. Ap.
akimìs vedžióti
1.dairytis: Stovėjo jisai pasirėmęs, vypsodamas vedžiojo akimis po visą turgaus plotmę. Žem. Julijono veidas niršus, akimis po palubę vedžiodamas, klausosi. Dovyd. Andrius vedžioja padūmavusiom akim po kiemą. Bub.
2.įdėmiai stebėti: Jis mane akim vedžioja, ir gana. Jrb.
akìs vedžióti apžiūrėti: Ir pats meisteris juokiasi, vedžiodamas akis nuo vienos prie kitos. Cvir.
ãkys ver̃čiasi apie sunkų darbą: Ir akys verčiasi iš sunkumo, kaip sunkiai tęsei maišus. Vrn. Rugius pjauni pjautuvu paslenkęs, net akys verčias. Drsk.
ãkys ver̃čiasi iš kaktõs
1.apie sunkų darbą: Dirbau sunkiai, net akys iš kaktos vertėsi. Mrj.
2.apie didelį skausmą: Sirgau, teip skaudėjo, kad akys iš kaktos vertėsi. Mrj.
ãkys vérda
1.labai rūpi, smalsiai žiūri: Ir in parėdus akys verda. Vlk. Tos jos akys virte verda. Šmk. Jo akys verda, taip nori to arklio. Mrc.
2.pyksta: Baisu, akys jo tik verda, gali gaut mušti. Al.
akìs ver̃sti smarkiai gintis: Boba akis verčia, kad ji neėmė. Alk. O tas jau žentas verčia akis, kad nebuvo [slibino galvose] liežuvių. ps.
ãkį vérti žavėti: Savo gražiomis plunksnomis kiekvienam veria akį. Blv. Ir vasarojus akį veria. Marc. Tuomet nė vienas persų kilimas taip neveria akies savo spalvų ryškumu kaip Eglėkalnio aikštelės. Vien. Kas per blizgumas tų tavo karolių – net akį man veria!. Brt. Gražybė, kad tave dievai mylėtų, net akį veria!. Vaižg. Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria. Baran.
akìs vérti žavėti: Vos perėjo smarkus lietus. Dangaus rasa atsigavę medžiai ir žolės net akis vėrė savo žalumu. Vien. Jam dailė, garbė ir meilė tėvynės labiau akis vėrė. Šein.
akimìs vérti
1.atidžiai, smalsiai žiūrėti: Jin veria jį tom akim, ir gana. Lnkv. Ginklų, šaltų ir šaudomų, neveži? – veria akimis šveicaru pasivadinęs menkas valdininkas. Šein.
2.priekaištingai žiūrėti: Taip piktai į mane žiūri, taip veria akims. Pš.
akìs ver̃žti norėti miego: Akis veržia, noriu miego, bet negaliu užmigti. Plv.
akimìs vèsti
1.smalsiai stebėti, žiūrėti: Tik pajudu, tai vaikas akutėm ir veda. Gs. Aš einu tiesiog, o jisai akim veda į mane. Ar.
2.sekti, prižiūrėti: Jį ir vesk akim, kai įeina į seklyčią. Alk.
akìs vil̃kti apgaudinėti: Kam čia dar akis žmonėms vilkti. rš.
akìs žàgti tiesiai, atvirai ką (nemalonaus) sakyti: Aš droviuos kaimynui į akis kalbėti, akis jam žagti, spiginti. J.
ãkys žaibúoja labai pyksta: Tu tik tylėk, juk matai, kad jau akys žaibuoja. Jrb.
akimìs žaibúoti piktai žiūrėti: Raukyki kaktą, akimis žaibuoki, kaip nori tik. Kudir.
akìs žáimoti Trk. apgaudinėti:
ãkys žaliúoja
1.sakoma apie smarkų ko darymą: Eik, kad žemė drebėtų, dirbk, kad akys žaliuotų, valgyk, kad šonai braškėtų. LTR. Aš keliu, kad ir akys žaliuoja, o ans tik rankas pridėjęs laiko. Vvr. Kad gėrėm, net akys žaliavo. Jnšk. Bėga, kad akys žaliuoja. Ggr.
2.darosi bloga: Kai suimsiu, net jam akys žaliuos. Jnšk. Na, kad negali valgyti ligonė, širdis alpsta, akys žaliuoja. Žem. Kol parnešiau sėtinius, man akys žaliavo. Krž.
3.apie pykstantį: Jau jai ir akys žaliavo, kad man nieko nepadarė. Btg.
akysè žaliúoja darosi silpna: Nebekas iš manęs, jau akyse žaliuoja, kai einu. Kair. Mėgino atsistoti, – kojos lyg pakirstos, linksta, akyse žaliuoja. LzP.
akìs žárdyti užgaulioti, prieštarauti: Tai dar tau akių niekas nežardo. Trgn. Atidavei, ir spakaina, nors nežardys akis atėjus. Ut. Kunigo broliui nebijo akių žardyti!. Trein.
akimìs žarstýti siekti patraukti dėmesį, vilioti: Prasta iš jos darbininkė, tik vyrus akim žarsto, ir gana. Šl.
akysè žeibýti būti silpna: Skaudėjo, taip mygo galvą, taip žeibė akysa. Grv.
ãkys žìba
1.dar gyvas: Kol akelės žiba, tai eisiu ir prociavosiu. Arm.
2.meilinasi: O ano akys žibėjo kaip velnio tą vakarą. End.
ãkys žìba kaktojè dar gyvas: Gyvenu, kol kaktoj akys žiba. Mrj. Kol akys kaktoje žiba, vis dar reikia pavalgyt. Vl. Akys kaktoj žiba, turi dirbt. Drsk.
ãkys žýbčioja džiūgauja: Vaikų tik akys žybčiojo, kai saldainių gavo. Sk.
akìs žìbinti
1.įsistebeilyti: Žibina akis į mergiotę. Ut. Ko čia į mane akis žibini?. rš.
2.gėdytis: Vis už tave reikia akys žibint. Ml. Nėr ko nė žmogui paduot valgyti: prisėjo žibint akys. An. Neisiu aš tau akių žibint. Ds. Kad jis nesulauktų, kad aš ten žibintau akis, tuščia jo. Nmn.
3.gėdinti: Nenoriu jo sustikt, dar žibins akis prie svetimų. Dbk. Tu man už kožną mažmožį akis žibini. Ml.
akimìs žìbinti
1.tykoti norint gauti: Ko jūs, vaikai, čia akimis žibinat?. Mrj. Vaikai nori valgyti, tik akimis žibina. Mrj.
2.gėdytis: Tai ar mes bijom svečio? Ar reikia akimis žibinti, kai klebonas užvažiuoja?. Vaižg. Kieno sarmata, o kam dėl jos akimis žibink. Rod. Aš ten neisiu akimis žibint. Vlk. Už tavo darbą ir man reikėjo žibint akimis. Vrn.
akìs žýbsinti koketuoti, meiliai žiūrėti: Dabar ėmė domėtis buvusiu studentu Raimondu, kuris irgi noriai žybsino akis gražiai merginai. Dvd.
ãkys žiburiúoja džiaugiasi: Mamos akys tik žiburiuoja, kad tu atvažiavai. Jrb.
ãkys žỹra apie darbų gausą: Darbais akys mum žyra, o tu lakstai per dienas. Srv.
akìs žiurbavóti užgaulioti: Neturim vaikų, tai ir gerai: niekas akių nežiurbavoja. Trgn.
ãkys žiū̃ri į aną̃ svíetą apie seną, nukaršusį: Kad jau tavo akys į aną svietą žiūri, kam tau žmonos bereikia. Jnš. Akelės anan svietan žiūro. Srj.
akimìs žiū̃rint bematant, greitai: Daug muilo išeina akim žiūrint. Lnkv.
akimì žiūrė́ti negãli labai nekenčia: Jos tėvas ir akia negalėjo žiūrėt in ją. Dv.
akìs žlìbinti įdėmiai žiūrėti, spoksoti: Ko žlibini akis ant mergą?. Ds. Tu, motin, į mane taip akių nežlibink. Varn.
ãkys žverbė́ja sakoma apie bet kokį intensyvų veiksmą: Duok, kad net akys žverbėtų. Slnt.
akìs žvìlinti jausti gėdą: Atvažiuos svečias, ir žvilink akis – ką gi jam uždėsi? Visa patys sukremtat. Km.
ant akiẽs
1.tiksliai nežinant kelio (eiti): Ėjau ant akies ir pataikiau. Skr.
2.apytikriai (nesvėrus, nematavus): O kaip atrodydavo ant akies, taip ir mainydavo veršius. Sut. Pilk ant akies, bus gerai. Ar.
3.prisimenamas: Katra [giesmė] ant akies, tą giedok. Sn.
ant akių̃
1.matomoje vietoje: Paslėpiau visus savo sūnaus drabužius, kad man ant akių nebūtų. Pt. Nenukišk kaži kur, padėk ant akių, kad galėtų rasti. Škn. Pasidėjau ant akių, tai tikrai neužmiršiu. Pnd. Elzė susirūpinus, viską reikia apgalvoti: ką tik prisimena, neša ir krauna... ant stalo, kad būtų ant akių. Bub.
2.akivaizdoje, matant: Par jį ant akių krutėt reikia, jau ir neapsidairysi. Ml. Ir dar ito avinėlio nekentė: – Kad man an akių nebūtų!. Grv. Ant akių, čia pat buvo ir nebeliko vaiko. Sk. Gyventumei mieste, o čia jau tikras kalėjimas, Martūniene, visoms ant akių. Ap.
3.demonstratyviai, atžariai (atiduoti): Nuėjęs drėbiau pinigus ant akių ir išėjau. Snt.
