Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (35)
pavõgti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
võgti, vãgia (võgia LzŽ, LD338(Zt), Dv, -sta LD338), -ė KBII162, K, Š, Rtr, FrnW, KŽ, DŽ1; Lex83, Q503, SD162, KlG102, SD110, H147, R, R338, MŽ453, Sut, N, M, L, LL67
1. intr. BB2Moz20,15, PK106, D.Pošk, S.Dauk, NdŽ, Rs, Erž, Prk, Rt, Pln, Als, Brž, Jdp, Mžš, Upn, Pls, Srd, Slv, Jrb, Tlž slapta savintis svetimą turtą: Nuog Dievo buvo nevõgt, nemeluot, o tiek metų vãgiam ir meluojam Drsk. I neveizėjo, kaip tu pragyveni, tiktai jau nevõk, neužmušk žmogaus Lž. Võgti nenoru, į kalėjimą savo amžiuo neesu buvęs Vž. Esu gerančios pamilijos, bet ne vagančios Šts. Geras vaikas – prašo, o nèvaga, tokį dar girk i girk Krš. Aš iš jūs nèvagiu, o ka jum brangu – nepirkit Plv. Kai iš bado vãgia, tai aš nesakau, kad čianai griekas Plvn. O pirmu ne nėkas võgs nu kitas kito, ne nėko Sd. Cigonam leista võgt, nuo Dievo leista Ssk. Šitoks šunalupys ir võgt išmoks Ds. Gerai vertės, mat võgt drąsus Dbk. Gal čia tuos kolkozuos išmoko võgt: čiagi visų, ne mūsų Kpr. Kito sodan naktį eina võgtienai Lel. Mušdavo, jei pagaudavo bevagiant, apgėdindavo Grz. Prisikabino, kad aš võgti norėjęs, i muni aplupo Varn. Diegliai man čia võgt (nėra reikalo)! Btrm. Galėjo sukliūt bevogdami̇̀, turmos gaut Mžš. Nevõk, nagai nubręs! Rmš. Ka motina toki sunki būdama vãga, ta tam vaikuo krimta ant smagenų, i tas vaikas y[ra] vagis Yl. Visi lig laiko vãga Krž. Tura, nereikėtum võgti, o vãga Rdn. Voganti̇̀ms galo nėra, norai tik didė[ja] Krš. Kas pradeda võgti, vãga, kol nesukliūna: galo võgti nė[ra] Krš. Kad mieste vãgia, dyvo nėra Aln. Te (fabrike) įprasta buvo nešt, võgt Kp. Čia võgtie tai visi greiti, tik dirbt nėr kam Smal. Verksi i vogsi̇̀ [karo, bado metu] Dglš. Po Didžiulio karo, kai vokiečiai išejo, buvo gladas (badas), tai võgdavo vienas iš po kito Grv. Anas reginčiai võgia Arm. Vãgia per vidurį dienos Dv. Dabarčiuo vãga i nemarkstos (nesigėdi) Krš. Nei kas jam sakyt: par akis vagia, ir gana Ut. Nevõgs tau čigonas, tegul tik pasipina! Slm. Tie cigonai žalčiai šįvakar jau võgs kame norintais Trk. Gerą sieką atsisėmė, tai tas maišas kaip buvęs pilnas ir likdavai, – tai võgt labai gerai Gsč. I vedi galėjov võgti, viską nešti tądien Sd. Mokytiejai tik taip sau stumas, anie neprieina võgti Krš. Jeigu jūs eistat Kūčių naktį võgt, tada išsigelbėstat nuo mirties (ps.) PnmR. Cėru[i] gi võgtie baisu eit, kap jis eis võgt? (ps.) LzŽ. Jeigu gegutė užkukuoja pirmą kartą medžius be lapų, tada per metus vagiam labai nesiseks vogt LTR(Ant). Võgt, klastuot, išplėšt ir su gvoltu pasisavyt, šelmystes pramanyt, kekšaut bei Dievą paniekyt… tai visa viera baisingos mūsų gadynės K.Donel. Bet, girdėkit, ne pirkt, ak ne, jis (vilkas) võgti iššoko ir netoli tuojaus pas upę ožką užspėjo K.Donel. Tikt aš tave užtropysu kartą bevagiantį B. Kursai vogė, daugiaus tenevagia, bet tedirba ir tedaro rankomis savo, kas ger[a] yra, idant turėtų duoti reikiančiamuojam VlnE117. Kaip ižpildysime sekmą, kuris neliepia vogt? – Neimdami ir neužturėdami svetimo, nedarydami žalos nei viename turte jo DK86. Nes sakai man, kad tu turėtumbei kokį tarną, kursai nei vogtų̃, nei piktžodžiuotų, nei murmentų, nei girtuotų ir, vienu žodžiu, nieko pikto nedarytų DP391. Čia regime, jog negana yra ižganymop V[iešpaties] prisakymą ižg viršaus saugot, tat est neužmušt, nesvetimmoteraut, nevõgt, bet reikia būt valnu nuog rūstybės, nuog nopykantos, nuog paklepojimo, nuog keikasčių, nuog pikto geidimo moteries ir kiekvieno daikto artimo mūsų DP292–3. Kaip vagis, sugautas su vagyste, negal ažusigint nevogęs SPI28.
| Labiausiai jūs turiat ištirti, kame jūsų bitės vaga S.Dauk. Akiplėša žvirblis vagia visur J.Jabl.
^ Vogęs – nepralobęs Kos32(Vkš). Vogęs – nepralobęs, būręs – nesuskūręs Pnd. Vogdamas nepralobsi B, PrLXVII31. Žmonės sako, kad svetima duona karti, o vogta – neskalsi Dgč. Ardamas neprivargsi, vogdamas nepralobsi Tr. Kas vogs – nepralobs, kas vargs –nepavargs LTR(Zp). Bagotam nevogti, senam nemeluoti VP8. Bagotam võgt, o senam meluot Zt. Sako, senam tinka meluot, bagotam võgt Žg. Kas meluoja, tas ir vagia LTR(Gdr). Jeigu pradė[jo] vogt, tai baigsis septinta pakalenia Plš. Meluoji! – Ka aš meluoju, tai tu vagi̇̀, o kur pavõgęs dedi? Plv. Paduok vagiuo į rankas raktą, tai jis nevogs LTR(Krž). Vãgia kap čigonai Vlkv. Vaga kaip burliokas LTR(Krtn). Išaušo kap gudu[i] vãgiant Nč. Be žydo ir gudas nevagia TŽV600. Vagi – save dengi, meluoji – save vaduoji LTR(Klvr). Vagiuo visumet rodos, kad ir kiti vaga LMD(Lk). Kad bajorai vaga, kodėl mes nevogsme VP27. Vagiantỹs žmogus vis neturės, vis jam truks Prn. Võgt niekas nemokia, išmoksta iš savę Sug. Išmoks meluot, tai išmoks i võgt Švnč. Vagis vagia – sienos lieka, ugnis vagia – nieko nelieka Ds.
vogtinai̇̃ vogtinõs: Vedum vogtinai̇̃ võgė Trkn. Kariūminė nu võgė vogtinai̇̃ Skd. Piningus negausi, bet ans (vokietis) tau dokumentaliai ėmė, o rusai vogtinõs Lž. Reik i prašyti, a vogtinõs võgti Trk. O vieną karvę ta vogtinai̇̃ pavogė Vgr. Uogų prisirinko vogtinai̇̃ (be leidimo) Dkš. Jie ir žinot nenori apie vogtinai atgautą vėliavą Mš.
| refl.: Ans gauna, žinau, daugiau, ans vãgas nu munęs Trk.
ǁ užsiimti vagystėmis, vagišiauti: Kas dirba, tas tura, kas nedirba, tas võgti eina arba žmogų mušti Krž. Kad žmogus sau duonos neužsidarbuitų, o võgt eitų – in ką tai padabna Lš. Gausi eiti võgti, ta tuokart dar gyvensi Sd. Da krutnia viena mãža, reikia [iš kolūkio] võgt, tada bagotas būsi Dglš. Taip išsimokęs svietas: nevõgsi – negyvensi: kokios tos algos, pensijos Krš. Vogdami̇̀ numus išsistato, viską Krš. Gerai, kad dirba, kad turi, bet nèvagia Klt. Katalikai dirbo, o jiej (žydai) sukė, võgė Pns. Jaunimas neveizėjo, kur lįsti võgti Sd. Reikia võgt dviem pirštais, ne visa sauja, tai nepagaus Šr. Dabar kas vãgia, tai daugiausia raštu, o ne rankom Ml. Išsirinko linksmią spicialybę, võgti, – sunkį darbą (juok.) Krš. Jei võgsi nemokėdamas, sveikas prapuolęs būsi nu pirmo karto Trk. Daug čigonų būdavo, võgt eidavo Ps. Kitas atvažiavo [į atlaidus] melsties, o kitas atvažiavo ir võgti – ir taip buvo Všv. Gal ir vogė, iš kur tie jo gražūs rūbai ir žiedai su akimis ant pirštų? A.Mišk. Dirbt nepajunkau, elgetot vėl gėdžiuos, nė, tarė vienok, musiju vogt arba razbajaut DP308. Kursai vogė, daugiaus tenevagia, bet geriaus tedirba, darydamas tai, kas yra gera, rankomis savo, idant turėtų nudalyt tamui, kursai reikalauja Ch1PvE4,28.
| refl. Sut: I tie stribiteliai ejo võgdamies Plt. Viena nuo kitos vagias Rs. Mūsų žmonės vãgiasi Ėr. Po kulkozą vãgas: a šieno pluokščiukas, a burokelis Krš.
ǁ prk. žaidžiant, juokaujant slapta ką pasiimti, imituoti vagystę: I šoks įeję į kaimą [Užgavėnių žydai], nu i võgs Lpl. Kada võgt reik, yra kitoniškas toks [šokis] Sk.
2. tr. PK109, NdŽ, Kv, Antz, LKT225(Gg), Mrc, Grš, Rg be leidimo, neteisėtai (ppr. slapta) ką nors (svetimo) imti ar jėga grobti: Neregėjom, kas ką võgė Rod. Jei arti vagio nėr, tai nieko nevõgs Bsg. Žmogaus võgt – tai ne valdžios! Mžš. Dideliai võgė iš kunegaikščio, ką tik prigreibė End. Ans atvažiavo pas tą Kazragį i sako: o kaip būs dabar, ka tu muno mišką vagi̇̀? Als. Kas gi te võgs nekultus javus?! Plvn. Ka visi turėjo [audeklų], kas tę võgs tokį daiktą?! Grz. Kad kas nevõgtumb medžių! LKKXI222(Trak). Šiemet malkų nebevõgsiu, daug prisivežiau Žl. Trys štukos stovi tvarte [karvių], kaip nevõgs šiaudų?! Klt. Ė užsisegt nieko nebuvo, niemčių maišiukus võgėm GrvT132. Caro laikais liūb arklius võgti Sd. Mano tėvuko atminime labai võgdavo arklius Kvr. Võgdavo [arklius] iš visur: ir iš tvartų, ir iš laukų Plvn. Vištas mūs võgė vienais metais – vieną rytą šešių vištų nėra! Pmp. Motina mėgėja užmest už lūpos, vaiką siunčia vištų võgt Krč. Buvę žąsis pradėję võgti jau, avis, avinukus Gd. Kiaules pradėjo iš fermų võgt Jrb. Ką tu pasakysi: par akis vãgia, ir tiek, tuos runkelius! Sk. Apie šventą Joną tas jurgines, rožes vãgia JnšM. Ir vãgia [narkomanai] aguonas augančias, nuo laukų vãgia Brb. Tuos (batus) tai vãgia, reik po galva pasidėt Všt. Kap võgė arklius, tai pančiai buvojo geležiniai Aps. Tas tavo šuva tai niekai, kai võgs, tai pavõgs [drobę] PnmR. Viską vãgia per akis Bgt. Anas razsakinėja, kad savų javų vogtų̃bi Lz. Jis tuos obuolius negavo dykai i nèvogė – pats užsiaugino Jrb. Tas arklys bus jo vogta ir parduota LKKXVII27(Kp). O jei jau anam žydeliuo võgtą arklį koks žmogus priduos, ta ans išlaikys! Žd. Dideliai retai sužinosi, ka žydelis võgtum arklius a ką – ne ne Žd. Sugavo, sučiupo vãgiant karves, i dabar sėdi kalėjime Št. Būdavo, einam Justino daržan võgt griežčių Rš. Eidavo võgtų ir võgtų grietinę iš to rūsio Jdp. Kiaušinių võgdavom par gaspadorių: užeini kur, išgeri išgeri Kvr. Gyvi juokai, a čia seniai mano agurkus võgė, dabar net pasvalietiškai kalbėt ažmiršo! Ps. O tėvas tujau suprato, ka jau ana ir einanti tus medžius võgti Trk. Jos broliai võgė pėdus nuo laukų Pls. Vieną kartą broliai susitarė eit vogt velnio agurkų LTR(Rk). Eisim karaliaus pinigų võgt, dėkis prie mūsų (ps.) Skrb. Ogi rudenį pradėjo ropes vogt – išrauna. Kas daryt? Susitarė, kad reikia saugot DvP375.
| Kartą buvus lapelytė vištų atėjus vogt. Žmonės ir ažmatę LTR(Ds). Laputė pradėjo vogt iš pečiaus dešras ir kabint ant kaklo LTR(Ut). Jei avis vaiko nemyli, tai reikia jai duot vogto šieno Brž. Jeigu arklį vedant iš tvarto ant slenksčio jis rąžosi, tai jį vogs greitu laiku LMD(Tvr). Ka žirniai būtų laimūs, ka niekas anų nevogtų, reik pasėjus į visas keturias puses nuberti po tris saujas žirnių LTR(Vdk). Aš cigõno nenorėjau, vištų võgtie nemokėjau DrskD138. Tatai slauni žagrelė, reiks man vogt kumelė NS206(Vb). Ar jie nematė, kad iš kvailo perka, kad vogtą daiktą dera? J.Marcin. Grūdus vagia iš klėčių, lašinių paltis nukabina nuo grėdų M.Katil. Mišką vogdamas nenusidėsi: ponas jo nelaistė Žem. Ei kieksyk, su mumis tamsoj į girę nučiuožęs, padarynėms, kaip mes, visokius võgdavai uosius! K.Donel. Bet, minau, nevõk, ką draugs, į baudžiavą bėgdams, sau trupučių pasivalgyt į krepšuką sudėjo K.Donel. Nevok daiktų artimojo Mž42. Kaip tada iš namų Viešpaties tavo vogėm sidabrą? BB1Moz44,8. Teipajau apiekūnai, ekzekutorai ir šeforiūs, kurie gerą ir penigus, bažnyčiomus arba grynomus žmonėmus atsakytus arba pažymėtus, vãgia kaip Judošius ir ant savo pačių naudos apgręžia DP156. Visi grobstantys ir vagantys susikūlusių laivų daiktus yra nu Bažnyčios šv. iškeikti M.Valanč.
| Šarka vãgė vãgė pautus Btrm. Įsisuko šarka viščiukus võgt Jrb. Palėkęs [špokas] tupi už daigo ir vãgia kopūstus Kpč. Giriose mums medžius geriausius lupdamos darkot, ogi namiej čiepelius gražius išdykusios lupat ir daržovę, kytriai į daržą kopdamos, võgiat (apie ožkas) K.Donel.
| prk.: Vogdami̇̀ neėsk, o padslink [lėkštę arčiau] LKKXIV218(Zt). Iš ūkės võgė (slapta vedė): ji ūkinykaitė, o jis biednas Mrj. Visi žmonės vogti̇̀: kas žino, kap juos daro DrskŽ. Ans gerai šneka, nèvaga (neišleidžia) nė jokio žodžio Nv. Mes turime vogte vogti šviesybę iš Prūsų, neturėdami jos savo žemėje A1884,333. Lietuviai turi vogti sau civilizaciją kaipo kontrabandą V.Kudir. Ir ne tiektai vãgia piktoji dvasia žodį ižg širdų tokių užkietėjusių žmonių, bet juos dãbar kursto, idant stembtų prieš jį DP99.
^ Dreba rankos kap vištas võgus Dglš. Vištą gal vogei̇̃, kad rankos dreba Skdt. Ubago lazdą vãgia Aln. Abu vilnas vogė, vogdami vienas antrą vagim pavadino KrvP(Zr). Vogta duona gerklę drasko LTR(Vdk). Su vogtu negyvensi Šts. Vogta mėsa neina už skūros LTR(Vdkt). Võgtas karštin neina Azr. Neskani duona vogtu peiliu pjauta LTR(Vdk). Vogtà katė labai gerai peles gaudo Sdb. Lanką vogęs, šikšna užmokėsi S.Dauk. Vogtu arkliu tik kalėjiman važiuoti LTR(Tr). Kas vagia kiaušinį, pavogs ir jautį LTR(Užp). Adatos nepavogęs, arklio nevogsi LTR(Šmk). Kas arklius vagia, tam i kamanos tinka LTR(Rm). Gudas arklio nevogtų, kad jo žydas nepirktų TŽV600(Al). Kas aš tau par draugas, aš su tevim vištų võgti nejau Dov. Jug pri savęs nėko võgto nelaikai – viskas savo, ko čia teip bijoti (sakoma tam, kuris drovisi nuogumo) Žr.
| refl. tr.: Stasio pašopos[e] malkos, o teip tai gali võgtis [kaimynai] vienas kito Mžš. Šienus vãgiasi (vienas iš kito) ir už ganyklas pešasi Pžrl. Vadeles tai mes vãgiams ir vãgiams vienas nuo kito Slm.
ǁ nusukti (prekiaujant): A vãgia svorį šitas diedas (pardavėjas)? Ktk. Vãga riebumus pieninė[je], nedoros mergos Rdn.
ǁ skriausti (nusukant, apgaunant, vagiant): Vãga senus žmonis su tais naujais piningais Rdn. Vakar jis mane vogė, bet nepavogė Žem. Tas Palangos tilto remontas buvo be galo vagamas Plng.
ǁ Všt prk. juokais (ppr. per vestuves) slapta išsinešti, išsivesti, išsivežti: Išvažiuojant vyro namuosna, vagia smulkius daiktus – šeiminykės įrankius LTR(Kpč). Võgdavo pajauniai ar kokį gyvuluką, ar veršuką Pns. Ir võgdavo gi iš tos jaunosios namų ar te avelę, ar te karvę Č. Kai par jaunikį važiuoja, tai vãgia nuo jaunosios vištas, a kas keptuvę, kas da ką Dgč.
ǁ (žmogų) grobti: Žmones vagiąs D.Pošk. Ubagai võgdavo vaikus: akis išbado ir vedžioja prie bažnyčiai Žl. Zokonas yra įstatytas ne dėl teisaus, bet neteisiems ir uparniems,… su svetima gyvenantiems, su vyrišku gulintiems, žmonių vagiams (paraštėje kurie žmones vagia) Ch11PvTm1,9–10.
ǁ prk. juokais grobti (jaunąją per vestuves): Nu tai jaunoją tai võgdavo, võgdavo ant rytojaus jau te: tai vieni saugo, kiti vãgia Plvn.
ǁ prk. atimti, neteisėtai savintis (neigiant, nepripažįstant): Dievui vagia jo garbę ir šlovę, tą sau patiems priduodami BPII164. Kiti jį (Jėzų Kristų) daro mažesniu ir pigesniu nei Tėvą, kaip arijonai, tridieviai, naujakrikščiai, ir vagia jam aną prigimtą garbę, kurią turėjo Tėviep pirm visų amžių DP467. Ižgirsi naujakrikštį, o jisai bliužnija Traicę Švenčiausią ir vãgia pirmamžinumą Sūnui Dievo DP304.
ǁ prk. neteisėtai prisiskirti sau kito žodžių autorystę: Pranašai falšyvai pranašavo ing vardo mano; ir vėl pranašai vãgia žodį mano, ima liežuvius savo ir bylo DP303.
3. tr. prk. skubotai, prieš lietų vežti (šieną): Šiemet šieną vãgiam Sl. Didelis lietus ateina, pats laikas šieną võgt Al. Kiekvieną šieno kuokštę teko vogte vogti iš po debesų J.Balt.
vogtinai̇̃ adv.: Koks čia šieno džiovinimas – tik vogtinai̇̃ (dažnai lyja) Brž.
4. mezgant mažinti eilėse akių skaičių, suimti, raukti: Kožnoj eilioj vagiù po dvi akis Sdk. Kam tiek daug mezgi, jau seniai reikė[jo] võgt Vžns. Iš pradžių vogiaũ po dvi akis, paskui po tris Ktk.
5. intr. slapta ką daryti.
vogtinai̇̃ Biskį tų grūdų vis tei[p] vogtinai̇̃ pasiimi Stak. Bobos naktį vogtinai̇̃ kasė roputes Jrb. Galėdavo [žmona] parduot kiaušinius jeigu tik vogtinai̇̃ Grz. Ateik nors vogtinai̇̃ kada Pl. Vogtinai̇̃ užpuolė naktį, nunėrė žievę [liepai], i nebėr medžio Vg. Vogtinai̇̃ vogtinai̇̃ ir pritaisė mergaitei kraičio Pl. Čia mane vogtinai̇̃ nupaišė Šlv. Turi vogtinai gabenti [rekrūtus] aplinkiniais keliais į Telšius LTI489(A.Janul). Pulkininkui gal mažiausia rūpėjo veidrodžiai, nors ir jis, pro šalį eidamas, pakeldavo savo nusvirusią buožę ir nesusilaikydavo vogtinai nuo kitų nedilbtelėjęs į savo atvaizdą Pt.
| Akcentavičius vogtinai pagalvojo: kažin, ar jis savo bobšę muštų J.Sav.
| refl.: Vãgias kaip raganos [vištos], svaido kiaušinius Klt. Kiek jai reikėjo vogties, kaip daboti, kad neužtiktų brolis I.Šein. Po krūmais võgės Kr. Tad šešėliop vãgias kaip naktinės pelėdos DP88.
| prk.: Ilgai lydime akimis šią trobą sunkvežimio kėbule, ir keistas jausmas vagiasi krūtinėn J.Balt.
◊ atli̇̀kti Šimonių̃ daržañ mõrkų võgti neištekėti: Nabagė, atliko Šimonių daržan morkų vogt An. ×
cibulès (cibuliùs) võgti Eig, Brs sakoma apie mergaitę, kuriai bręsta krūtys: Jau munoji mergelka cibules vaga Trk. Tavo vaikas jau cibuliùs vãga Akm.
Jė́zų võgti nuõ krỹžiaus blogai elgtis: Čia jau vagi Jėzų nuo kryžiaus! Pkr.
apvõgti, àpvagia (àpvogia J, LzŽ), àpvogė tr.
1. SD223, R, R67, MŽ, MŽ89, Sut, N, K, M, L, Š, LL125,126, Rtr, BŽ299, DŽ, NdŽ, Vkš, Št, Dglš, Aps slapta, neteisėtai padaryti nuostolį, apkraustyti: Vagis àpvogė manę kely J. Tujai, vagie, api̇̀vogei mane! Vj. Kleboną ir tai à[p]vogė Rod. Išvažiavo Rygon ir te jį api̇̀vogė Krs. Tokiame būrė[je] kitas kitą apvõgs, nepasikeravosi nu kokių žūlikų Ms. Ten ką pasidėjai, veizėk, tai ir àpvaga Jdr. Prigirdė gerai ir norėjo apvõgti. Ją ir àpvogė, kai buvo viena Plšk. Tąsės tąsės ūlyčioj koks dėdynas, paki api̇̀vogė Klt. Apvõgt gali svetimas ar tep ką padaryt Azr. Svetima kariuomenė àpvogė, aprubavoj[o] Sn. Dešims rozų nusaugosi, vienuolikį – apvõgs Klt. Tad muni àpvogė: pavogė piningus, pavogė talonus Žd. Aš sakau, mumis àpvogė, paskutinį mūso pavogė Pln. Pakėlė tas lubas i vedu àpvogė, viską išvogė Trkn. Atėjo nakčia in jį vagiai ir api̇̀vogė Msn. Kunigump eisim, apvõgsim Lz. Tas dvaras ir būta apivogta LTR(Ant). Nu i paskiaus àpvogė tą koplyčią Brs. Pridabojo, kai namai tušti buvo, i àpvogė Vp. Valdinykai dartės žmogų tik apvõgs ir apjuoks, toki Brš. Juose (rūmuose) gyveno vargšas žmogelis, apvogęs gyvačių karalių LTR(Šl). Ai, gerkit gerkit, mūsų svotuliai, gerkit uliavokit, bet neapvokit (d.) Dsn. Nes kaip hūkinyką nebudrų pigai vagis įsivogęs, kad netikėsis, apvogt ir užmušt gali DP556.
| prk.: Dešim metų aš jum àpvogiau (mažiau amžiaus davė) Sk.
^ Geras vagis ir velnią apvogs KrvP(Ut). Didelis vagis mažesnius apvagia KrvP(Ut). Čigonas apvogs, o žydas apgaus KrvP(Jnš). Vagie vienas griekas, apvogtam – šimtas VP48.
apvogiamai
apvogtinai̇̃
ǁ juokais (ppr. per vestuves) ką paimti, apkraustyti: Par mužiką apvõgs veselnykai Ut.
2. refl. Sut, N, K, BzF200, L, Š, Rtr, NdŽ, OG282, Trk, Skrb, Plv pasireikšti vagyste, imti vogti: Apsi̇̀vogė – ir išvarėme DŽ1. Vagiai apsivõgę eima LzŽ. Kaip čia išeina, apsi̇̀vaga ligi ausų, teisa teisa i nėkaip nenuteisa Krš. Atėjo į svečius viešnia ir apsi̇̀vogė Pc. Anūkai tąsos apsvõgę Klt. Tik atsikėlė ir jau ne kartą apsi̇̀vogė tas perėjūnas Krs. Gal berniokas kur ir apsi̇̀vogė, tai negi mano vaikas? Sdk. Jei ji darkart apsivogs, tai susimylimo daugiau nesusilauksianti Kel1936,67. [Šventvagiai yra tie,] kurie spaviedodamos verka to, jog iš neturto apsivogę, o neverka to, jog vogdamas Poną Dievą apibrozijo P.
^ Ko bėgi lyg apsivõgęs Rdd. Nesidairyk kaip apsivõgęs Ar. Ar tu apsivogęs, kad dienos bijai? LTR(Srd). Ponu tapęs kaip neapsivogsi? TŽV596.
3. šiek tiek pavogti: Ropėms užaugus ir pradėjus nokti, kiekvieną rytą jie rasdavo jas apvogtas P.Cvir. Bulvės apvogtos, matyt, žiurkių įsiveisė Dj.
atvõgti, àtvagia (àtvogia LzŽ), àtvogė tr.
1. M, LL120, Š, Rtr, KŽ slapta atsiimti pavogtą daiktą: Vogtinai atvogiau malkas J. Atvõgdavo ir nuo čigonų kai ką Sb. Àtvogė dastamentą (testamentą) iš pamotės i pasikavojo, ka nebipaimtų Krš.
^ Mokėjai pavogt, mokėk ir atvogt LTR(Kp).
ǁ slapta atsivežti, atsivesti atgal (pagrobtą žmogų): Davatkos àtvogė kunegą Vytaravičių iš Kretingos klioštoriaus Plt. Bernukai àtvogė ją (jaunąją) LzŽ.
ǁ slapta atsiimti jau atiduotą daiktą: Davė pati siūlų, o paskui išsinešė atejus, atàvogė Aln. Sesuva davė jai stomenis, paskui vėl atàvogė Pbs.
2. Rūd, Šlčn pavogti: Kad kur padeda, ema kiti ir àtvagia Dbč. Àtvogiau nuog jų raktą ir inejau Vlk. Bernukai àtvogė manimp žagaraitį Lz. Jis broliu[i] tiligramos nerodė, tai jo pati àtvogė ir nunešė ir parodė Nč. Jei da tu veršelį atvogsi̇̀, tai jau būsi mūsų vadas (ps.) Mrc.
ǁ pagrobti (žmogų): Ragena iš jos àtvogė vaiką ir atdavė sa[vo] dukteriai (ps.) Dv.
×dasivõgti, dasi̇̀vagia, dasi̇̀vogė (hibr.)
1. tr. pasivogti: Mūsiškis dàsvogė grikius, du maišu parvežė Btrm.
2. trūkstamą kiekį pasivogti: Pripratyti buvom dasivõgt iš kulkozo Krn.
įvõgti, į̇̃vagia, į̇̃vogė
1. tr. Š, Pl, Vlk pavagiant sugadinti, suteršti, įžagti: Įvogtos bitės neinase gerai Nz. Kai į̇̃vagia [obuolius] nuo kurios obels, tai paskui neveda Vlkv. Jei invagia kas bent kokią sėklą, tai toji sėkla per septynius metus neauga LTR(Auk).
2. refl. imti smarkiai vogti: Šį rudenį labai jau pas mus įsi̇̀vogė, įdrįso vagys Š. Įsi̇̀vogė valdininkai, kitas turtų galo nežino Krš.
3. refl. SD1194, SD400, Sut, N, M, Dv slapta įeiti, įlįsti, įsėlinti į patalpą, kur uždrausta, uždaryta: Piemuo nori įsivõgti į vidų J. Kaimyno piemenio įsi̇̀vogta maltuvėn ir išnešta du sūriai Š. Tai insi̇̀vogė bažnyčion ir liko Ml. Ragana insi̇̀vogė pirkion ir palindo po pečium (ps.) Pls. Kažkokie žmonės buvo įsivogę prie arklių Pč. Čia vieno svirną išplėšė, čia kito klėtin įsivogė ir visus drabužius išnešė TŽIV455. Kas man daryti su vokiečiu, jei tikrai panorės jis slaptai pilin įsivogti? V.Krėv. Tik paryčiais įsivogiau palaton ir vėl sirgau P.Andr. Nes kaip hūkinyką nebudrų pigai vagis įsivogęs, kad netikėsis, apvogt ir užmušt gali DP556.
| prk.: Nekuriuosna klioštoriuosna pasauliška, žemiška dvasia įsivogė Gmž. Pagundos žaltys geriausin vaisiun insivogia I.Šein. Užverkite užverkit, o dūšios nobažnosios, angą širdų jūsų, kurios tapėte bendrinykėmis lobio teip didžio, neprileiskite, idant kas turėtų įvõgtis ing namus jūsų DP40.
ǁ įlįsti, įsisprausti, kur uždaryta, sunkiai prieinama, įsiskverbti, įsiveržti: Musios visur insi̇̀vagia pro mažiausį plyšelį Dglš. Jei medžiai turėtų paršalti sulig kiekvienu paejimu šalčio lig jų šaknių, visi medžiai užvis jauni, po kurių šaknies šaltis į gilumą įsivaga, kiek žiemą turėtų nugaišti S.Dauk. Apžiūrėk gerai pelenus, kad nebūt insvõgus ugnis Sdk. Liepsna įsivagia giliai rš. Užvakar sudegė linaminė, gal kūrenant kur kibirkštis insi̇̀vogė An.
ǁ prk. įsiterpti, įsiskverbti į svetimą bendruomenę (apsimetus bendraminčiu): Heretikai slaptėmis įsivagia svetimon dirvon SPI289. Betaig jog jie visada po skreistele nobažnumo ir žodžio Dievo įsi̇̀vagia mūsump ir teip žmones lėtas o neapveizdinčias privilia DP301. Bet dėl brolių falšyvų nesuprastinai įsivedusių, kurie buvo įsivogę, idant pertirtų valnystę mūsų, kurią turime Jėzuje Kristuje, idant mus tarnavimop sutramdytų BtPvG2,4. Nes įsivogę nekurie žmonės (kurie seniai ant to sūdo paženklinti yra) Dievo nebaimingi, Dievo mūsų malonę apverčia ant paleistuvystės GNJd4,1.
| Ir tie esti vilkais smarkiais, kurie kaimenėn pono Jėzuso įsivogę didelę tenai iškadą daro SE171.
ǁ prk. netikėtai, nejučia, nenorint įsiskverbti, apimti, apnikti (apie jausmą, mintį, pojūtį): Vos atsigulus įsivogė mintis, kad su tokiu Povilu nėr ko pokštų krėsti J.Marc. Teipag nei ižg nusižeminimo nusiminimas neįvagias DP613. Par akis įsivagia visi pageidimai ir visi badai, griekai, neviežlyvystės brš.
įsivogtinai̇̃ adv.: Akys įsivogtinai meilios J.Marc.
◊ į gálvą įsivõgti kilti (apie mintį): Jos galvon įsivogė mintis, tokia nelaukta ir gėdinga J.Marc.
į malónę (×lõską) įsivõgti apgaulės būdu įsigyti palankumą: Ji įsivogė tėvo malonėn tik per gerus valgius rš. Užvydėjo jamui to…, idant ansai žmogus biednas ir nekaltas… savo ponui dabar labiaus insivogtų ing didesnę loską MP146.
į ši̇̀rdį įsivõgti
1. apgaulingu būdu palenkti savo pusėn, įsigyti palankumą: Bet paskui, kad jau ims drąsumą, ir įvõgęsi ing širdis turi nemažą asistenciją žmonių apsukui savęs DP84.
2. apimti, apnikti (apie jausmą, pojūtį, polinkį): Tą pačią valandėlę, kai sodininkas apmokėjo sąskaitą, širdin įsivogė nesuvokiamas nerimas J.Avyž. O paskui širdin įsivagia apmaudas J.Balt. Į žmogaus širdį ydos įsivagia šiokiu ar tokiu būdu J.Šliūp.
išvõgti, i̇̀švagia (i̇̀švogia LzŽ), i̇̀švogė Š, Rtr, NdŽ; R11, MŽ14, M, L
1. tr. SD413, R, MŽ, S.Dauk, N, K, J, LL289, KŽ, DŽ1, Ob, Kp neteisėtai, slapta iš vidaus išnešti, išvežti, išvesti: Langas išimtas, įlindusys, drabužius išvõgusys Pln. Įlindo da po šviesai ir i̇̀švogė laikrodį Srj. Ìšvogė visą tą meisą, kas tik buvo išvirtas, ir išnešė Vgr. Įsikišė pinigus į kišenę, daugiau (paskui) i̇̀švogė jam tus pinigus Sk. Piemuo nuejęs išvogė savo aveles LTR(Ad). Prie tam vagies įlįsta klėtin ir viską išvogta Blv. Žmogus turintis [aitvarą] laikomas blogu, nes [aitvaras] išvagiąs iš kaimynų svirnų ir jaujų rš. Juodųjų brolių draugijos tikslų nežinąs, niekas nėra jam sakęs, o laiškus norėjęs išvogti ir sudeginti A.Janul. Jei kas savam artimojui pinigus alba rykus duos išdėti, ir tam tatai iš namų bus išvogta, jei ras vagį, tada da jis dvilinkai turi ataduoti BB2Moz22,7. O farizeušai ne todėlei yra Kristaus vadinami vagimis, kaip kada anys žmonių kolytas alba skrynias kraustytų ir jų pinigus alba lobį išvogtų BPII60.
| prk.: Kristus vadina farizeušus todėlei vagimis, jog anys dūšias žmonių pačiam Dievui išvagia savo neteisiu, negeru mokslu BPII60. Kas yra pirm vienu vardu vadinta krikščionys, tai nū vadinta liuterionais, …, kitas naujakrikščiais, kitas arionais ir kitais paklaidūnų pražasčiais vagių ir latrų tų, kurie jas (aveles) išvogė ižg vieno gardo Viešpaties DP247.
^ Kai arklius išvagia, tada gurbą rakina LTR(Rk).
ǁ pagrobti iš patalpos (žmogų): Ar turi galvoje tą vokietį, kuris buvo sumanęs tave išvogti iš mano pilies? V.Krėv. Tas dalykas tačiaus nebūtų mums kliudęs slapčiai Birutės išvogti rš. Pasakykit: mokytiniai jo atėję naktyj[e] išvogė jį mumus bemiegant BtMt28,13.
ǁ prk. slapta išsivesti norint tuoktis: Norėjo ne vienas mane be tėvo žinios išvõgtie Lp. Apgavai mus ir dievus surūstinai išvogęs mergą, jų aukurui pasižadėjusią V.Krėv.
2. tr. pavogti, pasiimti svetimą: Juosui tę ką, sako, i̇̀švogė LzŽ. Tu muno porą arklelių i̇̀švogei Ub. Ìšvagia savi arielką veselėj Aln. O! Kiek aš pinigų nuog mano tėvelio išvogiau Tat.
| prk.: Pempės, kaip tikros pempės, išvogė lankos ramumą ir plyšta visa gerkle L.Dovyd.
3. tr. SD324, N, LL159, KŽ, DŽ1, Trk, Všk, Kp, Alv vieną po kito, dalimis (kas sukaupta, sukrauta) neteisėtai slapta išsinešioti, išsivežioti: Apie dešimt metrų susikirto, išsipirko malkų, dabar baisu, kad neišvõgt Krs. Jie malkų neturi, tai mum išvõgs i kūrens sau Mžš. Nu taip jau viską i̇̀švogtą mes atradom Klk. Visa išvogs, bo nieko te, jokios valdžios nebėra Sb. Mes negavom už darbadienį nė gramo, viską i̇̀švogė Jdr. Sako, vagis, i̇̀švogei mūso visus avinus Trk. I teip buvo išvõgę tiems žmonėms i skalbinius, i viską Rg. Vieną laukelį avižų i̇̀švogė kažin kas, tai valdyba mañ' nubarė, darbadienių nurašė Svn. Mūsų daug arklių tetės išvogė Rm. Žvejai išvogė grapo mišką Šts. Išvõgdavo seniau kvietkas, kai vainikus pindavo Sdb. Advente nukirptų avių vilną laumos išvagia LTR(Auk). Kaip ir vagis neit ten, kur sau su vargu pelnytų, bet eit gatavop, idant ką kitas surinko ir supelnė, tai jisai idant išvogtų̃ ir užžudytų DP246. Nerinkit sau skarbų ant žemės, kur kandys ir rūdys gadina ir kame vagiai gal iškast ir išvogt (paraštėje pavogt) Ch1Mt6,19.
| Kuosos i̇̀švagia viščiokus Dgp. Uždaryk duris, kad katė man neinlįstų mėsos išvõgt Pbs.
^ Dirvoje kai i̇̀švogta miežiai (neužderėjo) Dglš. Bulbos kai i̇̀švogtos kokios, o visada derėdavo Klt.
| refl. tr.: Saldutiškio nėr jau bendrovės, nėr jau, išsi̇̀vogė Sld. Visa Rusija išsivogtà: vienas nuo kito vãgia Jrb. Geriausius išsivõgdavo grūdus Erž.
4. tr. išeikvoti, ištuštinti vagiant: Išvõgti kasą DŽ. Eisiu išvõgsiu puodynes gi gaspadinių (ps.) Jdp. Vagis i̇̀švogė klėtį J. Vagys visus namus i̇̀švogė Rmš. Visa Lietuva išvogtà, tik nuteistų negirdėti Krš. Atvedėt nes (čia) tuos vyrus, kurie nei bažnyčią išvogė, nei bliuznija deivaitę jūsų Ch1ApD19,37.
^ Kai vaikus išsivežė, tai namai liko kaip išvogti̇̀ Ds.
ǁ Nz apvogti (viską iš namų išnešant): Brolis gyvena pavojai, ant vagių tako, ir todėl aną galia išvõgti J. Eina boba ir i̇̀švogė vedum Trk. I mane būtų išvõgę, jeigu langą būtų išėmęs LKT222(Vnd).
5. intr. kurį laiką vogti: Šešis metus i̇̀švogė, i nėko nebuvo Jdr.
6. refl. slapta išslinkti, išsprukti (iš namų): Vaikas vis išlekia i išlekia, išsi̇̀vagia Klt. Velykose sūnus buvo išsivõgęs iš ligoninės Vdš. Ir kaip pabėgo, bajore! Tėvam žodžio nepasakius, kaip vagis, nakčia išsivogus V.Krėv. Jisai visados išsivogdavo anksti rytą rš. Nuog anų (tėvų) paslapčiomis išsivogdami einam ant šokinėjimų, gėrimų ir parstovinėjimų brš.
ǁ prk. išsisukti (nepasisakius): Kodėl išbėgai slapčiomis ir išsivogei mi? Ch1Moz31,27.
paišvõgti, pai̇̀švagia, pai̇̀švogė (dial.) tr. Dv (viską) išvogti: Man karo metu pai̇̀švogė visas [bites] Grv.
nuvõgti, nùvagia, nùvogė Š, KŽ
1. tr. DŽ1 nuo paviršiaus (lauko, pievos, dirvos) neteisėtai, slapta viską vienu kartu (nupjovus, nurovus, nukasus) nunešti: Cigonai nùvagia nuo laukų daug avižų NdŽ. Ejau sau tas bulbes saugoti, kad muno tas bulbes nenuvõgtų visas Vgr. Bulvių anims dar nenùvogė kaip pernai metą, ta blynų dar būs End. Ant pievos tiesdavom [audeklus], žiūrėk, kitą sykį i nùvagia Škt. [Laumės] linus nuo laukų nuvagia LTR(Auk). Tus lenciūgus kai kas nùvogė Trk.
^ Ateis vagis, nuvogs visus kvietkus (šalna) Lp.
| refl. tr.: Malkos iš miško nùsvogiau, ale ir drebėjau Rdm.
ǁ nuo aukštumos (virvės, medžio, aukšto) neteisėtai, slapta viską vienu kartu (nukabinus, nuskynus, nukėlus) nunešti: Ans lašinius nuvõgs, t. y. nukops J. Nuo aukšto nuvogti N. Nùvogė visus rūbus nuo tvoros Klt. Iškeps pyragą, tą pyragą nu stalo i nuvõgs Šts. Šiemet niekas nei obuolių, nei slyvų nenùvogė Rm. Pirmutiniai obuoliai nuvogti̇̀, – obuolių nebėra Žl. Aš turiu labai gražią obelį, obuoliai gardūs, bet aš jų nekaštavoju: man juos nuvagia LTR(Srj).
| Šiąnakt jų obelį nuskynė, nùvogė Skr. Turiu kriaušę (nj.), kas metai man ją nuvagia LTR(Šlv).
2. tr. VšR pavogti: Seniau arklius nuvõgdavo ir nuvesdavo kur parduoti NdŽ. Nuvõgt ką tik daboja Ad. Nuvõgt jie tyko, tinginiai Pjv. Tik taiko, kad ką nuvõgt, kad ką nudžiaut Antš. Nùvogė visa vadovai, prisgrūdo kešenes pinigų Drsk. Jiej ką nùvagia, ką tep paima Vrn.
| Kad turėčiau musę, nuvogčiau Jurgiui žuvį, kad mane naktibalda pavadino Mš.
| prk.: Netyčia, nuvogtu žvilgsniu pastebėjau, kad mano žurnalistė mane zonduojanti J.Sav.
| refl. tr.: Buožę tarpais nusivogdavo anūkai ir jodinėdavo kaip ant žirgo A.Vaičiul. Kas nùsvogė, tus ir bagotas Drsk.
3. tr. Grd truputį, keletą, nedaug (ppr. iš krašto, nuo paviršiaus) pavogti: Jis keletą medelių iš miško nùvogė ir nusivežė NdŽ. Buvo mudum lygi dvi krūvį javų, jis nu vienos nùvogė J. Mergiotė nuvogdavo vis po kiek sviesto [saviškiams] Grž. Atsisėdau ir aš šalia Alyzo, padėjau jam galvūgaly duonos žiauberę ir dar šio to, ką pavyko nuvogti nuo svečių stalo J.Balt. O vakarais ir išnaktėmis matėsi tai šiur, tai tur vaikogalis, vogčiomis užudaržėmis nešąs tėvui nuvogtos gėrybos galamaišį rš.
| Jie (varnėnai) i naudingi yra: vabalukų ėda, tei[p] ką, al’ i vyšnių nùvagia LKT172(Pgg). Nùvagiu pieno nuo teliuko (melžiu žindamą karvę) Ktk. Greitai ji iškepsianti puikaus krekeno, nuvogusi dalį pirmapienio nuo veršiuko J.Balt.
| prk.: Dirbau kaip vagis, nu lytaus dieną nuvõgdamas Ub. Gi nakties nùvagiam po truputį ir apsidirbam Srv. Šitaip dar galima nuvogti šiek tiek laiko ir pabūti nuščiuvusiame ore J.Ap. Nuo pietų pertraukos nuvogusi pusvalandį, galėtų pamezgėti rytoj V.Bub. Muno širdis nevienodai muša, nùvaga vieną mušimą Vkš.
ǁ nusukti: Mun tris rublius nùvogė, kumet už darbą mokėjo Vkš. Nedemoka, vis nùvaga nu biedno žmogaus Krš. Blogai valgyti yr, tura būti, gaspadinė nùvaga Rt.
| Nuog bobos nuvõgs [meistrai], paims dagiau – apie mašiną nepranti Drsk.
ǁ intr. tolydžio savintis dalį iš patikėtų gėrybių (parduodant į šalį), vagišiauti: Vaikas linkęs nuvõgt Mrj. Manai, kad viršaitis tai šventas, nenùvagia? Ds. Namą jis pasistatė, matyt, gerai nùvagia Snt. Kap visi nùvagia, baisu vyzdėt: nùvagia ir parduodinėja Drsk. Tie visi laiko šmotą gyvolių – ir nùvaga Sd. Lietuvai reikia kapitalo – ne nuvogto iš metalų ir naftos ar suklastoto, bet švaraus, uždirbto sąžiningu darbu sp.
4. tr. smarkiai apvogti (žmogų): Vagis nùvogė jį J. Nùvogė tėvus vagys Vn. Muni nùvogė dideliai Štk.
ǁ refl. tr. prk. nuskurdinti, nuskriausti save (dvasiškai ar fiziškai): Jie nusivagia save patys, Dievo ir jo karalystės srš.
ǁ refl. nuskursti išvagiant: Baisinės skolos to tarybinio [ūkio] liko, visai buvo nusišliaužę, nusivõgę Brš. Nusi̇̀vogė tokia valstybė, sužuvo Krš.
| prk.: Visos šitokios palaimos neprisivertę jaunieji nusivagia, kurie per beprotystę ir griekus tankiai savo gyvastį patrumpina prš.
5. tr. išvogti, išplėšti (patalpą): Võk, dvarą nenuvõgsi Jd. Kada buvo magazinas, ale nùvogė. Kap nùvogė, tai išvedė iš čia magaziną Dv.
6. refl. slapta nuslinkti (kur): Jie rūko nuo manęs nusivõgę Srj. Kas iš to, jeigu prasmuks, jeigu į Ginvylius nusivogs? A.Rūt.
7. tr. prk. mezgant numažinti eilėse akių skaičių, suimti: Nùvagiu nùvagiu po akį ir užbaigiu Ant. Reikė daug akių nuvõgt Dglš.
pavõgti, pàvagia (pàvogia LzŽ, -sta LKKXIV203(Zt)), pàvogė K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; SD1187, R395, MŽ532, S.Dauk, Sut, N, M, L, LL226,263
1. intr. pasisavinti svetimą turtą: Pavõgsiat – rankas sutrauks, akimis apjaksiat (gąsdina tėvai vaikus) Yl. Maišeliuose Mikšėnas toks buvo, tai jeigu nepàvagia, tai serga Gdr. Katras dirba, tas i tura, o katras nora pavõgti, tas nėko netura Šts. Ans nespjovė pavõgti, jug reik i pavalgyti Sd. Pavõgt labai gerai, o kai reikia baudą mokėt – blogai Pmp.
^ Apsiriko, ne pavogė, tik svetimą paėmė, o savo nepaliko KrvP(Vlk). Gerai pavõgsi – pirkti nereiks, užmuš – mirti nereiks Vgr. Dirbk procavok, pasitaikė – tai pavõk, jei bijosi grieko, neturėsi nieko Ūd. Kad pàvagi, mokėk ir pakavot Ds. Nėr geriau, kaip pavogsi̇̀, nėr blogiau, kaip papulsi Gdr. Kam pavogė, tam devynios mįslės, o kas pavogė, tas vienas žino LTR(Vdk). Vagiui viena nuodėmė, o kam pavogė – šimtas J.Jabl.
2. intr. kurį laiką vogti: Naktį pavõgs, ė dieną pamiegos [kolūkyje] Dglš.
3. tr. Vž, Kl, Žlb, Tl, Klm, Slm, Trgn, Tvr, Dv, Rod, Mrc, Srj, Dg, Iš, Rmš, PnmŽ neteisėtai, slapta ką nors paimti: Jug gėda didžiausioji, ka kas ką pavõgtum Sd. Ką esi pavõgęs, reik pasakyti kuneguo – eini išpažintį Akm. Iš bažnyčios žmogus išeina biškį geresnis, mažiau ką bepàvaga End. Jei anam neduoda, ans pàvaga, nėr nė kokios bėdos Yl. Jei ką pažadėsi ir neduosi, tai ką ir pàvogta Šmn. Nei aš jos išlojojau, nei pàvogiau ką, ko ana manęs bijo sustikt? Klt. Blogi žmonės visa vagia: arklį pàvagia, pinigus dapilnioja Grv. Neprietelių visokių būna: kas pàvagia, kas atima, kas sugadina kieno kokį daiktą Lš. Seniau buvo cigonai, any arklį pàvogė Ker. Liuob anie (čigonai) pavõgs, veizėk, a vištą, a ką tujau Jdr. Bernai pavõgdavo tą burokų rūgštį, nugerdavo uzbonais Kri. Reikėjo mun stogą kloti, pàvogiau miško Pln. Tai vienas kitas man sakė: jei galėsi ką pavõgti, tai galėsi gyvętis Plšk. Iš kur pavõgsi pinigų maišą ūkei, reiks dirbt Plv. Pavõgdavęs jos drabužius, išnešdavęs ir pragerdavęs Vdžg. Any trys buvo ir pàvogė sviestą Nmč. Pàvagia, žinai, nuo tėvų, pàvagia grūdų, nuneša žydu[i], pusdykiai ataduoda – gauna arielkos Jdp. Nusimezgei [pirštines], tai tuoj ir pavõgs, ir pagriebs tuoj megztą, o šitą siūtą tai negreit pagriebia Kp. Aštuonelis metus davė až karvę pàvogtą Pls. Vienas veža su mašina pavõgęs, tam nieko, o kitas ir adatą pavõgęs į kalėjimą sėda Jrb. Pàvagi buroką ir drebėk! Ėr. Pàvogė arklį, dabok, nieko i nebus Klt. Kiek tu pavõgęs užmokėsi, atduosi ir dar dadėsi Sn. Sugalvojo du vaikėzai, kaip apgauti žydelį – jau anam pavõgti arklį Yl. Norė[jo] kumeliuko pavõgt nuo kakos Švnč. Malės malės apie lašką i pàvogė iš pagalvės pinigus Klt. Prisisalėjo i pàvogė [grėblį] Aln. Jis pàvogė kaiminkos lašinius i pakavojo kur terp kūlynų LKT245(Pkr). Būdavo, arklį pàvagia ir dui raitas miškan Krs. Pàvogei ratus, tai važiuok, kam užkėlei [ant jaujos] Grz. Par tą naktį i pàvaga a penkias karves ir arklį Lž. Arklį atėmė, karves vogtinai pàvogė Skd. Lašiniokai pàvogta mūsų Mlt. Bagoto gabaluką lašinių pavõgtų, jam maža zgūba būtų, o biednam ir trupinukas – zgūba Lš. Pavogti̇̀ miške beržai buvo JnšM. Ineita pirkion i pàvogta pinigai Dglš. An galo pàvogė skarą, didelę, gėlėtą PnmR. Cigonai ma[no] sūnaus net aštuonis šimtus buvo pavõgę Eiš. Kailinaičius pàvogė ant rinkos J. Tokį puikį gerą arklį pàvogė, ka baimė! Žd. Karvę ka pàvogė, ana vėl rėkė rėkė atbėgusi pas mamą Sd. Naktį toks alasas pakilna: pavogė vienos batus, kitas vėl rėka LKT111(Kltn). Nuo čigonų tai ažsikiši duris, tai neleidi, arba kad ir leidi, tuoj par akis negi pavõgs? Plvn. Čigonai vištas pàvogė – pasiėmę šaltyšių eina krėst! Šk. Pàvagia lankus, reikia naujus pirkt Dgč. An nakties arklius geležiniais pančiais pančiojom, kad kas nepavõgt LzŽ. In nakties mergos gulia gi tę (prie audeklų), kad nepavõgtų kas LKT359(Ktv). Išdžioviau išdžioviau rūbus, daboju – nėr, pavõgta Klt. Visos bulbos pàvogta Aln. Ji atsakė, kad pavogė vištą, suvalgė ją, i už to tos plunksnos išaugo ant viso kūno LMD(Rm). Važiuojam, sako, aveles pavogt: pavogsim i turėsim mėsos LTR(Žsl). Tas Binza (šuo) nešti pradėjo tam vilkui meisos ir kaulų, pavogdamas nuog kukoriaus S.Dauk. Katę reikia pavogti, tai būna labai gera katė: peles gaudo, žiurkes pjauja LTR(Rs). Jis, būdavo, arklius užrakina su štoba, kad nepavõgtų (ps.) Upt. Jeigu tu toks gudrus, tai šią naktį pavok iš tvarto mano kumelį LTR(Pnd). Ateina pietūs, nėr duonos, pavogtà duona ta (ps.) Ign. An tos obelės augdavo auksiniai obeliukai, bet kasnakt po vieną pavogdavo LMD(Krkn). Jei kas davė gėlių ar daržovių augliuką, tai nors centą sumokėk ar pavõk Dgč. Jeigu varna kvarkia an tvarto, tai arklys arba dvės, arba jį pavogs LTR(Slk). Jiem dviem begeriant, šis išėjęs pàvogė tam seniui tą ožką ir nusivedęs į rugius išjuodino tą ožką po visam ir vedėsi į turgų SchL128. Pavõk žmogiep tus veršius (ps.) Lz. Kad Dočys ar Jons Mikolui pàvagia stungį, ar kad Jekė, ką neviežlybai panorėjus, su klasta slaptoms Katrynos atima ražą, tai jau didis grieks; ne, taip užsigeisti netinka K.Donel. Gerai pavogęs, kaip dovenotas, – patylėjęs juokėsi vyras Žem. Vagys pavogė tėtei tiesiog iš kūtės arklį J.Sav. Žemė vis žemė – nei jos pavogs, nei ji sudegs A.Mišk. Jei kurį [prisakymą] pažeidei žodžiais ir darbais, jei ką pavogei, užtrukai, pagadinai ir iškadą padarei Vln29. Jei kas pavogs jautį alba avį ir pamuš alba parduos tą, tasai tur penkis jaučius užu vieną jautį ataduoti ir keturias avis užu vieną avį BB2Moz22,1. Vagis noteit, tiektai idant pavogtų̃ ir užmuštų ir užnovytų DP246. Ir kaip vagis, kad avį pavagia, nuplėšia nuog jos žymę viešpaties jos tikro ir pažymina ją savo žyme, idant viešpatis pirmasis nepažintųs daugesn josp DP246. Kita yra pavogt kapą grašių, kita – dešimtį SPI148. Rinkit sau skarbus danguj, kame negadina jų nei kandys, nei rūdys ir kur neiškasa vagiai ir nepavogt Ch1Mt6,20. Kurs pavogė ką iš daiktų bažnyčios, tai, ką paėmė, teatiduoda P.
| Ir varnai pulkais žąsyčius pàvogė mūsų K.Donel. Vanagas pàvogė vištą Klp. Nebuvo abejonių, kad jį (kumpį) bus pavogęs koks žvėris iš sandėliuko Mš. I veršį pamaitinu, i da bemaž po dešimtį [litrų pieno] pàvagu (melžiu žindamą karvę) End. Mūs ta kalba – vienas žodis iš Latvijos gal pavõgtas, kitas vėl… RdN.
| prk.: Mes vis galūnes pàvagiam (nukandame, patrumpiname), ka kalbam Šln. Kai rašau laiškus, tai vis vieną raidę pàvagiu Snt. Kai be akinių, i pàvogiau vieną raidę Bsg. Penkius metus možna pavõgt (atrodo penkeriais metais jaunesnė) Aln. Skaičiau laisvalaikiu, daugiausia ilgais žiemos vakarais, pavogdama valandėlę nuo verpimo ar audimo rš. Kartais ji (meilė) nesiklausus ateina, kaip vagis pavagia sielos raktus ir šeimininkauja L.Dovyd. Žmogus, nu Dievo atsikreipdamas, prie savęs prisikreipė ir Dievui jo garbę pavogė brš. Nesa to meto, kurį turėtų ant garbės Dievo perleist, daug pàvagia DP340.
^ Ale gi atsiriekei duonos kaip pavõgęs (ploną riekę) Žl. Dreba rankos, kaip būčiau vištą pavogęs LTR(Grz). Nemiegok – pinigus pavõgs (sakoma dieną snaudžiančiam) Jrb. Pavogtas arklys kietas joti LTR(Vdk). Gudas pavogė, pas žydą surado TŽV600. Abu labu tokiu: ko vienas nepavogs, kitas nepaliks KrvP(Srj). Ant pavogtos kumelės negal drąsiai joti D.Pošk. Pavogė arklį, pridėk ir balną LTR(Krž). Kada arklį pavogs, tada tvartą rakis Al. Arklius pavogus, vėlu rakinti kūtę PPr166. Tą vasarą kaip vagis pavaga (greitai praeina) Šts. Mokslas yr didžiausis turtas, gal sakyti: nė tau vagis ano pavõgs, nė gaisras sunaikys Sd. Prieteliai pavaga laiką VP39.
pavagiamai̇̃ adv.: Skarelių nebuvo pavagamai̇̃, t. y. negalėjo pavõgti J. Kad nebuvo pavagiamai̇̃ padėta, tai nepavogė Gr.
pavogtinai̇̃
| refl. tr. K: Dėl tavęs aš neisu akių plikti, paimk ir pasivõk pati Krš. Vienas kitas pasvõgę visus turtus laiko Drsk. Vienas nupjovė tą šienelį, o kitas pasi̇̀vogė, atavežė už kluono ir padžiovė Aps. Vyras drąsus, pasi̇̀vogė arklį Sn. Daržovių pasi̇̀vogė nuo lauko DŽ1. Anie pasivõgs i neš mainyti Als. Jis nenori dirbt, nemanyk, jam geriau pasivõgt ką Jrb. Kas duoda neduoda cigonei ko, o kitą kartą ana ir pasi̇̀vagia Šr. Jeigu nieko negavai pasivõgt, tai nors akmenį įsidėk ant kišenę (juok.) Pšl. Aš pas mergaites pasivõgdamas čeverykus eidavau Rd. Iš vyro pasi̇̀vagia pinigų ir važiuoja girtuokliaut Krs.
^ Ką čia atnešei kaip pasivõgus (mažai) valgyt? Všk. Tai ką tu tę lyg pasivõgęs (atsiskyręs) [valgai]? Snt.
ǁ Mlt juokais (ppr. per vestuves) pasisavinti: Veselnykai pàvagia arielkos Ut. Pajauniai pàvagia vištą ar ką kitą Bgs. Navat šunį iš būdos ir tą pàvagia (per vestuves) Všt. Sėdėjau papečy, saugojau, bijojau, kad vištų šitų nepavõgt [per sesers vestuves] Aln.
ǁ BPI402, Ch1Mt27,64, Vkš pagrobti (žmogų): Ana neleidė, tai brolis mane pàvogė per langą Btrm. Aš taũ, sako, vis tiek paimsiu, ar vogte pavogsiù (vis tiek vesiu) Plvn. Vėl koki ten motriška vaiką turėjo pasidėjusi, ta laumė tą vaiką pàvogė Šv. Velnias pavogęs Perkūno dukterį ir už tai Perkūnas į jį trenkia LTR. Senelė sako [karalaitei]: – Žinau, tavo vyrą pavogė ragana LMD(Žg). Na, ir dabar apsidžiaugė: paėmė, pavogė tai meškai tą vaiką ir neša namo DvP72. Žeme žeme, tu juoda žeme, kam tu pàvogei mano mamelę (rd.) Tt. Motina, Elzė Simutienė, kelis kartus kėsinosi savo vaiką atsiimti, vieną kartą net vogtinai pavogė I.Simon. Jei kas žmogų pavogs ir parduos, kaip jampi bus rastas, tam smertimi numirti BB2Moz21,16. Liepk sergėt grabą net ik trečiai dienai, idant kaip noteitų mokytiniai jo ir nepavogtų̃ jo ir tartų žmonėmus, jog kėlės iž mirusių DP180.
| Eidavo darban ir nešdavos vaiką gubon, tai vilkas buvo pavõgęs vieną vaiką, išsinešęs miškan ir nepapjovė, auklėjo Rk. Dabar anoji, kuri atadavus ir pašventus kūną ir dūšią savą pačiam V. Dievui per apžadėjimą mergystės arba čystatos, vėl pavogus jį Viešpati Dievui ataduost vėl kūną savą smertelnamui žmogui, o velinui dūšią DP565.
^ Vienas vaikas tai kai pàvogtas Btr. Nebėr žmogaus – kaip vagis pàvogė Krš. Numirė žmogus – kap kas būt pavõgęs Rdm. Ale gi, Dieve, tą Gliaudelienę kaip vogte pàvogė! (staiga mirė) Slm. Nesrąžyk, ba da pavõgs kas (juok.) Ut. Mergšės mano turis už manę, kad nepavõgtų (juok.) Sn.
| refl. tr.: Girdžiu, kad iš kito svieto karaliaus dukteris smakai pasivogę LMD(Žg).
ǁ juokais pagrobti (jaunąją per vestuves): Jaunoją pàvagia kartais kviesliai Kp. Jaunąją pavõgdavo – ieškot reik, išpirkt reik Škt. Jaunąją tik vienose vestuvėse pasitaikė, ka buvo pavõgę Tl. Jaunąją pàvaga i išneša į kitą palocių Akm. Cigonai pasirėdę, nuotekos pavõgt nori, o šiti neduoda Dg.
4. nutaikius progą išvežti (šieną, javus): Porą kupečių [šieno] iš paties Dievo pàvogiau Snt. Pàvagiam kokį gabaliuką šieno, o kitą ir sulija Srj. Alponas da i vežimelio šieno nepàvogė iš lietaus Dglš.
| refl.: Pasivogdami̇̀ pasivogdami̇̀ [šieną vežėm]: vieną dieną švystelėjo [saulė], jei suspėjai, tai gerai Erž. Šįmet mažu bus tep kap pernai – tik pasivagiant galėsit javus valyt, niekad ilgesnės nebus pagados Gs.
ǁ bent kiek paimti, suvokti, sudoroti: Kiek te man vienai reikia: krūmelį [bulvių] pàvagiu, ir gana Slk. Pavogdami̇̀ šitą duoną (neprinokusių rugių varpų) valgom Klt.
5. tr. Ktk mezgant pamažinti eilėse akių skaičių, suimti: Nemegzk patamsy, da akį pavogsi̇̀ Sdk. Tris [akis] pàvagiu, tris pridedu [megzdama] Žl. Čia tavo akis pàvogta, bus tinkle skylė Lel.
6. refl. Dr, Snt, Kr pasislėpti: Atlėkė pasvõgus, inlindo an galų pirštų ir vėl išlėkė Pv. Pasivogdamà nuo vyro vaikui nešdavo Mšk. Būdavo, pasvõgę i Vidiškėsan spaviedin nueinam Dglš. Mes tai pasi̇̀vagiam nuo tėvelių, neduoda, mes vogčiom pavalgom (per gavėnią) Aln. Kazytė jau nebedrįso pasivogusi atlėkti I.Šein. Neleidžia, tai pasvõgę špikuliuja Švnč. Pasvogdami̇̀ išrinks uogas Klt. Pasvõgę kur dėlioja vištos – nerandu kiaušinių Klt.
ǁ slapta prisiartinti, prisėlinti: Vilkas krūmeliais pàsvogia ir ateina [avių nešt] Arm.
ǁ N slapta dingti, išeiti, išsėlinti: Einam iš kuokynės, anas jau lydi mane, aš paimu i pasi̇̀vagiu Ad. Kodėl slapta pabėgai ir pasivogei ir man nesakeisi CII931.
◊ ši̇̀rdį pavõgti nepasisakyti, nuslėpti (nuo ko savo ketinimus): Šitaipo pavogė Jokūbas Labanui Sirijoje širdį tame, jog jam nepasakė save bėgantį BB1Moz31,20. Ką tu padarei, jog tu mano širdį pavogei ir mano dukteres nuboginai BB1Moz31,26.
žẽmė pavõgs mirsi: Jei teip prastai valgysi, tave žẽmė pavõgs Vdš. Nieko nedirbk, ba ir teip žẽmė greit pavõgs Ign.
papavõgti, papàvagia, papàvogė (dial.) tr. pavogti: Papavogė bobų divonus Str.
pérvogti
1. žr. įvogti 1: Jei pérvogs sėklą, taũ (= tai jau) javo nebus Lp. Kai pervagia [vaisius], tai medelis nusgąsta LTR(Lš).
2. refl. slapta pereiti, persikelti: Būtum pérsivogę per sieną Lp. Žmonės spjaudėsi, bet mokėjo [už važiavimą per tiltą]: Neris ne Naktekė kokia, nepersivogsi per ją su vežėčiomis J.Balt.
pravõgti, pràvagia, pràvogė
1. tr. Vlkv iššvaistyti (patikėtą turtą), vagiant nuskurdinti: Visa vagia ir nepràvagia, labai bagota valstybė Ml.
2. refl. Š, NdŽ, Grv pasidaryti vagimi, dažnai vogti: Ale jis, nebagas, pasgadino – pràsvogė Lp. Prasi̇̀vogė žmona, i atstatė nuo darbo Dglš. Geras iš jo mokinys, ale pràsvogė ir išvijo iš škalos Arm. Republikonų prasivogusius viršininkus pastarų gadynių atskirs į vieną kaimą V.Piet.
^ Negali akim padabot an žmogų, kai prasvogęs Prng. Ko tu eini kap prasvõgęs Arm.
3. refl. Š, BŽ447, Ser, NdŽ slapta kur pralįsti, prasmukti: Juk galėtų tylom prasivogti valgomajin I.Šein.
| Tik tame ežero pakrašty, kur prasivagia mažas sraunus upelis, blyksi vanduo sp.
privõgti, pri̇̀vagia, pri̇̀vogė tr.
1. D.Pošk, S.Dauk, LL95,96, NdŽ, DŽ1, Jrb, Bn vagiant, svetimą imant daug ko įgyti: Šitiek [turto] tai jau neužbuvo, tik pri̇̀vogė Kpč. Prỹvagi, ka skrybėliu nešioji (nedaug) Pj. Privõgs medžių, užsvadins an vežimo, i važiuoji pas žydą Krš. Ot vilnelių pri̇̀vogė iš kalkozo daug! Dglš.
^ Kad savo neturėsta, kito neprivogsta LTR(Slk).
| refl. tr. D.Pošk, KŽ, Lk, Akm: Klijonkų visokių te [čigonų] prisi̇̀vogta, ka neperlytų: tai te (vežime) vaikai gi guli Kp. Pri̇̀svogia linų –audžia Pls. Anie prisivõgs i antram neš mainyti Als.
^ Gero vakar prisivogė, tai šiandien šventu dedas KrvP(Ss).
ǁ refl. nuolat vogti: Meta po budelių [iš darbo], kurs prisivõgęs Krž. Kad nebūt prisvõgę, nesėdėtųbi turmoj LzŽ. Toks prisivõgęs žydas buvo didliai pininguotas Sd. O, senasai pirminykas kiek turėjo prisivõgęs, ka jį perkūnas! Sml. Vogčiojo, turėjo šio to, visam amžiuo neprisivõgsi Krš. Laikraščiai rašo, ką visa valdžia prisvõgus Rtn. Ale beje tu vis kytriai prisivõgti mokėjai, todėl ir vartai tavę dar niekados nenutvėrė K.Donel.
2. NdŽ, Bsg, Kp, Dbk vagiant pridurti (kiek trūksta): Dirbu, biškelį privagiu ir pragyvenu Pšl.
^ Dirbk, storok, ko trūksta – privõk Msn.
| refl.: Pabrike jei algos negauni, prisi̇̀vagi kiek, o mokytojuo kas? Krš.
3. refl. NdŽ pritykinti, prisėlinti.
×razvõgti, ràzvagia, ràzvogė (hibr.) tr. išvogti: Ràzvogė, velniai, viską Ad. Reikia – paims [iš parduotuvės], tik, kad nerazvogtum̃, žiūri Pb.
suvõgti, sùvagia, sùvogė tr.
1. Sut, N, L, Rtr, NdŽ, DŽ1 vagiant sukaupti: Daug vagičnų daiktų sùvagia J. Sùvaga [supirkėjai] svorį, užrašo kokio žmogaus vardu i susirenka piningus Rdn. Sùvagia arklius ir į kitą pusę (į Vokietiją) atiduoda Grd. Velnias per tarną pasakė klebonui, kad viską kunigėlis suvogė ir į savo ryšulius susikišė LTR(Pšl). Anie (plėšikai) akarot po tuo pačiu medžiu pasisėdo sùvogtus pinigus tarp savę dalytis Jrk47-48. Juk namas pastatytas iš suplėštų, iš suvogtų daiktų ir medžiagos, iš sumeluotų lėšų I.Simon.
^ Suvogtas lobis neskelsa brš.
| refl. tr.: Susi̇̀vogė miltų, bulbių i mito Pj. Griebė viską, pirko, dvarus ne vienas susi̇̀vogė Brš. Vogė vogė, o nėko nesusi̇̀vogė – tik nešlovę! Krš. Taipgi po tam, krūvelę viežlybai susivõgę, į arčiausį miestą tuo parduot nukeliaujam K.Donel. Daug tabako tavorų susivogė ir pabėgo neišpažinti Kel1932,28.
| prk.: Rusai visas tautas susivõgę b[uv]o Gs.
ǁ vagiant nurinkti (iš visur, visų): Sùvogė naktim tuos lavonus, o teip tai būt išvežę miestan Krs.
| refl. tr. K.
ǁ juokaujant paimti, nusinešti: Ryte sùvogė visą apsiavimą (vestuvėse) Klt.
2. Pc, Graž išvogti (ppr. daugeliui vagiant): Tę užtektų to maisto tose prieglaudose, ale sùvagia Plv. Jeigu kaimynai nesuvõgs, šiemet turėsme šieno Rm. Nė nekasim tų durpų: pernai mūs daug sùvogė Gs.
3. mezgant sumažinti eilėse akių skaičių, suimti: Pradžioj sùvogiau kelias akis, paskui uždėjau Ktk.
užvõgti, ùžvagia, ùžvogė
1. intr. vagiant įsigyti: Vagia visur, kad tik užvõgt iž žmogaus Drsk.
| refl. tr.: Užsi̇̀vogė ne vienas i numus, i mašinelę Krš.
ǁ užsiimti vagystėmis, vagišiauti: Ùžvagia ir ižgeria – tokis bernas Drsk. Gal jiej kur ùžvagia, kad tiek daug turi? Prl.
2. tr. NdŽ, LKT370(Nmn), Kb, Azr, Sn pavogti: Cigonas be šito negali, jau jis turi ką užvõgt Dg. Užvõgs, eis kitan turgun ir parduodinės Drsk. Jei ùžvogė ką jau daug, tai patupdė Srj. Metęs [vagis] lašinių šuniuo (dat. sing.) ir ùžvogė visus lašinius Drsk. Kap pasdeda [barankas], tai ùžvagia jai, o kai bus suvertos, tai neužvõgs Ndz. Boba mislina, bus marti užvõgus pinigus DrskŽ. Sūnus ùžvogė tėvo mašiną ir nuvažiavo vestuvėj Kb. Tada visi stebėjos iš to gražaus divono ir sakė, kad Jonas kur užvogė LMD(Prl). Karalaitė sumislino tą žiedą užvogt LTR(Lp). Užvogę maišą rugių, atnešė sūnus su bernu ir pastatė jį tvarte, kol pataikins progą nugabenti jį kur kitur V.Krėv.
| refl. tr. prk.: Ledva tą vieną vaiką užsi̇̀vogiau (pasigimdžiau) – kai vogtas DrskŽ.
ǁ (žmogų) pagrobti: Kada išplaukė, iš visko suprato Petras, kad tai vagys, turi užvogę tris panas LTR(Lp). Uogauna uogauna, pareina, – kad nėra broliuko. Užvogtas broliukas LTR(Kb).
3. refl. SD430, Sut, Lš užsislėpti: Vis užsivõgę nuog mūs kupčiavojot! Lp. Tada (iki 1940 m.) galėjai užsivõgęs Lietuvon nueit DrskŽ. Nežinojo nes, jog užsivogė kas and jo iš užpakalies miesto ChJoz8,14.
1. intr. BB2Moz20,15, PK106, D.Pošk, S.Dauk, NdŽ, Rs, Erž, Prk, Rt, Pln, Als, Brž, Jdp, Mžš, Upn, Pls, Srd, Slv, Jrb, Tlž slapta savintis svetimą turtą: Nuog Dievo buvo nevõgt, nemeluot, o tiek metų vãgiam ir meluojam Drsk. I neveizėjo, kaip tu pragyveni, tiktai jau nevõk, neužmušk žmogaus Lž. Võgti nenoru, į kalėjimą savo amžiuo neesu buvęs Vž. Esu gerančios pamilijos, bet ne vagančios Šts. Geras vaikas – prašo, o nèvaga, tokį dar girk i girk Krš. Aš iš jūs nèvagiu, o ka jum brangu – nepirkit Plv. Kai iš bado vãgia, tai aš nesakau, kad čianai griekas Plvn. O pirmu ne nėkas võgs nu kitas kito, ne nėko Sd. Cigonam leista võgt, nuo Dievo leista Ssk. Šitoks šunalupys ir võgt išmoks Ds. Gerai vertės, mat võgt drąsus Dbk. Gal čia tuos kolkozuos išmoko võgt: čiagi visų, ne mūsų Kpr. Kito sodan naktį eina võgtienai Lel. Mušdavo, jei pagaudavo bevagiant, apgėdindavo Grz. Prisikabino, kad aš võgti norėjęs, i muni aplupo Varn. Diegliai man čia võgt (nėra reikalo)! Btrm. Galėjo sukliūt bevogdami̇̀, turmos gaut Mžš. Nevõk, nagai nubręs! Rmš. Ka motina toki sunki būdama vãga, ta tam vaikuo krimta ant smagenų, i tas vaikas y[ra] vagis Yl. Visi lig laiko vãga Krž. Tura, nereikėtum võgti, o vãga Rdn. Voganti̇̀ms galo nėra, norai tik didė[ja] Krš. Kas pradeda võgti, vãga, kol nesukliūna: galo võgti nė[ra] Krš. Kad mieste vãgia, dyvo nėra Aln. Te (fabrike) įprasta buvo nešt, võgt Kp. Čia võgtie tai visi greiti, tik dirbt nėr kam Smal. Verksi i vogsi̇̀ [karo, bado metu] Dglš. Po Didžiulio karo, kai vokiečiai išejo, buvo gladas (badas), tai võgdavo vienas iš po kito Grv. Anas reginčiai võgia Arm. Vãgia per vidurį dienos Dv. Dabarčiuo vãga i nemarkstos (nesigėdi) Krš. Nei kas jam sakyt: par akis vagia, ir gana Ut. Nevõgs tau čigonas, tegul tik pasipina! Slm. Tie cigonai žalčiai šįvakar jau võgs kame norintais Trk. Gerą sieką atsisėmė, tai tas maišas kaip buvęs pilnas ir likdavai, – tai võgt labai gerai Gsč. I vedi galėjov võgti, viską nešti tądien Sd. Mokytiejai tik taip sau stumas, anie neprieina võgti Krš. Jeigu jūs eistat Kūčių naktį võgt, tada išsigelbėstat nuo mirties (ps.) PnmR. Cėru[i] gi võgtie baisu eit, kap jis eis võgt? (ps.) LzŽ. Jeigu gegutė užkukuoja pirmą kartą medžius be lapų, tada per metus vagiam labai nesiseks vogt LTR(Ant). Võgt, klastuot, išplėšt ir su gvoltu pasisavyt, šelmystes pramanyt, kekšaut bei Dievą paniekyt… tai visa viera baisingos mūsų gadynės K.Donel. Bet, girdėkit, ne pirkt, ak ne, jis (vilkas) võgti iššoko ir netoli tuojaus pas upę ožką užspėjo K.Donel. Tikt aš tave užtropysu kartą bevagiantį B. Kursai vogė, daugiaus tenevagia, bet tedirba ir tedaro rankomis savo, kas ger[a] yra, idant turėtų duoti reikiančiamuojam VlnE117. Kaip ižpildysime sekmą, kuris neliepia vogt? – Neimdami ir neužturėdami svetimo, nedarydami žalos nei viename turte jo DK86. Nes sakai man, kad tu turėtumbei kokį tarną, kursai nei vogtų̃, nei piktžodžiuotų, nei murmentų, nei girtuotų ir, vienu žodžiu, nieko pikto nedarytų DP391. Čia regime, jog negana yra ižganymop V[iešpaties] prisakymą ižg viršaus saugot, tat est neužmušt, nesvetimmoteraut, nevõgt, bet reikia būt valnu nuog rūstybės, nuog nopykantos, nuog paklepojimo, nuog keikasčių, nuog pikto geidimo moteries ir kiekvieno daikto artimo mūsų DP292–3. Kaip vagis, sugautas su vagyste, negal ažusigint nevogęs SPI28.
| Labiausiai jūs turiat ištirti, kame jūsų bitės vaga S.Dauk. Akiplėša žvirblis vagia visur J.Jabl.