4.iš pažiūrėjimo (aišku): Ant akių matyti, kad vogt jai ne naujiena. Brž.
ant akimìs čia pat: Jeigu lytus ant akimis, žmogus esi daugiau paslobęs, nebepaslankus. Plt.
ant keturių̃ akių̃ tik dviese: Susitarkim ant keturių akių, tai niekas ir nežinos. Gs. Ant keturių akių pasišnekėkim. Grž. Eime kur ant keturių akių. Vlk.
ant akių̃ išstatýti padaryti apkalbų objektu: Suviliojai mano dukrelę, suvedžiojai, ant akių visiems išstatei, tai kur aš ją dabar dėsiu?. Balt. Tai dabar jį išstatys visiems žmonėms ant akių. rš.
ant akių̃ lìpti
1.daug būti: Audeklai lipa ant akių (daug reikia austi). Ds.
2.brautis: Kur čia dabar ant akių lipi, pasitrauk nuo stalo!. Sk.
ant akių̃ mèsti priekaištauti: Visą amžių man ant akių mes, kad padariau blogai. Grv.
ant akiẽs paim̃ti nusitaikyti: Vokietys ant akies šautuvą paėmė ir laiko. Sk.
ant akių̃ pìlti girtuokliauti: Mažiau ant akių piltum, visko turėtum. Krš.
ant akių̃ spjáudyti žeminti, niekinti: Nespjaudom nė vienam ant akių, neužkliūnam. Kltn.
ant akių̃ stovė́ti
1.būti prižiūrimam: Nebijok, man tos vištos ant akių stovi. Škn.
2.būti matomam: Man labai nepatinka, kad kibirai čia ant akių stovi. Žg.
ant akių̃ turė́ti prižiūrėti, saugoti: Tą vaiką dar reikia turėti ant akių. Grg. Per visą dieną ant akių turėjai, juk nieko neveiksi su tokiu vagimi. Brs. Tave vis turėk ant akių. Ds.
ant akiẽs užléisti prisigerti: Jis jau gerai ant akies užleidęs. Jrb.
ant akių̃ užsiver̃sti prisigerti: Užsiverčia ant akių tos smarvės ir eina šlitiniu. Krš.
ant akių̃ užvažiúoti aštriai, pajuokiamai pasakyti: Ot užvažiavo ant akių – kaip šūdina šluota. Ėr.
apliñk akìs netolimais, šalia: Šuva sukinasi aplink akis, neina toliau, kiškio neieško. Ėr.
apliñkui akìs netoliese: Kai tik jūs į kiemą, taip katinas aplinkui akis ir sukas – žiurkėm rojus atsidaro. Sk.
dėl akių̃ fiktyviai, nuduodant (ką daryti): Ganymas tik dėl akių: kad varnos mažučių žąsiukų neišnešiotų. Vien. Iš pinigų, prisiųstų dezinfekcijai, paviečio išleista šiek tiek dėl akių. Kudir. Dirbk nors dėl akių. Slm. Juk aš vekselių dalį daviau dėl tėvo akių, kad tavęs plike nevadintų. Marc. Jis dirba tik dėl žmonių akių. Mrj. Valgau tik dėl akių, kad visi valgo. Dkš. Šernas pats vienas šienaudavo tiktai dėl akių, neklausiamas visiems sakydavo: – Man daug nereikia. Ap.
į ãkį patinka: Jei vienas kitam į akį, tai ir darykit vestuves. Gs. Aš ir vėl senukui ne in akį. Mrj. Tai man į akį ta medžiaga, kad gal pirksiu. Kair.
į akìs
1.tiesiai, atvirai (sakyti): Nors jai stačiai į akis ir niekas nieko nepasakė, tačiau ji negalėjo nepastebėti kitas kambarines į ją šnairuojant. Vien. Mauna duktė motinai į akis kaip su šūdinu lakatu. Šts. Išrėžk į akis viską, ko tu bijai, aš nesuprantu. Sk. Aš tau į akis atkranksiu. End. Aš jam viską į akis. Dovyd.
2.įkyriai (lįsti, kišti): Nesirodyk šeimininkui į akis. Mrj. Ko tu į akis zyzi įsilindęs. Erž. Kam čia man tas silkes bruikšti į akis!. Dr.
akìs į ãkį
1.vienas prieš kitą, vienudu: Susitiko akis į akį ir išsiaiškino. Gs. Sėdi akis į akį prieš. LzP. Jau retai kada jiems tenka eiti į lažą ir akis į akį susidurti su ponu, prievaizdu ir tijūnu. Myk-Put. Akis akin reiks susitikt. Grv. Ir vis dėlto jie susitiko, akis į akį, ties įlanka prie valties. Mark. Ne sykį juk esame susidūrę akis į akį, o ar aš nors kam burbtelėjau.... Ap. Būdamas narsus, net pramuštgalviškas vyrų bendrijoj, niekaip nepajėgiau nugalėti savo įgimto drovumo, suėjęs akis akin su mergaite. Andr.
2.į akistatą: Jei taip, tai akis į akį eikita. Skr. Dabar Bertašienė stovėjo akis akin su Barbora, kuri buvo pagauta, galima sakyti, nusikaltimo vietoje. Mont. Suvesiu abi akis į akį, tada ir sužinosiu visą teisybę. Kair.
3.tiesiai, atvirai (pasakyti): Kalbėk akis į akį, o ne už akių. Slnt. Akis į akį pasakė. Lp. Negalėdamas šiuo tarpu akis į akį Jūsų pasveikinti ir pasakyti to, ko tikiuos, ir parašyti šiame laiške kaip reikiant nesugebėsiu. Vencl.
4.tiesiog: Susidūrę akis į akį su ruso kareivio vargu, užjaučia jį. Pt. prk Jis sulamdytas, šiandien senatvę akis akin susitiko. Šein.
akìs į ãkį šókti piktai bartis: Pikti vaikai akis į akį šoka. Šn.
kàs (kam)į ãkį nerūpi: Kas tau į akį, kad aš daug valgau!. Vlkv.
į ãkį atidùrti panašiai lemti: Pykau, kai senelis negirdėjo, o dabar man Dievas ir atidūrė į akį – pati nebeprigirdžiu. Kair.
nórs į ãkį bèsk apie tamsą: Tamsu, nors akin besk. Skdt.
į akìs čiaũnyti niekus kalbėti: Nečiaunyk čia akỹs, aš viską mačiau, kaip ten buvo. Rk.
į ãkį dérgti stengtis apgauti: Ką tu man čia dergi į akį, ne tokia jau aš varna, kaip tu manai. Jnš.
į ãkį dė́ti
1.tiesiai, atvirai sakyti: Kai ėmiau viską dėti į akį, kad nepatiko jai. Jnš.
2.smagiai miegoti: Atėjau iš kažin kur, o jis dar į akį deda. Al. Buvau nuvargęs – dėjau į akį mažne lig pietų. Slnt. Man miegas eina, kad dėsiu į akį, kaip išeisit, kad nu!. Krtn. Parėjęs kaip dėjau į akį, tai tik temstant nubudau. Lnkv. Grįžau vėlai, bet kai dėjau į akį, tai tik dabar atsikėliau. Slv.
į akìs dė́ti tiesiai, atvirai sakyti: Nepatiko kas, tai tuoj į akis ir deda. Gs. Viską tiesiai deda į akis. Rm.
į ãkį dė́tis užmigti: Parėjo, dėjos į akį, ir kas anam. Mžk.
nórs į ãkį dė́k labai gražus: Gražumas – nors į akį dėk!. Ds.
į ãkį dìlgtelėti patikti: Taip ana man pasdabojo – net akin dilgtelėjo. Prng.
į akìs drė̃bti tiesiai sakyti: Jis viską drebia stačiai į akis. Mrj.
į ãkį drìbti patikti: Jam Zosė baisiai drimba į akį. Bsg.
į akìs dróžti tiesiai sakyti: Nebijok, ne už girtuokliavimą aš čia pakliuvau – už tai, kad maitinu, kad teisybę į akis drožiu.... Mont.
į ãkį dúoti miegoti: Eik ten, kur aš radau, – apsisuko ant kito šono ir vėl davė į akį – suprask: miegojo toliau. Simon. Iš po vakarykštės lig pietų davė į akį. Užv. Aš į valgyklą maistą pristačiau ir vykdomajame komitete buvau, o tu, brol, duodi į akį ir duodi. Marc. Parėjo ir jau duoda į akį. Šd. Aš atsiguliau, galvojau tik kiek pamiegot, bet taip daviau į akį tris valandas. Vl. Žiemos laike ji prisiglaus prie to šuns ir juodu duos į akį. Smln.
į ãkį dùrti
1.patraukti dėmesį: Man į akį dūrė jo žili plaukai. Kž. Šiaip miestely dūrė į akį daugybė brezento sienų, ištiestų ūkininkų kiemuose, dvaro sodyboje. Pt. Dūrė man tuoj į akį nepaprastai sutamsėję jų veidai. Pt.
2.patikti: Mamai į akį dūrė ta molinoji skarelė, o man ta su tom katės pėdelėm. Sk.
3.priekaištauti: Ko tu man į akį duri, pati kalta būdama?. Sk.
į akìs dùrti
1.patraukti dėmesį: Mums, sodietėms, nedrąsioms, visų pirma dūrė į akis toks didelis rusų moterų narsumas. Žem. Norėjau pasikalbėti apie ponios laidotuves: kaip padaryti, ar taip sau paprastai, kad svietui į akis nedurtų, ar kaip kitąsyk, kaip ponia grapienė kad mirė?. LzP.
2.tiesiai sakyti: Dursiu į akes: tu liežuvneša!. Krš. Jis ką žino, visa į akis duria. Lš.
į akìs dùrtis patraukti dėmesį: Išgrobėm, kas į akis dūrės, o kitkas sudegė. Nt.
nórs į ãkį dùrk
1.apie visišką tamsą: Kambaryje pasidarė tamsu, kad imk nors į akį durk – nieko nematysi. Simon. Lauke nieko nematyti, nors į akį durk. Kt. Tamsu, nors ir akin durk. Plm. Nors jau gerokai turėjo brėkšti, bet buvo tamsu, nors akin durk – snigo taip tirštai, jog vos už kelių žingsnių buvo matyti. Krėv. Tamsu, nors į akį durk – nepamatysi. Mont.
2.tvirtinimui pabrėžti: Šventa teisybė: nors į akį durk. Marc. Pilkos padangės ir nė prošvaistės, nors į akį durk. Gric.