^ Vogęs – nepralobęs Kos32(Vkš). Vogęs – nepralobęs, būręs – nesuskūręs Pnd. Vogdamas nepralobsi B, PrLXVII31. Žmonės sako, kad svetima duona karti, o vogta – neskalsi Dgč. Ardamas neprivargsi, vogdamas nepralobsi Tr. Kas vogs – nepralobs, kas vargs –nepavargs LTR(Zp). Bagotam nevogti, senam nemeluoti VP8. Bagotam võgt, o senam meluot Zt. Sako, senam tinka meluot, bagotam võgt Žg. Kas meluoja, tas ir vagia LTR(Gdr). Jeigu pradė[jo] vogt, tai baigsis septinta pakalenia Plš. Meluoji! – Ka aš meluoju, tai tu vagi̇̀, o kur pavõgęs dedi? Plv. Paduok vagiuo į rankas raktą, tai jis nevogs LTR(Krž). Vãgia kap čigonai Vlkv. Vaga kaip burliokas LTR(Krtn). Išaušo kap gudu[i] vãgiant Nč. Be žydo ir gudas nevagia TŽV600. Vagi – save dengi, meluoji – save vaduoji LTR(Klvr). Vagiuo visumet rodos, kad ir kiti vaga LMD(Lk). Kad bajorai vaga, kodėl mes nevogsme VP27. Vagiantỹs žmogus vis neturės, vis jam truks Prn. Võgt niekas nemokia, išmoksta iš savę Sug. Išmoks meluot, tai išmoks i võgt Švnč. Vagis vagia – sienos lieka, ugnis vagia – nieko nelieka Ds.
vogtinai̇̃ vogtinõs: Vedum vogtinai̇̃ võgė Trkn. Kariūminė nu võgė vogtinai̇̃ Skd. Piningus negausi, bet ans (vokietis) tau dokumentaliai ėmė, o rusai vogtinõs Lž. Reik i prašyti, a vogtinõs võgti Trk. O vieną karvę ta vogtinai̇̃ pavogė Vgr. Uogų prisirinko vogtinai̇̃ (be leidimo) Dkš. Jie ir žinot nenori apie vogtinai atgautą vėliavą Mš.
| refl.: Ans gauna, žinau, daugiau, ans vãgas nu munęs Trk.
ǁ užsiimti vagystėmis, vagišiauti: Kas dirba, tas tura, kas nedirba, tas võgti eina arba žmogų mušti Krž. Kad žmogus sau duonos neužsidarbuitų, o võgt eitų – in ką tai padabna Lš. Gausi eiti võgti, ta tuokart dar gyvensi Sd. Da krutnia viena mãža, reikia [iš kolūkio] võgt, tada bagotas būsi Dglš. Taip išsimokęs svietas: nevõgsi – negyvensi: kokios tos algos, pensijos Krš. Vogdami̇̀ numus išsistato, viską Krš. Gerai, kad dirba, kad turi, bet nèvagia Klt. Katalikai dirbo, o jiej (žydai) sukė, võgė Pns. Jaunimas neveizėjo, kur lįsti võgti Sd. Reikia võgt dviem pirštais, ne visa sauja, tai nepagaus Šr. Dabar kas vãgia, tai daugiausia raštu, o ne rankom Ml. Išsirinko linksmią spicialybę, võgti, – sunkį darbą (juok.) Krš. Jei võgsi nemokėdamas, sveikas prapuolęs būsi nu pirmo karto Trk. Daug čigonų būdavo, võgt eidavo Ps. Kitas atvažiavo [į atlaidus] melsties, o kitas atvažiavo ir võgti – ir taip buvo Všv. Gal ir vogė, iš kur tie jo gražūs rūbai ir žiedai su akimis ant pirštų? A.Mišk. Dirbt nepajunkau, elgetot vėl gėdžiuos, nė, tarė vienok, musiju vogt arba razbajaut DP308. Kursai vogė, daugiaus tenevagia, bet geriaus tedirba, darydamas tai, kas yra gera, rankomis savo, idant turėtų nudalyt tamui, kursai reikalauja Ch1PvE4,28.
| refl. Sut: I tie stribiteliai ejo võgdamies Plt. Viena nuo kitos vagias Rs. Mūsų žmonės vãgiasi Ėr. Po kulkozą vãgas: a šieno pluokščiukas, a burokelis Krš.
ǁ prk. žaidžiant, juokaujant slapta ką pasiimti, imituoti vagystę: I šoks įeję į kaimą [Užgavėnių žydai], nu i võgs Lpl. Kada võgt reik, yra kitoniškas toks [šokis] Sk.
2. tr. PK109, NdŽ, Kv, Antz, LKT225(Gg), Mrc, Grš, Rg be leidimo, neteisėtai (ppr. slapta) ką nors (svetimo) imti ar jėga grobti: Neregėjom, kas ką võgė Rod. Jei arti vagio nėr, tai nieko nevõgs Bsg. Žmogaus võgt – tai ne valdžios! Mžš. Dideliai võgė iš kunegaikščio, ką tik prigreibė End. Ans atvažiavo pas tą Kazragį i sako: o kaip būs dabar, ka tu muno mišką vagi̇̀? Als. Kas gi te võgs nekultus javus?! Plvn. Ka visi turėjo [audeklų], kas tę võgs tokį daiktą?! Grz. Kad kas nevõgtumb medžių! LKKXI222(Trak). Šiemet malkų nebevõgsiu, daug prisivežiau Žl. Trys štukos stovi tvarte [karvių], kaip nevõgs šiaudų?! Klt. Ė užsisegt nieko nebuvo, niemčių maišiukus võgėm GrvT132. Caro laikais liūb arklius võgti Sd. Mano tėvuko atminime labai võgdavo arklius Kvr. Võgdavo [arklius] iš visur: ir iš tvartų, ir iš laukų Plvn. Vištas mūs võgė vienais metais – vieną rytą šešių vištų nėra! Pmp. Motina mėgėja užmest už lūpos, vaiką siunčia vištų võgt Krč. Buvę žąsis pradėję võgti jau, avis, avinukus Gd. Kiaules pradėjo iš fermų võgt Jrb. Ką tu pasakysi: par akis vãgia, ir tiek, tuos runkelius! Sk. Apie šventą Joną tas jurgines, rožes vãgia JnšM. Ir vãgia [narkomanai] aguonas augančias, nuo laukų vãgia Brb. Tuos (batus) tai vãgia, reik po galva pasidėt Všt. Kap võgė arklius, tai pančiai buvojo geležiniai Aps. Tas tavo šuva tai niekai, kai võgs, tai pavõgs [drobę] PnmR. Viską vãgia per akis Bgt. Anas razsakinėja, kad savų javų vogtų̃bi Lz. Jis tuos obuolius negavo dykai i nèvogė – pats užsiaugino Jrb. Tas arklys bus jo vogta ir parduota LKKXVII27(Kp). O jei jau anam žydeliuo võgtą arklį koks žmogus priduos, ta ans išlaikys! Žd. Dideliai retai sužinosi, ka žydelis võgtum arklius a ką – ne ne Žd. Sugavo, sučiupo vãgiant karves, i dabar sėdi kalėjime Št. Būdavo, einam Justino daržan võgt griežčių Rš. Eidavo võgtų ir võgtų grietinę iš to rūsio Jdp. Kiaušinių võgdavom par gaspadorių: užeini kur, išgeri išgeri Kvr. Gyvi juokai, a čia seniai mano agurkus võgė, dabar net pasvalietiškai kalbėt ažmiršo! Ps. O tėvas tujau suprato, ka jau ana ir einanti tus medžius võgti Trk. Jos broliai võgė pėdus nuo laukų Pls. Vieną kartą broliai susitarė eit vogt velnio agurkų LTR(Rk). Eisim karaliaus pinigų võgt, dėkis prie mūsų (ps.) Skrb. Ogi rudenį pradėjo ropes vogt – išrauna. Kas daryt? Susitarė, kad reikia saugot DvP375.
| Kartą buvus lapelytė vištų atėjus vogt. Žmonės ir ažmatę LTR(Ds). Laputė pradėjo vogt iš pečiaus dešras ir kabint ant kaklo LTR(Ut). Jei avis vaiko nemyli, tai reikia jai duot vogto šieno Brž. Jeigu arklį vedant iš tvarto ant slenksčio jis rąžosi, tai jį vogs greitu laiku LMD(Tvr). Ka žirniai būtų laimūs, ka niekas anų nevogtų, reik pasėjus į visas keturias puses nuberti po tris saujas žirnių LTR(Vdk). Aš cigõno nenorėjau, vištų võgtie nemokėjau DrskD138. Tatai slauni žagrelė, reiks man vogt kumelė NS206(Vb). Ar jie nematė, kad iš kvailo perka, kad vogtą daiktą dera? J.Marcin. Grūdus vagia iš klėčių, lašinių paltis nukabina nuo grėdų M.Katil. Mišką vogdamas nenusidėsi: ponas jo nelaistė Žem. Ei kieksyk, su mumis tamsoj į girę nučiuožęs, padarynėms, kaip mes, visokius võgdavai uosius! K.Donel. Bet, minau, nevõk, ką draugs, į baudžiavą bėgdams, sau trupučių pasivalgyt į krepšuką sudėjo K.Donel. Nevok daiktų artimojo Mž42. Kaip tada iš namų Viešpaties tavo vogėm sidabrą? BB1Moz44,8. Teipajau apiekūnai, ekzekutorai ir šeforiūs, kurie gerą ir penigus, bažnyčiomus arba grynomus žmonėmus atsakytus arba pažymėtus, vãgia kaip Judošius ir ant savo pačių naudos apgręžia DP156. Visi grobstantys ir vagantys susikūlusių laivų daiktus yra nu Bažnyčios šv. iškeikti M.Valanč.
| Šarka vãgė vãgė pautus Btrm. Įsisuko šarka viščiukus võgt Jrb. Palėkęs [špokas] tupi už daigo ir vãgia kopūstus Kpč. Giriose mums medžius geriausius lupdamos darkot, ogi namiej čiepelius gražius išdykusios lupat ir daržovę, kytriai į daržą kopdamos, võgiat (apie ožkas) K.Donel.
| prk.: Vogdami̇̀ neėsk, o padslink [lėkštę arčiau] LKKXIV218(Zt). Iš ūkės võgė (slapta vedė): ji ūkinykaitė, o jis biednas Mrj. Visi žmonės vogti̇̀: kas žino, kap juos daro DrskŽ. Ans gerai šneka, nèvaga (neišleidžia) nė jokio žodžio Nv. Mes turime vogte vogti šviesybę iš Prūsų, neturėdami jos savo žemėje A1884,333. Lietuviai turi vogti sau civilizaciją kaipo kontrabandą V.Kudir. Ir ne tiektai vãgia piktoji dvasia žodį ižg širdų tokių užkietėjusių žmonių, bet juos dãbar kursto, idant stembtų prieš jį DP99.
^ Dreba rankos kap vištas võgus Dglš. Vištą gal vogei̇̃, kad rankos dreba Skdt. Ubago lazdą vãgia Aln. Abu vilnas vogė, vogdami vienas antrą vagim pavadino KrvP(Zr). Vogta duona gerklę drasko LTR(Vdk). Su vogtu negyvensi Šts. Vogta mėsa neina už skūros LTR(Vdkt). Võgtas karštin neina Azr. Neskani duona vogtu peiliu pjauta LTR(Vdk). Vogtà katė labai gerai peles gaudo Sdb. Lanką vogęs, šikšna užmokėsi S.Dauk. Vogtu arkliu tik kalėjiman važiuoti LTR(Tr). Kas vagia kiaušinį, pavogs ir jautį LTR(Užp). Adatos nepavogęs, arklio nevogsi LTR(Šmk). Kas arklius vagia, tam i kamanos tinka LTR(Rm). Gudas arklio nevogtų, kad jo žydas nepirktų TŽV600(Al). Kas aš tau par draugas, aš su tevim vištų võgti nejau Dov. Jug pri savęs nėko võgto nelaikai – viskas savo, ko čia teip bijoti (sakoma tam, kuris drovisi nuogumo) Žr.
| refl. tr.: Stasio pašopos[e] malkos, o teip tai gali võgtis [kaimynai] vienas kito Mžš. Šienus vãgiasi (vienas iš kito) ir už ganyklas pešasi Pžrl. Vadeles tai mes vãgiams ir vãgiams vienas nuo kito Slm.
ǁ nusukti (prekiaujant): A vãgia svorį šitas diedas (pardavėjas)? Ktk. Vãga riebumus pieninė[je], nedoros mergos Rdn.
ǁ skriausti (nusukant, apgaunant, vagiant): Vãga senus žmonis su tais naujais piningais Rdn. Vakar jis mane vogė, bet nepavogė Žem. Tas Palangos tilto remontas buvo be galo vagamas Plng.
ǁ Všt prk. juokais (ppr. per vestuves) slapta išsinešti, išsivesti, išsivežti: Išvažiuojant vyro namuosna, vagia smulkius daiktus – šeiminykės įrankius LTR(Kpč). Võgdavo pajauniai ar kokį gyvuluką, ar veršuką Pns. Ir võgdavo gi iš tos jaunosios namų ar te avelę, ar te karvę Č. Kai par jaunikį važiuoja, tai vãgia nuo jaunosios vištas, a kas keptuvę, kas da ką Dgč.
ǁ (žmogų) grobti: Žmones vagiąs D.Pošk. Ubagai võgdavo vaikus: akis išbado ir vedžioja prie bažnyčiai Žl. Zokonas yra įstatytas ne dėl teisaus, bet neteisiems ir uparniems,… su svetima gyvenantiems, su vyrišku gulintiems, žmonių vagiams (paraštėje kurie žmones vagia) Ch11PvTm1,9–10.
ǁ prk. juokais grobti (jaunąją per vestuves): Nu tai jaunoją tai võgdavo, võgdavo ant rytojaus jau te: tai vieni saugo, kiti vãgia Plvn.
ǁ prk. atimti, neteisėtai savintis (neigiant, nepripažįstant): Dievui vagia jo garbę ir šlovę, tą sau patiems priduodami BPII164. Kiti jį (Jėzų Kristų) daro mažesniu ir pigesniu nei Tėvą, kaip arijonai, tridieviai, naujakrikščiai, ir vagia jam aną prigimtą garbę, kurią turėjo Tėviep pirm visų amžių DP467. Ižgirsi naujakrikštį, o jisai bliužnija Traicę Švenčiausią ir vãgia pirmamžinumą Sūnui Dievo DP304.
ǁ prk. neteisėtai prisiskirti sau kito žodžių autorystę: Pranašai falšyvai pranašavo ing vardo mano; ir vėl pranašai vãgia žodį mano, ima liežuvius savo ir bylo DP303.
3. tr. prk. skubotai, prieš lietų vežti (šieną): Šiemet šieną vãgiam Sl. Didelis lietus ateina, pats laikas šieną võgt Al. Kiekvieną šieno kuokštę teko vogte vogti iš po debesų J.Balt.
vogtinai̇̃ adv.: Koks čia šieno džiovinimas – tik vogtinai̇̃ (dažnai lyja) Brž.
4. mezgant mažinti eilėse akių skaičių, suimti, raukti: Kožnoj eilioj vagiù po dvi akis Sdk. Kam tiek daug mezgi, jau seniai reikė[jo] võgt Vžns. Iš pradžių vogiaũ po dvi akis, paskui po tris Ktk.
5. intr. slapta ką daryti.
vogtinai̇̃ Biskį tų grūdų vis tei[p] vogtinai̇̃ pasiimi Stak. Bobos naktį vogtinai̇̃ kasė roputes Jrb. Galėdavo [žmona] parduot kiaušinius jeigu tik vogtinai̇̃ Grz. Ateik nors vogtinai̇̃ kada Pl. Vogtinai̇̃ užpuolė naktį, nunėrė žievę [liepai], i nebėr medžio Vg. Vogtinai̇̃ vogtinai̇̃ ir pritaisė mergaitei kraičio Pl. Čia mane vogtinai̇̃ nupaišė Šlv. Turi vogtinai gabenti [rekrūtus] aplinkiniais keliais į Telšius LTI489(A.Janul). Pulkininkui gal mažiausia rūpėjo veidrodžiai, nors ir jis, pro šalį eidamas, pakeldavo savo nusvirusią buožę ir nesusilaikydavo vogtinai nuo kitų nedilbtelėjęs į savo atvaizdą Pt.
| Akcentavičius vogtinai pagalvojo: kažin, ar jis savo bobšę muštų J.Sav.
| refl.: Vãgias kaip raganos [vištos], svaido kiaušinius Klt. Kiek jai reikėjo vogties, kaip daboti, kad neužtiktų brolis I.Šein. Po krūmais võgės Kr. Tad šešėliop vãgias kaip naktinės pelėdos DP88.
| prk.: Ilgai lydime akimis šią trobą sunkvežimio kėbule, ir keistas jausmas vagiasi krūtinėn J.Balt.
◊ atli̇̀kti Šimonių̃ daržañ mõrkų võgti neištekėti: Nabagė, atliko Šimonių daržan morkų vogt An. ×
cibulès (cibuliùs) võgti Eig, Brs sakoma apie mergaitę, kuriai bręsta krūtys: Jau munoji mergelka cibules vaga Trk. Tavo vaikas jau cibuliùs vãga Akm.
Jė́zų võgti nuõ krỹžiaus blogai elgtis: Čia jau vagi Jėzų nuo kryžiaus! Pkr.
apvõgti, àpvagia (àpvogia J, LzŽ), àpvogė tr.
1. SD223, R, R67, MŽ, MŽ89, Sut, N, K, M, L, Š, LL125,126, Rtr, BŽ299, DŽ, NdŽ, Vkš, Št, Dglš, Aps slapta, neteisėtai padaryti nuostolį, apkraustyti: Vagis àpvogė manę kely J. Tujai, vagie, api̇̀vogei mane! Vj. Kleboną ir tai à[p]vogė Rod. Išvažiavo Rygon ir te jį api̇̀vogė Krs. Tokiame būrė[je] kitas kitą apvõgs, nepasikeravosi nu kokių žūlikų Ms. Ten ką pasidėjai, veizėk, tai ir àpvaga Jdr. Prigirdė gerai ir norėjo apvõgti. Ją ir àpvogė, kai buvo viena Plšk. Tąsės tąsės ūlyčioj koks dėdynas, paki api̇̀vogė Klt. Apvõgt gali svetimas ar tep ką padaryt Azr. Svetima kariuomenė àpvogė, aprubavoj[o] Sn. Dešims rozų nusaugosi, vienuolikį – apvõgs Klt. Tad muni àpvogė: pavogė piningus, pavogė talonus Žd. Aš sakau, mumis àpvogė, paskutinį mūso pavogė Pln. Pakėlė tas lubas i vedu àpvogė, viską išvogė Trkn. Atėjo nakčia in jį vagiai ir api̇̀vogė Msn. Kunigump eisim, apvõgsim Lz. Tas dvaras ir būta apivogta LTR(Ant). Nu i paskiaus àpvogė tą koplyčią Brs. Pridabojo, kai namai tušti buvo, i àpvogė Vp. Valdinykai dartės žmogų tik apvõgs ir apjuoks, toki Brš. Juose (rūmuose) gyveno vargšas žmogelis, apvogęs gyvačių karalių LTR(Šl). Ai, gerkit gerkit, mūsų svotuliai, gerkit uliavokit, bet neapvokit (d.) Dsn. Nes kaip hūkinyką nebudrų pigai vagis įsivogęs, kad netikėsis, apvogt ir užmušt gali DP556.
| prk.: Dešim metų aš jum àpvogiau (mažiau amžiaus davė) Sk.
^ Geras vagis ir velnią apvogs KrvP(Ut). Didelis vagis mažesnius apvagia KrvP(Ut). Čigonas apvogs, o žydas apgaus KrvP(Jnš). Vagie vienas griekas, apvogtam – šimtas VP48.
apvogiamai
apvogtinai̇̃
ǁ juokais (ppr. per vestuves) ką paimti, apkraustyti: Par mužiką apvõgs veselnykai Ut.
2. refl. Sut, N, K, BzF200, L, Š, Rtr, NdŽ, OG282, Trk, Skrb, Plv pasireikšti vagyste, imti vogti: Apsi̇̀vogė – ir išvarėme DŽ1. Vagiai apsivõgę eima LzŽ. Kaip čia išeina, apsi̇̀vaga ligi ausų, teisa teisa i nėkaip nenuteisa Krš. Atėjo į svečius viešnia ir apsi̇̀vogė Pc. Anūkai tąsos apsvõgę Klt. Tik atsikėlė ir jau ne kartą apsi̇̀vogė tas perėjūnas Krs. Gal berniokas kur ir apsi̇̀vogė, tai negi mano vaikas? Sdk. Jei ji darkart apsivogs, tai susimylimo daugiau nesusilauksianti Kel1936,67. [Šventvagiai yra tie,] kurie spaviedodamos verka to, jog iš neturto apsivogę, o neverka to, jog vogdamas Poną Dievą apibrozijo P.
^ Ko bėgi lyg apsivõgęs Rdd. Nesidairyk kaip apsivõgęs Ar. Ar tu apsivogęs, kad dienos bijai? LTR(Srd). Ponu tapęs kaip neapsivogsi? TŽV596.
3. šiek tiek pavogti: Ropėms užaugus ir pradėjus nokti, kiekvieną rytą jie rasdavo jas apvogtas P.Cvir. Bulvės apvogtos, matyt, žiurkių įsiveisė Dj.
atvõgti, àtvagia (àtvogia LzŽ), àtvogė tr.
1. M, LL120, Š, Rtr, KŽ slapta atsiimti pavogtą daiktą: Vogtinai atvogiau malkas J. Atvõgdavo ir nuo čigonų kai ką Sb. Àtvogė dastamentą (testamentą) iš pamotės i pasikavojo, ka nebipaimtų Krš.
^ Mokėjai pavogt, mokėk ir atvogt LTR(Kp).
ǁ slapta atsivežti, atsivesti atgal (pagrobtą žmogų): Davatkos àtvogė kunegą Vytaravičių iš Kretingos klioštoriaus Plt. Bernukai àtvogė ją (jaunąją) LzŽ.
ǁ slapta atsiimti jau atiduotą daiktą: Davė pati siūlų, o paskui išsinešė atejus, atàvogė Aln. Sesuva davė jai stomenis, paskui vėl atàvogė Pbs.
2. Rūd, Šlčn pavogti: Kad kur padeda, ema kiti ir àtvagia Dbč. Àtvogiau nuog jų raktą ir inejau Vlk. Bernukai àtvogė manimp žagaraitį Lz. Jis broliu[i] tiligramos nerodė, tai jo pati àtvogė ir nunešė ir parodė Nč. Jei da tu veršelį atvogsi̇̀, tai jau būsi mūsų vadas (ps.) Mrc.
ǁ pagrobti (žmogų): Ragena iš jos àtvogė vaiką ir atdavė sa[vo] dukteriai (ps.) Dv.
×dasivõgti, dasi̇̀vagia, dasi̇̀vogė (hibr.)
1. tr. pasivogti: Mūsiškis dàsvogė grikius, du maišu parvežė Btrm.
2. trūkstamą kiekį pasivogti: Pripratyti buvom dasivõgt iš kulkozo Krn.
įvõgti, į̇̃vagia, į̇̃vogė
1. tr. Š, Pl, Vlk pavagiant sugadinti, suteršti, įžagti: Įvogtos bitės neinase gerai Nz. Kai į̇̃vagia [obuolius] nuo kurios obels, tai paskui neveda Vlkv. Jei invagia kas bent kokią sėklą, tai toji sėkla per septynius metus neauga LTR(Auk).
2. refl. imti smarkiai vogti: Šį rudenį labai jau pas mus įsi̇̀vogė, įdrįso vagys Š. Įsi̇̀vogė valdininkai, kitas turtų galo nežino Krš.
3. refl. SD1194, SD400, Sut, N, M, Dv slapta įeiti, įlįsti, įsėlinti į patalpą, kur uždrausta, uždaryta: Piemuo nori įsivõgti į vidų J. Kaimyno piemenio įsi̇̀vogta maltuvėn ir išnešta du sūriai Š. Tai insi̇̀vogė bažnyčion ir liko Ml. Ragana insi̇̀vogė pirkion ir palindo po pečium (ps.) Pls. Kažkokie žmonės buvo įsivogę prie arklių Pč. Čia vieno svirną išplėšė, čia kito klėtin įsivogė ir visus drabužius išnešė TŽIV455. Kas man daryti su vokiečiu, jei tikrai panorės jis slaptai pilin įsivogti? V.Krėv. Tik paryčiais įsivogiau palaton ir vėl sirgau P.Andr. Nes kaip hūkinyką nebudrų pigai vagis įsivogęs, kad netikėsis, apvogt ir užmušt gali DP556.
| prk.: Nekuriuosna klioštoriuosna pasauliška, žemiška dvasia įsivogė Gmž. Pagundos žaltys geriausin vaisiun insivogia I.Šein. Užverkite užverkit, o dūšios nobažnosios, angą širdų jūsų, kurios tapėte bendrinykėmis lobio teip didžio, neprileiskite, idant kas turėtų įvõgtis ing namus jūsų DP40.
ǁ įlįsti, įsisprausti, kur uždaryta, sunkiai prieinama, įsiskverbti, įsiveržti: Musios visur insi̇̀vagia pro mažiausį plyšelį Dglš. Jei medžiai turėtų paršalti sulig kiekvienu paejimu šalčio lig jų šaknių, visi medžiai užvis jauni, po kurių šaknies šaltis į gilumą įsivaga, kiek žiemą turėtų nugaišti S.Dauk. Apžiūrėk gerai pelenus, kad nebūt insvõgus ugnis Sdk. Liepsna įsivagia giliai rš. Užvakar sudegė linaminė, gal kūrenant kur kibirkštis insi̇̀vogė An.
ǁ prk. įsiterpti, įsiskverbti į svetimą bendruomenę (apsimetus bendraminčiu): Heretikai slaptėmis įsivagia svetimon dirvon SPI289. Betaig jog jie visada po skreistele nobažnumo ir žodžio Dievo įsi̇̀vagia mūsump ir teip žmones lėtas o neapveizdinčias privilia DP301. Bet dėl brolių falšyvų nesuprastinai įsivedusių, kurie buvo įsivogę, idant pertirtų valnystę mūsų, kurią turime Jėzuje Kristuje, idant mus tarnavimop sutramdytų BtPvG2,4. Nes įsivogę nekurie žmonės (kurie seniai ant to sūdo paženklinti yra) Dievo nebaimingi, Dievo mūsų malonę apverčia ant paleistuvystės GNJd4,1.
| Ir tie esti vilkais smarkiais, kurie kaimenėn pono Jėzuso įsivogę didelę tenai iškadą daro SE171.
ǁ prk. netikėtai, nejučia, nenorint įsiskverbti, apimti, apnikti (apie jausmą, mintį, pojūtį): Vos atsigulus įsivogė mintis, kad su tokiu Povilu nėr ko pokštų krėsti J.Marc. Teipag nei ižg nusižeminimo nusiminimas neįvagias DP613. Par akis įsivagia visi pageidimai ir visi badai, griekai, neviežlyvystės brš.
įsivogtinai̇̃ adv.: Akys įsivogtinai meilios J.Marc.
◊ į gálvą įsivõgti kilti (apie mintį): Jos galvon įsivogė mintis, tokia nelaukta ir gėdinga J.Marc.
į malónę (×lõską) įsivõgti apgaulės būdu įsigyti palankumą: Ji įsivogė tėvo malonėn tik per gerus valgius rš. Užvydėjo jamui to…, idant ansai žmogus biednas ir nekaltas… savo ponui dabar labiaus insivogtų ing didesnę loską MP146.
į ši̇̀rdį įsivõgti
1. apgaulingu būdu palenkti savo pusėn, įsigyti palankumą: Bet paskui, kad jau ims drąsumą, ir įvõgęsi ing širdis turi nemažą asistenciją žmonių apsukui savęs DP84.
2. apimti, apnikti (apie jausmą, pojūtį, polinkį): Tą pačią valandėlę, kai sodininkas apmokėjo sąskaitą, širdin įsivogė nesuvokiamas nerimas J.Avyž. O paskui širdin įsivagia apmaudas J.Balt. Į žmogaus širdį ydos įsivagia šiokiu ar tokiu būdu J.Šliūp.
išvõgti, i̇̀švagia (i̇̀švogia LzŽ), i̇̀švogė Š, Rtr, NdŽ; R11, MŽ14, M, L
1. tr. SD413, R, MŽ, S.Dauk, N, K, J, LL289, KŽ, DŽ1, Ob, Kp neteisėtai, slapta iš vidaus išnešti, išvežti, išvesti: Langas išimtas, įlindusys, drabužius išvõgusys Pln. Įlindo da po šviesai ir i̇̀švogė laikrodį Srj. Ìšvogė visą tą meisą, kas tik buvo išvirtas, ir išnešė Vgr. Įsikišė pinigus į kišenę, daugiau (paskui) i̇̀švogė jam tus pinigus Sk. Piemuo nuejęs išvogė savo aveles LTR(Ad). Prie tam vagies įlįsta klėtin ir viską išvogta Blv. Žmogus turintis [aitvarą] laikomas blogu, nes [aitvaras] išvagiąs iš kaimynų svirnų ir jaujų rš. Juodųjų brolių draugijos tikslų nežinąs, niekas nėra jam sakęs, o laiškus norėjęs išvogti ir sudeginti A.Janul. Jei kas savam artimojui pinigus alba rykus duos išdėti, ir tam tatai iš namų bus išvogta, jei ras vagį, tada da jis dvilinkai turi ataduoti BB2Moz22,7. O farizeušai ne todėlei yra Kristaus vadinami vagimis, kaip kada anys žmonių kolytas alba skrynias kraustytų ir jų pinigus alba lobį išvogtų BPII60.
| prk.: Kristus vadina farizeušus todėlei vagimis, jog anys dūšias žmonių pačiam Dievui išvagia savo neteisiu, negeru mokslu BPII60. Kas yra pirm vienu vardu vadinta krikščionys, tai nū vadinta liuterionais, …, kitas naujakrikščiais, kitas arionais ir kitais paklaidūnų pražasčiais vagių ir latrų tų, kurie jas (aveles) išvogė ižg vieno gardo Viešpaties DP247.
^ Kai arklius išvagia, tada gurbą rakina LTR(Rk).
ǁ pagrobti iš patalpos (žmogų): Ar turi galvoje tą vokietį, kuris buvo sumanęs tave išvogti iš mano pilies? V.Krėv. Tas dalykas tačiaus nebūtų mums kliudęs slapčiai Birutės išvogti rš. Pasakykit: mokytiniai jo atėję naktyj[e] išvogė jį mumus bemiegant BtMt28,13.
ǁ prk. slapta išsivesti norint tuoktis: Norėjo ne vienas mane be tėvo žinios išvõgtie Lp. Apgavai mus ir dievus surūstinai išvogęs mergą, jų aukurui pasižadėjusią V.Krėv.
2. tr. pavogti, pasiimti svetimą: Juosui tę ką, sako, i̇̀švogė LzŽ. Tu muno porą arklelių i̇̀švogei Ub. Ìšvagia savi arielką veselėj Aln. O! Kiek aš pinigų nuog mano tėvelio išvogiau Tat.
| prk.: Pempės, kaip tikros pempės, išvogė lankos ramumą ir plyšta visa gerkle L.Dovyd.
3. tr. SD324, N, LL159, KŽ, DŽ1, Trk, Všk, Kp, Alv vieną po kito, dalimis (kas sukaupta, sukrauta) neteisėtai slapta išsinešioti, išsivežioti: Apie dešimt metrų susikirto, išsipirko malkų, dabar baisu, kad neišvõgt Krs. Jie malkų neturi, tai mum išvõgs i kūrens sau Mžš. Nu taip jau viską i̇̀švogtą mes atradom Klk. Visa išvogs, bo nieko te, jokios valdžios nebėra Sb. Mes negavom už darbadienį nė gramo, viską i̇̀švogė Jdr. Sako, vagis, i̇̀švogei mūso visus avinus Trk. I teip buvo išvõgę tiems žmonėms i skalbinius, i viską Rg. Vieną laukelį avižų i̇̀švogė kažin kas, tai valdyba mañ' nubarė, darbadienių nurašė Svn. Mūsų daug arklių tetės išvogė Rm. Žvejai išvogė grapo mišką Šts. Išvõgdavo seniau kvietkas, kai vainikus pindavo Sdb. Advente nukirptų avių vilną laumos išvagia LTR(Auk). Kaip ir vagis neit ten, kur sau su vargu pelnytų, bet eit gatavop, idant ką kitas surinko ir supelnė, tai jisai idant išvogtų̃ ir užžudytų DP246. Nerinkit sau skarbų ant žemės, kur kandys ir rūdys gadina ir kame vagiai gal iškast ir išvogt (paraštėje pavogt) Ch1Mt6,19.
| Kuosos i̇̀švagia viščiokus Dgp. Uždaryk duris, kad katė man neinlįstų mėsos išvõgt Pbs.
^ Dirvoje kai i̇̀švogta miežiai (neužderėjo) Dglš. Bulbos kai i̇̀švogtos kokios, o visada derėdavo Klt.
| refl. tr.: Saldutiškio nėr jau bendrovės, nėr jau, išsi̇̀vogė Sld. Visa Rusija išsivogtà: vienas nuo kito vãgia Jrb. Geriausius išsivõgdavo grūdus Erž.
4. tr. išeikvoti, ištuštinti vagiant: Išvõgti kasą DŽ. Eisiu išvõgsiu puodynes gi gaspadinių (ps.) Jdp. Vagis i̇̀švogė klėtį J. Vagys visus namus i̇̀švogė Rmš. Visa Lietuva išvogtà, tik nuteistų negirdėti Krš. Atvedėt nes (čia) tuos vyrus, kurie nei bažnyčią išvogė, nei bliuznija deivaitę jūsų Ch1ApD19,37.
^ Kai vaikus išsivežė, tai namai liko kaip išvogti̇̀ Ds.
ǁ Nz apvogti (viską iš namų išnešant): Brolis gyvena pavojai, ant vagių tako, ir todėl aną galia išvõgti J. Eina boba ir i̇̀švogė vedum Trk. I mane būtų išvõgę, jeigu langą būtų išėmęs LKT222(Vnd).
5. intr. kurį laiką vogti: Šešis metus i̇̀švogė, i nėko nebuvo Jdr.
6. refl. slapta išslinkti, išsprukti (iš namų): Vaikas vis išlekia i išlekia, išsi̇̀vagia Klt. Velykose sūnus buvo išsivõgęs iš ligoninės Vdš. Ir kaip pabėgo, bajore! Tėvam žodžio nepasakius, kaip vagis, nakčia išsivogus V.Krėv. Jisai visados išsivogdavo anksti rytą rš. Nuog anų (tėvų) paslapčiomis išsivogdami einam ant šokinėjimų, gėrimų ir parstovinėjimų brš.
ǁ prk. išsisukti (nepasisakius): Kodėl išbėgai slapčiomis ir išsivogei mi? Ch1Moz31,27.
paišvõgti, pai̇̀švagia, pai̇̀švogė (dial.) tr. Dv (viską) išvogti: Man karo metu pai̇̀švogė visas [bites] Grv.
nuvõgti, nùvagia, nùvogė Š, KŽ
1. tr. DŽ1 nuo paviršiaus (lauko, pievos, dirvos) neteisėtai, slapta viską vienu kartu (nupjovus, nurovus, nukasus) nunešti: Cigonai nùvagia nuo laukų daug avižų NdŽ. Ejau sau tas bulbes saugoti, kad muno tas bulbes nenuvõgtų visas Vgr. Bulvių anims dar nenùvogė kaip pernai metą, ta blynų dar būs End. Ant pievos tiesdavom [audeklus], žiūrėk, kitą sykį i nùvagia Škt. [Laumės] linus nuo laukų nuvagia LTR(Auk). Tus lenciūgus kai kas nùvogė Trk.
^ Ateis vagis, nuvogs visus kvietkus (šalna) Lp.
| refl. tr.: Malkos iš miško nùsvogiau, ale ir drebėjau Rdm.
ǁ nuo aukštumos (virvės, medžio, aukšto) neteisėtai, slapta viską vienu kartu (nukabinus, nuskynus, nukėlus) nunešti: Ans lašinius nuvõgs, t. y. nukops J. Nuo aukšto nuvogti N. Nùvogė visus rūbus nuo tvoros Klt. Iškeps pyragą, tą pyragą nu stalo i nuvõgs Šts. Šiemet niekas nei obuolių, nei slyvų nenùvogė Rm. Pirmutiniai obuoliai nuvogti̇̀, – obuolių nebėra Žl. Aš turiu labai gražią obelį, obuoliai gardūs, bet aš jų nekaštavoju: man juos nuvagia LTR(Srj).
| Šiąnakt jų obelį nuskynė, nùvogė Skr. Turiu kriaušę (nj.), kas metai man ją nuvagia LTR(Šlv).
2. tr. VšR pavogti: Seniau arklius nuvõgdavo ir nuvesdavo kur parduoti NdŽ. Nuvõgt ką tik daboja Ad. Nuvõgt jie tyko, tinginiai Pjv. Tik taiko, kad ką nuvõgt, kad ką nudžiaut Antš. Nùvogė visa vadovai, prisgrūdo kešenes pinigų Drsk. Jiej ką nùvagia, ką tep paima Vrn.
| Kad turėčiau musę, nuvogčiau Jurgiui žuvį, kad mane naktibalda pavadino Mš.
| prk.: Netyčia, nuvogtu žvilgsniu pastebėjau, kad mano žurnalistė mane zonduojanti J.Sav.
| refl. tr.: Buožę tarpais nusivogdavo anūkai ir jodinėdavo kaip ant žirgo A.Vaičiul. Kas nùsvogė, tus ir bagotas Drsk.
3. tr. Grd truputį, keletą, nedaug (ppr. iš krašto, nuo paviršiaus) pavogti: Jis keletą medelių iš miško nùvogė ir nusivežė NdŽ. Buvo mudum lygi dvi krūvį javų, jis nu vienos nùvogė J. Mergiotė nuvogdavo vis po kiek sviesto [saviškiams] Grž. Atsisėdau ir aš šalia Alyzo, padėjau jam galvūgaly duonos žiauberę ir dar šio to, ką pavyko nuvogti nuo svečių stalo J.Balt. O vakarais ir išnaktėmis matėsi tai šiur, tai tur vaikogalis, vogčiomis užudaržėmis nešąs tėvui nuvogtos gėrybos galamaišį rš.
| Jie (varnėnai) i naudingi yra: vabalukų ėda, tei[p] ką, al’ i vyšnių nùvagia LKT172(Pgg). Nùvagiu pieno nuo teliuko (melžiu žindamą karvę) Ktk. Greitai ji iškepsianti puikaus krekeno, nuvogusi dalį pirmapienio nuo veršiuko J.Balt.
| prk.: Dirbau kaip vagis, nu lytaus dieną nuvõgdamas Ub. Gi nakties nùvagiam po truputį ir apsidirbam Srv. Šitaip dar galima nuvogti šiek tiek laiko ir pabūti nuščiuvusiame ore J.Ap. Nuo pietų pertraukos nuvogusi pusvalandį, galėtų pamezgėti rytoj V.Bub. Muno širdis nevienodai muša, nùvaga vieną mušimą Vkš.
ǁ nusukti: Mun tris rublius nùvogė, kumet už darbą mokėjo Vkš. Nedemoka, vis nùvaga nu biedno žmogaus Krš. Blogai valgyti yr, tura būti, gaspadinė nùvaga Rt.
| Nuog bobos nuvõgs [meistrai], paims dagiau – apie mašiną nepranti Drsk.
ǁ intr. tolydžio savintis dalį iš patikėtų gėrybių (parduodant į šalį), vagišiauti: Vaikas linkęs nuvõgt Mrj. Manai, kad viršaitis tai šventas, nenùvagia? Ds. Namą jis pasistatė, matyt, gerai nùvagia Snt. Kap visi nùvagia, baisu vyzdėt: nùvagia ir parduodinėja Drsk. Tie visi laiko šmotą gyvolių – ir nùvaga Sd. Lietuvai reikia kapitalo – ne nuvogto iš metalų ir naftos ar suklastoto, bet švaraus, uždirbto sąžiningu darbu sp.
4. tr. smarkiai apvogti (žmogų): Vagis nùvogė jį J. Nùvogė tėvus vagys Vn. Muni nùvogė dideliai Štk.
ǁ refl. tr. prk. nuskurdinti, nuskriausti save (dvasiškai ar fiziškai): Jie nusivagia save patys, Dievo ir jo karalystės srš.
ǁ refl. nuskursti išvagiant: Baisinės skolos to tarybinio [ūkio] liko, visai buvo nusišliaužę, nusivõgę Brš. Nusi̇̀vogė tokia valstybė, sužuvo Krš.
| prk.: Visos šitokios palaimos neprisivertę jaunieji nusivagia, kurie per beprotystę ir griekus tankiai savo gyvastį patrumpina prš.
5. tr. išvogti, išplėšti (patalpą): Võk, dvarą nenuvõgsi Jd. Kada buvo magazinas, ale nùvogė. Kap nùvogė, tai išvedė iš čia magaziną Dv.
6. refl. slapta nuslinkti (kur): Jie rūko nuo manęs nusivõgę Srj. Kas iš to, jeigu prasmuks, jeigu į Ginvylius nusivogs? A.Rūt.
7. tr. prk. mezgant numažinti eilėse akių skaičių, suimti: Nùvagiu nùvagiu po akį ir užbaigiu Ant. Reikė daug akių nuvõgt Dglš.
pavõgti, pàvagia (pàvogia LzŽ, -sta LKKXIV203(Zt)), pàvogė K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; SD1187, R395, MŽ532, S.Dauk, Sut, N, M, L, LL226,263
1. intr. pasisavinti svetimą turtą: Pavõgsiat – rankas sutrauks, akimis apjaksiat (gąsdina tėvai vaikus) Yl. Maišeliuose Mikšėnas toks buvo, tai jeigu nepàvagia, tai serga Gdr. Katras dirba, tas i tura, o katras nora pavõgti, tas nėko netura Šts. Ans nespjovė pavõgti, jug reik i pavalgyti Sd. Pavõgt labai gerai, o kai reikia baudą mokėt – blogai Pmp.
^ Apsiriko, ne pavogė, tik svetimą paėmė, o savo nepaliko KrvP(Vlk). Gerai pavõgsi – pirkti nereiks, užmuš – mirti nereiks Vgr. Dirbk procavok, pasitaikė – tai pavõk, jei bijosi grieko, neturėsi nieko Ūd. Kad pàvagi, mokėk ir pakavot Ds. Nėr geriau, kaip pavogsi̇̀, nėr blogiau, kaip papulsi Gdr. Kam pavogė, tam devynios mįslės, o kas pavogė, tas vienas žino LTR(Vdk). Vagiui viena nuodėmė, o kam pavogė – šimtas J.Jabl.
2. intr. kurį laiką vogti: Naktį pavõgs, ė dieną pamiegos [kolūkyje] Dglš.
3. tr. Vž, Kl, Žlb, Tl, Klm, Slm, Trgn, Tvr, Dv, Rod, Mrc, Srj, Dg, Iš, Rmš, PnmŽ neteisėtai, slapta ką nors paimti: Jug gėda didžiausioji, ka kas ką pavõgtum Sd. Ką esi pavõgęs, reik pasakyti kuneguo – eini išpažintį Akm. Iš bažnyčios žmogus išeina biškį geresnis, mažiau ką bepàvaga End. Jei anam neduoda, ans pàvaga, nėr nė kokios bėdos Yl. Jei ką pažadėsi ir neduosi, tai ką ir pàvogta Šmn. Nei aš jos išlojojau, nei pàvogiau ką, ko ana manęs bijo sustikt? Klt. Blogi žmonės visa vagia: arklį pàvagia, pinigus dapilnioja Grv. Neprietelių visokių būna: kas pàvagia, kas atima, kas sugadina kieno kokį daiktą Lš. Seniau buvo cigonai, any arklį pàvogė Ker. Liuob anie (čigonai) pavõgs, veizėk, a vištą, a ką tujau Jdr. Bernai pavõgdavo tą burokų rūgštį, nugerdavo uzbonais Kri. Reikėjo mun stogą kloti, pàvogiau miško Pln. Tai vienas kitas man sakė: jei galėsi ką pavõgti, tai galėsi gyvętis Plšk. Iš kur pavõgsi pinigų maišą ūkei, reiks dirbt Plv. Pavõgdavęs jos drabužius, išnešdavęs ir pragerdavęs Vdžg. Any trys buvo ir pàvogė sviestą Nmč. Pàvagia, žinai, nuo tėvų, pàvagia grūdų, nuneša žydu[i], pusdykiai ataduoda – gauna arielkos Jdp. Nusimezgei [pirštines], tai tuoj ir pavõgs, ir pagriebs tuoj megztą, o šitą siūtą tai negreit pagriebia Kp. Aštuonelis metus davė až karvę pàvogtą Pls. Vienas veža su mašina pavõgęs, tam nieko, o kitas ir adatą pavõgęs į kalėjimą sėda Jrb. Pàvagi buroką ir drebėk! Ėr. Pàvogė arklį, dabok, nieko i nebus Klt. Kiek tu pavõgęs užmokėsi, atduosi ir dar dadėsi Sn. Sugalvojo du vaikėzai, kaip apgauti žydelį – jau anam pavõgti arklį Yl. Norė[jo] kumeliuko pavõgt nuo kakos Švnč. Malės malės apie lašką i pàvogė iš pagalvės pinigus Klt. Prisisalėjo i pàvogė [grėblį] Aln. Jis pàvogė kaiminkos lašinius i pakavojo kur terp kūlynų LKT245(Pkr). Būdavo, arklį pàvagia ir dui raitas miškan Krs. Pàvogei ratus, tai važiuok, kam užkėlei [ant jaujos] Grz. Par tą naktį i pàvaga a penkias karves ir arklį Lž. Arklį atėmė, karves vogtinai pàvogė Skd. Lašiniokai pàvogta mūsų Mlt. Bagoto gabaluką lašinių pavõgtų, jam maža zgūba būtų, o biednam ir trupinukas – zgūba Lš. Pavogti̇̀ miške beržai buvo JnšM. Ineita pirkion i pàvogta pinigai Dglš. An galo pàvogė skarą, didelę, gėlėtą PnmR. Cigonai ma[no] sūnaus net aštuonis šimtus buvo pavõgę Eiš. Kailinaičius pàvogė ant rinkos J. Tokį puikį gerą arklį pàvogė, ka baimė! Žd. Karvę ka pàvogė, ana vėl rėkė rėkė atbėgusi pas mamą Sd. Naktį toks alasas pakilna: pavogė vienos batus, kitas vėl rėka LKT111(Kltn). Nuo čigonų tai ažsikiši duris, tai neleidi, arba kad ir leidi, tuoj par akis negi pavõgs? Plvn. Čigonai vištas pàvogė – pasiėmę šaltyšių eina krėst! Šk. Pàvagia lankus, reikia naujus pirkt Dgč. An nakties arklius geležiniais pančiais pančiojom, kad kas nepavõgt LzŽ. In nakties mergos gulia gi tę (prie audeklų), kad nepavõgtų kas LKT359(Ktv). Išdžioviau išdžioviau rūbus, daboju – nėr, pavõgta Klt. Visos bulbos pàvogta Aln. Ji atsakė, kad pavogė vištą, suvalgė ją, i už to tos plunksnos išaugo ant viso kūno LMD(Rm). Važiuojam, sako, aveles pavogt: pavogsim i turėsim mėsos LTR(Žsl). Tas Binza (šuo) nešti pradėjo tam vilkui meisos ir kaulų, pavogdamas nuog kukoriaus S.Dauk. Katę reikia pavogti, tai būna labai gera katė: peles gaudo, žiurkes pjauja LTR(Rs). Jis, būdavo, arklius užrakina su štoba, kad nepavõgtų (ps.) Upt. Jeigu tu toks gudrus, tai šią naktį pavok iš tvarto mano kumelį LTR(Pnd). Ateina pietūs, nėr duonos, pavogtà duona ta (ps.) Ign. An tos obelės augdavo auksiniai obeliukai, bet kasnakt po vieną pavogdavo LMD(Krkn). Jei kas davė gėlių ar daržovių augliuką, tai nors centą sumokėk ar pavõk Dgč. Jeigu varna kvarkia an tvarto, tai arklys arba dvės, arba jį pavogs LTR(Slk). Jiem dviem begeriant, šis išėjęs pàvogė tam seniui tą ožką ir nusivedęs į rugius išjuodino tą ožką po visam ir vedėsi į turgų SchL128. Pavõk žmogiep tus veršius (ps.) Lz. Kad Dočys ar Jons Mikolui pàvagia stungį, ar kad Jekė, ką neviežlybai panorėjus, su klasta slaptoms Katrynos atima ražą, tai jau didis grieks; ne, taip užsigeisti netinka K.Donel. Gerai pavogęs, kaip dovenotas, – patylėjęs juokėsi vyras Žem. Vagys pavogė tėtei tiesiog iš kūtės arklį J.Sav. Žemė vis žemė – nei jos pavogs, nei ji sudegs A.Mišk. Jei kurį [prisakymą] pažeidei žodžiais ir darbais, jei ką pavogei, užtrukai, pagadinai ir iškadą padarei Vln29. Jei kas pavogs jautį alba avį ir pamuš alba parduos tą, tasai tur penkis jaučius užu vieną jautį ataduoti ir keturias avis užu vieną avį BB2Moz22,1. Vagis noteit, tiektai idant pavogtų̃ ir užmuštų ir užnovytų DP246. Ir kaip vagis, kad avį pavagia, nuplėšia nuog jos žymę viešpaties jos tikro ir pažymina ją savo žyme, idant viešpatis pirmasis nepažintųs daugesn josp DP246. Kita yra pavogt kapą grašių, kita – dešimtį SPI148. Rinkit sau skarbus danguj, kame negadina jų nei kandys, nei rūdys ir kur neiškasa vagiai ir nepavogt Ch1Mt6,20. Kurs pavogė ką iš daiktų bažnyčios, tai, ką paėmė, teatiduoda P.
| Ir varnai pulkais žąsyčius pàvogė mūsų K.Donel. Vanagas pàvogė vištą Klp. Nebuvo abejonių, kad jį (kumpį) bus pavogęs koks žvėris iš sandėliuko Mš. I veršį pamaitinu, i da bemaž po dešimtį [litrų pieno] pàvagu (melžiu žindamą karvę) End. Mūs ta kalba – vienas žodis iš Latvijos gal pavõgtas, kitas vėl… RdN.
| prk.: Mes vis galūnes pàvagiam (nukandame, patrumpiname), ka kalbam Šln. Kai rašau laiškus, tai vis vieną raidę pàvagiu Snt. Kai be akinių, i pàvogiau vieną raidę Bsg. Penkius metus možna pavõgt (atrodo penkeriais metais jaunesnė) Aln. Skaičiau laisvalaikiu, daugiausia ilgais žiemos vakarais, pavogdama valandėlę nuo verpimo ar audimo rš. Kartais ji (meilė) nesiklausus ateina, kaip vagis pavagia sielos raktus ir šeimininkauja L.Dovyd. Žmogus, nu Dievo atsikreipdamas, prie savęs prisikreipė ir Dievui jo garbę pavogė brš. Nesa to meto, kurį turėtų ant garbės Dievo perleist, daug pàvagia DP340.
^ Ale gi atsiriekei duonos kaip pavõgęs (ploną riekę) Žl. Dreba rankos, kaip būčiau vištą pavogęs LTR(Grz). Nemiegok – pinigus pavõgs (sakoma dieną snaudžiančiam) Jrb. Pavogtas arklys kietas joti LTR(Vdk). Gudas pavogė, pas žydą surado TŽV600. Abu labu tokiu: ko vienas nepavogs, kitas nepaliks KrvP(Srj). Ant pavogtos kumelės negal drąsiai joti D.Pošk. Pavogė arklį, pridėk ir balną LTR(Krž). Kada arklį pavogs, tada tvartą rakis Al. Arklius pavogus, vėlu rakinti kūtę PPr166. Tą vasarą kaip vagis pavaga (greitai praeina) Šts. Mokslas yr didžiausis turtas, gal sakyti: nė tau vagis ano pavõgs, nė gaisras sunaikys Sd. Prieteliai pavaga laiką VP39.
pavagiamai̇̃ adv.: Skarelių nebuvo pavagamai̇̃, t. y. negalėjo pavõgti J. Kad nebuvo pavagiamai̇̃ padėta, tai nepavogė Gr.
pavogtinai̇̃
| refl. tr. K: Dėl tavęs aš neisu akių plikti, paimk ir pasivõk pati Krš. Vienas kitas pasvõgę visus turtus laiko Drsk. Vienas nupjovė tą šienelį, o kitas pasi̇̀vogė, atavežė už kluono ir padžiovė Aps. Vyras drąsus, pasi̇̀vogė arklį Sn. Daržovių pasi̇̀vogė nuo lauko DŽ1. Anie pasivõgs i neš mainyti Als. Jis nenori dirbt, nemanyk, jam geriau pasivõgt ką Jrb. Kas duoda neduoda cigonei ko, o kitą kartą ana ir pasi̇̀vagia Šr. Jeigu nieko negavai pasivõgt, tai nors akmenį įsidėk ant kišenę (juok.) Pšl. Aš pas mergaites pasivõgdamas čeverykus eidavau Rd. Iš vyro pasi̇̀vagia pinigų ir važiuoja girtuokliaut Krs.
^ Ką čia atnešei kaip pasivõgus (mažai) valgyt? Všk. Tai ką tu tę lyg pasivõgęs (atsiskyręs) [valgai]? Snt.
ǁ Mlt juokais (ppr. per vestuves) pasisavinti: Veselnykai pàvagia arielkos Ut. Pajauniai pàvagia vištą ar ką kitą Bgs. Navat šunį iš būdos ir tą pàvagia (per vestuves) Všt. Sėdėjau papečy, saugojau, bijojau, kad vištų šitų nepavõgt [per sesers vestuves] Aln.
ǁ BPI402, Ch1Mt27,64, Vkš pagrobti (žmogų): Ana neleidė, tai brolis mane pàvogė per langą Btrm. Aš taũ, sako, vis tiek paimsiu, ar vogte pavogsiù (vis tiek vesiu) Plvn. Vėl koki ten motriška vaiką turėjo pasidėjusi, ta laumė tą vaiką pàvogė Šv. Velnias pavogęs Perkūno dukterį ir už tai Perkūnas į jį trenkia LTR. Senelė sako [karalaitei]: – Žinau, tavo vyrą pavogė ragana LMD(Žg). Na, ir dabar apsidžiaugė: paėmė, pavogė tai meškai tą vaiką ir neša namo DvP72. Žeme žeme, tu juoda žeme, kam tu pàvogei mano mamelę (rd.) Tt. Motina, Elzė Simutienė, kelis kartus kėsinosi savo vaiką atsiimti, vieną kartą net vogtinai pavogė I.Simon. Jei kas žmogų pavogs ir parduos, kaip jampi bus rastas, tam smertimi numirti BB2Moz21,16. Liepk sergėt grabą net ik trečiai dienai, idant kaip noteitų mokytiniai jo ir nepavogtų̃ jo ir tartų žmonėmus, jog kėlės iž mirusių DP180.
| Eidavo darban ir nešdavos vaiką gubon, tai vilkas buvo pavõgęs vieną vaiką, išsinešęs miškan ir nepapjovė, auklėjo Rk. Dabar anoji, kuri atadavus ir pašventus kūną ir dūšią savą pačiam V. Dievui per apžadėjimą mergystės arba čystatos, vėl pavogus jį Viešpati Dievui ataduost vėl kūną savą smertelnamui žmogui, o velinui dūšią DP565.
^ Vienas vaikas tai kai pàvogtas Btr. Nebėr žmogaus – kaip vagis pàvogė Krš. Numirė žmogus – kap kas būt pavõgęs Rdm. Ale gi, Dieve, tą Gliaudelienę kaip vogte pàvogė! (staiga mirė) Slm. Nesrąžyk, ba da pavõgs kas (juok.) Ut. Mergšės mano turis už manę, kad nepavõgtų (juok.) Sn.
| refl. tr.: Girdžiu, kad iš kito svieto karaliaus dukteris smakai pasivogę LMD(Žg).
ǁ juokais pagrobti (jaunąją per vestuves): Jaunoją pàvagia kartais kviesliai Kp. Jaunąją pavõgdavo – ieškot reik, išpirkt reik Škt. Jaunąją tik vienose vestuvėse pasitaikė, ka buvo pavõgę Tl. Jaunąją pàvaga i išneša į kitą palocių Akm. Cigonai pasirėdę, nuotekos pavõgt nori, o šiti neduoda Dg.
4. nutaikius progą išvežti (šieną, javus): Porą kupečių [šieno] iš paties Dievo pàvogiau Snt. Pàvagiam kokį gabaliuką šieno, o kitą ir sulija Srj. Alponas da i vežimelio šieno nepàvogė iš lietaus Dglš.
| refl.: Pasivogdami̇̀ pasivogdami̇̀ [šieną vežėm]: vieną dieną švystelėjo [saulė], jei suspėjai, tai gerai Erž. Šįmet mažu bus tep kap pernai – tik pasivagiant galėsit javus valyt, niekad ilgesnės nebus pagados Gs.
ǁ bent kiek paimti, suvokti, sudoroti: Kiek te man vienai reikia: krūmelį [bulvių] pàvagiu, ir gana Slk. Pavogdami̇̀ šitą duoną (neprinokusių rugių varpų) valgom Klt.
5. tr. Ktk mezgant pamažinti eilėse akių skaičių, suimti: Nemegzk patamsy, da akį pavogsi̇̀ Sdk. Tris [akis] pàvagiu, tris pridedu [megzdama] Žl. Čia tavo akis pàvogta, bus tinkle skylė Lel.
6. refl. Dr, Snt, Kr pasislėpti: Atlėkė pasvõgus, inlindo an galų pirštų ir vėl išlėkė Pv. Pasivogdamà nuo vyro vaikui nešdavo Mšk. Būdavo, pasvõgę i Vidiškėsan spaviedin nueinam Dglš. Mes tai pasi̇̀vagiam nuo tėvelių, neduoda, mes vogčiom pavalgom (per gavėnią) Aln. Kazytė jau nebedrįso pasivogusi atlėkti I.Šein. Neleidžia, tai pasvõgę špikuliuja Švnč. Pasvogdami̇̀ išrinks uogas Klt. Pasvõgę kur dėlioja vištos – nerandu kiaušinių Klt.
ǁ slapta prisiartinti, prisėlinti: Vilkas krūmeliais pàsvogia ir ateina [avių nešt] Arm.
ǁ N slapta dingti, išeiti, išsėlinti: Einam iš kuokynės, anas jau lydi mane, aš paimu i pasi̇̀vagiu Ad. Kodėl slapta pabėgai ir pasivogei ir man nesakeisi CII931.
◊ ši̇̀rdį pavõgti nepasisakyti, nuslėpti (nuo ko savo ketinimus): Šitaipo pavogė Jokūbas Labanui Sirijoje širdį tame, jog jam nepasakė save bėgantį BB1Moz31,20. Ką tu padarei, jog tu mano širdį pavogei ir mano dukteres nuboginai BB1Moz31,26.
žẽmė pavõgs mirsi: Jei teip prastai valgysi, tave žẽmė pavõgs Vdš. Nieko nedirbk, ba ir teip žẽmė greit pavõgs Ign.
papavõgti, papàvagia, papàvogė (dial.) tr. pavogti: Papavogė bobų divonus Str.
pérvogti
1. žr. įvogti 1: Jei pérvogs sėklą, taũ (= tai jau) javo nebus Lp. Kai pervagia [vaisius], tai medelis nusgąsta LTR(Lš).
2. refl. slapta pereiti, persikelti: Būtum pérsivogę per sieną Lp. Žmonės spjaudėsi, bet mokėjo [už važiavimą per tiltą]: Neris ne Naktekė kokia, nepersivogsi per ją su vežėčiomis J.Balt.
pravõgti, pràvagia, pràvogė
1. tr. Vlkv iššvaistyti (patikėtą turtą), vagiant nuskurdinti: Visa vagia ir nepràvagia, labai bagota valstybė Ml.
2. refl. Š, NdŽ, Grv pasidaryti vagimi, dažnai vogti: Ale jis, nebagas, pasgadino – pràsvogė Lp. Prasi̇̀vogė žmona, i atstatė nuo darbo Dglš. Geras iš jo mokinys, ale pràsvogė ir išvijo iš škalos Arm. Republikonų prasivogusius viršininkus pastarų gadynių atskirs į vieną kaimą V.Piet.
^ Negali akim padabot an žmogų, kai prasvogęs Prng. Ko tu eini kap prasvõgęs Arm.
3. refl. Š, BŽ447, Ser, NdŽ slapta kur pralįsti, prasmukti: Juk galėtų tylom prasivogti valgomajin I.Šein.
| Tik tame ežero pakrašty, kur prasivagia mažas sraunus upelis, blyksi vanduo sp.
privõgti, pri̇̀vagia, pri̇̀vogė tr.
1. D.Pošk, S.Dauk, LL95,96, NdŽ, DŽ1, Jrb, Bn vagiant, svetimą imant daug ko įgyti: Šitiek [turto] tai jau neužbuvo, tik pri̇̀vogė Kpč. Prỹvagi, ka skrybėliu nešioji (nedaug) Pj. Privõgs medžių, užsvadins an vežimo, i važiuoji pas žydą Krš. Ot vilnelių pri̇̀vogė iš kalkozo daug! Dglš.
^ Kad savo neturėsta, kito neprivogsta LTR(Slk).
| refl. tr. D.Pošk, KŽ, Lk, Akm: Klijonkų visokių te [čigonų] prisi̇̀vogta, ka neperlytų: tai te (vežime) vaikai gi guli Kp. Pri̇̀svogia linų –audžia Pls. Anie prisivõgs i antram neš mainyti Als.
^ Gero vakar prisivogė, tai šiandien šventu dedas KrvP(Ss).
ǁ refl. nuolat vogti: Meta po budelių [iš darbo], kurs prisivõgęs Krž. Kad nebūt prisvõgę, nesėdėtųbi turmoj LzŽ. Toks prisivõgęs žydas buvo didliai pininguotas Sd. O, senasai pirminykas kiek turėjo prisivõgęs, ka jį perkūnas! Sml. Vogčiojo, turėjo šio to, visam amžiuo neprisivõgsi Krš. Laikraščiai rašo, ką visa valdžia prisvõgus Rtn. Ale beje tu vis kytriai prisivõgti mokėjai, todėl ir vartai tavę dar niekados nenutvėrė K.Donel.
2. NdŽ, Bsg, Kp, Dbk vagiant pridurti (kiek trūksta): Dirbu, biškelį privagiu ir pragyvenu Pšl.
^ Dirbk, storok, ko trūksta – privõk Msn.
| refl.: Pabrike jei algos negauni, prisi̇̀vagi kiek, o mokytojuo kas? Krš.
3. refl. NdŽ pritykinti, prisėlinti.
×razvõgti, ràzvagia, ràzvogė (hibr.) tr. išvogti: Ràzvogė, velniai, viską Ad. Reikia – paims [iš parduotuvės], tik, kad nerazvogtum̃, žiūri Pb.
suvõgti, sùvagia, sùvogė tr.
1. Sut, N, L, Rtr, NdŽ, DŽ1 vagiant sukaupti: Daug vagičnų daiktų sùvagia J. Sùvaga [supirkėjai] svorį, užrašo kokio žmogaus vardu i susirenka piningus Rdn. Sùvagia arklius ir į kitą pusę (į Vokietiją) atiduoda Grd. Velnias per tarną pasakė klebonui, kad viską kunigėlis suvogė ir į savo ryšulius susikišė LTR(Pšl). Anie (plėšikai) akarot po tuo pačiu medžiu pasisėdo sùvogtus pinigus tarp savę dalytis Jrk47-48. Juk namas pastatytas iš suplėštų, iš suvogtų daiktų ir medžiagos, iš sumeluotų lėšų I.Simon.
^ Suvogtas lobis neskelsa brš.
| refl. tr.: Susi̇̀vogė miltų, bulbių i mito Pj. Griebė viską, pirko, dvarus ne vienas susi̇̀vogė Brš. Vogė vogė, o nėko nesusi̇̀vogė – tik nešlovę! Krš. Taipgi po tam, krūvelę viežlybai susivõgę, į arčiausį miestą tuo parduot nukeliaujam K.Donel. Daug tabako tavorų susivogė ir pabėgo neišpažinti Kel1932,28.
| prk.: Rusai visas tautas susivõgę b[uv]o Gs.
ǁ vagiant nurinkti (iš visur, visų): Sùvogė naktim tuos lavonus, o teip tai būt išvežę miestan Krs.
| refl. tr. K.
ǁ juokaujant paimti, nusinešti: Ryte sùvogė visą apsiavimą (vestuvėse) Klt.
2. Pc, Graž išvogti (ppr. daugeliui vagiant): Tę užtektų to maisto tose prieglaudose, ale sùvagia Plv. Jeigu kaimynai nesuvõgs, šiemet turėsme šieno Rm. Nė nekasim tų durpų: pernai mūs daug sùvogė Gs.
3. mezgant sumažinti eilėse akių skaičių, suimti: Pradžioj sùvogiau kelias akis, paskui uždėjau Ktk.
užvõgti, ùžvagia, ùžvogė
1. intr. vagiant įsigyti: Vagia visur, kad tik užvõgt iž žmogaus Drsk.
| refl. tr.: Užsi̇̀vogė ne vienas i numus, i mašinelę Krš.
ǁ užsiimti vagystėmis, vagišiauti: Ùžvagia ir ižgeria – tokis bernas Drsk. Gal jiej kur ùžvagia, kad tiek daug turi? Prl.
2. tr. NdŽ, LKT370(Nmn), Kb, Azr, Sn pavogti: Cigonas be šito negali, jau jis turi ką užvõgt Dg. Užvõgs, eis kitan turgun ir parduodinės Drsk. Jei ùžvogė ką jau daug, tai patupdė Srj. Metęs [vagis] lašinių šuniuo (dat. sing.) ir ùžvogė visus lašinius Drsk. Kap pasdeda [barankas], tai ùžvagia jai, o kai bus suvertos, tai neužvõgs Ndz. Boba mislina, bus marti užvõgus pinigus DrskŽ. Sūnus ùžvogė tėvo mašiną ir nuvažiavo vestuvėj Kb. Tada visi stebėjos iš to gražaus divono ir sakė, kad Jonas kur užvogė LMD(Prl). Karalaitė sumislino tą žiedą užvogt LTR(Lp). Užvogę maišą rugių, atnešė sūnus su bernu ir pastatė jį tvarte, kol pataikins progą nugabenti jį kur kitur V.Krėv.
| refl. tr. prk.: Ledva tą vieną vaiką užsi̇̀vogiau (pasigimdžiau) – kai vogtas DrskŽ.
ǁ (žmogų) pagrobti: Kada išplaukė, iš visko suprato Petras, kad tai vagys, turi užvogę tris panas LTR(Lp). Uogauna uogauna, pareina, – kad nėra broliuko. Užvogtas broliukas LTR(Kb).
3. refl. SD430, Sut, Lš užsislėpti: Vis užsivõgę nuog mūs kupčiavojot! Lp. Tada (iki 1940 m.) galėjai užsivõgęs Lietuvon nueit DrskŽ. Nežinojo nes, jog užsivogė kas and jo iš užpakalies miesto ChJoz8,14.
Lietuvių kalbos žodynas
suvõgti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
võgti, vãgia (võgia LzŽ, LD338(Zt), Dv, -sta LD338), -ė KBII162, K, Š, Rtr, FrnW, KŽ, DŽ1; Lex83, Q503, SD162, KlG102, SD110, H147, R, R338, MŽ453, Sut, N, M, L, LL67
1. intr. BB2Moz20,15, PK106, D.Pošk, S.Dauk, NdŽ, Rs, Erž, Prk, Rt, Pln, Als, Brž, Jdp, Mžš, Upn, Pls, Srd, Slv, Jrb, Tlž slapta savintis svetimą turtą: Nuog Dievo buvo nevõgt, nemeluot, o tiek metų vãgiam ir meluojam Drsk. I neveizėjo, kaip tu pragyveni, tiktai jau nevõk, neužmušk žmogaus Lž. Võgti nenoru, į kalėjimą savo amžiuo neesu buvęs Vž. Esu gerančios pamilijos, bet ne vagančios Šts. Geras vaikas – prašo, o nèvaga, tokį dar girk i girk Krš. Aš iš jūs nèvagiu, o ka jum brangu – nepirkit Plv. Kai iš bado vãgia, tai aš nesakau, kad čianai griekas Plvn. O pirmu ne nėkas võgs nu kitas kito, ne nėko Sd. Cigonam leista võgt, nuo Dievo leista Ssk. Šitoks šunalupys ir võgt išmoks Ds. Gerai vertės, mat võgt drąsus Dbk. Gal čia tuos kolkozuos išmoko võgt: čiagi visų, ne mūsų Kpr. Kito sodan naktį eina võgtienai Lel. Mušdavo, jei pagaudavo bevagiant, apgėdindavo Grz. Prisikabino, kad aš võgti norėjęs, i muni aplupo Varn. Diegliai man čia võgt (nėra reikalo)! Btrm. Galėjo sukliūt bevogdami̇̀, turmos gaut Mžš. Nevõk, nagai nubręs! Rmš. Ka motina toki sunki būdama vãga, ta tam vaikuo krimta ant smagenų, i tas vaikas y[ra] vagis Yl. Visi lig laiko vãga Krž. Tura, nereikėtum võgti, o vãga Rdn. Voganti̇̀ms galo nėra, norai tik didė[ja] Krš. Kas pradeda võgti, vãga, kol nesukliūna: galo võgti nė[ra] Krš. Kad mieste vãgia, dyvo nėra Aln. Te (fabrike) įprasta buvo nešt, võgt Kp. Čia võgtie tai visi greiti, tik dirbt nėr kam Smal. Verksi i vogsi̇̀ [karo, bado metu] Dglš. Po Didžiulio karo, kai vokiečiai išejo, buvo gladas (badas), tai võgdavo vienas iš po kito Grv. Anas reginčiai võgia Arm. Vãgia per vidurį dienos Dv. Dabarčiuo vãga i nemarkstos (nesigėdi) Krš. Nei kas jam sakyt: par akis vagia, ir gana Ut. Nevõgs tau čigonas, tegul tik pasipina! Slm. Tie cigonai žalčiai šįvakar jau võgs kame norintais Trk. Gerą sieką atsisėmė, tai tas maišas kaip buvęs pilnas ir likdavai, – tai võgt labai gerai Gsč. I vedi galėjov võgti, viską nešti tądien Sd. Mokytiejai tik taip sau stumas, anie neprieina võgti Krš. Jeigu jūs eistat Kūčių naktį võgt, tada išsigelbėstat nuo mirties (ps.) PnmR. Cėru[i] gi võgtie baisu eit, kap jis eis võgt? (ps.) LzŽ. Jeigu gegutė užkukuoja pirmą kartą medžius be lapų, tada per metus vagiam labai nesiseks vogt LTR(Ant). Võgt, klastuot, išplėšt ir su gvoltu pasisavyt, šelmystes pramanyt, kekšaut bei Dievą paniekyt… tai visa viera baisingos mūsų gadynės K.Donel. Bet, girdėkit, ne pirkt, ak ne, jis (vilkas) võgti iššoko ir netoli tuojaus pas upę ožką užspėjo K.Donel. Tikt aš tave užtropysu kartą bevagiantį B. Kursai vogė, daugiaus tenevagia, bet tedirba ir tedaro rankomis savo, kas ger[a] yra, idant turėtų duoti reikiančiamuojam VlnE117. Kaip ižpildysime sekmą, kuris neliepia vogt? – Neimdami ir neužturėdami svetimo, nedarydami žalos nei viename turte jo DK86. Nes sakai man, kad tu turėtumbei kokį tarną, kursai nei vogtų̃, nei piktžodžiuotų, nei murmentų, nei girtuotų ir, vienu žodžiu, nieko pikto nedarytų DP391. Čia regime, jog negana yra ižganymop V[iešpaties] prisakymą ižg viršaus saugot, tat est neužmušt, nesvetimmoteraut, nevõgt, bet reikia būt valnu nuog rūstybės, nuog nopykantos, nuog paklepojimo, nuog keikasčių, nuog pikto geidimo moteries ir kiekvieno daikto artimo mūsų DP292–3. Kaip vagis, sugautas su vagyste, negal ažusigint nevogęs SPI28.
| Labiausiai jūs turiat ištirti, kame jūsų bitės vaga S.Dauk. Akiplėša žvirblis vagia visur J.Jabl.
^ Vogęs – nepralobęs Kos32(Vkš). Vogęs – nepralobęs, būręs – nesuskūręs Pnd. Vogdamas nepralobsi B, PrLXVII31. Žmonės sako, kad svetima duona karti, o vogta – neskalsi Dgč. Ardamas neprivargsi, vogdamas nepralobsi Tr. Kas vogs – nepralobs, kas vargs –nepavargs LTR(Zp). Bagotam nevogti, senam nemeluoti VP8. Bagotam võgt, o senam meluot Zt. Sako, senam tinka meluot, bagotam võgt Žg. Kas meluoja, tas ir vagia LTR(Gdr). Jeigu pradė[jo] vogt, tai baigsis septinta pakalenia Plš. Meluoji! – Ka aš meluoju, tai tu vagi̇̀, o kur pavõgęs dedi? Plv. Paduok vagiuo į rankas raktą, tai jis nevogs LTR(Krž). Vãgia kap čigonai Vlkv. Vaga kaip burliokas LTR(Krtn). Išaušo kap gudu[i] vãgiant Nč. Be žydo ir gudas nevagia TŽV600. Vagi – save dengi, meluoji – save vaduoji LTR(Klvr). Vagiuo visumet rodos, kad ir kiti vaga LMD(Lk). Kad bajorai vaga, kodėl mes nevogsme VP27. Vagiantỹs žmogus vis neturės, vis jam truks Prn. Võgt niekas nemokia, išmoksta iš savę Sug. Išmoks meluot, tai išmoks i võgt Švnč. Vagis vagia – sienos lieka, ugnis vagia – nieko nelieka Ds.
vogtinai̇̃ vogtinõs: Vedum vogtinai̇̃ võgė Trkn. Kariūminė nu võgė vogtinai̇̃ Skd. Piningus negausi, bet ans (vokietis) tau dokumentaliai ėmė, o rusai vogtinõs Lž. Reik i prašyti, a vogtinõs võgti Trk. O vieną karvę ta vogtinai̇̃ pavogė Vgr. Uogų prisirinko vogtinai̇̃ (be leidimo) Dkš. Jie ir žinot nenori apie vogtinai atgautą vėliavą Mš.
| refl.: Ans gauna, žinau, daugiau, ans vãgas nu munęs Trk.
ǁ užsiimti vagystėmis, vagišiauti: Kas dirba, tas tura, kas nedirba, tas võgti eina arba žmogų mušti Krž. Kad žmogus sau duonos neužsidarbuitų, o võgt eitų – in ką tai padabna Lš. Gausi eiti võgti, ta tuokart dar gyvensi Sd. Da krutnia viena mãža, reikia [iš kolūkio] võgt, tada bagotas būsi Dglš. Taip išsimokęs svietas: nevõgsi – negyvensi: kokios tos algos, pensijos Krš. Vogdami̇̀ numus išsistato, viską Krš. Gerai, kad dirba, kad turi, bet nèvagia Klt. Katalikai dirbo, o jiej (žydai) sukė, võgė Pns. Jaunimas neveizėjo, kur lįsti võgti Sd. Reikia võgt dviem pirštais, ne visa sauja, tai nepagaus Šr. Dabar kas vãgia, tai daugiausia raštu, o ne rankom Ml. Išsirinko linksmią spicialybę, võgti, – sunkį darbą (juok.) Krš. Jei võgsi nemokėdamas, sveikas prapuolęs būsi nu pirmo karto Trk. Daug čigonų būdavo, võgt eidavo Ps. Kitas atvažiavo [į atlaidus] melsties, o kitas atvažiavo ir võgti – ir taip buvo Všv. Gal ir vogė, iš kur tie jo gražūs rūbai ir žiedai su akimis ant pirštų? A.Mišk. Dirbt nepajunkau, elgetot vėl gėdžiuos, nė, tarė vienok, musiju vogt arba razbajaut DP308. Kursai vogė, daugiaus tenevagia, bet geriaus tedirba, darydamas tai, kas yra gera, rankomis savo, idant turėtų nudalyt tamui, kursai reikalauja Ch1PvE4,28.
| refl. Sut: I tie stribiteliai ejo võgdamies Plt. Viena nuo kitos vagias Rs. Mūsų žmonės vãgiasi Ėr. Po kulkozą vãgas: a šieno pluokščiukas, a burokelis Krš.
ǁ prk. žaidžiant, juokaujant slapta ką pasiimti, imituoti vagystę: I šoks įeję į kaimą [Užgavėnių žydai], nu i võgs Lpl. Kada võgt reik, yra kitoniškas toks [šokis] Sk.
2. tr. PK109, NdŽ, Kv, Antz, LKT225(Gg), Mrc, Grš, Rg be leidimo, neteisėtai (ppr. slapta) ką nors (svetimo) imti ar jėga grobti: Neregėjom, kas ką võgė Rod. Jei arti vagio nėr, tai nieko nevõgs Bsg. Žmogaus võgt – tai ne valdžios! Mžš. Dideliai võgė iš kunegaikščio, ką tik prigreibė End. Ans atvažiavo pas tą Kazragį i sako: o kaip būs dabar, ka tu muno mišką vagi̇̀? Als. Kas gi te võgs nekultus javus?! Plvn. Ka visi turėjo [audeklų], kas tę võgs tokį daiktą?! Grz. Kad kas nevõgtumb medžių! LKKXI222(Trak). Šiemet malkų nebevõgsiu, daug prisivežiau Žl. Trys štukos stovi tvarte [karvių], kaip nevõgs šiaudų?! Klt. Ė užsisegt nieko nebuvo, niemčių maišiukus võgėm GrvT132. Caro laikais liūb arklius võgti Sd. Mano tėvuko atminime labai võgdavo arklius Kvr. Võgdavo [arklius] iš visur: ir iš tvartų, ir iš laukų Plvn. Vištas mūs võgė vienais metais – vieną rytą šešių vištų nėra! Pmp. Motina mėgėja užmest už lūpos, vaiką siunčia vištų võgt Krč. Buvę žąsis pradėję võgti jau, avis, avinukus Gd. Kiaules pradėjo iš fermų võgt Jrb. Ką tu pasakysi: par akis vãgia, ir tiek, tuos runkelius! Sk. Apie šventą Joną tas jurgines, rožes vãgia JnšM. Ir vãgia [narkomanai] aguonas augančias, nuo laukų vãgia Brb. Tuos (batus) tai vãgia, reik po galva pasidėt Všt. Kap võgė arklius, tai pančiai buvojo geležiniai Aps. Tas tavo šuva tai niekai, kai võgs, tai pavõgs [drobę] PnmR. Viską vãgia per akis Bgt. Anas razsakinėja, kad savų javų vogtų̃bi Lz. Jis tuos obuolius negavo dykai i nèvogė – pats užsiaugino Jrb. Tas arklys bus jo vogta ir parduota LKKXVII27(Kp). O jei jau anam žydeliuo võgtą arklį koks žmogus priduos, ta ans išlaikys! Žd. Dideliai retai sužinosi, ka žydelis võgtum arklius a ką – ne ne Žd. Sugavo, sučiupo vãgiant karves, i dabar sėdi kalėjime Št. Būdavo, einam Justino daržan võgt griežčių Rš. Eidavo võgtų ir võgtų grietinę iš to rūsio Jdp. Kiaušinių võgdavom par gaspadorių: užeini kur, išgeri išgeri Kvr. Gyvi juokai, a čia seniai mano agurkus võgė, dabar net pasvalietiškai kalbėt ažmiršo! Ps. O tėvas tujau suprato, ka jau ana ir einanti tus medžius võgti Trk. Jos broliai võgė pėdus nuo laukų Pls. Vieną kartą broliai susitarė eit vogt velnio agurkų LTR(Rk). Eisim karaliaus pinigų võgt, dėkis prie mūsų (ps.) Skrb. Ogi rudenį pradėjo ropes vogt – išrauna. Kas daryt? Susitarė, kad reikia saugot DvP375.
| Kartą buvus lapelytė vištų atėjus vogt. Žmonės ir ažmatę LTR(Ds). Laputė pradėjo vogt iš pečiaus dešras ir kabint ant kaklo LTR(Ut). Jei avis vaiko nemyli, tai reikia jai duot vogto šieno Brž. Jeigu arklį vedant iš tvarto ant slenksčio jis rąžosi, tai jį vogs greitu laiku LMD(Tvr). Ka žirniai būtų laimūs, ka niekas anų nevogtų, reik pasėjus į visas keturias puses nuberti po tris saujas žirnių LTR(Vdk). Aš cigõno nenorėjau, vištų võgtie nemokėjau DrskD138. Tatai slauni žagrelė, reiks man vogt kumelė NS206(Vb). Ar jie nematė, kad iš kvailo perka, kad vogtą daiktą dera? J.Marcin. Grūdus vagia iš klėčių, lašinių paltis nukabina nuo grėdų M.Katil. Mišką vogdamas nenusidėsi: ponas jo nelaistė Žem. Ei kieksyk, su mumis tamsoj į girę nučiuožęs, padarynėms, kaip mes, visokius võgdavai uosius! K.Donel. Bet, minau, nevõk, ką draugs, į baudžiavą bėgdams, sau trupučių pasivalgyt į krepšuką sudėjo K.Donel. Nevok daiktų artimojo Mž42. Kaip tada iš namų Viešpaties tavo vogėm sidabrą? BB1Moz44,8. Teipajau apiekūnai, ekzekutorai ir šeforiūs, kurie gerą ir penigus, bažnyčiomus arba grynomus žmonėmus atsakytus arba pažymėtus, vãgia kaip Judošius ir ant savo pačių naudos apgręžia DP156. Visi grobstantys ir vagantys susikūlusių laivų daiktus yra nu Bažnyčios šv. iškeikti M.Valanč.
| Šarka vãgė vãgė pautus Btrm. Įsisuko šarka viščiukus võgt Jrb. Palėkęs [špokas] tupi už daigo ir vãgia kopūstus Kpč. Giriose mums medžius geriausius lupdamos darkot, ogi namiej čiepelius gražius išdykusios lupat ir daržovę, kytriai į daržą kopdamos, võgiat (apie ožkas) K.Donel.
| prk.: Vogdami̇̀ neėsk, o padslink [lėkštę arčiau] LKKXIV218(Zt). Iš ūkės võgė (slapta vedė): ji ūkinykaitė, o jis biednas Mrj. Visi žmonės vogti̇̀: kas žino, kap juos daro DrskŽ. Ans gerai šneka, nèvaga (neišleidžia) nė jokio žodžio Nv. Mes turime vogte vogti šviesybę iš Prūsų, neturėdami jos savo žemėje A1884,333. Lietuviai turi vogti sau civilizaciją kaipo kontrabandą V.Kudir. Ir ne tiektai vãgia piktoji dvasia žodį ižg širdų tokių užkietėjusių žmonių, bet juos dãbar kursto, idant stembtų prieš jį DP99.
^ Dreba rankos kap vištas võgus Dglš. Vištą gal vogei̇̃, kad rankos dreba Skdt. Ubago lazdą vãgia Aln. Abu vilnas vogė, vogdami vienas antrą vagim pavadino KrvP(Zr). Vogta duona gerklę drasko LTR(Vdk). Su vogtu negyvensi Šts. Vogta mėsa neina už skūros LTR(Vdkt). Võgtas karštin neina Azr. Neskani duona vogtu peiliu pjauta LTR(Vdk). Vogtà katė labai gerai peles gaudo Sdb. Lanką vogęs, šikšna užmokėsi S.Dauk. Vogtu arkliu tik kalėjiman važiuoti LTR(Tr). Kas vagia kiaušinį, pavogs ir jautį LTR(Užp). Adatos nepavogęs, arklio nevogsi LTR(Šmk). Kas arklius vagia, tam i kamanos tinka LTR(Rm). Gudas arklio nevogtų, kad jo žydas nepirktų TŽV600(Al). Kas aš tau par draugas, aš su tevim vištų võgti nejau Dov. Jug pri savęs nėko võgto nelaikai – viskas savo, ko čia teip bijoti (sakoma tam, kuris drovisi nuogumo) Žr.
| refl. tr.: Stasio pašopos[e] malkos, o teip tai gali võgtis [kaimynai] vienas kito Mžš. Šienus vãgiasi (vienas iš kito) ir už ganyklas pešasi Pžrl. Vadeles tai mes vãgiams ir vãgiams vienas nuo kito Slm.
ǁ nusukti (prekiaujant): A vãgia svorį šitas diedas (pardavėjas)? Ktk. Vãga riebumus pieninė[je], nedoros mergos Rdn.
ǁ skriausti (nusukant, apgaunant, vagiant): Vãga senus žmonis su tais naujais piningais Rdn. Vakar jis mane vogė, bet nepavogė Žem. Tas Palangos tilto remontas buvo be galo vagamas Plng.
ǁ Všt prk. juokais (ppr. per vestuves) slapta išsinešti, išsivesti, išsivežti: Išvažiuojant vyro namuosna, vagia smulkius daiktus – šeiminykės įrankius LTR(Kpč). Võgdavo pajauniai ar kokį gyvuluką, ar veršuką Pns. Ir võgdavo gi iš tos jaunosios namų ar te avelę, ar te karvę Č. Kai par jaunikį važiuoja, tai vãgia nuo jaunosios vištas, a kas keptuvę, kas da ką Dgč.
ǁ (žmogų) grobti: Žmones vagiąs D.Pošk. Ubagai võgdavo vaikus: akis išbado ir vedžioja prie bažnyčiai Žl. Zokonas yra įstatytas ne dėl teisaus, bet neteisiems ir uparniems,… su svetima gyvenantiems, su vyrišku gulintiems, žmonių vagiams (paraštėje kurie žmones vagia) Ch11PvTm1,9–10.
ǁ prk. juokais grobti (jaunąją per vestuves): Nu tai jaunoją tai võgdavo, võgdavo ant rytojaus jau te: tai vieni saugo, kiti vãgia Plvn.
ǁ prk. atimti, neteisėtai savintis (neigiant, nepripažįstant): Dievui vagia jo garbę ir šlovę, tą sau patiems priduodami BPII164. Kiti jį (Jėzų Kristų) daro mažesniu ir pigesniu nei Tėvą, kaip arijonai, tridieviai, naujakrikščiai, ir vagia jam aną prigimtą garbę, kurią turėjo Tėviep pirm visų amžių DP467. Ižgirsi naujakrikštį, o jisai bliužnija Traicę Švenčiausią ir vãgia pirmamžinumą Sūnui Dievo DP304.
ǁ prk. neteisėtai prisiskirti sau kito žodžių autorystę: Pranašai falšyvai pranašavo ing vardo mano; ir vėl pranašai vãgia žodį mano, ima liežuvius savo ir bylo DP303.
3. tr. prk. skubotai, prieš lietų vežti (šieną): Šiemet šieną vãgiam Sl. Didelis lietus ateina, pats laikas šieną võgt Al. Kiekvieną šieno kuokštę teko vogte vogti iš po debesų J.Balt.
vogtinai̇̃ adv.: Koks čia šieno džiovinimas – tik vogtinai̇̃ (dažnai lyja) Brž.
4. mezgant mažinti eilėse akių skaičių, suimti, raukti: Kožnoj eilioj vagiù po dvi akis Sdk. Kam tiek daug mezgi, jau seniai reikė[jo] võgt Vžns. Iš pradžių vogiaũ po dvi akis, paskui po tris Ktk.
5. intr. slapta ką daryti.
vogtinai̇̃ Biskį tų grūdų vis tei[p] vogtinai̇̃ pasiimi Stak. Bobos naktį vogtinai̇̃ kasė roputes Jrb. Galėdavo [žmona] parduot kiaušinius jeigu tik vogtinai̇̃ Grz. Ateik nors vogtinai̇̃ kada Pl. Vogtinai̇̃ užpuolė naktį, nunėrė žievę [liepai], i nebėr medžio Vg. Vogtinai̇̃ vogtinai̇̃ ir pritaisė mergaitei kraičio Pl. Čia mane vogtinai̇̃ nupaišė Šlv. Turi vogtinai gabenti [rekrūtus] aplinkiniais keliais į Telšius LTI489(A.Janul). Pulkininkui gal mažiausia rūpėjo veidrodžiai, nors ir jis, pro šalį eidamas, pakeldavo savo nusvirusią buožę ir nesusilaikydavo vogtinai nuo kitų nedilbtelėjęs į savo atvaizdą Pt.
| Akcentavičius vogtinai pagalvojo: kažin, ar jis savo bobšę muštų J.Sav.
| refl.: Vãgias kaip raganos [vištos], svaido kiaušinius Klt. Kiek jai reikėjo vogties, kaip daboti, kad neužtiktų brolis I.Šein. Po krūmais võgės Kr. Tad šešėliop vãgias kaip naktinės pelėdos DP88.
| prk.: Ilgai lydime akimis šią trobą sunkvežimio kėbule, ir keistas jausmas vagiasi krūtinėn J.Balt.
◊ atli̇̀kti Šimonių̃ daržañ mõrkų võgti neištekėti: Nabagė, atliko Šimonių daržan morkų vogt An. ×
cibulès (cibuliùs) võgti Eig, Brs sakoma apie mergaitę, kuriai bręsta krūtys: Jau munoji mergelka cibules vaga Trk. Tavo vaikas jau cibuliùs vãga Akm.
Jė́zų võgti nuõ krỹžiaus blogai elgtis: Čia jau vagi Jėzų nuo kryžiaus! Pkr.
apvõgti, àpvagia (àpvogia J, LzŽ), àpvogė tr.
1. SD223, R, R67, MŽ, MŽ89, Sut, N, K, M, L, Š, LL125,126, Rtr, BŽ299, DŽ, NdŽ, Vkš, Št, Dglš, Aps slapta, neteisėtai padaryti nuostolį, apkraustyti: Vagis àpvogė manę kely J. Tujai, vagie, api̇̀vogei mane! Vj. Kleboną ir tai à[p]vogė Rod. Išvažiavo Rygon ir te jį api̇̀vogė Krs. Tokiame būrė[je] kitas kitą apvõgs, nepasikeravosi nu kokių žūlikų Ms. Ten ką pasidėjai, veizėk, tai ir àpvaga Jdr. Prigirdė gerai ir norėjo apvõgti. Ją ir àpvogė, kai buvo viena Plšk. Tąsės tąsės ūlyčioj koks dėdynas, paki api̇̀vogė Klt. Apvõgt gali svetimas ar tep ką padaryt Azr. Svetima kariuomenė àpvogė, aprubavoj[o] Sn. Dešims rozų nusaugosi, vienuolikį – apvõgs Klt. Tad muni àpvogė: pavogė piningus, pavogė talonus Žd. Aš sakau, mumis àpvogė, paskutinį mūso pavogė Pln. Pakėlė tas lubas i vedu àpvogė, viską išvogė Trkn. Atėjo nakčia in jį vagiai ir api̇̀vogė Msn. Kunigump eisim, apvõgsim Lz. Tas dvaras ir būta apivogta LTR(Ant). Nu i paskiaus àpvogė tą koplyčią Brs. Pridabojo, kai namai tušti buvo, i àpvogė Vp. Valdinykai dartės žmogų tik apvõgs ir apjuoks, toki Brš. Juose (rūmuose) gyveno vargšas žmogelis, apvogęs gyvačių karalių LTR(Šl). Ai, gerkit gerkit, mūsų svotuliai, gerkit uliavokit, bet neapvokit (d.) Dsn. Nes kaip hūkinyką nebudrų pigai vagis įsivogęs, kad netikėsis, apvogt ir užmušt gali DP556.
| prk.: Dešim metų aš jum àpvogiau (mažiau amžiaus davė) Sk.
^ Geras vagis ir velnią apvogs KrvP(Ut). Didelis vagis mažesnius apvagia KrvP(Ut). Čigonas apvogs, o žydas apgaus KrvP(Jnš). Vagie vienas griekas, apvogtam – šimtas VP48.
apvogiamai
apvogtinai̇̃
ǁ juokais (ppr. per vestuves) ką paimti, apkraustyti: Par mužiką apvõgs veselnykai Ut.
2. refl. Sut, N, K, BzF200, L, Š, Rtr, NdŽ, OG282, Trk, Skrb, Plv pasireikšti vagyste, imti vogti: Apsi̇̀vogė – ir išvarėme DŽ1. Vagiai apsivõgę eima LzŽ. Kaip čia išeina, apsi̇̀vaga ligi ausų, teisa teisa i nėkaip nenuteisa Krš. Atėjo į svečius viešnia ir apsi̇̀vogė Pc. Anūkai tąsos apsvõgę Klt. Tik atsikėlė ir jau ne kartą apsi̇̀vogė tas perėjūnas Krs. Gal berniokas kur ir apsi̇̀vogė, tai negi mano vaikas? Sdk. Jei ji darkart apsivogs, tai susimylimo daugiau nesusilauksianti Kel1936,67. [Šventvagiai yra tie,] kurie spaviedodamos verka to, jog iš neturto apsivogę, o neverka to, jog vogdamas Poną Dievą apibrozijo P.
^ Ko bėgi lyg apsivõgęs Rdd. Nesidairyk kaip apsivõgęs Ar. Ar tu apsivogęs, kad dienos bijai? LTR(Srd). Ponu tapęs kaip neapsivogsi? TŽV596.
3. šiek tiek pavogti: Ropėms užaugus ir pradėjus nokti, kiekvieną rytą jie rasdavo jas apvogtas P.Cvir. Bulvės apvogtos, matyt, žiurkių įsiveisė Dj.
atvõgti, àtvagia (àtvogia LzŽ), àtvogė tr.
1. M, LL120, Š, Rtr, KŽ slapta atsiimti pavogtą daiktą: Vogtinai atvogiau malkas J. Atvõgdavo ir nuo čigonų kai ką Sb. Àtvogė dastamentą (testamentą) iš pamotės i pasikavojo, ka nebipaimtų Krš.
^ Mokėjai pavogt, mokėk ir atvogt LTR(Kp).
ǁ slapta atsivežti, atsivesti atgal (pagrobtą žmogų): Davatkos àtvogė kunegą Vytaravičių iš Kretingos klioštoriaus Plt. Bernukai àtvogė ją (jaunąją) LzŽ.
ǁ slapta atsiimti jau atiduotą daiktą: Davė pati siūlų, o paskui išsinešė atejus, atàvogė Aln. Sesuva davė jai stomenis, paskui vėl atàvogė Pbs.
2. Rūd, Šlčn pavogti: Kad kur padeda, ema kiti ir àtvagia Dbč. Àtvogiau nuog jų raktą ir inejau Vlk. Bernukai àtvogė manimp žagaraitį Lz. Jis broliu[i] tiligramos nerodė, tai jo pati àtvogė ir nunešė ir parodė Nč. Jei da tu veršelį atvogsi̇̀, tai jau būsi mūsų vadas (ps.) Mrc.
ǁ pagrobti (žmogų): Ragena iš jos àtvogė vaiką ir atdavė sa[vo] dukteriai (ps.) Dv.
×dasivõgti, dasi̇̀vagia, dasi̇̀vogė (hibr.)
1. tr. pasivogti: Mūsiškis dàsvogė grikius, du maišu parvežė Btrm.
2. trūkstamą kiekį pasivogti: Pripratyti buvom dasivõgt iš kulkozo Krn.
įvõgti, į̇̃vagia, į̇̃vogė
1. tr. Š, Pl, Vlk pavagiant sugadinti, suteršti, įžagti: Įvogtos bitės neinase gerai Nz. Kai į̇̃vagia [obuolius] nuo kurios obels, tai paskui neveda Vlkv. Jei invagia kas bent kokią sėklą, tai toji sėkla per septynius metus neauga LTR(Auk).
2. refl. imti smarkiai vogti: Šį rudenį labai jau pas mus įsi̇̀vogė, įdrįso vagys Š. Įsi̇̀vogė valdininkai, kitas turtų galo nežino Krš.
3. refl. SD1194, SD400, Sut, N, M, Dv slapta įeiti, įlįsti, įsėlinti į patalpą, kur uždrausta, uždaryta: Piemuo nori įsivõgti į vidų J. Kaimyno piemenio įsi̇̀vogta maltuvėn ir išnešta du sūriai Š. Tai insi̇̀vogė bažnyčion ir liko Ml. Ragana insi̇̀vogė pirkion ir palindo po pečium (ps.) Pls. Kažkokie žmonės buvo įsivogę prie arklių Pč. Čia vieno svirną išplėšė, čia kito klėtin įsivogė ir visus drabužius išnešė TŽIV455. Kas man daryti su vokiečiu, jei tikrai panorės jis slaptai pilin įsivogti? V.Krėv. Tik paryčiais įsivogiau palaton ir vėl sirgau P.Andr. Nes kaip hūkinyką nebudrų pigai vagis įsivogęs, kad netikėsis, apvogt ir užmušt gali DP556.
| prk.: Nekuriuosna klioštoriuosna pasauliška, žemiška dvasia įsivogė Gmž. Pagundos žaltys geriausin vaisiun insivogia I.Šein. Užverkite užverkit, o dūšios nobažnosios, angą širdų jūsų, kurios tapėte bendrinykėmis lobio teip didžio, neprileiskite, idant kas turėtų įvõgtis ing namus jūsų DP40.
ǁ įlįsti, įsisprausti, kur uždaryta, sunkiai prieinama, įsiskverbti, įsiveržti: Musios visur insi̇̀vagia pro mažiausį plyšelį Dglš. Jei medžiai turėtų paršalti sulig kiekvienu paejimu šalčio lig jų šaknių, visi medžiai užvis jauni, po kurių šaknies šaltis į gilumą įsivaga, kiek žiemą turėtų nugaišti S.Dauk. Apžiūrėk gerai pelenus, kad nebūt insvõgus ugnis Sdk. Liepsna įsivagia giliai rš. Užvakar sudegė linaminė, gal kūrenant kur kibirkštis insi̇̀vogė An.
ǁ prk. įsiterpti, įsiskverbti į svetimą bendruomenę (apsimetus bendraminčiu): Heretikai slaptėmis įsivagia svetimon dirvon SPI289. Betaig jog jie visada po skreistele nobažnumo ir žodžio Dievo įsi̇̀vagia mūsump ir teip žmones lėtas o neapveizdinčias privilia DP301. Bet dėl brolių falšyvų nesuprastinai įsivedusių, kurie buvo įsivogę, idant pertirtų valnystę mūsų, kurią turime Jėzuje Kristuje, idant mus tarnavimop sutramdytų BtPvG2,4. Nes įsivogę nekurie žmonės (kurie seniai ant to sūdo paženklinti yra) Dievo nebaimingi, Dievo mūsų malonę apverčia ant paleistuvystės GNJd4,1.
| Ir tie esti vilkais smarkiais, kurie kaimenėn pono Jėzuso įsivogę didelę tenai iškadą daro SE171.
ǁ prk. netikėtai, nejučia, nenorint įsiskverbti, apimti, apnikti (apie jausmą, mintį, pojūtį): Vos atsigulus įsivogė mintis, kad su tokiu Povilu nėr ko pokštų krėsti J.Marc. Teipag nei ižg nusižeminimo nusiminimas neįvagias DP613. Par akis įsivagia visi pageidimai ir visi badai, griekai, neviežlyvystės brš.
įsivogtinai̇̃ adv.: Akys įsivogtinai meilios J.Marc.
◊ į gálvą įsivõgti kilti (apie mintį): Jos galvon įsivogė mintis, tokia nelaukta ir gėdinga J.Marc.
į malónę (×lõską) įsivõgti apgaulės būdu įsigyti palankumą: Ji įsivogė tėvo malonėn tik per gerus valgius rš. Užvydėjo jamui to…, idant ansai žmogus biednas ir nekaltas… savo ponui dabar labiaus insivogtų ing didesnę loską MP146.
į ši̇̀rdį įsivõgti
1. apgaulingu būdu palenkti savo pusėn, įsigyti palankumą: Bet paskui, kad jau ims drąsumą, ir įvõgęsi ing širdis turi nemažą asistenciją žmonių apsukui savęs DP84.
2. apimti, apnikti (apie jausmą, pojūtį, polinkį): Tą pačią valandėlę, kai sodininkas apmokėjo sąskaitą, širdin įsivogė nesuvokiamas nerimas J.Avyž. O paskui širdin įsivagia apmaudas J.Balt. Į žmogaus širdį ydos įsivagia šiokiu ar tokiu būdu J.Šliūp.
išvõgti, i̇̀švagia (i̇̀švogia LzŽ), i̇̀švogė Š, Rtr, NdŽ; R11, MŽ14, M, L
1. tr. SD413, R, MŽ, S.Dauk, N, K, J, LL289, KŽ, DŽ1, Ob, Kp neteisėtai, slapta iš vidaus išnešti, išvežti, išvesti: Langas išimtas, įlindusys, drabužius išvõgusys Pln. Įlindo da po šviesai ir i̇̀švogė laikrodį Srj. Ìšvogė visą tą meisą, kas tik buvo išvirtas, ir išnešė Vgr. Įsikišė pinigus į kišenę, daugiau (paskui) i̇̀švogė jam tus pinigus Sk. Piemuo nuejęs išvogė savo aveles LTR(Ad). Prie tam vagies įlįsta klėtin ir viską išvogta Blv. Žmogus turintis [aitvarą] laikomas blogu, nes [aitvaras] išvagiąs iš kaimynų svirnų ir jaujų rš. Juodųjų brolių draugijos tikslų nežinąs, niekas nėra jam sakęs, o laiškus norėjęs išvogti ir sudeginti A.Janul. Jei kas savam artimojui pinigus alba rykus duos išdėti, ir tam tatai iš namų bus išvogta, jei ras vagį, tada da jis dvilinkai turi ataduoti BB2Moz22,7. O farizeušai ne todėlei yra Kristaus vadinami vagimis, kaip kada anys žmonių kolytas alba skrynias kraustytų ir jų pinigus alba lobį išvogtų BPII60.
| prk.: Kristus vadina farizeušus todėlei vagimis, jog anys dūšias žmonių pačiam Dievui išvagia savo neteisiu, negeru mokslu BPII60. Kas yra pirm vienu vardu vadinta krikščionys, tai nū vadinta liuterionais, …, kitas naujakrikščiais, kitas arionais ir kitais paklaidūnų pražasčiais vagių ir latrų tų, kurie jas (aveles) išvogė ižg vieno gardo Viešpaties DP247.
^ Kai arklius išvagia, tada gurbą rakina LTR(Rk).
ǁ pagrobti iš patalpos (žmogų): Ar turi galvoje tą vokietį, kuris buvo sumanęs tave išvogti iš mano pilies? V.Krėv. Tas dalykas tačiaus nebūtų mums kliudęs slapčiai Birutės išvogti rš. Pasakykit: mokytiniai jo atėję naktyj[e] išvogė jį mumus bemiegant BtMt28,13.
ǁ prk. slapta išsivesti norint tuoktis: Norėjo ne vienas mane be tėvo žinios išvõgtie Lp. Apgavai mus ir dievus surūstinai išvogęs mergą, jų aukurui pasižadėjusią V.Krėv.
2. tr. pavogti, pasiimti svetimą: Juosui tę ką, sako, i̇̀švogė LzŽ. Tu muno porą arklelių i̇̀švogei Ub. Ìšvagia savi arielką veselėj Aln. O! Kiek aš pinigų nuog mano tėvelio išvogiau Tat.
| prk.: Pempės, kaip tikros pempės, išvogė lankos ramumą ir plyšta visa gerkle L.Dovyd.
3. tr. SD324, N, LL159, KŽ, DŽ1, Trk, Všk, Kp, Alv vieną po kito, dalimis (kas sukaupta, sukrauta) neteisėtai slapta išsinešioti, išsivežioti: Apie dešimt metrų susikirto, išsipirko malkų, dabar baisu, kad neišvõgt Krs. Jie malkų neturi, tai mum išvõgs i kūrens sau Mžš. Nu taip jau viską i̇̀švogtą mes atradom Klk. Visa išvogs, bo nieko te, jokios valdžios nebėra Sb. Mes negavom už darbadienį nė gramo, viską i̇̀švogė Jdr. Sako, vagis, i̇̀švogei mūso visus avinus Trk. I teip buvo išvõgę tiems žmonėms i skalbinius, i viską Rg. Vieną laukelį avižų i̇̀švogė kažin kas, tai valdyba mañ' nubarė, darbadienių nurašė Svn. Mūsų daug arklių tetės išvogė Rm. Žvejai išvogė grapo mišką Šts. Išvõgdavo seniau kvietkas, kai vainikus pindavo Sdb. Advente nukirptų avių vilną laumos išvagia LTR(Auk). Kaip ir vagis neit ten, kur sau su vargu pelnytų, bet eit gatavop, idant ką kitas surinko ir supelnė, tai jisai idant išvogtų̃ ir užžudytų DP246. Nerinkit sau skarbų ant žemės, kur kandys ir rūdys gadina ir kame vagiai gal iškast ir išvogt (paraštėje pavogt) Ch1Mt6,19.
| Kuosos i̇̀švagia viščiokus Dgp. Uždaryk duris, kad katė man neinlįstų mėsos išvõgt Pbs.
^ Dirvoje kai i̇̀švogta miežiai (neužderėjo) Dglš. Bulbos kai i̇̀švogtos kokios, o visada derėdavo Klt.
| refl. tr.: Saldutiškio nėr jau bendrovės, nėr jau, išsi̇̀vogė Sld. Visa Rusija išsivogtà: vienas nuo kito vãgia Jrb. Geriausius išsivõgdavo grūdus Erž.
4. tr. išeikvoti, ištuštinti vagiant: Išvõgti kasą DŽ. Eisiu išvõgsiu puodynes gi gaspadinių (ps.) Jdp. Vagis i̇̀švogė klėtį J. Vagys visus namus i̇̀švogė Rmš. Visa Lietuva išvogtà, tik nuteistų negirdėti Krš. Atvedėt nes (čia) tuos vyrus, kurie nei bažnyčią išvogė, nei bliuznija deivaitę jūsų Ch1ApD19,37.
^ Kai vaikus išsivežė, tai namai liko kaip išvogti̇̀ Ds.
ǁ Nz apvogti (viską iš namų išnešant): Brolis gyvena pavojai, ant vagių tako, ir todėl aną galia išvõgti J. Eina boba ir i̇̀švogė vedum Trk. I mane būtų išvõgę, jeigu langą būtų išėmęs LKT222(Vnd).
5. intr. kurį laiką vogti: Šešis metus i̇̀švogė, i nėko nebuvo Jdr.
6. refl. slapta išslinkti, išsprukti (iš namų): Vaikas vis išlekia i išlekia, išsi̇̀vagia Klt. Velykose sūnus buvo išsivõgęs iš ligoninės Vdš. Ir kaip pabėgo, bajore! Tėvam žodžio nepasakius, kaip vagis, nakčia išsivogus V.Krėv. Jisai visados išsivogdavo anksti rytą rš. Nuog anų (tėvų) paslapčiomis išsivogdami einam ant šokinėjimų, gėrimų ir parstovinėjimų brš.
ǁ prk. išsisukti (nepasisakius): Kodėl išbėgai slapčiomis ir išsivogei mi? Ch1Moz31,27.
paišvõgti, pai̇̀švagia, pai̇̀švogė (dial.) tr. Dv (viską) išvogti: Man karo metu pai̇̀švogė visas [bites] Grv.
nuvõgti, nùvagia, nùvogė Š, KŽ
1. tr. DŽ1 nuo paviršiaus (lauko, pievos, dirvos) neteisėtai, slapta viską vienu kartu (nupjovus, nurovus, nukasus) nunešti: Cigonai nùvagia nuo laukų daug avižų NdŽ. Ejau sau tas bulbes saugoti, kad muno tas bulbes nenuvõgtų visas Vgr. Bulvių anims dar nenùvogė kaip pernai metą, ta blynų dar būs End. Ant pievos tiesdavom [audeklus], žiūrėk, kitą sykį i nùvagia Škt. [Laumės] linus nuo laukų nuvagia LTR(Auk). Tus lenciūgus kai kas nùvogė Trk.
^ Ateis vagis, nuvogs visus kvietkus (šalna) Lp.
| refl. tr.: Malkos iš miško nùsvogiau, ale ir drebėjau Rdm.
ǁ nuo aukštumos (virvės, medžio, aukšto) neteisėtai, slapta viską vienu kartu (nukabinus, nuskynus, nukėlus) nunešti: Ans lašinius nuvõgs, t. y. nukops J. Nuo aukšto nuvogti N. Nùvogė visus rūbus nuo tvoros Klt. Iškeps pyragą, tą pyragą nu stalo i nuvõgs Šts. Šiemet niekas nei obuolių, nei slyvų nenùvogė Rm. Pirmutiniai obuoliai nuvogti̇̀, – obuolių nebėra Žl. Aš turiu labai gražią obelį, obuoliai gardūs, bet aš jų nekaštavoju: man juos nuvagia LTR(Srj).
| Šiąnakt jų obelį nuskynė, nùvogė Skr. Turiu kriaušę (nj.), kas metai man ją nuvagia LTR(Šlv).
2. tr. VšR pavogti: Seniau arklius nuvõgdavo ir nuvesdavo kur parduoti NdŽ. Nuvõgt ką tik daboja Ad. Nuvõgt jie tyko, tinginiai Pjv. Tik taiko, kad ką nuvõgt, kad ką nudžiaut Antš. Nùvogė visa vadovai, prisgrūdo kešenes pinigų Drsk. Jiej ką nùvagia, ką tep paima Vrn.
| Kad turėčiau musę, nuvogčiau Jurgiui žuvį, kad mane naktibalda pavadino Mš.
| prk.: Netyčia, nuvogtu žvilgsniu pastebėjau, kad mano žurnalistė mane zonduojanti J.Sav.
| refl. tr.: Buožę tarpais nusivogdavo anūkai ir jodinėdavo kaip ant žirgo A.Vaičiul. Kas nùsvogė, tus ir bagotas Drsk.
3. tr. Grd truputį, keletą, nedaug (ppr. iš krašto, nuo paviršiaus) pavogti: Jis keletą medelių iš miško nùvogė ir nusivežė NdŽ. Buvo mudum lygi dvi krūvį javų, jis nu vienos nùvogė J. Mergiotė nuvogdavo vis po kiek sviesto [saviškiams] Grž. Atsisėdau ir aš šalia Alyzo, padėjau jam galvūgaly duonos žiauberę ir dar šio to, ką pavyko nuvogti nuo svečių stalo J.Balt. O vakarais ir išnaktėmis matėsi tai šiur, tai tur vaikogalis, vogčiomis užudaržėmis nešąs tėvui nuvogtos gėrybos galamaišį rš.
| Jie (varnėnai) i naudingi yra: vabalukų ėda, tei[p] ką, al’ i vyšnių nùvagia LKT172(Pgg). Nùvagiu pieno nuo teliuko (melžiu žindamą karvę) Ktk. Greitai ji iškepsianti puikaus krekeno, nuvogusi dalį pirmapienio nuo veršiuko J.Balt.
| prk.: Dirbau kaip vagis, nu lytaus dieną nuvõgdamas Ub. Gi nakties nùvagiam po truputį ir apsidirbam Srv. Šitaip dar galima nuvogti šiek tiek laiko ir pabūti nuščiuvusiame ore J.Ap. Nuo pietų pertraukos nuvogusi pusvalandį, galėtų pamezgėti rytoj V.Bub. Muno širdis nevienodai muša, nùvaga vieną mušimą Vkš.
ǁ nusukti: Mun tris rublius nùvogė, kumet už darbą mokėjo Vkš. Nedemoka, vis nùvaga nu biedno žmogaus Krš. Blogai valgyti yr, tura būti, gaspadinė nùvaga Rt.
| Nuog bobos nuvõgs [meistrai], paims dagiau – apie mašiną nepranti Drsk.
ǁ intr. tolydžio savintis dalį iš patikėtų gėrybių (parduodant į šalį), vagišiauti: Vaikas linkęs nuvõgt Mrj. Manai, kad viršaitis tai šventas, nenùvagia? Ds. Namą jis pasistatė, matyt, gerai nùvagia Snt. Kap visi nùvagia, baisu vyzdėt: nùvagia ir parduodinėja Drsk. Tie visi laiko šmotą gyvolių – ir nùvaga Sd. Lietuvai reikia kapitalo – ne nuvogto iš metalų ir naftos ar suklastoto, bet švaraus, uždirbto sąžiningu darbu sp.
4. tr. smarkiai apvogti (žmogų): Vagis nùvogė jį J. Nùvogė tėvus vagys Vn. Muni nùvogė dideliai Štk.
ǁ refl. tr. prk. nuskurdinti, nuskriausti save (dvasiškai ar fiziškai): Jie nusivagia save patys, Dievo ir jo karalystės srš.
ǁ refl. nuskursti išvagiant: Baisinės skolos to tarybinio [ūkio] liko, visai buvo nusišliaužę, nusivõgę Brš. Nusi̇̀vogė tokia valstybė, sužuvo Krš.
| prk.: Visos šitokios palaimos neprisivertę jaunieji nusivagia, kurie per beprotystę ir griekus tankiai savo gyvastį patrumpina prš.
5. tr. išvogti, išplėšti (patalpą): Võk, dvarą nenuvõgsi Jd. Kada buvo magazinas, ale nùvogė. Kap nùvogė, tai išvedė iš čia magaziną Dv.
6. refl. slapta nuslinkti (kur): Jie rūko nuo manęs nusivõgę Srj. Kas iš to, jeigu prasmuks, jeigu į Ginvylius nusivogs? A.Rūt.
7. tr. prk. mezgant numažinti eilėse akių skaičių, suimti: Nùvagiu nùvagiu po akį ir užbaigiu Ant. Reikė daug akių nuvõgt Dglš.
pavõgti, pàvagia (pàvogia LzŽ, -sta LKKXIV203(Zt)), pàvogė K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; SD1187, R395, MŽ532, S.Dauk, Sut, N, M, L, LL226,263
1. intr. pasisavinti svetimą turtą: Pavõgsiat – rankas sutrauks, akimis apjaksiat (gąsdina tėvai vaikus) Yl. Maišeliuose Mikšėnas toks buvo, tai jeigu nepàvagia, tai serga Gdr. Katras dirba, tas i tura, o katras nora pavõgti, tas nėko netura Šts. Ans nespjovė pavõgti, jug reik i pavalgyti Sd. Pavõgt labai gerai, o kai reikia baudą mokėt – blogai Pmp.
^ Apsiriko, ne pavogė, tik svetimą paėmė, o savo nepaliko KrvP(Vlk). Gerai pavõgsi – pirkti nereiks, užmuš – mirti nereiks Vgr. Dirbk procavok, pasitaikė – tai pavõk, jei bijosi grieko, neturėsi nieko Ūd. Kad pàvagi, mokėk ir pakavot Ds. Nėr geriau, kaip pavogsi̇̀, nėr blogiau, kaip papulsi Gdr. Kam pavogė, tam devynios mįslės, o kas pavogė, tas vienas žino LTR(Vdk). Vagiui viena nuodėmė, o kam pavogė – šimtas J.Jabl.
2. intr. kurį laiką vogti: Naktį pavõgs, ė dieną pamiegos [kolūkyje] Dglš.
3. tr. Vž, Kl, Žlb, Tl, Klm, Slm, Trgn, Tvr, Dv, Rod, Mrc, Srj, Dg, Iš, Rmš, PnmŽ neteisėtai, slapta ką nors paimti: Jug gėda didžiausioji, ka kas ką pavõgtum Sd. Ką esi pavõgęs, reik pasakyti kuneguo – eini išpažintį Akm. Iš bažnyčios žmogus išeina biškį geresnis, mažiau ką bepàvaga End. Jei anam neduoda, ans pàvaga, nėr nė kokios bėdos Yl. Jei ką pažadėsi ir neduosi, tai ką ir pàvogta Šmn. Nei aš jos išlojojau, nei pàvogiau ką, ko ana manęs bijo sustikt? Klt. Blogi žmonės visa vagia: arklį pàvagia, pinigus dapilnioja Grv. Neprietelių visokių būna: kas pàvagia, kas atima, kas sugadina kieno kokį daiktą Lš. Seniau buvo cigonai, any arklį pàvogė Ker. Liuob anie (čigonai) pavõgs, veizėk, a vištą, a ką tujau Jdr. Bernai pavõgdavo tą burokų rūgštį, nugerdavo uzbonais Kri. Reikėjo mun stogą kloti, pàvogiau miško Pln. Tai vienas kitas man sakė: jei galėsi ką pavõgti, tai galėsi gyvętis Plšk. Iš kur pavõgsi pinigų maišą ūkei, reiks dirbt Plv. Pavõgdavęs jos drabužius, išnešdavęs ir pragerdavęs Vdžg. Any trys buvo ir pàvogė sviestą Nmč. Pàvagia, žinai, nuo tėvų, pàvagia grūdų, nuneša žydu[i], pusdykiai ataduoda – gauna arielkos Jdp. Nusimezgei [pirštines], tai tuoj ir pavõgs, ir pagriebs tuoj megztą, o šitą siūtą tai negreit pagriebia Kp. Aštuonelis metus davė až karvę pàvogtą Pls. Vienas veža su mašina pavõgęs, tam nieko, o kitas ir adatą pavõgęs į kalėjimą sėda Jrb. Pàvagi buroką ir drebėk! Ėr. Pàvogė arklį, dabok, nieko i nebus Klt. Kiek tu pavõgęs užmokėsi, atduosi ir dar dadėsi Sn. Sugalvojo du vaikėzai, kaip apgauti žydelį – jau anam pavõgti arklį Yl. Norė[jo] kumeliuko pavõgt nuo kakos Švnč. Malės malės apie lašką i pàvogė iš pagalvės pinigus Klt. Prisisalėjo i pàvogė [grėblį] Aln. Jis pàvogė kaiminkos lašinius i pakavojo kur terp kūlynų LKT245(Pkr). Būdavo, arklį pàvagia ir dui raitas miškan Krs. Pàvogei ratus, tai važiuok, kam užkėlei [ant jaujos] Grz. Par tą naktį i pàvaga a penkias karves ir arklį Lž. Arklį atėmė, karves vogtinai pàvogė Skd. Lašiniokai pàvogta mūsų Mlt. Bagoto gabaluką lašinių pavõgtų, jam maža zgūba būtų, o biednam ir trupinukas – zgūba Lš. Pavogti̇̀ miške beržai buvo JnšM. Ineita pirkion i pàvogta pinigai Dglš. An galo pàvogė skarą, didelę, gėlėtą PnmR. Cigonai ma[no] sūnaus net aštuonis šimtus buvo pavõgę Eiš. Kailinaičius pàvogė ant rinkos J. Tokį puikį gerą arklį pàvogė, ka baimė! Žd. Karvę ka pàvogė, ana vėl rėkė rėkė atbėgusi pas mamą Sd. Naktį toks alasas pakilna: pavogė vienos batus, kitas vėl rėka LKT111(Kltn). Nuo čigonų tai ažsikiši duris, tai neleidi, arba kad ir leidi, tuoj par akis negi pavõgs? Plvn. Čigonai vištas pàvogė – pasiėmę šaltyšių eina krėst! Šk. Pàvagia lankus, reikia naujus pirkt Dgč. An nakties arklius geležiniais pančiais pančiojom, kad kas nepavõgt LzŽ. In nakties mergos gulia gi tę (prie audeklų), kad nepavõgtų kas LKT359(Ktv). Išdžioviau išdžioviau rūbus, daboju – nėr, pavõgta Klt. Visos bulbos pàvogta Aln. Ji atsakė, kad pavogė vištą, suvalgė ją, i už to tos plunksnos išaugo ant viso kūno LMD(Rm). Važiuojam, sako, aveles pavogt: pavogsim i turėsim mėsos LTR(Žsl). Tas Binza (šuo) nešti pradėjo tam vilkui meisos ir kaulų, pavogdamas nuog kukoriaus S.Dauk. Katę reikia pavogti, tai būna labai gera katė: peles gaudo, žiurkes pjauja LTR(Rs). Jis, būdavo, arklius užrakina su štoba, kad nepavõgtų (ps.) Upt. Jeigu tu toks gudrus, tai šią naktį pavok iš tvarto mano kumelį LTR(Pnd). Ateina pietūs, nėr duonos, pavogtà duona ta (ps.) Ign. An tos obelės augdavo auksiniai obeliukai, bet kasnakt po vieną pavogdavo LMD(Krkn). Jei kas davė gėlių ar daržovių augliuką, tai nors centą sumokėk ar pavõk Dgč. Jeigu varna kvarkia an tvarto, tai arklys arba dvės, arba jį pavogs LTR(Slk). Jiem dviem begeriant, šis išėjęs pàvogė tam seniui tą ožką ir nusivedęs į rugius išjuodino tą ožką po visam ir vedėsi į turgų SchL128. Pavõk žmogiep tus veršius (ps.) Lz. Kad Dočys ar Jons Mikolui pàvagia stungį, ar kad Jekė, ką neviežlybai panorėjus, su klasta slaptoms Katrynos atima ražą, tai jau didis grieks; ne, taip užsigeisti netinka K.Donel. Gerai pavogęs, kaip dovenotas, – patylėjęs juokėsi vyras Žem. Vagys pavogė tėtei tiesiog iš kūtės arklį J.Sav. Žemė vis žemė – nei jos pavogs, nei ji sudegs A.Mišk. Jei kurį [prisakymą] pažeidei žodžiais ir darbais, jei ką pavogei, užtrukai, pagadinai ir iškadą padarei Vln29. Jei kas pavogs jautį alba avį ir pamuš alba parduos tą, tasai tur penkis jaučius užu vieną jautį ataduoti ir keturias avis užu vieną avį BB2Moz22,1. Vagis noteit, tiektai idant pavogtų̃ ir užmuštų ir užnovytų DP246. Ir kaip vagis, kad avį pavagia, nuplėšia nuog jos žymę viešpaties jos tikro ir pažymina ją savo žyme, idant viešpatis pirmasis nepažintųs daugesn josp DP246. Kita yra pavogt kapą grašių, kita – dešimtį SPI148. Rinkit sau skarbus danguj, kame negadina jų nei kandys, nei rūdys ir kur neiškasa vagiai ir nepavogt Ch1Mt6,20. Kurs pavogė ką iš daiktų bažnyčios, tai, ką paėmė, teatiduoda P.
| Ir varnai pulkais žąsyčius pàvogė mūsų K.Donel. Vanagas pàvogė vištą Klp. Nebuvo abejonių, kad jį (kumpį) bus pavogęs koks žvėris iš sandėliuko Mš. I veršį pamaitinu, i da bemaž po dešimtį [litrų pieno] pàvagu (melžiu žindamą karvę) End. Mūs ta kalba – vienas žodis iš Latvijos gal pavõgtas, kitas vėl… RdN.
| prk.: Mes vis galūnes pàvagiam (nukandame, patrumpiname), ka kalbam Šln. Kai rašau laiškus, tai vis vieną raidę pàvagiu Snt. Kai be akinių, i pàvogiau vieną raidę Bsg. Penkius metus možna pavõgt (atrodo penkeriais metais jaunesnė) Aln. Skaičiau laisvalaikiu, daugiausia ilgais žiemos vakarais, pavogdama valandėlę nuo verpimo ar audimo rš. Kartais ji (meilė) nesiklausus ateina, kaip vagis pavagia sielos raktus ir šeimininkauja L.Dovyd. Žmogus, nu Dievo atsikreipdamas, prie savęs prisikreipė ir Dievui jo garbę pavogė brš. Nesa to meto, kurį turėtų ant garbės Dievo perleist, daug pàvagia DP340.
^ Ale gi atsiriekei duonos kaip pavõgęs (ploną riekę) Žl. Dreba rankos, kaip būčiau vištą pavogęs LTR(Grz). Nemiegok – pinigus pavõgs (sakoma dieną snaudžiančiam) Jrb. Pavogtas arklys kietas joti LTR(Vdk). Gudas pavogė, pas žydą surado TŽV600. Abu labu tokiu: ko vienas nepavogs, kitas nepaliks KrvP(Srj). Ant pavogtos kumelės negal drąsiai joti D.Pošk. Pavogė arklį, pridėk ir balną LTR(Krž). Kada arklį pavogs, tada tvartą rakis Al. Arklius pavogus, vėlu rakinti kūtę PPr166. Tą vasarą kaip vagis pavaga (greitai praeina) Šts. Mokslas yr didžiausis turtas, gal sakyti: nė tau vagis ano pavõgs, nė gaisras sunaikys Sd. Prieteliai pavaga laiką VP39.
pavagiamai̇̃ adv.: Skarelių nebuvo pavagamai̇̃, t. y. negalėjo pavõgti J. Kad nebuvo pavagiamai̇̃ padėta, tai nepavogė Gr.
pavogtinai̇̃
| refl. tr. K: Dėl tavęs aš neisu akių plikti, paimk ir pasivõk pati Krš. Vienas kitas pasvõgę visus turtus laiko Drsk. Vienas nupjovė tą šienelį, o kitas pasi̇̀vogė, atavežė už kluono ir padžiovė Aps. Vyras drąsus, pasi̇̀vogė arklį Sn. Daržovių pasi̇̀vogė nuo lauko DŽ1. Anie pasivõgs i neš mainyti Als. Jis nenori dirbt, nemanyk, jam geriau pasivõgt ką Jrb. Kas duoda neduoda cigonei ko, o kitą kartą ana ir pasi̇̀vagia Šr. Jeigu nieko negavai pasivõgt, tai nors akmenį įsidėk ant kišenę (juok.) Pšl. Aš pas mergaites pasivõgdamas čeverykus eidavau Rd. Iš vyro pasi̇̀vagia pinigų ir važiuoja girtuokliaut Krs.
^ Ką čia atnešei kaip pasivõgus (mažai) valgyt? Všk. Tai ką tu tę lyg pasivõgęs (atsiskyręs) [valgai]? Snt.
ǁ Mlt juokais (ppr. per vestuves) pasisavinti: Veselnykai pàvagia arielkos Ut. Pajauniai pàvagia vištą ar ką kitą Bgs. Navat šunį iš būdos ir tą pàvagia (per vestuves) Všt. Sėdėjau papečy, saugojau, bijojau, kad vištų šitų nepavõgt [per sesers vestuves] Aln.
ǁ BPI402, Ch1Mt27,64, Vkš pagrobti (žmogų): Ana neleidė, tai brolis mane pàvogė per langą Btrm. Aš taũ, sako, vis tiek paimsiu, ar vogte pavogsiù (vis tiek vesiu) Plvn. Vėl koki ten motriška vaiką turėjo pasidėjusi, ta laumė tą vaiką pàvogė Šv. Velnias pavogęs Perkūno dukterį ir už tai Perkūnas į jį trenkia LTR. Senelė sako [karalaitei]: – Žinau, tavo vyrą pavogė ragana LMD(Žg). Na, ir dabar apsidžiaugė: paėmė, pavogė tai meškai tą vaiką ir neša namo DvP72. Žeme žeme, tu juoda žeme, kam tu pàvogei mano mamelę (rd.) Tt. Motina, Elzė Simutienė, kelis kartus kėsinosi savo vaiką atsiimti, vieną kartą net vogtinai pavogė I.Simon. Jei kas žmogų pavogs ir parduos, kaip jampi bus rastas, tam smertimi numirti BB2Moz21,16. Liepk sergėt grabą net ik trečiai dienai, idant kaip noteitų mokytiniai jo ir nepavogtų̃ jo ir tartų žmonėmus, jog kėlės iž mirusių DP180.
| Eidavo darban ir nešdavos vaiką gubon, tai vilkas buvo pavõgęs vieną vaiką, išsinešęs miškan ir nepapjovė, auklėjo Rk. Dabar anoji, kuri atadavus ir pašventus kūną ir dūšią savą pačiam V. Dievui per apžadėjimą mergystės arba čystatos, vėl pavogus jį Viešpati Dievui ataduost vėl kūną savą smertelnamui žmogui, o velinui dūšią DP565.
^ Vienas vaikas tai kai pàvogtas Btr. Nebėr žmogaus – kaip vagis pàvogė Krš. Numirė žmogus – kap kas būt pavõgęs Rdm. Ale gi, Dieve, tą Gliaudelienę kaip vogte pàvogė! (staiga mirė) Slm. Nesrąžyk, ba da pavõgs kas (juok.) Ut. Mergšės mano turis už manę, kad nepavõgtų (juok.) Sn.
| refl. tr.: Girdžiu, kad iš kito svieto karaliaus dukteris smakai pasivogę LMD(Žg).
ǁ juokais pagrobti (jaunąją per vestuves): Jaunoją pàvagia kartais kviesliai Kp. Jaunąją pavõgdavo – ieškot reik, išpirkt reik Škt. Jaunąją tik vienose vestuvėse pasitaikė, ka buvo pavõgę Tl. Jaunąją pàvaga i išneša į kitą palocių Akm. Cigonai pasirėdę, nuotekos pavõgt nori, o šiti neduoda Dg.
4. nutaikius progą išvežti (šieną, javus): Porą kupečių [šieno] iš paties Dievo pàvogiau Snt. Pàvagiam kokį gabaliuką šieno, o kitą ir sulija Srj. Alponas da i vežimelio šieno nepàvogė iš lietaus Dglš.
| refl.: Pasivogdami̇̀ pasivogdami̇̀ [šieną vežėm]: vieną dieną švystelėjo [saulė], jei suspėjai, tai gerai Erž. Šįmet mažu bus tep kap pernai – tik pasivagiant galėsit javus valyt, niekad ilgesnės nebus pagados Gs.
ǁ bent kiek paimti, suvokti, sudoroti: Kiek te man vienai reikia: krūmelį [bulvių] pàvagiu, ir gana Slk. Pavogdami̇̀ šitą duoną (neprinokusių rugių varpų) valgom Klt.
5. tr. Ktk mezgant pamažinti eilėse akių skaičių, suimti: Nemegzk patamsy, da akį pavogsi̇̀ Sdk. Tris [akis] pàvagiu, tris pridedu [megzdama] Žl. Čia tavo akis pàvogta, bus tinkle skylė Lel.
6. refl. Dr, Snt, Kr pasislėpti: Atlėkė pasvõgus, inlindo an galų pirštų ir vėl išlėkė Pv. Pasivogdamà nuo vyro vaikui nešdavo Mšk. Būdavo, pasvõgę i Vidiškėsan spaviedin nueinam Dglš. Mes tai pasi̇̀vagiam nuo tėvelių, neduoda, mes vogčiom pavalgom (per gavėnią) Aln. Kazytė jau nebedrįso pasivogusi atlėkti I.Šein. Neleidžia, tai pasvõgę špikuliuja Švnč. Pasvogdami̇̀ išrinks uogas Klt. Pasvõgę kur dėlioja vištos – nerandu kiaušinių Klt.
ǁ slapta prisiartinti, prisėlinti: Vilkas krūmeliais pàsvogia ir ateina [avių nešt] Arm.
ǁ N slapta dingti, išeiti, išsėlinti: Einam iš kuokynės, anas jau lydi mane, aš paimu i pasi̇̀vagiu Ad. Kodėl slapta pabėgai ir pasivogei ir man nesakeisi CII931.
◊ ši̇̀rdį pavõgti nepasisakyti, nuslėpti (nuo ko savo ketinimus): Šitaipo pavogė Jokūbas Labanui Sirijoje širdį tame, jog jam nepasakė save bėgantį BB1Moz31,20. Ką tu padarei, jog tu mano širdį pavogei ir mano dukteres nuboginai BB1Moz31,26.
žẽmė pavõgs mirsi: Jei teip prastai valgysi, tave žẽmė pavõgs Vdš. Nieko nedirbk, ba ir teip žẽmė greit pavõgs Ign.
papavõgti, papàvagia, papàvogė (dial.) tr. pavogti: Papavogė bobų divonus Str.
pérvogti
1. žr. įvogti 1: Jei pérvogs sėklą, taũ (= tai jau) javo nebus Lp. Kai pervagia [vaisius], tai medelis nusgąsta LTR(Lš).
2. refl. slapta pereiti, persikelti: Būtum pérsivogę per sieną Lp. Žmonės spjaudėsi, bet mokėjo [už važiavimą per tiltą]: Neris ne Naktekė kokia, nepersivogsi per ją su vežėčiomis J.Balt.
pravõgti, pràvagia, pràvogė
1. tr. Vlkv iššvaistyti (patikėtą turtą), vagiant nuskurdinti: Visa vagia ir nepràvagia, labai bagota valstybė Ml.
2. refl. Š, NdŽ, Grv pasidaryti vagimi, dažnai vogti: Ale jis, nebagas, pasgadino – pràsvogė Lp. Prasi̇̀vogė žmona, i atstatė nuo darbo Dglš. Geras iš jo mokinys, ale pràsvogė ir išvijo iš škalos Arm. Republikonų prasivogusius viršininkus pastarų gadynių atskirs į vieną kaimą V.Piet.
^ Negali akim padabot an žmogų, kai prasvogęs Prng. Ko tu eini kap prasvõgęs Arm.
3. refl. Š, BŽ447, Ser, NdŽ slapta kur pralįsti, prasmukti: Juk galėtų tylom prasivogti valgomajin I.Šein.
| Tik tame ežero pakrašty, kur prasivagia mažas sraunus upelis, blyksi vanduo sp.
privõgti, pri̇̀vagia, pri̇̀vogė tr.
1. D.Pošk, S.Dauk, LL95,96, NdŽ, DŽ1, Jrb, Bn vagiant, svetimą imant daug ko įgyti: Šitiek [turto] tai jau neužbuvo, tik pri̇̀vogė Kpč. Prỹvagi, ka skrybėliu nešioji (nedaug) Pj. Privõgs medžių, užsvadins an vežimo, i važiuoji pas žydą Krš. Ot vilnelių pri̇̀vogė iš kalkozo daug! Dglš.
^ Kad savo neturėsta, kito neprivogsta LTR(Slk).
| refl. tr. D.Pošk, KŽ, Lk, Akm: Klijonkų visokių te [čigonų] prisi̇̀vogta, ka neperlytų: tai te (vežime) vaikai gi guli Kp. Pri̇̀svogia linų –audžia Pls. Anie prisivõgs i antram neš mainyti Als.
^ Gero vakar prisivogė, tai šiandien šventu dedas KrvP(Ss).
ǁ refl. nuolat vogti: Meta po budelių [iš darbo], kurs prisivõgęs Krž. Kad nebūt prisvõgę, nesėdėtųbi turmoj LzŽ. Toks prisivõgęs žydas buvo didliai pininguotas Sd. O, senasai pirminykas kiek turėjo prisivõgęs, ka jį perkūnas! Sml. Vogčiojo, turėjo šio to, visam amžiuo neprisivõgsi Krš. Laikraščiai rašo, ką visa valdžia prisvõgus Rtn. Ale beje tu vis kytriai prisivõgti mokėjai, todėl ir vartai tavę dar niekados nenutvėrė K.Donel.
2. NdŽ, Bsg, Kp, Dbk vagiant pridurti (kiek trūksta): Dirbu, biškelį privagiu ir pragyvenu Pšl.
^ Dirbk, storok, ko trūksta – privõk Msn.
| refl.: Pabrike jei algos negauni, prisi̇̀vagi kiek, o mokytojuo kas? Krš.
3. refl. NdŽ pritykinti, prisėlinti.
×razvõgti, ràzvagia, ràzvogė (hibr.) tr. išvogti: Ràzvogė, velniai, viską Ad. Reikia – paims [iš parduotuvės], tik, kad nerazvogtum̃, žiūri Pb.
suvõgti, sùvagia, sùvogė tr.
1. Sut, N, L, Rtr, NdŽ, DŽ1 vagiant sukaupti: Daug vagičnų daiktų sùvagia J. Sùvaga [supirkėjai] svorį, užrašo kokio žmogaus vardu i susirenka piningus Rdn. Sùvagia arklius ir į kitą pusę (į Vokietiją) atiduoda Grd. Velnias per tarną pasakė klebonui, kad viską kunigėlis suvogė ir į savo ryšulius susikišė LTR(Pšl). Anie (plėšikai) akarot po tuo pačiu medžiu pasisėdo sùvogtus pinigus tarp savę dalytis Jrk47-48. Juk namas pastatytas iš suplėštų, iš suvogtų daiktų ir medžiagos, iš sumeluotų lėšų I.Simon.
^ Suvogtas lobis neskelsa brš.
| refl. tr.: Susi̇̀vogė miltų, bulbių i mito Pj. Griebė viską, pirko, dvarus ne vienas susi̇̀vogė Brš. Vogė vogė, o nėko nesusi̇̀vogė – tik nešlovę! Krš. Taipgi po tam, krūvelę viežlybai susivõgę, į arčiausį miestą tuo parduot nukeliaujam K.Donel. Daug tabako tavorų susivogė ir pabėgo neišpažinti Kel1932,28.
| prk.: Rusai visas tautas susivõgę b[uv]o Gs.
ǁ vagiant nurinkti (iš visur, visų): Sùvogė naktim tuos lavonus, o teip tai būt išvežę miestan Krs.
| refl. tr. K.
ǁ juokaujant paimti, nusinešti: Ryte sùvogė visą apsiavimą (vestuvėse) Klt.
2. Pc, Graž išvogti (ppr. daugeliui vagiant): Tę užtektų to maisto tose prieglaudose, ale sùvagia Plv. Jeigu kaimynai nesuvõgs, šiemet turėsme šieno Rm. Nė nekasim tų durpų: pernai mūs daug sùvogė Gs.
3. mezgant sumažinti eilėse akių skaičių, suimti: Pradžioj sùvogiau kelias akis, paskui uždėjau Ktk.
užvõgti, ùžvagia, ùžvogė
1. intr. vagiant įsigyti: Vagia visur, kad tik užvõgt iž žmogaus Drsk.
| refl. tr.: Užsi̇̀vogė ne vienas i numus, i mašinelę Krš.
ǁ užsiimti vagystėmis, vagišiauti: Ùžvagia ir ižgeria – tokis bernas Drsk. Gal jiej kur ùžvagia, kad tiek daug turi? Prl.
2. tr. NdŽ, LKT370(Nmn), Kb, Azr, Sn pavogti: Cigonas be šito negali, jau jis turi ką užvõgt Dg. Užvõgs, eis kitan turgun ir parduodinės Drsk. Jei ùžvogė ką jau daug, tai patupdė Srj. Metęs [vagis] lašinių šuniuo (dat. sing.) ir ùžvogė visus lašinius Drsk. Kap pasdeda [barankas], tai ùžvagia jai, o kai bus suvertos, tai neužvõgs Ndz. Boba mislina, bus marti užvõgus pinigus DrskŽ. Sūnus ùžvogė tėvo mašiną ir nuvažiavo vestuvėj Kb. Tada visi stebėjos iš to gražaus divono ir sakė, kad Jonas kur užvogė LMD(Prl). Karalaitė sumislino tą žiedą užvogt LTR(Lp). Užvogę maišą rugių, atnešė sūnus su bernu ir pastatė jį tvarte, kol pataikins progą nugabenti jį kur kitur V.Krėv.
| refl. tr. prk.: Ledva tą vieną vaiką užsi̇̀vogiau (pasigimdžiau) – kai vogtas DrskŽ.
ǁ (žmogų) pagrobti: Kada išplaukė, iš visko suprato Petras, kad tai vagys, turi užvogę tris panas LTR(Lp). Uogauna uogauna, pareina, – kad nėra broliuko. Užvogtas broliukas LTR(Kb).
3. refl. SD430, Sut, Lš užsislėpti: Vis užsivõgę nuog mūs kupčiavojot! Lp. Tada (iki 1940 m.) galėjai užsivõgęs Lietuvon nueit DrskŽ. Nežinojo nes, jog užsivogė kas and jo iš užpakalies miesto ChJoz8,14.
1. intr. BB2Moz20,15, PK106, D.Pošk, S.Dauk, NdŽ, Rs, Erž, Prk, Rt, Pln, Als, Brž, Jdp, Mžš, Upn, Pls, Srd, Slv, Jrb, Tlž slapta savintis svetimą turtą: Nuog Dievo buvo nevõgt, nemeluot, o tiek metų vãgiam ir meluojam Drsk. I neveizėjo, kaip tu pragyveni, tiktai jau nevõk, neužmušk žmogaus Lž. Võgti nenoru, į kalėjimą savo amžiuo neesu buvęs Vž. Esu gerančios pamilijos, bet ne vagančios Šts. Geras vaikas – prašo, o nèvaga, tokį dar girk i girk Krš. Aš iš jūs nèvagiu, o ka jum brangu – nepirkit Plv. Kai iš bado vãgia, tai aš nesakau, kad čianai griekas Plvn. O pirmu ne nėkas võgs nu kitas kito, ne nėko Sd. Cigonam leista võgt, nuo Dievo leista Ssk. Šitoks šunalupys ir võgt išmoks Ds. Gerai vertės, mat võgt drąsus Dbk. Gal čia tuos kolkozuos išmoko võgt: čiagi visų, ne mūsų Kpr. Kito sodan naktį eina võgtienai Lel. Mušdavo, jei pagaudavo bevagiant, apgėdindavo Grz. Prisikabino, kad aš võgti norėjęs, i muni aplupo Varn. Diegliai man čia võgt (nėra reikalo)! Btrm. Galėjo sukliūt bevogdami̇̀, turmos gaut Mžš. Nevõk, nagai nubręs! Rmš. Ka motina toki sunki būdama vãga, ta tam vaikuo krimta ant smagenų, i tas vaikas y[ra] vagis Yl. Visi lig laiko vãga Krž. Tura, nereikėtum võgti, o vãga Rdn. Voganti̇̀ms galo nėra, norai tik didė[ja] Krš. Kas pradeda võgti, vãga, kol nesukliūna: galo võgti nė[ra] Krš. Kad mieste vãgia, dyvo nėra Aln. Te (fabrike) įprasta buvo nešt, võgt Kp. Čia võgtie tai visi greiti, tik dirbt nėr kam Smal. Verksi i vogsi̇̀ [karo, bado metu] Dglš. Po Didžiulio karo, kai vokiečiai išejo, buvo gladas (badas), tai võgdavo vienas iš po kito Grv. Anas reginčiai võgia Arm. Vãgia per vidurį dienos Dv. Dabarčiuo vãga i nemarkstos (nesigėdi) Krš. Nei kas jam sakyt: par akis vagia, ir gana Ut. Nevõgs tau čigonas, tegul tik pasipina! Slm. Tie cigonai žalčiai šįvakar jau võgs kame norintais Trk. Gerą sieką atsisėmė, tai tas maišas kaip buvęs pilnas ir likdavai, – tai võgt labai gerai Gsč. I vedi galėjov võgti, viską nešti tądien Sd. Mokytiejai tik taip sau stumas, anie neprieina võgti Krš. Jeigu jūs eistat Kūčių naktį võgt, tada išsigelbėstat nuo mirties (ps.) PnmR. Cėru[i] gi võgtie baisu eit, kap jis eis võgt? (ps.) LzŽ. Jeigu gegutė užkukuoja pirmą kartą medžius be lapų, tada per metus vagiam labai nesiseks vogt LTR(Ant). Võgt, klastuot, išplėšt ir su gvoltu pasisavyt, šelmystes pramanyt, kekšaut bei Dievą paniekyt… tai visa viera baisingos mūsų gadynės K.Donel. Bet, girdėkit, ne pirkt, ak ne, jis (vilkas) võgti iššoko ir netoli tuojaus pas upę ožką užspėjo K.Donel. Tikt aš tave užtropysu kartą bevagiantį B. Kursai vogė, daugiaus tenevagia, bet tedirba ir tedaro rankomis savo, kas ger[a] yra, idant turėtų duoti reikiančiamuojam VlnE117. Kaip ižpildysime sekmą, kuris neliepia vogt? – Neimdami ir neužturėdami svetimo, nedarydami žalos nei viename turte jo DK86. Nes sakai man, kad tu turėtumbei kokį tarną, kursai nei vogtų̃, nei piktžodžiuotų, nei murmentų, nei girtuotų ir, vienu žodžiu, nieko pikto nedarytų DP391. Čia regime, jog negana yra ižganymop V[iešpaties] prisakymą ižg viršaus saugot, tat est neužmušt, nesvetimmoteraut, nevõgt, bet reikia būt valnu nuog rūstybės, nuog nopykantos, nuog paklepojimo, nuog keikasčių, nuog pikto geidimo moteries ir kiekvieno daikto artimo mūsų DP292–3. Kaip vagis, sugautas su vagyste, negal ažusigint nevogęs SPI28.
| Labiausiai jūs turiat ištirti, kame jūsų bitės vaga S.Dauk. Akiplėša žvirblis vagia visur J.Jabl.
^ Vogęs – nepralobęs Kos32(Vkš). Vogęs – nepralobęs, būręs – nesuskūręs Pnd. Vogdamas nepralobsi B, PrLXVII31. Žmonės sako, kad svetima duona karti, o vogta – neskalsi Dgč. Ardamas neprivargsi, vogdamas nepralobsi Tr. Kas vogs – nepralobs, kas vargs –nepavargs LTR(Zp). Bagotam nevogti, senam nemeluoti VP8. Bagotam võgt, o senam meluot Zt. Sako, senam tinka meluot, bagotam võgt Žg. Kas meluoja, tas ir vagia LTR(Gdr). Jeigu pradė[jo] vogt, tai baigsis septinta pakalenia Plš. Meluoji! – Ka aš meluoju, tai tu vagi̇̀, o kur pavõgęs dedi? Plv. Paduok vagiuo į rankas raktą, tai jis nevogs LTR(Krž). Vãgia kap čigonai Vlkv. Vaga kaip burliokas LTR(Krtn). Išaušo kap gudu[i] vãgiant Nč. Be žydo ir gudas nevagia TŽV600. Vagi – save dengi, meluoji – save vaduoji LTR(Klvr). Vagiuo visumet rodos, kad ir kiti vaga LMD(Lk). Kad bajorai vaga, kodėl mes nevogsme VP27. Vagiantỹs žmogus vis neturės, vis jam truks Prn. Võgt niekas nemokia, išmoksta iš savę Sug. Išmoks meluot, tai išmoks i võgt Švnč. Vagis vagia – sienos lieka, ugnis vagia – nieko nelieka Ds.
vogtinai̇̃ vogtinõs: Vedum vogtinai̇̃ võgė Trkn. Kariūminė nu võgė vogtinai̇̃ Skd. Piningus negausi, bet ans (vokietis) tau dokumentaliai ėmė, o rusai vogtinõs Lž. Reik i prašyti, a vogtinõs võgti Trk. O vieną karvę ta vogtinai̇̃ pavogė Vgr. Uogų prisirinko vogtinai̇̃ (be leidimo) Dkš. Jie ir žinot nenori apie vogtinai atgautą vėliavą Mš.
| refl.: Ans gauna, žinau, daugiau, ans vãgas nu munęs Trk.
ǁ užsiimti vagystėmis, vagišiauti: Kas dirba, tas tura, kas nedirba, tas võgti eina arba žmogų mušti Krž. Kad žmogus sau duonos neužsidarbuitų, o võgt eitų – in ką tai padabna Lš. Gausi eiti võgti, ta tuokart dar gyvensi Sd. Da krutnia viena mãža, reikia [iš kolūkio] võgt, tada bagotas būsi Dglš. Taip išsimokęs svietas: nevõgsi – negyvensi: kokios tos algos, pensijos Krš. Vogdami̇̀ numus išsistato, viską Krš. Gerai, kad dirba, kad turi, bet nèvagia Klt. Katalikai dirbo, o jiej (žydai) sukė, võgė Pns. Jaunimas neveizėjo, kur lįsti võgti Sd. Reikia võgt dviem pirštais, ne visa sauja, tai nepagaus Šr. Dabar kas vãgia, tai daugiausia raštu, o ne rankom Ml. Išsirinko linksmią spicialybę, võgti, – sunkį darbą (juok.) Krš. Jei võgsi nemokėdamas, sveikas prapuolęs būsi nu pirmo karto Trk. Daug čigonų būdavo, võgt eidavo Ps. Kitas atvažiavo [į atlaidus] melsties, o kitas atvažiavo ir võgti – ir taip buvo Všv. Gal ir vogė, iš kur tie jo gražūs rūbai ir žiedai su akimis ant pirštų? A.Mišk. Dirbt nepajunkau, elgetot vėl gėdžiuos, nė, tarė vienok, musiju vogt arba razbajaut DP308. Kursai vogė, daugiaus tenevagia, bet geriaus tedirba, darydamas tai, kas yra gera, rankomis savo, idant turėtų nudalyt tamui, kursai reikalauja Ch1PvE4,28.
| refl. Sut: I tie stribiteliai ejo võgdamies Plt. Viena nuo kitos vagias Rs. Mūsų žmonės vãgiasi Ėr. Po kulkozą vãgas: a šieno pluokščiukas, a burokelis Krš.
ǁ prk. žaidžiant, juokaujant slapta ką pasiimti, imituoti vagystę: I šoks įeję į kaimą [Užgavėnių žydai], nu i võgs Lpl. Kada võgt reik, yra kitoniškas toks [šokis] Sk.
2. tr. PK109, NdŽ, Kv, Antz, LKT225(Gg), Mrc, Grš, Rg be leidimo, neteisėtai (ppr. slapta) ką nors (svetimo) imti ar jėga grobti: Neregėjom, kas ką võgė Rod. Jei arti vagio nėr, tai nieko nevõgs Bsg. Žmogaus võgt – tai ne valdžios! Mžš. Dideliai võgė iš kunegaikščio, ką tik prigreibė End. Ans atvažiavo pas tą Kazragį i sako: o kaip būs dabar, ka tu muno mišką vagi̇̀? Als. Kas gi te võgs nekultus javus?! Plvn. Ka visi turėjo [audeklų], kas tę võgs tokį daiktą?! Grz. Kad kas nevõgtumb medžių! LKKXI222(Trak). Šiemet malkų nebevõgsiu, daug prisivežiau Žl. Trys štukos stovi tvarte [karvių], kaip nevõgs šiaudų?! Klt. Ė užsisegt nieko nebuvo, niemčių maišiukus võgėm GrvT132. Caro laikais liūb arklius võgti Sd. Mano tėvuko atminime labai võgdavo arklius Kvr. Võgdavo [arklius] iš visur: ir iš tvartų, ir iš laukų Plvn. Vištas mūs võgė vienais metais – vieną rytą šešių vištų nėra! Pmp. Motina mėgėja užmest už lūpos, vaiką siunčia vištų võgt Krč. Buvę žąsis pradėję võgti jau, avis, avinukus Gd. Kiaules pradėjo iš fermų võgt Jrb. Ką tu pasakysi: par akis vãgia, ir tiek, tuos runkelius! Sk. Apie šventą Joną tas jurgines, rožes vãgia JnšM. Ir vãgia [narkomanai] aguonas augančias, nuo laukų vãgia Brb. Tuos (batus) tai vãgia, reik po galva pasidėt Všt. Kap võgė arklius, tai pančiai buvojo geležiniai Aps. Tas tavo šuva tai niekai, kai võgs, tai pavõgs [drobę] PnmR. Viską vãgia per akis Bgt. Anas razsakinėja, kad savų javų vogtų̃bi Lz. Jis tuos obuolius negavo dykai i nèvogė – pats užsiaugino Jrb. Tas arklys bus jo vogta ir parduota LKKXVII27(Kp). O jei jau anam žydeliuo võgtą arklį koks žmogus priduos, ta ans išlaikys! Žd. Dideliai retai sužinosi, ka žydelis võgtum arklius a ką – ne ne Žd. Sugavo, sučiupo vãgiant karves, i dabar sėdi kalėjime Št. Būdavo, einam Justino daržan võgt griežčių Rš. Eidavo võgtų ir võgtų grietinę iš to rūsio Jdp. Kiaušinių võgdavom par gaspadorių: užeini kur, išgeri išgeri Kvr. Gyvi juokai, a čia seniai mano agurkus võgė, dabar net pasvalietiškai kalbėt ažmiršo! Ps. O tėvas tujau suprato, ka jau ana ir einanti tus medžius võgti Trk. Jos broliai võgė pėdus nuo laukų Pls. Vieną kartą broliai susitarė eit vogt velnio agurkų LTR(Rk). Eisim karaliaus pinigų võgt, dėkis prie mūsų (ps.) Skrb. Ogi rudenį pradėjo ropes vogt – išrauna. Kas daryt? Susitarė, kad reikia saugot DvP375.
| Kartą buvus lapelytė vištų atėjus vogt. Žmonės ir ažmatę LTR(Ds). Laputė pradėjo vogt iš pečiaus dešras ir kabint ant kaklo LTR(Ut). Jei avis vaiko nemyli, tai reikia jai duot vogto šieno Brž. Jeigu arklį vedant iš tvarto ant slenksčio jis rąžosi, tai jį vogs greitu laiku LMD(Tvr). Ka žirniai būtų laimūs, ka niekas anų nevogtų, reik pasėjus į visas keturias puses nuberti po tris saujas žirnių LTR(Vdk). Aš cigõno nenorėjau, vištų võgtie nemokėjau DrskD138. Tatai slauni žagrelė, reiks man vogt kumelė NS206(Vb). Ar jie nematė, kad iš kvailo perka, kad vogtą daiktą dera? J.Marcin. Grūdus vagia iš klėčių, lašinių paltis nukabina nuo grėdų M.Katil. Mišką vogdamas nenusidėsi: ponas jo nelaistė Žem. Ei kieksyk, su mumis tamsoj į girę nučiuožęs, padarynėms, kaip mes, visokius võgdavai uosius! K.Donel. Bet, minau, nevõk, ką draugs, į baudžiavą bėgdams, sau trupučių pasivalgyt į krepšuką sudėjo K.Donel. Nevok daiktų artimojo Mž42. Kaip tada iš namų Viešpaties tavo vogėm sidabrą? BB1Moz44,8. Teipajau apiekūnai, ekzekutorai ir šeforiūs, kurie gerą ir penigus, bažnyčiomus arba grynomus žmonėmus atsakytus arba pažymėtus, vãgia kaip Judošius ir ant savo pačių naudos apgręžia DP156. Visi grobstantys ir vagantys susikūlusių laivų daiktus yra nu Bažnyčios šv. iškeikti M.Valanč.
| Šarka vãgė vãgė pautus Btrm. Įsisuko šarka viščiukus võgt Jrb. Palėkęs [špokas] tupi už daigo ir vãgia kopūstus Kpč. Giriose mums medžius geriausius lupdamos darkot, ogi namiej čiepelius gražius išdykusios lupat ir daržovę, kytriai į daržą kopdamos, võgiat (apie ožkas) K.Donel.
| prk.: Vogdami̇̀ neėsk, o padslink [lėkštę arčiau] LKKXIV218(Zt). Iš ūkės võgė (slapta vedė): ji ūkinykaitė, o jis biednas Mrj. Visi žmonės vogti̇̀: kas žino, kap juos daro DrskŽ. Ans gerai šneka, nèvaga (neišleidžia) nė jokio žodžio Nv. Mes turime vogte vogti šviesybę iš Prūsų, neturėdami jos savo žemėje A1884,333. Lietuviai turi vogti sau civilizaciją kaipo kontrabandą V.Kudir. Ir ne tiektai vãgia piktoji dvasia žodį ižg širdų tokių užkietėjusių žmonių, bet juos dãbar kursto, idant stembtų prieš jį DP99.