į akìs gul̃ti įkyriai lįsti: Neliuob gulti giminėm į akis. Šv.
į akìs įdùrti
1.tiesiai parodyti: Kad jau įduri į akis, tik tada jin pamato. Škn.
2.atvirai pasakyti: Tegul tik ateina, aš jam tuojau į akis įdursiu – viską išdėstysiu. Žg.
į ãkį įkir̃sti labai įskaudinti: Su tokia savo kalba ji man skaudžiai į akį įkirto, nebenoriu jos nė akim matyt. Šl.
į akìs įkìšti aiškiai parodyti: Jai reikia įkišti į akis viską, ką nori, kad padarytų. Jnš.
į ãkį įkrìsti
1.patikti, sužavėti: Ji man taip įkrito į akį, kad niekaip užmiršti negaliu. Upt. Matai, tai mergei įkritai į akį, kaži ar beatsikratysi. Žr. Visuomet bijojo, kad jos nepaveržtų kaimynai, kad ji neįkristų į akį kokiam jaunikaičiui ir kad tas jai nepasipirštų. Vien. Iš pirmo pasimatymo jis man įkrito į akį. Šl.
2.patraukti dėmesį: Pas mane nesibijok: kaip pas Dievą už pečiaus. Niekam nesu dar įkritęs į akį. Švaist.
į akìs įkrìsti
1.atkreipti dėmesį: Pirmiausia į akis man įkrito jo nešvarumas. Varn. Žmogelis ne per daug buvo kazokams į akis įkritęs. Pt. Sunku pasakyti, kursai dalykas, į akis inkritęs, pirmas tapo pažintas ir pajustas. Vaižg.
2.patikti: Vaikams ana į akis įkrito. Slnt.
į ãkį įlį̃sti patikti: Vaikinai, žinoma, rimčiau, nerodo pirštais į panaites, tik vis skersomis blykčioja, bet kuri įlindo į akį, tuoj rūpinasi sužinoti, kas ir iš kur?. Žem. Įlindo anims į akį ant sienos toks įstabus paveikslas. Žem.
į ãkį įmèsti tiesiai pasakyti: Neužmiršk agronomui tą į akį įmesti. Vgr.
į ãkį įpùlti patraukti dėmesį: Šiandien bažnyčioje Zosikei įpuolė į akį nepaprasta moteriška. Žem.
į akìs įsidė́ti įsidėmėti: Žinia, jis (vaikas) viską matė, kad ir toks šatras, nebijok, įsideda akysna. Dovyd.
į akìs įsilį̃sti būti įkyriam: Jis man vis į akis įsilindęs ir įsilindęs. Alk. Ko dabar įsilindai į akis – traukis šalin. Stk. Rodos, kaip su sau lygiu įsilindo į akis ir vėpso. Kair.
į akìs įsirìgzti įkyriai prikibti: Kad jis man įsirizgo į akis, kad nuo jo kur išsisukčiau!. Ss.
į akìs įsistóti būti įkyriam prilindus: Labai negražu į akis įsistoti. Vn.
į ãkį įstrìgti patikti: Įstrigo į akį ta mergelė. Vn. Panelė man į akį įstrigo. Up. Matyt, į akį bus įstrigęs tas Algelis. Šl. Aš niekam nebuvau dar į akį įstrigusi. Simon.
į akìs įstrìgti I. patikti:
į akìs įšáuti tiesiai pasakyti, priminti blogus darbus: Jiems gali dabar įšauti į akis. Skr.
į ãkį išdė́ti tiesiai pasakyti: Pamatysi, aš ne aš būsiu, kad jai į akį visko neišdėsiu. Sk.
į akìs išdė́ti tiesiai pasakyti: Kodėl į akis neišdėjo, kad toks gudrus!. Ap. Išdėjo į akis viską, ir gana. Rm.
į akìs iškèpti stačiai pasakyti: Susitikęs iškepė viską į akis. Gs.
į akìs išžárdyti griežtai, tiesiai pasakyti: Aš jam viską išžardžiau akysna, visą tiesą pasakiau. Dkšt.
į akìs kabinė́tis nuolat ieškoti priekabių, įkyrėti: Į mano akis nekabinėkis!. Dr. Nesikabinėk man į akis!. Brt.
į akìs kabìntis
1.priekabių ieškoti, imti peštis: Kas kiek, tuoj ir kabinasi vienas kitam į akis. Gs. Pasitrauk, nesikabink į akis, ko pats nori?!. Jrb.
2.priešintis, nenusileisti: Drąsus vaikiščias, tik ryzga, į akis kabinasi. Kudir.
į akìs kèpti priekaištauti: Man dabar visi į akis kepte kepa. Mrj.
į ãkį kìbti priekabių ieškoti, imti ginčytis: Vai tu, gaiduk, nekibk man į akį, bo gausi mušti!. Gdl. Nekibk jam į akį, ba kai gausi!... Alk.
į akìs kìbti priekabių ieškoti, imti peštis ar ginčytis: Ji niekuo nesivaržė, niekam nesilenkė, kiekvienam, kuris ją užgaus, buvo pasiryžusi kibti į akis. Myk-Put. Kimba motinai į akes, ot krupis!. Krš. Ko čia dabar kimbi į akis, pati kalta būdama. Jnš. Ko tu čia kimbi į akis, kad tau niekas nieko nedaro!. Mrj.
į ãkį kir̃sti
1.miegoti: Pavalgęs kirsiu į akį. Rm. Dabar kirsk akin – jau paklojau [lovą]. Ob. Tai gerai kirtau į akį. Vl.
2.tiesiai sakyti, rėžti: Jis visiem į akį kerta, kad nu!. Šl.
į akìs kìšti primygtinai rodyti, siūlyti: Turės kokį nieką – ir kiš į akis. Vvr. Paskui staiga kiši man tamista į akis baidyklę iš „moderniojo apšvietimo". Kudir. Aną sykį turguj kišo į akis adatų. Krtn.
nórs į ãkį kìšk apie ką labai švelnų: Švelnumas – nors akin kišk!. Krs.
į ãkį knìsti meluoti: Neknisk į akį!. Jnš. Toks jau nuo mažens žmogui į akį knisti. Skd.
į akìs kósėti plepėti: O jis kosti tau į akis visokius niekus. Mrj.
į ãkį kráuti miegoti: Ar dar vis krauna į akį tėvas?. Krs.
į ãkį krė́stelėti gerai įmigti: Kaip buktelės lovon, kad krėstelės akin, niekas nepribudins, anė su pagaliu. Ukm.
į ãkį krìsti
1.atkreipti, patraukti dėmesį: Netobulumai, tamsūs darbai krito į akį tik ten, kur jie retai atsitikdavo, kur griovė viešąją tvarką. Cvir. Valiaugai akin krito gražios, nepaprastai raudonos vaiko lūputės. Dovyd. Šitas jo pasielgimas ir man krito į akį. Jabl. Margos drapanos visiems į akį krinta. Pn. Bet vis dėlto tikri, o tikri ne taip krinta į akį. Vien. Man jau tada krito į akį, kad jin ne tokia kaip visada. Sk. Petkelis bėgdamas namo krito į akį vienam žandarui, kuris jį uždarė į nuovadą. Andr.
2.patikti: Anam ta mergička krinta į akį. Škn. Ji jam iš pirmo pamatymo krito į akį. Bgt. Man į akį krito ta jos duktė. Alk. Kad būčia kalbėjus, būčia atkalbėjus: man ne per daug akin ji krito. Mžš. Kritai į akį su visom padalkom. Žml.
į akìs krìsti
1.atkreipti dėmesį: Atsistojo taip, kad visiems krinta į akis. Jnš. Pirmiausia į akis krito tai, kad daržinės durys, matyt, buvo atdaros tik iš kiemo. Ap.
2.patikti: Jam ana tikrai į akis krito. Krt. Krito į akis: maloni, graži. Brs. Nors pats ir nebuvo didelio ūkininko sūnus, bet vyras kaip reikiant: ir su galva, ir vikrus, ir visiems krisdavo į akis. rš.
į akìs lìpti priešintis, priešgyniauti: Dykas vaikas lipa tėvui į akis. Ub. Ką tu tokiam padarysi: jau mokytojams į akes lipa. Krš.
į ãkį lį̃sti įkyriai trukdyti: Nelįsk į akį!. Jnšk. Ko tu man į akį lendi, matai, kad mėsą dedu. Skd.
į akìs lį̃sti
1.įkyrėti: Bet ji ir dabar stengiasi per daug nelįsti jam į akis. Kažkaip nedrąsu, ir tiek. Paukš. Aš nenoriu lįst akysan. Str. Nelįsk tu man į akis su savo kalbomis. Vlkv. Nelįsk man į akis! – sušuko Baltrus ir nuėjo patvoriu. Mont. Jei aš nereikalauju, tu man nedrįsk lįsti į akis savo patarnavimais!. Pt. Ko tu lendi jam į akis, pasilsėt duotum. Bgs.
2.patraukti dėmesį: Jiemus iš geros valios tiesa ing akis lenda. Dk. Bus geriau, jeigu ir tamsta be reikalo nelįsi į akis žandarams. Myk-Put. Tvarkingumas reiškia, kad visi daiktai nelenda į akis ir tuo pat metu yra po ranka. rš. Kodėl taip viskas šiandien lenda Milašui į akis?. Ap.
3.stengtis patraukti dėmesį: Zosikė klausydamos tik seilę rijo ir lindo Petronei į akis. Žem.
4.rodytis, vaidentis: Prisisprogus pradeda šmėklos lįsti į akis. Šts. Skradžiai smertis lenda akysan, kiba jau reiks stipt. Vdš.
5.įkyriai prašyti: Į akis nelendu, tai ir negaunu. Mrj. Nusibodo man belendant į akis ir beprašant. Bgt.
6.apimti (apie miegą): Pradėjo snaudulys į akis lįsti. Dr. Miegas į akis lenda. Vlkv. Dažnai miegas nelįsdavo į akis. Pt. Miegas lenda į akis, net širdis alpsta. Žem.
į ãkį máuti išjuokti (prie kitų): Nemauk į akį!. Pn. Vakar jis prie žmonių ėmė man į akį maut, kam aš pirmininkui padedu. Krs.
į ãkį mèsti miegoti: Gulk ir mesk į akį. Šts.
į akìs mèsti piktai grąžinti: Nepasitikėjo ji tuo ponu ir, kada automobilis subirbė, norėjo bėgti, pasivyti tą svetimą žmogų ir mesti jam į akis pinigus. LzP. Eikit eikit, – riktelėjo Dūdjonis. – Į akis reikėjo mesti tą skarmalą, o tu dar prie pilvo riši. Simon.
į ãkį mèstis patraukti dėmesį: Ateivio akin pirmiausia metas puiki raudonu stogu bažnyčia. rš. Jo apsirengimas visiems metas į akis. Jnš.
į ãkį mùšti miegoti: Kelkis, ir muši į akį iki pietų!. Erž.
į akìs neįsiléisti nenorėti matyti ar susitikti: Aš tavęs į akis neįsileisiu, kad tu tokia. Jrb.
į akìs nesiléisti nenorėti matyti ar susitikti: Manęs tėvas nė į akis nesileidžia. Alk. Supyko ir nesileidžia visai į akis. Gs.
į akìs nesiródyti visai neateiti: Reikėjo tau jį į šuns dienas padėti, kad nė į akis daugiau nesirodytų. Skr. Nerodžiaus į akis nė vienam. Sg. Nesirodyk šeimininkui į akis. Mrj.
į akìs padùrti stačiai pasakyti: Anas ir padūrė jam akysna, koks anas yra. Prng.
į akìs pagrū́sti stačiai pasakyti: Kad pagrūdau į akis, tuoj išdūlino. Škn.
į akìs palį̃sti prikaišioti: Kaip pati palįs į akis. Lp.
į akìs pareĩti pasirodyti akivaizdoje: Jis vengia man į akis pareiti. K.
į akìs paspìginti papriekaištauti: Nunešk ir paspigink į akis už tokį laikrodį (prastai sutaisytą). Rdn.
į akìs paspìrginti papriekaištauti: Ar tu jau nebemoki anam į akis paspirginti?. Pgr.
į akìs pašáuti stačiai pasakyti: Aš nežinau, ko tu bijai jai į akis pašauti. Škn.
į akìs pavir̃sti godžiai žiūrėti: Kumečių vaikai, o jų tarpe mūsų Juozukas, žiūrėjo ir negalėjo atsidžiaugti, nejuto nei šalčio, nei vėjo, kur perėmė jo menką kūną: visas pavirto į akis. LzP.
į akìs pažiūrė́ti
1.imti grėsti: O gyvulių – karvių, avių, kiaulių prisiliko daug – pavasarį visiems badas gali pažiūrėti į akis. Paukš. Kaip vargas mums į akis tiesiog pažiūrės, jau tuomet... tuomet stengsimės visi drauge, kaip įmanydami, gelbėtis.... Pt. Kai vargas į akis pažiūrės, tai susipras. Mrj.
2.sutikti (pavojų): Tada matysime, kas mirčiai į akis drąsiau pažiūrės. LzP. Ar nenuostabu pažiūrėti pavojui tiesiai akysan ir nepabijoti, kad čia pat prasivers žemė?. Šein.
į ãkį pìlti miegoti: Parvažiavau nuo pieno ir pyliau į akį. Skr. Ko neini į akį pilt, juk laiko turi. Smln.
į akìs pìlti miegoti: Patylėk... Matai... Akademikas! Pila į akis. Reikia pažiūrėti. Ap.
į ãkį pjáuti miegoti: Einu į akį pjauti, jau vakaras. Krž.
į ãkį plė́šti miegoti: Gali sau plėšti į akį, kas neleidžia. Ll.
į ãkį prapū̃sti kurį laiką miegoti: Lig pietų prapūtė į akį ir dar žiovauja. Jnšk.
į ãkį pùlti
1.patraukti dėmesį: Pirmas, kas puola Joniukui akin, yra maišelis, tas pats maišelis, kurį tėvelis, išeidamas iš namų, kadaise ant pečių išsinešė. Bil.
2.patikti: Abiem jautis labai puolė akin, ir jie susitarė šitą jautį pavogti. LTR.
į akìs pùlti
1.patraukti dėmesį: Niekas neįtikėtų, jog aš iš pirmos beveik dienos puoliau jam į akis. Kudir. Tas trečias skyrius, mažiau puolantis į akis, reikalauja paaiškinimo. Pt.
2.ginčytis, priešintis: Į akis puola, pasiutusi be galo. Jdr. Ans yra toks gvaltaplėša: puola visiems žmonėms į akis. Kl. Vaikas, ale jau akysna puola. Nč. Kad puls į akis kaip katė. Kair.
3.įkyriai pristoti: Bjauris tų žąsų – puola į akis. Grg.
į akìs pùltis patraukti dėmesį: Toks apsirėdymas visiems puolasi į akis. Gs.
į ãkį pū̃sti miegoti: Atsigulk, šiltai užsiklok ir pūsk į akį ligi aušros. Vdk. Valsčiuje raštininkas su staršina būtų dar pūtę į akį bent iki priešpiečio. Žem. Žiūriu, anas sau kaip pučia akin ir nė negirdi, ką jam sakau. Mlt. Pūsk gerai į akį. Snt. Pučia sau į akį, ir baigtas kriukis. Daut.
į akìs rìgzti įkyriai kibti: Vaikas nežiūro: ar jam senas, ar jaunas – rinzga visiem in akis, ir gana. Ūd. Ko ryzgi man į akis?. Pns. Ko tu man ryzgi akysna, atstok nuog manęs!. Vrn. Ryzga į akis, neatsiginu. Dkš.
į akìs skver̃btis įkyriai lįsti: Eikit lauko, ko į akes žmonėms skverbiatės?. Rdn.
į akìs smègti patikti: Tau tiktai Bronelė į akis ir smenga. Trk.
nórs į ãkį smeĩk apie tamsą: Troboj buvo tamsu, nors į akį smeik. Vencl.
į akìs spìginti stačiai sakyti: Spigina į akes: tu šioks tu toks!. Krš. Kiekvienas bara: spigina į akis, jog tai dykų dykai esą gaišinami pinigai. Žem. Ėmė viską į akis spigint, ką tik žinojo. Jnš.
į akìs spìrginti stačiai sakyti, rėžti nemalonią tiesą: Kam tau reikėjo spirginti į akis?!. Užv.
į akìs spìrti niekinti: Dabar užaugę vaikai tėvams į akis spiria, o ne ačiū sako. Šl.
į akìs spjáudyti žeminti, niekinti: Jam čia niekas nespjaudo akysa. Lp.
į ãkį spjáuti
1.liautis gerbti, atsikratyti: Spjauk į akį tokiam vyrui – ar nerasi kito?. Jrb. Geri tėvai, man vis nespjauna akin. Str.
2.nekreipti dėmesio: Netikėk, spjauk į akį ir daryk savo. Šl.
į akìs spjáuti
1.niekinti: Šis paleistuvis man į akis spjauna!. Vien. Kur aš beeičiau, kad tik į akis nespjauna, ir gerai. Sk.
2.nekreipti dėmesio: Tespjaunie į akes tokiems liudininkams. Krš. Spjauk tu jam akysna atsikrenkštęs in jo tos ūtarkos. Arm. Dabar visiem spjaunu akỹs. Ds. Nepaisyk, ką jis šneka – spjauk į akis, ir eime. Gs. Ir tiki, ką kalvis sako?! Spjauk į akis. Kair.
į akìs sprãginti stačiai sakyti, rėžti nemalonią tiesą: Oi, koks tavo vaikas, tiesiai į akis man spragina!. Ps.
į akìs spráustis įkyriai pristoti: Spraudžias vaikas į akes, nori tų saldainių. Krš. Dievui ir daktarams nesprauskis į akes, neįkyrėk. Krš.
į akìs stóti viešai pasakyti: Stojau į akis ir išpasakojau. Ar.
į akìs sū́dyti stačiai sakyti: Sūdo į akis: tu tokia tu šiokia!. Klk.
į ãkį sudúoti išmiegoti kurį laiką: Kai atsiguliau, lig dvyliktos sudaviau į akį. Pn.
į akìs sulį̃sti daugeliui įkyriai pristoti: Sulindo visi vaikai į akis ir varvina snarglius. Jnš.
į akìs susilį̃sti keliems įkyriai pristoti: Ko dabar susilindote į akis?. Jrb.
į akìs sustatýti suvesti į akistatą: Sustatysiu jus į akis. Žem.
į ãkį šáuti miegoti: Abudu šauna į akį. Šv.
į akìs šokinė́ti piktai prieštarauti: Žodžio vaikams negaliu pasakyti – suvisam neklauso, į akis šokinėja. Vkš. Tu man akysan šokinėsi kaip žalektys!. Švnč.
į akìs šókti
1.priekabių ieškoti, būti pasirengusiam muštis: Aš su juo nesusišneku, jis toks piktas, tiesiog į akis šoka. Mrj. Per daug jau išdrąsėjo – šoka visiems į akis. Jnšk. Jin vyrą kaip šešką patiesė, kai jis jai į akis šoko. Sk.
2.ginčytis, priešintis: Nešok į akis, kaltas būdamas, juk visi žino, kad ėmei. Škn. Vaikas čirkšdamas šoka į akis. Vvr. Kad tik ką pasakė, taip ir šoksta į akis. Sur. Jeigu jau merga būdama į akis šoka, tai kas iš jos bus, kai paliks boba?. SnV. Senė buvo bešokanti į akis. Balt. Tiktai ką pasakysi, tai kad šoka akỹs. Ds. Kad ji nusileistų, nutylėtų girtam, bet ne – šoka į akis!. Cinz. Sūnus tylėjo. Gerai, kad jis neišmoko šokti į akis. Mart.