^ Dreba rankos kap vištas võgus Dglš. Vištą gal vogei̇̃, kad rankos dreba Skdt. Ubago lazdą vãgia Aln. Abu vilnas vogė, vogdami vienas antrą vagim pavadino KrvP(Zr). Vogta duona gerklę drasko LTR(Vdk). Su vogtu negyvensi Šts. Vogta mėsa neina už skūros LTR(Vdkt). Võgtas karštin neina Azr. Neskani duona vogtu peiliu pjauta LTR(Vdk). Vogtà katė labai gerai peles gaudo Sdb. Lanką vogęs, šikšna užmokėsi S.Dauk. Vogtu arkliu tik kalėjiman važiuoti LTR(Tr). Kas vagia kiaušinį, pavogs ir jautį LTR(Užp). Adatos nepavogęs, arklio nevogsi LTR(Šmk). Kas arklius vagia, tam i kamanos tinka LTR(Rm). Gudas arklio nevogtų, kad jo žydas nepirktų TŽV600(Al). Kas aš tau par draugas, aš su tevim vištų võgti nejau Dov. Jug pri savęs nėko võgto nelaikai – viskas savo, ko čia teip bijoti (sakoma tam, kuris drovisi nuogumo) Žr.
| refl. tr.: Stasio pašopos[e] malkos, o teip tai gali võgtis [kaimynai] vienas kito Mžš. Šienus vãgiasi (vienas iš kito) ir už ganyklas pešasi Pžrl. Vadeles tai mes vãgiams ir vãgiams vienas nuo kito Slm.
ǁ nusukti (prekiaujant): A vãgia svorį šitas diedas (pardavėjas)? Ktk. Vãga riebumus pieninė[je], nedoros mergos Rdn.
ǁ skriausti (nusukant, apgaunant, vagiant): Vãga senus žmonis su tais naujais piningais Rdn. Vakar jis mane vogė, bet nepavogė Žem. Tas Palangos tilto remontas buvo be galo vagamas Plng.
ǁ Všt prk. juokais (ppr. per vestuves) slapta išsinešti, išsivesti, išsivežti: Išvažiuojant vyro namuosna, vagia smulkius daiktus – šeiminykės įrankius LTR(Kpč). Võgdavo pajauniai ar kokį gyvuluką, ar veršuką Pns. Ir võgdavo gi iš tos jaunosios namų ar te avelę, ar te karvę Č. Kai par jaunikį važiuoja, tai vãgia nuo jaunosios vištas, a kas keptuvę, kas da ką Dgč.
ǁ (žmogų) grobti: Žmones vagiąs D.Pošk. Ubagai võgdavo vaikus: akis išbado ir vedžioja prie bažnyčiai Žl. Zokonas yra įstatytas ne dėl teisaus, bet neteisiems ir uparniems,… su svetima gyvenantiems, su vyrišku gulintiems, žmonių vagiams (paraštėje kurie žmones vagia) Ch11PvTm1,9–10.
ǁ prk. juokais grobti (jaunąją per vestuves): Nu tai jaunoją tai võgdavo, võgdavo ant rytojaus jau te: tai vieni saugo, kiti vãgia Plvn.
ǁ prk. atimti, neteisėtai savintis (neigiant, nepripažįstant): Dievui vagia jo garbę ir šlovę, tą sau patiems priduodami BPII164. Kiti jį (Jėzų Kristų) daro mažesniu ir pigesniu nei Tėvą, kaip arijonai, tridieviai, naujakrikščiai, ir vagia jam aną prigimtą garbę, kurią turėjo Tėviep pirm visų amžių DP467. Ižgirsi naujakrikštį, o jisai bliužnija Traicę Švenčiausią ir vãgia pirmamžinumą Sūnui Dievo DP304.
ǁ prk. neteisėtai prisiskirti sau kito žodžių autorystę: Pranašai falšyvai pranašavo ing vardo mano; ir vėl pranašai vãgia žodį mano, ima liežuvius savo ir bylo DP303.
3. tr. prk. skubotai, prieš lietų vežti (šieną): Šiemet šieną vãgiam Sl. Didelis lietus ateina, pats laikas šieną võgt Al. Kiekvieną šieno kuokštę teko vogte vogti iš po debesų J.Balt.
vogtinai̇̃ adv.: Koks čia šieno džiovinimas – tik vogtinai̇̃ (dažnai lyja) Brž.
4. mezgant mažinti eilėse akių skaičių, suimti, raukti: Kožnoj eilioj vagiù po dvi akis Sdk. Kam tiek daug mezgi, jau seniai reikė[jo] võgt Vžns. Iš pradžių vogiaũ po dvi akis, paskui po tris Ktk.
5. intr. slapta ką daryti.
vogtinai̇̃ Biskį tų grūdų vis tei[p] vogtinai̇̃ pasiimi Stak. Bobos naktį vogtinai̇̃ kasė roputes Jrb. Galėdavo [žmona] parduot kiaušinius jeigu tik vogtinai̇̃ Grz. Ateik nors vogtinai̇̃ kada Pl. Vogtinai̇̃ užpuolė naktį, nunėrė žievę [liepai], i nebėr medžio Vg. Vogtinai̇̃ vogtinai̇̃ ir pritaisė mergaitei kraičio Pl. Čia mane vogtinai̇̃ nupaišė Šlv. Turi vogtinai gabenti [rekrūtus] aplinkiniais keliais į Telšius LTI489(A.Janul). Pulkininkui gal mažiausia rūpėjo veidrodžiai, nors ir jis, pro šalį eidamas, pakeldavo savo nusvirusią buožę ir nesusilaikydavo vogtinai nuo kitų nedilbtelėjęs į savo atvaizdą Pt.
| Akcentavičius vogtinai pagalvojo: kažin, ar jis savo bobšę muštų J.Sav.
| refl.: Vãgias kaip raganos [vištos], svaido kiaušinius Klt. Kiek jai reikėjo vogties, kaip daboti, kad neužtiktų brolis I.Šein. Po krūmais võgės Kr. Tad šešėliop vãgias kaip naktinės pelėdos DP88.
| prk.: Ilgai lydime akimis šią trobą sunkvežimio kėbule, ir keistas jausmas vagiasi krūtinėn J.Balt.
◊ atli̇̀kti Šimonių̃ daržañ mõrkų võgti neištekėti: Nabagė, atliko Šimonių daržan morkų vogt An. ×
cibulès (cibuliùs) võgti Eig, Brs sakoma apie mergaitę, kuriai bręsta krūtys: Jau munoji mergelka cibules vaga Trk. Tavo vaikas jau cibuliùs vãga Akm.
Jė́zų võgti nuõ krỹžiaus blogai elgtis: Čia jau vagi Jėzų nuo kryžiaus! Pkr.
apvõgti, àpvagia (àpvogia J, LzŽ), àpvogė tr.
1. SD223, R, R67, MŽ, MŽ89, Sut, N, K, M, L, Š, LL125,126, Rtr, BŽ299, DŽ, NdŽ, Vkš, Št, Dglš, Aps slapta, neteisėtai padaryti nuostolį, apkraustyti: Vagis àpvogė manę kely J. Tujai, vagie, api̇̀vogei mane! Vj. Kleboną ir tai à[p]vogė Rod. Išvažiavo Rygon ir te jį api̇̀vogė Krs. Tokiame būrė[je] kitas kitą apvõgs, nepasikeravosi nu kokių žūlikų Ms. Ten ką pasidėjai, veizėk, tai ir àpvaga Jdr. Prigirdė gerai ir norėjo apvõgti. Ją ir àpvogė, kai buvo viena Plšk. Tąsės tąsės ūlyčioj koks dėdynas, paki api̇̀vogė Klt. Apvõgt gali svetimas ar tep ką padaryt Azr. Svetima kariuomenė àpvogė, aprubavoj[o] Sn. Dešims rozų nusaugosi, vienuolikį – apvõgs Klt. Tad muni àpvogė: pavogė piningus, pavogė talonus Žd. Aš sakau, mumis àpvogė, paskutinį mūso pavogė Pln. Pakėlė tas lubas i vedu àpvogė, viską išvogė Trkn. Atėjo nakčia in jį vagiai ir api̇̀vogė Msn. Kunigump eisim, apvõgsim Lz. Tas dvaras ir būta apivogta LTR(Ant). Nu i paskiaus àpvogė tą koplyčią Brs. Pridabojo, kai namai tušti buvo, i àpvogė Vp. Valdinykai dartės žmogų tik apvõgs ir apjuoks, toki Brš. Juose (rūmuose) gyveno vargšas žmogelis, apvogęs gyvačių karalių LTR(Šl). Ai, gerkit gerkit, mūsų svotuliai, gerkit uliavokit, bet neapvokit (d.) Dsn. Nes kaip hūkinyką nebudrų pigai vagis įsivogęs, kad netikėsis, apvogt ir užmušt gali DP556.
| prk.: Dešim metų aš jum àpvogiau (mažiau amžiaus davė) Sk.
^ Geras vagis ir velnią apvogs KrvP(Ut). Didelis vagis mažesnius apvagia KrvP(Ut). Čigonas apvogs, o žydas apgaus KrvP(Jnš). Vagie vienas griekas, apvogtam – šimtas VP48.
apvogiamai
apvogtinai̇̃
ǁ juokais (ppr. per vestuves) ką paimti, apkraustyti: Par mužiką apvõgs veselnykai Ut.
2. refl. Sut, N, K, BzF200, L, Š, Rtr, NdŽ, OG282, Trk, Skrb, Plv pasireikšti vagyste, imti vogti: Apsi̇̀vogė – ir išvarėme DŽ1. Vagiai apsivõgę eima LzŽ. Kaip čia išeina, apsi̇̀vaga ligi ausų, teisa teisa i nėkaip nenuteisa Krš. Atėjo į svečius viešnia ir apsi̇̀vogė Pc. Anūkai tąsos apsvõgę Klt. Tik atsikėlė ir jau ne kartą apsi̇̀vogė tas perėjūnas Krs. Gal berniokas kur ir apsi̇̀vogė, tai negi mano vaikas? Sdk. Jei ji darkart apsivogs, tai susimylimo daugiau nesusilauksianti Kel1936,67. [Šventvagiai yra tie,] kurie spaviedodamos verka to, jog iš neturto apsivogę, o neverka to, jog vogdamas Poną Dievą apibrozijo P.
^ Ko bėgi lyg apsivõgęs Rdd. Nesidairyk kaip apsivõgęs Ar. Ar tu apsivogęs, kad dienos bijai? LTR(Srd). Ponu tapęs kaip neapsivogsi? TŽV596.
3. šiek tiek pavogti: Ropėms užaugus ir pradėjus nokti, kiekvieną rytą jie rasdavo jas apvogtas P.Cvir. Bulvės apvogtos, matyt, žiurkių įsiveisė Dj.
atvõgti, àtvagia (àtvogia LzŽ), àtvogė tr.
1. M, LL120, Š, Rtr, KŽ slapta atsiimti pavogtą daiktą: Vogtinai atvogiau malkas J. Atvõgdavo ir nuo čigonų kai ką Sb. Àtvogė dastamentą (testamentą) iš pamotės i pasikavojo, ka nebipaimtų Krš.
^ Mokėjai pavogt, mokėk ir atvogt LTR(Kp).
ǁ slapta atsivežti, atsivesti atgal (pagrobtą žmogų): Davatkos àtvogė kunegą Vytaravičių iš Kretingos klioštoriaus Plt. Bernukai àtvogė ją (jaunąją) LzŽ.
ǁ slapta atsiimti jau atiduotą daiktą: Davė pati siūlų, o paskui išsinešė atejus, atàvogė Aln. Sesuva davė jai stomenis, paskui vėl atàvogė Pbs.
2. Rūd, Šlčn pavogti: Kad kur padeda, ema kiti ir àtvagia Dbč. Àtvogiau nuog jų raktą ir inejau Vlk. Bernukai àtvogė manimp žagaraitį Lz. Jis broliu[i] tiligramos nerodė, tai jo pati àtvogė ir nunešė ir parodė Nč. Jei da tu veršelį atvogsi̇̀, tai jau būsi mūsų vadas (ps.) Mrc.
ǁ pagrobti (žmogų): Ragena iš jos àtvogė vaiką ir atdavė sa[vo] dukteriai (ps.) Dv.
×dasivõgti, dasi̇̀vagia, dasi̇̀vogė (hibr.)
1. tr. pasivogti: Mūsiškis dàsvogė grikius, du maišu parvežė Btrm.
2. trūkstamą kiekį pasivogti: Pripratyti buvom dasivõgt iš kulkozo Krn.
įvõgti, į̇̃vagia, į̇̃vogė
1. tr. Š, Pl, Vlk pavagiant sugadinti, suteršti, įžagti: Įvogtos bitės neinase gerai Nz. Kai į̇̃vagia [obuolius] nuo kurios obels, tai paskui neveda Vlkv. Jei invagia kas bent kokią sėklą, tai toji sėkla per septynius metus neauga LTR(Auk).
2. refl. imti smarkiai vogti: Šį rudenį labai jau pas mus įsi̇̀vogė, įdrįso vagys Š. Įsi̇̀vogė valdininkai, kitas turtų galo nežino Krš.
3. refl. SD1194, SD400, Sut, N, M, Dv slapta įeiti, įlįsti, įsėlinti į patalpą, kur uždrausta, uždaryta: Piemuo nori įsivõgti į vidų J. Kaimyno piemenio įsi̇̀vogta maltuvėn ir išnešta du sūriai Š. Tai insi̇̀vogė bažnyčion ir liko Ml. Ragana insi̇̀vogė pirkion ir palindo po pečium (ps.) Pls. Kažkokie žmonės buvo įsivogę prie arklių Pč. Čia vieno svirną išplėšė, čia kito klėtin įsivogė ir visus drabužius išnešė TŽIV455. Kas man daryti su vokiečiu, jei tikrai panorės jis slaptai pilin įsivogti? V.Krėv. Tik paryčiais įsivogiau palaton ir vėl sirgau P.Andr. Nes kaip hūkinyką nebudrų pigai vagis įsivogęs, kad netikėsis, apvogt ir užmušt gali DP556.
| prk.: Nekuriuosna klioštoriuosna pasauliška, žemiška dvasia įsivogė Gmž. Pagundos žaltys geriausin vaisiun insivogia I.Šein. Užverkite užverkit, o dūšios nobažnosios, angą širdų jūsų, kurios tapėte bendrinykėmis lobio teip didžio, neprileiskite, idant kas turėtų įvõgtis ing namus jūsų DP40.
ǁ įlįsti, įsisprausti, kur uždaryta, sunkiai prieinama, įsiskverbti, įsiveržti: Musios visur insi̇̀vagia pro mažiausį plyšelį Dglš. Jei medžiai turėtų paršalti sulig kiekvienu paejimu šalčio lig jų šaknių, visi medžiai užvis jauni, po kurių šaknies šaltis į gilumą įsivaga, kiek žiemą turėtų nugaišti S.Dauk. Apžiūrėk gerai pelenus, kad nebūt insvõgus ugnis Sdk. Liepsna įsivagia giliai rš. Užvakar sudegė linaminė, gal kūrenant kur kibirkštis insi̇̀vogė An.
ǁ prk. įsiterpti, įsiskverbti į svetimą bendruomenę (apsimetus bendraminčiu): Heretikai slaptėmis įsivagia svetimon dirvon SPI289. Betaig jog jie visada po skreistele nobažnumo ir žodžio Dievo įsi̇̀vagia mūsump ir teip žmones lėtas o neapveizdinčias privilia DP301. Bet dėl brolių falšyvų nesuprastinai įsivedusių, kurie buvo įsivogę, idant pertirtų valnystę mūsų, kurią turime Jėzuje Kristuje, idant mus tarnavimop sutramdytų BtPvG2,4. Nes įsivogę nekurie žmonės (kurie seniai ant to sūdo paženklinti yra) Dievo nebaimingi, Dievo mūsų malonę apverčia ant paleistuvystės GNJd4,1.
| Ir tie esti vilkais smarkiais, kurie kaimenėn pono Jėzuso įsivogę didelę tenai iškadą daro SE171.
ǁ prk. netikėtai, nejučia, nenorint įsiskverbti, apimti, apnikti (apie jausmą, mintį, pojūtį): Vos atsigulus įsivogė mintis, kad su tokiu Povilu nėr ko pokštų krėsti J.Marc. Teipag nei ižg nusižeminimo nusiminimas neįvagias DP613. Par akis įsivagia visi pageidimai ir visi badai, griekai, neviežlyvystės brš.
įsivogtinai̇̃ adv.: Akys įsivogtinai meilios J.Marc.
◊ į gálvą įsivõgti kilti (apie mintį): Jos galvon įsivogė mintis, tokia nelaukta ir gėdinga J.Marc.
į malónę (×lõską) įsivõgti apgaulės būdu įsigyti palankumą: Ji įsivogė tėvo malonėn tik per gerus valgius rš. Užvydėjo jamui to…, idant ansai žmogus biednas ir nekaltas… savo ponui dabar labiaus insivogtų ing didesnę loską MP146.
į ši̇̀rdį įsivõgti
1. apgaulingu būdu palenkti savo pusėn, įsigyti palankumą: Bet paskui, kad jau ims drąsumą, ir įvõgęsi ing širdis turi nemažą asistenciją žmonių apsukui savęs DP84.
2. apimti, apnikti (apie jausmą, pojūtį, polinkį): Tą pačią valandėlę, kai sodininkas apmokėjo sąskaitą, širdin įsivogė nesuvokiamas nerimas J.Avyž. O paskui širdin įsivagia apmaudas J.Balt. Į žmogaus širdį ydos įsivagia šiokiu ar tokiu būdu J.Šliūp.
išvõgti, i̇̀švagia (i̇̀švogia LzŽ), i̇̀švogė Š, Rtr, NdŽ; R11, MŽ14, M, L
1. tr. SD413, R, MŽ, S.Dauk, N, K, J, LL289, KŽ, DŽ1, Ob, Kp neteisėtai, slapta iš vidaus išnešti, išvežti, išvesti: Langas išimtas, įlindusys, drabužius išvõgusys Pln. Įlindo da po šviesai ir i̇̀švogė laikrodį Srj. Ìšvogė visą tą meisą, kas tik buvo išvirtas, ir išnešė Vgr. Įsikišė pinigus į kišenę, daugiau (paskui) i̇̀švogė jam tus pinigus Sk. Piemuo nuejęs išvogė savo aveles LTR(Ad). Prie tam vagies įlįsta klėtin ir viską išvogta Blv. Žmogus turintis [aitvarą] laikomas blogu, nes [aitvaras] išvagiąs iš kaimynų svirnų ir jaujų rš. Juodųjų brolių draugijos tikslų nežinąs, niekas nėra jam sakęs, o laiškus norėjęs išvogti ir sudeginti A.Janul. Jei kas savam artimojui pinigus alba rykus duos išdėti, ir tam tatai iš namų bus išvogta, jei ras vagį, tada da jis dvilinkai turi ataduoti BB2Moz22,7. O farizeušai ne todėlei yra Kristaus vadinami vagimis, kaip kada anys žmonių kolytas alba skrynias kraustytų ir jų pinigus alba lobį išvogtų BPII60.
| prk.: Kristus vadina farizeušus todėlei vagimis, jog anys dūšias žmonių pačiam Dievui išvagia savo neteisiu, negeru mokslu BPII60. Kas yra pirm vienu vardu vadinta krikščionys, tai nū vadinta liuterionais, …, kitas naujakrikščiais, kitas arionais ir kitais paklaidūnų pražasčiais vagių ir latrų tų, kurie jas (aveles) išvogė ižg vieno gardo Viešpaties DP247.
^ Kai arklius išvagia, tada gurbą rakina LTR(Rk).
ǁ pagrobti iš patalpos (žmogų): Ar turi galvoje tą vokietį, kuris buvo sumanęs tave išvogti iš mano pilies? V.Krėv. Tas dalykas tačiaus nebūtų mums kliudęs slapčiai Birutės išvogti rš. Pasakykit: mokytiniai jo atėję naktyj[e] išvogė jį mumus bemiegant BtMt28,13.
ǁ prk. slapta išsivesti norint tuoktis: Norėjo ne vienas mane be tėvo žinios išvõgtie Lp. Apgavai mus ir dievus surūstinai išvogęs mergą, jų aukurui pasižadėjusią V.Krėv.
2. tr. pavogti, pasiimti svetimą: Juosui tę ką, sako, i̇̀švogė LzŽ. Tu muno porą arklelių i̇̀švogei Ub. Ìšvagia savi arielką veselėj Aln. O! Kiek aš pinigų nuog mano tėvelio išvogiau Tat.
| prk.: Pempės, kaip tikros pempės, išvogė lankos ramumą ir plyšta visa gerkle L.Dovyd.
3. tr. SD324, N, LL159, KŽ, DŽ1, Trk, Všk, Kp, Alv vieną po kito, dalimis (kas sukaupta, sukrauta) neteisėtai slapta išsinešioti, išsivežioti: Apie dešimt metrų susikirto, išsipirko malkų, dabar baisu, kad neišvõgt Krs. Jie malkų neturi, tai mum išvõgs i kūrens sau Mžš. Nu taip jau viską i̇̀švogtą mes atradom Klk. Visa išvogs, bo nieko te, jokios valdžios nebėra Sb. Mes negavom už darbadienį nė gramo, viską i̇̀švogė Jdr. Sako, vagis, i̇̀švogei mūso visus avinus Trk. I teip buvo išvõgę tiems žmonėms i skalbinius, i viską Rg. Vieną laukelį avižų i̇̀švogė kažin kas, tai valdyba mañ' nubarė, darbadienių nurašė Svn. Mūsų daug arklių tetės išvogė Rm. Žvejai išvogė grapo mišką Šts. Išvõgdavo seniau kvietkas, kai vainikus pindavo Sdb. Advente nukirptų avių vilną laumos išvagia LTR(Auk). Kaip ir vagis neit ten, kur sau su vargu pelnytų, bet eit gatavop, idant ką kitas surinko ir supelnė, tai jisai idant išvogtų̃ ir užžudytų DP246. Nerinkit sau skarbų ant žemės, kur kandys ir rūdys gadina ir kame vagiai gal iškast ir išvogt (paraštėje pavogt) Ch1Mt6,19.
| Kuosos i̇̀švagia viščiokus Dgp. Uždaryk duris, kad katė man neinlįstų mėsos išvõgt Pbs.
^ Dirvoje kai i̇̀švogta miežiai (neužderėjo) Dglš. Bulbos kai i̇̀švogtos kokios, o visada derėdavo Klt.
| refl. tr.: Saldutiškio nėr jau bendrovės, nėr jau, išsi̇̀vogė Sld. Visa Rusija išsivogtà: vienas nuo kito vãgia Jrb. Geriausius išsivõgdavo grūdus Erž.
4. tr. išeikvoti, ištuštinti vagiant: Išvõgti kasą DŽ. Eisiu išvõgsiu puodynes gi gaspadinių (ps.) Jdp. Vagis i̇̀švogė klėtį J. Vagys visus namus i̇̀švogė Rmš. Visa Lietuva išvogtà, tik nuteistų negirdėti Krš. Atvedėt nes (čia) tuos vyrus, kurie nei bažnyčią išvogė, nei bliuznija deivaitę jūsų Ch1ApD19,37.
^ Kai vaikus išsivežė, tai namai liko kaip išvogti̇̀ Ds.
ǁ Nz apvogti (viską iš namų išnešant): Brolis gyvena pavojai, ant vagių tako, ir todėl aną galia išvõgti J. Eina boba ir i̇̀švogė vedum Trk. I mane būtų išvõgę, jeigu langą būtų išėmęs LKT222(Vnd).
5. intr. kurį laiką vogti: Šešis metus i̇̀švogė, i nėko nebuvo Jdr.
6. refl. slapta išslinkti, išsprukti (iš namų): Vaikas vis išlekia i išlekia, išsi̇̀vagia Klt. Velykose sūnus buvo išsivõgęs iš ligoninės Vdš. Ir kaip pabėgo, bajore! Tėvam žodžio nepasakius, kaip vagis, nakčia išsivogus V.Krėv. Jisai visados išsivogdavo anksti rytą rš. Nuog anų (tėvų) paslapčiomis išsivogdami einam ant šokinėjimų, gėrimų ir parstovinėjimų brš.
ǁ prk. išsisukti (nepasisakius): Kodėl išbėgai slapčiomis ir išsivogei mi? Ch1Moz31,27.
paišvõgti, pai̇̀švagia, pai̇̀švogė (dial.) tr. Dv (viską) išvogti: Man karo metu pai̇̀švogė visas [bites] Grv.
nuvõgti, nùvagia, nùvogė Š, KŽ
1. tr. DŽ1 nuo paviršiaus (lauko, pievos, dirvos) neteisėtai, slapta viską vienu kartu (nupjovus, nurovus, nukasus) nunešti: Cigonai nùvagia nuo laukų daug avižų NdŽ. Ejau sau tas bulbes saugoti, kad muno tas bulbes nenuvõgtų visas Vgr. Bulvių anims dar nenùvogė kaip pernai metą, ta blynų dar būs End. Ant pievos tiesdavom [audeklus], žiūrėk, kitą sykį i nùvagia Škt. [Laumės] linus nuo laukų nuvagia LTR(Auk). Tus lenciūgus kai kas nùvogė Trk.
^ Ateis vagis, nuvogs visus kvietkus (šalna) Lp.
| refl. tr.: Malkos iš miško nùsvogiau, ale ir drebėjau Rdm.
ǁ nuo aukštumos (virvės, medžio, aukšto) neteisėtai, slapta viską vienu kartu (nukabinus, nuskynus, nukėlus) nunešti: Ans lašinius nuvõgs, t. y. nukops J. Nuo aukšto nuvogti N. Nùvogė visus rūbus nuo tvoros Klt. Iškeps pyragą, tą pyragą nu stalo i nuvõgs Šts. Šiemet niekas nei obuolių, nei slyvų nenùvogė Rm. Pirmutiniai obuoliai nuvogti̇̀, – obuolių nebėra Žl. Aš turiu labai gražią obelį, obuoliai gardūs, bet aš jų nekaštavoju: man juos nuvagia LTR(Srj).
| Šiąnakt jų obelį nuskynė, nùvogė Skr. Turiu kriaušę (nj.), kas metai man ją nuvagia LTR(Šlv).
2. tr. VšR pavogti: Seniau arklius nuvõgdavo ir nuvesdavo kur parduoti NdŽ. Nuvõgt ką tik daboja Ad. Nuvõgt jie tyko, tinginiai Pjv. Tik taiko, kad ką nuvõgt, kad ką nudžiaut Antš. Nùvogė visa vadovai, prisgrūdo kešenes pinigų Drsk. Jiej ką nùvagia, ką tep paima Vrn.
| Kad turėčiau musę, nuvogčiau Jurgiui žuvį, kad mane naktibalda pavadino Mš.
| prk.: Netyčia, nuvogtu žvilgsniu pastebėjau, kad mano žurnalistė mane zonduojanti J.Sav.
| refl. tr.: Buožę tarpais nusivogdavo anūkai ir jodinėdavo kaip ant žirgo A.Vaičiul. Kas nùsvogė, tus ir bagotas Drsk.
3. tr. Grd truputį, keletą, nedaug (ppr. iš krašto, nuo paviršiaus) pavogti: Jis keletą medelių iš miško nùvogė ir nusivežė NdŽ. Buvo mudum lygi dvi krūvį javų, jis nu vienos nùvogė J. Mergiotė nuvogdavo vis po kiek sviesto [saviškiams] Grž. Atsisėdau ir aš šalia Alyzo, padėjau jam galvūgaly duonos žiauberę ir dar šio to, ką pavyko nuvogti nuo svečių stalo J.Balt. O vakarais ir išnaktėmis matėsi tai šiur, tai tur vaikogalis, vogčiomis užudaržėmis nešąs tėvui nuvogtos gėrybos galamaišį rš.
| Jie (varnėnai) i naudingi yra: vabalukų ėda, tei[p] ką, al’ i vyšnių nùvagia LKT172(Pgg). Nùvagiu pieno nuo teliuko (melžiu žindamą karvę) Ktk. Greitai ji iškepsianti puikaus krekeno, nuvogusi dalį pirmapienio nuo veršiuko J.Balt.
| prk.: Dirbau kaip vagis, nu lytaus dieną nuvõgdamas Ub. Gi nakties nùvagiam po truputį ir apsidirbam Srv. Šitaip dar galima nuvogti šiek tiek laiko ir pabūti nuščiuvusiame ore J.Ap. Nuo pietų pertraukos nuvogusi pusvalandį, galėtų pamezgėti rytoj V.Bub. Muno širdis nevienodai muša, nùvaga vieną mušimą Vkš.
ǁ nusukti: Mun tris rublius nùvogė, kumet už darbą mokėjo Vkš. Nedemoka, vis nùvaga nu biedno žmogaus Krš. Blogai valgyti yr, tura būti, gaspadinė nùvaga Rt.
| Nuog bobos nuvõgs [meistrai], paims dagiau – apie mašiną nepranti Drsk.
ǁ intr. tolydžio savintis dalį iš patikėtų gėrybių (parduodant į šalį), vagišiauti: Vaikas linkęs nuvõgt Mrj. Manai, kad viršaitis tai šventas, nenùvagia? Ds. Namą jis pasistatė, matyt, gerai nùvagia Snt. Kap visi nùvagia, baisu vyzdėt: nùvagia ir parduodinėja Drsk. Tie visi laiko šmotą gyvolių – ir nùvaga Sd. Lietuvai reikia kapitalo – ne nuvogto iš metalų ir naftos ar suklastoto, bet švaraus, uždirbto sąžiningu darbu sp.
4. tr. smarkiai apvogti (žmogų): Vagis nùvogė jį J. Nùvogė tėvus vagys Vn. Muni nùvogė dideliai Štk.
ǁ refl. tr. prk. nuskurdinti, nuskriausti save (dvasiškai ar fiziškai): Jie nusivagia save patys, Dievo ir jo karalystės srš.
ǁ refl. nuskursti išvagiant: Baisinės skolos to tarybinio [ūkio] liko, visai buvo nusišliaužę, nusivõgę Brš. Nusi̇̀vogė tokia valstybė, sužuvo Krš.
| prk.: Visos šitokios palaimos neprisivertę jaunieji nusivagia, kurie per beprotystę ir griekus tankiai savo gyvastį patrumpina prš.
5. tr. išvogti, išplėšti (patalpą): Võk, dvarą nenuvõgsi Jd. Kada buvo magazinas, ale nùvogė. Kap nùvogė, tai išvedė iš čia magaziną Dv.
6. refl. slapta nuslinkti (kur): Jie rūko nuo manęs nusivõgę Srj. Kas iš to, jeigu prasmuks, jeigu į Ginvylius nusivogs? A.Rūt.
7. tr. prk. mezgant numažinti eilėse akių skaičių, suimti: Nùvagiu nùvagiu po akį ir užbaigiu Ant. Reikė daug akių nuvõgt Dglš.
pavõgti, pàvagia (pàvogia LzŽ, -sta LKKXIV203(Zt)), pàvogė K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; SD1187, R395, MŽ532, S.Dauk, Sut, N, M, L, LL226,263
1. intr. pasisavinti svetimą turtą: Pavõgsiat – rankas sutrauks, akimis apjaksiat (gąsdina tėvai vaikus) Yl. Maišeliuose Mikšėnas toks buvo, tai jeigu nepàvagia, tai serga Gdr. Katras dirba, tas i tura, o katras nora pavõgti, tas nėko netura Šts. Ans nespjovė pavõgti, jug reik i pavalgyti Sd. Pavõgt labai gerai, o kai reikia baudą mokėt – blogai Pmp.
^ Apsiriko, ne pavogė, tik svetimą paėmė, o savo nepaliko KrvP(Vlk). Gerai pavõgsi – pirkti nereiks, užmuš – mirti nereiks Vgr. Dirbk procavok, pasitaikė – tai pavõk, jei bijosi grieko, neturėsi nieko Ūd. Kad pàvagi, mokėk ir pakavot Ds. Nėr geriau, kaip pavogsi̇̀, nėr blogiau, kaip papulsi Gdr. Kam pavogė, tam devynios mįslės, o kas pavogė, tas vienas žino LTR(Vdk). Vagiui viena nuodėmė, o kam pavogė – šimtas J.Jabl.
2. intr. kurį laiką vogti: Naktį pavõgs, ė dieną pamiegos [kolūkyje] Dglš.
3. tr. Vž, Kl, Žlb, Tl, Klm, Slm, Trgn, Tvr, Dv, Rod, Mrc, Srj, Dg, Iš, Rmš, PnmŽ neteisėtai, slapta ką nors paimti: Jug gėda didžiausioji, ka kas ką pavõgtum Sd. Ką esi pavõgęs, reik pasakyti kuneguo – eini išpažintį Akm. Iš bažnyčios žmogus išeina biškį geresnis, mažiau ką bepàvaga End. Jei anam neduoda, ans pàvaga, nėr nė kokios bėdos Yl. Jei ką pažadėsi ir neduosi, tai ką ir pàvogta Šmn. Nei aš jos išlojojau, nei pàvogiau ką, ko ana manęs bijo sustikt? Klt. Blogi žmonės visa vagia: arklį pàvagia, pinigus dapilnioja Grv. Neprietelių visokių būna: kas pàvagia, kas atima, kas sugadina kieno kokį daiktą Lš. Seniau buvo cigonai, any arklį pàvogė Ker. Liuob anie (čigonai) pavõgs, veizėk, a vištą, a ką tujau Jdr. Bernai pavõgdavo tą burokų rūgštį, nugerdavo uzbonais Kri. Reikėjo mun stogą kloti, pàvogiau miško Pln. Tai vienas kitas man sakė: jei galėsi ką pavõgti, tai galėsi gyvętis Plšk. Iš kur pavõgsi pinigų maišą ūkei, reiks dirbt Plv. Pavõgdavęs jos drabužius, išnešdavęs ir pragerdavęs Vdžg. Any trys buvo ir pàvogė sviestą Nmč. Pàvagia, žinai, nuo tėvų, pàvagia grūdų, nuneša žydu[i], pusdykiai ataduoda – gauna arielkos Jdp. Nusimezgei [pirštines], tai tuoj ir pavõgs, ir pagriebs tuoj megztą, o šitą siūtą tai negreit pagriebia Kp. Aštuonelis metus davė až karvę pàvogtą Pls. Vienas veža su mašina pavõgęs, tam nieko, o kitas ir adatą pavõgęs į kalėjimą sėda Jrb. Pàvagi buroką ir drebėk! Ėr. Pàvogė arklį, dabok, nieko i nebus Klt. Kiek tu pavõgęs užmokėsi, atduosi ir dar dadėsi Sn. Sugalvojo du vaikėzai, kaip apgauti žydelį – jau anam pavõgti arklį Yl. Norė[jo] kumeliuko pavõgt nuo kakos Švnč. Malės malės apie lašką i pàvogė iš pagalvės pinigus Klt. Prisisalėjo i pàvogė [grėblį] Aln. Jis pàvogė kaiminkos lašinius i pakavojo kur terp kūlynų LKT245(Pkr). Būdavo, arklį pàvagia ir dui raitas miškan Krs. Pàvogei ratus, tai važiuok, kam užkėlei [ant jaujos] Grz. Par tą naktį i pàvaga a penkias karves ir arklį Lž. Arklį atėmė, karves vogtinai pàvogė Skd. Lašiniokai pàvogta mūsų Mlt. Bagoto gabaluką lašinių pavõgtų, jam maža zgūba būtų, o biednam ir trupinukas – zgūba Lš. Pavogti̇̀ miške beržai buvo JnšM. Ineita pirkion i pàvogta pinigai Dglš. An galo pàvogė skarą, didelę, gėlėtą PnmR. Cigonai ma[no] sūnaus net aštuonis šimtus buvo pavõgę Eiš. Kailinaičius pàvogė ant rinkos J. Tokį puikį gerą arklį pàvogė, ka baimė! Žd. Karvę ka pàvogė, ana vėl rėkė rėkė atbėgusi pas mamą Sd. Naktį toks alasas pakilna: pavogė vienos batus, kitas vėl rėka LKT111(Kltn). Nuo čigonų tai ažsikiši duris, tai neleidi, arba kad ir leidi, tuoj par akis negi pavõgs? Plvn. Čigonai vištas pàvogė – pasiėmę šaltyšių eina krėst! Šk. Pàvagia lankus, reikia naujus pirkt Dgč. An nakties arklius geležiniais pančiais pančiojom, kad kas nepavõgt LzŽ. In nakties mergos gulia gi tę (prie audeklų), kad nepavõgtų kas LKT359(Ktv). Išdžioviau išdžioviau rūbus, daboju – nėr, pavõgta Klt. Visos bulbos pàvogta Aln. Ji atsakė, kad pavogė vištą, suvalgė ją, i už to tos plunksnos išaugo ant viso kūno LMD(Rm). Važiuojam, sako, aveles pavogt: pavogsim i turėsim mėsos LTR(Žsl). Tas Binza (šuo) nešti pradėjo tam vilkui meisos ir kaulų, pavogdamas nuog kukoriaus S.Dauk. Katę reikia pavogti, tai būna labai gera katė: peles gaudo, žiurkes pjauja LTR(Rs). Jis, būdavo, arklius užrakina su štoba, kad nepavõgtų (ps.) Upt. Jeigu tu toks gudrus, tai šią naktį pavok iš tvarto mano kumelį LTR(Pnd). Ateina pietūs, nėr duonos, pavogtà duona ta (ps.) Ign. An tos obelės augdavo auksiniai obeliukai, bet kasnakt po vieną pavogdavo LMD(Krkn). Jei kas davė gėlių ar daržovių augliuką, tai nors centą sumokėk ar pavõk Dgč. Jeigu varna kvarkia an tvarto, tai arklys arba dvės, arba jį pavogs LTR(Slk). Jiem dviem begeriant, šis išėjęs pàvogė tam seniui tą ožką ir nusivedęs į rugius išjuodino tą ožką po visam ir vedėsi į turgų SchL128. Pavõk žmogiep tus veršius (ps.) Lz. Kad Dočys ar Jons Mikolui pàvagia stungį, ar kad Jekė, ką neviežlybai panorėjus, su klasta slaptoms Katrynos atima ražą, tai jau didis grieks; ne, taip užsigeisti netinka K.Donel. Gerai pavogęs, kaip dovenotas, – patylėjęs juokėsi vyras Žem. Vagys pavogė tėtei tiesiog iš kūtės arklį J.Sav. Žemė vis žemė – nei jos pavogs, nei ji sudegs A.Mišk. Jei kurį [prisakymą] pažeidei žodžiais ir darbais, jei ką pavogei, užtrukai, pagadinai ir iškadą padarei Vln29. Jei kas pavogs jautį alba avį ir pamuš alba parduos tą, tasai tur penkis jaučius užu vieną jautį ataduoti ir keturias avis užu vieną avį BB2Moz22,1. Vagis noteit, tiektai idant pavogtų̃ ir užmuštų ir užnovytų DP246. Ir kaip vagis, kad avį pavagia, nuplėšia nuog jos žymę viešpaties jos tikro ir pažymina ją savo žyme, idant viešpatis pirmasis nepažintųs daugesn josp DP246. Kita yra pavogt kapą grašių, kita – dešimtį SPI148. Rinkit sau skarbus danguj, kame negadina jų nei kandys, nei rūdys ir kur neiškasa vagiai ir nepavogt Ch1Mt6,20. Kurs pavogė ką iš daiktų bažnyčios, tai, ką paėmė, teatiduoda P.
| Ir varnai pulkais žąsyčius pàvogė mūsų K.Donel. Vanagas pàvogė vištą Klp. Nebuvo abejonių, kad jį (kumpį) bus pavogęs koks žvėris iš sandėliuko Mš. I veršį pamaitinu, i da bemaž po dešimtį [litrų pieno] pàvagu (melžiu žindamą karvę) End. Mūs ta kalba – vienas žodis iš Latvijos gal pavõgtas, kitas vėl… RdN.
| prk.: Mes vis galūnes pàvagiam (nukandame, patrumpiname), ka kalbam Šln. Kai rašau laiškus, tai vis vieną raidę pàvagiu Snt. Kai be akinių, i pàvogiau vieną raidę Bsg. Penkius metus možna pavõgt (atrodo penkeriais metais jaunesnė) Aln. Skaičiau laisvalaikiu, daugiausia ilgais žiemos vakarais, pavogdama valandėlę nuo verpimo ar audimo rš. Kartais ji (meilė) nesiklausus ateina, kaip vagis pavagia sielos raktus ir šeimininkauja L.Dovyd. Žmogus, nu Dievo atsikreipdamas, prie savęs prisikreipė ir Dievui jo garbę pavogė brš. Nesa to meto, kurį turėtų ant garbės Dievo perleist, daug pàvagia DP340.
^ Ale gi atsiriekei duonos kaip pavõgęs (ploną riekę) Žl. Dreba rankos, kaip būčiau vištą pavogęs LTR(Grz). Nemiegok – pinigus pavõgs (sakoma dieną snaudžiančiam) Jrb. Pavogtas arklys kietas joti LTR(Vdk). Gudas pavogė, pas žydą surado TŽV600. Abu labu tokiu: ko vienas nepavogs, kitas nepaliks KrvP(Srj). Ant pavogtos kumelės negal drąsiai joti D.Pošk. Pavogė arklį, pridėk ir balną LTR(Krž). Kada arklį pavogs, tada tvartą rakis Al. Arklius pavogus, vėlu rakinti kūtę PPr166. Tą vasarą kaip vagis pavaga (greitai praeina) Šts. Mokslas yr didžiausis turtas, gal sakyti: nė tau vagis ano pavõgs, nė gaisras sunaikys Sd. Prieteliai pavaga laiką VP39.
pavagiamai̇̃ adv.: Skarelių nebuvo pavagamai̇̃, t. y. negalėjo pavõgti J. Kad nebuvo pavagiamai̇̃ padėta, tai nepavogė Gr.
pavogtinai̇̃
| refl. tr. K: Dėl tavęs aš neisu akių plikti, paimk ir pasivõk pati Krš. Vienas kitas pasvõgę visus turtus laiko Drsk. Vienas nupjovė tą šienelį, o kitas pasi̇̀vogė, atavežė už kluono ir padžiovė Aps. Vyras drąsus, pasi̇̀vogė arklį Sn. Daržovių pasi̇̀vogė nuo lauko DŽ1. Anie pasivõgs i neš mainyti Als. Jis nenori dirbt, nemanyk, jam geriau pasivõgt ką Jrb. Kas duoda neduoda cigonei ko, o kitą kartą ana ir pasi̇̀vagia Šr. Jeigu nieko negavai pasivõgt, tai nors akmenį įsidėk ant kišenę (juok.) Pšl. Aš pas mergaites pasivõgdamas čeverykus eidavau Rd. Iš vyro pasi̇̀vagia pinigų ir važiuoja girtuokliaut Krs.
^ Ką čia atnešei kaip pasivõgus (mažai) valgyt? Všk. Tai ką tu tę lyg pasivõgęs (atsiskyręs) [valgai]? Snt.
ǁ Mlt juokais (ppr. per vestuves) pasisavinti: Veselnykai pàvagia arielkos Ut. Pajauniai pàvagia vištą ar ką kitą Bgs. Navat šunį iš būdos ir tą pàvagia (per vestuves) Všt. Sėdėjau papečy, saugojau, bijojau, kad vištų šitų nepavõgt [per sesers vestuves] Aln.
ǁ BPI402, Ch1Mt27,64, Vkš pagrobti (žmogų): Ana neleidė, tai brolis mane pàvogė per langą Btrm. Aš taũ, sako, vis tiek paimsiu, ar vogte pavogsiù (vis tiek vesiu) Plvn. Vėl koki ten motriška vaiką turėjo pasidėjusi, ta laumė tą vaiką pàvogė Šv. Velnias pavogęs Perkūno dukterį ir už tai Perkūnas į jį trenkia LTR. Senelė sako [karalaitei]: – Žinau, tavo vyrą pavogė ragana LMD(Žg). Na, ir dabar apsidžiaugė: paėmė, pavogė tai meškai tą vaiką ir neša namo DvP72. Žeme žeme, tu juoda žeme, kam tu pàvogei mano mamelę (rd.) Tt. Motina, Elzė Simutienė, kelis kartus kėsinosi savo vaiką atsiimti, vieną kartą net vogtinai pavogė I.Simon. Jei kas žmogų pavogs ir parduos, kaip jampi bus rastas, tam smertimi numirti BB2Moz21,16. Liepk sergėt grabą net ik trečiai dienai, idant kaip noteitų mokytiniai jo ir nepavogtų̃ jo ir tartų žmonėmus, jog kėlės iž mirusių DP180.
| Eidavo darban ir nešdavos vaiką gubon, tai vilkas buvo pavõgęs vieną vaiką, išsinešęs miškan ir nepapjovė, auklėjo Rk. Dabar anoji, kuri atadavus ir pašventus kūną ir dūšią savą pačiam V. Dievui per apžadėjimą mergystės arba čystatos, vėl pavogus jį Viešpati Dievui ataduost vėl kūną savą smertelnamui žmogui, o velinui dūšią DP565.
^ Vienas vaikas tai kai pàvogtas Btr. Nebėr žmogaus – kaip vagis pàvogė Krš. Numirė žmogus – kap kas būt pavõgęs Rdm. Ale gi, Dieve, tą Gliaudelienę kaip vogte pàvogė! (staiga mirė) Slm. Nesrąžyk, ba da pavõgs kas (juok.) Ut. Mergšės mano turis už manę, kad nepavõgtų (juok.) Sn.
| refl. tr.: Girdžiu, kad iš kito svieto karaliaus dukteris smakai pasivogę LMD(Žg).
ǁ juokais pagrobti (jaunąją per vestuves): Jaunoją pàvagia kartais kviesliai Kp. Jaunąją pavõgdavo – ieškot reik, išpirkt reik Škt. Jaunąją tik vienose vestuvėse pasitaikė, ka buvo pavõgę Tl. Jaunąją pàvaga i išneša į kitą palocių Akm. Cigonai pasirėdę, nuotekos pavõgt nori, o šiti neduoda Dg.
4. nutaikius progą išvežti (šieną, javus): Porą kupečių [šieno] iš paties Dievo pàvogiau Snt. Pàvagiam kokį gabaliuką šieno, o kitą ir sulija Srj. Alponas da i vežimelio šieno nepàvogė iš lietaus Dglš.
| refl.: Pasivogdami̇̀ pasivogdami̇̀ [šieną vežėm]: vieną dieną švystelėjo [saulė], jei suspėjai, tai gerai Erž. Šįmet mažu bus tep kap pernai – tik pasivagiant galėsit javus valyt, niekad ilgesnės nebus pagados Gs.
ǁ bent kiek paimti, suvokti, sudoroti: Kiek te man vienai reikia: krūmelį [bulvių] pàvagiu, ir gana Slk. Pavogdami̇̀ šitą duoną (neprinokusių rugių varpų) valgom Klt.
5. tr. Ktk mezgant pamažinti eilėse akių skaičių, suimti: Nemegzk patamsy, da akį pavogsi̇̀ Sdk. Tris [akis] pàvagiu, tris pridedu [megzdama] Žl. Čia tavo akis pàvogta, bus tinkle skylė Lel.
6. refl. Dr, Snt, Kr pasislėpti: Atlėkė pasvõgus, inlindo an galų pirštų ir vėl išlėkė Pv. Pasivogdamà nuo vyro vaikui nešdavo Mšk. Būdavo, pasvõgę i Vidiškėsan spaviedin nueinam Dglš. Mes tai pasi̇̀vagiam nuo tėvelių, neduoda, mes vogčiom pavalgom (per gavėnią) Aln. Kazytė jau nebedrįso pasivogusi atlėkti I.Šein. Neleidžia, tai pasvõgę špikuliuja Švnč. Pasvogdami̇̀ išrinks uogas Klt. Pasvõgę kur dėlioja vištos – nerandu kiaušinių Klt.
ǁ slapta prisiartinti, prisėlinti: Vilkas krūmeliais pàsvogia ir ateina [avių nešt] Arm.
ǁ N slapta dingti, išeiti, išsėlinti: Einam iš kuokynės, anas jau lydi mane, aš paimu i pasi̇̀vagiu Ad. Kodėl slapta pabėgai ir pasivogei ir man nesakeisi CII931.
◊ ši̇̀rdį pavõgti nepasisakyti, nuslėpti (nuo ko savo ketinimus): Šitaipo pavogė Jokūbas Labanui Sirijoje širdį tame, jog jam nepasakė save bėgantį BB1Moz31,20. Ką tu padarei, jog tu mano širdį pavogei ir mano dukteres nuboginai BB1Moz31,26.
žẽmė pavõgs mirsi: Jei teip prastai valgysi, tave žẽmė pavõgs Vdš. Nieko nedirbk, ba ir teip žẽmė greit pavõgs Ign.
papavõgti, papàvagia, papàvogė (dial.) tr. pavogti: Papavogė bobų divonus Str.
pérvogti
1. žr. įvogti 1: Jei pérvogs sėklą, taũ (= tai jau) javo nebus Lp. Kai pervagia [vaisius], tai medelis nusgąsta LTR(Lš).
2. refl. slapta pereiti, persikelti: Būtum pérsivogę per sieną Lp. Žmonės spjaudėsi, bet mokėjo [už važiavimą per tiltą]: Neris ne Naktekė kokia, nepersivogsi per ją su vežėčiomis J.Balt.
pravõgti, pràvagia, pràvogė
1. tr. Vlkv iššvaistyti (patikėtą turtą), vagiant nuskurdinti: Visa vagia ir nepràvagia, labai bagota valstybė Ml.
2. refl. Š, NdŽ, Grv pasidaryti vagimi, dažnai vogti: Ale jis, nebagas, pasgadino – pràsvogė Lp. Prasi̇̀vogė žmona, i atstatė nuo darbo Dglš. Geras iš jo mokinys, ale pràsvogė ir išvijo iš škalos Arm. Republikonų prasivogusius viršininkus pastarų gadynių atskirs į vieną kaimą V.Piet.
^ Negali akim padabot an žmogų, kai prasvogęs Prng. Ko tu eini kap prasvõgęs Arm.
3. refl. Š, BŽ447, Ser, NdŽ slapta kur pralįsti, prasmukti: Juk galėtų tylom prasivogti valgomajin I.Šein.
| Tik tame ežero pakrašty, kur prasivagia mažas sraunus upelis, blyksi vanduo sp.
privõgti, pri̇̀vagia, pri̇̀vogė tr.
1. D.Pošk, S.Dauk, LL95,96, NdŽ, DŽ1, Jrb, Bn vagiant, svetimą imant daug ko įgyti: Šitiek [turto] tai jau neužbuvo, tik pri̇̀vogė Kpč. Prỹvagi, ka skrybėliu nešioji (nedaug) Pj. Privõgs medžių, užsvadins an vežimo, i važiuoji pas žydą Krš. Ot vilnelių pri̇̀vogė iš kalkozo daug! Dglš.
^ Kad savo neturėsta, kito neprivogsta LTR(Slk).
| refl. tr. D.Pošk, KŽ, Lk, Akm: Klijonkų visokių te [čigonų] prisi̇̀vogta, ka neperlytų: tai te (vežime) vaikai gi guli Kp. Pri̇̀svogia linų –audžia Pls. Anie prisivõgs i antram neš mainyti Als.
^ Gero vakar prisivogė, tai šiandien šventu dedas KrvP(Ss).
ǁ refl. nuolat vogti: Meta po budelių [iš darbo], kurs prisivõgęs Krž. Kad nebūt prisvõgę, nesėdėtųbi turmoj LzŽ. Toks prisivõgęs žydas buvo didliai pininguotas Sd. O, senasai pirminykas kiek turėjo prisivõgęs, ka jį perkūnas! Sml. Vogčiojo, turėjo šio to, visam amžiuo neprisivõgsi Krš. Laikraščiai rašo, ką visa valdžia prisvõgus Rtn. Ale beje tu vis kytriai prisivõgti mokėjai, todėl ir vartai tavę dar niekados nenutvėrė K.Donel.
2. NdŽ, Bsg, Kp, Dbk vagiant pridurti (kiek trūksta): Dirbu, biškelį privagiu ir pragyvenu Pšl.
^ Dirbk, storok, ko trūksta – privõk Msn.
| refl.: Pabrike jei algos negauni, prisi̇̀vagi kiek, o mokytojuo kas? Krš.
3. refl. NdŽ pritykinti, prisėlinti.
×razvõgti, ràzvagia, ràzvogė (hibr.) tr. išvogti: Ràzvogė, velniai, viską Ad. Reikia – paims [iš parduotuvės], tik, kad nerazvogtum̃, žiūri Pb.
suvõgti, sùvagia, sùvogė tr.
1. Sut, N, L, Rtr, NdŽ, DŽ1 vagiant sukaupti: Daug vagičnų daiktų sùvagia J. Sùvaga [supirkėjai] svorį, užrašo kokio žmogaus vardu i susirenka piningus Rdn. Sùvagia arklius ir į kitą pusę (į Vokietiją) atiduoda Grd. Velnias per tarną pasakė klebonui, kad viską kunigėlis suvogė ir į savo ryšulius susikišė LTR(Pšl). Anie (plėšikai) akarot po tuo pačiu medžiu pasisėdo sùvogtus pinigus tarp savę dalytis Jrk47-48. Juk namas pastatytas iš suplėštų, iš suvogtų daiktų ir medžiagos, iš sumeluotų lėšų I.Simon.
^ Suvogtas lobis neskelsa brš.
| refl. tr.: Susi̇̀vogė miltų, bulbių i mito Pj. Griebė viską, pirko, dvarus ne vienas susi̇̀vogė Brš. Vogė vogė, o nėko nesusi̇̀vogė – tik nešlovę! Krš. Taipgi po tam, krūvelę viežlybai susivõgę, į arčiausį miestą tuo parduot nukeliaujam K.Donel. Daug tabako tavorų susivogė ir pabėgo neišpažinti Kel1932,28.
| prk.: Rusai visas tautas susivõgę b[uv]o Gs.
ǁ vagiant nurinkti (iš visur, visų): Sùvogė naktim tuos lavonus, o teip tai būt išvežę miestan Krs.
| refl. tr. K.
ǁ juokaujant paimti, nusinešti: Ryte sùvogė visą apsiavimą (vestuvėse) Klt.
2. Pc, Graž išvogti (ppr. daugeliui vagiant): Tę užtektų to maisto tose prieglaudose, ale sùvagia Plv. Jeigu kaimynai nesuvõgs, šiemet turėsme šieno Rm. Nė nekasim tų durpų: pernai mūs daug sùvogė Gs.
3. mezgant sumažinti eilėse akių skaičių, suimti: Pradžioj sùvogiau kelias akis, paskui uždėjau Ktk.
užvõgti, ùžvagia, ùžvogė
1. intr. vagiant įsigyti: Vagia visur, kad tik užvõgt iž žmogaus Drsk.
| refl. tr.: Užsi̇̀vogė ne vienas i numus, i mašinelę Krš.
ǁ užsiimti vagystėmis, vagišiauti: Ùžvagia ir ižgeria – tokis bernas Drsk. Gal jiej kur ùžvagia, kad tiek daug turi? Prl.
2. tr. NdŽ, LKT370(Nmn), Kb, Azr, Sn pavogti: Cigonas be šito negali, jau jis turi ką užvõgt Dg. Užvõgs, eis kitan turgun ir parduodinės Drsk. Jei ùžvogė ką jau daug, tai patupdė Srj. Metęs [vagis] lašinių šuniuo (dat. sing.) ir ùžvogė visus lašinius Drsk. Kap pasdeda [barankas], tai ùžvagia jai, o kai bus suvertos, tai neužvõgs Ndz. Boba mislina, bus marti užvõgus pinigus DrskŽ. Sūnus ùžvogė tėvo mašiną ir nuvažiavo vestuvėj Kb. Tada visi stebėjos iš to gražaus divono ir sakė, kad Jonas kur užvogė LMD(Prl). Karalaitė sumislino tą žiedą užvogt LTR(Lp). Užvogę maišą rugių, atnešė sūnus su bernu ir pastatė jį tvarte, kol pataikins progą nugabenti jį kur kitur V.Krėv.
| refl. tr. prk.: Ledva tą vieną vaiką užsi̇̀vogiau (pasigimdžiau) – kai vogtas DrskŽ.
ǁ (žmogų) pagrobti: Kada išplaukė, iš visko suprato Petras, kad tai vagys, turi užvogę tris panas LTR(Lp). Uogauna uogauna, pareina, – kad nėra broliuko. Užvogtas broliukas LTR(Kb).
3. refl. SD430, Sut, Lš užsislėpti: Vis užsivõgę nuog mūs kupčiavojot! Lp. Tada (iki 1940 m.) galėjai užsivõgęs Lietuvon nueit DrskŽ. Nežinojo nes, jog užsivogė kas and jo iš užpakalies miesto ChJoz8,14.
Lietuvių kalbos žodynas
daturė́ti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
turė́ti, tùri (tùria Sdk, Pl, Rk, Ob), -ė́jo K, Rtr, Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; SD177,79, SD141,182, R187, MŽ248, Sut, N, M, LL87, L
I. laikymui, laikymuisi žymėti.
1. tr. SD1183, MitV163(WP237), Sut, I, M, Š, NdŽ, Gs, Pun, Ūd, Gg, Žl nusitvėrus, įsitvėrus, užsidėjus laikyti: Kalavijas abišaliai aštras, viena ranka turimas SD239. Visa sauja paišelį vaikas tùri Klt. Lazdyno vytelę dvišaką sulenki ir šiteip turi̇̀ su rankom Jdp. Paregėjau, kad jis turi raktą rankon Mrc. Baltajam krėsle sėdėsi, sidabro raktelius turėsi LLDII96. Kas mietą turė́jo, mietą pametė, kas turė́jo šiaudų grįžtę, tą pametė Varn. Su dalgelėm – viena ranka kerti, o kitoj rankoj turi̇̀ grėbliuką Alz. Jam (vyrui) vienam turė́t abu vaikai labai nenarava [supantis], tai vienas vieną, kitas kitą tùria Slm. Mažą vaiką tùria ant rankų Grnk. Ana tùria vaiką in rankų Dv. Aš neturiu kas turėt in rankų KlbIV81(Mlk). Pristigo rodos ana su šituo vaiku: i in rankų turė[jo], i paguldžius Klt. Tuoj davė vyrui žinią, anas atbėgo, mato – stovi visi šitie (broliai) kai ąžuolai, vaikiukus in rankos turi LTR(Trgn). Tùra sūnelį in rankelę, kai rūtų kvietkelę (d.) Cs. Negaliu stovėti, su tavim kalbėti, sunkus mano našulelis in pečių turėti LMD(Tvr). Turė́siam ant rankoms tus vainikus Šts. Ans tų piningų nepaleido, turė́jo ranko[je] suspaudęs Trk. Ana tùri dantỹs nẽką (kažką, brus. нèштa) LKKXI175(Zt). Daugiau (paskiau) reikia plūkt tą liną rankoj tùriant Grnk. Viena ranka turi̇̀ rūbą, o kita suki Pnm. Vaikas pasdarė toks abuojas – kad duos, ką tùri rankose Slk. Tavi vaikai pašals, po krūmeliu sėdėdamu, lustą duonos turė́damu (d.) Lz. Turi rankoje šilkų skepetėlę, nori surištie broleliui galvelę LTR(Krok). Nė jis moka artie, nė šienelį pjautie, nė plieno dalgelį rankelė[je] turėtie LTR(Rmš). Kardelį ranko[je] turė́jo [brolelis], su seserėle kalbėjo JD877. Neišmano man rankelės kaip kardelis turėti LTR(Čb). Kiaunių kepurę dėvėjo [brolelis], kardelį rankoj turė́jo DrskD69. Seselė krėsle sėdėjo, zylutę rankoj turėjo. Seselė balta raudona, zylutė graži geltona LTR(Nm). Aš ta lazda (paraštėje ramčiu), kurią mano rankoje turiu, vandenį ištiksiu, kursai stovėje (paraštėje upėje) yra BB2Moz7,17. Nesa teipajag urėdas yra visų krikščionių turėt lempas degančias arba žvakes uždegtas rankose savose ir išeit prieš apžieduotinį DP568.
^ Ką rankoj turi̇̀, žinai, kad tavo Jnš. Kalbėk ir akminį ranko[je] turėk S.Dauk. Su juo kalbėk ir pagalį rankoj turė́k Trgn, Pg. Su taũ kalba ir špygą kešenėj tùri Šmn. Du tùria, du duria, du nepasiekia (duoną minko) Mžš.
| refl. tr. SD1183, Sut: Statai gi žemėn, kam turies an save [kibirus] Ad. Tėveliui sopėj vėderiukas – vis tùris až kriūtinės Ad. Į vieną ranką jis tùras pyrago gabalą, į antrą ranką jis tura rykštę LKT169(Šlu). Atskiesi [linų] saują i turė́sys, ka mašina neitum tušti Kl. Su viena ranka suksi, o su antra tą siūlą turė́sys iš gijės Kl. Tos kūmos, kur gaus turė́ties [kūdikį], tura būti garbingos giminės Prk. Visų pirmu ejo vyriškiejai giedodamys, paskiaus – motriškosios, visi turėjos rankose uždegtas vaško žvakes, iš numų atneštas M.Valanč.
^ Su ponu rokuokis ir akmenį rankoj turėkis Žem.
ǁ rankom suėmus laikyti, prilaikyti, valdyti (plūgą, žagrę): Rankutės ranka turė́t Šlčn. Plūgo rankelės rankom turė́t Gdr. Vienas vadžiojam jaučius, kitas tùrim žagrę Dv. Už rankenų turi̇̀ i apari [bulves] su tuo žuobriu Krk. Išsikasė mede eglelę su šaknimi, kad būt turė́t rankom Dv. O žagrės niekas netùri, pati aria Srj. Nu tai tada tep tùria rankom ir aria Vvs. Žmogus tùri, jaučiai tęsia ir aria Rud. Reikėdavo [arklus] ant rankų turė́t, pečiai skaudėdavo vakarais Sk.
| Tu rankoj mano jaučių vadeles turi B.Braz.
^ Du turi, du duri, šešios akys, trys rūros (artojas, du jaučiai, du noragai) LTR.
ǁ prilaikyti, kad nesusmuktų, nenupultų: Neturė́k, jau pats (vaikas) eis Pv. Tave [, vaike,] turiù – nenupulsi Drsk. Turė́k gerai maišą, kad grūdai nebirėtų Vžns. Žarnos vieną galą tùri ir pripučia Dgp. Nusbodo man berneliui ant žirgo sėdėti, balnelis turėti LTR(Mrc).
2. tr. OG364, Vrn, Rk suėmus tvirtai laikyti, kad nepabėgtų, neištrūktų, nesujudėtų: Turė́k, kad nepabėgtum J. Kad suėmei, tai ir turė́k, nepaleisk Sld. Turė́k drūčiau, ištruks, nesugausi Glv. Arkliai eina labai smarkiai, tik turė́k, kad neištrūktų Žl. Arklį tai ant vadžių turi̇̀, o jautį tai teip – su jungu LKT190(Šk). Turė́k avį, aš lenciūgą atnešiu Pnd. Až rago tùri nusitvėręs karvę Klt. Paturėk karvę, aš pakratysiu, turė́k stipriau Rgv. Ot turė́jo, nė pajudėt negalėjo Vlk. Nuejom kambarin, pašokom, už rankos tùri, neleidžia Srj. Teip sutvarkysma: dvi turė́sma, viena leisma (mušim) [neklusnų vaiką], nieko, be diržo nieko anam nepadarysi End. Net pirštai balti, kaip sumygęs tùria Ob. Stovi bernas lankoj, turi žirgelį rankoj LTR(Švnč). Ožys turi vilką, avinas pasibėgėjęs nuo suolo muša LMD(Rz). Bet vyrai, kurie Jėzų turėjo, apjuokė jį, spjaudydami ing jo veidą BPI374.
| prk.: Sumygo až kojos i tùri [mėšlungis] Švnč. Turbūt ta gripa muni tùra Plng.
^ Nelauk, kol du turės, o trečias krės Pnd. Karvę až ragų tùri, o kitas melžia Antr.
ǁ sustabdyti bėgantį, neleisti pabėgti: Turė́k, turė́k, kad nepabėgtų Skd. Atsiveja keturi vyrai ir rėkia: – Turė́kit vagį! Ėr. Visi tuoj – šeškus, šeškus, turėt, o tas čiukšt ir išlekia Kp.
| prk.: Kaip lapė ana yra, tik jau turė́kiat aną Trk. Tik rankas ažėmęs tùri (nepadeda dirbti) Švnč.
| refl. prk.: Kitą troškumas lobio tùris saituose ir neprileidžia jo niekam gero daryt DP114.
ǁ neleisti išeiti, išvykti: Jo čia niekas nèturi Lp. Nieks tavęs čia netura, gali eiti, kur akys mato Vvr. Nors brangus tu man ir malonus, bet neturėsiu tavęs V.Krėv.
3. refl. tr., intr. Sdk, LTR(Bsg), Rgv, Ut, Slm, Bgs laikytis įsitvėrus, įsikibus už ko nors, kad neparvirstų, nenugriūtų: Jonukai, turė́kis manęs! Slv. Až trumpo galo sunku turė́tis Vj. Turė́tis nėr už ko Upn. Mum labai sunku turė́tis Grv. Turiúos lazda, kad nenugriūčia Dglš. Tùrisi ažu lazdos, ažu tvoros Dv. Tu imk, turė́kias, kad aš kelsuos, i tu kelkias Šts. Turė́kis, ba pargriūsi Pv. Mergšės mano tùris už manę, kad nepavogtų Sn. Moterėlė ir turintis led lieptus perėjo Grž. Arkliai buvo – tik turėkis! Ggr. Tik turė́kis ratuos, kap anas važiuoja Dglš. Turė́kis gerai į gardį įsikibęs, ka neiškristumi par kūlius važiuojant Slnt. Aš įsikabinęs karčių [arklio] turiúos stipriai Dj. Dabar aš virsiu arkliu, o tu užlipk an manęs ir turėkis LTR(Ds). Dėlė insikando dėsnon ir tùris, paskui druska ištrina, ir nupuola Dg. Ana (pelė) ir aukštielnyka įsikabinus nagelėm ir tùrias Ob. Viena ranka turiúos virvės, o kita kabinu medų ir valgau (ps.) Prng. Viena ranka obelies turėjos, antra paukštį griebė (ps.) Brž. Po tam tuojaus išėjo brolis jo, tas turėjosi ranka savo kulnį Esau BB1Moz25,26. Kaip girta tvoros turėdamosi klajoja brš.
| prk.: Turė́jaus turė́jaus do šitos žemės insistvėrus, reikia jau palikt Klt.
^ Turėkis kaip utis kailinių! Slnt. Turi̇́es [vaikino] kap až karnos Švnč. Tùris insistvėręs padalkų bobos, niekur nedirba Klt. Vieną [berną] už uodegos turėsi, an kito pasistiepus žiūrėsi LTR(Mrc).
4. refl. J, KŽ, Rgv tvirtai stovėti, laikytis, nenukristi: Do šito akinių kojelė drūtai tùris Klt. Va tinkas vargiai ar turė̃sis po lietaus Slm. Už bolkių tùrias, negriūva tos ardakilės Skrb. Užsuk [dangtelį], a tùrias gi?! Nesitùria Mžš. Teip nestiprai turė́jos, kaip anas ir neatsikišė, kaištis šitas Ant. Nestùri tvora, virs Drsk. Užlenk [vinis] iš apačių, tai pristraukus lenta ir tùrias Ndz. [Staklių ripelių] vidurys įpjautas, kad virvelės turė́tųs, kad nesliūkinėt Svn. Numai, kuriuose žmonės ir kunigaikščiai Filistinų bankietavojo, turėjos ant dvijų stulpų S.Stan.
ǁ Mžš ilgai tverti, gerai laikytis (ppr. apie drabužį, apavą): An manęs visa tùris: i kepurės, i skarelės Rod. Mano tiej ryzai nèsturi an kojų! Lp. Tiek sublogau dabar – Dievuliau Dievuliau: smunka sijonai visi, nebesitùri Mžš. Kolei turė́jos [sijonas], turė́jos, ė dabar až rozo pasdarė kap sietas Švnč. Šitas medinis [apavas], tiktai kad tùrias koja Skp.
| Ma nèsturi plaukai Vrn.
ǁ NdŽ kyburiuoti ant ko nors, laikytis: Obuoliukas da tùris, tùris koks in obeliūtės, nelekia Klt. Šiemet ant medžių lapai ilgai tùriasi Pc.
| Anas apslėjęs ledu i tùris, šitas sniegynas Švnč.
^ Aukštai stovi, silpnai turis, pats apšepęs, galiukas plikas (riešutas) LTR(Ar).
5. tr. Kbr būti atrama, remti, išlaikyti, palaikyti, sutvirtinti, sustiprinti: Kiek aš privaikščiojau, kap manę tos kojos tùri?! LKT401(Pls). Mane lazda neturė́j[o] Dv. Keturi čviekai turė̃s, užteks Slm. Jungas, ką vieną ir kitą veršį tùri Pb.
| prk.: Tik šitie dobilai i turė́jo karvelę Klt.
ǁ išlaikyti svorį: Šiandie gruodas tùri arklį Prng. Ledas da netùri, o jau čiaužo vaikai Ėr.
| Ir smėlis tùri kelią, ne tik žvyrius Ėr.
6. tr. LKKII206(Zt), Mlk, Str laikyti tam tikroje vietoje, būti padėtam kur: Turė[ja]u turė[ja]u tvarte višteles parvasar nuo varnų Klt. Tùra vištas atšlaiman Kr. Mažučiukai žąsiukai namie, lauke netùrim Kvr. Kiaules žmonės pirkioj tùri su paršiukais, kap paršiukai randas, – šalta gi Aps. Kur te bus riebus pienas raiste šitam karves tùriant Klt. Ažudare tùri [kiaules], kurgi prikratis Žl. Kai mes šunį turė́davom pririštą, tai mes prausdavom jį Ant. Vištas jau reikia te užtvertas turė́tie Aps. Bijo turėt arklio lauke naktį, kad par laukais nenulėkt Klt. Vis arklį turiu prie savęs Gdr. Jis tùria kumelę prie lovai prisirišęs, o paprašai – neduoda (juok.) Svn. Reikia balint [audeklus]: an saulės turė́t pavasarį i šutint Pb. Aš tebeturiù pas dukterį ir stakles, ir skietus Kp. Maišiuke turė́[ja]u [žolynus], dulkė neažejo in juos Švnč. O ana rūkė pypkę, didelę tokią, i turė́jo kišenė[je] tą pypkę Varn. Alkieriū[je] gulėjo ans, i visumet kerčio[je] turė́jo šakę Lnk. Tu puodą turė́k ant kelių LKT280(Ssk). Ją (švęstą duoną) inkiša palubėn ir tùri Lel. Ataduok žiedą, kur turi an rankos, tai galėsi pamatyt [brolį] LTR(Ds). Turė́siu po rankai raktus Smln. Ėsk, ką turi̇̀ po nosės! LKT74(Rdn). Ma[no] tėvulis klėty guli, po galvele raktą turi LTR(Asv). Oi kareivi, kareivėli, ką turėjai po galvele? LLDIII276(Kp). Tai seselės vainikelis, ant galvelės nešiotasis, ant kaselių turėtasis KlpD73. Nulaužusi (viršuje -ęs) lapą aliejaus turėjo tą burnoje (paraštėje nasruosa) savo BB1Moz8,11.
^ Ės neės, bile po snukiu turės LTR(Šn).
| refl. tr., intr.: Jau turis aketėj [vilko] uodega LTR(Slk). Ant ligonių rankas uždės ir gerai turėsisi VlnE74.
7. tr., intr. laikyti ką nors atsargai ar šiaip kokiam reikalui: Alijošių tùri piršto inspjovimui Užp. Kam anas (bulves) turė́t, sudigs, subus Žl. Kam te mazge turė́si pinigus, reikia išleist Klt. Turi̇̀ i turė́k, man tavo nereikia Klt. E, teturiẽ, lai! Tlž. Tùria par savę pagerai pinigų Č.
^ Lig švento Jurgio turėk ir ožkai NžR.
| refl. tr.: Testùry, atadavėm sūnienei antį Dglš. Tegul sau jis tùriasis, kad paėmė! LKT226(Plm). Tegu tùrisi tą lauką sau ant bambos Gž. Tùrytėtės sau visa ką – man nieko nereikia Dglš. Turė́kis tą savo rublį, ka tep gailini Pv. Te, turėkis savo pinigus, o aš turėsiu mano dainas Blv. Testa tùrisi, ką užsitarnavo Drsk. Jasinskis … atjema Poasupius su Serapiniškiais ir par dešimtį metų, niekam nieko nemokėdamas, turias M.Valanč. Turėkis juodai dienai LTR(Vdšk).
8. refl. būti kur padėtam, laikytis: Nelygiai pinigai tùris kešeniuj (vienas greitai išleidžia, kitas ne) Dglš. Nusipirkau skarikę: a susirgus, a kaip, i turė́sias Krš. Mum tai nesitùria [gėrimas] – tuoj išgeriam, kad tik yr Slm.
9. tr., intr. NdŽ laikyti ką, būti kokioje būklėje, padėtyje: Vis turė́davau palenkus šiteipos [koją], tai ilgai ilgai neištiesiau Rk. Gyvatę inleidžia butelin ir gyvą tùri Dgč. Galvą priglaudė prie manęs ir tùri (karvė, kurią ruošiamasi parduoti) Kvr. Antra pasakius, ir nesveik galvą žemyn nulenktą ilgai turėtie Sz. Drūtos šaknys aplink drėgną žemę apkėtę turi VoL353(Sv). Mes an suolo kojas surietę tùriam Dj. Yra visokių moterų, ka vyrus apglobę tùria Sdb.
| Jis, matyt, liežuvį turė́jo paleidęs Srj. Liepė jiems taip daryti, kaip jis turėjo sugalvojęs J.Balč. Dabar aš jau turiù sugalvojęs, kaip jom atsakyt Sb. Aš Dievą vis mislyje turiù, laikau KI53. Sakyk i sakyk kožną daiktą, in mislios turėk vis Klt. Kas ką pasako, minty kai kada turiù Pžrl. Jeigu aš pati būčiau ant mislios turėjus, būčiau pati džiūstančius grūdus prižiūrėjus Pkr. Jūs turite omeny žemiškus vargus, nepasisekimus, ašaras I.Simon.
| Ragana … turi saulę ažustojus BsPII305(Kp). Po kiek laiko norėjo lėkti gegutė, bet ji turėjo padėjus kiaušinių ir reikė vaikus perėti SI89. Mėtylius su degtine, su vandeniu apmerkę tur: ger nuo pilvo skaudėjimo Sln. Aš insileidus kito neturė́jau, buvau pavargus, miego norėjau DrskD26. Vienas (šuo) dantis iššiepęs tùri, ale nekanda Pv. Akis tùri nuleidęs, in žmogų nedaboja Klt. Plaukus susuktus turįs SD152. Žoles reikia sausai turė́t, kad nesupelėt Švnč. Po raktu visa ką turė́jom nuo jų Klt. Kur atsidust, kur neatsidusus, kada garai sulaikius turė́tie? (apie užkalbėjimą) Švnč.
| Kol Dievas turė̃s, tai musysi gyvent Btrm.
| prk.: Turė́kite garbėje gimdytojus jūsų, būkit jiemus paklusnumis DP66.
^ Vieną darbą dirbk, dešimt in mislią turėk LTR(Slk). Dieną ir naktį turi išplėtęs akis (langas) LTR.
10. tr. Prng, Jž, Jdp, Sb, Kp, Slč laikyti ką nors savo naudai, auginti, prižiūrėti: Gyveno seniau – arklyną, karvę tùri Ad. Tùri gyvulių, tùri karvių, žąsukių, vištų Klvr. Mes turė́jom lauką karvę Jon. Kap kas bagotesni, tai arklius ir jaučius tùri Eiš. Stambesni ūkinykai jaučius turė́davo Antr. Dvarą tų gyvolių turė́jo, i daržą tą laikė Vg. Vieną arklį ir dvi karves turėdavom Dgl. Dvi karves drūtas kaip meškas turė́jo Šmn. Karves tebetùriam abidvi Mžš. Dvi da karves turia, ale senę parduos Slm. Turė́jom karvukę, laikė dėl vaikų tėvas Kpč. Seniau i mas turėjom duolę (beragę) Ps. Džiaugiesi karvikę turė́damas, jei kiek paslenki Iš. Kas karves geras tùra, daug pieno tùra Krž. Vieną pačią karvę i du paršelius daba betùriav Yl. Karvelę tùri, pašaro netùri Žl. Tai tu jų (karvių) neturė́k, kad nepagali Klt. Ir jo arklys tùrima J.Jabl. Šešiuos turė́jom vieną arklį, i sodink kad nori [bulves] Klt. Dvejetą arklių turė́davo Vdn. Ka tùriav arklį, mama paliks karvę, jug vedu gyvensiav Plt. Savo arklio jau netùrim Drsk. Kumelius prie tėvui turė[ja]u Dglš. To arklio jis jau senai nebeturią̃s Krs. Jei neturi̇̀ arklių, tai eik pėsčias Sn. Kad gali, tai turė́k ir kiaulę, ir veršį Btrm. Katras daugiau turė́jo žemės, tai turė́jo ir veršių Dbg. Veršiai (jaučiai) bados, tai nereikia turė́t Pb. Paki kiaulines bulbytes supenėsiu, turė́siu [kiaulę] Klt. Geriau kiaulę turė́t negu šunį Brž. Paršelis yra, kap nieko neturė́tai, tai vėl negerai būt Dv. Avis dvi turiù su vaikais Trk. Kaip instaisė, tai tùri ir tùri aveles čionai Mlk. Turė́k turė́damas aveles, kai nėr kur riša Dglš. Ir kitas avis turiù, kuriuos ne ižg to gardo sančios DP206. Viena gyveno motera ir ožką turė́jo Kpr. Didžiai retai kur būdavo ožkų, aš ir turė́jau vienus metus Rsn. Nuvažiuoju – jis tùrįs bičių Ėr. Bičių turė́j[o] daug Lt. Aštuoniolika avilių bičių turė́jau, tai bent buvo medaus! Bsg. Jeigu aš turiù bitis ir kits tùria, tai bičiuliai Grz. Aš jau šunio neturė́čia: inkščia prie durim žiemą vasarą Aps. Kad nors šunį turė́tau, lengviau būt ganyt Žrm. Pirmiejai gyventojai, įsikurdamys į tą numą, turėjo sau pirmūsius bendrus: šunį ir gaidį TŽI99(S.Dauk). Turė́jau kiškį (triušį) – kopūstus labai mėgsta Rod. Vienas gaspadorius turėjęs eitvarą (pūkį), tas nešdavęs sviestą ir avižas LMD(Žg). Kam gyvent an svieto, jei nieko neturė́t Žl. Neturė́si keltavų, neturė́si bėdų Aps. Anie netùra ne karvės, ne vištos, nieko netùra Krž. Dujai dideliu jaučiu turė́jo Sug. Ka rublį turė̃tumi, ta tų kaltūnų neturė̃tumi Jdr. Turiu nendrelę, tą siūbuonėlę, prikels anksti rytelį LTR(Brt). Kas beržų turia, tas sulą leidžia pavasariais Sk. Kai kiaulis neaugs – turė́k kiek nori! Klt. Nė jokio gyvolio netùriam – nė blusos, nė utėlės (juok.) Skdv.
^ Turi arklį – turėk ir vežimą PPr431. Tùriant arklį ir pėsčiam nesarmata JT384. Kokį jaučią turi̇̀, tokiuo ir ari JT362. Ėriuką pirkęs, arklio nenorėk turėti LTR(Vdk). Kištų po anderoku ir turė́tų tą telioką (labai prižiūri) Žl.
ǁ tvarkyti, rikiuoti: Vienas tėvas tùri namus – dėl sūnaus būtų prapultis Ktk.
^ Gaspadorius turi vieną kertę, gaspadinė – tris LTR(Rm).
11. tr. laikyti ką nors prie savęs, priimti gyventi: Aš bijau tave turė́t Ad. Kam man jį turė́t Vvs. Aš turė́jau mergą Eiš. Kaip ją tùri – tokia nedora? Skdt. Pastyrių po nedėliai turė́davo Dglš.
^ Arklį drigantą, vaikį muzikantą, mergę davatką – neturėsi niekumet numie Šts.
ǁ auginti, globoti: Turė́jau seseries mergelę, auginau Šts. Čia jau sūnaus berniukas, kur Sudeikiuos turė́jai Sdk. Kad nepametus vaiką turė́t, netingėt ir ugdyt Lb. Vaiką kai turė́jo par saũ, tai i smetoną, i sviestą pirko Klt. Anas turė́t reikia kap laikrodis Prng. Motule mano, senoja mano, kolei mylėjai, par saũ turėjai Švnč. Viedma ragena lovoj guli, ma vaikelį pas sau turi LTR(Dv).
| prk.: Tėvai turė́jo savo ranko[je] (tvirtai laikė) mus visas Skdv.
| refl. tr.: Mes vaiką pas save turė́jomės Mrj.
12. refl. būti, laikytis (ppr. ilgai) vienoje vietoje, užsibūti: Aš einu, o va tie trobo[je] tùras Klk. Jis tùrias, neina lauk Žg. Turė́kis prie savo gryčios i neik pas vaikus Brž. Čia jis kaip ir turė́jos prie savo dvaru[i] – ponas taigi Č. Visgi prie ko turė́jos Krč. Žiemą vilkai prasbasto, o čia nesi̇̀turi, praeina in Švenčionėlius Strn. Tos kirmėlės turė́davos žilvičių puvėsiuos Brž. Kap insigeria, tai ir tùris [erkės] in karvės Šlčn. In bulbienio bulbė nesi̇̀turi, kaip ana gali augt? Klt.
| prk.: Par ją žodis nesi̇̀turi, da kad kokiam žmogui Klt.
13. laikytis, gyvuoti: Gerai gyvena, gerai tùra, ka gerą vyrą gavo Šv. Ans da geriau turė́jo nekaip čia End. Ak, be galo gerai turi tasai Joniukas. Visur jis gali važinėtis I.Simon. Kur aš senis beturėsiu… greit man mirtis rš. Neprivalu yra sveikiemus vaistytojo, bet piktai turintiemus DP511. Nugi būkiam linksmi, kolei beturim, kūnui mūsų nieko neginkiam, kolei bejaunas BPII377.
| refl. N, M.Valanč, Zt, LKT400(Žrm): Negaliu, sergu, piktai turiuosi SD26. Prabuvau sa gyvenimą ir negirdėjau sopulio, sveikas turė́jaus lig senystai LKT380(Btrm). Kap turi̇́es, dieduli, kap sveikata? Švn. Tai dar tuom ir tùrisi Pg. Kaip turies, kaip laikaisi, senysta? V.Krėv. Kap gerai turi̇́es? Dv. Ačiū, turiamsi po biškį Sb. Mes tep tùrimės iš senovės Auk. Turė́jos anys gerai Rod. Dabar ir sẽniai ilgiau tùris Ktk. Ne kažna kaip ir anas ją įmankštint teiktųs ir patis tùris – kaip in siūlo kabo Ktk. Anas tai kvaras buvo, tik turė́jos Klt. Pie mus anys gerai da tùris Kli. Dabokis, kaipo turis broliai tavo ir kaipo turis gardas Ch1Moz37,14. O atmink manęs, kaip tau ger bus (kaip gerai turėsies) BB1Moz40,14. Labai turėjos gražiai, negerdavo Ps. Štiliai numie turė́jaus MitI76(Klp). Žinau tiktai, jog mok ponui donį ir, garbė Dievui, turias gerai Rp. Bylojo Abrahamas: atmink, sūnau, jog tu gerai turėjaisi tavo gyvato[je] VlnE84. [Motinos] trokšta, idant gerai turė́tųs [sūnūs] ant to pasaulio DP484. Nes jei [kieno širdies dirva] yra užkietėjęs koksai kelias, tad nuodėmu Viešpatį Dievą teprašai, idant ją įmankštint teiktųs ir patis vėl tetùris top, kaip jį Dievas per pranašą graudina DP101. Anie … myli žmogų, ik kolei gerai turis ir priepuolyje tuojau jį prastoja DP530.
14. intr. būti tinkamam, sveikam, tverti, laikyti; negriūti, neirti: Menka medžiaga, kiek ji turė̃s Alv. Teip vilnas mazgot tai negera – anos netùri Pb.
^ Iki čėsui virvė tùri Ob.
| refl.: Neimk lempos, ana tik ką tùris Žl. O tai nèsturi, o tai išpuola [dantys] Kpč. Apatiniai [dantys] visai nestùri Grv. Da pirkyna tùris Dglš. Kakta pečiaus tik ką tùris, išdaužiau Klt. Ogi kūtelė, kur statėm, ar da tùrias? Slm. Iš Ilgašilio miško kai padirba ką, tai ilgai tùrias Krns. Puodas kaip žiuželis – tik ką tùris Ktk. Nendrėm buvau apdengęs stogą, kad turė́jos ilgai Slm. Nesi̇̀turi susiuvimas, gal plonu siūlu susiūta? Dglš. Kad žmogu[i] reikt pusnė supilt – nesupiltum, nesiturė́tų prie sienai da Mžš. Koc katinu važiuok, kelias tùris – geras kelias, kietas Vrnv. Anys (kukuliai) nèsturi – reikia [v]andenio inpilt Dsn. Nesi̇̀turi duona, sutrupa Švnč. Kai vien plaučiai, nesi̇̀tura tokia dešara, reikia riebalių Kr. Kaip čia do bulbos tùris tokiam karšty (neišdžiūsta) Klt.
| prk.: Tai regi su tuo sveikata – kolei tùris – tùris, ė kai krenta… Švnč. Dar kolei kraujas neažmiręs, širdis dar tùris Ml.
15. būti atspariam, laikytis, nepasiduoti: Svietas da tùris Aps. Dabar tai jau turė́kis! Bgs. Biekšiai (mušeikos iš to kaimo) ate[jo] – turė́kitės! Vrn. Nepasduok, turė́kis, kiek begali! Skp. Priš ką jūs turė́siatės, bepročiai, beginkliai! Ms. Siena buvo stora ir tvirta, bet neilgai galėjo turėtis prieš keturis vyrus J.Balč. Turėjos dar eruliai nekuriose pilėse Italijos S.Dauk. Moma kai duos giedot, tai tik tùrys! Dglš. O šaltis – tik turė́kis! Vvs.
ǁ valdytis, tvardytis: Tėvas tùris kiek, negeria Klt. O jis tùrias, kad nešnekėt ir nežiūrėt Všk. Turėjosi [vaikas] keletą mirksnių nuo ašarų M.Jan. Kaip mes ant jų pasižiūrim, visi juoku nesiturim LTR(Ob). Kurias žmogus doras, tas turias, o kiti vi[si]škum nuslysta Antš.
16. tr., intr. prk. tverti, kęsti: Pirmutinis rėkia, kiek gerklė tùria Jnšk. Ojojoi – neturė́siu! (apie skausmą). – Turė́k, sakau! JnšM. Užleida kemikalus – tokia smarvė, ka negali turė́ti! Yl. Turė́jau turė́jau – nieko nepadariau, kad dar būč sėdėjęs, o dabar stačias (priteršė kelnes) Žl.
17. refl. prk. atsikalbinėti, priešintis: Vaikeli, nereikia priešais turė́tis, reik geriau tylėt Pš. Kai močia šeria, tai dėlto nesi̇̀turia Pnm.
18. tr. laikytis kokio nusistatymo, nenutolti nuo kokių pažiūrų, papročių, sekti: Pirkioj nepasėdi – tùri savo kelius, eina ir išeina Pv. Ans nė Dievo betùra, nė į bažnyčią beeita KlvrŽ. Aš tai burtų nèturiu Šmn. Turėk, žmogau, vieną Dievą Mž40. Mes visi vieną teturim Tėvą, būtent Dievą BPII290. Kurį tikėjimą kad turėtumbim, tad toli daugesn tikėtumbim Viešpatį DP290. Neturėsi svetimų Dievų prieg man DP536. Neturėki kito Dievo prieg manęs Mž18.
| refl. TŽVII338, SE133, S.Dauk, Sd, LMD(Kpč): Mokina, ale vis viena anys savo tùris Nmč. Dvylika pakalienių ito durnuma turė̃sis GrvT73. Sodiškiai žmonys lig šiolei tebsitur seno papročio M.Valanč. Mes apie tuos dalykus turimės skirtos nuomonės VŽ1905,256(Vaižg). Senovės dailidės … rokuodavo ir to standžiai turėdavosi, jog medžiai, kirsti pusėje gruodžio, yra tvirčiausieji A1884,56. Kas nori gyventi dievobaimingai, tas turi turėtis visados tikėjimo Blv. Tvirtai turėkimės savo tikėjimo ir prosenių kalbos rš. Bei turėkias šitai ženklu nuog Pono, Poną tatai darysiantį BBIz38,7. Sergėkimės … visokio atskilumo ir turė́kimės suderėjimo, vienybės ir meilės bendros DP531. Todrinag Povilas graudina ižtikimuosius, idant būtų stiprūs ir turė́tųs mokslo arba tradicijų DP227. Išsižadu tavęs, šėtone, o turiuos tavęs, Christau brš. Niekas negali dviem ponam tarnaut…: aba vieno turėsis, o kitą nieku vers Ch1Mt6,24. Viso to, kas yra gera, turėkitės Ch11PvT5,21. Tvirtai besiturįs tikro žodžio pagal mokslo BtPvTit1,9. Juogi turėkis brš.
| Anas žmonių kalbà ir tùris, anas nežino Žl. Jie turė́jos lenkais anksčiau Ad.
^ Turė́kitės kap bernas (neveskite) – reikia turė́ties katinio nagais Drsk. Kožnas savo katės nagais insikabinęs tùris Rod. Tu turėkis žmogaus pusės, ale ne prūso Db.
ǁ refl. remtis, laikytis ko: Sūnai išejo partizanuosna, ale ir turė́jos vienas už kito Rūd. Tau i reikė jo (berno) turė́ties Dglš. Turė́kis pas vieną daktarą Krč. Teisybė, jog kožnas juoba linksta pri tų, kurie su juomi kartu turias M.Valanč.
ǁ refl. laikytis kokios nors krypties einant, važiuojant: Kai eisit keliu, tiesio šono turė́kitės Šč. Didžiuoju keliu reikia turėtis Pš. Eidami turė́kitės upėlio, tai nepaklysit miške Mrc.
| prk.: Aš kelias, mane klausyk, manęs turėkis PK244. Šitosg yra pėdos, kurias mumus visi šventieji … paliko, idant takų jų turė́damies eitumbime paskui juos ir džiaugsmump DP543.
19. tr. LzŽ atlikti apeigas: Kunigas turėjo sumą Rud. Koks kunigas, kur turė́jo mišią an didžiojo altoriaus? Sdk. Arionas … mokė, jog nereikia melstis nei mišios turė́t už numirusius DP546. Ir už Augustiną š. numirusį mišia buvo turė́ta palaidojimo jo DP546.
^ Valgyt reikią, kap mišia turė́t Aps.
20. tr. laikyti ką asmeniu, kuris su pačiu laikytoju susijęs šeimos narių, giminystės, draugystės, meilės, netekties ar kitokiais santykiais: Jie mane par ciocę tùria Jnš. Ar turė́si mane seną už motinėlę (d.) Kt. Tu sakei – mane mylėsi, ažu meilelę turė́si (d.) Ad. Ak tu prižadėjai tik mane mylėtie ir mane tik vieną už draugę turė́tie DrskD27. Aš neprašau, nemylėki, nė už savą neturėki D72. Tasai tur jai duoti jos pasėgą ir ją už savo moterį turėti BB2Moz22,16. [Sūnų] jau turėjo už pražuvusį MP68. Išgirdo broliai apie Joną, kurį turėjo seniai mirusį BsV370(Jnš). Mes Abraomą turim tėvu Bb1Mt3,9.
^ Pačiai tiesos nesakyk, pono už brolį neturėk, posūnio už vaiką nelaikyk Vžns. Pono neturė́k už draugą, augintinio – už sūnų, pačiai tiesos nesakyk Dr.
| refl.: Kuris prakeltas, teturis už tarną DP498.
21. tr., intr. BM25(Č), Rk, Dv, Yl vertinti ką (ppr. asmenį) teigiamai ar neigiamai: Mes jį visai dorą ir beveik šventą turėjom J.Jabl. Jūs mane už durną tùrit Tj. Mes labai jį už protingą turė́jom Slč. Jį gudrų turė́jo NdŽ. Visi jį už šventą turėjo P. Kuris yra tarp jūsų didesnis, tą jūs turėkite už mažesnį DP498. Turiu tave už laimingą, o karaliau Agripo Ch1ApD26,2. Už dievaičius [žemaičiai] turėjo Aušlavį, Kaunį, Ganiklį M.Valanč. Visi net Joną turėjo tikrai už pranašą Ch1Mr11,32. Vienas žodis – ir matos, už ką tave tùri Všk. Seno žmogaus nė už ką netùri Jnšk. Dar̃ vaikai tėvo netùri už tėvą, motkos netùri už motką Vrn. Tas gaspadorius šunies vieto[je] tùri tą vaiką LKT279(Tj). Kuris pačią muša, aš tą ir žmogu neturiù Rod. Tavęs visi žmonys bijosis ir turės už velnią S.Dauk. Vyskupas už nieką turėjo kanaunykus ir diduomenę žemaičių M.Valanč. Kaip tave niekais turi, bara, prikaišioja nebūtus daiktus rš. Kur tik aš einu, nerandu patiekos, visi žmoneliai tur muni už nieką S.Dauk. Gal tujai mane užniek turėjai, gal, kad aš biedna, imt nenorėjai LTR(Brž). Kurs nieku tur Dievą …, tas … peklo[je] tur degti Mž159. Kas ažu nieką turi mane, sūdys jį žodis, kurį kalbėjau dienoj paskutinėj SPI6.
| Seniejai ūkininkai nė už ką neturė́jo [plūgų] Als.
| refl.: [Jūs] už teisus ir sveikuosius turitės DP514.
ǁ tr. nekreipti dėmesio, nepaisyti: Nukenčiu, ažu nieką turiu SD1205. Aš už niekus turėjau aną (karvės spyrį) Sd.
22. tr. palaikyti, nepraleisti (apie šilumą, vandenį, dūmus ir pan.): Kuknė da tùra šilumos Lkv. Rudenį kap tik palis, tai turė̃s, o dabar tai greitai sausa Nmč.
| Sniegai ištirpo, vanduo nebtur ledo TS1900,4-5.
| refl.: Kai buvo beržinė malka, da kiek turė́davos [šiluma] Švnč. Plyšius sienoj ažkiš’ samanom, ir turė̃sis šil’ma Švnč. Terp to kubiliuko vanduo visiškai nebesitùri – lankai nulakstę Sml.
23. intr. NdŽ laikytis, trukti, tęstis (ppr. apie gamtos reiškinius): Turi ir turi šaltis Grž. Pagada tùri – eikit laukan! Onš. [Seniau] pašąla, paleidžia, pašąla, paleidžia, o dabar tùri ir tùri Žl.
| refl.: O tai žiema, tai tùrisi šaltis! Dbč.
II. nuosavybės santykiams žymėti.
1. tr., intr. SD141, H182, R215, MŽ287, Sut, I, N, Š, LL87,168, Rtr, BŽ187 būti savininku, naudoti, valdyti kaip visišką nuosavybę: Turįs savo namus ir žemę SD1115. Namus savo turįs R194, MŽ257. Šaltinį turiu SD131. Ir mes maža teturim žemės J.Jabl. Dabar mūsų turima paties J. Jablonskio raštų nauji leidimai J.Balč. Trąšų turi̇̀ – žemė tùri (duoda gerą derlių) Drsk. Kad man akvata, kad vis turė́t kai kas Kp. Visą ūkę turù Vrb. Ans buvo turtingas – tùrįs ir pasitùrįs Šts. Mano tėvas turė́jo in du kaimus žemės Kpč. Žemės septynis valakus turė́jo Sug. Tiek aš tos žemės teturė́jau – penkius aktarus Skd. Po tris gektarus turė́jo žemės, po keturis PnmŽ. Turė́jau šešius hektarus pie namus Grv. Bagotas buvo – turė́[jo] žemės Pls. Aš buvau biedna, nieko neturė́[ja]u Ad. Par žmonis ejo, kai savo žemės neturė́jo Krž. Kitą kartą sodną didelį turė́jom, i bičių buvo Pp. Tai čia vis buvo papo (popo) pievos – tai turė́davo daug gėrybės Mlk. Turė́jo du dvariuku i tik vieną sūnų Sdb. Vienas ponas dvyleka dvarų turė́jo Krž. Tur močiutė margą dvarą, vyšnelių sodelį JV227. Gyrės bernelis tris dvarus tùriąs JT250. Ar yra kas jūsų turįs tiek turtų, aukso ir sidabro, kiek aš turiu? TŽVII324. Kad savi namai turė́t, visi nori Žl. Tùria savo namus i sodniuką Skdv. Eis vaikai į tokį laužą gyventi – anie savo trobelę tùra Vkš. An kambario gyvena, netùri namelio Kdn. Podėlio da nèturim – reiks namelioką pristatyt Slk. Vasarai vasarinę virtuvukę lauke tùri Pv. Kas pirties neturė́davo, kubiluos maudydavos Sdb. Turė́ti nuosavus namus NdŽ. Neturėjo jie namų ir ejo par žmones LTR(Aln). Kas turė́jo žemės daug, tai turė́jo ir mašinų Pb. Arpų ir maž kas teturė́jo – reikėjo vėtyti KlvrŽ. Kitą kartą numūse gaspadoriai girnas turė́jo Žeml. Viskas buvo iš rankų – ne mašinų neturė́jo, nieko Yl. Aš turiu ir melnyčaitę, galiu sumalt ir duonaitę LTR(Lzd). Bagotą paėmė, kubilą adiežos turė́jo [atitekėdama] Asv. Mergės kraičio nieko neturė́jo Žg. Kuri mažiau kraičio turė́davo, tai į skrynią pūrą žirnių pridėdavo, kad sunkesnė būtų Pbr. Už biedno vyro išejau, pasogos neturė́jau Krp. Kai pirmiau, tai i turė́davai [kraičio], ne tei[p] kaip daba, ka nieko nebėr Mšk. Kaip kas galėjo, kaip kas turė́jo, taip i duodavo [kraičio] Krž. Reikia pasogą duot, kas tùri – arklį, kas netùri – karvę, kiaulių Grv. Važiuoja [piršliai] toliau, kur bagota, kur tùri Pb. Aš kad turė́tau didelę pasogą, sau locnus namelius, ne už bile kokio tėvulis leistų (d.) Lš. Nesipuikinki, jauna panele, neturi kraičio nei pasogėlio LTR(Sdk). Turiù da i daba linų, i ratelius du turiù Pc. Jų sostas Trakuose turė́ta Gmž. Jeigu nori tėviškę turėt, tai ir paremk ją, matai, kad ỹra V.Bub. Kad žmogus nesveikas, tu turė́k aukso kalnus – nieko nereikia Mžš. Vaiko norint, tai reikia pirma lizdelis turė́t koks – kurgi tu auginsi? Mžš. Į nendres jos (antys) laikos: lizdus tùra, i tai jos pera Kin. Daug pinigų tùrįs KBI8. Sūdas Dievo, kiek anys tùri pinigų! Klt. Tų pinigų jie turė́jo daugiau kai proto Grž. Pinigų daug turė́[jo] ir rūmus išsistatė Grv. Turė́jo ir pinigo, ir visko Dg. Dieve, ką te pinigų beturė̃s, dūšią tik atsinešė, nieko daugiau Plvn. Piningų tùriančiam gali važinėti po visus miestus Krž. Tų piningų pasisakė ka turù, y[ra] kame ten įkasti Kl. Kad savo kapšely turė́tai prieg savę skatiką! Pls. Kad turė́čiap asmokų, tai pirkčiap tą pirkią Zt. Išpirkau ir neturiù pinigų Lkm. Ale iš kur tu ma[n] turė́k dabar senų pinigų! Jrb. Insrijęs visas, kai mergos rankos – pinigų, matai, tùri Klt. Dabar netùriąs pinigų, prašė palaukėt Ds. Aš neturiù šimtelių, nė sukrautų kraitelių (d.) Grl. Kad tu mislijai mane mylėtie, reikė kešeniuj aukso turėtie LLDII324. Norint turėti daug pinigų, reikia rasti riešuto keimerį ir įsidėti į piniginę LTR. Jei gegutė užkukuoja lauke ir neturi pinigų, visus metus neturėsi LTR(Pnd). Ė dabar duonai nèturi OG293. Grūstuvį medinį liuob turė́s ir grūs tus kanapius Brs. Kad nor dalgį turė́čiak, tai šienelio karvytei paspjaučiak GrvT87. Stovus turė[ja]u, skietus, lentuke audėme an nytukių Kpč. Turiù aš dar̃ tos drobės, kab nereikia niekam duot Dg. Laikrodžių neturė́j[o]: nuog pirmo gaidžio, antro gaidžio ir eina kluonan Kč. Pragyventi nė[ra] kada mašiną tùriant: duok i duok piningo Krž. Lineikos netùri, veželį gražų tùri Klt. Atsižadėjau daryt [alų], dabar nebèturiu nė bačkos Gsč. Turė́jėm tokius didilius apvalius kretilus [vilnoms džiovinti] Kl. Maža kas be neturėjo šulnio Kp. Va misliji, ka ans netùra lopetos Slnt. Ginklą kaip avies koją betùrįs Sd. Kas turėsai aukso strielbą, tas muni nušausai, – kas turėsai silkų tinklą, tas muni sugausai D13. Kortas tùri, tai ušeina kokių žmonių Mlk. Ė anas labai turėdavo ir skaitydavo lietuviškas knygas LTR(Ds). Iš turimųjų skaičių reik ieškomasis surasti J.Jabl. Beždžionės mielai atiduoda turimą daiktą, jeigu už jį gauna naują rš. Tetùrie žmonys, ką turia, aš negaliu nu anų atimti Stl. Savo ką rankūs[e] turiù, tai jaučiuos, ka tùriąs Žlp. Ką užsidarbujai, ir turė́si Rud. Kap darbuji, tai ir turi̇̀, o kap ne, tai nieko Šlčn. Neturė́jo nieko, po kaimus ėjo – siuvėjis Sk. Mažai turė́jo, mažai norėjo, i linksmi buvo [senovėje] Rdn. Kitas i par daug tùra – mes jam nedavėm, tetùrie, tegyvenie Stl. Kad ne karvukė, neturė́tai nieko Rod. Jie čia kaip atsiklausė (atklydo, apsigyveno), – nieko neturė́jo Mžš. Ant sevęs (savo vardu) nieko nebeturù Rsn. Teip sunkiai buvo prasidėti, nieko nebturė́ti (sunku buvo pradėti gyventi viską pardavus) Kl. Nereikia ir būt (gyvent), kap neturi̇̀ Asv. Grynas neturėlis, neturįs SD193. Atmink, sesele, savo kaimelį, kai tu turėjai rūtų darželį LTR(Ndz). Ar turi žirgelį, ar turi važelį, ar tu turi, bernužėli, šmaikštų botagėlį? LLDII174. Tur mano močiutė beržo rykštelę (d.) Nm. Tiektai jis (žmogus) turėjo ir pirko aną dirvą VlnE186. Nesa kurs tur, tam bus duota VlnE184. Nes kas turi, tam bus duota, o kas neturi, iš to bus atimta net ir tai, ką jis turi Skv2Moz4,25. Turįsis aukso tenuplėš ir teduodi man BB2Moz32,24. Tam (sūnui) jis (tėvas) padavė vis[a], ką turįs BB1Moz24,36. Nesa lobiai, kolei juos turi, tad erškėčiais yra, kurie širdį tavą daigo ir žeidžia DP101. Kaip tie biedni nuog tų turinčių ant to svieto nuspausti yra MP129. Kad tada ižgirdo ans jaunikaitis tus žodžius, nuejo smūtnas: daug nes turėjo lobio Ch1Mt19,22.
^ Tùrintysis turėjo ir turės, o tykančiasis tykojo ir tykos J. Kurs girtas nebagotas, tas dvės, neturės J. Kas pačiuotas nebagotas, tas ir dvės, neturės S.Dauk. Kas daug turia, tam velnias ir pro tvorą kiša LTsV186(Šl). Kas duoda, tas ir tura S.Dauk. Daug tùri, dar daugiau nori Rod. Kuo daugiau turi, tuo daugiau nori LTR(Lp, Gdr). Dvarą turė́si, kito norėsi Mrc. Kas tur, tam ir reik Sch100(Rg), S.Dauk. Juo tùria, juo reikia Erž. Tinginį neapausi, neturinčiam nepriduosi LTR(Jz). Daug norėsi – maža (mažai LTR(Kš), Dglš, Vkš, maž Vg) turė́si KrvP(Al, Ds). Daug turėdams šunims duok (duoki B342), maž turėdams – žmogui B731,908. Kap tik dirbi, tep i turi̇̀ LKT200(Plv). Gerai tùrinčiam kentėt, o įsivilkusiam šalt Grk. Kiek ari, tiek turi Mlt. Jei nori turėt, reik pakrutėt LTsV346(Gr). Nori turėt, tai reikia ir pridėt Vlkv. Sugauk žuvį – i turė́si (jei nori ką turėti, pats dirbk) Ms. Girk turintį, bet dar labiau – dirbantį KrvP(Lp). Čia turi, čia neturi prš. Ir garsiai skambėjo, kol kišeniuj turėjo KrvP(Lp). Reikia turėti provojantis ir budavojantis J.Jabl. Jei turėsi pinigų, tai turėsi ir draugų LTR(Mrc). Neturi pinigų, neik ir karčemon LTR(Km). Kad šuo pinigų turėtų, pamazgų nelaktų LTR(Jz). Vaikam tėvas, kol turi̇̀ Čk. Maž turė́damas, skyst kepa Sch100(B). Daug turėdams daug išleidi, maž turėdams mažu minti RD213. Gyvensi, kaip norėsi, mirsi – kaip turėsi KrvP(Nm). Nuo giltinės nepabėgsi, kad ir dvarą turėsi LTR(Ds). Gersi – gyvęsi, gulėsi – turė́si (iron.) Plv. Turtus naudas turi, meilės laimės neturi Žem. Neturėk nieko, neturėsi nė iškados LTR(Pp). Neturiu nieko – nebijau nieko LTsV214(Krok). Dievas daugiau turi, kaip duoda Tr. Prieš neturintį nėra geresnio (kas neturėdamas prašo, būna labai geras) Tr. Bėda namų neturi, po žmonėm vaikščioja LTR(Grv). Turėdamas kanduolį, kevalą niekas negraužia LTR(Vdk). Turėdamas reples į ugnį su rankom negreibsi LMD(Šl). Aukso neturėdamas gyvensi, geležies neturėdamas duonos neuždirbsi TŽIII380. Tokią laimę turė́jo – niekad nestatė, o stogą turė́jo Pv. Ką kašelė tur, nei Diev’s netur. – Grieko bei peklos B877.
ǁ ko nors užtekti, būti apsirūpinusiam, netrūkti, nestokoti: Visko turiù, tik žmonių nèturiu (senelė gyvena viena) Sug. Daug turiu SD1112,115. Tùriam visko par akis Mžš. Tùrim, ale i dirbam Bgt. Visko tùrim – sotūs, pavalgę Msn. Turiu ir pavalgyt, ir apsvilkt Ps. Katras storojas, dirba, žiūria, tai ir tùria Kp. Važiavom pro tamstų rugelius, rugeliai gražūs, duonelės daug turėsta Skdt. Jis maža beturi duonos (pirmiau daug jo turėta) J.Jabl. Kad dabar sėtų, tai rugių turėtų Ėr. Kiti rugius pjauna duonos neturėdami Plt. Tùrintie nesunku ubagynuo nudalyt šluopelę duonos Rod. Užgavėnės dieną turė́jau tik duonos Šts. Sekmadienį jeigu ragaišio netùriam, tai ne sekmadienis Sdb. Turi̇̀ sviesto ar sūrio, susidėk kašikan ir nešk [turgun] Kpč. Jug visko turė́jov: i pienelio, i sviestelio. A negalėjov gyventi? End. Karvė bergždžia, paržiem turė̃s pieno Klt. Reikia mokėt čėdyt, tada turėsi ir mėsos, ir lašinių KlbVI105(Mlk). Žinai, mėsos iš Dievo valios aš turiù Pv. Pirma i nebūdavo tos mėsos, kiek daba turi̇̀ jos Škt. Senutė atnešė skerstuvių, ot ir vėl turė́sme paburnį Kair. Jeigu gaidys tąs kuodžiukes mylės, turė́sim gerų kiaušinių Jrb. Labai medaus turė́davo – pilnas sodas avilių Grž. Dar nū galvos tabliečių tùruot (tu turi) Kv. Mes grybių ir žuvies turė́davom sočiai Kp. Kvepiančių pipirų sočiai būdavo, dabar ir karčių netùrim Kvr. Obuolių i dabar tùriva Snt. Pirmiau sėdavom avižų, turė́davom iš ko kisielių virti Vg. A vandenuko tùrat? – Tùram End. Tokį vandenį turiù, ka gerk ir norėk Pv. Kožnam kieme alus, mažai katras neturė́davai alaus Mšk. Alaus nuolat turė́davo, tai ir svečių netrūkdavo Krs. Tur alaus, tur pyragų, nenor svečiams duoti JD560. Aš dėl jūs turiu pilnus kupkus vynelio, aš dėl jūs turiu raudonų obuolėlių LLDII211(Kb). Daviau jiem valgyt ką turė́dama Grv. Vaišydavosi, kas ką turė́jo [po atlaidų] PnmŽ. Ką turė́siu, tą indėsiu Dglš. Ko neturù, tai gelbst muni Grd. Tep va i dylam, kole tùrim, kai neturė́sme, tada pagalį graušme Švnč. Anie sakos dar pašaro tùrį Užv. Keldindavos kartais tos karvės nu pašaro, mažai teturė́davo žmonys Nmk. Pavasarį netùra ne ganyklos, ne to pašaro betùra Yl. Kad anie turė̃tum kraiko, prikreiktum kūtę Mžk. Aš mėšlų turė́jau liekių LKT83(Žlb). Kad papuls parsivežt, tai malkų turė́siu gražių Mžš. Kalvei anglių neturė́jo seno[je] gadynio[je] Bdr.
| Jeigu tik turė́tum kur, tai aš tau bičių spiečių duoč Mšk. Bitės tenai turi skylelę sulįsti J.Jabl. Atnešė rykštę ganytie, kad turė́čia su kuo gyvulius mušt Brt. Kad tik turė́tau iš ko šaut, nedabotau Vlk. Jau dabar mes turė́sim ko valgyt LB184. I prie duonutės turė́t ko užsisriuobt Lkš. Taip tave nupraus, ka tu neturė́si ko valgyt Klm. Grynai nieko neturiù, nė kuo rėdytis, nė valgyt Pžrl. Ką aš veiksu su bernu, kad aš patsai neturù ką valgyt MitII186(Brt). Kad neturiù kuo dorai nei pamylėt Jnšk. Visas kaimas nebeturėdavo iš ko duonos kepti Kltn. O jei nelaikysi gyvulio, nieko nedarysi, taigi neturė́si iš ko gyvena Alv. Mes užmokėt už mokinimą netùrime iš ko Vl. Karvės jau nebetùriam kur ganyt: žolė išdžiūvo Mžš. Išgysi, būdavai, ka i su rasa, ka ten tos karves netùri ko laižyt Mšk. Neturiù kur gyvent, misliau galą daryties Rš. Ne aš turiù kuo pasikloti, ne aš turiù kuo apsikloti Trk. Aš mokėti neturiù iš kur, aš piningų neturiù Trk. Pripratau – ka neturė́čio ką dirbti, kur reiktų dingti Vkš. Netùrit, kas veikia, tai riejatės Žl. Aš neturiù savų [pinigų] kur deda Ob. Sunkoka, kap neturi̇̀ kur palikt vaikų Dg. Prives kiaulė paršų, neturė́ste kur dėt Aln. Vanduo netùri kur nutekėti NdŽ. Moterys sakė nebeturinčios kuo kūrenti LTsIII378. Aš neturiù kada skaityt Tj. Ka nebtùra ko dirbti, nueita i ten Gršl. Neturiù kada, tik pirkion ineinu, i vė[l] iš pirkios – darbo visokio Klt. Duok, duok, aš neturiu kada laukti A1884,187. Netùri kada ir netùri kada – aš nesuprantu! Žl. Suvažiavo visi, nebeturiù nei kur paguldyt, nei paklot, nei užklot Kp. Duonelę didliai skanią kepiau, o daba neturù kam kepti Žlb. Neturù ne kur arbatos ligoniuo išvirti Tv. Ger susivirydami šiokias tokias žolaites, jei tiktai tur kuo pasisalyt LTR(Sln). Sūnus užaugo jau didelis, nebetur [seneliai] kuom mityti LMD(Lg). Ožka vieną kartą nebeturėjo kuom maitint vaikelių LTR(Rm). Ir patsai sakės neturįs kur galvą savą pakišti BPI123. Linksmiau buvo karalaitei, turėjo kam pasiguost LTR(Auk). Su mergėms šnekėti aš neturù ko, su moterims net neturù ko Gd. Kap praudą išrėžiau, tai tik mirkt mirkt kap katė ir netùri kas sakyt Švnč. Kaip aš nebūsiu nuliūdęs, kad velniai uždūmė mano dvarą ir aš negaliu gyventi, neturiu kur LTR(Alv). Rudenį surinko [broliai] vasarojų ir neturi kur dėt LTR(Rš). Bei netur, kas jį linksmintų BBRd1,9. Dirbkitie gi …, idant turėtumbit ką duoti pavargusiam BPII277. Ir Povilas buvo teip grynas, jog dažnai neturė́jo ko valgyt ir badą kęst musijo DP558. Ir kad neturė́jo kuo užmokėtų, liepė jį viešpatis jo parduot ir moterį jo ir sūnus DP358-359. Neturiu net kame surinkčia vaisius mano Ch1Luk12,17. Netùra piningų, – bent neturė́ti (kur ten neturės)! Dr.
^ Nereikėjo užsimerkti, neturėtumei ko verkti S.Dauk. Dėl genčių turė́k, dėl vyro galėk Sch81(B). Dėl giminių turėk, o dėl vaikų galėk (pagalėk Užp) Antš. Vyrui galėk, svečiui turė́k – tai bus gerai Nm. Su savu turėk, su svetimu galėk LTR(Vs). Turėk aruode, bus ir puode Tr. Verčiau turė́t, nekaip iš kito žiūrėt Skr. Kai savo turėsi, tai kito neprašysi Švnč. Pats neturėk – kitas neįduos Šln. Kai savo turi̇̀, tai kitam dėkui sakyt nereikia Kp. Savo turėdamas – kada norėdamas, kito gaudamas – kada sulaukdamas PPr130. Kai netingėsi, tai ir turė́si Kp. Duonos kąsnį turėsi, kai dirbti netingėsi LTR(Všn). Abrako arkliui pagailėsi – duonos neturėsi Tr. Jeigu žmogus krutėsi, tai ir duonos turėsi LTR(Grv). Kai žmogus iš penkių pirštų gyveni, tai turi̇̀ Plv. Kuo turiù, tuo duriu Snt, Gž, Ds. Kuom tùrim, tuom priimam Pls. Malkų turi – nors sudek, o duonos – nors išdvėsk KlK42,78(Aln). Turėk duonos – turėsi ir prie duonos LTR(Šmk). Menturį tùri, miltų netùri Šl. Turi arklį, bet balno neturi LTR(Vlk). Netur[i] nei druskos grūdą B174, M. Netur[i] nei į akį ką įkrist B174. Kaip anys te gyveną – nė siūlo galo neturi Ds. Kad nebturiu, tai ir nebvalgau Sim. Kai turi̇̀ – valgai, kai neturi̇̀ – pasninkas PnmŽ. Iš neturiančio ir negaliančio nesjuok Sdk. Kas lalauna, tas terbon krauna, o kas guli, tas špigą tùri Pv.
| refl.: Kap dirba, tep tùris Pv.
ǁ Krt, Lk, Pkl, Skr, Plšk, LTR(Lg), Všk, LTR(Brž), Rk, Slm, Žl, Pb junginyje su būtojo laiko veikiamuoju dalyviu žymi nuosavybę ar bent priklausymą kam: Pinigus pasdaliję anys tùri su boba Klt. Turiù sutaupęs daug pinigų NdŽ. Tura tūkstantes apžergusi, o vaikščio[ja] kaip kokia ubagė Vkš. Ė pinigų turi̇̀? – Turiù gi pasdėjęs OG411. Seniau žmonės turė́davo užkasę aukso Gdr. Tùria prismezgę, tùria pris'audę – tùria viso Skp. Aš jau turė́jau cielą skrynę kraičio prisidėjusi Klk. Ir aš turiu (esu) nusipirkęs žemės J.Jabl. Jis turėjo (buvo) ir arklį nusipirkęs J.Jabl. Turė́jo miežių sėjęs Ktk. Tùri ir anys pasisodinę bulbų Klt. Bulvių turù pasisėjusi, cibulių, česnagų Vvr. Mirkydavo linus – turė́jom markas iškasę Sdb. Aš vis ant rugiapjūtės turė́davau prasikepus [duonos] Svn. Vandenio nereikia – turiù atsinešus Ėr. Šeimininkės raktus turė́davo įsikišusios [į kišenę] Rsn. Anas tùri paėmęs jos dukterį Klt. Gaspadinę tùra nusisamdęs, nežanotas tė[ra] Kal. Ar jau turi̇̀ mergą apsrinkęs? Aln. Jei neturė́si dienų išsilygęs, tau pasakys [gaspadorius] eiti į darbą Bdr.
ǁ Pnd, Rk apie drabužį, apavą: Tùri ana apsvilkt – pristaisė Klt. Kas kaip turė́jo, tai teip ir nešiojo Pnm. Reik milą aust: dangojaus netùriam Grk. Pirktinių drabužių anksčiau labai retas kas turė́jo Užp. Neturėdavom daug andarokų Kp. Aš lig penkiolikai metų kelnių neturė́jau, su marškiniais pakulniais ganiau Žl. Vienas kelnes teturù, ir tos pačios suplyšę Vlkv. Tùria milo burnosą i botagą, galia eit už kumetį Sdb. Kiek tų skarelių turiù, kad nebeišryšiu par metus Šmn. Turiu kepurę aš labai diktą, nuo tėvų tėvo ji man palikta LTR(Lzd). Tokį apavą [nešiodavo], kas kokį turė́davo Slm. Tokius drabužinius kamašus teturė́jau Šv. Penkiolika metų turė́jau, da batų neturė́jau, su naginėlėm [ėjau] Dj. Tų batų maž kas teturėjo, su klumpiais ejom mes [į mokyklą] Kl. Turė́jo vienus bateliukus ir ejo į atlaidus Jdr. Jei kursai tų (drapanų) netur, tasai taipajag tur šalčiu prapulti BPII398. Gentie, kaip čia įėjai, neturė́damas rūbo, svodbai priderančio DP32. Kas turi dvi jupi, tenudalija tam, kursai neturi Ch1Luk3,11.
^ Kelnes pasiklojam, andaroku užsiklojam. Kap tie guli, katrie nieko neturi? LTsV214(Ldvn).
ǁ avėti, dėvėti, naudoti: Aš nesu turė́jusi ant kojos da vailokų Lkv. Šito staldengtė da neturė́ta Vb. Trepsėk, trepsėk, brolužėli, dar gali trepsėtie, geri jukto kamašukai, dar gali turė́tie DrskD161. Tas karalius sako: – Pasakyk savo dukteriai, kad ateitų pas mane … nė turinti, nė neturinti LB259(Grl). O turė́jo batukus naujus apavęs ant kojų Varn. Ką turi̇̀ apsidaręs – turėk Pln. Ir kurpes jūsų turėsit ant jūsų kojų BB2Moz13,11. O ans (Jonas) turėjo rūbą savo iš ašuočių velbliūdo Ch1Mt3,4.
^ Stovi pati plika, tùri marškinius antyj ir visiem į akis žiūri (lempa) Nm. Kas turi – du turi, o kas neturi, tas neturi nė vieno (autai) LTR.
ǁ DŽ, Vž nuomoti: Jų sodą turė́jo žydas Ėr. Malūne turėjo jis tokį kambariuką Bgs. Turė́davo kambarius par žydus PnmR.
turė́tinai adv.: Jis jam dvarą pavesiąs turėtinai, ne parduotinai rš.
ǁ būti pasiėmusiam su savim, laikyti prie savęs, šalia: Jeigu tos birkos neturi̇̀, ta kailių nebeatgausi Krp. Aš turù šitai i dukumentus, aš parodysiu (pakeleivis sako nepatikliam šeimininkui) Kl. Tatai tą ginklą betùrįs tokį kaip avies koją, tik patrono netùrįs Gd. Pristojo pri munie, sako: – Ką čia turi̇̀? Skd. Šoks, grajys, bi kokią armoškelę būs betùrį Plt. Broliai stvėrė, kas ką turėjo, ir nuėjo mušt kirmino LTR(Auk). Ka pro kapus eiti, reik turė́ti druskos, švęsto [v]andens Yl. Atsiminė jis (medinčius) turį̇̃s sidabrinį guziką savo mandieroj MitII181(Brt). Simonas Petras, turėdamas kalaviją, ištraukė ir ištiko vyriausiojo kunigo tarną VlnE192. O daug minių atejo jop, beturinčių su savimp raišus, aklus, kurtinius Ch1Mt15,30.
^ Ant tėvo jojau, ant motinos sėdėjau, o seserį šalia turėjau (tėvas davė arklį, motina – balną, sesuo – kardą) Erž.
| refl.: Negerai, ka kapeikų perkant netùras Rdn.
2. tr., intr. BŽ227, Jon, Gg, Sn, Pv, Stk, Vdn, Str, Skdt, Dgč, Rk, Kvr, Ėr, Pbr, Lg, Jnš, Trk, Žd, Skd, Gršl, Kl, Plt, Jdr būti sulaukusiam, patyrusiam, sugalvojusiam: Jau pusdevintos dešimties metų turiù i da dirbu Gr. Metų anas jau turė́jo smagiai Užp. Anas tùri gal devyniasdešimt metų Ml. Aš metų daug jau turù Varn. Ana gal būti šimtą metų i tùra Yl. Jis jau amžiaus tùria – penkiasdešimt metų Tj. Mirė aštuoniasdešimt metų turė́dama Krs. Senoji mirė, sako, ka i tų metų turė́jusi šmotą jau Trk. Vedu turė́jov daug metų, ka žanijovos End. Visą dvidešimt jau turė́jo, kai gimė vaikas Klt. Aš metų penkioliką turė́jau, kai audžiau Pb. Jau turėjau aš aplink tiek metų Žal. Tiek metų tùriant išeina visas gražumas Slm. Ka aš tokį amžių turė́čiau, džiaugčiuos LKT91(Vvr). Aple šimtą metų svirnukas tùra Krž. Kokį penkiasdešim[t] metų tetùria [namas] Sdb. Lentelės [stogo] dešimt metų tùri ir byra Btrm. Mažos eglutės, o daug jau metų tùri LKT206(Ig). Tas ąžuolas daug amžiaus turė́jo Mlt. Musėt trumpus abrūsus tedavė [jaunoji vedliams], kad teip trumpą amžių teturėjo LMD. Neturiu tokio amžiaus, kokį turėjo tėvai muno S.Stan. Bylojo žydai jamui (Kristui): penkių dešimtų metų dabar neturi ir Abrahamą esi regėjęs VlnE53.
ǁ būti įgijusiam, įgavusiam: Darbo turiu R420, MŽ568. Pasitaikė darbą turintỹs vyras gaut Gs. Kol išbaldai lininius, turi̇̀ darbo Pc. Aš darbų daugel turiù Pls. Geras šiaučius buvo ir darbo visumet par akis turė́jo Vkš. Aš darbo palei kaklo turiù Srj. Pilnas akis darbų turėjau, o ne grybų Žln. Kožnas savo darbą tùriat Plt. Tùriam darbo, o šnekam, šnekam sau Lk. Ar darbo neturi̇̀, kad visus tep dergi? Srj. Ir Amerike turė́jau gerą darbą Lbv. Darbą didį turiu dirbamą, negaliu ateiti BBNe6,3. Turėsi darbą, iki išsisuksi B798. Raganos turė́jo labai daug darbo, kol prasiskynė kelią (ps.) Grš. Sviets veidmainings tur vis darbą BsO220. Mes šičion Karaliaučiuje jau per kelias nedėlias po visam lytaus neturim Kel1852,128. Turė́jo pajamų, mišką vežiojo Upn. Jei medaus daugis, pažiūro, tai dar išsiima, sau naudą tùri Kpč. Skrostojai, kurie jos paveikslus iš medžio dirba, didį pelną turėjo M.Valanč. Jokūbas sugrįš ir pakajuje bus, ir pilnystą turės BBJer46,27. Nesa be abejojimo stebuklingas ižg to naudos turė́tumbime DP620. Ar turi skolų, skolos? J.Jabl. Tėvuli, širdele, už šito neisiu, ba šitas bernelis daug skolos turi LLDII575(Vrn). Turė́ti nuostolių NdŽ. Žinai – kur jis turė̃s naudą, tę i lenda Jrb. Mano sūnai mokslo maža tùri Smal. Aš nèturiu nei mokslo, nei ko Akn. Jis kalbõs tùri, iškalbus Grš. Mokslo neturė́jau, neukvatijau mokytis Lel. Reik amatą turė́ti LKT98(Pvn). Ir gyvenant niekas per nosį nebraukys, kad mokslo turi Žem. Tur gerą amatą, kursai gal ką puikiai padirbti I. Ar tamsta, seniūne, turi kokią valdžią ar neturi? K.Saj. Dabar turės progą tuos savo žodžius pateisinti darbais V.Myk-Put. Jau seniai lakštų turė[ja]u Brsl. Kad dabar turėjus tokių vaisių! Ktč. Tarp kitko mes iš jo turime visą gramatikos terminologiją KlbV62(J.Balč). Bent pusė, jei ne daugiau, mūsų pradedamųjų mokyklų neturi lietuvių kalbos pamokų A.Sm. K. Būga apgailestavo, kad [jo] leidžiamas žodynas turįs trūkumų KlbXIV163. Neregi savimp piktybių savo ir gerbiasi jų neturį SPII116. Norint raštą tùri, bet tiesos rašto išmanymo neturi DP90. Kai mudu važiavom per didį miestą, niekas nepaklausė, ar turi raštą LTR(Vrn). Prityrę turim: kad tik pievos žolėj karvės, tuoj daugiau pieno Trgn. Nušovus abu patinus (lokius), pastebėta, kad vieno ir kito kūnai turėjo plėštinių žaizdų T.Ivan. Ne didę, menką garbę turiu R27, MŽ36. Ir maža tauta turi didelę praeitį V.Bub. Žmonės tikisi gerus metus turėti Žem. Kiekvienas jų (perkūnų) turį̇̃s paskirtą sau metą; o tas metas, kurį valdo perkūniūtė, esąs baisiausias MitII178(Brt). Juk žinai, kiekviens žioplys tur savo davadą K.Donel. Turime prieigą tėvop DP3. Sakau, kad tamsta neturi teisės skriausti savo žmonos P.Vaičiūn. Mergyte mano, jaunoji mano, ką aš turėsiu ant dovanelės RD45. Mūsų kaimo[je] visi turi pravardes Ar. Kai varydavom saitan, tai karvės vardus turė́davo Vb. Dvaro pievos vardo neturė́jo Stk. Yra nedickų [ežerų], bet vardą tùri Pnm. Tai kiek klasių tùrit (esate baigę)? Kdn.
| Čia ji valią tùri didelę (viską tvarko, įsakinėja) Rs. Keliuko tad jau ir neturi valios ginti Žem. Pas močiutę augau, turė́jau valelę, prisiverpiau, prisiaudžiau tris skrynias drobelių (d.) Klvr. Kad aš turėtau pas tėvulį valią, tai išstatytau vidur dvaro klėtelę LTR(Mrk). Oi, kad aš augau pas motinėlę, valužės neturėjau LLDII51.
| Viliuosi, paduksį turiu SD127. Vilties, viltį turėti LL259. Tėvai turė́jo viltį – pasveiks, pasveiks Rš. Aš pažinės i neturiù su anuo LKT58(Ms). Jis su ta laiškinyke pažintį turė́jo Btr. Neturė́k tu man draugystės su jais! Pv. Pavoju yra turėti draugystę su piktais S.Stan. Tas žmogus su velniu turėjęs draugystę Žg. Nekęskite jungo, tai yra neturė́kite draugės su neištikimais DP319. Neturiù ukatos mokyties Slnt. Kiti baisiai ukatą tùra kartas grajyti KlvrŽ. Berneli mano, mano jaunasis, kur šią naktį nakvosim, naktužę turėsim? DvD293. Aš neturiù palinkimo an žuvį Žl. Jis ne mano [sūnus] – aš prie jo neturiù ir pritraukimo Pv. Tokį miegą ana (panaktinė) turė́jo, ka nematė, kaip vilkas aviną nunešė Krž. Aš neturiù tau jokio priekiščio Krs. Žmogui kai gerai, tai ir ūpą tùri LKT368(Vlk). Turė́jau didžiausį norą viską pamatyti, visur apvažiuoti Pp. Aš jau viena važinėt neturiù drąsos Vlk. Sarmatos nei per nago juodymą netùri Švnč. Ne mada kalta, ale kad mes jau sarmatos netùrim Slk. Apie akcentus autorius jokio išmanymo neturi KlbV116(J.Jabl). Jis neturėjo mažiausio įtarimo, kad tas vadinamasis pirklys būtų buvęs plėšikų vadas J.Balč. Eik, kur tavi giltinė neša, nereik mun tavęs, mislijaus patieką turėsiąs, bet atvesi tu muni ant grabo lentos BM394(Slnt). Ana turė́jo dalią in bernų Ktk. Aš laimę turė́jau an mergų Žl. Nesa mes turim šventę Pono BB2Moz10,9. Pirkau kiemą ir turiu reikalą išeit ir apžvalgyt jį DP274. Džiaugiuos tada, jog visuose daiktuose galiu turėt pasitikėjimą iš jūsų Ch12PvK7,16. O tai visa dėl to ponas Dievas padarė…, idant pagadintame savo prigimime dėl deginimo atavėsą turėtų PK233.
^ Pakajų turėdamas ir turėk B731. Vėją turim į akis B538. Gerai išarsi, išakėsi – gerą ir derlių turėsi LTR(Šl). Gerą amatą turėsi – bėdos neregėsi KrvP(Drsk). Amatą turėdamas, duonos neprašysi LTR(Vdšk). Ką norėsi, tą turėsi – tiktai reikia noro Rd. Neturė́jo boba bėdos – nuspirko kiaulaitę (paršiuką Krs) Krs; LTR(Lzd). Neturėjo boba bėdos – prasimanė vaiką LTR(Vlkv). Neturėjo ubagas bėdos – nusipirko paršelį Erž. Geriau plikesne subine būk, by tik skolų neturė́k Trk. Turėk viską naują, o draugą seną LTR(Srd). Daryk gerą, o turėsi nuog jos garbę Ch1PvR13,3. In savo spalių turiu valią Tvr. Ant biedno visi valią tùri Ds. Ėjo ėjo ir vietos neturėjo (vėjas) LTR. Ko Dievas neturi? (nuodėmių) LMD.
ǁ tr., intr. DŽ1, Pš, Rsn, Gd, LD114(Kv), PK233 patirti, išgyventi, iškęsti: Sopulį turiu SD17-18. O kokiuos skausmus turė́jo, Dieve saugok! Žl. Aš ašarų turė́jau gerai nuog marčios tikros Rud. Daug nelaimės turė́jau Grv. Vargo tokio, bado neturė́jom, tėvalis buvo labai darbštus Krt. Anas, mažu sakyt, kokį piktumą turė́[jo] Aps. Gal jis piktumo, gal jis keršto turė́jo Krkn. Vilkas tùri kerštą in vyrų Tvr. Kerštą turė́jau už vogimus Vdk. Vaikai piktumo netùri Pv. Ana tùri daug pavydos Aln. Gerai, kad vaikai į mamą panašūs, sako, laimę tùri Snt. Ka išvažiavus į kelį visų pirma sutiksi vyrišką, ta turėsi laimę (priet.) Plt. Reik žmoguo turė́ti meilę, ir karų nebūtų Všv. I kokį aš turù džiaugsmą NmŽ. Iš sūnelio džiaugsmą tùrim, tik duonelės mes netùrim (d.) Švnč. Jeigu einant kelionėn skersai keliu perbėgs lapė, turėsi džiaugsmą LMD(Dglš). Nesa gerieji ne tiektai turės džiaugsmą ižg savo gerųjų darbų DP385. Turės malonę I. Tùriam par metus nors kartą linksmumą Žg. Žvėrys ir žvėreliai turė́j[o] linksmybę D143. Penkias operacijas turė́j[o], plado neturė́j[o] Pun. O ką mes linksmos būsim, turim darže nelaimę Ss. Už stalelio sėdėjo, rūpestėlį turė́jo DrskD152. Našlys tur bėdelių, našlys tur bėdelių ir mažųjų vaikelių LLDII452(Lš). Didliai gerai gyvenau, bėdos jau neturėjau Skd. Turù baisį išgąstį Trš. Kitą dieną paėjau kiek aš į salos vidurį ir turėjau nemažą išgąstį, išgirdęs žmogų mane klausiant, kas aš toks esu J.Balč. Seniau gi žmonės baimės daugiau turė́davo Vdn. Ale kaip aš baimės didelės neturiù, aš tai nebijau LKT184(Raud). Tùri kokią baimę: kur eina, visko bijo Pv. Jei būtum manęs klausęs, neturėtume dabar tokios gėdos K.Bink. Te jau gėdą turėki niekų geisti LzP. Tokios kelionės turėjau du mėnesiu – ir bado, ir šalčio, ir mušimo Žem. Jau doros dienos neturė́jau End. Ir Timotejus šv. dažnas negales turė́davo DP558. Nė miegelio neužmigau, rūpesnį turėjau, rūpesnį turėjau LTR(Plt). Motinėle tu mano, širdužėle tu mano, tai tu turėjai didelį vargelį, kol mane užauginai LTR. Dar didesnį [vargą] tu turėsi, muni išleisdama LLDII341(Pln). Oi tai tu turė́jai didelį vargelį, kol mane išmokinai DrskD194. Jei už bernelio išeisi išeisi, laimingas dieneles turėsi turėsi LLDII426(Kv). Kai tu už manęs ištekėsi, didelio vargelio neturė́si (d.) Alvt. Dar du naktigultu turėsi, iki kol prieisi savo vyro dvarą LTR(Brž). Jau kibis kimba – laimę turė́si Mžk. Prašom jūs, mieli broliai, pakajų turėkiat su jais Vln40. Kiek gero jis iš senų dienų turėjo, kadangi jo visos žmonės parpuolė tarp neprieteliaus BBRd1,7. Bet dabar eimi tavęsp ir kalbu tai and svieto, idant turėtų džiaugsmą mano išpildytą savimpi Ch1Jn17,13. Pas tave turėsiu Velyką su mokytiniais BtMt26,18.
^ Gerą liūtį turėjo – kam vogė, kai svietas regėjo KrvP(Krkn).
ǁ Lk, Trk, Mžš užimtumui nusakyti (paprastai apie laiko turėjimą ar neturėjimą): Laiko turė́damas drožinėdavau, dirbdavau šį tą Sk. Turėjau liuoso laiko, važiavau ant Linkavą Ps. Čėso tùria, gerą vietą ažėmęs ir sėdžia par upę Ob. Kad turi̇̀ laiko, tai skut’ bulbas Ml. Neturù laiko, panerk už muni Krš. Ežerus laiko turiu ir visokių minčių ateina į galvą rš. Vis laiko neturėjo, dirbo, lėkė, o va dabar ir turi̇̀ laiko, ir gulėk Slk. Aš pas motinėlę rūteles ravėjau, o pas tave, bernužėli, laiko neturėjau (d.) Šmn. Girdėti girdėjau, laiko neturėjau, senam tėvužėliui patalėlį klojau (d.) Nm.
^ Kožnas darbas savo laiką tùri Pl. Tu i dvėsi – laiko neturė́si pakiemiais lėkdamas Mžš.
3. tr. Sn, Alv, Dg, Stk, Žl, Ktk, Mžš, Šmn, Kp, Pl, Pnd, Dkk, Kpr, Vgr, Yl, Trk, Skd, Štk, Tl, End, Vvr būti gavusiam, įgijusiam iš prigimties ar išlaikiusiam: Mano motinelė, kad mirė, tebeturė́jo visas dantis Rsn. Aš neturiù nei vieno dančio LKT146(Nd). Dantų neturiù, negaliu in kūno pasimt (pariebėti) LKKIX216(Dv). Kad šitokį mažutį dantį turė́čiap Aps. Biznas kaseles turė́jo, tai nukirpau Sl. Aš didilius plaukus didliai turė́jau Šts. Kodėl ji (laumė) tur tokią ilgą nosį? BsPI13(Rg). Dvi turime ausis ir vieną burną, kad daugiau klausytumėm ir mažiau kalbėtumėm LTR(Erž). Kas turi ausis klausyt, teklauso Ch1Mr4,23. Kursai (žvėris) turi (septynias galvas), o dešimtį ragų Ch1Apr17,7. Jis tùra pliką galvą Grdm. Bepig, ka tu jaunas kojas turi̇̀ Nv. Ale mūs gaidys kad turi pentinus, tai kap cvekus Lš. Vėgėlė i šamas žvynų netùri PnmŽ. Turė́tasis plaukas nubirsta ir kumelys pajuoduo[ja] Šts. Turi svočia pilvą tep kap niekotaitę LTR(Smn). O vaikai visi geri yra, i kojas sveikas tùra, i akis geras tùra Kl. Atdarykit dureles, kas turit rankeles Kpč. Kad sparnelius turėčia, ir aš tenai nulėkčia, šauktau šauktau tėvelį raibos girios balseliu LTR(Grv). Viskas galėjo lėkti, ir viskas turėjo sparnus BB1Moz7,15. Mūsų tėvelis labai balsą turė́jo Pl. Ir iš kur toks balsas tavo turima! J.Jabl. Jos jaunos turė́ta geras balsas Mrc. Ausies neturiù suvis – dainų nemoku Ml. Tę obelėlė stovėjo, daugį žiedų turėjo LTR(Lp). Sakė mane bernužėliai netùrint rūtelių Ar. Išvydęs tada figos medį iš tolo, kursai turėjo lapus, ejo (dabotųs), begu jau ką rastų and jo Ch1Mr11,13. Aš buvau kai milžinas, sveikatos turė́jau Švnč. Ligos neturiù i sveikatos neturiù Dglš. Sveikatos labai netùri, tai visi darbai stovi Krs. Ir ans vargo padėjo, nebtùra sveikatos su visu Lk. Neturiù sveikatos laipiot čia an kalno, pavargau Pv. Ka sveikatos turė̃č, gerai gyvenč LKT104(Pd). Ir užpakalį sopa, ką jis tùri, visa sopa (skauda visą kūną) Azr. Ka tu nagus i turi̇̀, o ka proto neturi̇̀! Kl. Jau nedaug proto turiù Grv. Tas senis visai i proto tiek betùra Trk. Kad jaunas yr buvęs, rasi ir turė́jo protelį Rmč. Tùri gyslukę pajuokaut, tùri Pv. Tasai nė mergos proto neturįs S.Dauk. Ar geriaus tūls slunkius, žmogišką protą turė́dams, ar geriaus, sakau, kaip šitas rudikis elgias? K.Donel. Kad anas dūšią turėjęs, tai būt pasakęs, ką arklys naturlyvas Ml. Mūs tėvukas turė́jo gudrumo Pn. Jin[ai] mandagumo iš jaunystės turėjo Pl. Pakaruoklis turi tokį pat stiprumą, ką ir gyvas turėjo Šl. Dabar visi tokie – pasileidimo tùria Alz. Didelį sunkumą turė́jo – dulkės, viskas Kvr. Ka sunkumo neturė́čiau, aš nieko netingiu Sdb. Tiek drūkčiausia, gal ir ana tùra tą spaudimą Trk. Nebturė́su kantrybės bekentėti Kv. Dabar netùria tos tvarkos vaikai Erž. Kad ir koks žodis kitoniškas, bet tùria panašumo [latvių kalba] Č. Mano kalba jokio šimoniškumo neturi Šmn. Duona, kad ir tikrų rugių, ale tokį aitrumą tùri Užp. Rūkyti galėjai – tie žiobriai skaniausi, jie riebumo tùra Rsn. Liuobam mieruoti su centimetru, kiek jau tùra to storumo [bekonas] Kl. Tùri kartumo beveik kožnas grybas Kvr. Tùri alus stiprumo, nesakyk; ir gardumo, ir stiprumo – visko tùri Mžš. Jau žemė purumą tùra Krž. Kai mėšlo duoda, tai mėšlas šilimą tùri Ker. Sausuolė kaitros netùri, prie jai reikia beržinių [malkų] Klt. Šiūkai brandumą mažą tetùria, be kanduolio Erž. Ta pušis dideliai kvepa i tùra blizgėjimo Akm. Vyresnioji [duktė] buvo aukšto ūgio, nešiojo šviesiai geltonas kasas, turėjo rožinius skruostus S.Zob. Jie (jurginai) ar savo gražumo tùria LKT241(Žml). A žinai, ties varteliais judėjimą vanduo tùri Mlk. Kap pavirini, tai tas siūlas kap sužliugęs, tik sunkumą tùri, tep netikęs Pv. Dėl to sako anas (lopšys iš ievos medžio) sveikas, kad tur didį kvapą iš savęs per ilgą laiką LMD. Abiedvi ausys švenkščia, tùria zyzimą Sdb. [Mokytojas] aiškindavo mum, kad medelių nereikia laužyti viršūnių, kad ir jie tùria gyvybę LKT261(Pin). Jis turi didelį panašumą į tikrą arklį J.Balč. Aš turù gerą laimę: mun bitės nekanda Krž. Kiekvienas mokslas turi savo specifiką sp. Kietieji, skystieji ir dujiniai kūnai turi ir bendrų savybių rš. Visi kūnai turi tris matmenis rš. [Tarne,] turėk macę ant dešimties miestų VlnE185. Nesa eš sunkiai kalbu bei esmi sunkaus liežuvio (nesa aš turiu sunkų kalbesį) BB2Moz4,10. Kantrumą turėti gundyme kožname PK138. Nesa kaip garstyčia didę galybę turi ne tiektai augliuje, bet ir valgyme DP90. Kolei turi rūstybę ir nopykantą ant širdies savos artimop, ik tolei neturi pakajaus DP133. Netùri nei skaistumo, nei gražumo: ir regėjome jį (Kristų) netùrintį ypatinės DP169. Mokė nes juos kaipo galybę turįs, o ne kaip mokyti rašte Ch1Mt7,29. Ir tùrigu žmonės išmintį, kurie teipo dręsa nusidėt DP11. Žmogus kai šuva laksto jaunas, paskiau arklio jėgą tùri Ssk. Kad rodos neturė́t, būt telioko nelikus Klt. Tai jau jėgos ir aš neturiù tokios, kap turė́jau Pv. Suprato kareivis, kokią galią turi skiltuvas LTR(Auk). Nebuvau mokyklon intėjęs, ale atmintį turiù Stk. Aš pirma turė́jau didelę atmintį Srj. Nebatsimenu, kokiais metais esu gimęs, nebturu atminties Vvr. Turiąs iškalbą I. Kalvis iškalbą valnišką turė́jo Gršl. Ašiai su visais žodį turė́jau, su visais kalbėt mokėjau Pl. Neimk ir negražią, ba pats nemylėsi, šalia atsisėdęs kalbos neturėsi (d.) Gdl. Eikšę, mergele, in mane, turiù žodelį in tave (d.) Lš. Abi senos i tùrim kalbą Kvr. Jaunesni žmonys kitą kalbą tùria Vdk. Katras (kiekvienas) miestas tùra savo kalbą KlbXV131(Klp). Turė́ti talentą NdŽ. Neturė́jau pašaukimo prie audimo Pc. Reikia [mezgėjai] rankose gabumą turė́t i akim matyt Bsg. Naravo anie netùri Mlk. Tokią ydą jisai tùri – jokios užujautos Pv. Ana daug nervų tùri – ne pagal save Klt. Eš girdėjau apie tave sakoma, tave dvasią šventųjų deivių turintį BBDan5,14. O daiktui, galą turinčiam daiktop, top, kursai galo netur, negali būti nė vienas prilyginimas DP580. Pirma diena Christaus yra amžis, pradžios neturįs SPII123. Neturįs galo Sut.
^ Eina, kaip akmens kojas turėdamas KrvP(An). Kad subinėje akis turėtum, tai tavęs nesugautų DS296(Grk). Imdamas sakalo akis turi, atiduodamas – šuns PPr114. Ir angelas neliktų angelu, turėdamas žmogaus akis J.Gruš. Baimė turi dideles akis rš. Kad kiaulė ragus turėtų, tai visą svietą išbadytų LTR(Vlkj). Kiaulės snukį turėdamas ne visur įlįsi LTR(Auk). Arklys ir keturias kojas turėdamas suklumpa LTR(Auk). Arklys keturias kojas turi, o pailsta LTR(Al). Šuns liežuvį turėdamas duonos negausi LTR(Auk). Vaikai i žuvys balso netùria Škn. Kas netùra sotės, tegu eina ubagais Dr. Lazda du galus tùri Nm. Gilus tùri dugną, platus tùri kraštą Šll. Maluoji maluok, ale i galą turė́k Rdn. Kap maiše gemsta, tai dalią tùri Pv. Ir dūšią tùri, ir kalbą – kolgi nebagotas? Dgč. Velnias dūšios, o šuva skolos neturi LTR(Jz). Ar tur šuo gėdos? N. Kitas tùra talentą, o kitas – pliką lentą End. Kad turėčiau rankas, vagį sugaučiau, kad turėčiau liežiuvį – viską apsakyčiau (kelias) Pnd. Kad atsitiestų, dangų paremtų; kad rankas turėtų, vagį sugautų ST409. Vienas vyras daug galvų turi (kūlys) Pnd. Neturi akių, neturi ausų, o aklus vedžioja (lazda) Dkšt. Tùri keturias kojas, ale ne gyvis, tùri in savę plūksnas, ale ne višta (lova) Dv. Naktį turi dūšią, dieną neturi (lova) LTR. Turi sparnus, bet nelaksto (malūnas) LTR(Mžk). Maža kresna moterėlė daug drapanėlių turi (višta) Vp.
| refl.: Kai sveikatos nebturė́jos, už panaktinį buvau pri gyvolių Vg.
4. tr. Grš, Vl, Stk, Al, Švnč, Žl, Strn, Alz, Kp, Slm, Skp, Žb, Rk, Kpr, Sdb, Krš, Žeml, Šts, Slnt, Tv, Als, Žr, End, LKT138(Nd), Šlu būti susijusiam su kitu asmeniu ar asmenimis santuokos, šeimos, giminystės, draugystės, tarnybos, darbo ar kitokiais ryšiais: Moterį turįs SD1118. Anas antrą turėjo žmoną Dgl. Anas čia atvažinėdavo, anas ir bobą iš čia tùri Aps. Aš du vyru turė́jau Yl. Žmona tùrinti kitą vyrą Trk. Ko jis laukė šio laiko nevedęs: būtų beturįs šeimininkę! Žem. Kokią išsirinksi, tokią ir turė́[k]! Pv. Dabotinę turi̇̀, tai ir imk, nepamesk Šmn. Tas vyras dvyleka pačių turė́jo (ps.) Všv. Buvo karalius, tas turėjo labai gražią pačią BsPI11(Rg). Žvėrelės, paukštelės vis turi poreles, aš siratėlė neturiu porelės LTR(Rdš). O Jons bylojo Herodui: neder tau turėti moterį brolio tavo VlnE170. Eš turiu vyrą, poną BB1Moz4,1. Žmona pirm vyrą, o paskui ir sūnų, kurį gi vieną beturėjus buvo, pateriojo DP335. Neturiù ne pačios, ne vaikų, nė rūpesnio neturiù Gd. Anys tùri sa[vo] šeimą ir savę daboja Pls. Vaikų esu turė́jusi šešioleka Varn. Vaikų šešis turė́jau, tai ne dar̃, kad vienas du Alv. Patsai dar visiškai vaikas ir jau vaiką tùri Ant. Įsiviliojo [tokią senikę] vaiką padabot, o penkis vaikus turią̃ Erž. Ė būdavo, kad moma tùri septynius vaikus, tai gerai, kad du likę [gyvi] Aps. Kad aš vaikų nebeturiù, nežinau, ar ją (žemę) imt, ar ją neimt Alz. Turė́jom keturis vaikus, o dabar visi iškrikę Srj. Keturias dukteris turė́jo, visas į ūkes išleidė, pasogas, šimtus devė Krp. Turiù keturius sūnus, penkias dukteres, septyniolika anūkų Rod. Ana tik vieną mergiotę tùri, o sesuo i bernioką, i mergiotę Klt. Jie vieną sūnų turė́jo, gražiai gyveno Kp. Ans tùra vieną vaiką KlbX115(Krtn). Ji mergõs turė́jo tą vaiką Mžš. Vieną vaiką tùrįs su ta žmona Trk. Dvi mergelkas i vaikeliną tùra Kv. Oi klausinėjo jaunas žentelis: begu turi dukrelę? S.Dauk. Tą vieną teturiu mylimą dukrytę KlvD47. Gyveno viena šeima, turėjo sūnų Joną o dukterį Julijonę Krt. Nebtùra mergelės tokios jau didesnės Trk. Katras turė́jo savo vaiką, leido [ganyti] Krž. Būt geriau, kad turė́tai kokį vaiką, tai gyventai [savo sodyboje su vaiku] Kpč. Turė́jau du sūnu, tai vienas numirė Mlk. Jei turė́tai vaiką, tai tau neliktų [pieno] Pv. O plebonas Midijano turėjo septynias dukteres BB2Moz2,16. Turiegu dukteris, sergėkig jas gerai, idant kūnus jų čystume išlaikytumbei DP65. Jie gyveno abudu, vaikų neturė́ję Ad. Netùra nė vieno vaiko, netùra kryžiaus Krž. Dejavo vaikų netùrįs Jrk23. Gerai gyvenam, – tik burnų (valgytojų) netùrim Rš. Turė́jau seserų, likau vienas LKT208(Graž). Seną žmogų čia turi̇̀, čia i nèturi Prng. Turė́jo mokytą brolį, turėjo i gerą vardą Upt. Turiąs beturiąs tris sesutėles kaip ir daržely tris lelijėles NS491(Vb). Turiu net penkis brolius Ch1Luk16,28. Netùri tėvų, vienas anas kaip stovi Klt. Bet ka mamos neturė́jau, teip i laimės neturė́jau Slnt. O da aš turiù senus tėvelius, užaugys mano mažus vaikelius (d.) Klvr. Kad aš esmi siratėlė, kad neturiu tėvulio nuoseniausio, nei motulės mylimiausios LTR(Mrk). Neturiù tėvelio, senos motynėlės, aš neturiù kam palydėt in svetimą šalį DrskD220. Neturiù tėvelio, kas dalelę skirtų (d.) Grš. Aš neturiu tėvo motinėlės, – nesukrovė didelio šarvelio LLDII476(Mrc). Jūs mielos motulės nebeturėstat, visokių kalbelių prisigirdėstat LTR(Rk). Ji turėjo gerus gimdytojus, kurie aną primokę buvo pagal zakonų Moizešiaus BBDan13,3. Neturėki kito Dievo prieg manęs Mž18. Užsilikau, da laikausi, o kaimynų jau daug neturiù (mirę) PnmŽ. Viena gyvenu, nebeturiù su kuo gyvent Kvr. Kiek jau turė́davai šeimynos, i vis po tą kulšį avienos duodavai Mšk. Samdytą turė́sma mergikę, samdytą turė́sma vaikiuką Lk. Šiemet netùrim (nepasisamdėme) mergiotės – daugiau darbo Jnšk. Teturė́jo [ponas] tiktai vieną liokajų ir tą didelį šelmą BM77(Vb). Pats mokėsi ir da paprastai kokiuos du mokinius turė́davo Upt. Turė́jo po savim gal šimtą inžinierių Strn. Netùri broliukas sau mielos draugelės (d.) Dglš. Kap aš turė́jau kaime mergelę, ėjau lankytie kas vakarėlis DrskD26. Aš sau turiu bernelį šitam pačiam kaimely LTsI279. Šmotą darbininkų po savęs turė́jo tas ponas Všv. Aš esmi žmogus po valdžia [antro], turįs po savimi kareivius DP73. Neturiù kas ganąs, neišganysu didelę bandą Gd.