3.lįsti artyn: Ponadievui ir klebonui į akis šoka, o ubagus varo laukan. Šts. Berniukas įėjo tvartan, visos kiaulės šoko jam akysnan. Prng.
į ãkį tráukti miegoti: Na dabar trauks per dieną į akį ana. Klp. Jis pernakt traukė į akį, todėl dabar nemiega. Skr. Atsiguli, ligi pietų trauki į akį. Jrb.
į akìs tráuktis apimti (apie miegą): Į akis man miegas traukias. B.
į akìs užspjáudyti pažeminti, paniekinti: Kiek kartų bjaurų žodį ištarysi, tai tiek kartų jam akys užspjaudysi. Gmž.
į ãkį važiúoti priekaištauti: Gaspadorius suprato, kad važiuoja jam akin, ir daugiau valgymų pataisė. Kp.
į akìs véiza arti (mirtis): Matai, kad tas tėvas mirs, kad jau smertis į akis veiza. Sd. Jau smertis yra į akis veizėjęs. Plt.
į akìs žìbinti
1.tykoti norint gauti, bet nedrįstant prašyti: Tos Marės vaikai atlėkė ir žibina akis, kad tik ką numestai. Al.
2.stačiai sakyti, gėdinti: Tai žmogus, stačiai akysan žibino žibino kaip žarijom. Ml. Ot tai draugas, žibina tiesiai akys[na]. Dbk.
į akìs žiūrė́ti
1.priekaištauti: Nedaryk nieko – pagadinsi, paskui žiūrėk tau į akis. Dkš.
2.tykoti, tikintis gauti: Jei savo turėsi, kitiems į akis nežiūrėsi. Mrc.
3.grėsti: Jis puikiai žinojo, kad mirčiai į akis žiūrėti jam niekad nepasitaikė. Vencl. Jiems malonus yra pats pavojus žiūrėti mirčiai akysna. Blv. Jis vis tebėra atkarus, nors į akis ir senatvė žiūri. Ps. Ir čia jau visiems badas žiūri į akis. Pt. Jokūbas negauna darbo, neturi uždarbio, badas jau žiūri jiems į akis. Žem.
4.patirti: Kas kartą matė saulės patekėjimą nuo Beš Tau viršūnės, tas laimei į akis žiūrėjo. Vien.
nė̃ į ãkį visiškai (ne): Neapkęs to Oliaus nė į akį. Trk.
neĩ į ãkį neĩ į aũsį visai mažai: Kiek čia ko tebuvo, nei į akį nei į ausį. Užv. Kiek ten ana atnešė, pačius juokus – nei į akį nei į ausį. Krš.
ikì akių̃
1.labai daug: Pasisodink tą šniūrą braškių, tada turėsi darbo lig akių ir uogų. Rm. Dabar, vasarą, darbo visiems iki akių. Mrj. Gerose vietose darbo lig akių, o pavalgyti lig širdies. Ggr. Valgyti lig akių: sėskim ir ėskim. Pšl. Miego palig akių!. Lp.
2.labai (girtas): Iki akių pasigėręs. N.
ikì akìs ùžpilant pasigertinai (duoti gerti): Davė visiems iki akis užpilant degtinės gerti. Tat.
iš akiẽs
1.apytikriai, nepatikrinus: Aš iš akies matau, kad tų šiaudų neganės. Pc. Iš akies pasakė, kiek kaštuoja. Rod. Iš akies reikia apspręsti, kiek čia gali būti. Kl. Ko lauki, kirpk iš akies. Jrb.
2.iš pažiūros (spręsti): Kiaulę pirko, iš akies mokėjo – nesvėrė, nieko. Mžš. Taip nieko nebus: iš akies kiaulės nenupirksiu, reikia truputį rankoms priimt. Rm. Svarų nebuvo, tai iš akies įpylė tų miltų, ir viskas. Škn.
3.pamačius: Šuva iš akies pakėlė kiškį. Rm.
4.netaikant: Iš akies šauna. Grž.
iš akių̃
1.prievarta (atimti): Iš akių pinigus iškabina. Nt. Turėtų mums viską atiduoti, iš akių išplėštumėm!. Žem.
2.sakoma išvarant, pavarant: Ko čia lendi, kurio nelabojo nori, nešdinkis greičiau iš akių!. Vvr. O Dagiukas, kas jis, ne jaunikis? – Eik tu man iš akių su tuo tavo Dagiuku! Aš noriu geresnio. Simon. Eik iš mano akių: kad tavo čia nė kojos nebūtų!. Rod. Neklausys – teeinie iš mano akių!. Mont. Varyk juos man iš akių, tegu eina sau!. ŠR.
3.prastai, atmestinai: Jis viską iš akių dirba. Rmš. Visi daboja: kad tik iš akių padaryt. Dglš. Man nepatinka toks darbas tik iš akių. Mrj.
4.apie pradingimą: Iš Šakių ir iš akių. Šk. Kai tik vilkas išnyko iš akių, tai lapė tuojau – drykt nuo avino žemyn ir už gerklės jį. Piet. Mūsų maža šeimynėlė, stovėdama prieangy, mosuoja jiems skepetukais, kol jie mums iš akių išdyla.... Pt. Jos (gaidos) mano akyse susiliejo į vieną didelį juodą lopinį ir dingo iš akių. Šein. [Petrutė] kurį laiką buvo dingusi iš akių, o anądien susitiko netikėtai gatvėje. Ap.
iš akių̃ išeĩti būti neprižiūrimam: Kai tik iš akių išėjo, taip ir gero nėra. Jrb.
iš akių̃ išléisti
1.nesaugoti: Tik išleisk iš akių, tuojau ir ištrės (išbėgs). Ms. Tas senis įtartinas, jo negalima išleisti iš akių. Pš.
2.apie prastai padirbantį: Menkas meistras, dirba tik iš akių išleisti. Kp.
iš akių̃ ìšluptas labai panašus: Ale jau iš akių išluptas, kaimyno kaimyno vaikis!. Skd. Gustis buvo pats tėvas, iš akių išluptas. Plt. Tas buvo iš akių išluptas į tėvą ir ant povyzio, ir ant proto. Lž. Iš akių išluptas tėvas. Kv.
iš akių̃ išlùpti įžūliai prašant gauti: Prašus kaip čigonas, iš akių išlupa. Dkš.
iš akių̃ išnỹkti nutolti, būti nematomam: Jisai išnyko ižg akių. Dk. Kol klajūnai išnyko iš akių, jautakiečiai stovėjo ant vieškelio ir nesiskirstė. Vien. Stovėjau ir laukiau, kol [Gundė] visai iš akių išnyko. Šein.
iš akių̃ išplė́štas labai panašus: Ale ir panašumas! Jurgiui iš akių išplėšta!. Simon. Dalia – kaip tik motina, iš akių išplėšta. Erž. Ta mergučė tikra iš akių išplėšta motina. Skr.
iš akiẽs lùptas labai panašus: Jonis iš akies luptas tėvas. Varn.
iš akiẽs mẽtus apytikriai: Iš akies metus, man rodos, kad čia nėra tų šešiasdešimt arų. Jnš.
iš akių̃ mẽtus apytikriai: Iš akių metus bus čia penki hektarai. Yl.
iš akių̃ mùštis turėti palinkimą: Tu pats niekus plepi: nuo pat mažens jam iš akių mokslas mušasi. Žem.
iš akių̃ neišléisti
1.nuolat stebėti, prižiūrėti: Neišleis iš akių nieko, ką jam padariau. ŠR. Arklių reikia iš akių neišleist, jie gali sudvaliuot į burokus. Sk. Benediktas ant aukšto išbuvo gal valandą, ne visą laiką žiūrėjo į Vaciaus kiemą, bet ilgesnį tarpą vis dėlto iš akių neišleido. Ap. Kaimelio gyventojai, nė valandėlės neišleisdami iš akių pilkšvai žalsvų kareivių, skubiai kasė į žemę savo mantą. Cvir.
2.rūpintis: Čia dirbo toliau mokslo darbą ir neišleido iš akių savo tikslo. rš.
iš akių̃ neĩti nuolat matyti, prisiminti: Stengiaus jo nematyti, žiūrėjau tai į langus, tai į sienas, bet jis vis nėjo iš akių. Šein.
iš akiẽs nekrìtęs labai panašus: Jis lygiai toks kaip tėvas, nė iš akies nekritęs. Lš.
iš akių̃ nepaléisti
1.nuolat stebėti, prižiūrėti: Vaiko iš akių nepaleisk. Mrj. Kad radai, tai jau tu jo nepaleisk iš akių. Lp. Duris trenkdama ji įeina į virtuvę ir nepaleidžia Barbės iš akių. Simon. Loja nepaleisdamas iš akių Luko ir Beno. Ap.
2.sekioti, asistuoti: Tik vienas Balsių Petras štai jau treji metai nepaleidžia Katrytės iš akių. Myk-Put. Pats gi žinai: iš akių nepaleidžiu. Gric.
iš akių̃ paléisti liautis stebėjus, prižiūrėjus: Paleidau mergicą iš akių – nežinau, kur jinai dingus. Rs. Nė minutės negali paleist vaiko iš akių – žiūrėk, ir pasidarys ką. Ėr.
iš akių̃ pamèsti nustoti matyti stebimąjį: Šituos čižynuos įlindo, ir pamečiau iš akių. Užp. Užsidoksojau į karabelninkus, ir pamečiau jus iš akių. Brt. Tą turime bent mes, jų palikuonys, iš akių nepamesti. Pt. Ta senutė, irgi žiūrėjusi į galvą, vis taisinėjusis akinius, dabar plaukiančią galvą pameta iš akių. Ap.
iš akiẽs plė́štas labai panašus: Taip panašus į amžinatilsį mano vyrą, tiesiog iš akies plėštas. Cvir.
iš akių̃ prapùlti
1.išsinešdinti: Žiūrėk, kad kaip bematant iš akių prapultum!. Alk. Prapulk iš akių!. Vvr.
2.pasišalinti: Nei nepamačiau, kaip jis prapuolė iš akių. Alz.
iš akiẽs tráuktas labai panašus: Pati suvis panaši į savo matušę – iš akies traukta. Jnš.
iš po akių̃ esant akivaizdoje: Dingo iš po akių. Vlkv. Jis iš po akių pranyko. Brt. Man iš po akių vilkas paėmė paršą. Grš.
nuo akiẽs apytikriai, nematavus: Nesvėriau, bet nuo akies atrodo, kad tiks. Gs. Pjauk nuo akies. Mrj.
nuo akių̃
1.apie pasišalinimą: Eik tu nuo mano akių, nuobrade!. Bgt. Bėk nuog ma[no] akių, kad aš tavęs neregėčiak. Grv. Ten, žalioje pievelėje, po ūksmingais krūmais, nuošaliai nuo kelių ir akių. Katil.
2.iš akivaizdos: Nors nuo akių atėmiau nereikalingus daiktus. Rm.
nuo akių̃ atmèsti prastai, greitosiomis padaryti: Jis bet kaip padirbo, nuo akių atmetė. J.
nuo akių̃ atmestóji atsikratymas sunkaus darbo: Aniems by tik nuo akių atmestoji. Užv.
nuo akių̃ nueĩti padvėsti: Ir gyvuliai nuog akių nueina. Upn.
nuo akių̃ nuléisti neprižiūrėti, nusisukti: Nenuleisk vaiko nuo akių, kad į vandenį neįkristų. Pn. Kad tik nuleidai nuo akių, ir nuėjo kažin kur. Ds.
nuo akių̃ numèsti prastai, greitosiomis padaryti: Kitas meistras tik nuo akių numeta, o ne padirba. Gršl.
nuo akių̃ paléisti neprižiūrėti, nusisukti: Žiūrim ir žiūrim, nuo akių nepaleidžiam vaiko. Pc. Kam paleidai vaiką nuo akių?. Šl.
per akìs
1.labai daug, užtektinai: Jos mėgsta apmokėti pinigais, kurių dabar turi per akis ir kurie jau pradeda pamažu savo vertę pamesti. Simon. Už darbą aš jam sumokėjau per akis. Pnd. Užteks visa ko per akis, numirsime, paliksime viską. Bsg. Per akis žolės, bus gyvuliams ėdimo. Jnšk. Ganyklų buvę per akis, gyvulių laikę daug. Skr. Mes obuolių nepirkdavom, savo per akis turėdavom. Skrb. Vietos per akis: seniai vieni riogso, o šitoks namas!. Mžš. Dabar tai gyvenimas – pašaro per akis. Šmn. Dabar mes sotūs per akis, apsivilkę. Antš. Blogai, kai galas su galu nesueina, bet dar blogiau, kai visko per akis. Avyž.
2.matant, akivaizdžiai: Nėr kas jam sakyt, per akis vagia, ir gana. Ut. Neis per akis vogt malkų. Dglš. Virtuvą per akis pavogė.... Žem. Na ir griebia per akis. Mrj. Per akis pavogė nuo ratų botagą. Jnšk. Per akis šernai lenda ir kasa. Šmn.
3.drąsiai, įžūliai: Kad ji tokia čirkšlė, eina, lipa per akis, ir gana. Mrj. Per akis grūdas kaip pašėlusios tos bobos. Sk. Tu man drįsk taip per akis ir meluoti!. Gs. Per akis lenda prie manęs. Ėr. Melagiai tokie, ką ten – per akis meluoja. Trk. Sako, nuo karalių negali atsikaropyti, visi lenda ir siūlijasi per akis. Vien. Tu, Veronika, manęs neapgaudinėk per akis. Dovyd.
4.smarkiai: Kiauras stogas – kaip ėmė lyt, per akis bėga tas vanduo. Brb.
5.greitai, kaipmat: Turguje žmonės sūrius per akis išgraibstė. Jnš.
6.visai arti, čia pat: Mirtis buvo per akis. Msn.
7.iš anksto: Jei būtume žinoję per akis, būtume daiktus vežę. Vlkv.
per akìs braukýti gėdinti: O tu man su gėda per akis nebraukyk, parše!. rš.
per akìs eĩti daug privisti: Neturėk katės, tai pelės per akis pradės eit. Trgn.
per ãkį iškìšti pralenkti: Tai ana tave per akį iškišo. Škn.
per akìs išlìpti labai įkyrėti, nusibosti: Jau per akis išlipa tas ravėjimas. Aln.
per akìs išlį̃sti
1.suteikti daug vargo, įkyrėti: Kai tu šitaip šlavinėsi, tai kožna sėkla per akis išlįs. Ds. Žemė per akis išlindo. Čb. Gal tu manai, kad žemė tau deramai liks, pamatysi, kai ji tau per akis išlįs. Bgt.
2.nuvilti: Šitas užudarbis tau per akis išlįs. Ds. Tie aštuoniasdešimt litų per akis išlenda. Kvr.
per akìs kìšti
1.labai remti: Kiša ir kiša per akis tam vaikui. Pd.
2.per daug valgydinti: Tie tėvai tiem vaikam per akis kiša, o kaip nugeibę, teip nugeibę. Sk.
per ãkį knìsti išjuokti: Neknisk per akį!. Mžk. Jis tau per akį knisa – kaip tu nesupranti?. Šl.
per akìs lìpti labai dažnai lankytis: Anys per akis lipa. Lb.
per akìs lį̃sti labai įkyriai kibti: Ji moka per akis lįst prie vyrų. Ėr.
per akìs užmèsti priekaištauti: Rūstai mumus kalbėjo užmesdamas mumus per akis. Bret.
per akìs užsvìlinti sugėdinti: Aš anam ažsvilinau per akis, tada aptilo. Grv.
po akimìs akivaizdoje, čia pat: Padėk peilį po akimis, kad nereikėtų ieškoti. Jnš. Avys čia pat po akim sukos ir vėl nebėr. Sk. Oi eisiu eisiu, barsiu mergelę po šeimynos akelėm, kad šeimyna girdėtų. Vrn. Aš nenoriu, kad ji čia kėpsotų po akimis, karti ji man kaip pelynai. Krėv. Ir jis tai ėmęs valgė po jų akim. Bret. Pradėjo po akim jų merėt ir bailaut. Dk. Jis tvarkdarys, o tokia netvarka po akim. Katil.
po akių̃
1.akivaizdoje: Padėk po akių, tai gal neužmiršiu. Gs. Pinkis vis po akių, vis pajuokuok su jaunikiu. Žem. Du sūnu patiesė po mano akių, pražilau per vieną naktį. Krš. Pasidėjo batus po akių ir atsisėdo. Lg. Išderkliojo tą žmogų po visų akių. Plt. Vienu smūgiu perkirto po mano akių, – pritarė kitas. Piet. Tėvams stengėsi nesimaišyti po akių. Paukš. Šulinys visada turi būti po akių; šitai žinojo Juza. Balt.
2.priežiūroje: Duktė augo po motinos akių. Kair.
3.bematant: Visi puolė zuikį gaudyt, bet vis jis jiems tarp rankų išspruko ir prapuolė po jų akių. Klp.
po akių̃ àtkištas čia pat: Patogūs fabrikų dirbiniai atėjo prie pat namų; jie po akių atkišti, nuo jų atsisakyti negalima. Katk.
po akimì neĩti nesisekti: Neina po akia žmogui, ir gana, gali šokinėti kiek nori. Vvr.
po akimìs parpùlti nusižeminti rodant pagarbą: Ir broliai jo nuėję parpuolė po jo akim ir bylojo. Bret.
po akimìs puldinė́ti nusižeminti nuolat rodant pagarbą: Ir mes puldinėkimeg po jo akim. Dk.
po akimìs pùlti Sir. nusižeminti rodant pagarbą: Čia atėjo vienas vyriausiasis bažnyčios ir puolė po akimis jo bylodamas: – Duktė mano dabar numirė. Bit.
po akimìs statýti akivaizdžiai rodyti: Ir pasninkavo, ir meldės, ir gundymus šėtono pergalėjo, statydamas mums po akimis didumą algos. Dk.
po akių̃ statýtis įsivaizduoti: Ką gyvai po akių statytis. K.
nė̃ po akių̃
1.visiškai (nenorėti matyti): Ko ko, o vyro ašariaus nė po akių kad nematyčiau!. Lkš.
2.labai (nekęsti): Nekenčiu nė po akių: jis tegyvenie kaip sau nori!. Grdž.
prie akių̃
1.akivaizdoje: Prie mano akių pasimilžo ožką: tris lyterius primilžo. Skr. Neik niekur, būk čia prie akių. Ėr. Prie akių kaip šilkas, už akių kaip vilkas. Sim. Kad namuose būtų vakarėlis prie mano akių!. Lb. Dieną abudu sustvėrę ir vaikšto prie žmonių akių. Šmn. Kitą sykį gyvatė prie mūsų akių į žemę įlindo. Krš.
2.viešai, kitiems esant: Ko čia žargliojies prie visų akių. Vkš. Jis man padarė gėdą prie akių. Rm. Prie akių tai jis taip sako. Alk.
prie keturių̃ akių̃ esant dviese, slapta: Ponas Povilas prašė mane su tėvu ir broliu pakalbėti prie keturių akių. Marc. Pasišnekėjo prie keturių akių. Lkš.
prie pàt akių̃ visai netoli: Pasistatė tą trobelę prie pat akių, ir dabar kaip šašas ant nugaros. Jnš.
prieš akìs
1.čia pat: Broliukai, gi žiema prieš akis!. Vien. Eik gyvulių šertis, jau vakaras prieš akis, vis reikia sakyt kaip mažytei. Sk.
2.priekyje: Nieko prieš akis nematyti. Rm. Paėjau kiek – tokia siena išaugo prieš akis, mat miškas pasirodė. Vdk. Iš kiemo visa užšalusi upė prieš akis. Daut.
3.ateityje: Dar visas darbas prieš akis tebestovi, niekas nedirbta tebėr. Kp. Prieš akis dar daug laiko. Pn. O juk visas gyvenimas dar prieš akis. rš. Jam dar prieš akis kareiviai (tarnavimas kariuomenėje). Vvr. Jam dar tiek dienų prieš akis. Dovyd. Visa diena dar prieš akis. Ap.