^ Plikis neturi nei genčių, nei bičiulių PPr299. Ir Dievas motiną tùri Sld. Kol pinigų tùri, tai sūnus tùri Tvr. Jei pati neaugini, tai i neturi̇̀ vaiko KzR. Menturis dukterį tùrįs; o kuo vardu? – Košė Pln. Lazdų krūmas, tam lazdų krūme ežeras, tam ežere dvi sesutės maudos ir turi po penkis bernus (kubile duoną minko) LTR. Dvylika brolelių tur vieną juostelę (metų mėnesiai) LTR. Ko Dievas netur? – Aukštesnio už save arba vyresnio PrLXVII40.
| refl. tr.: Kole turė́josi dukteris, laikėsi ir žąsis Rdm.
ǁ Ds būti vedusiam (žmoną): Anas turė́jo jos seserį paėmęs Klt. Šitas, kur tùri Petro seserį? Sdk. Kunigo seserį turi̇̀, o teip šneki! Žl. Anas turė́jo mokytoją tokią Vžns. Tas, kur Taruškėlę tùri Ėr. Jis tùri Žilinskiūtę Ss. Tas gi Gudelis, katras Banyčią tùri, sakė Dbk.
^ Kiekvienas vyras tetur savo moterį ir kiekviena – vyrą savo DP71.
ǁ priimti (atėjusį), sulaukti (užaugusio): Turė́si ažumainą, auga vaikas Klt. Mes svečių tùrim KI226. Vakar sūnų turė́jau Strn. Šiandie kapinių šventė, sakau, gal svečių turė́sim Smln. Ką – svečių turė́si, ar talką kokią darai? (klausė daug visko prisipirkusią moteriškę) Švnč. Viską padariau – svečių neturė́siu jokių Žl. Turė́si žentą kai matant (duktė jau suaugusi) Šln. Kap apsirgau, tai visi sakė, ka neprasieis, net kunigą turėjau Tvr.
^ Neimk per daug kalbios – daug svečių turėsi LTR.
5. tr. R, MŽ, KBII169, DŽ, KŽ gimdyti, pagimdyti: Pamečiui turė́[jo]: šitam nebuvo metų, kitas gimė Klt. Vaikų penkis turė́jau Alv. Itokius šešis sūnus turė́jo ir sveika boba kap mūras Arm. Kiek vaikų turė́[ja]u, tiek dantų neturiu Str. Labai sunkiai aš turė́jau mergaitę tą Ktv. Ot dabar svietas kytras, vaikų nedaug tùri! Pls. Nežanota, nė vieno vaiko neturė́jau Všv. Tokiuos metuos nė begalėsi, nė beturė́si [vaikų] Mžš. Jei užgirsi varlę kvarkiant, tai vaiką turėsi LTIII456(Kls).
^ Tu jau kaip turė́siantis, drūktas Trk. Skeltas perėtas, tuo turė́tas – visi pry darbo! Šv.
ǁ N, Snt atsivesti: Veršį vesti, turė́ti I. To žmogaus buvo kumelė kumelinga ir karvė turėsianti Žem. Karvė turė́sianti būs, apėmė jaučius Klk. Karvė in čėso, greit teliuką turė̃s Aln. Mūsų juodė jau tvinksta, greit turė̃s Krkn. Šėmoja jau tuoj turės Kp. Karvė bus turė́sianti Škn. Karvė turė́jo – veršį girdos Krš. Jau karvelė greit mun turė́s Trk. Karvė ir kiaulė turė̃s vienukart Mžš. Karvė jauna, graži, Kalėdoms turė́sianti Skd. Ana (telyčia) turė̃s kovo pabaigoj Kvr. Karvė jau turėjusi B826. Karvė šiąnakt turė́jusi K. Niekumet naktį karvė nė[ra] turė́jusi Trk. Šįmet margoji vėlai teturė̃s Jrb. Žalmargė tura turė́ti jau už poros dienų Slnt. Turė́sintiejai karvei duok geriau ėsti Slnt. Viena karvė užvelka, kita į laiką tùria Jrb. Juodė turėjo jaučiuką, o ne karvytę Pkr. Mūso karvė turė́jo jautelį Sd. Vakar karvė turė́jo, būs šviežaus pieno Ll. Karvė jau išsimelžus, rugsėjį turė́jus KzR. Veršis, paršiukas tuo[j] turė́tas NdŽ. Pirkom karvę neturė́jusią Šln. Jei užtrūks, tą (karvę) neparduosiam, kol neturė́s Trk. Karvė ka turė́davo, tai prisilydydavo grietienės užsibaldyt Grz. Kita karvė tum pienu (neužtrūkusi) tùra Krš. Prieš Kalėdas turėjo Jonų karvelė Žem. Ar įsiuvai guziką? – Ne. – Nu ka tu mitrus: kumelė būtų pritvinkusi i turėjusi KlvrŽ. Ar jau kumelė turė́jo? Pc. Kumelė turė́jo, paturėjo KI450. Tas kumelys (kumelaitė) nuo tos kumelės (tos kumelės) turėts (turėta) B534. Turė́siančiai (veršingai, kumelingai) susilaužius kaulą, neduok vario, išsimes Vdk. Visumet turėsianti kumelė trapi Krkl. Avis turėjo R237, MŽ315,403. Avis turė́jo tris vaikus KlvrŽ. Jauniklė avelė dujai gėrioku tùria KlbIX51(Skp). Pusmergė nuėjo turė́jusios avelės girdyt Grž. Kiaulė šiąnakt turė̃s: migį nešas, į rytą turė̃s Vl. Turė́siančią kiaulę pjauti būtų juk svieto juokai A.Sal. Kad, minau, nieks, nei paršiuks turė́ts nesušaltų K.Donel. Turėtoms kalėms grapas liepė pilti pieno Bržr. Pas Mačiulį radynos: kalė vaikus turėj[o] Rod. Katė jau kačiukus tùri Aln. Kai gyvolis gero pašaro nematė, tai netvinkusi i turė́jo Nmk. Šitie triušiai žiemą turė́ti, tai toki nuskurdę Mrj. Vasaris ašaris, gruodžius nugrubėlis, gyvuoliai, tuose mėnesiuose turėti, yra apsiašaroję, nugrubę, nesveiki Sln.
^ Sylijasi, kaip kumelė turė́dama Sml. Duok Dieve ožkai kumelį turėti, vištai ožį išperėti KrvP(Mrk). Ankstybs, o negyvs, tuoj turėts per tvorą šoko (išmetamas) PrLXVII33, B835. Kiek kiaulė paršiukų tùri? (klausiama juokais suėmus už nosies) Žl.
turimai̇̃ adv.: Neturiamai, nevestinai vaikų, nevaisingai I.
| refl.: Tai karvei reikia greitai turė́ties Akm. Ka turė́jusys y[ra], nūneša duonos i druskos, ka stipresnė širdis būtų Vgr.
6. tr. IM1863,27 susidėti iš ko nors: Mets tùr daug dienų, ik visas jis pasibaigia K.Donel. Kūčia tùri dvylika patrovų Dg. Miestiečių butai turėjo po du, tris ar keturis kambarius rš.
| Nebgaliu matyti, kiek pušynelis aktarų galėjo turė́ti Akm.
ǁ egzistuoti kartu su savo dalimis, komponentais: Vožtuvas turi pagalbinį skirstytuvą rš. Stulpas aplinkui turinčios viškos SD53. Visi sultingieji pašarai turi daug vandens rš. Pilis turėjo du bokštus: šiaurės vakarų ir pietryčių kampuose rš. Mūsų ūkis turi didelį gėlininkystės skyrių sp. Kožna, matai, nytė, ana jau šniūralius, matai, tùra Rt. Klėtis paprastai teturi tik vienerias duris rš. Medinės pilys turėjo įvairių gynybinių įrengimų rš.
ǁ būti reikalingam ko: Bulbų kiekviena atmaina savo žemę tùri LKT188(Vlkj).
7. tr., intr. būti gavusiam kokią nors ligą, negalavimą, sirgti kuo nors: Jis musėt ligą turi, kad teip spjaudo Pn. Anas serga, cukrinę ligą tùri Aln. Tu turi̇̀ didelį dusulį Žl. Ana dusą turė́jo, tai negalėdavo dirbt Adm. Jau bronkitą turiù – čia man kas gargia Srj. Pry plaučių ana tùra, sanatorijo[je] buvo Šv. Dagi te šunio riebuliai nuo plaučių, kas plaučių džiovą tùri Švnč. Ale turė́jo ant plaučių vėžį, kraujas kai šoko, ir nugriuvo ant kiemo Kvr. Ar dusulį turė́davai tas arklys, ar ką – veda į jomarką Mšk. Tėvalis jau pri skrandžio ligą turėjo End. Aš sergu, slogą turù. – Nu ta maža bėda Trk. Kraujo kalkėjimą turù didilį Všv. Katras tùri priepuolį, tai tam negerai Prn. Ogi oras, jėgu turi̇̀ ramatą, pasako Antš. Širdies mušimą turiù Rš. Sąnarių uždegimą turė́jau, rankų nebegaliu prilenkt Gsč. Ans tùra nervų ligą Skd. Mano tėvas turėjo gumbą LTR(Rm). Jug vėžį nežinai, a turi̇̀, a neturi̇̀ End. Užeina, kur kai ką susopsta, ale tokios ligos neturiù Stk. Nei ligos jokios neturė́jau par gyvenimą Krns. Šiąnakt atsigulęs kosulio neturė́jau Vlkv. Visą naktį jis blaškėsi ir, atrodė, turėjo karščio I.Simon. Jėzus … išvydo uošvę jo, ant patalo gulinčią, turinčią karštinę (drugį) BtMt8,14.
| prk.: Kas kepenis tùria (serga kepenimis), negalia a nė čierką išgerti Nmk. Nervas dideles turiù sustingus keliuos, be lazdytės negaliu eit Tr.
^ Kad tau turė́t žyvatinę! Arm.
8. tr. Rz, Rmš, Dg, Gdr, Jž, Č pajėgti valdyti kurią nors kūno dalį (labai dažnai su ne-): Kas kojeles turi, tai visko miške prisirenka Rud. Nebeturiù nė kojų, nė rankų Ėr. Aš va kojų nebeturiù: skauda nuo pusiau blauzdos, pakinkliai Kvr. Kojas menkas beturù: niekur nebeinu Tv. Muno senis daba tų kojų nebtùra Jdr. Aš neturù kojų, negaliu eiti į tas mėlenes Krž. Kad kojas turė̃čiu – visur aplakstyčiu Krš. Eina su lazdele, kojos nebetùri Mžš. Sveika būčia, kad kojas turė́čia, su kojom silpna Sdb. Kad tik geras kojas turė́čiau Tlž. Dėlto daba kojų niekas netùri nuo to gražaus apsiavimo PnmŽ. Ant kitų metų bėgs, kojukes turė̃s Drsk. Neturiù suvis rankų, palaidyt karvės nepagaliu Klt. Nu, kad aš negaliu atriekti duonelės, rankų neturiù Krt. Rankos tos dešinės seniai nebeturiù Sdb. Rankų neturiù, o kai dirbu, neskauda Vb. Mano seselė dejuoja: rankų nebetùri Mžš. Nebturu akių, nė kantičkos mun nieko nebrodo End. Kol akis turė́jau, siuvau VšR. Aš akių nebeturiù, toli nematau Rm. Nei ausų beturiù, nei akimis bematau Eig. Kad aš akeles tebturėčiau, kaip ma[n] smagu būtų Erž. Kur tu ausis turė́si – aštuonius grabus išnešiau! Dglš. Kita vedėja nebegali vest: užkimsta, gerklės visai nebetùri Mžš. Negaliu aš – širdies visai nebeturiù Ps. Nebetùrim širdžių, prastų širdžių abudu PnmR. Aš neturiù širdies, jei operuoste, būsu ant lentos Kv. Bendikas nebtùra plaučių Krtn. Smarkiai dirbdavau, tudė dabar strėnų neturiù Snt. Parižuotas (paralyžiuotas) žmogus buvęs, kalbos geros nebeturia Svn.
9. tr., intr. SD129, Pnm suvokti, suprasti: O tai dabar turė́si: būtum su manim ėjęs, būtum gavęs Sdr. Vakar dergsojot (nieko neveikėt), tai dabar tùrit – niekas nepadaryta Vlkv. Štai juokėmės, jauni būdami, iš senų žmonių, o pasirodo, jie tiesą turėdavo V.Krėv. Ji turė́jo tiesą: teip i buvo Tlž. Turė́damas tai tikrai, jog jo ansai viešpatis nopleis DP81.
| [Kristus] juos klausė, ką apie jį turėtų (manytų) žmones DP466.
| Neturimas (negalimas, neįmanomas) daiktas, kad prisieina jau tėvam atsidalyt nuo vaikų Tvr.
| refl.: Ką aš tau sakysiu, tu tik turė́kis, ir viskas bus gerai Slk.
ǁ tr. Ktk žinoti: Jau ji ką tùri, tai visada išbajina Pv. Ką turė́jau, tą pasakiau Bsg. Neturù tokio žodžio (nežinau, kaip vadinasi) Rsn.
| refl.: Va, lyg primetė ir turė́kitės! Pv.
ǁ tr. jausti: Vyriškas ir motriška nueiti į kapus (mirti) su rūtų vainiku par didę sau garbę turėjo S.Dauk.
| refl. tr.: Turėkias tu garbę pirm manęs, ir užmeskiam čėsą (viršuje raką), kada aš už tavo žmones turėčiau melstisi BB2Moz8,9.
ǁ intr. išmanyti: Vaikščiauna kap ko veikt neturė́dami Dv. Tėvas ka sužinos, tai neturė́si kur dingt, reiks per langą išlėkt Plv. Ir aš nebturù kur bedingti, palipau an trobos Krt. Jau vakaras, sutemo, netura kur bedingti Rt. Senam tai bažnyčia reikalinga, žiūrėk, ka pasensta, neturė́sta kur dėtis Slm.
ǁ tr. konstatuoti esant: Po Seredžiumi tùrime pusiaukelį nuo Jurbarko į Kauną Skr.
III. prievolei, priedermei nusakyti. tr., intr. R, MŽ, Sut, N, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, Klvr, Vlkv, Vl, Stak, Ss, Gdr, Sdb, Kp, Pl, Pnd, Rk, Jž, Č, Skrb, Žml, Bsg, Krš, Kv, Skdv, Žeml, Skd, Brs, Als, Pln, Bdr, Rsn, Pgg reikėti, privalėti (ką nors daryti): Turiu, nemitęs, priverstas darau SD184. Jis tur tai daryti R329, MŽ441. Maž miego miegusi turė́jau dirbt J. Čia visi turit dirbti J.Jabl(Sv). Jūs tùriat dirbt lig pat vėlumo Erž. O turėjom ne tik sau, bet ir ponui dirbti J.Bil. Kol gyvos akys, turi̇̀ vargt Vdk. Pasakė – i turi̇̀ dirbti teip, kaip ka liepa Ms. Atsikelsi gaidgystėj, anksti ir turė́si kubilą primalt Mšk. Kol išaušta, tą sieką turi̇̀ sumalt su rankom Krk. Kai ateinam iš lauko kloję [linus], tai tùrim nubrukt visus rūbus, kad nesmirdėtumėm Užp. Sieną mergaitė turėdavo išaust par dieną Rz. Dar turiu tris sienas aust Pc. Tùriam pačios rūpintis [malkomis], ir vaikai mažiukai Pšš. Šilta, jėtus mano, karštybė, o turi pasilenkęs eit, dirbt po dirvas, laukus Mšk. Ar tai juoks, kad būrai tur į baudžiavą rengtis? K.Donel. Negalįs niekur išeit, ožkas tùrįs ganyt Jrb. Aš turù bites daboti, kad neišlėktų LKT132(Plik). Aš turė́su i bulbes nuskusti, i paršeliams ėsti nunešti Lpl. Pristatys i turė́si išbūti, gerai prastai End. Pryš vėją neatpūsi, kur liepa, ten turi̇̀ eiti Yl. Ans pyksta i tùra pykti, kam aš išejau Trk. Tėvai tùria dabar vaikų klausyt, toks išėjo laikas Dt. Turė́jau papasakoti, kaip viskas buvo Krt. Karvę turi, ir turi̇̀ ravėt Kp. Tėvus turiam godoti S.Dauk. Turė́jo parašyti, kad motina serganti yra Vkš. Mėnasį turė́si [gydytis] Ad. Sako, tau tùra duoti vietą, tùra duoti butą Kl. Kožnas ūkininkas turė́jo porą jaučių turėti Vvr. A mes turė́siam už pirmą metą karvės nustoti Rt. Mūsų karvė pasileido nuo sieto, pagirdėm, išputo, turė́jom pjaut Šln. Kiek davė ganyklės, tùria išsiverst Sdb. Parvasar turė́jau paduot šieno karvei Klt. Jau mačiau garnį – turė̃s jau duot pavakarių Nm. Svečiai nevalnykai – ką duoda, tą tùria valgyt Slm. Insdėk, su bulbom turė́si suvalgyt smetonos Klt. Mėsos – mirk gyvenk – vieną rozą an dienos turi̇̀ duot Žl. Tuos pačius kopūstus arba burokus tùri išbaigt valgyt Krs. Lalaunykai ateina pas trobą, ir turi̇̀ išnešt kiaušinių Kpč. Turė́tų būt pienas geras, ba raudona karvė, žala Pv. Nori baltai išvelėt, – tai tùri plyšt po biskį rūbas Pv. Jaugi dvi nedėlios [agurkams], turė́[jo] apdygt Švnč. Tùra daba iš apačios išaugti nagas, o tas tùra nueiti Jdr. Žinau, ką pasakyti turita! Vd. Tùrit apžiūrėt Kalotės ežerą Klp. Aš turù sakyt: jis neblogas Tlž. I kas įejo, nežinojėm, i turė́jėm bijoti Skd. Piršlys tùra kelį atidaryti Trk. Pirma pasvadins jaunąją, tùra jaunasis išsipirkti Plt. Išveda jaunąją – ne tą, katrą turė́tų išvestie, o kokią bobą Brt. Kodėl turėtumbim mes menkesni būti B556. Turi̇̀ atiduot [pinigus] tą dieną asabniai, ir viskas Grv. Kas turi ateiti, tas ir ateis, niekur pro šalį nepraeis J.Balt. Turiu eiti; reikia man eiti I. Turiu išeit R204, MŽ271. Aš žinau, kad turiu žūti, ir mirsiu, kaip riteriui dera V.Krėv. Sakė jam, kad jis turį̇̃s dabar mirti Sch165. Kur mano tėvai, kur mano sūnelis, ir aš turiù čia gult Kls. Kam aš tave turiu penėti kaipo paršą arba meitėlį kokį? DS82(Rs). Turė́si tą žirgą pavogti i an to žirgo užsėsti (ps.) Varn. Didesnioji dukrelaitė tur darbelį dirbti LLDII70. Saulė sėda, ir jau turi̇̀ eit miegot Šmn. Aukščio lopšys turi būti per du sprindžiu LMD. Septyni broliai: septynias dienas tùria lyt Sb. Prašom jūsų paklausytie, ką mes tùrim pasakytie DrskD251. Jei kas nori turėti aitvarą, turi laikyti devynius metus gaidį LMD. Tas pasakymas būtų turė́jęs mane perspėti: būk atsargus! Plšk. Lova sukasi, ana (giltinė) turi turėtis prie galvos, o peiliai kerta jai per kinkas LTR. Kad kas nuo ko nusigąst, tad tur du kartus paspjaudyti, tad, sako, niekas neprisimeta LMD(Klp). Kaip neturiù verkti, kaipgi nedejuoti, kad užtiko mano dienas devynios nelaimės? BM449. Pavarytas bernas nudegino ponui dvarą sakydamas: – Man eit beturint, teeinie ir tos skūnės drauge LC1885,6. Jei mano žodį laikė, tada ir jūsų turės laikyti VlnE177. Kaip hūkininkas šeimyną savo tur mokyti byloti Vln37. O mes turim gintisi BB1Mak3,21. Jaunikaičiai turėjo nešioti melnyčios akmenis BBRd5,31. Kas tasai ponas, kurio balso aš turėčiau klausyti BB2Moz5,2. Anys su raugu nieko netur kepti BB3Moz6,17. Ir puodą, kuriame tatai virta yra, tur sukulti BB3Moz6,28. Ir iš javų penktąjį (paraštėje penktainį) turėsit duoti faraonui BB1Moz47,24. Ką tada daryti turime? PK243. Sekmą dieną turi švęsti Mž388. Jei jau tėvas tavas lieptų kokią netiesą bylot …, turi̇́egu tu jo tame klausyt? DK81. Tùrigu būt Dieviep mielais DK72. Turiuogu tiesą bylot DP602. O teip žodis ir mokslas jo yra mumus tuo šviesumu, idant regėtumbim, … ko sergėtis arba turėtis tùrime DP243. Nes aš turiu būt svečiu namuose tavuose šią dieną DP574. Jisai (Kristus) rodės, kaip būtų tùrįs toliaus eiti DP189. Bat veizdėk, ką prieg tam turi daryt MP167. Ans yra anuo Elijošiu, kursai turėjo ateit Ch1Mt11,14. Mes turime priplaukti prie vienos salos SkvApD27,26. Turiu daug rašyt jūsump, bet nenorėjau per popierių Ch12JnL1,2.
| Užpuls naktis, o mes dar daug rugių turim [pjauti] – nebus šiandie pabaigtuvių Alk.
^ Ir viena akis tur miegą turėti M, TŽV622. Vienas kartas tùri nesumeluot Ssk. Kame kotas, čion tur būti ir kirvis S.Dauk. Jaunas gal, senas tur mirti LTsV88(Tl). I obūlys ant medžio gražus, o tùria nukristi Vdk. Ką turi̇̀ padirbtie rytoj, padirbk šiandieną, o ką turi̇̀ suvalgytie šiandieną, rytdienai pačėdyk Dl. Už gerą darbą tur kampe stovėti (šluota) LTR(Grk).
| refl.: Kaip turėsis nu maži vaikai elgties, kada anys prieg stalo eit APhVIII46. Klausykimeg veikiau, kaip svodbose, sueigose mūsų tùrimesi laikyt DP340.
◊ ãkį turė́ti
1. Prn, Pv, Šd, Nj, Jnš būti apie ką geros nuomonės, jausti simpatiją, prijausti kam, mėgti ką: In gražų žmogų ãkį tùri Klt. Sako – ãkį tùria ant jos valdinykai Slm. Juntu, kad Eretui jis kažkodėl neturi akies J.Paukš. Neturė́jo akiẽs ir atėmė Krtn.
2. būti pastabiam, gerai įsiminti: Tùri ãkį, nuveizi, kas kam patinka KlK12,69(Rdn). Jin akį turia, žiūrėk, pažino mane KlK8,70(Jnš).
akyjè turė́ti būti numačius: Paskui tik taip sau paklausė, ar Vilius jau turįs aky kokią mergelę I.Simon.
[geràs, tókias] aki̇̀s turė́ti
1. būti pastabiam, dėmesingam: Žmogui reikia turė́t aki̇̀s Dkk. Namie ėsi̇̀, tai aki̇̀s turi turė́t i turė́t Jrb. Sena esu, o akès turù Krž. Anė ją tuojau pastebėjo, bet Vilius teturėjo akis tik Anei I.Simon.
2. Žlp būti labai drąsiam, akiplėšiškam, nesigėdyti, mokėti suktis, verstis: Reik turėti akis į bėdą įkritus Šts. Ot tùri aki̇̀s – visur inlenda Sn. Ana geràs aki̇̀s tùri, tai ema, prie ko tik prieina Slk. Geràs aki̇̀s tùri, čia ją išlojoji, ir vėl, žiūrėk, ana lenda Skdt. Reik geràs aki̇̀s turė́t, ka po visko drįst akis parodyt Jnš. Kaip žmogus tokias akis turi?! Krns.
3. būti raštingam: Kad aki̇̀s turė̃tum, paskaitytum, o dabar esi durnius paskutinis KlK6,56(Pvn).
akysè turė́ti saugoti: Ka su tom vyšniom nė[ra] rodos – turė́k i turė́k akysè tuos špokus Jnš. Turė́k akysè žąsis, kad nesueitų į javus Jnš. Bėgli vaikai, reik vis akėsè turė́ti Krš.
akių̃ neturė́ti nepamatyti kieno prastumo: Ar tu akių̃ neturė́jai, kad su tokiu suderėjai? Alk.
akmeñs (akmeni̇̀nę) ši̇̀rdį turė́ti būti žiauriam, negailestingam: Reik ãkmino ši̇̀rdį turė́ti tokį ligonį išginti Krš. Ji akmeni̇̀nę ši̇̀rdį tùri Grž.
añkštą ši̇̀rdį turė́ti; SPII104 būti šykščiam.
ant akių̃ turė́ti Ds, Grg prižiūrėti, saugoti: Su mažu vaiku daug klapato – visą čėsą reik ant akių turėti, kad galvos nenusisuktų Vkš.
ant dantų̃ turė́ti Lp apkalbėti, išjuokti.
ant galvõs turė́ti mokėti: Darbas tas nesunkus, bet reikėjo an galvõs turė́ti Trkn.
ant juõko turė́ti nė už ką nelaikyti, nevertinti: Aną visi tùra ant juõko Šts. Seną visi an juõko tùri Mrc.
ant liežùvio turė́ti Rg norėti sakyti: Aš turė́jau ant liežùvio, o nepakláusiau, ir gana Smln.
ant savę̃s turė́ti sirgti mėnesinėmis: Šiandiej neisiu šokt, ba an sàvę turiù Lel.
ant sprándo turė́ti NdŽ išlaikyti ką.
ãpsapnį turė́ti I svajoti.
árklio gálvą turė́ti sunkiai suprasti: Jis árklio gálvą tùri Prn.
árklio ši̇̀rdį turė́ti būti negailestingam: Jei tùra árklio ši̇̀rdį, tejemies, tenešies Krš.
áukso rankàs turė́ti būti nagingam, gabiam: Rankas turi aukso, bet gerklė jaučio LTR(Aln).
auksi̇̀nę ši̇̀rdį turė́ti būti labai geram, jautriam: Kietas, sako, senis, tiktai kietas iš viršaus, o širdį turi auksinę J.Balt.
bai̇̃sią bùrną turė́ti mėgti plūstis: Pasiutusi, bai̇̃sią bùrną turė́jo Krš.
bal̃są turė́ti
1. nebūti beteisiam, šį tą reikšti: Parodyk bent kartą, kad ir mes turime balsą A.Vien.
2. atsikalbinėti: Jei nenorės imti [merginos], ir bal̃są turė́s Krš.
báltą (blõgą) ãkį turė́ti pykti: Báltą ãkį turė́jo pirmininkas, ale teisingas buvo: davė šieno KlK11,80(Krš). Mokytojas turėjo ant manęs blogą akį rš.
bė̃dą turiù man nerūpi: Turiù aš bė̃dą, kad tu nemoki! Alk.
burnojè (dantysè) neturė́ti Mrj, Prn būti nevalgiusiam: Nė soros grūdo dar neturėjau burnoj S.Dauk. Pavargau, pasidarė silpna, atsiminiau, sako, kad nuo vakar ryto burnoj kruopos neturėjau Žem. Ir aš te buvau, medų, alų gėriau, burnõj neturė́jau (ps.) Grv. Par barzdą varvėjo, burnoj neturėjo NžR. Jau penkta diena nesi nieko burnoje turėjęs J.Avyž. Ans da nieko dantėsè neturė́jo Kv.
dáikto neturė́ti labai nerimti, kentėti, nerasti vietos: Kai užaugo an šitos vietos šunvotė, o apie ją da dešims, tai neturė́jau dáikto, kap sopėjo Str.
dañtį turė́ti
1. pykti: Ta, matyt, dantį ant močiutės turėjo Kv.
2. Švnč mokėti burti.
drū́tą ši̇̀rdį turė́ti
1. būti tvirtam, drąsiam: Drūtą širdį reik turėtie, kad ženytis reik pradėtie LB112.
2. pykti: Visi turėjo drūtą širdį ant tėvo, kad taip užsikepė LzP.
er̃dvą ši̇̀rdį turė́ti būti dosniam: Ir didžiausiame bade erdvą, ne ankštą širdį turėtų SPII104.
gai̇̃džio ámžiaus neturė́ti būti jaunam, nepatyrusiam: Matot pačios – gaidžio amžio dar neturit M.Valanč.
[gẽrą] gálvą turė́ti [ant pečių̃]
1. Als, Skdv, Btg, Skrb, Mlk būti protingam, gabiam, išmanyti: Jis tùr gẽrą gálvą KI577. Reikia galvà turė́t, tada gyvensi Dglš. Kas tùri gálvą, tas supranta Pv. Pasideda kalnius, suknelę pasisiuva, gálvą tùri Klt. Diedukas gẽrą gálvą turė́j[o] LKKXIII121(Grv). Jis gálvą baisiai gẽrą tùri Šmn. Tau gal nesunku mokytis, gẽrą gálvą turi̇̀ Ds. Gaspadoraut reikia i gálvą turė́t Kvr. Ans tùra gẽrą gálvą, tiktai buvo apsileidęs Slnt. Oi, turė́jo gálvą anas! Btrm. Ne, jeigu galvą turi ant pečių, tai šiais laikais gyvenk ir gyvenk V.Bub. Yra galvočiai, ką gerą galvą turi LTR(Kpč).
2. Žg, Kv, Dg, Dglš gerai atsiminti: Mergaitė tùri gálvą – kokią ilgą eilutę pasakė Snt. Aš galvõs neturiù, aš užmirštu tujau Šts. Matai, kaip aš nebturiù galvõs Gršl.
galvojè (į gálvą Klp) turė́ti Ker
1. būti gudriam, sumaniam: Ponui reikia galvõj turė́t, kaip ponystę išlaikyt Antr. Nieko jis netùri galvõj Srv. Jei turėsi galvon, bus ir kišeniun Kb. Mergelės, ko jūs neturat galvo[je], ta turat turėti kojose Grg. Ko neturi galvoje, turėk kojose Ktč.
2. ŠT30 kreipti dėmesį, manyti: Ir galvoj neturiu, kad kas gali mane atsvyt ar strošyt Sug. Nu tai jis ir galvõj netùri Str. Ką pradžioje reiškė, ką turėjo galvoje žmonės, pavadinę upę Kražante? BXII103. O žinai, kokias kliūtis turima galvoje? V.Krėv.
3. mokėti, atsiminti: Dainavau seniau, daba nebeturiù galvõ[je]: visa ko pamiršti LKT213(Jnš). Nieko galvõj neturi̇̀, nieko galvoj nebėr Tj. Tuomsyk tai nė galvõj neturi̇̀ KzR. Dainų netùra į gálvą Sg.
4. apsvaigti: Esi girtas, galvõ[j] jau turi̇̀ Krš.
gálvą turė́ti pakáušyje
1. būti gudriam, sumaniam: Tur galvą pakaušyj B455,643, PrLXVII25.
2. MŽ būti kvailam, riboto proto.
gãtavą dúoną turė́ti sėdėti kalėjime: Per tokius prietelius jau kelias kratas perleidau, tik, jų nelaimė, nieko nerado, o kad būtų jiems pavykę, būčiau jau gatavą duoną beturįs Žem.
gerùs danti̇̀s turė́ti mokėti atsikirsti: Gerùs danti̇̀s tùri, jo niekas neperkalbės Jnš.
gẽrą liežùvį turė́ti Erž liežuvauti.
gẽrą ši̇̀rdį turė́ti būti palankiam, mėgti: Tùra gẽrą ši̇̀rdį [pardavėja] ant munęs, paduoda minkštesnių bulkikių Krš.
į nósį turė́ti būti gudriam, pasižymėti gabumu: Kiba jis ką nósin tùri, kad tep padaro Kpč.
į pakáušį turė́ti suvokti, suprasti: Kiek čia į pakáušį reik turė́ti – galvelė tik mažynika! Dov.
į ši̇̀rdį turė́ti Rsn jausti simpatiją: Nors aš kitą mylėjau, tave širdiñ turė́jau DrskD137.
i̇̀lgas ausi̇̀s turė́ti
1. gerai girdėti: Turėk tu jam tokias ilgas ausis – ką reik ar nereik, girdi! Gs.
2. Msn būti gerai informuojamam, žinoti, ko nereikia: Jis tùri i̇̀lgas ausi̇̀s Skr.
i̇̀lgas kójas turė́ti greitai sklisti: Bloga naujiena turi šimtą liežuvių, ilgas kojas ir toli nubėga Pt.
i̇̀lgas rankàs (i̇̀lgus nagùs Kv, pirštùs) turė́ti Lp būti linkusiam vogti, vaginėti: Mūs piemenė tùri i̇̀lgus nagùs Alk. Patikrink, suskaičiuok, jei dar turi, savo pinigus. Ta boba turi ilgus pirštus I.Simon. Turi ilgas rankas: jau kad ką išsidabos, vis tiek priglaus Rod.
i̇̀švirkščią ši̇̀rdį turė́ti kerštauti: Gediminas ne toks žmogus, kad ant jo išvirkščią širdį galėtum turėti J.Avyž.
jáučio sveikãtą turė́ti būti labai stipriam: Jaučio sveikatą vyras turi Dbk.
jaũtrią ši̇̀rdį turė́ti; rš būti gailestingam.
kiaũlės aki̇̀s turė́ti Rs, Plv, Užp, Ds būti nesusipratusiam, akiplėšai, drąsiam, nesigėdyti, drįsti: Ka tùri kiaũlės aki̇̀s, tai gerai gyvent Jnš. Kiaulės akis turėdamas visur įlįsi LTR(Vs). Kiaulės akis turėdamas gali visko prašyti Lkv.
ki̇́etą káilį turė́ti būti nejautriam, neklusniam: Par daug jis kietą kailį turi, kad klausytų Jnš.
ki̇́etą kiáušą turė́ti būti bukagalviui, nesupratingam: Netikiu, netikiu, kad pilkoji spalva tokį kietą kiaušą turėtų ir prasto sakinio nesugromuliuotų! Pt.
ki̇́etą ši̇̀rdį turė́ti būti nejautriam: Kas tur taip kietą širdį, kad nebūt dūsavęs? D.Pošk.
kišẽnėje turė́ti būti pinigingam: Reik turėti ir kišenė[je] Kl.
krei̇̃vą ãkį turė́ti būti nepatenkintam, nepasitikėti: Sako esą nuo to laiko turįs klebonas ant Stasio kreivą akį rš.
kum̃pą nãgą turė́ti; S.Dauk būti labai šykščiam.
kū́ną turė́ti būti riebiam: Ana visada kūną turi ir stipri Švnč.
kur̃ aki̇̀s turė́jo sakoma apie ko nors prasto nematantį: Kur tiktai tas Dagiukas ir turėjo savo akis I.Simon.
kur̃ (ką) velniai̇̃ tùri sakoma apie ką nors besibastantį: Guziukas negrįžta; kur̃ jį velniai̇̃ tùri Vlk.
laisvàs rankàs turė́ti būti neužimtam, turėti laiko: Vien tas gerai, kad žmogus laisvesnes rankas turėsi V.Myk-Put.
leñgvą gálvą turė́ti Pgg gerai įsiminti.
[gẽrą, i̇̀lgą] liežùvį (liežiùvį) turėti
1. būti iškalbingam: Nu i tùra ans liežùvį – visus sukerta Kv. Šnekėk tu: tu geriau įšneki, liežiuvį turi̇̀ gẽrą Mžš. Ir Katrė gerą beturinti liežuvėlį, taip kertasi, kad bėda! Žem. Ji labai liežùvį turė́jo Srj. Tas piršlys melagius turi ilgą liežuvį LTR.
2. liežuvauti: Ta moteriškė turi ilgą liežuvį – netikėk jai rš.
leñgvą ši̇̀rdį turė́ti būti jautriam, švelniam: Žmonės nesandoringi …, nemeilūs (širdies lengvos neturį) CII800.
liežùvį turė́ti už dantų̃ (burnojè) Šd tylėti: Reikia už dantų̃ liežùvis turė́t Rūd. Reikia liežùvį turė́t burnõj Lb. Susigėdo pusbernis, žadėdamas savėp turėtie liežuvį už dantų Sz.
medi̇̀nę ši̇̀rdį turė́ti būti nejautriam, negailestingam: Kas medinę turi širdį, Dičiaus sielos nesugaus T.Tilv.
medaũs ši̇̀rdį turė́ti būti labai gero charakterio: Jam, ir medaus širdį turėdamas, neįtiksi rš.
mi̇̀nkštą dúoną turė́ti (ant ko) skriausti: Ant manęs tai visi minkštą duoną turi Plv.
mi̇̀nkštą ši̇̀rdį turė́ti būti jautriam, gailestingam: Mama tùra dideliai mi̇̀nkštą ši̇̀rdį: paprašyta ir dūšią tam atiduos Vkš.
nãgą priki̇̀šus turė́ti nuolat prižiūrėti: Nagą prikišęs turi turėti pri paršelio, kitaip susitrauks į ežį Gršl.
[gerùs DŽ, nenupùvusius] nagùs turė́ti Ll, Kv sugebėti ką nors gerai padaryti, būti gabiam, nagingam: Jis tùri gerùs nagùs: ko nepaims, to nepadarys Alv. Jis labai nagùs tùri Drsk. Bet jis ir nagùs tùri – viską gerai padaro Šlvn. Vaikas nagùs tùra, ką reikės, tą padarys Skd. Kultuvę išgražino, išpjaustė – turė́jo nagùs Krš. Ans didliai nagùs tùra Akm. Ans žaltys turė́jo nagùs Tv. Rimta buvo Magdė – nenupuvusius nagus turėjo LzP.
nė̃ į rañką neturė́ti nebūti su kuo dirbusiam: Akėčių nė rankon neturėjo Lp.
ne ãkį turė́ti (ant ko) nesugyventi, pyktis: Jis nuo pernai tùri ant manęs ne ãkį Alk.
neturė́ti kur̃ akių̃ (aki̇̀s) dė́ti (ki̇̀šti Jrb) labai gėdintis: Tokia gėda buvo, kad neturė́jau kur̃ akių̃ ki̇̀šti Rt. Veronika, jausdama jo žvilgsnį, neturėjo kur dėti akių V.Mont.
neturė́ti kur̃ dė́ti sakoma daug turint: Ot tą vasarą cukrinukų neturėjau kur dėti LzP.
pakáušyje turė́ti
1. suvokti, suprasti, išmanyti: Mat kiek turi pakaušyje Ėr. Ką jis dirbs – netùria pakáušy Slm.
2. Slm galvoti.
pakéltą ši̇̀rdį turė́ti labai norėti: Turėjo pakeltą širdį ištekėt Ėr.
paláidų liežùvį turė́ti; N mėgti niekus taukšti.
pánčiuose turė́ti griežtai prižiūrėti: Ana jį tep saugoja, pánčiuos tùri Str.
paũkščio (paũkštės) pi̇́eno netùri sakoma, kai nieko netrūksta: Darbuojamės nuo aušros iki sutemos, už tai paukščio pieno tik neturime LzP. Visa turi, tik paukštės pieno neturi J.Jabl.
pir̃štai netùri akúoto nebesiseka dirbti (apie seną žmogų): Pasenau – pir̃štai akúoto nebtùra, o kai jauna buvau, pirštai su darbu rokavos Šts.
plačiàs aki̇̀s turė́ti sugebėti daug matyti: Aš nepavydžiu tau nė turtų, nė gražumo, tik pavydžiu, kad turi̇̀ plačiàs aki̇̀s Jz.
plãčią bùrną turė́ti pikčiurna būti, mėgti bartis: Nieko gero neturėjau, kaip tik vargą, piktą pačią, ką turėjo burną plačią (d.) Pn.
plãčią ši̇̀rdį turė́ti lengvai žavėtis: Mat Jonas gan plačią širdį turėjo, ne vieną mylėjo, gan valkų liežuvį turėjo ir ne vieną imti ketino LzP.
po kepurè turė́ti
1. būti įgėrusiam: Visi trys jau turė́jo po kepurè Alk. Jis (ūkininkas) sau ir tą išsigėrė. Jau jis gerai turi po kepure BsPIV46(Brt).
2. būti protingam, sumaniam: Kad jis po kepurè netùri Mrj.
po padù turė́ti įsakinėti, nurodinėti; spausti, engti: Aš tave po padu turiu Lp.
po sparnù turė́ti globoti, rūpintis: Laikyk mus visus globoje tavo, turėk visados po sparnu savo brš.
póilgius pirštùs turė́ti vaginėti: Pirštùs póilgius anas gal turė́jo Lel.
põną turė́ti ant sàvo galvõs priklausyti nuo kieno valios, būti spaudžiamam, engiamam: Užteko jau man turėti poną ant savo galvos Žem.
prasrū́dytą ši̇̀rdį turė́ti (prieš ką) nekęsti: [Atskalūnai] tur širdį prasrūdytą prieš ją (Mariją) DP506.
[gẽrą, leñgvą] rañką turė́ti; [geràs, tókias] rankàs turė́ti sektis ką nors greitai ir gerai daryti: Aš turė́jau gẽrą rañką ant audimo Kl. O jis turė́jo rañką – šmakšt, ir nė[ra] kiaulės Lnkv. Tėvas tai leñgvą rañką turė́jo: prieis, būdavo, taukštels – i negyva [kiaulė] Slv. Matai, varlėnas, rankàs tùri, teip gražiai padirbta! Zr. Anas rankàs tùri geràs Nmč. Turė́jau rankàs ir gražiai dariau, o dabar jau neklauso Srj. Ot ką tinginys daro – tókias rankàs tùri ir valgyt neturi ko Skdt. Aš rankàs turiù, visur mūsų rankos perejo GrvT135.
(nė̃, nei̇̃) rañkoje neturė́ti (turė́ti) visai nebūti ką nors dirbusiam, dariusiam: Iš kur tu, sako, išmokai grajyt, kad armonikos rañkoj neturė́jai? Ps. Nei šienavęs, nei rañkoj dalgės anas turė́jęs Klt. Nemokė[ja]u nei rugių pjaut, nei̇̃ aš te grėblio turė́[ja]u rañkoj Ml.
reikalų̃ (rei̇̃kalo, rei̇̃kalą) turė́ti
1. Dglš susidurti, santykiauti, bendrauti: Reikalų dabar ir su juo turėsi J.Jabl. Nenoriu su jom rei̇̃kalo turė́t, trauk jas bala! Pv. Ten jau stovėjo daug žmonių, turinčių reikalo prie sultono J.Balč.
2. I domėtis.
sã (Saliãmono) gálvą turė́ti būti protingam, išmintingam: Kad sã gálvą turė́tų, tai nereikt ir mokint LKKXIII34(Grv). Saliamono galvą reikia turėti šiem laikam rš.
[kai̇̃p] sáujoje turė́ti valdyti: Pirty ir jaujoj velnias turi saujoj LTR(Pnd). Ar pirty, ar jaujoj žmogų tùria velnias kai̇̃p sáujoj Km.
savę̃s nebeturė́ti žūti: Kliunkt tavie – ir sàvęs nebturi̇̀ Pj.
sàvo lai̇̃ką turė́ti Vn sirgti mėnesinėmis.
si̇́enos tùri ausi̇̀s slaptai klausomasi: Tamsta nežinai, kad kitą kartą ir sienos turi ausis A.Vien. Dabar ir sienos ausis turi LTR(Gdr).
skai̇̃čiuje neturė́ti netausoti, nebranginti, nevertinti: Kiaušinių duodu, pieno inpilu – jų skai̇̃čiuj neturiù Aln.
skýstą pil̃vą turė́ti; N viduriuoti.
skystumõs galvojè turė́ti būti tamsiam, kvailokam: Anas skystumõs galvoj daug turi LKKXIII135(Grv).
skvernų̃ turė́tis; LTR(Lb) klausyti nurodymų.
šáltą ši̇̀rdį turė́ti būti abejingam, bejausmiui: Akmenėlis turi šaltą širdį, – ir mažos našlaitės nesupras S.Nėr.
šim̃tą liežùvių turė́ti greitai sklisti: Iš patyrimo žinojau, jog bloga naujiena turi šimtą liežuvių, ilgas kojas ir toli nubėga Pt.
ši̇̀rdį turė́ti
1. jausti simpatiją, mėgti: Kap aš į tave turė́siu ši̇̀rdį Šlčn. Nė ant vienos širdiẽs neturė́jau, tik ant tavęs, mergužė JD404.
2. gailėtis: Kad ir turim atstatyti, reikia širdį turėti V.Krėv. Turė́k ši̇̀rdį, neužmiršk ir proto Rdd.
3. pykti: Jau ant ano seniai visi turėjo širdį Ll.
širdiẽs neturė́ti nedrįsti: Neturiu širdies sakyti taip, kaip žinau Pt.
širdyjè turė́ti
1. P, Mlk jausti simpatiją, mėgti: Kad ir su kitoms kalbėjau, tave širdelėj turėjau KlpD57. Kad savo mielą sulaukčiau, labiau širdẽlė[je] turė́čiau JD615. Kurią aš mylėjau, žodelius kalbėjau, kas naktelę per sapnelį širdẽlėj turė́jau (d.) Čb. Kad ir viliojau, bet nemylėjau, eidum, daidum, širdelėj neturėjau S.Dauk.
2. turint mintyse nesakyti: Ką žinai, širdỹ turė́k ir niekam nesakyk Prn. Kas gali įspėt, ką ponaitis turi širdyje? V.Kudir. Kur kalbėjai, tuos žodelius, širdyje turėsiu LLDII459(Šlv). Teisingas, tinkamas … yra daiktas, idant mes … visados anuos žodžius širdy turėtumbim DP236.
šuñs (šuniẽs) aki̇̀s turė́ti nesigėdyti, drįsti, būti akiplėšai: Šunio akis turi LTR(Lp). Ot, kur šùnio aki̇̀s tùri – rioglina stačiai per daržą Švnč. Jis šunies akis turi – visur įlenda Stk.
šuñs (šuniẽs) ši̇̀rdį turė́ti būti nejautriam, negailestingam: Šuniẽs ši̇̀rdį tùra, kad ligonį varo Pj.
šuñs uõslę turė́ti numatyti, nujausti: Ar aš nesakiau, kad turiu šuns uoslę B.Sruog.
tą̃ pãtį kurpãlį turė́ti vienodai vykti: Dygimas ir irimas draugysčių Amerikoj nuo pradžios iki šiai dienai turi beveik tą patį kurpalį V.Kudir.
tvi̇̀rtą (tvirtèsnę) ši̇̀rdį turė́ti
1. būti užsispyrusiam, nepalenkiamam: Vis užsižadu neskolyti, ale neturù tvirtõs širdiẽs Krš.
2. būti nejautriam: Kas tvirtèsnę ši̇̀rdį tùra, galia pjaustyti DūnŽ.
[danti̇̀s] užkándus turė́ti tylėti, nieko nesakyti, neišsiduoti žinant: Neturė́k dantų̃ ažukándęs LD29(Aps). Jei kas žino, užkándęs tùri Vlk.
už kasų̃ turė́ti neišplepėti: Ką žinai, reikia už kasų̃ turė́t Sug.
už ragų̃ (už rañkų) turė́ti galėti prigriebti, žinoti, ko bijo: Kada aš jau tą uošvę už ragų̃ turiù, tai nieko nebijau Plv. Jei jis man neduos tų pinigų, tai aš jį turiù už rañkų Skr.
val̃kų liežùvį turė́ti; LzP mokėti meiliai, prieplaikiai kalbėti.
vi̇́eną kóją turė́ti grabè būti arti mirties: Kas jau turi vieną koją grabe, su kita dar spirte spiriasi kaip galima ilgiau laikytis šiam pasauly J.Balč.
vi̇́eną rañką (ši̇̀rdį) turė́ti Gr eiti išvien, vienodai elgtis, vieningiems būti: Ponas su ja vi̇́eną rañką turė́jo Kpč. Vi̇́eną rañką visi tùra – nieko nepadarau Pj. Dzūkai devyni vi̇́eną ši̇̀rdį tùri Vs.
viẽtos neturė́ti
1. nerimti iš skausmo, sielvarto: Per naktį ta koja atsitekėjo, ale nuo vakaro – viẽtos neturė́jau Jnš. Kap užeina skausmas, tai neturiù viẽtos Dg.
| Jos (antys) nei viẽtos be gaigalo netùri Rdm.
2. blogai gyventi: Viẽtos nebeturiù, o gyvent reikia: gyvas į žemę lįsk – neįlįsi Rd.
antturė́ti, añtturi, -ė́jo (ž.) tr.
1. laikyti, išlaikyti, remti (ppr. konkretų objektą): Šaknys medžio tuo medžiui valija, jog jį anttur ne vien statį žemėje, bet dar daug jam naudingesniomis yra S.Dauk. Toksai grumtas gerai išgyvenant jį par 20 metų jaunus medžius gal antturėti S.Dauk.
2. Kal turėti nuosavybėje, auginti, laikyti: Tėvai leido jims gyvolius antturėti S.Dauk. Norint laimingai labus medžius įveisti, antturėti ir iš jų kaip galint naudoti, reik skototies visados būdą ir privalumus medžio dygstančio S.Dauk.
3. išlaikyti, palaikyti: Lietuviai žemaičiai, norėdamys antturėti prekybą savo krašte, upes tiesino ir vokė S.Dauk.
| Bet tarp žmonių, kurių nelygus yra protas ir nelygi buklybė, sunku tenai vienybę tarp visų antturėti S.Dauk.
4. apginti, išsaugoti: Apskelbė, idant lietuviai žemaičiai ginkluotumias antturėti savo liuosybės ir ūkės S.Dauk.
5. surengti, padaryti: Seniejai lietuviai žemaičiai gebėjo viešes antturėti S.Dauk.
apturė́ti, àpturi, -ė́jo tr. K
1. Q76,162,538, SD124,117, SD44,180,235, H172, R, R59,125,187,360, MŽ, MŽ79,164,248,482, Sut, KlG169, M, BzB272, L, Rtr, NdŽ, KŽ, Grg gauti, pasinaudoti, įsigyti sau: Įgyju, gaunu, apturiu SD185. Įgyt rūpinuosi, apturėt geidžiu SD42. Aš pats apturė́jau arklį, o jiems užmokėjau J. Šimtą pūrų kviečių apturė́jo Tvr. Api̇̀turi mėnasin tris rublius Aps. Kas devynias galvas padės, tas tus piningus apturė́s (flk.) Lnk. Ten y[ra] brangi atlaidai, ten àpturi sveikatą nuvažiavęs Vvr. Senelis [apsinakvojęs pas neturtėlį] pasakęs: kad rūpinsies, storosies, ir tą [gerovę] greitai apturėsi LMD(Jnš). Idant jisai … apžadėtąją karalystą tavo dovanos apturėtų Vln60. Todėlei, mielas sūnau, … jei tu šių daiktų nori apturėti, tada ir tu teipo daryk BPI169. Vis teipag, apie ką prašytumbite maldose, apturėtumbite Ch1Mt21,22.
^ Netinka to norėtie, ko negali apturėtie Tat. Kad tu pats dėl kito nenori krutėti, ir patsai negeisk nieko apturėti S.Dauk. Ką iš dangaus apturėjai, tuom džiaukis, o kito gero negeidauk Tat.
ǁ Sz, M.Valanč, Jn, Nmč sulaukti atsiunčiant, apsilankant: Àpturam laiškelį, po kelis kartus parskaitom Šv. Iš Antano laišką apturėjau Žem. Matai gi, laišką apturė́jau nuo sūnaus Skdt. Nė vieno lakšto neapturė́jom Ad. Ir apturė́jo nuo to klebono [telegramą], kad mirė BM135(Klov). Tas knygas skaitytojai greitu laiku apturės rš. Atsakymą apturėti N.
| Linksmas tavo vakarėlis, apturėjai tu bernelį LTR(An). Gal svečią apturė́jo, gal neateis šiandie Sk.
ǁ SD1115 pradėti valdyti, paveldėti: Sūneli, taip esu nudžiugęs, rodos, danguj vietelę apturėjęs! V.Kudir. Tėvainystę apturiu, paveldžiu SD50. Tėviškės dalį apturiu R55, MŽ73. Apturėkite karalystę, jumus pagatavytą nuog pradžios svieto VlnE131-132. O šventieji Aukščiausiojo paveldės karalystę ir aną visadai bei amžinai apturės BBDan7,18. O mes apturim žemę BBEz11,15. Tas yra tėvainis, eikit, užmuškim jį, o tėvainystę jo apturėkim BtMt21,38. Palaiminti ramūs, nes anys apturės žemę brš. Apturiu tą vietą, užėmęs laikau R66, MŽ87.
| Proseniai mūsų tvirtai ir stipriai laikėsi prie tų tikėjimų, kuriuos nuog savo garbingų senelių buvo apturėję A1883,63.
2. MŽ101 pelnyti, susilaukti: Važiuodami į turgų, žmonės prisidės ir prie laidotuvių ir tokiu būdu nušaus du zuikius: ir atlaidus apturės, ir miestelyje savo reikalus atliks A.Vien. Galgi atlaidus apturė́si, kad su merga pabūsi? (iron.) Trgn. Šimtą dienų atlaidų apturė́si, jei bėgsi žmogų numarinti End. Kurs tik[i] ir prieims chrikštą, tas apturės išganymą Mž133. Idant … atleidimą griekų mus apturinčius tikėtumbim Mž376. Tas knygas kalvinistai už tikrąsias priima, jog savu metu pavartojimą apturė́jusios est DP547. Mistre, ką darydamas amžiną žyvatą apturėsiu? VlnE106. O kačeigi nuog tų gandinti išgalėjimą apturėtumbim Vln24. Todėlei daugia bajų Judas su jais padarė ir apturėjo viršų BB1Mak5,7. Viršų apturėti Q372, N.
| refl.: Kaip apsituri nuodėmių atleidimas? DK41.
3. Sz, Dkšt, Užp, Jž, Skrb patirti, pergyventi: Du karu apturė́jau, i abu sunkūs Krn. Tokį trotą apturė́jau! Grdm. Ji net tris operacijas apturė́jo Alv. Sako, nelaimę didilę apturė́jo plienčiukai Vkš. Nekurie, didi būdamys, mažus par daug panieka, po tam iš to àptura dides nelaimes PP12. Sarmatą gali apturė́t Bgt. Dėl šito vaiko sarmatą apturė́jau Dkš. O paskiau gavo išgąstį didilį, apturė́jo Žg. Jau kokį stroką apturė́jau tais laikais! Mrk. Už baro užėjo, džiaugsmą apturėjo, kad pėdelį prie pėdelio rugelių padėjo (d.) Kp. Tokius sopulius apturė́j[o], Dieve, Dieve! Drsk. Kad … patiestų medines blankas, tada laimingai pereitų [karalaitė] ir jokios nelaimės neapturėtų BsPIII32(Šk). Jeigu nagai žydi – laimę apturėsi LTR(Jrb). Jei sapnuoji sunkią (nėščią) moterį – ščėstį apturėsi LTR(Slk). O Sakramentas altoriaus kam dera?.. Idant apturė́tume visokią tobulumą DK97-98. Garbą apturėti Q647. Pašlovinti yra mielaširdingi, nesa anys mielaširdystę apturės VlnE180. Kuriuo būdu jos dalią apturėsim PK206. Pahonys, kurie neieškojo teisybės, apturėjo teisybę Ch1PvR9,30. Togidėl apturėsit sunkesnį sūdą BtMt23,14.
^ Nesidžiauk iš svetimos nelaimės: ją pati apturėsi NžR.
4. atsivesti, susilaukti: Margoji tik ką veršį, gražų buliuką, apturė́jo Alvt.
| refl. intr., tr. M, Žgn, Ar, Btg, Skr, Nmj, Alk, Jnš: Kai apsitùri karvė, daug pieno duoda Zp. Ar jūsų karvutė dar neapsiturė́jo? Lkč. Jau apsiturė́jo karvė: veršis gulia Jd. Anksti apsiturė́jus [karvė] vasario pradžio[je], prasimilžus Grnk. [Karvė] tik apsiturė́jus, nėjo nė pamelžt Plv. Apsiturėjo karvė kūtė[je] pačiu bulvaraviu Dr. Apsi̇̀turi kiaulės gerai, bet paršiukai silpni Kbr. Jų kiaulė apsiturė́jo daug paršelių Tlž. Avis [laumės] nukerpa tik su ėraičiu, apsiturėjusias Lnk. Apsiturėjusi buvo mūso kumelė, dėlto ir nevažiavom į turgų Plng. Mūs katė apsiturė́[jo] i prašo tave į kūmus LKT208(Brt). Ožka apsiturėjo dum ožaičium S.Dauk.
ǁ pagimdyti: Vėlienė šįryt apsiturė́jo – tura sūnų Kv. Merga apsiturė́jo Mrj.
5. LVI132, Prng apstabdyti, sulaikyti kokį nors veiksmą, procesą: Apturė́jo tada jam kraują, i dabar gyvena Klt. Ana (dantistė) apturė́jo man sopčių Švnč. Šit, jeigu apturė́si, tai apturė́si šitą ligą Krd. Tvartai užsiplėvojo, bet ugnį apturėjo ir kitos trobos nebeužsiėmė Antš. Ponas Dievulis susmylėj[o], drabnos bitelės pasgailėj[o], šiaurų vėjelį apturėj[o], kad neaptraukytų jai sparnelių LMD(Eiš).
| Kad tik šitą akį apturėčiau, kad nebepabaigtų gest, nebebėdočiau Pnm.
| refl. Lp: Sūnus liepia apsturė́t, nesbart, o marti neklauso Lel. Gal apsturė̃s, nebepirks, ir atpigs prekės Dglš. Lijo lijo ir apsiturė́j[o] Rod.
ǁ sulaikyti vietoje, versti apsibūti: Tik brolio operacija apturėjo mane vietoje (neišvažiavau) rš. Apturė́jo mumis tris mėnesius kazarmose Dr.
| Mum ir mišias apturėjo (nenuėjome į jas) Ad.
| refl. tr., intr.: Žinau, kad jis (ūdras) neapsiturė̃s Kp. Kad jis apsiturė́t[ų], pasilikt[ų] an daikto; ale kad jau jis lėks Lp. Norėjau apsiturė́ti seną šeimyną, bet nebesutikom su tokia alga Db.
ǁ priimti, paimti: Kad neapturė̃s [ligonio], tai parsiveši namo Dv.
6. aptarnauti, prižiūrėti, išlaikyti; apeiti, aptvarkyti: Api̇̀turi gerai vaikus Rš. Da kad šite apturė́t, kap lig šiol mane, būt gerai Dglš. Da ana api̇̀turi šitokią gaspadorystę Klt. Kurkinai apturė́t bloga, žąses geriau Dglš.
| prk.: Dar tas kluonas apturė́j[o] visą kiemą Azr.
| refl. tr.: Man sunku namas apsturė́t Dglš. Karves da dvi apsi̇̀turiu Dkšt.
7. refl. LKKXIV213(Zt) būti nebenaujam, kiek užsilaikiusiam: Jau jo apsiturėjęs kirvis – ir tai sugurino! Lp. Kap tik užvysta kur apsiturė́jusį kiaušinį (daug kartų muštą, bet nepramuštą), tai ir kiša pusiazlotį Grv.
| prk.: Šakaliai (sudžiūvėliai), apsiturė́ję apsibuvę, o nemirštam Drsk.
8. KŽ padaryti, pagaminti, suformuoti: Ne iš kožnos šlynos galima apturėti geras plytas A1884,167. Plytos gerai išdegusios, apturimos iš vidurinių pečiaus guolių A1884,174.
| refl.: Apatiniuose pečiaus guoliuose apsituri perdegta vopna, o viršutiniuose neperdeginta A1884,352.
9. psn. palaikyti ką nors, pasilikti: O jei žinoma buvo jautį pirmai dūrusį bei jo ponas jo nesuvokė, tada jis tur užmokėti jautį jaučiu ir maitą palaikyti, apturėti BB2Moz21,36.
10. laikyti kuo: Šitie visi Dievo atsižada ir pristoja velniop ir už viešpatį sau àpturi DK77.
11. junginyje su daiktavardžiu reiškia veiksmo vykdymą pagal to daiktavardžio reikšmę: Atsikėliau, … nusiprausiau burną, apturėjau gerą pusrytį su visokiom priprovom BsPII104(Šl).
atiturė́ti, ati̇̀turi, -ė́jo
1. tr. atlaikyti: [Kunigas] atàturi mišią i išeina Dglš.
| Ir zekvijas ataturė́jau, ir paminklą pastačiau Rk.
2. refl. Sut, DŽ, FrnW, Ktk, Lnk atsilaikyti, pasipriešinti: Vokiečiam atsiturė́davo, ir gan Brž. Daug krito lietuvių, gyniodamys ją kantriai kantresniai, bet ir teip neatsiturėjo S.Dauk. Menka bobutelės eisena: neatsitura su vėju Šts. Prieš vėją žmogus atsituri TS1900,2-3. Ir nebebuvo visoje gamtoje galybės, kuri jiemdviem atsiturėtų Vaižg. Prieš mane (mirtį) niekas negali atsiturė́t BM185(Pš). Ji negalėjo atsiturė́t prieš piktąją brolienę Svn. Reik rašyti jiems, idant atsiturėtų nuog išsibjaurinimo balvonų BtApD15,20.
×daturė́ti, dàturi, -ė́jo (hibr.) KŽ; L
1. intr., tr. Rtr, Gr, Sml, Žž, Krd, Ds, Slk, Grv, Eiš, Žrm, Pls išlaikyti, ištverti: Nedàturiu, kap gelia kojas Pv. Daturė̃s mat šitokį sopulį gyvas žmogus! Skrb. Vaikeliai, negaliu daturė́t Vrn. Šalta, nedaturė́siu kojom Klt. Nedàturiu pečiais, kap šalta Vrnv. Toks karštis – nebedaturė́siu Slm. Smarvė [trąšų], neseka daturė́t, lenda gerklėn Dg. Ana mergytė kantra, kaip jos nervos daturė́jo Žl. Kad draugėj būtum (kartu gyventum), tai nedaturė́tum Dglš. Nedaturėsi pinigais [duokles mokėdamas] Strn. Nedaturė́jau mašinoj karščiu Klt. Ana skausmais nedaturi ir rėkia labai Aln. Tokia sausatė, ir ratai nebedàturi, šinos nulaksto Pbs. Koks plėšimas, koks lupimas, negal daturė́ti (d.) Čb.
| refl. Rtr: Regi, ką nedasturė̃s, tai per duris – ir pabėgo Dv.
2. intr. susitvardyti, susivaldyti: Be vyrų negalėjo jos daturė́t Drsk. Nedaturėjau juokais ir prunkštelėjau Kpč. Teip užejo miegas, kad vedvi nedàturav Als.
^ Nedàturi kap šuva nestaugęs Krok.
3. tr. išlaikyti, ištesėti: Daturiu žodį Sut.
4. tr. BM46(An) išlaikyti svorį.
įturė́ti, į̇̃turi (intùri Vlk), -ė́jo tr. Dv
1. nulaikyti, sulaikyti, suvaldyti: Arklys riebus, negalėjo invažiuot, inturė́t negalėjo Lz. Kap inkanda [gylys], neinturė́si [arklio] – bėga Pls. Pradeda gyliuot, tada neinturė́si Žrm. Reikia anžobt arklį, bo tai neanturė́si, svies tavę ir palėks Nmč. Išvažiuoja, net strokas: arklio tokis vyras negali inturė́t Mrp. Žalioj girelėj, lygioj lankelėj, tai šokinėjo šyvas žirgelis, neinturė́jo jaunas bernelis (d.) Kls.
| refl.: Kad itas durnius insiturė́t, tai būt spakaina kieme Arm.
ǁ neleisti ką daryti: Jau tu vėl lėksi kur, tavę negali̇̀ inturė́t Vrn.
2. įganyti, įšerti: Kad tik neinganyk, neinturė́k gerai… (įganyta karvė mažai pieno duoda) Arm.
3. išlaikyti, išmitinti: Kap kas turėjo arklius ir šitoki [mažažemiai], ale anys in savo žemės negalėjo inturė́t Aps.
4. refl. išsilaikyti, neišnykti: Kartais sniegas lig Pravadų įsitùri Rgv.
5. iškentėti, ištverti: Dvejus metus tai inturė́jau Arm.
išturė́ti, i̇̀šturi (ištùri NdŽ), -ė́jo LVI821; Amb
1. tr. L, Žž, Mžš pajėgti, laikyti, kad nepabėgtų, neištrūktų, išlaikyti: In virveliūtės veda telyčią, nei̇̀šturi Klt. Ir išturė́k, kai ir taũ patį arklys vedžioja Trgn. Išturė́si tu arklį [pasibaidžiusį]! Dglš. Ale tai žvėris tas arklys, negali išturė́t Sdk. Šoks ir lekia [kumelys], nė išturė́t neišturė́si Rm. Sučiumpi už žiaunų – tai tik i̇̀šturi Pnm. Kas gi an gyvulius [leis vaiką], kurgi te jis išturė̃s! Kp.
ǁ neleisti ką daryti: Tegu sau eina, kur nori, neišturė́siu aš jos Klt.
ǁ nulaikyti, nuvaldyti: Vienais pavalkais negalia išturė́t vežimo Ob.
| refl. prk.: [Atmintis] stipra arba trumpa pagal to, kaip ilgumo išsitùri galvoj nuotuokiai BM38(An).
ǁ išnešioti, išlaikyti auginant: Mergiotė smagi (vikri), aš jos neišturė́siu Klt. Užūgeno manę motinelė, išturė́jo ant baltų minkštų kelelių Ad.
2. tr., intr. M, L, LL191, Rtr, KŽ, DŽ1, Yl, Trk, Lc, Klk, Srv, Ps, Sml, Trgn, Aps, Eiš ištverti, iškentėti, pakęsti: Ižturiu, ižkenčiu SD1204. Valią kas i̇̀štura, tas brangus žmogus J. Ėda rėmuo, negaliu išturė́t Jnš. Kai man pjaustė ranką, tai tik tik nerėkęs išturė́jau Ut. Koja taip sopa, kad neišturė́siu Jon. Tep diegia, kad ir išturėt negaliu Knv. Sopuliu nei̇̀šturiu – nor rėk! Pv. Kab inkąs, tai neišturė̃s žmogus ir pamirs Šlčn. Išturė́jau tokį rankos skausmą Ad. Suduotai dirgėle per gryną kūną, tai neišturė́tai Azr. Kur aš išturė́siu, man labai daug [metų skirta tarnauti] (ps.) LKT267(Brž). Nė vienos dienelės neišturė́čiau tavęs nematęs NdŽ. Prakirs eketį i skalbs, – kaip galėjo išturė́ti, aš nežinau Pkl. Kap tu ir i̇̀šturi per tokį karštį tep insirengęs Pv. Vienas medis daugiaus nekaip kitas gal išturėti šaltį S.Dauk. Gal darže par žiemą išturėti pri mūsų P. Avinėlis prašo: – Tu, sesut, nukirpk man vilną, tiek man šilta, ka nebegaliu išturė́t (ps.) Lnkv. Aš nebegaliu išturė́t – eina man apie langus tos žvakelės Kri. [Kiškiai] pajėgė išsilaikyti ir tenai, kur jų tėvai nebūtų ir metų išturėję Mš. Lietuviai kalnėnai ir žemaičiai didžiai išmintingai elgės tame daikte, jau lopišė[je] pratindamys vaikus savo ant vargų, šalčių ir alkio, idant paaugusys būtum visu išturiantys S.Dauk. Nepražus nė mūs darbas, tiktai pradėję išturėkime! V.Kudir. Aš par ašaras nei saulės nemačiau, rodės, kad neišturėsiu Sz. Didelį vargą vargsti, – pradėjo balsiai, – kaip išturėti gali tokiam pragare? LzP. Tu esi drąsus, tu esi išturįs D16. Erškėčiai kraują paleido, bliaukia ir varva nuo veido, kaip gyvai išturėt! A.Baran. Nelaisvę [šikšnosparniai] išturi gana ilgai ir apsipranta su žmonėmis Blv. Didė tai diena Viešpaties, o kas gali ją ižturėt DP8.
| prk.: Ji pasakis, ji neišturė̃s! Kls.
^ Žmogus valios neišturi, o nevalią reik išturėti Sln. Valios neišturė́damas gvaltu krimti į nevalią Plt. Raškažiaus neištura ant lenciūgo, o vargą ištura ir ant plaukelio Dr.
| refl. tr. Š, Rtr: Čiut ką išsiturė́jau Ad.
3. intr. susivaldyti, susitvardyti, susilaikyti: Aš nebegaliu juokais išturė́t Jnšk. Ievos, obelės kaip sužyda gražiai, širdis alpsta, nebgali̇̀ išturė́ti Akm. Paulius neišturėjęs suprunkštė. Ir nutilo staiga, sugavęs veriantį Kurmio žvilgsnį V.Bub. Mariutė tai girdėdama neišturėjo: pradėjo verkti, šoko prie tėvų, pradėjo atsiprašinėti ir žadėjo pasitaisyti M.Valanč. Buvo tame pokylė[je] ir tas gudravagis; neišturėjo jisai ir čia nevogęs BsPII148(Rz). Kad ans … praded grajyti, tad negal žmogus išturė́t netanciavojęs VoL462.
| Negali tiek kantrybės išturė́t su ja (nesibaręs) Gs.
| refl. DŽ, Lp: Neišsitùrim juoku, nesijuokę Š. Negali juoku išsiturė́t, kap anas pasakoja Dglš. Aš neišsituriù iš juoko, o ana nieko nesupranta Skdt. Nebegalėjau nuo verkimo išsiturė́t ir pradėjau verkt Jnšk. Negalė[ja]u išsiturė́t – verkiau i verkiau Dglš. Liepia neverkt, ale kur tu išsiturė́si! Pnm. Dabar jau giedosiu, nebegaliu išsiturėt LTR(Ds). Kad krežena kosulys, n’išsi̇̀turiu, turiu kosėti KŽ.
4. tr. Pn išlaikyti, iššerti, išmitinti: Gerai išturė́t gyvulį – reikia turėt geros ganiavos Pst. Neturėjo išturė́t [gyvulių] kuom Pb. Kap be dobilų išturė́t gyvulius? Nmč. Karvelę vieną i̇̀šturim Aps. Da karvę i̇̀šturim in tiek lauko Arm. Ištùri išturė́damas [karvę], kad nori! Dglš. Telyčią paržiem išturė́siu i parduosiu Klt. Niekas nekaltas, kad neišturė́jo jis tos karvės Sb. Kap buvom gaspadoriai, tai ne vieną arklį i̇̀šturi. Dar̃ vienos karvės nei̇̀šturi Asv. Dvi savaites išturė́jom ir vedėm parduot [nesveiką arklį], ale savo piningus atgavom Škn. Liuob išturės kruopininką keletą metų Šts. Tėvai be žemės buvo, kaipgi vaikus išturė̃s! Ppl.
| refl. tr.: Kad aš karvę išsiturė́čia, turi duot [šieno] Str. Gali da Onelė karvę išsiturė́t Dglš.
5. tr. KŽ, DŽ1 kurį laiką išlaikyti (negrąžinant, nesunaudojant, nesugendant ir pan.): Jis ilgai skolą išturė́jo (neatidavė) Ėr. Visą mėnesį draugas išturė́jo pasiskolijęs knygą Š. Žiemą sunku obuoliai išturė́t Dglš. Išturė́ta pernykštis kumpis Klt. Išturė́ta baltoj butelėj auksas Imb. Egliūtę lig Grabnyčiom i̇̀šturiu Klt.
| refl. tr.: Išsiturė́[jo] naudos vainoj Dglš.
ǁ intr. kurį laiką išbūti (nesugendant): Ar išturė̃s tiek ilgai obuoliai? Nmn.
6. tr. išlaikyti svorį, spaudimą: Neišturėsiu, vaikeli, dešinė ranka nestipra Ob. Ledas jau vaikus i̇̀šturi – nebeplonas Ktk. Tiltas visai juda ir tikrai neišturės traukinio sunkumo! J.Balč. Ledas kitur galėdamas išturė́t žmogaus sunkumą čia nedaturė́jo ir lūžo BM46(An).
| Volė iš aliksnio, iš juodalksnio, tai brinksta, tai alų i̇̀šturi Krč.
^ Jaučias kuprotas, sveikatos bagotas, kiek jis išturės, šimtas arklių neišturės (tiltas) Pnd.
7. tr., intr. Sut išlaikyti ką nors kurį laiką kokioje būklėje: Keturias dienas išturė́jo nevalgiusius Klt. Regis daiktas nepakenčiamas ižturė́t pirštą ugnyje per ketvirtį adynėlės DP527.
ǁ refl. išsilaikyti kur nors, ant ko nors: Kad tik šitos slyvos išsiturėtų (nenukristų) Mrp. Sprausmė priglausta teip stipriai įkimba, jog gyva išsitura S.Dauk. Sunku buvo išsiturėti prie žemės [dėl audros] rš.
8. intr. ppr. impers. Mlt išbūti (nepakitus): Išturė́jo kelias dienas neliję Drsk. Išturė́jo lig pavakari, nelijo Ker.
| refl.: Vakar lietus išsiturė́j[o], nelijo nor vieną dienelę Drsk. Dvi dienas išsiturė́jo pagada, ir vėl lis Vlk.
9. tr. išlaikyti (egzaminus), baigti (kursus): Du egzaminu išturė́jo, o trečio ne Dbč. Kas neišturė̃s egzaminų, tą atstato Zt. Kursus išturė́[ja]u Dsn.
10. tr. baigti gimdyti: Kiek turėjo, išturė́jo – nebibūs jau vaikų Krš. Išturė́jo visus, nebibūs anims vaikų Šv.
ǁ pagimdyti: Aštuonius vaikus išturė́jau, tai gana buvo vargo Ml.
11. tr. atvesti (jauniklius): Pirmšokė[je] gavėnio[je] išturėjo kiaulės, o nujau ir nebvaikuojas Šts.
ǁ sugebėti atvesti: Kai karvė noria turėt veršį, bet nei̇̀šturia, negalia, turia jai kiti pagelbėt Jrb.
| refl.: Jauniklė buvo, ant to pirmo veršio neišsiturėjo, išsimetė Pš.
12. tr. ištesėti (žodį, pažadą): Ale yra dar parapijų, kuriose katalikai neišturėjo savo prižadėjimo M.Valanč. Pasaka baigės ir pasibaigė, o senis išturė́jo žodį ir nepartraukė BM146(Šd).
^ Ne tas šventas, kas pradės, bet tas, kas ligi galo išturė̃s Ds.
13. tr. išlaikyti nuosavybėje: Jis neišturės tos žemės (praleis) Rm.
| refl. tr.: Mažu nor Alinką išsiturė́sim Lp.
14. intr. išgalėti turėti:
^ Gyvenk, kaip išgali, valgyk, kaip išturi KrvP(Jrb).
15. tr. įveikti, nugalėti, pasipriešinti: Karalius nepergalėtas, kurio galybės nei nuodėmė, nei mirimas … įveikt arba išturė́t negali DP3.
| refl. NdŽ.
nuturė́ti, nùturi (nutùri NdŽ, FrnW), -ė́jo tr.
1. S.Dauk, M, L, Rtr, NdŽ gebėti nulaikyti, išlaikyti: Ė, tu jau kvotų (puodšakės) rankosu nenùturi, katilelio pati atsitraukt negali Švnč. Nu dabar žemės skaldytojas padirbk iš akmeno tokią skrynę, kad nuturėtų šimtą birkavų sunkumą BsMtII144(Tlž).
| prk.: Jau pusė metų, kaip dantų nenūturu – gela geltinos be meilės Šts.
^ Bepigu su replėm karštą geležį nuturėti, bet pamėgink rankom ją palytėti KrvP(Ps, Ds, Al).
| refl. NdŽ.
ǁ Sml nuvaldyti, nulaikyti: Ot vaikas! Jau galvukę nùturi pusantro mėnasio Pv. Jis nenuturi rankos, dreba (neparašo) Db. Būdavo, šlajai turia vežimą, o dabar tik apatine pakeltine, pasunkiau nuturėt vežimas Krns.
ǁ nulaikyti, kad nesujudėtų, sugebėti turėti: Kad vaikas koją sukrutino, tai jis šėrė močiai, kad nenuturė́jo Slm.
ǁ sučiupti, pagauti: Nuturė́jo žvynę: tokia didelė, žila jau Pnm.
| Smulki [žvirbliniai] šrateliai nenūtura lapės, reik stambių: zuikinių ar vilkinių Šts.
2. Sut, NdŽ, Skr sutramdyti, suvaldyti, sutvarkyti: Aš vos ne vos nuturė́jau arklius J. Regis, ramus arklys, ale bobos niekaip nenutùri Sv. Kad pasbaidė arklys, – niekaip negaliu nuturė́t, – neša kaip padūkęs Sdk. Vienas paprastas žmogus veda, nenutùri LKT303(And). Piemenys nenùturi kiaulių ganykloje DŽ1. Viskas gal eiti ant niekų, jei dabar nepasiseks jį (eržilą) nuturė́t MitI378(Šl). Šyvas žirgelis nenustovėjo, jaunas bernelis nenuturėjo LTR(Mrk). Didiejie kraiteliai nepavežami, bėriejie žirgeliai nenutùrimi JV72. Nenuturiu žirgelio, neišimsiu žiedelio LTR(Auk).
| prk.: Vienog vokyčiai, negalėdamys niekaip latuvėžų nuturėti, liepė jiems visados siekti S.Dauk. Auklėjimas išmoko vaikus nuturė́ti NdŽ. Niekur liežuvio nenuturė̃s Aln. Mano žirgelis nesustabdomas, mano širdelė nenuturima, nesutremdžiama TDrIV16(Eiš).