4.vaizduotėje: Paskui viskas pradeda lyg ryškėti, kilti prieš akis. Balt. Jam iškilo prieš akis tolimų laikų vaizdas. Vencl. Aušrai tučtuojau iškilo prieš akis jų pirmoji pažintis su Urvakiu. Mik.
prieš (kieno)akìs kam pasirodyti, pasipuikuoti: Ir Filiomena, ir mano sūnus labai brangų grabą užsakė. Į žemę... Mat prieš žmonių akis.... Dovyd.
pro akìs visai arti (praeiti): Greit prašvilpė pro akis, nepaspėjau pamatyt. Ėr.
pro akìs prabė́gti greitosiomis prisiminti: Tokia keista buvo gamtos ramybė aplinkui. Gal todėl, kad neseniai pro Jorio Globio akis prabėgo šiurpus istorijos šiukšlyno knibždėlynas. Ap.
pro akìs praléisti nepastebėti: Kaip jis galėjo praleisti pro akis tokį šlamštą?. rš.
skersà akimì paveizdė́ti rodyti nepasitenkinimą, pykti: Paveizdėjau skersa akia ant jo. J.
su dryžomìs akimìs girtas: Buvau su dryžomis akimis, tai neįžiūrėjau. Gs.
su tomìs pačiomìs akimìs nemiegojęs: Kai katrą naktį su tomis pačiomis akimis atsiguli ir atsikeli. Ds. Su tom pačiom akim aš šiandie atėjau. Br.
su akimìs mė́tlioti stengtis patraukti dėmesį, vilioti: Saugokis tokios, kuri, draugystėj vyriškių būdama, labai yra drąsi, mėtlioja su akimis ant visų. P.
su akimìs nudùrti labai nužiūrėti: Mane mergos ir ten pagatavos buvo su akim nudurti. Jnš.
su akimìs nurýti labai ko norėti (valgyti): Jau aš tą vyšnasokį su akims nurysiu. Skr.
su akimìs sė́ti žvilgčioti: Su akim tik sėja, tik sėja!. Ml.
su akimìs suválgyti apie labai ko norintį: Tokios skanios bulvės: su akims gali suvalgyti. Erž.
tarp keturių̃ akių̃ esant dviese, slapta: Vieną rytą tarp keturių akių teisme pasipasakojo Rolfas Brinkas savo ištikimam kolegai. Šein. Vieną sykį tarp keturių akių net apsiverkė, atvirai pasisakydamas savo simpatijas ir antipatijas. Andr.
ties akimìs čia pat: Aš linksmas, o čia ties akimis memento mori. Šein.
ties akių̃ statýti akivaizdžiai rodyti: Saugojimas gavėnios... keturių dešimtų dienų metinykėmis ceremonijomis ties akių statytas. Dk.
už akių̃
1.į priekį, priekyje: Užjojęs už akių bėgantiems, kunigo tarnas užriko. Piet. Užbėk arkliui už akių, ir pagausi. Kp. Jis man užlindo už akių, ir nebemačiau, kas ten buvo. Pn. Palauk palauk, nesiskubink įvykiams užbėgti už akių!. Vencl. Šiandien saulei už akių užbėgau (atsikėliau prieš saulės tekėjimą). Brs. Visiems savo vieta, savo keliai tose platybėse, nėra ko kits kitam už akių lįsti. Vaižg. Nenorėčiau jam už akių pulti. Juk jis vyresnis už mane. Simon. Anicetas pašoko, tarsi spyruoklės išmestas, ir puolė bėgliui už akių. Avyž.
2.ateityje: Dar visa diena už akių, atrodo, kad bus graži. Rsn. Už akių vaikams viskas dar. Vdk. Kas yra už akių, negali žinoti. End. Ligi penktadienio prie malkų neateisiu – dar vis darbai už akių. Šv.
3.nesant, nematant: Akyse geras, o už akių nežinai koks. Jnšk. Už akių visko prišneka. Pn. Draugas geras – akyse giria, už akių spiria. KrvP. Akyse piestu šoksta, už akių varlės nepaveja. Kpr. Akyse lapė, už akių vilkas. Mrk. Akėse geras, o už akių velnius mala. Krš. Pas mus to nėra... aš kaip akyse, taip ir už akių. Žem. Į akis nesako, o už akių šuniu loja. Ds. Už akių tai jis Dievas žino ką šneka. Alk. Mums ne naujiena panašūs išpuoliai, tiesa, dažniausiai už akių. Avyž.
už akimìs tuoj pat: Nauji metai už akimis. Šts. Pietai už akimis. Šts.
akìs už ãkį atsilyginant tuo pačiu, kerštaujant: Girdėjot, jog pasakyta yra: akį už akį ir dantį už dantį. Bit. Taip iškirtęs tam žmogpalaikiui akį už akį, anot to, aš vis dėlto neketinau savųjų ginti. Vaižg. Būtautaitės pašalinimas iš tarnybos taip pat nebuvo pamirštas ir puikiai patarnavo principui pateisinti – akis už akį, dantis už dantį. Gruš.
už gražiàs akìs
1.šiaip sau: Jie niekam neduoda pinigų veltui, tiesiog šiaip sau, už gražias akis. rš.
2.įsiteikus: Gavo tarnybą už gražias akis. Prn.
už akių̃ užbė́gti
1.išvengti, sutrukdyti: Mes turime užbėgti už akių visiems galimiems netikėtumams. Mik. Gyvenimui nebuvo galima užbėgt už akių. Viena maža nelaimė griovė visas viltis. Cvir.
2.pralenkti, nurungti: Užsigautų, amžinu priešu taptų, jei kas išdrįstų už akių užbėgęs iš jo šitą garbę paveržti!... Krėv. Knyga eina į pabaigą, niekas nebesuspės užbėgti už akių. Avyž. Ką gi aš besakysiu, kai tu, Serafimai, visiems užbėgi už akių. Švaist.
už akiẽs užkliū́ti patraukti dėmesį: Mokytojas šaukdavo atsakinėti ta pavarde, kuri jam geriau patikdavo ar greičiau užkliūdavo už akies. Andr.
už akių̃ užlį̃sti sutrukdyti pasireikšti: Žmogui niekad nereikia už akių užlįsti: daro – tegu daro. Ds. O dabar išėjo kaip kaimynams Stundžiams: užlindo kiti už akių, ir likom durniaus vietoj. Avyž.
akìs ir ausìs ganýti stebėtis: Dievulėliau, ganiau savo akis ir ausis, stebėjaus, kokio gražumėlio ir skaistybės dar esama po dangum. Trein.
ãkys ne duõbės
1.nepatogu, gėda (ko nedaryti): Akys ne duobės, reikia nusimanyti ką pavaišinti ir kiek. Lk. Apie ūkį, prie pieno, prie centrifugos; kaip nėra kam – reikia dirbti. Kaip yra sakoma: akys ne duobės. Žem. Akys ne duobės: daktarui reikia duoti. Kv.
2.daug nori: Akys ne duobės – visko nori, kad tik pamato. Jnš.
kaĩp akìs apie labai pilną, sklidiną: Sklidinas kaip akis. Kv. Atnešk stiklą vandens, tik kad būtų pilnas kaip akis. Alk. Kūdra kaip akis sklidina vėsaus vandens. Avyž. Pripylė stiklinę kaip akį – nė pakelt negaliu. Kair.
kaĩp ãkį labai (myli, saugo): Dėdė sūnų mylėjo kaip akį ir užaugino kaip dievaitį. Simon. Ale saugot tai kaip akį reikia. Rt. Kaip akį Edvardo tėvas saugojo tą gojų. Dovyd.
kaĩp ãkį kaktojè
1.rūpestingai: Neturtėliams ne dyvai nušlypti... Bet Kovalyčia, vienturtė, kaip akis kaktoje užlaikoma, lyg paukštis klėtkoje. Žem. Čia saugoja mišką kaip akį kaktoje. Akm. Jei nusipirkai, saugosi kaip kaktoj akį. Gršl. Aš mylėsiu tave kaip akelę vieną kaktoj. Trk. Jei pirktą sijoną nusipirkai, saugosi kaip akį kaktoje. Dr.
2.visiškai (nematyti): Jei ne tos bulvės, matytų kaip kaktoje akį. Ms.
3.vienintelį (turėti): Tą vieną mergelę turėjau, kaip akį kaktoje. Nmk.
kaĩp sàvo akiẽs lė̃lę rūpestingai: Bet nei klausyti neklausė Gilšis, kurį tėvas buvo palikęs dvare ir kuriam buvo įsakęs, kad Ilgio kaip savo akies lėlės prižiūrėtų. Krėv. Tave saugosiu kap savo akies lėlelę. rš.
kaĩp sàvo ãkį rūpestingai: Bijodamas, kad ir man taip neatsitiktų, saugojau ją kaip savo akį. Marg. Bet Rozalija saugojo jį kaip savo akį ir net guldama pasidėdavo sau galvūgaly. Balt. Saugoja kaip savo akį. Dkš. Mama bijojo, kad Pranukas laukuose nesušaltų, ir įsakė man jį žiūrėti kaip savo akį. Vencl.
kaĩp akiẽs mìrksnyje labai greitai, staiga: Kurie bus gyvi, tuojaus persimainys kaip akies mirksnyje. Bret.
kaĩp akiẽs vỹzdį rūpestingai: Apsaugokiam kaip akies vyzdžių. Bret. Apsaugok mane kaip akies vyzdį akyje. prš. Saugojai mus kaip akies vyzdžius akies savos. brš.
kaĩp akimì blàsterti bematant, greitai: Kaip akia blastert galiu padaryt. Vlk.
kaĩp akìs išdẽgęs
1.labai skubiai ir susijaudinęs: Kur čia su jais: tėvas su sūnum lekia pirmas, kaip akis išdegęs, Pilė su marčia susikabinusios, tik apie teatrus, apie balius tekalba – nė suspėti negali.... Paukš. Visi bėgo kaip akis išdegę. Vaižg. Nesuvokdamas ką darąs, nėrė iš kambario, paskui šoko ant motociklo ir nurūko it akis išdegęs. Mark. Ko leki kaip akis išdegęs. Lkš. Tie arkliai eina lyg akis išdegę. Gs. Leki kaip akis išdegęs. Pn.