^ Sesers skrynia nepakeliama, brolio žirgas nenuturiamas, tėvo juosta nesusijuosama (žemė, vanduo, sija) J.Jabl. Sesės kasos nesupinamos, brolio žirgas nenutùriamas (ugnis ir dūmai) JT383.
3. refl. Knv išsilaikyti kokioje padėtyje, nenugriūti, nenukristi, nusilaikyti: Teip pasigėrė, kad nė ant kojų nebenusi̇̀turi Grž. Stačiam važiuojant vežime, kratant sunku nusiturė́ti NdŽ. Apibarstyk jį (bičių peną) su skiedrelėmis arba su šiaudais, į piršto ilgumą supjaustytais, kad bitės ant jų pastotų bei nusiturėtų, kad nenuskęstų S.Dauk.
| Pripylė bliūdą kap nustùri (kaupiną) Lp. Nenusitùri pienas, nešant per pilną stiklinę NdŽ.
4. N, Sut suvaldyti, sulaikyti: Nuturėt (orig. nuterėt) SD387. Ašarų negalėjo nuoturėti I. Saugokias apsirijimo, o visokius kūno palinkimus veikesniai nuturėsi M.Valanč.
nenuturėtinai
| refl. Sut, I, Š, KŽ, Zt: Nenusiturįs, nenuvaldytas SD275. Vaikas nenusi̇̀turi, nuolat juda, kruta NdŽ. Ponai nebnusitura iš raškažiaus Skd. Nenusi̇̀turi niekap berniukas nevejojęs vištų Dglš. Nusturė́k ben valandėlę nedūkęs Ds. Eina, ieško, nenusi̇̀turi, kai uodegon inkirptas Sdk. Ko tu vis dūksti kaip kumelys, nenusi̇̀turi?! Ds. Nenusitùri savo kailyje DŽ. Jis taip nori miego, jog nusiturėt negalia LMD(Žg). Tas negali juoku nusturė́t Dglš. Negaliam juoku nusturė́t Žb. Blaivas, nusiturįs žmogus visur pritiko Vaižg. Nusiturįs kalboj SD286, N. Meilė yra jautri, nelinkstanti ant paikių daiktų, nusiturianti, gryna M.Valanč. [Kristus] regėdams jų (žydų) nečėstį nenusituri nuo verksmo SE180.
nusiturėtinai Valgyk tada nusiturėtinai Jzm. Storotis, idant vaikai išmoktų tuojaus nuog jaunų dienų gyventi nusiturėtinai brš.
5. išlaikyti, neprarasti: Nei medžio begal nuturėti krūmūse – tokie dabar laikai, viską išvaga Dr. Niekaip anas pinigo nenutùri, jam kad tuoj išleist Sld.
| prk.: Kaip galėtum žmones nuturėti naujame tikėjime M.Valanč.
| refl.: Vos su numais benusiturėjo, o kitą ką teismas atėmė iš ano Gršl.
ǁ intr. išsilaikyti, nesugesti: Bulvės tik rieklėse benuturėjo – tokie speigai buvo Šts.
6. sustabdyti, sulaikyti: Rožę nùturia, apikalba Brž.
ǁ kurį laiką neatiduoti, sulaikyti: Man ka peikė, ka negeras [gaspadorius], ka algą nùturia Všk.
^ Gaspadoriui rūpi nuturėti, bet nepridėti KrvP(Jnš).
7. praleisti, atlikti: Pietus nuturė́jom visai neblogus Grž. Nuturė́jom krikštynas Grž. Kol išbudėjo, kol pakavojo, kol pagrabą nuturėjo… Sln.
8. Sut prk. išgyventi, iškęsti, pakelti: Kiek jis (gaspadorius) vargo, vaikeliai, nuturė́jo, kiek jis muštas buvo nuog pono! BM25(Č). Dėl smurto teikė tame Viešpatis Dievas silpnumui bernelio, kuris greičiaus tokios žaizdos nuturėt ir iškęst negalėtų DP54.
◊ ši̇̀rdį nuturė́ti susivaldyti: Nepasikarsi ant šakos, reik visims širdį nuturėti Šts.
paturė́ti, pàturi, -ė́jo
1. tr., intr. Q241, SD1110, SD266, Sut, N, M, Rtr, NdŽ, DŽ1, Žl, Šr, Ob, Vlk, Dbč, LKKII227(Lz), Als palaikyti nusitvėrus, įsitvėrus ką nors rankoje: Siūlai reikia vyt, reiks paturė́t [sruogą] Klt. Paturė́k abiem rankom [sūrmaišį] Aln. Paturė́k vadeles, kol įkelsiu maišą į ratus Svn. Paturė́k man pundelį, pakol į vežimą įsirangysiu Grl. Patùry lazdą! LKKI183(Plš). Paturýte, vyrai! Ign. Dangčiui aš lotas nutašydavau ir užnešdavau dengėjui, paturė́davau, kol pririša Kp. Šąla kojos [piemenims], pàturim rankon, atsišildinėjam Drsk. Visa meta, ką paturė̃s, ir meta [vaikas] žemėn Mrc. Patùry duris, kol aš ineisiu Tvr. Paturėk virvę už galo, pakol aš šitą galą surišiu Žž. Dabar aš tai maišiuko paturė́t rankoj negaliu Lb. Teip prašo šautuvo paturė́t, net dreba [vaikas] Lel. Jei kas bijosi nebaštiko, reikia duot jam paturėt už nebaštiko kojos didžiulio piršto LMD(Kb).
| prk.: Negaliu dirbt, jau jėgos nepàturiu Mrc.
paturė́tinai
| refl. tr. NdŽ: Tėvelis pusę [žiupsnio tabokos] pasituri nuleistoje ant kelio rankoje Vaižg.
2. tr. DŽ, Mrk, Arm, Btrm, Dv, Mlk suėmus tvirtai palaikyti, kad nepabėgtų, neištrūktų, nesujudėtų: Prisivedžiau kumelį in tvorą, paturė́jo tėvas, i užlipiau Klt. Mergele mano, jaunoji mano, te, paturėk žirgelį, aš pasieksiu žiedelį KrvD40. Mergele mano, jaunoji mano, te, patury žirgelį, paieškosiu žiedelio (d.) Tvr. Še, paturėka bėrą žirgelį – aš plauksiu vainikėlio LTR(Brž). Tu paturėk, aš jam (katinui) tinginį išvarysiu LTR(Ds). Vaikai tėvą paturėjo, močia jam gerai inlėjo vis už arielkelę LTR(Slk). Anas až dvie[jų] kojūčių paturė́[jo], i išguldė paršelį Klt.
3. tr. DŽ1 prižiūrint kurį laiką palaikyti, paauginti: Peržiem ir per vasarą paturė́jom karvutę ir pardavėm Btrm. In kovo mėnasį paturė́[ja]u karvę Drsk. Tris metus paturė́jom ir pardavėm karvę Lb. Jau zara metro ilgio paršelis, gražiai ryja, paturė́siu da Klt.
| Jei lašiniam kiaules pàturi, tai miltais penėdavo Ad. Tai da paturė̃s bernioką kaime [bobutė]? Lel. Imkit vaikus pas save paturė́t Drsk.
| refl.: Pasiturė́jo prieg motinai Upn.
4. tr. palaikyti sau ar kokiam tikslui, pasilikti: Mama, tuos pinigus dabar paturė́k, kad aš nepragerčia Mžš. Anas tau paturė̃s kap lapė žąsį (iron.) Švnč.
| prk.: Vyriškas juo patura savė[je] sekretą (paslaptį) Plng.
| refl. tr.: Neseka pasiturė́t, tuoj nuskina [uogas] Mrp. Seniau ir mes pasiturė́jom aliejaus Vlkv. Kai sėmenis parduoda, tai duoda mum ben kiek pasiturė́t auksinių pinigų Alz.
5. tr. NdŽ palaikyti kur nors kurį laiką: Paturėsiu laškoj aš jį (vaiką), pastaisis Klt. Atamenu, do pats nubielijau šitą šešką, do paturė́jau an ugnies, pakepinau Dgč. Apsmukinau ruginių miltų, paturė́jau apdengtus pusdienį, kad apsaltų, tada buvo gardi raugienė Tvr. Pàturi pardien [prislėgtą] – in vakaro sūris Krd. O tą [pasigadinusį] pieną paturėti pusę adynos ir duok karvei pačiai sugerti LMD. Reikia šitas [v]anduo triskart atsigert ir burnoj paturė́t Vdš.
| Ar čia naujas namas ar senas? – Seną pirkom, jau paturė́tą Str.
^ Geriau vandenio insigėrus burnoj paturėt, negu apie juos kalbėt Vrn.
| refl. tr.: Aš ant kelių pasturė́siu Sl.
ǁ Dv, Dsn palaikyti uždarius, pririšus ir pan.: Kamgi reikėjo šaudyt, reikėjo paturė́t, pagąsdyt i paleist Upt. Paturė́jo lik vakarui, paleidė, pagailėjo Ker. Čia jau paėmė Nemenčinėn, vieną nedėlią paturė́jo [ligoninėj] ir atvežė atgalion Grv. An oro paturė́k gyvulį – uodai, musės puola Klt.
| Paturė́[jo] prie darbui Dglš.
6. būti kieno pusėje, paremti, palaikyti, užtarti: Turim vienas kitą paturėt ir išsižadų nedaryt Mrp. Dabar, matai, valdžia pàturi, pinigų duoda Klt. Jis man geras buvo, vis, būdavo, pàturi už mane Alv. Tai jie da mane patùri Krm. Turiu sūnų inspektorių, tai anas mane pàturi Dglš. Žydas žydą pàturia Pc. Stasiukas jau dvi klesas baigė: pažįstamas derektorius, vis mat patùria Vb. Kilus riaušėms, žinoma, [A. Tatarė] paturėjo sukilėlių pusę LTII229. Labai sunku paturėti teoriją apie jų (pasakų) pradžią Indijoje LTII478(Bs).
| prk.: Besveikačiai esam: tik vien vaistai pàturi Ad.
| refl.: [Žmonės] nieko notboja, idant tiektai … vyresnybės ir pavogos to pasaulio paturėtis DP485.
ǁ tr. Upt duoti pajamų, kiek paremti: Mane vištelės gerai paturė́jo Str. Dabar malkos žmones kiek ir paturi Ėr.
7. refl. SD17,140,433, SPII178, Sut, N, K, Rtr, BŽ122, NdŽ, KŽ, TP1881,44, Vlkv, Gg, Kvr, Tl, Trk būti prasigyvenusiam, gyventi turtingai, gerai verstis: Gerai stov, pasitur R338, MŽ452. Svietas verčiasi su linais ir gerai pasituri M.Katk. Tos mokyklos gyvavimu ir laikymu turi būtinai rūpintis kita miesto gyventojų dalis, kuri nors tiek daugiau pasituri medžiagiškai Pt. Tenai žmonės kur kas stipriau pasituri rš. Iš senovės ūkininkas jau būs pasitùrįs Als. Tėvalis muno buvo pasitùrįs, ans liuob nusisamdys Jdr. Pasiturintỹs žmogus Vlkv. Sodoj gan seniai gyveno pasiturįs ūkininkas vardu Petras M.Valanč. Tat pasiturinčių ir gerų tėvų duktė J.Bil. Jūs par savo bitis pasiturinčiais žmonimis pastosiat S.Dauk. Daugybė pasiturinčiųjų ėmė siuntinėti savo vaikus į mokslus A1884,71.
pasitùrimai adv.: Jis gyvena pasitùrimai BŽ117.
pasitùrinčiai pasiturinčiai̇̃ Ig: Teip priš kulkozą gyvenov vedu didliai pasitùrinčiai Vvr.
8. tr. Ls, Klt palaikyti ką kuo: Ans greit nepàtura ant pikto, kad iš ano pasijuoki ką Dr. Jis mane už poną paturė́jo Jnš. Visus tris paturė́jo per vaikus Dg. Motinyte mano mieloji, kamgi šį rytelį už viešnelę manę paturėjai (rd.) Krs. Reik pasiskubintie, kad nesulaukę manęs už melagį nepaturėtų Sz. Broliai laumę raganą paturėjo ažu seserį ir vaišino kuo geriausiai BsPII229(Jž). To dar nepaturėdamas už melagystę, liepė prypuolius tolesniai apsakinėti IM1863,23. Aš jąją paturė́jau už gerą J. Ak, žinojau žinojau, bet niekam nesakiau, vis už gerą paturėjau, širdelėj dūmojau KlpD109.
9. tr. KII3,349, Rtr, L, DŽ, NdŽ, Tlž, Skr, Grl, Lp, Azr, Prng, Grž atvesti jauniklių, apsivaikuoti: Kumelė turėjo, paturė́jo K. Ėrukus paturė́jo avikė Grd. Kai paturėjo [avis], tai ir nukirpau Nj. Karvė gera, tik, kol paturi, kožnąkart prisirūpinu Sml. Ar jūsų palšmargė jau paturė́jo? Skdv. Kiaulė paturė́jo dvyleka Mžš. Ta juodoji [katytė] i paturė́jo mėleną Slnt. Katė paturė́jo rainus tokius kačiukus Trg. Rado ant dirvono kiškiuką, ką tik paturė́tą Sml.
| refl. Klvr, Rmš: Kožna karvė pasi̇̀turi po vieną arba po du veršiu StngŽ75. Neseniai pasiturė́jo kačiukus, parsinešė Bsg.
ǁ pagimdyti: O tų vaikų kap paturė́[jo], tai paturė́[jo]! Rud. Ir vaiką paturė́jau, ir ejau, ir sveika buvau Dg. Turėjo vaiką, paturė́jo ir išejo Pj. Merga nuo pono vaiką paturė́jo Vad. Ūkininko merga paturė́jo mažą Prk.
| refl.: Mūsų kaimynė pasiturėjo – pagimdė Prk. Pas gimines ji ir pasiturėjo I.Simon.
10. tr. pasiskirti sau, pasisavinti: Ans paturė́jo mano pelną, t. y. apnausojo J. Ką tenai išarė, tą vis sau paturėjo S.Dauk. Viską paturė́jo, viską pasiėmė Žeml. Velnias atidavė žmogui apačias arba gumbus, o sau laiškus, tai yra lapus, paturėjo LTR. Piningai eremitiniai susideda iš 10 % paturimųjų nuo darbininkų algos A1884,384. Vyskupas už visus savo vargus, tame reikale pakeltus, 500 auksinų sau paturėjo M.Valanč. Kaip paturė́jo [kolūkis] klaimą, tai ir nėr Nmč.
| refl. tr.: Už varžytynes vis penkiolika litų miškinykai pasituri, nebeatiduoda Pšl.
11. refl. susilaikyti nuo ko, neskubėti: Močia, pasturė́k, čia visas bernagalis (neįveiksi jo) Sug. Kai ką parduodi, tai reik pasiturė́t, pigiai neparduot Jnšk. Aš ir teip ilgai pasturė́jau – nepardaviau Trgn.
| Mes dar pasturė́sim, nesiskirstysim Azr.
12. refl. intr., tr. bandyti priešintis, pasipriešinti, nepasiduoti: Jis pasiturė́t negalėdavo, menkesnis buvo Brž. Jūs, vyrai, ant skodo pasiturė́kit dėl tų mokesčių, nenusileiskit Jnšk. Jis retai kada kokį žodelį jai priešais pasiturėdavęs LTR(Sln).
13. tr. pabūti kokiuose santykiuose, palaikyti: Nepatura gaspadorius šeimynos, bėga laukan visi Šts. Vaikio gaspadinė nepaturėjo, bet ir mergę vis liuob išries – toki buvo nedora Šts. Geisdamas už žmoną paturėti, Daumantui nebįdavė S.Dauk. Tu paturė́jai, dabar man duok, man reik pagyvent su tavo vyru (juok.) Kvr.
| refl.: Jis kompanijoj pasiturimas žmogus Št.
14. tr. pasiklausyti: Paturė́k gerai, ką aš pasakysiu J.
15. intr. palaikyti, užtęsti (ppr. apie gamtos reiškinius): Gerai, kad patùri, kad nenuleidžia [sniego] Jnšk. Paturės kiek i atleis šaltis Klt.
16. tr. junginyje su daiktavardžiu žymi veiksmo atlikimą pagal to daiktavardžio reikšmę: Sedo[je] paturė́jau tus pietus i toliau dyžiau Pkl. Ar noriat tris valandas baimės paturė́ti? Rsn. Gatvėmis jodinėja raiti žvalgai ir paturi tvarką VŽ1905,174.
◊ akysè paturė́ti pasaugoti: Paturė́k tamsta tas vištas akysè, kol ateisiu KlK8,69(Jnš).
galvojè paturė́ti atsiminti: Visą ko pamiršti: gal ir pàturia galvõj tas daines kitas KlK14,90(Jnš).
parturė́ti, par̃turi, -ė́jo tr. kurį laiką laikyti: Visą kelią parturėjau rankosa stiklus Lp.
pérturėti
1. tr. NdŽ nusitvėrus, įsitvėrus ar kitaip išlaikyti: Priėmė [Nojus] į akrotą, o ji (gyvatė) su uodega savo užkišus tą skylę ir perturėjus, kol vanduo išdžiūvo SI67.
2. tr. kurį laiką prižiūrint išlaikyti: Vieną žiemą pérturėsi veršelį ir parduoj Lz. Jaunylę dukrą parturė́davo prie savęs Slč.
| refl. tr.: Tėvai pársiturėjo dukterį lig keturiasdešimt metų, neleidę už vyro Šts.
3. intr., tr. turėti ko nors daug, į valias: Kad turėčiau párturėčiau, pinigų aš jajai neduočiau nė skatiko J. Jie galybiškai visko turėtų ir pérturėtų Graž. Turėčia pérturėčia, o šilkiniu kvartuku puodo nekaisčia Prng.
4. tr. ilgiau už ką gyventi, prabūti: Jau ji mane parturės – jau aš jos neparturėsiu Db.
5. refl. persiimti, pasigalynėti: Eikiav pársiturėti Lnk.
6. tr. nugalėti: Pérturėjau ligą ir gyvenu, tęsiu kojas Drsk.
praturė́ti, pràturi (pratùri), -ė́jo
1. tr. paėmus į rankas kurį laiką palaikyti: Visą dieną praturė́jau rankosu jos ryšulius Švnč. Per visą naktelę vaikas mane praturė́jo apkabinęs Vrn.
2. tr. DŽ, NdŽ, Dglš, Švnč, Dv priversti išbūti kurį laiką: Vakar visą dieną praturėjo gyvulius tvarte Švn. Visą laiką pratùrim juos (gyvulius) tvarte Kli. Išveda miškan vaiką i pardien pràturi Klt.
3. tr. išlaikyti paėmus: Pasiskolino knygą ir praturė́jo kone metus DŽ1. Parsineš kirvį minutytei, i kelias dienas pratùri Ds. Ana praturė́jo mėnesį kišenėj receptą Vdš.
4. tr. Ds, Dsn, Pls, Lz maitinant, prižiūrint išlaikyti: Turi praturė́t karvę [per žiemą], kad galėtų pragyvent Pb. Trejus metus šitą karvę praturė́jau Aps. Duktė praturė̃s mane lig smerti LKKXI166(Zt). Tris nedėlias praturė́[ja]u vaiką Klt. Praturėjo anies vištelę dvejus metus, ir vis nededa kiaušinių LTR(Rš).
ǁ sugebėti neprarasti: Šiemet praturė́jom žemę Grv.
5. tr. ilgiau išlaikyti, nesuplyšti, tverti: Paregėsit, jei jis (krepšys) nepraturė̃s mūs Db.
^ Senas drabužis kartais ir naują pratùri DŽ. Mano tarbos praturė̃s jūsų aruodus Kls. Trilinkis ir keturialinkį praturi Švnč.
6. tr. NdŽ, Skr atsivesti jauniklį, apsivaikuoti: Nepraturė́jo karvė, negaliu niekur išeiti iš numų Šts. Nepraturėjo kumelė, užsikirtimas daros, ir dvesa Šts.
| Pràtur jauna višta, t. y. pirmą kiaušį padeda J.
| refl.: Tris dienas karvė neprasiturėjo: užsisprendė kur veršis Skdv.
ǁ atsivesti pirmąjį jauniklį: Pirmdėlė karvė praturė́jo veršį J.
7. intr. patirti nuostolių, nepasisekti: Kai aš nepratęs jom (karvėmis) mainykaut, tai ir praturė́[ja]u Švnč. Ačiū dėkui, ačiū dėkui, kad jums Dievas duotų neišduotų, kad jūs turėtumėt nepraturėtumėt, norėtumėt, o negalėtumėt LTsIV706.
priturė́ti, pri̇̀turi (pritùri), -ė́jo
1. tr. M, L, Rtr, NdŽ, LKKXIV205(Zt) prilaikyti rankomis, kad neiškristų, neištrūktų, nesujudėtų: Gali viena ranka priturė́t [pintinę] Kvr. Ėda kaip voverės, priturėdamos maistą pirmutiniom kojytėm Blv. Sūnus Simeono priturėjo galvą avinėlio brš.
2. tr. DŽ1 truputį prilaikyti, kad nenugriūtų: Priturė́jau, lazdžiūtę padaviau Klt. Lėk, tu per užsisukimą priturė́si, kad neišgriūtų vežimas Pc. Šita vežimo pusė daug didesnė, važiuodamas priturė́k, kad neapvirstum Dbk. Vienas da nepasėdi, reikia priturė́t Užp. Aš ją (ligonę) imsiu priturė́t až pečių Smal. Susistveria až pažasčių i eina, priturė́dami vienas kitą Klt.
| prk.: [Žvalgyba] atskrido priturė́t frontą Lz.
^ Senis arklys tai tik dišlių prituri, o jauniklis kojom mina Lp.
ǁ bažn. dalyvauti suteikiant Sutvirtinimo sakramentą: Priturėtojas sueina dvasiškon giminystėn su tais, kuriuos birmavojant priturė́jo A.Baran.
3. tr. Sut, I, M, L, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Alv pristabdyti kokį nors veiksmą, procesą, sulaikyti ką, prilaikyti: Priturė́k vežimą, kad ne teip lėktų nuo kalno Sml. Teip susitaisę iš lengvo, priturė́damys arklius atvažiuo[ja] pas rubežiaus BM331-332(Šv). Laikrodis skubina, reikia priturėt Ėr. Buvo priturė́ję namą statyt Klt. Kap kas atvažiuos, tai priturė́k, aš skaudžiai grįšiu Dv. Pakolei koks norint daiktas mane pritura, patolei negaliu liuosai tavėp lėkti M.Valanč. Kibio [lapų sultys] ramina vėžio žaizdų skausmus ir prituri tų žaizdų plėtimos rš.
| prk.: Supenėjau vaikui kiaušinį, kad nor kiek vidurėlius priturė́t Ds.
| refl. M, NdŽ, KŽ: Aš jau nupykau, bet pristurė́jau Grv.
4. tr. įgijus kurį laiką turėti, prilaikyti: Priturėjo jos pensiją Klt. Dabar gėrimų pri̇̀turi Ad. Kas jau priturė́jo [naminės], tiem po du metu [priteisė] Škn. Nepriturė́jo mano sūnelis mergelės dovanėlių nei dviejų dienelių Dbč.
| refl.: Sodžiuj visi beskatikiai gyvena, neprisituri prie pinigų Grž. Visam amžiuo neprisipirksi, neprisiturė́si, kaip jau išeina, taip Krš.
prisitùrinčiai adv.: Iš padidėjusios algos būtų galima kas metai pasidėti po du tūkstančiu ir kas metai vis daugiau, taip pat prisiturinčiai gyvenant kaip ir ligi šiolei Vaižg.
5. tr. sudrausti ką daryti: Priturė́k bobą, ana priskolys pinigų, o tau ataduot Lel. Priturė́k tu savo bernioką, ba aš neiškentus pati mušiu Skdt. Priturėsiu sesulę, kad neapkalbėtų tavę jaunosios KrvD81. Savūsius priturėti nuog plėšimo I.
| refl. Rtr, KŽ, Blv, Lp, Dgp: Prisiturėjo negėrusi visą amžių Plng. Jau reikia pristurė́t Dv. Prisiturėk nuog didelio noro mokslo, nes tas gaišina ir apgauna M.Valanč.
6. refl. ko nors laikytis, vartoti: Jei aš lietuvis, tai aš savo kalbo[je] prisituriu Lnkv. Apynius skintie laiko prisiturė́davo Dgp. Kiti vergiškai prisiturėdami senovės madų … vestuves pradeda laikyti nuo panedėlio TS1897,5.
7. refl. būti kokioje vietoje, laikytis trumpam: Ji čia prisituri, taisos nuo to vyro bėgt Ps. O Jonas pas jum prisi̇̀turi, a jis neturi kur gyvent? Ps.
8. tr. prilaikyti, prižiūrėti: Pirkioj tai jau sunku švara priturėt Prng.
| refl.: Ano labai prisitùria, nei te serga, nei ko Slm. Jis labai prisitùria, tai da šiaip teip gyvena Slm.
9. refl. atsilaikyti prieš ką nors: Ką tu prieš mane pristurėsi?! Lp. Prieš Bolesių nepri̇̀sturi Lp.
10. tr., intr. prk. palaikyti, paremti, užstoti: Gal tamysta jos papirktas, kad už ją vis pri̇̀turi Lp. Be „tautos susirinkimų“, priturėdavo karalių išminčių taryba rš. Vytenis svirstančio jau Lietuvos ūkio drąsybę priturėjo S.Dauk.
| Mūsų bobutė velnią pritùri labai Antš.
11. intr. DŽ1 daug patirti, išgyventi, prikentėti: Priturėjo Jonelis baimės Trs. Priturė́[ja]u vargo su vaikais LKT348(Švnč). Kiek aš bėdos dėl jo priturė́jau, kiek aš prikentėjau! Švnč.
| refl.: Daug anas mūkos pristurė́jo Ad.
12. tr. I areštuoti.
13. intr. NdŽ atvesti jauniklių, prigimdyti: Kiek gali tų vaikų pryturė́ti?! Vn.
◊ liežùvį (liežiùvį) priturė́ti [už dantų̃ Lel] neplepėti: Kai indės kas kitus dantis (išmuš), tai tada priturė̃s liežùvį Trgn. Priturė́k liežiùvį, i bus gerai Klt. Priturė́k nedaugutį sa[vo] liežùvį, ką paleidai valion kap diedas botagą Rod.
suturė́ti, sùturi (sutùri), -ė́jo
1. tr. M, L, Rtr, NdŽ, DŽ1 einantį, vykstantį priversti sustoti, sulaikyti, sustabdyti: Bėgantį arklį suturė́k J. Arklys bėga keliu, bet žmogus jį sùturi Ndz. Suturė́jau arklius, truputį žingsnio pavažiavau Ob. Katros stalgios karvės, tai nesuturė́si Sb. Aš einu, telyčias suturė́siu Dv. Kad nebūt suturė́ję an kelio, tai nebūč pasvėlinęs Dbk. Eina jis, kur jis nori, nesuturė́si Drsk. Suturė́k vaiką, da sprandą nusisuks Vp. Tu gi suturỹ vaikus! Str. Prie Nemuno suturė́jo vokiečius Jnšk. Vario durys, geležiniai pančiai manęs nesuturėjo V.Krėv. To briedžio greitumėlis – tik gaudyk akimis, čia buvo, čia nebėra, ugnis ir vanduo nesuturės pabėgėlio Blv. Duonakepė sako: – Tu bėk, aš laumę suturėsiu LTR(Dglš). Jau sulojo juodi kurtai ant mano žirgelio. – Suturėki, uošvytėle, ruduosius kurtelius LTR(Ktv).
| refl.: Led led susiturė́jau, būčia in Strėvą ingriuvęs Žž. Buvo beinąs čionai, al vėl susiturė́jo LKKVII188(Krs). Buvau paskėlus eit, i vė[l] susturė́jau Klt.
ǁ priversti paklusti, sutramdyti: Ką tu suturė́si, lekia kaip pasiutęs! Pnd.
| Vėjo nesuturė́si, anas nai drūtesnis an svieto Nmč.
^ Sesers kasos nesupinamos, brolio žirgas nesuturiamas (ugnis ir dūmai) Pn.
2. tr. M, L, Rtr, NdŽ, KŽ, Slm, Ad, Ml neleisti ką daryti, uždrausti: Negi mažas suturė́t, negi klausias jau mūsų Skdt. Tik močia sùturi, išnešt ana jam akis Klt. Tegul eina tan miestan, nesuturė́si Adm. Nereikia sūnaus suturėti nuo mokslo, jei jis nežada būti kunigu TS1896,10.
| refl.: Norėjau žieminį [paltą] siūtis, bet vėl susiturė́jau Jnšk.
ǁ sutrukdyti kokį veiksmą, procesą, sustabdyti, sulaikyti: Tik prasideda karas, ir sùturi mašinas Lel. Tuomet suturėjo laivus prie didelios salos MPs. Te suturė́ta, kap leidžia, tai paskelia vanduo Btrm. Kunigas liepė suturė́t vargonus, kad ana giedot Rod. Negalėjo suturė́t kraujo Aps. Suturė́jom šiap tep gyvą pieską su žolynais Drsk. Dievmedžio skystimas suturi plaukų birimą rš. Kai davė, kai davė [šaltis] – i medžius suturė́[jo] (nesprogsta) Švnč. Kas žino ugnies vardą, tas, neduok Dieve, ugnelei pasikėlus gal suturėti LMD(Sln). Saulė dabar degina, o lietus žliaugia, tai nesuturė́si Jon. Ir lietus iš dangaus buvo suturėtas Skv1Moz8,2. Sutverdamas pragarą, Viešpats teipogi parodė mums mylestą, nes par tai norėjo mumis suturėti nu pikto M.Valanč.
| prk.: Jau buvo suvis blogai – tik tavo pinigai suturė́jo Ktk.
^ Paleidęs akmenį (iš rankos Mrj) nesuturėsi LTR(Plng).
nesuturimai̇̃ adv.: Metai nesuturimai eina, jaunystė praūžė kaip sapnas M.Katk.
| refl. NdŽ, DŽ1, KŽ: Apsirgo an kokliušo, kosti, kosti, kosti ir nesùsturi Btrm. Nuej[o] Dubičiuosna [ežeras] ir susturė́j[o] Pls. Vandenio dėjo kompresus, tada susiturė́jo kraujas Upn. Sauso šieno padaviau teliokui, tai susturė́[jo] vidus Klt. Tūpčiojo tūpčiojo vaikas, oran nepraeina, viduriai susturė́jo Klt. Po lieti [kremblių] bus, dartės susturė́j[o] augt Drsk. Medetkų išverdi, nuog jų ir susi̇̀turi (nepersileidi) Upn.
3. tr. neleisti pasireikšti, likti nepastebimam, sutvardyti: Pamatė, ateina pulkas burliokų, anas ir kvapą suturėjo, kad jo negirdėtų LMD. Vos galėjo suturėti ašaras savo akyse J.Balč. Negalėjau džiaugsmo ašarų suturėti rš. Tylenis klausėsi, vos galėdamas suturėti pasibjaurėjimą visai tai kalbai K.Bor.
| refl. DŽ, KŽ: Žodį žioptelėk ir susiturė́k J. Vos susiturėjau pikto žodžio nepasakęs Vvr. Neseka susturė́t ir nieko nesakyt [pačiai] Drsk. Kitam pasakai, paaiškini, ir jis tuojau susi̇̀turi Mrj. Ana nesusi̇̀turi, neklauso Dgp. Kai pradeda ūturt, tai negali susturė́t Klt. Sustùryte, ką jūs klegat! GrvT92. Reikia susturė́t senam, nevalgyt visa ko Skdt. Nebegali̇̀ nuo gėrimo susiturė́t Grž. Kai nesusi̇̀turi [gerdami], tai ir ažsimuša su maciklietkom Lel. Jis nesusiturė̃s nepadaręs iškados Slv. Aš tankiai susituriu piktai daręs vien gėdos dėlei Blv. Nemokėdami susiturėti nuo pavydo ar neapykantos, nesidrovi reikšti savo nenuoseklios nuomonės rš. Ponas pradėj[o] juoktis. Itas ponas ir negal susiturėt LTR(Dv).
4. tr. išsaugoti, išlaikyti: I Petrui ūkį suturė́jo Jnš.
5. tr. areštuoti: Mane suturė́jo Rodūnioj Rod.
6. intr. NdŽ, Gs, Pc, Škn, Up, Vkš, Vdk daugeliui atvesti (jauniklius): Visos karvės jau suturėjo, susivedė, tai turim jau pieno Š. Jau karvės abidvi buvo suturė́jusios Skd. Tai bus pieno, kai visos karvės suturė̃s Skr. Būdavo, karvės kaip sutùri, tai atsivalgom krekenos Sml. Po Kalėdų suturė́jo karvės, atsirado i varškės Krš. Žiemą karvės kai sùturia, mes krekenus išmilžiam Škt. Pieno nebuvo: karvės buvo nesuturė́jusios Šts. Kiaulės suturė́jo į rugienas Šts. Abi [avys] sykiu suturė́jo Skr.
ǁ apsivaikuoti: Niekaip ta karvė nesùtura – penkioleka dienų užejo Krš.
◊ danti̇̀s (liežiùvį) suturė́ti nutylėti: Jaunam visur reikia dañtys suturė́t Trgn. Suturỹ liežiùvį! Lkm. Kap pati paleistuvė, tai ir an kitų liežiùvio nesùturi Švnč.
ši̇̀rdį suturė́ti susilaikyti, neleisti pasireikšti jausmams: Kad mano širdi̇̀s suturimà buvus, tai nevažiavus iš Latvijos Prng. Širdį ir upę sunku suturėti Mair.
užturė́ti, ùžturi (užtùri), -ė́jo (sl.?)
1. tr. Sut, N, M, L, Š, Rtr, NdŽ bėgantį, einantį priversti sustoti, sulaikyti: Ažuturiu, ažustabdau SD1207. Užturė́k gyvuolius, kad nebeitum pro šalį J. Avys visos ka pasileidė ant namų – nebeužturė́jau Jnš. Anas ažturė́j[o] veršelį ir pririšė až krūmo Lz. Ir priplaukė nekuriosp ivosp, vadinamosp Klaudo, vos užturėjom eldiją Ch1ApD27,16. Teipo užturėtos yra žmonės, kad neneštų daugiaus Ch2Moz36,6.
ǁ N išlaikyti, kad nepabėgtų, priversti paklusti, suvaldyti, sutramdyti: Nenuvaldomas, neažturėtinas SD189. Arkliai buvo neužturimi̇̀ Ėr. Negaliu arklio ažturė́tie Smal. Įsižabok kumelę, bo kai pasius lėkt – neužturė́si Sml. Arklius vadžiom ùžturi, keravoji Žrm. Širmas žirgas nupenėtas, šoka piestu pakinkytas. Penki vyrai neužturi, visi žmonės į jį žiūri LTR(Všk). Tie žirgeliai juodbėrėliai neužturiami LTR(Pn). Bėga mano juodbėrėlis, negaliu užturėti LTR(Brž). Pavakarėj nebegali kiaulių užturė́t Jnšk. Kur tu bernaitį kieman užturė́si! Drsk.
| prk.: Reikia ant sūdo galybės, idant tas, kuris yra sūdžia, galėtų nudraust ir grausmiai ažuturėt valdonus SPI21-22.
^ Broliuko žirgai neužturiami, sesutės skrynia neapnešama (krosnis ir dūmai) TŽV575. Eina be kojų, skrenda be sparnų po visą svietą: niekas negali užturėti (kalba) LTR.
ǁ išlaikyti rankose: O jau išsigandau kaip, man pradėjo širdis mušt, nebeùžturiu grėblio, nebesugraibau grėbt Bsg.
2. tr. Sut, I, N, M, L, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, Yl, Mšk, Lz sutrukdyti kokį veiksmą, procesą, sustabdyti, sulaikyti: Čia tos eglės ir vėją ùžturia Pc. Kas nors tuos laiškus ùžturi, ka ne visus gaunam Prn. Užturė́ti ligą, t. y. traminti J. Ka bus mirštama – neužturė́si Jnš. Kai mirs, tai numirs, neažturė́si Trgn. Nežinai [ko] nuo kosulio, kad užturė́tų kosulį Žl. Buvo vidų (vidurius) paleidę, tai šiaip teip užturė́jau Dkšt. Nieko mama nebeužturė̃s, kai abidvi eisma Ob. Dūmojau jau užturė́t vaikus nuog škalos Azr. Ir turėdamas neužturėtum, taip kožnas veržias Sz. Pats buvo didelis gėrėjis, pati niekaip jo negalėjus užturėti nuo to LMD(Sln). Dabar visas svietas geria – užturė́k tu jiem gerkles! Mžš. Motinyte mano miela, užturėk visus vėjelius LTR(Ob). Nėra tokio, kuris ažuturėtų Dievą rūstaujantį SPI129. Neužtura tavo vargų nei saulės karštumas, nei prakaitai, nei džiova, nei kaulų skaudumas D.Pošk. Aniolas sušuko iš dangaus: – Abraomai! Užturėk ranką savą, nedaryk smerčio jaunikaičiui! S.Stan.
| Čia buvo užturė́ta vanduo Vrn. Yra užturė́tas vanduo malūnui Kdn. Anas pastatė melnyčią, ažturė́jo visą vandenį, niekur vanduo negali eit Aps. Buvo užturė́tas Arupės vanduo Ker. Tegu lyja: ar mes užturė́sim?! Pc. Kubizdaliai kraują ažùturi Ktk. Kraują anas ažtùri JnšM. Pliaupia kraujas i neažuturi Dglš. Nuvežė Vilniun, kraują ažturė́[jo] Rš. Senis šlapumo nebeužtùri, po saũ leidžia Sml.
| impers.: Ligoninėj klausia, kam užturė́jo vidurius, duosiu vaistų Žl. Gal nuo tų žuvų užturė́jo man vidurius Ut.
| refl. Slm, Lz: Ažsiturė́jo upelė ir patvino pieva Ds. Ažsiturė́[jo] [v]anduo, nenubėga Dglš. Sako, ežeras siaurutis buvęs, o paskiau ažsiturė́jo upė [ir pakilęs] Strn. Negerai, kai ažsi̇̀turia viduriai Ob. Nuo paparčių viduriai ažsiturė́davo Dglš. Nuo mėlynių užsitùria viduriai Slm. Misos prigėrė, užsiturė́jo šlapumas Slm. Prakeiktas testov, kardą savą užturįsis (trukinąsis), jeib nepralietų kraujo BBJer48,10.
ǁ refl. palaikyti užsidėjus: Užsiturė́jau šalto vandinio prieg [sutrenktam] veidi, i nesopa Drsk.
ǁ KŽ sulaikyti savyje, neišleisti: Ta bačkelė jau išgverus, nieko alaus macnumo nebeužtùri Sml. Ąžuolas, ant oro išdžiūvęs, visuomet savyje užturi maždaug dešimtą dalį pirmutinio drėgnumo A1884,125.
ǁ BtLuk24,16 uždaryti: Akys jų (mokytinių) užturėtos buvo, adant jo nepažintų SPII235.
^ Burna kaip šikinė – reikia laikyt užturė́ta Sug.
ǁ Ch1Jn20,23 neatleisti (nuodėmių), sulaikyti: Suteikė apaštalams galybę atleisti ir užturėti nusidėjimus M.Valanč. Kuriemus jūs griekus atleisite, tiemus bus atleisti, ir kuriemus užturėsite, tiemus bus užturėti BPII51. Tur ne tiektai atleidinėt, bet ir užturėt nuodėmes žmonių DP204.
3. tr. Ms, Jnš, Brž, Mžš versti užtrukti, sulaikyti: Nuėjau svečiuos, mane labai norėjo užturė́t, led ne led išsitraukiau Jnšk. Mus ažuturė́ję buvo, led išsiprašėm Dv. Atejau su reikalu, i mane ažuturė́jai Klt. Ir išmeldė, kad leistų tą mergelę par keletą dienų užturėti M.Valanč. Taip broliai Jūzapo išvyko į Egiptą, bet tėvas užturėjo numie jauniausįjį S.Stan. Užtùria [žmogų] i ant trečios nakvynės BM128(Pš). Ir jau būtų teip parvažiavęs, kad ne gera būtų šeimyna jį užuturėjus SPII181. Pragaras turės sugrąžint numirėlius savuosius, kuriuos buvo užturėję DP16.
| refl. OG434, LKKIX200(Dv): Pas Mikšį dar užsiturė́sta ČrP. Jie šiandiej be Šakalynės niekur neužsiturė̃s Upt. Pasidėti pas ko, užsiturė́ti, apsistoti I.
4. tr. Upn uždrausti, užginti: Kad gano, tegu gano, neužturė́si Ėr. Močeka su sa[vo] duktėm norėjo ažuturė́t šulnio ir itos obelies LKKIX202(Dv). Žinoma, kad važiuočiau, tai neužturė́tų Krs. Valdžia ažturė́[jo] mišką kirst Dglš. Galgi aš ažùturiu, arba manę klausai?! Trgn. Niekur toliau negalėdavai nuvažiuot, ažturė́ti keliai buvo (per karą) Lel. Aš žuturė́siu tau kelius, palauk! Nč.
5. tr. P, Rm, Škn sulaikyti pinigus ar ką kita, pasilikti sau, neduoti: Man ažuturė́jo senybą (senatvės pensiją) Btrm. Tu mun ten i ten padirbai iškadą, daba aš tau ùžturu [algą] Vž. Tegul tik koki iškada pasidarys, tai ir algą užtur Sz. Pasakyk, kad jis (kunigas) surinktų visus savo piningus ir aš šį rytą nešiu jį į dangų gyvą, tik pasakyk, kad neužturėtų nė vieno grašio BsPII45(Tl). Būsiu aš liudytoju … prieš tuos, kurie užuturėjo algą samdinykų DP15. Alga darbinykamus užturė́ta VoK34.
| Bronė visą amžinatilsį matutės gerą užturė́jo Ps.
| Pernai [kolūkyje] užturė́jo visiem javus, niekam nedavė Rm. Visus metus ažturė́jo (nerašė) darbadienius Str.
ǁ pasisavinti, pagrobti: Tas tai yra tėvainis, užmuškime jį, o tėvainystę jo (užturėsim sau) Ch1Mt21,38. Giminė kuršių teip stipriai su danais rėmės, jog, juos visus išmušusys, laivus užturėjo, auksą, sidabrą ir vis, kas buvo laivūse, atėmė S.Dauk.
ǁ impers. atimti (žadą): Jau kap šnektą užturė́jo, tai ir mirė zaras Kpč.
6. tr. Q39, I, N sulaikyti, areštuoti.
7. refl. KŽ, Vvs, Ds užsibūti, užsilaikyti: Su vytele išpleitojo tankiai tvorą, i sniegas ažsi̇̀turi Smal. Nėra sniego ant kelio, neužsi̇̀turi, vėjas nunešė Pc. Vienas ažsiturė́jo ančiokas [iš laukinių ančių kiaušinių], o kiti paaugę išlėkė Klt. Mūsų valsčiuj nelabai seniūnai užsi̇̀turi Krkn.
| prk.: Akys mūsų nenorom ažuklius, ažsikabins, ažsiturė̃s kur nor, iš kur neveikiai beatatrauksma, atplėšma BM60.
8. refl. NdŽ išsilaikyti kokioje būklėje nenugriuvus, nenukritus: Ar tu viena ranka užsiturė́si ant obelės šakos Jnšk. Labai sunku yra užsiturėti ant kojų A1885,97. Akmuo … negal ant oro užsiturėti, kada kas nepritur I.
9. tr. maitinti, išlaikyti: Ažuturiu ilgai, karšinu SD8. Ažturė́t du sūnus labai blogai JnšM. Kuom žmonis užturė́sim? Upt. Aš turiu tėvelį – ažturės manę! LMD(Klt).
| Kursai rėdo gerai tikrus savo namus užturėdamas vaikus savo klaužadoj su visokia viežlybyste Ch11PvT3,4.
ǁ išpenėti: Kada ilga vasara, daugiau neužturė́davo, tos kiaulės neturia ko nieko ėst – ant plikų dirvų ganydavo Mšk. Kokį penukšlą … neužturi a neužlaiko jo savei WP88.
10. tr. prižiūrėti, valdyti: Jie nebeturi sveikatos užturė́t gyvenimą Upt. Kol tėvas gyvena, tol ùžturi žemę visą Jnšk. Didelių plotų valdytojai, bajorai nebegalėjo užturėti savo rankose žemę TS1901,6-10. Ižstatoma est mums trumpai prieš akis pradžia bažnyčios Dievo ir kaipo užturėta yra ir užlaikyta po tvanui Ch1Krn(santrauka).
^ Moteris užtùri tris namų kertes, o vyras – vieną Krs.
11. refl. DŽ, KŽ išbūti, išsilaikyti, išlikti, neišnykti: Čia iššalo rugiai, o ten užsiturėjo Šts. Po lytaus užsiturėjo rugeliai, nebnyksta Dr. Jų kiaura žemė, smėlis – kišk nekišk [trąšų], niekas neužsitùri Sml. Tik viena vyšnelė ažsiturė́jo – visos iššalo Ktk. Buvo lakštas ažsiturė́jęs Dglš. Gyvulėliam, kad ir žiemą, miške vis ne teip sunku užsiturė́t kaip ant pliko lauko Jnšk. Ant vieno … kalno kriaušiaus … lig šiolei užsiturė́jo ąžuolinių suretėjusių keletas kelmų BM65(Žb). Liepė ta lazda (krivule) savo įsakymus svietuo skelbti, kursai būdas skelbimo įsakymų vyresnybės lazda iki šios dienos užsiturėjo S.Dauk. Su vopna galime sudėti tiktai tokias maliavas, kurios pačios gerai užsitur prieš oro įveikimą A1885,51.
12. intr. ištverti, atsispirti: O dėl to mat užturė́jo, nemirė Brž.
| refl.: Įkūrė pilę, kuri ilgą laiką užsiturėjo S.Dauk. Seni, kurie užsi̇̀turi, tai užsi̇̀turi Adm.
13. tr. neleisti nutolti, išsaugoti, branginti: Ir nemažas protas mokėti Jezusą pri savęs užturėti M.Valanč. Veizdėk, idant ir tu tą žodį Dievo girdėtą neužmirštumbei …, bet atmintumbei ir širdyje tavo užturėtumbei BPI99. Užturėsime ją (bažnyčią) visad savimp, jei sergėsimės, idant jos ne vienu nenuliūdytumbime DP240.
14. refl. SD1138, Sut, N, NdŽ, KŽ susivaldyti, susilaikyti, susitvardyti: Neažusiturįs SD182. Negalėjau ažsiturė́t iž juoko, kap anas valgė itą saldienę LKKXIII123(Grv). Šunskietis yra labai švelnus, užsiturintis žmogus V.Kudir. Ūkininkas, girdėdamas jų šneką, negalėjo užsiturėti nesijuokęs BsPII112. Vienam geriant sunku kitam užsiturėti Sz. Kareivis buvo jau iškėlęs kalaviją; sūnelis jo tą pamatęs staigu prabilo klykdamas tus žodžius: „Kareivi! Tėvas muno Krizas“. Kareivis nusiminęs užsiturėjo S.Dauk. Meldžiu jus, idant ažusiturėtumite nuog pagedimų kūno SPII17. Nuog visokio paveikslo pikto užsiturėkite Bt1PvT5,22.
15. tr. psn. būti kieno nors pusėje, palaikyti, paremti: Jei šitoji tave užturės, tad neparpulsi DP400. Jūs (tikrai) prisakymą Dievo niekais verčiate, kad savo įstatymą (galėtumbite) užturėt Ch1Mr7,9.
16. refl. N pasiekti, gauti, laimėti.
17. refl. elgtis, gyventi: Labiaus už viską Dievą mylėkit, pagal jo žodžių užsiturėkit LTII220(Tat).
paužturė́ti, paùžturi, -ė́jo (dial.) tr. sulaikyti: Arklius liš gale salos paažturėjo Lz.
I. laikymui, laikymuisi žymėti.
1. tr. SD1183, MitV163(WP237), Sut, I, M, Š, NdŽ, Gs, Pun, Ūd, Gg, Žl nusitvėrus, įsitvėrus, užsidėjus laikyti: Kalavijas abišaliai aštras, viena ranka turimas SD239. Visa sauja paišelį vaikas tùri Klt. Lazdyno vytelę dvišaką sulenki ir šiteip turi̇̀ su rankom Jdp. Paregėjau, kad jis turi raktą rankon Mrc. Baltajam krėsle sėdėsi, sidabro raktelius turėsi LLDII96. Kas mietą turė́jo, mietą pametė, kas turė́jo šiaudų grįžtę, tą pametė Varn. Su dalgelėm – viena ranka kerti, o kitoj rankoj turi̇̀ grėbliuką Alz. Jam (vyrui) vienam turė́t abu vaikai labai nenarava [supantis], tai vienas vieną, kitas kitą tùria Slm. Mažą vaiką tùria ant rankų Grnk. Ana tùria vaiką in rankų Dv. Aš neturiu kas turėt in rankų KlbIV81(Mlk). Pristigo rodos ana su šituo vaiku: i in rankų turė[jo], i paguldžius Klt. Tuoj davė vyrui žinią, anas atbėgo, mato – stovi visi šitie (broliai) kai ąžuolai, vaikiukus in rankos turi LTR(Trgn). Tùra sūnelį in rankelę, kai rūtų kvietkelę (d.) Cs. Negaliu stovėti, su tavim kalbėti, sunkus mano našulelis in pečių turėti LMD(Tvr). Turė́siam ant rankoms tus vainikus Šts. Ans tų piningų nepaleido, turė́jo ranko[je] suspaudęs Trk. Ana tùri dantỹs nẽką (kažką, brus. нèштa) LKKXI175(Zt). Daugiau (paskiau) reikia plūkt tą liną rankoj tùriant Grnk. Viena ranka turi̇̀ rūbą, o kita suki Pnm. Vaikas pasdarė toks abuojas – kad duos, ką tùri rankose Slk. Tavi vaikai pašals, po krūmeliu sėdėdamu, lustą duonos turė́damu (d.) Lz. Turi rankoje šilkų skepetėlę, nori surištie broleliui galvelę LTR(Krok). Nė jis moka artie, nė šienelį pjautie, nė plieno dalgelį rankelė[je] turėtie LTR(Rmš). Kardelį ranko[je] turė́jo [brolelis], su seserėle kalbėjo JD877. Neišmano man rankelės kaip kardelis turėti LTR(Čb). Kiaunių kepurę dėvėjo [brolelis], kardelį rankoj turė́jo DrskD69. Seselė krėsle sėdėjo, zylutę rankoj turėjo. Seselė balta raudona, zylutė graži geltona LTR(Nm). Aš ta lazda (paraštėje ramčiu), kurią mano rankoje turiu, vandenį ištiksiu, kursai stovėje (paraštėje upėje) yra BB2Moz7,17. Nesa teipajag urėdas yra visų krikščionių turėt lempas degančias arba žvakes uždegtas rankose savose ir išeit prieš apžieduotinį DP568.
^ Ką rankoj turi̇̀, žinai, kad tavo Jnš. Kalbėk ir akminį ranko[je] turėk S.Dauk. Su juo kalbėk ir pagalį rankoj turė́k Trgn, Pg. Su taũ kalba ir špygą kešenėj tùri Šmn. Du tùria, du duria, du nepasiekia (duoną minko) Mžš.
| refl. tr. SD1183, Sut: Statai gi žemėn, kam turies an save [kibirus] Ad. Tėveliui sopėj vėderiukas – vis tùris až kriūtinės Ad. Į vieną ranką jis tùras pyrago gabalą, į antrą ranką jis tura rykštę LKT169(Šlu). Atskiesi [linų] saują i turė́sys, ka mašina neitum tušti Kl. Su viena ranka suksi, o su antra tą siūlą turė́sys iš gijės Kl. Tos kūmos, kur gaus turė́ties [kūdikį], tura būti garbingos giminės Prk. Visų pirmu ejo vyriškiejai giedodamys, paskiaus – motriškosios, visi turėjos rankose uždegtas vaško žvakes, iš numų atneštas M.Valanč.
^ Su ponu rokuokis ir akmenį rankoj turėkis Žem.
ǁ rankom suėmus laikyti, prilaikyti, valdyti (plūgą, žagrę): Rankutės ranka turė́t Šlčn. Plūgo rankelės rankom turė́t Gdr. Vienas vadžiojam jaučius, kitas tùrim žagrę Dv. Už rankenų turi̇̀ i apari [bulves] su tuo žuobriu Krk. Išsikasė mede eglelę su šaknimi, kad būt turė́t rankom Dv. O žagrės niekas netùri, pati aria Srj. Nu tai tada tep tùria rankom ir aria Vvs. Žmogus tùri, jaučiai tęsia ir aria Rud. Reikėdavo [arklus] ant rankų turė́t, pečiai skaudėdavo vakarais Sk.
| Tu rankoj mano jaučių vadeles turi B.Braz.
^ Du turi, du duri, šešios akys, trys rūros (artojas, du jaučiai, du noragai) LTR.
ǁ prilaikyti, kad nesusmuktų, nenupultų: Neturė́k, jau pats (vaikas) eis Pv. Tave [, vaike,] turiù – nenupulsi Drsk. Turė́k gerai maišą, kad grūdai nebirėtų Vžns. Žarnos vieną galą tùri ir pripučia Dgp. Nusbodo man berneliui ant žirgo sėdėti, balnelis turėti LTR(Mrc).
2. tr. OG364, Vrn, Rk suėmus tvirtai laikyti, kad nepabėgtų, neištrūktų, nesujudėtų: Turė́k, kad nepabėgtum J. Kad suėmei, tai ir turė́k, nepaleisk Sld. Turė́k drūčiau, ištruks, nesugausi Glv. Arkliai eina labai smarkiai, tik turė́k, kad neištrūktų Žl. Arklį tai ant vadžių turi̇̀, o jautį tai teip – su jungu LKT190(Šk). Turė́k avį, aš lenciūgą atnešiu Pnd. Až rago tùri nusitvėręs karvę Klt. Paturėk karvę, aš pakratysiu, turė́k stipriau Rgv. Ot turė́jo, nė pajudėt negalėjo Vlk. Nuejom kambarin, pašokom, už rankos tùri, neleidžia Srj. Teip sutvarkysma: dvi turė́sma, viena leisma (mušim) [neklusnų vaiką], nieko, be diržo nieko anam nepadarysi End. Net pirštai balti, kaip sumygęs tùria Ob. Stovi bernas lankoj, turi žirgelį rankoj LTR(Švnč). Ožys turi vilką, avinas pasibėgėjęs nuo suolo muša LMD(Rz). Bet vyrai, kurie Jėzų turėjo, apjuokė jį, spjaudydami ing jo veidą BPI374.
| prk.: Sumygo až kojos i tùri [mėšlungis] Švnč. Turbūt ta gripa muni tùra Plng.
^ Nelauk, kol du turės, o trečias krės Pnd. Karvę až ragų tùri, o kitas melžia Antr.
ǁ sustabdyti bėgantį, neleisti pabėgti: Turė́k, turė́k, kad nepabėgtų Skd. Atsiveja keturi vyrai ir rėkia: – Turė́kit vagį! Ėr. Visi tuoj – šeškus, šeškus, turėt, o tas čiukšt ir išlekia Kp.
| prk.: Kaip lapė ana yra, tik jau turė́kiat aną Trk. Tik rankas ažėmęs tùri (nepadeda dirbti) Švnč.
| refl. prk.: Kitą troškumas lobio tùris saituose ir neprileidžia jo niekam gero daryt DP114.
ǁ neleisti išeiti, išvykti: Jo čia niekas nèturi Lp. Nieks tavęs čia netura, gali eiti, kur akys mato Vvr. Nors brangus tu man ir malonus, bet neturėsiu tavęs V.Krėv.
3. refl. tr., intr. Sdk, LTR(Bsg), Rgv, Ut, Slm, Bgs laikytis įsitvėrus, įsikibus už ko nors, kad neparvirstų, nenugriūtų: Jonukai, turė́kis manęs! Slv. Až trumpo galo sunku turė́tis Vj. Turė́tis nėr už ko Upn. Mum labai sunku turė́tis Grv. Turiúos lazda, kad nenugriūčia Dglš. Tùrisi ažu lazdos, ažu tvoros Dv. Tu imk, turė́kias, kad aš kelsuos, i tu kelkias Šts. Turė́kis, ba pargriūsi Pv. Mergšės mano tùris už manę, kad nepavogtų Sn. Moterėlė ir turintis led lieptus perėjo Grž. Arkliai buvo – tik turėkis! Ggr. Tik turė́kis ratuos, kap anas važiuoja Dglš. Turė́kis gerai į gardį įsikibęs, ka neiškristumi par kūlius važiuojant Slnt. Aš įsikabinęs karčių [arklio] turiúos stipriai Dj. Dabar aš virsiu arkliu, o tu užlipk an manęs ir turėkis LTR(Ds). Dėlė insikando dėsnon ir tùris, paskui druska ištrina, ir nupuola Dg. Ana (pelė) ir aukštielnyka įsikabinus nagelėm ir tùrias Ob. Viena ranka turiúos virvės, o kita kabinu medų ir valgau (ps.) Prng. Viena ranka obelies turėjos, antra paukštį griebė (ps.) Brž. Po tam tuojaus išėjo brolis jo, tas turėjosi ranka savo kulnį Esau BB1Moz25,26. Kaip girta tvoros turėdamosi klajoja brš.
| prk.: Turė́jaus turė́jaus do šitos žemės insistvėrus, reikia jau palikt Klt.
^ Turėkis kaip utis kailinių! Slnt. Turi̇́es [vaikino] kap až karnos Švnč. Tùris insistvėręs padalkų bobos, niekur nedirba Klt. Vieną [berną] už uodegos turėsi, an kito pasistiepus žiūrėsi LTR(Mrc).
4. refl. J, KŽ, Rgv tvirtai stovėti, laikytis, nenukristi: Do šito akinių kojelė drūtai tùris Klt. Va tinkas vargiai ar turė̃sis po lietaus Slm. Už bolkių tùrias, negriūva tos ardakilės Skrb. Užsuk [dangtelį], a tùrias gi?! Nesitùria Mžš. Teip nestiprai turė́jos, kaip anas ir neatsikišė, kaištis šitas Ant. Nestùri tvora, virs Drsk. Užlenk [vinis] iš apačių, tai pristraukus lenta ir tùrias Ndz. [Staklių ripelių] vidurys įpjautas, kad virvelės turė́tųs, kad nesliūkinėt Svn. Numai, kuriuose žmonės ir kunigaikščiai Filistinų bankietavojo, turėjos ant dvijų stulpų S.Stan.
ǁ Mžš ilgai tverti, gerai laikytis (ppr. apie drabužį, apavą): An manęs visa tùris: i kepurės, i skarelės Rod. Mano tiej ryzai nèsturi an kojų! Lp. Tiek sublogau dabar – Dievuliau Dievuliau: smunka sijonai visi, nebesitùri Mžš. Kolei turė́jos [sijonas], turė́jos, ė dabar až rozo pasdarė kap sietas Švnč. Šitas medinis [apavas], tiktai kad tùrias koja Skp.
| Ma nèsturi plaukai Vrn.
ǁ NdŽ kyburiuoti ant ko nors, laikytis: Obuoliukas da tùris, tùris koks in obeliūtės, nelekia Klt. Šiemet ant medžių lapai ilgai tùriasi Pc.
| Anas apslėjęs ledu i tùris, šitas sniegynas Švnč.
^ Aukštai stovi, silpnai turis, pats apšepęs, galiukas plikas (riešutas) LTR(Ar).
5. tr. Kbr būti atrama, remti, išlaikyti, palaikyti, sutvirtinti, sustiprinti: Kiek aš privaikščiojau, kap manę tos kojos tùri?! LKT401(Pls). Mane lazda neturė́j[o] Dv. Keturi čviekai turė̃s, užteks Slm. Jungas, ką vieną ir kitą veršį tùri Pb.
| prk.: Tik šitie dobilai i turė́jo karvelę Klt.
ǁ išlaikyti svorį: Šiandie gruodas tùri arklį Prng. Ledas da netùri, o jau čiaužo vaikai Ėr.
| Ir smėlis tùri kelią, ne tik žvyrius Ėr.
6. tr. LKKII206(Zt), Mlk, Str laikyti tam tikroje vietoje, būti padėtam kur: Turė[ja]u turė[ja]u tvarte višteles parvasar nuo varnų Klt. Tùra vištas atšlaiman Kr. Mažučiukai žąsiukai namie, lauke netùrim Kvr. Kiaules žmonės pirkioj tùri su paršiukais, kap paršiukai randas, – šalta gi Aps. Kur te bus riebus pienas raiste šitam karves tùriant Klt. Ažudare tùri [kiaules], kurgi prikratis Žl. Kai mes šunį turė́davom pririštą, tai mes prausdavom jį Ant. Vištas jau reikia te užtvertas turė́tie Aps. Bijo turėt arklio lauke naktį, kad par laukais nenulėkt Klt. Vis arklį turiu prie savęs Gdr. Jis tùria kumelę prie lovai prisirišęs, o paprašai – neduoda (juok.) Svn. Reikia balint [audeklus]: an saulės turė́t pavasarį i šutint Pb. Aš tebeturiù pas dukterį ir stakles, ir skietus Kp. Maišiuke turė́[ja]u [žolynus], dulkė neažejo in juos Švnč. O ana rūkė pypkę, didelę tokią, i turė́jo kišenė[je] tą pypkę Varn. Alkieriū[je] gulėjo ans, i visumet kerčio[je] turė́jo šakę Lnk. Tu puodą turė́k ant kelių LKT280(Ssk). Ją (švęstą duoną) inkiša palubėn ir tùri Lel. Ataduok žiedą, kur turi an rankos, tai galėsi pamatyt [brolį] LTR(Ds). Turė́siu po rankai raktus Smln. Ėsk, ką turi̇̀ po nosės! LKT74(Rdn). Ma[no] tėvulis klėty guli, po galvele raktą turi LTR(Asv). Oi kareivi, kareivėli, ką turėjai po galvele? LLDIII276(Kp). Tai seselės vainikelis, ant galvelės nešiotasis, ant kaselių turėtasis KlpD73. Nulaužusi (viršuje -ęs) lapą aliejaus turėjo tą burnoje (paraštėje nasruosa) savo BB1Moz8,11.
^ Ės neės, bile po snukiu turės LTR(Šn).
| refl. tr., intr.: Jau turis aketėj [vilko] uodega LTR(Slk). Ant ligonių rankas uždės ir gerai turėsisi VlnE74.
7. tr., intr. laikyti ką nors atsargai ar šiaip kokiam reikalui: Alijošių tùri piršto inspjovimui Užp. Kam anas (bulves) turė́t, sudigs, subus Žl. Kam te mazge turė́si pinigus, reikia išleist Klt. Turi̇̀ i turė́k, man tavo nereikia Klt. E, teturiẽ, lai! Tlž. Tùria par savę pagerai pinigų Č.
^ Lig švento Jurgio turėk ir ožkai NžR.
| refl. tr.: Testùry, atadavėm sūnienei antį Dglš. Tegul sau jis tùriasis, kad paėmė! LKT226(Plm). Tegu tùrisi tą lauką sau ant bambos Gž. Tùrytėtės sau visa ką – man nieko nereikia Dglš. Turė́kis tą savo rublį, ka tep gailini Pv. Te, turėkis savo pinigus, o aš turėsiu mano dainas Blv. Testa tùrisi, ką užsitarnavo Drsk. Jasinskis … atjema Poasupius su Serapiniškiais ir par dešimtį metų, niekam nieko nemokėdamas, turias M.Valanč. Turėkis juodai dienai LTR(Vdšk).
8. refl. būti kur padėtam, laikytis: Nelygiai pinigai tùris kešeniuj (vienas greitai išleidžia, kitas ne) Dglš. Nusipirkau skarikę: a susirgus, a kaip, i turė́sias Krš. Mum tai nesitùria [gėrimas] – tuoj išgeriam, kad tik yr Slm.
9. tr., intr. NdŽ laikyti ką, būti kokioje būklėje, padėtyje: Vis turė́davau palenkus šiteipos [koją], tai ilgai ilgai neištiesiau Rk. Gyvatę inleidžia butelin ir gyvą tùri Dgč. Galvą priglaudė prie manęs ir tùri (karvė, kurią ruošiamasi parduoti) Kvr. Antra pasakius, ir nesveik galvą žemyn nulenktą ilgai turėtie Sz. Drūtos šaknys aplink drėgną žemę apkėtę turi VoL353(Sv). Mes an suolo kojas surietę tùriam Dj. Yra visokių moterų, ka vyrus apglobę tùria Sdb.
| Jis, matyt, liežuvį turė́jo paleidęs Srj. Liepė jiems taip daryti, kaip jis turėjo sugalvojęs J.Balč. Dabar aš jau turiù sugalvojęs, kaip jom atsakyt Sb. Aš Dievą vis mislyje turiù, laikau KI53. Sakyk i sakyk kožną daiktą, in mislios turėk vis Klt. Kas ką pasako, minty kai kada turiù Pžrl. Jeigu aš pati būčiau ant mislios turėjus, būčiau pati džiūstančius grūdus prižiūrėjus Pkr. Jūs turite omeny žemiškus vargus, nepasisekimus, ašaras I.Simon.
| Ragana … turi saulę ažustojus BsPII305(Kp). Po kiek laiko norėjo lėkti gegutė, bet ji turėjo padėjus kiaušinių ir reikė vaikus perėti SI89. Mėtylius su degtine, su vandeniu apmerkę tur: ger nuo pilvo skaudėjimo Sln. Aš insileidus kito neturė́jau, buvau pavargus, miego norėjau DrskD26. Vienas (šuo) dantis iššiepęs tùri, ale nekanda Pv. Akis tùri nuleidęs, in žmogų nedaboja Klt. Plaukus susuktus turįs SD152. Žoles reikia sausai turė́t, kad nesupelėt Švnč. Po raktu visa ką turė́jom nuo jų Klt. Kur atsidust, kur neatsidusus, kada garai sulaikius turė́tie? (apie užkalbėjimą) Švnč.
| Kol Dievas turė̃s, tai musysi gyvent Btrm.
| prk.: Turė́kite garbėje gimdytojus jūsų, būkit jiemus paklusnumis DP66.
^ Vieną darbą dirbk, dešimt in mislią turėk LTR(Slk). Dieną ir naktį turi išplėtęs akis (langas) LTR.
10. tr. Prng, Jž, Jdp, Sb, Kp, Slč laikyti ką nors savo naudai, auginti, prižiūrėti: Gyveno seniau – arklyną, karvę tùri Ad. Tùri gyvulių, tùri karvių, žąsukių, vištų Klvr. Mes turė́jom lauką karvę Jon. Kap kas bagotesni, tai arklius ir jaučius tùri Eiš. Stambesni ūkinykai jaučius turė́davo Antr. Dvarą tų gyvolių turė́jo, i daržą tą laikė Vg. Vieną arklį ir dvi karves turėdavom Dgl. Dvi karves drūtas kaip meškas turė́jo Šmn. Karves tebetùriam abidvi Mžš. Dvi da karves turia, ale senę parduos Slm. Turė́jom karvukę, laikė dėl vaikų tėvas Kpč. Seniau i mas turėjom duolę (beragę) Ps. Džiaugiesi karvikę turė́damas, jei kiek paslenki Iš. Kas karves geras tùra, daug pieno tùra Krž. Vieną pačią karvę i du paršelius daba betùriav Yl. Karvelę tùri, pašaro netùri Žl. Tai tu jų (karvių) neturė́k, kad nepagali Klt. Ir jo arklys tùrima J.Jabl. Šešiuos turė́jom vieną arklį, i sodink kad nori [bulves] Klt. Dvejetą arklių turė́davo Vdn. Ka tùriav arklį, mama paliks karvę, jug vedu gyvensiav Plt. Savo arklio jau netùrim Drsk. Kumelius prie tėvui turė[ja]u Dglš. To arklio jis jau senai nebeturią̃s Krs. Jei neturi̇̀ arklių, tai eik pėsčias Sn. Kad gali, tai turė́k ir kiaulę, ir veršį Btrm. Katras daugiau turė́jo žemės, tai turė́jo ir veršių Dbg. Veršiai (jaučiai) bados, tai nereikia turė́t Pb. Paki kiaulines bulbytes supenėsiu, turė́siu [kiaulę] Klt. Geriau kiaulę turė́t negu šunį Brž. Paršelis yra, kap nieko neturė́tai, tai vėl negerai būt Dv. Avis dvi turiù su vaikais Trk. Kaip instaisė, tai tùri ir tùri aveles čionai Mlk. Turė́k turė́damas aveles, kai nėr kur riša Dglš. Ir kitas avis turiù, kuriuos ne ižg to gardo sančios DP206. Viena gyveno motera ir ožką turė́jo Kpr. Didžiai retai kur būdavo ožkų, aš ir turė́jau vienus metus Rsn. Nuvažiuoju – jis tùrįs bičių Ėr. Bičių turė́j[o] daug Lt. Aštuoniolika avilių bičių turė́jau, tai bent buvo medaus! Bsg. Jeigu aš turiù bitis ir kits tùria, tai bičiuliai Grz. Aš jau šunio neturė́čia: inkščia prie durim žiemą vasarą Aps. Kad nors šunį turė́tau, lengviau būt ganyt Žrm. Pirmiejai gyventojai, įsikurdamys į tą numą, turėjo sau pirmūsius bendrus: šunį ir gaidį TŽI99(S.Dauk). Turė́jau kiškį (triušį) – kopūstus labai mėgsta Rod. Vienas gaspadorius turėjęs eitvarą (pūkį), tas nešdavęs sviestą ir avižas LMD(Žg). Kam gyvent an svieto, jei nieko neturė́t Žl. Neturė́si keltavų, neturė́si bėdų Aps. Anie netùra ne karvės, ne vištos, nieko netùra Krž. Dujai dideliu jaučiu turė́jo Sug. Ka rublį turė̃tumi, ta tų kaltūnų neturė̃tumi Jdr. Turiu nendrelę, tą siūbuonėlę, prikels anksti rytelį LTR(Brt). Kas beržų turia, tas sulą leidžia pavasariais Sk. Kai kiaulis neaugs – turė́k kiek nori! Klt. Nė jokio gyvolio netùriam – nė blusos, nė utėlės (juok.) Skdv.
^ Turi arklį – turėk ir vežimą PPr431. Tùriant arklį ir pėsčiam nesarmata JT384. Kokį jaučią turi̇̀, tokiuo ir ari JT362. Ėriuką pirkęs, arklio nenorėk turėti LTR(Vdk). Kištų po anderoku ir turė́tų tą telioką (labai prižiūri) Žl.
ǁ tvarkyti, rikiuoti: Vienas tėvas tùri namus – dėl sūnaus būtų prapultis Ktk.
^ Gaspadorius turi vieną kertę, gaspadinė – tris LTR(Rm).
11. tr. laikyti ką nors prie savęs, priimti gyventi: Aš bijau tave turė́t Ad. Kam man jį turė́t Vvs. Aš turė́jau mergą Eiš. Kaip ją tùri – tokia nedora? Skdt. Pastyrių po nedėliai turė́davo Dglš.
^ Arklį drigantą, vaikį muzikantą, mergę davatką – neturėsi niekumet numie Šts.
ǁ auginti, globoti: Turė́jau seseries mergelę, auginau Šts. Čia jau sūnaus berniukas, kur Sudeikiuos turė́jai Sdk. Kad nepametus vaiką turė́t, netingėt ir ugdyt Lb. Vaiką kai turė́jo par saũ, tai i smetoną, i sviestą pirko Klt. Anas turė́t reikia kap laikrodis Prng. Motule mano, senoja mano, kolei mylėjai, par saũ turėjai Švnč. Viedma ragena lovoj guli, ma vaikelį pas sau turi LTR(Dv).
| prk.: Tėvai turė́jo savo ranko[je] (tvirtai laikė) mus visas Skdv.
| refl. tr.: Mes vaiką pas save turė́jomės Mrj.
12. refl. būti, laikytis (ppr. ilgai) vienoje vietoje, užsibūti: Aš einu, o va tie trobo[je] tùras Klk. Jis tùrias, neina lauk Žg. Turė́kis prie savo gryčios i neik pas vaikus Brž. Čia jis kaip ir turė́jos prie savo dvaru[i] – ponas taigi Č. Visgi prie ko turė́jos Krč. Žiemą vilkai prasbasto, o čia nesi̇̀turi, praeina in Švenčionėlius Strn. Tos kirmėlės turė́davos žilvičių puvėsiuos Brž. Kap insigeria, tai ir tùris [erkės] in karvės Šlčn. In bulbienio bulbė nesi̇̀turi, kaip ana gali augt? Klt.
| prk.: Par ją žodis nesi̇̀turi, da kad kokiam žmogui Klt.
13. laikytis, gyvuoti: Gerai gyvena, gerai tùra, ka gerą vyrą gavo Šv. Ans da geriau turė́jo nekaip čia End. Ak, be galo gerai turi tasai Joniukas. Visur jis gali važinėtis I.Simon. Kur aš senis beturėsiu… greit man mirtis rš. Neprivalu yra sveikiemus vaistytojo, bet piktai turintiemus DP511. Nugi būkiam linksmi, kolei beturim, kūnui mūsų nieko neginkiam, kolei bejaunas BPII377.
| refl. N, M.Valanč, Zt, LKT400(Žrm): Negaliu, sergu, piktai turiuosi SD26. Prabuvau sa gyvenimą ir negirdėjau sopulio, sveikas turė́jaus lig senystai LKT380(Btrm). Kap turi̇́es, dieduli, kap sveikata? Švn. Tai dar tuom ir tùrisi Pg. Kaip turies, kaip laikaisi, senysta? V.Krėv. Kap gerai turi̇́es? Dv. Ačiū, turiamsi po biškį Sb. Mes tep tùrimės iš senovės Auk. Turė́jos anys gerai Rod. Dabar ir sẽniai ilgiau tùris Ktk. Ne kažna kaip ir anas ją įmankštint teiktųs ir patis tùris – kaip in siūlo kabo Ktk. Anas tai kvaras buvo, tik turė́jos Klt. Pie mus anys gerai da tùris Kli. Dabokis, kaipo turis broliai tavo ir kaipo turis gardas Ch1Moz37,14. O atmink manęs, kaip tau ger bus (kaip gerai turėsies) BB1Moz40,14. Labai turėjos gražiai, negerdavo Ps. Štiliai numie turė́jaus MitI76(Klp). Žinau tiktai, jog mok ponui donį ir, garbė Dievui, turias gerai Rp. Bylojo Abrahamas: atmink, sūnau, jog tu gerai turėjaisi tavo gyvato[je] VlnE84. [Motinos] trokšta, idant gerai turė́tųs [sūnūs] ant to pasaulio DP484. Nes jei [kieno širdies dirva] yra užkietėjęs koksai kelias, tad nuodėmu Viešpatį Dievą teprašai, idant ją įmankštint teiktųs ir patis vėl tetùris top, kaip jį Dievas per pranašą graudina DP101. Anie … myli žmogų, ik kolei gerai turis ir priepuolyje tuojau jį prastoja DP530.
14. intr. būti tinkamam, sveikam, tverti, laikyti; negriūti, neirti: Menka medžiaga, kiek ji turė̃s Alv. Teip vilnas mazgot tai negera – anos netùri Pb.
^ Iki čėsui virvė tùri Ob.
| refl.: Neimk lempos, ana tik ką tùris Žl. O tai nèsturi, o tai išpuola [dantys] Kpč. Apatiniai [dantys] visai nestùri Grv. Da pirkyna tùris Dglš. Kakta pečiaus tik ką tùris, išdaužiau Klt. Ogi kūtelė, kur statėm, ar da tùrias? Slm. Iš Ilgašilio miško kai padirba ką, tai ilgai tùrias Krns. Puodas kaip žiuželis – tik ką tùris Ktk. Nendrėm buvau apdengęs stogą, kad turė́jos ilgai Slm. Nesi̇̀turi susiuvimas, gal plonu siūlu susiūta? Dglš. Kad žmogu[i] reikt pusnė supilt – nesupiltum, nesiturė́tų prie sienai da Mžš. Koc katinu važiuok, kelias tùris – geras kelias, kietas Vrnv. Anys (kukuliai) nèsturi – reikia [v]andenio inpilt Dsn. Nesi̇̀turi duona, sutrupa Švnč. Kai vien plaučiai, nesi̇̀tura tokia dešara, reikia riebalių Kr. Kaip čia do bulbos tùris tokiam karšty (neišdžiūsta) Klt.
| prk.: Tai regi su tuo sveikata – kolei tùris – tùris, ė kai krenta… Švnč. Dar kolei kraujas neažmiręs, širdis dar tùris Ml.