2.patekęs į nesuprantamą padėtį: Puolė čia, puolė ten, ir stovi kaip akis išdegęs – nežino nuo kur pradėti. Nč.
3.visu smarkumu (dirba): Kaip akis išdegęs puolė visomis keturiomis. Pg.
kaĩp akių̃ ìšdegtas susijaudinęs ir greitai: Bėga kaip akių išdegtas. Jabl.
kaĩp akimì išmèsti visu platumu: Pievos tęsiasi kaip akia išmest. Arm.
kaĩp akìs išplìkęs susijaudinęs ir greitai: Ko čia leki kaip akis išplikęs?!. Pkr. Bėga kaip akis išplikęs. Pp.
kaĩp akìs išsibãdęs prastai nusiteikęs: Šiandie bindziniauja anas kaip akis išsibadęs. Švnč.
kaĩp akìs išsisvìlinęs apie labai skubantį: Aš skraidau kaip akis išsisvilinęs, o tu sėdi!. Arm. Kad bėga kaip akis išsisvilinęs. Pls.
kaĩp akìs išsvìlęs labai greitai: Na ir važiuoja – lyg akis išsvilęs. PnmA. Ko leki lyg akis išsvilęs?!. Dkš.
kaĩp akìs iššùtęs labai greitai: Nespėji žmogus kojos per slenkstį perdėt, ir vėl kaip akis iššutęs darban. Nč.
kaĩp akimì mataĩ labai daug: Ir žmonių prisirinkdavo kaip akimi matai. Srj.
kaĩp akimì mèsti visu platumu: Kaip akia mest – vis laukai ir laukai. Rod. Apsėta visur kaip akia mest. Kpč.
kaĩp akimì mìrkt bematant: Kaip akia mirkt ir padaro. Mlt.
kaĩp akiẽs užkrė̃sti atidžiai (saugoti): Taip žiūrėk, kaip akies užkrėst. Srj.
kaĩp akìs užmérkia žvilgsniu aprėpia: Javai į javą visoje dirvoje, kaip akia užmerkti gali, lygūs kaip nukirpti. Tat.
kaĩp akimì užmèsti labai daug: Kaip akia užmest taip žmonių privažiuoja daug į jomarką. Kpč.
kaĩp akiẽs užsikrė̃sti labai (bijo): Bijo kaip akies užsikrėsti. Lš.
kaĩp be akių̃ neatsargiai: Ėjo kaip be akių – kumštelėjo puodynę šviežaus pieno žemėn. Srv.
kaĩp į ãkį dùrtas labai aiškiai: O jeigu, kvailiu apsimetęs, ateisi rytoj, tai bosas tik rankas į šalis skėstels, ir suprasi kaip akin durtas. Dovyd.
kaĩp iš akių̃ ìšimtas labai panašus: Tas vaikas tėvui kaip iš akių išimtas. Šl.
kaĩp iš akiẽs ìšluptas labai panašus: Ale tas vaikas gryna tėvo išnara, kaip iš akies išluptas. Tl. Tėvas o tėvas, kaip iš akies išluptas. Užv.
kaĩp iš akiẽs išplė́štas labai panašus: Monika tiek daug kartų jam Kaziuko panašumą lygino: tikras tėvas, kaip iš akies išplėštas. Cvir.
kaĩp iš akių̃ išplė́štas labai panašus: Kūdikis kaip iš akių jam išplėštas. N.
kaĩp iš akiẽs išsiplė́štas labai panašus: Ilgai nelaukęs susiieškojo medžio ir padirbęs Pirtininką kaip iš akies išsiplėštą. Up.
kaĩp iš akiẽs ištráukti visai tokį pat padaryti: Priduok man tavo nagus, tai aš parodyčiau, kas iš to! Lygiai tokią pat kalamašką kaip iš akies ištraukčiau, o gal ir geresnę!. Balt.
kaĩp iš akiẽs ištráuktas labai panašus: Jonas į tėvą kaip iš akies ištrauktas. Gmž. Visi vaikai in tėvą, kaip iš akies ištraukti. Vlk. Kaip iš akies ištraukta – mamos duktė. Zr.
kaĩp iš akių̃ ištráuktas labai panašus: Pašėlęs nusidavimas į pat tėvą, kaip iš akių ištrauktas!. Užv.
kaĩp iš akių̃ krìtęs labai panašus: Kaip iš akių motinos kritusi. Jabl.
kaĩp iš akiẽs lùptas labai panašus: Visai į tėvą – kaip iš akies luptas. Kl. Tėvas o tėvas – kaip iš akies lupta. Krš. Kaip iš akies luptas – tikras tėvas. Vlkv.
kaĩp iš akių̃ lùptas labai panašus: Dukrelė į mane panaši, lyg iš akių lupta. Mrj.
kaĩp iš akiẽs plė́štas labai panašus: Taip panašus į amžinatilsį mano vyrą, tiesiog iš akies plėštas. Cvir. Panašus į mamą – kaip iš akies plėštas. Mrk.
kaĩp iš akių̃ plė́štas labai panašus: Baisiai panašus į motiną – kaip iš akių plėštas!. Vl. Vaikas kaip iš akių plėštas – pats tėvas. Skdv.
kaĩp iš akiẽs tráukti visai tokį pat (gerą) daryti: Kad tu surūgtum su tokiais nagais! Kaip iš akies traukia!. Balt.
kaĩp iš akiẽs tráuktas Mžš. labai panašus: Visa tėvas, kaip iš akies traukta. Rk. Padabnas, kaip iš akies trauktas. Ds. Tavo raštas kaip iš akies trauktas Albino. Vb. Kur čia ne jo vaikas, jau kaip iš akies trauktas – grynas Kazas. Kair. Visi tamstos vaikai kaip iš akies traukti. Dl. Ot panašūs, kaip iš vienos akies traukti!. Vb.
kaĩp iš akių̃ tráuktas labai panašus: Parašytų, kad [mergytė] kaip iš akių traukta Emilija. Dovyd.
adatą pamatyti kito akyje žr adata
ašaras išspausti iš akių žr ašara
ašaras spausti iš akių žr ašara
ašaros sukasi akyse žr ašara
ašaras traukti iš akių žr ašara
aukso akį įdėti žr auksas
blezdingos akelė žr blezdinga
blizgenos pasipylė iš akių žr blizgena
brūkšmes traukti per akis žr brūkšmė
burbulus pūsti į akis žr burbulas
dangų matyti akimis žr dangus
dienos akimi žr diena
dienos akimis žr diena
dienos akyje žr diena
po Dievo akimis žr Dievas
po Dievo akimis atsistoti žr Dievas
Dievas duria žiburį į akis žr Dievas
Dievas užmerks akis žr Dievas
dulkes pūsti į akis žr dulkės
dūmus leisti (pūsti)į akis žr dūmai
giltinė stovi akyse žr giltinė
giltinė žvilgtelėjo į akis žr giltinė
godos peržėlę per akis žr goda
grabas akyse žr grabas
jaučio akimis žr jautis
jaučio akis žr jautis
kalnai už akių žr kalnas
kiaulės akys žr kiaulė
kiaulės akis [pa]imti žr kiaulė
kiaulės akis pasiimti žr kiaulė
kiaulės akis turėti žr kiaulė
kibirkštis pasimatė akyse žr kibirkštis
kibirkštys lekia (šoka)iš akių žr kibirkštis
kaip kielės akis žr kielė
kaip kripšlas akyje žr kripšlas
krislą įžiūrėti (kieno)akyse žr krislas
kaip krislas akyje žr krislas
kobinukai akyse žr kobinys
kaip kumščiu į akį žr kumštis
maukna nukrito nuo akių žr maukna
Mauša lenda į akis žr Mauša
miglą įpūsti į akis žr migla
miglą leisti į akis žr migla
miglos nuslinko nuo akių žr migla
miglą (miglas)pūsti į akis žr migla
miltai byra per akis žr miltai
mirčiai žiūrėti į akis žr mirtis
monus leisti į akis žr monas
monų privaryti į akis žr monas
muilo burbulus leisti į akis žr muilas
muses gaudyti akimis žr musė
pirštu ataduria į akį žr pirštas
purvų prisisvaidyti į akis žr purvas
raiščiai nukrito nuo akių žr raištis
kaip rakštis akyje žr rakštis
rasa pramerkė akis žr rasa
rizgimas į akis žr rizgimas
sarmatą išmesti iš akių žr sarmata
sąvėlės prisitrynė akyse žr sąvėlė
smėlį barstyti į akis žr smėlis
smėlio užberti ant akių žr smėlis
spitris lenda į akis žr spitris
spjovimas į akis žr spjovimas
dėl svieto akių žr svietas
šunio akį žr šuo
šuns akis turėti žr šuo
ugnis pilasi iš akių žr ugnis
ugnis plykst iš akių žr ugnis
vėjas pučia į akis žr vėjas
vilko akis žr vilkas
vilko akimis žr vilkas
žaibai išėjo iš akių žr žaibas
žaibus mėtyti akimis žr žaibas
žarijos išėjo iš akių žr žarija
žarijos iššoko (pasipylė)iš akių žr žarija
žarijų pasirodė akyse žr žarija
žemė užbiro akis žr žemė
žibainys pilasi (pasipylė)iš akių žr žibainys
žiburį durti į akis žr žiburys
žiburį parodyti į akis žr žiburys
kaip [su] žiburiu į akis žr žiburys
žydas lenda į akį žr žydas
žmonių akyse žr žmogus
dėl žmonių akių žr žmogus
žvaigždės eina iš akių žr žvaigždė
žvaigždės pasirodė akyse žr žvaigždė
žvaigždės rodosi akyse žr žvaigždė
kaip žvynas nukrinta nuo akių žr žvynas
žvirbliui užvarvinti ant akies žr žvirblis
Frazeologijos žodynas