15. būti atspariam, laikytis, nepasiduoti: Svietas da tùris Aps. Dabar tai jau turė́kis! Bgs. Biekšiai (mušeikos iš to kaimo) ate[jo] – turė́kitės! Vrn. Nepasduok, turė́kis, kiek begali! Skp. Priš ką jūs turė́siatės, bepročiai, beginkliai! Ms. Siena buvo stora ir tvirta, bet neilgai galėjo turėtis prieš keturis vyrus J.Balč. Turėjos dar eruliai nekuriose pilėse Italijos S.Dauk. Moma kai duos giedot, tai tik tùrys! Dglš. O šaltis – tik turė́kis! Vvs.
ǁ valdytis, tvardytis: Tėvas tùris kiek, negeria Klt. O jis tùrias, kad nešnekėt ir nežiūrėt Všk. Turėjosi [vaikas] keletą mirksnių nuo ašarų M.Jan. Kaip mes ant jų pasižiūrim, visi juoku nesiturim LTR(Ob). Kurias žmogus doras, tas turias, o kiti vi[si]škum nuslysta Antš.
16. tr., intr. prk. tverti, kęsti: Pirmutinis rėkia, kiek gerklė tùria Jnšk. Ojojoi – neturė́siu! (apie skausmą). – Turė́k, sakau! JnšM. Užleida kemikalus – tokia smarvė, ka negali turė́ti! Yl. Turė́jau turė́jau – nieko nepadariau, kad dar būč sėdėjęs, o dabar stačias (priteršė kelnes) Žl.
17. refl. prk. atsikalbinėti, priešintis: Vaikeli, nereikia priešais turė́tis, reik geriau tylėt Pš. Kai močia šeria, tai dėlto nesi̇̀turia Pnm.
18. tr. laikytis kokio nusistatymo, nenutolti nuo kokių pažiūrų, papročių, sekti: Pirkioj nepasėdi – tùri savo kelius, eina ir išeina Pv. Ans nė Dievo betùra, nė į bažnyčią beeita KlvrŽ. Aš tai burtų nèturiu Šmn. Turėk, žmogau, vieną Dievą Mž40. Mes visi vieną teturim Tėvą, būtent Dievą BPII290. Kurį tikėjimą kad turėtumbim, tad toli daugesn tikėtumbim Viešpatį DP290. Neturėsi svetimų Dievų prieg man DP536. Neturėki kito Dievo prieg manęs Mž18.
| refl. TŽVII338, SE133, S.Dauk, Sd, LMD(Kpč): Mokina, ale vis viena anys savo tùris Nmč. Dvylika pakalienių ito durnuma turė̃sis GrvT73. Sodiškiai žmonys lig šiolei tebsitur seno papročio M.Valanč. Mes apie tuos dalykus turimės skirtos nuomonės VŽ1905,256(Vaižg). Senovės dailidės … rokuodavo ir to standžiai turėdavosi, jog medžiai, kirsti pusėje gruodžio, yra tvirčiausieji A1884,56. Kas nori gyventi dievobaimingai, tas turi turėtis visados tikėjimo Blv. Tvirtai turėkimės savo tikėjimo ir prosenių kalbos rš. Bei turėkias šitai ženklu nuog Pono, Poną tatai darysiantį BBIz38,7. Sergėkimės … visokio atskilumo ir turė́kimės suderėjimo, vienybės ir meilės bendros DP531. Todrinag Povilas graudina ižtikimuosius, idant būtų stiprūs ir turė́tųs mokslo arba tradicijų DP227. Išsižadu tavęs, šėtone, o turiuos tavęs, Christau brš. Niekas negali dviem ponam tarnaut…: aba vieno turėsis, o kitą nieku vers Ch1Mt6,24. Viso to, kas yra gera, turėkitės Ch11PvT5,21. Tvirtai besiturįs tikro žodžio pagal mokslo BtPvTit1,9. Juogi turėkis brš.
| Anas žmonių kalbà ir tùris, anas nežino Žl. Jie turė́jos lenkais anksčiau Ad.
^ Turė́kitės kap bernas (neveskite) – reikia turė́ties katinio nagais Drsk. Kožnas savo katės nagais insikabinęs tùris Rod. Tu turėkis žmogaus pusės, ale ne prūso Db.
ǁ refl. remtis, laikytis ko: Sūnai išejo partizanuosna, ale ir turė́jos vienas už kito Rūd. Tau i reikė jo (berno) turė́ties Dglš. Turė́kis pas vieną daktarą Krč. Teisybė, jog kožnas juoba linksta pri tų, kurie su juomi kartu turias M.Valanč.
ǁ refl. laikytis kokios nors krypties einant, važiuojant: Kai eisit keliu, tiesio šono turė́kitės Šč. Didžiuoju keliu reikia turėtis Pš. Eidami turė́kitės upėlio, tai nepaklysit miške Mrc.
| prk.: Aš kelias, mane klausyk, manęs turėkis PK244. Šitosg yra pėdos, kurias mumus visi šventieji … paliko, idant takų jų turė́damies eitumbime paskui juos ir džiaugsmump DP543.
19. tr. LzŽ atlikti apeigas: Kunigas turėjo sumą Rud. Koks kunigas, kur turė́jo mišią an didžiojo altoriaus? Sdk. Arionas … mokė, jog nereikia melstis nei mišios turė́t už numirusius DP546. Ir už Augustiną š. numirusį mišia buvo turė́ta palaidojimo jo DP546.
^ Valgyt reikią, kap mišia turė́t Aps.
20. tr. laikyti ką asmeniu, kuris su pačiu laikytoju susijęs šeimos narių, giminystės, draugystės, meilės, netekties ar kitokiais santykiais: Jie mane par ciocę tùria Jnš. Ar turė́si mane seną už motinėlę (d.) Kt. Tu sakei – mane mylėsi, ažu meilelę turė́si (d.) Ad. Ak tu prižadėjai tik mane mylėtie ir mane tik vieną už draugę turė́tie DrskD27. Aš neprašau, nemylėki, nė už savą neturėki D72. Tasai tur jai duoti jos pasėgą ir ją už savo moterį turėti BB2Moz22,16. [Sūnų] jau turėjo už pražuvusį MP68. Išgirdo broliai apie Joną, kurį turėjo seniai mirusį BsV370(Jnš). Mes Abraomą turim tėvu Bb1Mt3,9.
^ Pačiai tiesos nesakyk, pono už brolį neturėk, posūnio už vaiką nelaikyk Vžns. Pono neturė́k už draugą, augintinio – už sūnų, pačiai tiesos nesakyk Dr.
| refl.: Kuris prakeltas, teturis už tarną DP498.
21. tr., intr. BM25(Č), Rk, Dv, Yl vertinti ką (ppr. asmenį) teigiamai ar neigiamai: Mes jį visai dorą ir beveik šventą turėjom J.Jabl. Jūs mane už durną tùrit Tj. Mes labai jį už protingą turė́jom Slč. Jį gudrų turė́jo NdŽ. Visi jį už šventą turėjo P. Kuris yra tarp jūsų didesnis, tą jūs turėkite už mažesnį DP498. Turiu tave už laimingą, o karaliau Agripo Ch1ApD26,2. Už dievaičius [žemaičiai] turėjo Aušlavį, Kaunį, Ganiklį M.Valanč. Visi net Joną turėjo tikrai už pranašą Ch1Mr11,32. Vienas žodis – ir matos, už ką tave tùri Všk. Seno žmogaus nė už ką netùri Jnšk. Dar̃ vaikai tėvo netùri už tėvą, motkos netùri už motką Vrn. Tas gaspadorius šunies vieto[je] tùri tą vaiką LKT279(Tj). Kuris pačią muša, aš tą ir žmogu neturiù Rod. Tavęs visi žmonys bijosis ir turės už velnią S.Dauk. Vyskupas už nieką turėjo kanaunykus ir diduomenę žemaičių M.Valanč. Kaip tave niekais turi, bara, prikaišioja nebūtus daiktus rš. Kur tik aš einu, nerandu patiekos, visi žmoneliai tur muni už nieką S.Dauk. Gal tujai mane užniek turėjai, gal, kad aš biedna, imt nenorėjai LTR(Brž). Kurs nieku tur Dievą …, tas … peklo[je] tur degti Mž159. Kas ažu nieką turi mane, sūdys jį žodis, kurį kalbėjau dienoj paskutinėj SPI6.
| Seniejai ūkininkai nė už ką neturė́jo [plūgų] Als.
| refl.: [Jūs] už teisus ir sveikuosius turitės DP514.
ǁ tr. nekreipti dėmesio, nepaisyti: Nukenčiu, ažu nieką turiu SD1205. Aš už niekus turėjau aną (karvės spyrį) Sd.
22. tr. palaikyti, nepraleisti (apie šilumą, vandenį, dūmus ir pan.): Kuknė da tùra šilumos Lkv. Rudenį kap tik palis, tai turė̃s, o dabar tai greitai sausa Nmč.
| Sniegai ištirpo, vanduo nebtur ledo TS1900,4-5.
| refl.: Kai buvo beržinė malka, da kiek turė́davos [šiluma] Švnč. Plyšius sienoj ažkiš’ samanom, ir turė̃sis šil’ma Švnč. Terp to kubiliuko vanduo visiškai nebesitùri – lankai nulakstę Sml.
23. intr. NdŽ laikytis, trukti, tęstis (ppr. apie gamtos reiškinius): Turi ir turi šaltis Grž. Pagada tùri – eikit laukan! Onš. [Seniau] pašąla, paleidžia, pašąla, paleidžia, o dabar tùri ir tùri Žl.
| refl.: O tai žiema, tai tùrisi šaltis! Dbč.
II. nuosavybės santykiams žymėti.
1. tr., intr. SD141, H182, R215, MŽ287, Sut, I, N, Š, LL87,168, Rtr, BŽ187 būti savininku, naudoti, valdyti kaip visišką nuosavybę: Turįs savo namus ir žemę SD1115. Namus savo turįs R194, MŽ257. Šaltinį turiu SD131. Ir mes maža teturim žemės J.Jabl. Dabar mūsų turima paties J. Jablonskio raštų nauji leidimai J.Balč. Trąšų turi̇̀ – žemė tùri (duoda gerą derlių) Drsk. Kad man akvata, kad vis turė́t kai kas Kp. Visą ūkę turù Vrb. Ans buvo turtingas – tùrįs ir pasitùrįs Šts. Mano tėvas turė́jo in du kaimus žemės Kpč. Žemės septynis valakus turė́jo Sug. Tiek aš tos žemės teturė́jau – penkius aktarus Skd. Po tris gektarus turė́jo žemės, po keturis PnmŽ. Turė́jau šešius hektarus pie namus Grv. Bagotas buvo – turė́[jo] žemės Pls. Aš buvau biedna, nieko neturė́[ja]u Ad. Par žmonis ejo, kai savo žemės neturė́jo Krž. Kitą kartą sodną didelį turė́jom, i bičių buvo Pp. Tai čia vis buvo papo (popo) pievos – tai turė́davo daug gėrybės Mlk. Turė́jo du dvariuku i tik vieną sūnų Sdb. Vienas ponas dvyleka dvarų turė́jo Krž. Tur močiutė margą dvarą, vyšnelių sodelį JV227. Gyrės bernelis tris dvarus tùriąs JT250. Ar yra kas jūsų turįs tiek turtų, aukso ir sidabro, kiek aš turiu? TŽVII324. Kad savi namai turė́t, visi nori Žl. Tùria savo namus i sodniuką Skdv. Eis vaikai į tokį laužą gyventi – anie savo trobelę tùra Vkš. An kambario gyvena, netùri namelio Kdn. Podėlio da nèturim – reiks namelioką pristatyt Slk. Vasarai vasarinę virtuvukę lauke tùri Pv. Kas pirties neturė́davo, kubiluos maudydavos Sdb. Turė́ti nuosavus namus NdŽ. Neturėjo jie namų ir ejo par žmones LTR(Aln). Kas turė́jo žemės daug, tai turė́jo ir mašinų Pb. Arpų ir maž kas teturė́jo – reikėjo vėtyti KlvrŽ. Kitą kartą numūse gaspadoriai girnas turė́jo Žeml. Viskas buvo iš rankų – ne mašinų neturė́jo, nieko Yl. Aš turiu ir melnyčaitę, galiu sumalt ir duonaitę LTR(Lzd). Bagotą paėmė, kubilą adiežos turė́jo [atitekėdama] Asv. Mergės kraičio nieko neturė́jo Žg. Kuri mažiau kraičio turė́davo, tai į skrynią pūrą žirnių pridėdavo, kad sunkesnė būtų Pbr. Už biedno vyro išejau, pasogos neturė́jau Krp. Kai pirmiau, tai i turė́davai [kraičio], ne tei[p] kaip daba, ka nieko nebėr Mšk. Kaip kas galėjo, kaip kas turė́jo, taip i duodavo [kraičio] Krž. Reikia pasogą duot, kas tùri – arklį, kas netùri – karvę, kiaulių Grv. Važiuoja [piršliai] toliau, kur bagota, kur tùri Pb. Aš kad turė́tau didelę pasogą, sau locnus namelius, ne už bile kokio tėvulis leistų (d.) Lš. Nesipuikinki, jauna panele, neturi kraičio nei pasogėlio LTR(Sdk). Turiù da i daba linų, i ratelius du turiù Pc. Jų sostas Trakuose turė́ta Gmž. Jeigu nori tėviškę turėt, tai ir paremk ją, matai, kad ỹra V.Bub. Kad žmogus nesveikas, tu turė́k aukso kalnus – nieko nereikia Mžš. Vaiko norint, tai reikia pirma lizdelis turė́t koks – kurgi tu auginsi? Mžš. Į nendres jos (antys) laikos: lizdus tùra, i tai jos pera Kin. Daug pinigų tùrįs KBI8. Sūdas Dievo, kiek anys tùri pinigų! Klt. Tų pinigų jie turė́jo daugiau kai proto Grž. Pinigų daug turė́[jo] ir rūmus išsistatė Grv. Turė́jo ir pinigo, ir visko Dg. Dieve, ką te pinigų beturė̃s, dūšią tik atsinešė, nieko daugiau Plvn. Piningų tùriančiam gali važinėti po visus miestus Krž. Tų piningų pasisakė ka turù, y[ra] kame ten įkasti Kl. Kad savo kapšely turė́tai prieg savę skatiką! Pls. Kad turė́čiap asmokų, tai pirkčiap tą pirkią Zt. Išpirkau ir neturiù pinigų Lkm. Ale iš kur tu ma[n] turė́k dabar senų pinigų! Jrb. Insrijęs visas, kai mergos rankos – pinigų, matai, tùri Klt. Dabar netùriąs pinigų, prašė palaukėt Ds. Aš neturiù šimtelių, nė sukrautų kraitelių (d.) Grl. Kad tu mislijai mane mylėtie, reikė kešeniuj aukso turėtie LLDII324. Norint turėti daug pinigų, reikia rasti riešuto keimerį ir įsidėti į piniginę LTR. Jei gegutė užkukuoja lauke ir neturi pinigų, visus metus neturėsi LTR(Pnd). Ė dabar duonai nèturi OG293. Grūstuvį medinį liuob turė́s ir grūs tus kanapius Brs. Kad nor dalgį turė́čiak, tai šienelio karvytei paspjaučiak GrvT87. Stovus turė[ja]u, skietus, lentuke audėme an nytukių Kpč. Turiù aš dar̃ tos drobės, kab nereikia niekam duot Dg. Laikrodžių neturė́j[o]: nuog pirmo gaidžio, antro gaidžio ir eina kluonan Kč. Pragyventi nė[ra] kada mašiną tùriant: duok i duok piningo Krž. Lineikos netùri, veželį gražų tùri Klt. Atsižadėjau daryt [alų], dabar nebèturiu nė bačkos Gsč. Turė́jėm tokius didilius apvalius kretilus [vilnoms džiovinti] Kl. Maža kas be neturėjo šulnio Kp. Va misliji, ka ans netùra lopetos Slnt. Ginklą kaip avies koją betùrįs Sd. Kas turėsai aukso strielbą, tas muni nušausai, – kas turėsai silkų tinklą, tas muni sugausai D13. Kortas tùri, tai ušeina kokių žmonių Mlk. Ė anas labai turėdavo ir skaitydavo lietuviškas knygas LTR(Ds). Iš turimųjų skaičių reik ieškomasis surasti J.Jabl. Beždžionės mielai atiduoda turimą daiktą, jeigu už jį gauna naują rš. Tetùrie žmonys, ką turia, aš negaliu nu anų atimti Stl. Savo ką rankūs[e] turiù, tai jaučiuos, ka tùriąs Žlp. Ką užsidarbujai, ir turė́si Rud. Kap darbuji, tai ir turi̇̀, o kap ne, tai nieko Šlčn. Neturė́jo nieko, po kaimus ėjo – siuvėjis Sk. Mažai turė́jo, mažai norėjo, i linksmi buvo [senovėje] Rdn. Kitas i par daug tùra – mes jam nedavėm, tetùrie, tegyvenie Stl. Kad ne karvukė, neturė́tai nieko Rod. Jie čia kaip atsiklausė (atklydo, apsigyveno), – nieko neturė́jo Mžš. Ant sevęs (savo vardu) nieko nebeturù Rsn. Teip sunkiai buvo prasidėti, nieko nebturė́ti (sunku buvo pradėti gyventi viską pardavus) Kl. Nereikia ir būt (gyvent), kap neturi̇̀ Asv. Grynas neturėlis, neturįs SD193. Atmink, sesele, savo kaimelį, kai tu turėjai rūtų darželį LTR(Ndz). Ar turi žirgelį, ar turi važelį, ar tu turi, bernužėli, šmaikštų botagėlį? LLDII174. Tur mano močiutė beržo rykštelę (d.) Nm. Tiektai jis (žmogus) turėjo ir pirko aną dirvą VlnE186. Nesa kurs tur, tam bus duota VlnE184. Nes kas turi, tam bus duota, o kas neturi, iš to bus atimta net ir tai, ką jis turi Skv2Moz4,25. Turįsis aukso tenuplėš ir teduodi man BB2Moz32,24. Tam (sūnui) jis (tėvas) padavė vis[a], ką turįs BB1Moz24,36. Nesa lobiai, kolei juos turi, tad erškėčiais yra, kurie širdį tavą daigo ir žeidžia DP101. Kaip tie biedni nuog tų turinčių ant to svieto nuspausti yra MP129. Kad tada ižgirdo ans jaunikaitis tus žodžius, nuejo smūtnas: daug nes turėjo lobio Ch1Mt19,22.
^ Tùrintysis turėjo ir turės, o tykančiasis tykojo ir tykos J. Kurs girtas nebagotas, tas dvės, neturės J. Kas pačiuotas nebagotas, tas ir dvės, neturės S.Dauk. Kas daug turia, tam velnias ir pro tvorą kiša LTsV186(Šl). Kas duoda, tas ir tura S.Dauk. Daug tùri, dar daugiau nori Rod. Kuo daugiau turi, tuo daugiau nori LTR(Lp, Gdr). Dvarą turė́si, kito norėsi Mrc. Kas tur, tam ir reik Sch100(Rg), S.Dauk. Juo tùria, juo reikia Erž. Tinginį neapausi, neturinčiam nepriduosi LTR(Jz). Daug norėsi – maža (mažai LTR(Kš), Dglš, Vkš, maž Vg) turė́si KrvP(Al, Ds). Daug turėdams šunims duok (duoki B342), maž turėdams – žmogui B731,908. Kap tik dirbi, tep i turi̇̀ LKT200(Plv). Gerai tùrinčiam kentėt, o įsivilkusiam šalt Grk. Kiek ari, tiek turi Mlt. Jei nori turėt, reik pakrutėt LTsV346(Gr). Nori turėt, tai reikia ir pridėt Vlkv. Sugauk žuvį – i turė́si (jei nori ką turėti, pats dirbk) Ms. Girk turintį, bet dar labiau – dirbantį KrvP(Lp). Čia turi, čia neturi prš. Ir garsiai skambėjo, kol kišeniuj turėjo KrvP(Lp). Reikia turėti provojantis ir budavojantis J.Jabl. Jei turėsi pinigų, tai turėsi ir draugų LTR(Mrc). Neturi pinigų, neik ir karčemon LTR(Km). Kad šuo pinigų turėtų, pamazgų nelaktų LTR(Jz). Vaikam tėvas, kol turi̇̀ Čk. Maž turė́damas, skyst kepa Sch100(B). Daug turėdams daug išleidi, maž turėdams mažu minti RD213. Gyvensi, kaip norėsi, mirsi – kaip turėsi KrvP(Nm). Nuo giltinės nepabėgsi, kad ir dvarą turėsi LTR(Ds). Gersi – gyvęsi, gulėsi – turė́si (iron.) Plv. Turtus naudas turi, meilės laimės neturi Žem. Neturėk nieko, neturėsi nė iškados LTR(Pp). Neturiu nieko – nebijau nieko LTsV214(Krok). Dievas daugiau turi, kaip duoda Tr. Prieš neturintį nėra geresnio (kas neturėdamas prašo, būna labai geras) Tr. Bėda namų neturi, po žmonėm vaikščioja LTR(Grv). Turėdamas kanduolį, kevalą niekas negraužia LTR(Vdk). Turėdamas reples į ugnį su rankom negreibsi LMD(Šl). Aukso neturėdamas gyvensi, geležies neturėdamas duonos neuždirbsi TŽIII380. Tokią laimę turė́jo – niekad nestatė, o stogą turė́jo Pv. Ką kašelė tur, nei Diev’s netur. – Grieko bei peklos B877.
ǁ ko nors užtekti, būti apsirūpinusiam, netrūkti, nestokoti: Visko turiù, tik žmonių nèturiu (senelė gyvena viena) Sug. Daug turiu SD1112,115. Tùriam visko par akis Mžš. Tùrim, ale i dirbam Bgt. Visko tùrim – sotūs, pavalgę Msn. Turiu ir pavalgyt, ir apsvilkt Ps. Katras storojas, dirba, žiūria, tai ir tùria Kp. Važiavom pro tamstų rugelius, rugeliai gražūs, duonelės daug turėsta Skdt. Jis maža beturi duonos (pirmiau daug jo turėta) J.Jabl. Kad dabar sėtų, tai rugių turėtų Ėr. Kiti rugius pjauna duonos neturėdami Plt. Tùrintie nesunku ubagynuo nudalyt šluopelę duonos Rod. Užgavėnės dieną turė́jau tik duonos Šts. Sekmadienį jeigu ragaišio netùriam, tai ne sekmadienis Sdb. Turi̇̀ sviesto ar sūrio, susidėk kašikan ir nešk [turgun] Kpč. Jug visko turė́jov: i pienelio, i sviestelio. A negalėjov gyventi? End. Karvė bergždžia, paržiem turė̃s pieno Klt. Reikia mokėt čėdyt, tada turėsi ir mėsos, ir lašinių KlbVI105(Mlk). Žinai, mėsos iš Dievo valios aš turiù Pv. Pirma i nebūdavo tos mėsos, kiek daba turi̇̀ jos Škt. Senutė atnešė skerstuvių, ot ir vėl turė́sme paburnį Kair. Jeigu gaidys tąs kuodžiukes mylės, turė́sim gerų kiaušinių Jrb. Labai medaus turė́davo – pilnas sodas avilių Grž. Dar nū galvos tabliečių tùruot (tu turi) Kv. Mes grybių ir žuvies turė́davom sočiai Kp. Kvepiančių pipirų sočiai būdavo, dabar ir karčių netùrim Kvr. Obuolių i dabar tùriva Snt. Pirmiau sėdavom avižų, turė́davom iš ko kisielių virti Vg. A vandenuko tùrat? – Tùram End. Tokį vandenį turiù, ka gerk ir norėk Pv. Kožnam kieme alus, mažai katras neturė́davai alaus Mšk. Alaus nuolat turė́davo, tai ir svečių netrūkdavo Krs. Tur alaus, tur pyragų, nenor svečiams duoti JD560. Aš dėl jūs turiu pilnus kupkus vynelio, aš dėl jūs turiu raudonų obuolėlių LLDII211(Kb). Daviau jiem valgyt ką turė́dama Grv. Vaišydavosi, kas ką turė́jo [po atlaidų] PnmŽ. Ką turė́siu, tą indėsiu Dglš. Ko neturù, tai gelbst muni Grd. Tep va i dylam, kole tùrim, kai neturė́sme, tada pagalį graušme Švnč. Anie sakos dar pašaro tùrį Užv. Keldindavos kartais tos karvės nu pašaro, mažai teturė́davo žmonys Nmk. Pavasarį netùra ne ganyklos, ne to pašaro betùra Yl. Kad anie turė̃tum kraiko, prikreiktum kūtę Mžk. Aš mėšlų turė́jau liekių LKT83(Žlb). Kad papuls parsivežt, tai malkų turė́siu gražių Mžš. Kalvei anglių neturė́jo seno[je] gadynio[je] Bdr.
| Jeigu tik turė́tum kur, tai aš tau bičių spiečių duoč Mšk. Bitės tenai turi skylelę sulįsti J.Jabl. Atnešė rykštę ganytie, kad turė́čia su kuo gyvulius mušt Brt. Kad tik turė́tau iš ko šaut, nedabotau Vlk. Jau dabar mes turė́sim ko valgyt LB184. I prie duonutės turė́t ko užsisriuobt Lkš. Taip tave nupraus, ka tu neturė́si ko valgyt Klm. Grynai nieko neturiù, nė kuo rėdytis, nė valgyt Pžrl. Ką aš veiksu su bernu, kad aš patsai neturù ką valgyt MitII186(Brt). Kad neturiù kuo dorai nei pamylėt Jnšk. Visas kaimas nebeturėdavo iš ko duonos kepti Kltn. O jei nelaikysi gyvulio, nieko nedarysi, taigi neturė́si iš ko gyvena Alv. Mes užmokėt už mokinimą netùrime iš ko Vl. Karvės jau nebetùriam kur ganyt: žolė išdžiūvo Mžš. Išgysi, būdavai, ka i su rasa, ka ten tos karves netùri ko laižyt Mšk. Neturiù kur gyvent, misliau galą daryties Rš. Ne aš turiù kuo pasikloti, ne aš turiù kuo apsikloti Trk. Aš mokėti neturiù iš kur, aš piningų neturiù Trk. Pripratau – ka neturė́čio ką dirbti, kur reiktų dingti Vkš. Netùrit, kas veikia, tai riejatės Žl. Aš neturiù savų [pinigų] kur deda Ob. Sunkoka, kap neturi̇̀ kur palikt vaikų Dg. Prives kiaulė paršų, neturė́ste kur dėt Aln. Vanduo netùri kur nutekėti NdŽ. Moterys sakė nebeturinčios kuo kūrenti LTsIII378. Aš neturiù kada skaityt Tj. Ka nebtùra ko dirbti, nueita i ten Gršl. Neturiù kada, tik pirkion ineinu, i vė[l] iš pirkios – darbo visokio Klt. Duok, duok, aš neturiu kada laukti A1884,187. Netùri kada ir netùri kada – aš nesuprantu! Žl. Suvažiavo visi, nebeturiù nei kur paguldyt, nei paklot, nei užklot Kp. Duonelę didliai skanią kepiau, o daba neturù kam kepti Žlb. Neturù ne kur arbatos ligoniuo išvirti Tv. Ger susivirydami šiokias tokias žolaites, jei tiktai tur kuo pasisalyt LTR(Sln). Sūnus užaugo jau didelis, nebetur [seneliai] kuom mityti LMD(Lg). Ožka vieną kartą nebeturėjo kuom maitint vaikelių LTR(Rm). Ir patsai sakės neturįs kur galvą savą pakišti BPI123. Linksmiau buvo karalaitei, turėjo kam pasiguost LTR(Auk). Su mergėms šnekėti aš neturù ko, su moterims net neturù ko Gd. Kap praudą išrėžiau, tai tik mirkt mirkt kap katė ir netùri kas sakyt Švnč. Kaip aš nebūsiu nuliūdęs, kad velniai uždūmė mano dvarą ir aš negaliu gyventi, neturiu kur LTR(Alv). Rudenį surinko [broliai] vasarojų ir neturi kur dėt LTR(Rš). Bei netur, kas jį linksmintų BBRd1,9. Dirbkitie gi …, idant turėtumbit ką duoti pavargusiam BPII277. Ir Povilas buvo teip grynas, jog dažnai neturė́jo ko valgyt ir badą kęst musijo DP558. Ir kad neturė́jo kuo užmokėtų, liepė jį viešpatis jo parduot ir moterį jo ir sūnus DP358-359. Neturiu net kame surinkčia vaisius mano Ch1Luk12,17. Netùra piningų, – bent neturė́ti (kur ten neturės)! Dr.
^ Nereikėjo užsimerkti, neturėtumei ko verkti S.Dauk. Dėl genčių turė́k, dėl vyro galėk Sch81(B). Dėl giminių turėk, o dėl vaikų galėk (pagalėk Užp) Antš. Vyrui galėk, svečiui turė́k – tai bus gerai Nm. Su savu turėk, su svetimu galėk LTR(Vs). Turėk aruode, bus ir puode Tr. Verčiau turė́t, nekaip iš kito žiūrėt Skr. Kai savo turėsi, tai kito neprašysi Švnč. Pats neturėk – kitas neįduos Šln. Kai savo turi̇̀, tai kitam dėkui sakyt nereikia Kp. Savo turėdamas – kada norėdamas, kito gaudamas – kada sulaukdamas PPr130. Kai netingėsi, tai ir turė́si Kp. Duonos kąsnį turėsi, kai dirbti netingėsi LTR(Všn). Abrako arkliui pagailėsi – duonos neturėsi Tr. Jeigu žmogus krutėsi, tai ir duonos turėsi LTR(Grv). Kai žmogus iš penkių pirštų gyveni, tai turi̇̀ Plv. Kuo turiù, tuo duriu Snt, Gž, Ds. Kuom tùrim, tuom priimam Pls. Malkų turi – nors sudek, o duonos – nors išdvėsk KlK42,78(Aln). Turėk duonos – turėsi ir prie duonos LTR(Šmk). Menturį tùri, miltų netùri Šl. Turi arklį, bet balno neturi LTR(Vlk). Netur[i] nei druskos grūdą B174, M. Netur[i] nei į akį ką įkrist B174. Kaip anys te gyveną – nė siūlo galo neturi Ds. Kad nebturiu, tai ir nebvalgau Sim. Kai turi̇̀ – valgai, kai neturi̇̀ – pasninkas PnmŽ. Iš neturiančio ir negaliančio nesjuok Sdk. Kas lalauna, tas terbon krauna, o kas guli, tas špigą tùri Pv.
| refl.: Kap dirba, tep tùris Pv.
ǁ Krt, Lk, Pkl, Skr, Plšk, LTR(Lg), Všk, LTR(Brž), Rk, Slm, Žl, Pb junginyje su būtojo laiko veikiamuoju dalyviu žymi nuosavybę ar bent priklausymą kam: Pinigus pasdaliję anys tùri su boba Klt. Turiù sutaupęs daug pinigų NdŽ. Tura tūkstantes apžergusi, o vaikščio[ja] kaip kokia ubagė Vkš. Ė pinigų turi̇̀? – Turiù gi pasdėjęs OG411. Seniau žmonės turė́davo užkasę aukso Gdr. Tùria prismezgę, tùria pris'audę – tùria viso Skp. Aš jau turė́jau cielą skrynę kraičio prisidėjusi Klk. Ir aš turiu (esu) nusipirkęs žemės J.Jabl. Jis turėjo (buvo) ir arklį nusipirkęs J.Jabl. Turė́jo miežių sėjęs Ktk. Tùri ir anys pasisodinę bulbų Klt. Bulvių turù pasisėjusi, cibulių, česnagų Vvr. Mirkydavo linus – turė́jom markas iškasę Sdb. Aš vis ant rugiapjūtės turė́davau prasikepus [duonos] Svn. Vandenio nereikia – turiù atsinešus Ėr. Šeimininkės raktus turė́davo įsikišusios [į kišenę] Rsn. Anas tùri paėmęs jos dukterį Klt. Gaspadinę tùra nusisamdęs, nežanotas tė[ra] Kal. Ar jau turi̇̀ mergą apsrinkęs? Aln. Jei neturė́si dienų išsilygęs, tau pasakys [gaspadorius] eiti į darbą Bdr.
ǁ Pnd, Rk apie drabužį, apavą: Tùri ana apsvilkt – pristaisė Klt. Kas kaip turė́jo, tai teip ir nešiojo Pnm. Reik milą aust: dangojaus netùriam Grk. Pirktinių drabužių anksčiau labai retas kas turė́jo Užp. Neturėdavom daug andarokų Kp. Aš lig penkiolikai metų kelnių neturė́jau, su marškiniais pakulniais ganiau Žl. Vienas kelnes teturù, ir tos pačios suplyšę Vlkv. Tùria milo burnosą i botagą, galia eit už kumetį Sdb. Kiek tų skarelių turiù, kad nebeišryšiu par metus Šmn. Turiu kepurę aš labai diktą, nuo tėvų tėvo ji man palikta LTR(Lzd). Tokį apavą [nešiodavo], kas kokį turė́davo Slm. Tokius drabužinius kamašus teturė́jau Šv. Penkiolika metų turė́jau, da batų neturė́jau, su naginėlėm [ėjau] Dj. Tų batų maž kas teturėjo, su klumpiais ejom mes [į mokyklą] Kl. Turė́jo vienus bateliukus ir ejo į atlaidus Jdr. Jei kursai tų (drapanų) netur, tasai taipajag tur šalčiu prapulti BPII398. Gentie, kaip čia įėjai, neturė́damas rūbo, svodbai priderančio DP32. Kas turi dvi jupi, tenudalija tam, kursai neturi Ch1Luk3,11.
^ Kelnes pasiklojam, andaroku užsiklojam. Kap tie guli, katrie nieko neturi? LTsV214(Ldvn).
ǁ avėti, dėvėti, naudoti: Aš nesu turė́jusi ant kojos da vailokų Lkv. Šito staldengtė da neturė́ta Vb. Trepsėk, trepsėk, brolužėli, dar gali trepsėtie, geri jukto kamašukai, dar gali turė́tie DrskD161. Tas karalius sako: – Pasakyk savo dukteriai, kad ateitų pas mane … nė turinti, nė neturinti LB259(Grl). O turė́jo batukus naujus apavęs ant kojų Varn. Ką turi̇̀ apsidaręs – turėk Pln. Ir kurpes jūsų turėsit ant jūsų kojų BB2Moz13,11. O ans (Jonas) turėjo rūbą savo iš ašuočių velbliūdo Ch1Mt3,4.
^ Stovi pati plika, tùri marškinius antyj ir visiem į akis žiūri (lempa) Nm. Kas turi – du turi, o kas neturi, tas neturi nė vieno (autai) LTR.
ǁ DŽ, Vž nuomoti: Jų sodą turė́jo žydas Ėr. Malūne turėjo jis tokį kambariuką Bgs. Turė́davo kambarius par žydus PnmR.
turė́tinai adv.: Jis jam dvarą pavesiąs turėtinai, ne parduotinai rš.
ǁ būti pasiėmusiam su savim, laikyti prie savęs, šalia: Jeigu tos birkos neturi̇̀, ta kailių nebeatgausi Krp. Aš turù šitai i dukumentus, aš parodysiu (pakeleivis sako nepatikliam šeimininkui) Kl. Tatai tą ginklą betùrįs tokį kaip avies koją, tik patrono netùrįs Gd. Pristojo pri munie, sako: – Ką čia turi̇̀? Skd. Šoks, grajys, bi kokią armoškelę būs betùrį Plt. Broliai stvėrė, kas ką turėjo, ir nuėjo mušt kirmino LTR(Auk). Ka pro kapus eiti, reik turė́ti druskos, švęsto [v]andens Yl. Atsiminė jis (medinčius) turį̇̃s sidabrinį guziką savo mandieroj MitII181(Brt). Simonas Petras, turėdamas kalaviją, ištraukė ir ištiko vyriausiojo kunigo tarną VlnE192. O daug minių atejo jop, beturinčių su savimp raišus, aklus, kurtinius Ch1Mt15,30.
^ Ant tėvo jojau, ant motinos sėdėjau, o seserį šalia turėjau (tėvas davė arklį, motina – balną, sesuo – kardą) Erž.
| refl.: Negerai, ka kapeikų perkant netùras Rdn.
2. tr., intr. BŽ227, Jon, Gg, Sn, Pv, Stk, Vdn, Str, Skdt, Dgč, Rk, Kvr, Ėr, Pbr, Lg, Jnš, Trk, Žd, Skd, Gršl, Kl, Plt, Jdr būti sulaukusiam, patyrusiam, sugalvojusiam: Jau pusdevintos dešimties metų turiù i da dirbu Gr. Metų anas jau turė́jo smagiai Užp. Anas tùri gal devyniasdešimt metų Ml. Aš metų daug jau turù Varn. Ana gal būti šimtą metų i tùra Yl. Jis jau amžiaus tùria – penkiasdešimt metų Tj. Mirė aštuoniasdešimt metų turė́dama Krs. Senoji mirė, sako, ka i tų metų turė́jusi šmotą jau Trk. Vedu turė́jov daug metų, ka žanijovos End. Visą dvidešimt jau turė́jo, kai gimė vaikas Klt. Aš metų penkioliką turė́jau, kai audžiau Pb. Jau turėjau aš aplink tiek metų Žal. Tiek metų tùriant išeina visas gražumas Slm. Ka aš tokį amžių turė́čiau, džiaugčiuos LKT91(Vvr). Aple šimtą metų svirnukas tùra Krž. Kokį penkiasdešim[t] metų tetùria [namas] Sdb. Lentelės [stogo] dešimt metų tùri ir byra Btrm. Mažos eglutės, o daug jau metų tùri LKT206(Ig). Tas ąžuolas daug amžiaus turė́jo Mlt. Musėt trumpus abrūsus tedavė [jaunoji vedliams], kad teip trumpą amžių teturėjo LMD. Neturiu tokio amžiaus, kokį turėjo tėvai muno S.Stan. Bylojo žydai jamui (Kristui): penkių dešimtų metų dabar neturi ir Abrahamą esi regėjęs VlnE53.
ǁ būti įgijusiam, įgavusiam: Darbo turiu R420, MŽ568. Pasitaikė darbą turintỹs vyras gaut Gs. Kol išbaldai lininius, turi̇̀ darbo Pc. Aš darbų daugel turiù Pls. Geras šiaučius buvo ir darbo visumet par akis turė́jo Vkš. Aš darbo palei kaklo turiù Srj. Pilnas akis darbų turėjau, o ne grybų Žln. Kožnas savo darbą tùriat Plt. Tùriam darbo, o šnekam, šnekam sau Lk. Ar darbo neturi̇̀, kad visus tep dergi? Srj. Ir Amerike turė́jau gerą darbą Lbv. Darbą didį turiu dirbamą, negaliu ateiti BBNe6,3. Turėsi darbą, iki išsisuksi B798. Raganos turė́jo labai daug darbo, kol prasiskynė kelią (ps.) Grš. Sviets veidmainings tur vis darbą BsO220. Mes šičion Karaliaučiuje jau per kelias nedėlias po visam lytaus neturim Kel1852,128. Turė́jo pajamų, mišką vežiojo Upn. Jei medaus daugis, pažiūro, tai dar išsiima, sau naudą tùri Kpč. Skrostojai, kurie jos paveikslus iš medžio dirba, didį pelną turėjo M.Valanč. Jokūbas sugrįš ir pakajuje bus, ir pilnystą turės BBJer46,27. Nesa be abejojimo stebuklingas ižg to naudos turė́tumbime DP620. Ar turi skolų, skolos? J.Jabl. Tėvuli, širdele, už šito neisiu, ba šitas bernelis daug skolos turi LLDII575(Vrn). Turė́ti nuostolių NdŽ. Žinai – kur jis turė̃s naudą, tę i lenda Jrb. Mano sūnai mokslo maža tùri Smal. Aš nèturiu nei mokslo, nei ko Akn. Jis kalbõs tùri, iškalbus Grš. Mokslo neturė́jau, neukvatijau mokytis Lel. Reik amatą turė́ti LKT98(Pvn). Ir gyvenant niekas per nosį nebraukys, kad mokslo turi Žem. Tur gerą amatą, kursai gal ką puikiai padirbti I. Ar tamsta, seniūne, turi kokią valdžią ar neturi? K.Saj. Dabar turės progą tuos savo žodžius pateisinti darbais V.Myk-Put. Jau seniai lakštų turė[ja]u Brsl. Kad dabar turėjus tokių vaisių! Ktč. Tarp kitko mes iš jo turime visą gramatikos terminologiją KlbV62(J.Balč). Bent pusė, jei ne daugiau, mūsų pradedamųjų mokyklų neturi lietuvių kalbos pamokų A.Sm. K. Būga apgailestavo, kad [jo] leidžiamas žodynas turįs trūkumų KlbXIV163. Neregi savimp piktybių savo ir gerbiasi jų neturį SPII116. Norint raštą tùri, bet tiesos rašto išmanymo neturi DP90. Kai mudu važiavom per didį miestą, niekas nepaklausė, ar turi raštą LTR(Vrn). Prityrę turim: kad tik pievos žolėj karvės, tuoj daugiau pieno Trgn. Nušovus abu patinus (lokius), pastebėta, kad vieno ir kito kūnai turėjo plėštinių žaizdų T.Ivan. Ne didę, menką garbę turiu R27, MŽ36. Ir maža tauta turi didelę praeitį V.Bub. Žmonės tikisi gerus metus turėti Žem. Kiekvienas jų (perkūnų) turį̇̃s paskirtą sau metą; o tas metas, kurį valdo perkūniūtė, esąs baisiausias MitII178(Brt). Juk žinai, kiekviens žioplys tur savo davadą K.Donel. Turime prieigą tėvop DP3. Sakau, kad tamsta neturi teisės skriausti savo žmonos P.Vaičiūn. Mergyte mano, jaunoji mano, ką aš turėsiu ant dovanelės RD45. Mūsų kaimo[je] visi turi pravardes Ar. Kai varydavom saitan, tai karvės vardus turė́davo Vb. Dvaro pievos vardo neturė́jo Stk. Yra nedickų [ežerų], bet vardą tùri Pnm. Tai kiek klasių tùrit (esate baigę)? Kdn.
| Čia ji valią tùri didelę (viską tvarko, įsakinėja) Rs. Keliuko tad jau ir neturi valios ginti Žem. Pas močiutę augau, turė́jau valelę, prisiverpiau, prisiaudžiau tris skrynias drobelių (d.) Klvr. Kad aš turėtau pas tėvulį valią, tai išstatytau vidur dvaro klėtelę LTR(Mrk). Oi, kad aš augau pas motinėlę, valužės neturėjau LLDII51.
| Viliuosi, paduksį turiu SD127. Vilties, viltį turėti LL259. Tėvai turė́jo viltį – pasveiks, pasveiks Rš. Aš pažinės i neturiù su anuo LKT58(Ms). Jis su ta laiškinyke pažintį turė́jo Btr. Neturė́k tu man draugystės su jais! Pv. Pavoju yra turėti draugystę su piktais S.Stan. Tas žmogus su velniu turėjęs draugystę Žg. Nekęskite jungo, tai yra neturė́kite draugės su neištikimais DP319. Neturiù ukatos mokyties Slnt. Kiti baisiai ukatą tùra kartas grajyti KlvrŽ. Berneli mano, mano jaunasis, kur šią naktį nakvosim, naktužę turėsim? DvD293. Aš neturiù palinkimo an žuvį Žl. Jis ne mano [sūnus] – aš prie jo neturiù ir pritraukimo Pv. Tokį miegą ana (panaktinė) turė́jo, ka nematė, kaip vilkas aviną nunešė Krž. Aš neturiù tau jokio priekiščio Krs. Žmogui kai gerai, tai ir ūpą tùri LKT368(Vlk). Turė́jau didžiausį norą viską pamatyti, visur apvažiuoti Pp. Aš jau viena važinėt neturiù drąsos Vlk. Sarmatos nei per nago juodymą netùri Švnč. Ne mada kalta, ale kad mes jau sarmatos netùrim Slk. Apie akcentus autorius jokio išmanymo neturi KlbV116(J.Jabl). Jis neturėjo mažiausio įtarimo, kad tas vadinamasis pirklys būtų buvęs plėšikų vadas J.Balč. Eik, kur tavi giltinė neša, nereik mun tavęs, mislijaus patieką turėsiąs, bet atvesi tu muni ant grabo lentos BM394(Slnt). Ana turė́jo dalią in bernų Ktk. Aš laimę turė́jau an mergų Žl. Nesa mes turim šventę Pono BB2Moz10,9. Pirkau kiemą ir turiu reikalą išeit ir apžvalgyt jį DP274. Džiaugiuos tada, jog visuose daiktuose galiu turėt pasitikėjimą iš jūsų Ch12PvK7,16. O tai visa dėl to ponas Dievas padarė…, idant pagadintame savo prigimime dėl deginimo atavėsą turėtų PK233.
^ Pakajų turėdamas ir turėk B731. Vėją turim į akis B538. Gerai išarsi, išakėsi – gerą ir derlių turėsi LTR(Šl). Gerą amatą turėsi – bėdos neregėsi KrvP(Drsk). Amatą turėdamas, duonos neprašysi LTR(Vdšk). Ką norėsi, tą turėsi – tiktai reikia noro Rd. Neturė́jo boba bėdos – nuspirko kiaulaitę (paršiuką Krs) Krs; LTR(Lzd). Neturėjo boba bėdos – prasimanė vaiką LTR(Vlkv). Neturėjo ubagas bėdos – nusipirko paršelį Erž. Geriau plikesne subine būk, by tik skolų neturė́k Trk. Turėk viską naują, o draugą seną LTR(Srd). Daryk gerą, o turėsi nuog jos garbę Ch1PvR13,3. In savo spalių turiu valią Tvr. Ant biedno visi valią tùri Ds. Ėjo ėjo ir vietos neturėjo (vėjas) LTR. Ko Dievas neturi? (nuodėmių) LMD.
ǁ tr., intr. DŽ1, Pš, Rsn, Gd, LD114(Kv), PK233 patirti, išgyventi, iškęsti: Sopulį turiu SD17-18. O kokiuos skausmus turė́jo, Dieve saugok! Žl. Aš ašarų turė́jau gerai nuog marčios tikros Rud. Daug nelaimės turė́jau Grv. Vargo tokio, bado neturė́jom, tėvalis buvo labai darbštus Krt. Anas, mažu sakyt, kokį piktumą turė́[jo] Aps. Gal jis piktumo, gal jis keršto turė́jo Krkn. Vilkas tùri kerštą in vyrų Tvr. Kerštą turė́jau už vogimus Vdk. Vaikai piktumo netùri Pv. Ana tùri daug pavydos Aln. Gerai, kad vaikai į mamą panašūs, sako, laimę tùri Snt. Ka išvažiavus į kelį visų pirma sutiksi vyrišką, ta turėsi laimę (priet.) Plt. Reik žmoguo turė́ti meilę, ir karų nebūtų Všv. I kokį aš turù džiaugsmą NmŽ. Iš sūnelio džiaugsmą tùrim, tik duonelės mes netùrim (d.) Švnč. Jeigu einant kelionėn skersai keliu perbėgs lapė, turėsi džiaugsmą LMD(Dglš). Nesa gerieji ne tiektai turės džiaugsmą ižg savo gerųjų darbų DP385. Turės malonę I. Tùriam par metus nors kartą linksmumą Žg. Žvėrys ir žvėreliai turė́j[o] linksmybę D143. Penkias operacijas turė́j[o], plado neturė́j[o] Pun. O ką mes linksmos būsim, turim darže nelaimę Ss. Už stalelio sėdėjo, rūpestėlį turė́jo DrskD152. Našlys tur bėdelių, našlys tur bėdelių ir mažųjų vaikelių LLDII452(Lš). Didliai gerai gyvenau, bėdos jau neturėjau Skd. Turù baisį išgąstį Trš. Kitą dieną paėjau kiek aš į salos vidurį ir turėjau nemažą išgąstį, išgirdęs žmogų mane klausiant, kas aš toks esu J.Balč. Seniau gi žmonės baimės daugiau turė́davo Vdn. Ale kaip aš baimės didelės neturiù, aš tai nebijau LKT184(Raud). Tùri kokią baimę: kur eina, visko bijo Pv. Jei būtum manęs klausęs, neturėtume dabar tokios gėdos K.Bink. Te jau gėdą turėki niekų geisti LzP. Tokios kelionės turėjau du mėnesiu – ir bado, ir šalčio, ir mušimo Žem. Jau doros dienos neturė́jau End. Ir Timotejus šv. dažnas negales turė́davo DP558. Nė miegelio neužmigau, rūpesnį turėjau, rūpesnį turėjau LTR(Plt). Motinėle tu mano, širdužėle tu mano, tai tu turėjai didelį vargelį, kol mane užauginai LTR. Dar didesnį [vargą] tu turėsi, muni išleisdama LLDII341(Pln). Oi tai tu turė́jai didelį vargelį, kol mane išmokinai DrskD194. Jei už bernelio išeisi išeisi, laimingas dieneles turėsi turėsi LLDII426(Kv). Kai tu už manęs ištekėsi, didelio vargelio neturė́si (d.) Alvt. Dar du naktigultu turėsi, iki kol prieisi savo vyro dvarą LTR(Brž). Jau kibis kimba – laimę turė́si Mžk. Prašom jūs, mieli broliai, pakajų turėkiat su jais Vln40. Kiek gero jis iš senų dienų turėjo, kadangi jo visos žmonės parpuolė tarp neprieteliaus BBRd1,7. Bet dabar eimi tavęsp ir kalbu tai and svieto, idant turėtų džiaugsmą mano išpildytą savimpi Ch1Jn17,13. Pas tave turėsiu Velyką su mokytiniais BtMt26,18.
^ Gerą liūtį turėjo – kam vogė, kai svietas regėjo KrvP(Krkn).
ǁ Lk, Trk, Mžš užimtumui nusakyti (paprastai apie laiko turėjimą ar neturėjimą): Laiko turė́damas drožinėdavau, dirbdavau šį tą Sk. Turėjau liuoso laiko, važiavau ant Linkavą Ps. Čėso tùria, gerą vietą ažėmęs ir sėdžia par upę Ob. Kad turi̇̀ laiko, tai skut’ bulbas Ml. Neturù laiko, panerk už muni Krš. Ežerus laiko turiu ir visokių minčių ateina į galvą rš. Vis laiko neturėjo, dirbo, lėkė, o va dabar ir turi̇̀ laiko, ir gulėk Slk. Aš pas motinėlę rūteles ravėjau, o pas tave, bernužėli, laiko neturėjau (d.) Šmn. Girdėti girdėjau, laiko neturėjau, senam tėvužėliui patalėlį klojau (d.) Nm.
^ Kožnas darbas savo laiką tùri Pl. Tu i dvėsi – laiko neturė́si pakiemiais lėkdamas Mžš.
3. tr. Sn, Alv, Dg, Stk, Žl, Ktk, Mžš, Šmn, Kp, Pl, Pnd, Dkk, Kpr, Vgr, Yl, Trk, Skd, Štk, Tl, End, Vvr būti gavusiam, įgijusiam iš prigimties ar išlaikiusiam: Mano motinelė, kad mirė, tebeturė́jo visas dantis Rsn. Aš neturiù nei vieno dančio LKT146(Nd). Dantų neturiù, negaliu in kūno pasimt (pariebėti) LKKIX216(Dv). Kad šitokį mažutį dantį turė́čiap Aps. Biznas kaseles turė́jo, tai nukirpau Sl. Aš didilius plaukus didliai turė́jau Šts. Kodėl ji (laumė) tur tokią ilgą nosį? BsPI13(Rg). Dvi turime ausis ir vieną burną, kad daugiau klausytumėm ir mažiau kalbėtumėm LTR(Erž). Kas turi ausis klausyt, teklauso Ch1Mr4,23. Kursai (žvėris) turi (septynias galvas), o dešimtį ragų Ch1Apr17,7. Jis tùra pliką galvą Grdm. Bepig, ka tu jaunas kojas turi̇̀ Nv. Ale mūs gaidys kad turi pentinus, tai kap cvekus Lš. Vėgėlė i šamas žvynų netùri PnmŽ. Turė́tasis plaukas nubirsta ir kumelys pajuoduo[ja] Šts. Turi svočia pilvą tep kap niekotaitę LTR(Smn). O vaikai visi geri yra, i kojas sveikas tùra, i akis geras tùra Kl. Atdarykit dureles, kas turit rankeles Kpč. Kad sparnelius turėčia, ir aš tenai nulėkčia, šauktau šauktau tėvelį raibos girios balseliu LTR(Grv). Viskas galėjo lėkti, ir viskas turėjo sparnus BB1Moz7,15. Mūsų tėvelis labai balsą turė́jo Pl. Ir iš kur toks balsas tavo turima! J.Jabl. Jos jaunos turė́ta geras balsas Mrc. Ausies neturiù suvis – dainų nemoku Ml. Tę obelėlė stovėjo, daugį žiedų turėjo LTR(Lp). Sakė mane bernužėliai netùrint rūtelių Ar. Išvydęs tada figos medį iš tolo, kursai turėjo lapus, ejo (dabotųs), begu jau ką rastų and jo Ch1Mr11,13. Aš buvau kai milžinas, sveikatos turė́jau Švnč. Ligos neturiù i sveikatos neturiù Dglš. Sveikatos labai netùri, tai visi darbai stovi Krs. Ir ans vargo padėjo, nebtùra sveikatos su visu Lk. Neturiù sveikatos laipiot čia an kalno, pavargau Pv. Ka sveikatos turė̃č, gerai gyvenč LKT104(Pd). Ir užpakalį sopa, ką jis tùri, visa sopa (skauda visą kūną) Azr. Ka tu nagus i turi̇̀, o ka proto neturi̇̀! Kl. Jau nedaug proto turiù Grv. Tas senis visai i proto tiek betùra Trk. Kad jaunas yr buvęs, rasi ir turė́jo protelį Rmč. Tùri gyslukę pajuokaut, tùri Pv. Tasai nė mergos proto neturįs S.Dauk. Ar geriaus tūls slunkius, žmogišką protą turė́dams, ar geriaus, sakau, kaip šitas rudikis elgias? K.Donel. Kad anas dūšią turėjęs, tai būt pasakęs, ką arklys naturlyvas Ml. Mūs tėvukas turė́jo gudrumo Pn. Jin[ai] mandagumo iš jaunystės turėjo Pl. Pakaruoklis turi tokį pat stiprumą, ką ir gyvas turėjo Šl. Dabar visi tokie – pasileidimo tùria Alz. Didelį sunkumą turė́jo – dulkės, viskas Kvr. Ka sunkumo neturė́čiau, aš nieko netingiu Sdb. Tiek drūkčiausia, gal ir ana tùra tą spaudimą Trk. Nebturė́su kantrybės bekentėti Kv. Dabar netùria tos tvarkos vaikai Erž. Kad ir koks žodis kitoniškas, bet tùria panašumo [latvių kalba] Č. Mano kalba jokio šimoniškumo neturi Šmn. Duona, kad ir tikrų rugių, ale tokį aitrumą tùri Užp. Rūkyti galėjai – tie žiobriai skaniausi, jie riebumo tùra Rsn. Liuobam mieruoti su centimetru, kiek jau tùra to storumo [bekonas] Kl. Tùri kartumo beveik kožnas grybas Kvr. Tùri alus stiprumo, nesakyk; ir gardumo, ir stiprumo – visko tùri Mžš. Jau žemė purumą tùra Krž. Kai mėšlo duoda, tai mėšlas šilimą tùri Ker. Sausuolė kaitros netùri, prie jai reikia beržinių [malkų] Klt. Šiūkai brandumą mažą tetùria, be kanduolio Erž. Ta pušis dideliai kvepa i tùra blizgėjimo Akm. Vyresnioji [duktė] buvo aukšto ūgio, nešiojo šviesiai geltonas kasas, turėjo rožinius skruostus S.Zob. Jie (jurginai) ar savo gražumo tùria LKT241(Žml). A žinai, ties varteliais judėjimą vanduo tùri Mlk. Kap pavirini, tai tas siūlas kap sužliugęs, tik sunkumą tùri, tep netikęs Pv. Dėl to sako anas (lopšys iš ievos medžio) sveikas, kad tur didį kvapą iš savęs per ilgą laiką LMD. Abiedvi ausys švenkščia, tùria zyzimą Sdb. [Mokytojas] aiškindavo mum, kad medelių nereikia laužyti viršūnių, kad ir jie tùria gyvybę LKT261(Pin). Jis turi didelį panašumą į tikrą arklį J.Balč. Aš turù gerą laimę: mun bitės nekanda Krž. Kiekvienas mokslas turi savo specifiką sp. Kietieji, skystieji ir dujiniai kūnai turi ir bendrų savybių rš. Visi kūnai turi tris matmenis rš. [Tarne,] turėk macę ant dešimties miestų VlnE185. Nesa eš sunkiai kalbu bei esmi sunkaus liežuvio (nesa aš turiu sunkų kalbesį) BB2Moz4,10. Kantrumą turėti gundyme kožname PK138. Nesa kaip garstyčia didę galybę turi ne tiektai augliuje, bet ir valgyme DP90. Kolei turi rūstybę ir nopykantą ant širdies savos artimop, ik tolei neturi pakajaus DP133. Netùri nei skaistumo, nei gražumo: ir regėjome jį (Kristų) netùrintį ypatinės DP169. Mokė nes juos kaipo galybę turįs, o ne kaip mokyti rašte Ch1Mt7,29. Ir tùrigu žmonės išmintį, kurie teipo dręsa nusidėt DP11. Žmogus kai šuva laksto jaunas, paskiau arklio jėgą tùri Ssk. Kad rodos neturė́t, būt telioko nelikus Klt. Tai jau jėgos ir aš neturiù tokios, kap turė́jau Pv. Suprato kareivis, kokią galią turi skiltuvas LTR(Auk). Nebuvau mokyklon intėjęs, ale atmintį turiù Stk. Aš pirma turė́jau didelę atmintį Srj. Nebatsimenu, kokiais metais esu gimęs, nebturu atminties Vvr. Turiąs iškalbą I. Kalvis iškalbą valnišką turė́jo Gršl. Ašiai su visais žodį turė́jau, su visais kalbėt mokėjau Pl. Neimk ir negražią, ba pats nemylėsi, šalia atsisėdęs kalbos neturėsi (d.) Gdl. Eikšę, mergele, in mane, turiù žodelį in tave (d.) Lš. Abi senos i tùrim kalbą Kvr. Jaunesni žmonys kitą kalbą tùria Vdk. Katras (kiekvienas) miestas tùra savo kalbą KlbXV131(Klp). Turė́ti talentą NdŽ. Neturė́jau pašaukimo prie audimo Pc. Reikia [mezgėjai] rankose gabumą turė́t i akim matyt Bsg. Naravo anie netùri Mlk. Tokią ydą jisai tùri – jokios užujautos Pv. Ana daug nervų tùri – ne pagal save Klt. Eš girdėjau apie tave sakoma, tave dvasią šventųjų deivių turintį BBDan5,14. O daiktui, galą turinčiam daiktop, top, kursai galo netur, negali būti nė vienas prilyginimas DP580. Pirma diena Christaus yra amžis, pradžios neturįs SPII123. Neturįs galo Sut.
^ Eina, kaip akmens kojas turėdamas KrvP(An). Kad subinėje akis turėtum, tai tavęs nesugautų DS296(Grk). Imdamas sakalo akis turi, atiduodamas – šuns PPr114. Ir angelas neliktų angelu, turėdamas žmogaus akis J.Gruš. Baimė turi dideles akis rš. Kad kiaulė ragus turėtų, tai visą svietą išbadytų LTR(Vlkj). Kiaulės snukį turėdamas ne visur įlįsi LTR(Auk). Arklys ir keturias kojas turėdamas suklumpa LTR(Auk). Arklys keturias kojas turi, o pailsta LTR(Al). Šuns liežuvį turėdamas duonos negausi LTR(Auk). Vaikai i žuvys balso netùria Škn. Kas netùra sotės, tegu eina ubagais Dr. Lazda du galus tùri Nm. Gilus tùri dugną, platus tùri kraštą Šll. Maluoji maluok, ale i galą turė́k Rdn. Kap maiše gemsta, tai dalią tùri Pv. Ir dūšią tùri, ir kalbą – kolgi nebagotas? Dgč. Velnias dūšios, o šuva skolos neturi LTR(Jz). Ar tur šuo gėdos? N. Kitas tùra talentą, o kitas – pliką lentą End. Kad turėčiau rankas, vagį sugaučiau, kad turėčiau liežiuvį – viską apsakyčiau (kelias) Pnd. Kad atsitiestų, dangų paremtų; kad rankas turėtų, vagį sugautų ST409. Vienas vyras daug galvų turi (kūlys) Pnd. Neturi akių, neturi ausų, o aklus vedžioja (lazda) Dkšt. Tùri keturias kojas, ale ne gyvis, tùri in savę plūksnas, ale ne višta (lova) Dv. Naktį turi dūšią, dieną neturi (lova) LTR. Turi sparnus, bet nelaksto (malūnas) LTR(Mžk). Maža kresna moterėlė daug drapanėlių turi (višta) Vp.
| refl.: Kai sveikatos nebturė́jos, už panaktinį buvau pri gyvolių Vg.
4. tr. Grš, Vl, Stk, Al, Švnč, Žl, Strn, Alz, Kp, Slm, Skp, Žb, Rk, Kpr, Sdb, Krš, Žeml, Šts, Slnt, Tv, Als, Žr, End, LKT138(Nd), Šlu būti susijusiam su kitu asmeniu ar asmenimis santuokos, šeimos, giminystės, draugystės, tarnybos, darbo ar kitokiais ryšiais: Moterį turįs SD1118. Anas antrą turėjo žmoną Dgl. Anas čia atvažinėdavo, anas ir bobą iš čia tùri Aps. Aš du vyru turė́jau Yl. Žmona tùrinti kitą vyrą Trk. Ko jis laukė šio laiko nevedęs: būtų beturįs šeimininkę! Žem. Kokią išsirinksi, tokią ir turė́[k]! Pv. Dabotinę turi̇̀, tai ir imk, nepamesk Šmn. Tas vyras dvyleka pačių turė́jo (ps.) Všv. Buvo karalius, tas turėjo labai gražią pačią BsPI11(Rg). Žvėrelės, paukštelės vis turi poreles, aš siratėlė neturiu porelės LTR(Rdš). O Jons bylojo Herodui: neder tau turėti moterį brolio tavo VlnE170. Eš turiu vyrą, poną BB1Moz4,1. Žmona pirm vyrą, o paskui ir sūnų, kurį gi vieną beturėjus buvo, pateriojo DP335. Neturiù ne pačios, ne vaikų, nė rūpesnio neturiù Gd. Anys tùri sa[vo] šeimą ir savę daboja Pls. Vaikų esu turė́jusi šešioleka Varn. Vaikų šešis turė́jau, tai ne dar̃, kad vienas du Alv. Patsai dar visiškai vaikas ir jau vaiką tùri Ant. Įsiviliojo [tokią senikę] vaiką padabot, o penkis vaikus turią̃ Erž. Ė būdavo, kad moma tùri septynius vaikus, tai gerai, kad du likę [gyvi] Aps. Kad aš vaikų nebeturiù, nežinau, ar ją (žemę) imt, ar ją neimt Alz. Turė́jom keturis vaikus, o dabar visi iškrikę Srj. Keturias dukteris turė́jo, visas į ūkes išleidė, pasogas, šimtus devė Krp. Turiù keturius sūnus, penkias dukteres, septyniolika anūkų Rod. Ana tik vieną mergiotę tùri, o sesuo i bernioką, i mergiotę Klt. Jie vieną sūnų turė́jo, gražiai gyveno Kp. Ans tùra vieną vaiką KlbX115(Krtn). Ji mergõs turė́jo tą vaiką Mžš. Vieną vaiką tùrįs su ta žmona Trk. Dvi mergelkas i vaikeliną tùra Kv. Oi klausinėjo jaunas žentelis: begu turi dukrelę? S.Dauk. Tą vieną teturiu mylimą dukrytę KlvD47. Gyveno viena šeima, turėjo sūnų Joną o dukterį Julijonę Krt. Nebtùra mergelės tokios jau didesnės Trk. Katras turė́jo savo vaiką, leido [ganyti] Krž. Būt geriau, kad turė́tai kokį vaiką, tai gyventai [savo sodyboje su vaiku] Kpč. Turė́jau du sūnu, tai vienas numirė Mlk. Jei turė́tai vaiką, tai tau neliktų [pieno] Pv. O plebonas Midijano turėjo septynias dukteres BB2Moz2,16. Turiegu dukteris, sergėkig jas gerai, idant kūnus jų čystume išlaikytumbei DP65. Jie gyveno abudu, vaikų neturė́ję Ad. Netùra nė vieno vaiko, netùra kryžiaus Krž. Dejavo vaikų netùrįs Jrk23. Gerai gyvenam, – tik burnų (valgytojų) netùrim Rš. Turė́jau seserų, likau vienas LKT208(Graž). Seną žmogų čia turi̇̀, čia i nèturi Prng. Turė́jo mokytą brolį, turėjo i gerą vardą Upt. Turiąs beturiąs tris sesutėles kaip ir daržely tris lelijėles NS491(Vb). Turiu net penkis brolius Ch1Luk16,28. Netùri tėvų, vienas anas kaip stovi Klt. Bet ka mamos neturė́jau, teip i laimės neturė́jau Slnt. O da aš turiù senus tėvelius, užaugys mano mažus vaikelius (d.) Klvr. Kad aš esmi siratėlė, kad neturiu tėvulio nuoseniausio, nei motulės mylimiausios LTR(Mrk). Neturiù tėvelio, senos motynėlės, aš neturiù kam palydėt in svetimą šalį DrskD220. Neturiù tėvelio, kas dalelę skirtų (d.) Grš. Aš neturiu tėvo motinėlės, – nesukrovė didelio šarvelio LLDII476(Mrc). Jūs mielos motulės nebeturėstat, visokių kalbelių prisigirdėstat LTR(Rk). Ji turėjo gerus gimdytojus, kurie aną primokę buvo pagal zakonų Moizešiaus BBDan13,3. Neturėki kito Dievo prieg manęs Mž18. Užsilikau, da laikausi, o kaimynų jau daug neturiù (mirę) PnmŽ. Viena gyvenu, nebeturiù su kuo gyvent Kvr. Kiek jau turė́davai šeimynos, i vis po tą kulšį avienos duodavai Mšk. Samdytą turė́sma mergikę, samdytą turė́sma vaikiuką Lk. Šiemet netùrim (nepasisamdėme) mergiotės – daugiau darbo Jnšk. Teturė́jo [ponas] tiktai vieną liokajų ir tą didelį šelmą BM77(Vb). Pats mokėsi ir da paprastai kokiuos du mokinius turė́davo Upt. Turė́jo po savim gal šimtą inžinierių Strn. Netùri broliukas sau mielos draugelės (d.) Dglš. Kap aš turė́jau kaime mergelę, ėjau lankytie kas vakarėlis DrskD26. Aš sau turiu bernelį šitam pačiam kaimely LTsI279. Šmotą darbininkų po savęs turė́jo tas ponas Všv. Aš esmi žmogus po valdžia [antro], turįs po savimi kareivius DP73. Neturiù kas ganąs, neišganysu didelę bandą Gd.
^ Plikis neturi nei genčių, nei bičiulių PPr299. Ir Dievas motiną tùri Sld. Kol pinigų tùri, tai sūnus tùri Tvr. Jei pati neaugini, tai i neturi̇̀ vaiko KzR. Menturis dukterį tùrįs; o kuo vardu? – Košė Pln. Lazdų krūmas, tam lazdų krūme ežeras, tam ežere dvi sesutės maudos ir turi po penkis bernus (kubile duoną minko) LTR. Dvylika brolelių tur vieną juostelę (metų mėnesiai) LTR. Ko Dievas netur? – Aukštesnio už save arba vyresnio PrLXVII40.
| refl. tr.: Kole turė́josi dukteris, laikėsi ir žąsis Rdm.
ǁ Ds būti vedusiam (žmoną): Anas turė́jo jos seserį paėmęs Klt. Šitas, kur tùri Petro seserį? Sdk. Kunigo seserį turi̇̀, o teip šneki! Žl. Anas turė́jo mokytoją tokią Vžns. Tas, kur Taruškėlę tùri Ėr. Jis tùri Žilinskiūtę Ss. Tas gi Gudelis, katras Banyčią tùri, sakė Dbk.
^ Kiekvienas vyras tetur savo moterį ir kiekviena – vyrą savo DP71.
ǁ priimti (atėjusį), sulaukti (užaugusio): Turė́si ažumainą, auga vaikas Klt. Mes svečių tùrim KI226. Vakar sūnų turė́jau Strn. Šiandie kapinių šventė, sakau, gal svečių turė́sim Smln. Ką – svečių turė́si, ar talką kokią darai? (klausė daug visko prisipirkusią moteriškę) Švnč. Viską padariau – svečių neturė́siu jokių Žl. Turė́si žentą kai matant (duktė jau suaugusi) Šln. Kap apsirgau, tai visi sakė, ka neprasieis, net kunigą turėjau Tvr.
^ Neimk per daug kalbios – daug svečių turėsi LTR.
5. tr. R, MŽ, KBII169, DŽ, KŽ gimdyti, pagimdyti: Pamečiui turė́[jo]: šitam nebuvo metų, kitas gimė Klt. Vaikų penkis turė́jau Alv. Itokius šešis sūnus turė́jo ir sveika boba kap mūras Arm. Kiek vaikų turė́[ja]u, tiek dantų neturiu Str. Labai sunkiai aš turė́jau mergaitę tą Ktv. Ot dabar svietas kytras, vaikų nedaug tùri! Pls. Nežanota, nė vieno vaiko neturė́jau Všv. Tokiuos metuos nė begalėsi, nė beturė́si [vaikų] Mžš. Jei užgirsi varlę kvarkiant, tai vaiką turėsi LTIII456(Kls).
^ Tu jau kaip turė́siantis, drūktas Trk. Skeltas perėtas, tuo turė́tas – visi pry darbo! Šv.
ǁ N, Snt atsivesti: Veršį vesti, turė́ti I. To žmogaus buvo kumelė kumelinga ir karvė turėsianti Žem. Karvė turė́sianti būs, apėmė jaučius Klk. Karvė in čėso, greit teliuką turė̃s Aln. Mūsų juodė jau tvinksta, greit turė̃s Krkn. Šėmoja jau tuoj turės Kp. Karvė bus turė́sianti Škn. Karvė turė́jo – veršį girdos Krš. Jau karvelė greit mun turė́s Trk. Karvė ir kiaulė turė̃s vienukart Mžš. Karvė jauna, graži, Kalėdoms turė́sianti Skd. Ana (telyčia) turė̃s kovo pabaigoj Kvr. Karvė jau turėjusi B826. Karvė šiąnakt turė́jusi K. Niekumet naktį karvė nė[ra] turė́jusi Trk. Šįmet margoji vėlai teturė̃s Jrb. Žalmargė tura turė́ti jau už poros dienų Slnt. Turė́sintiejai karvei duok geriau ėsti Slnt. Viena karvė užvelka, kita į laiką tùria Jrb. Juodė turėjo jaučiuką, o ne karvytę Pkr. Mūso karvė turė́jo jautelį Sd. Vakar karvė turė́jo, būs šviežaus pieno Ll. Karvė jau išsimelžus, rugsėjį turė́jus KzR. Veršis, paršiukas tuo[j] turė́tas NdŽ. Pirkom karvę neturė́jusią Šln. Jei užtrūks, tą (karvę) neparduosiam, kol neturė́s Trk. Karvė ka turė́davo, tai prisilydydavo grietienės užsibaldyt Grz. Kita karvė tum pienu (neužtrūkusi) tùra Krš. Prieš Kalėdas turėjo Jonų karvelė Žem. Ar įsiuvai guziką? – Ne. – Nu ka tu mitrus: kumelė būtų pritvinkusi i turėjusi KlvrŽ. Ar jau kumelė turė́jo? Pc. Kumelė turė́jo, paturėjo KI450. Tas kumelys (kumelaitė) nuo tos kumelės (tos kumelės) turėts (turėta) B534. Turė́siančiai (veršingai, kumelingai) susilaužius kaulą, neduok vario, išsimes Vdk. Visumet turėsianti kumelė trapi Krkl. Avis turėjo R237, MŽ315,403. Avis turė́jo tris vaikus KlvrŽ. Jauniklė avelė dujai gėrioku tùria KlbIX51(Skp). Pusmergė nuėjo turė́jusios avelės girdyt Grž. Kiaulė šiąnakt turė̃s: migį nešas, į rytą turė̃s Vl. Turė́siančią kiaulę pjauti būtų juk svieto juokai A.Sal. Kad, minau, nieks, nei paršiuks turė́ts nesušaltų K.Donel. Turėtoms kalėms grapas liepė pilti pieno Bržr. Pas Mačiulį radynos: kalė vaikus turėj[o] Rod. Katė jau kačiukus tùri Aln. Kai gyvolis gero pašaro nematė, tai netvinkusi i turė́jo Nmk. Šitie triušiai žiemą turė́ti, tai toki nuskurdę Mrj. Vasaris ašaris, gruodžius nugrubėlis, gyvuoliai, tuose mėnesiuose turėti, yra apsiašaroję, nugrubę, nesveiki Sln.
^ Sylijasi, kaip kumelė turė́dama Sml. Duok Dieve ožkai kumelį turėti, vištai ožį išperėti KrvP(Mrk). Ankstybs, o negyvs, tuoj turėts per tvorą šoko (išmetamas) PrLXVII33, B835. Kiek kiaulė paršiukų tùri? (klausiama juokais suėmus už nosies) Žl.
turimai̇̃ adv.: Neturiamai, nevestinai vaikų, nevaisingai I.
| refl.: Tai karvei reikia greitai turė́ties Akm. Ka turė́jusys y[ra], nūneša duonos i druskos, ka stipresnė širdis būtų Vgr.
6. tr. IM1863,27 susidėti iš ko nors: Mets tùr daug dienų, ik visas jis pasibaigia K.Donel. Kūčia tùri dvylika patrovų Dg. Miestiečių butai turėjo po du, tris ar keturis kambarius rš.
| Nebgaliu matyti, kiek pušynelis aktarų galėjo turė́ti Akm.
ǁ egzistuoti kartu su savo dalimis, komponentais: Vožtuvas turi pagalbinį skirstytuvą rš. Stulpas aplinkui turinčios viškos SD53. Visi sultingieji pašarai turi daug vandens rš. Pilis turėjo du bokštus: šiaurės vakarų ir pietryčių kampuose rš. Mūsų ūkis turi didelį gėlininkystės skyrių sp. Kožna, matai, nytė, ana jau šniūralius, matai, tùra Rt. Klėtis paprastai teturi tik vienerias duris rš. Medinės pilys turėjo įvairių gynybinių įrengimų rš.
ǁ būti reikalingam ko: Bulbų kiekviena atmaina savo žemę tùri LKT188(Vlkj).
7. tr., intr. būti gavusiam kokią nors ligą, negalavimą, sirgti kuo nors: Jis musėt ligą turi, kad teip spjaudo Pn. Anas serga, cukrinę ligą tùri Aln. Tu turi̇̀ didelį dusulį Žl. Ana dusą turė́jo, tai negalėdavo dirbt Adm. Jau bronkitą turiù – čia man kas gargia Srj. Pry plaučių ana tùra, sanatorijo[je] buvo Šv. Dagi te šunio riebuliai nuo plaučių, kas plaučių džiovą tùri Švnč. Ale turė́jo ant plaučių vėžį, kraujas kai šoko, ir nugriuvo ant kiemo Kvr. Ar dusulį turė́davai tas arklys, ar ką – veda į jomarką Mšk. Tėvalis jau pri skrandžio ligą turėjo End. Aš sergu, slogą turù. – Nu ta maža bėda Trk. Kraujo kalkėjimą turù didilį Všv. Katras tùri priepuolį, tai tam negerai Prn. Ogi oras, jėgu turi̇̀ ramatą, pasako Antš. Širdies mušimą turiù Rš. Sąnarių uždegimą turė́jau, rankų nebegaliu prilenkt Gsč. Ans tùra nervų ligą Skd. Mano tėvas turėjo gumbą LTR(Rm). Jug vėžį nežinai, a turi̇̀, a neturi̇̀ End. Užeina, kur kai ką susopsta, ale tokios ligos neturiù Stk. Nei ligos jokios neturė́jau par gyvenimą Krns. Šiąnakt atsigulęs kosulio neturė́jau Vlkv. Visą naktį jis blaškėsi ir, atrodė, turėjo karščio I.Simon. Jėzus … išvydo uošvę jo, ant patalo gulinčią, turinčią karštinę (drugį) BtMt8,14.
| prk.: Kas kepenis tùria (serga kepenimis), negalia a nė čierką išgerti Nmk. Nervas dideles turiù sustingus keliuos, be lazdytės negaliu eit Tr.
^ Kad tau turė́t žyvatinę! Arm.
8. tr. Rz, Rmš, Dg, Gdr, Jž, Č pajėgti valdyti kurią nors kūno dalį (labai dažnai su ne-): Kas kojeles turi, tai visko miške prisirenka Rud. Nebeturiù nė kojų, nė rankų Ėr. Aš va kojų nebeturiù: skauda nuo pusiau blauzdos, pakinkliai Kvr. Kojas menkas beturù: niekur nebeinu Tv. Muno senis daba tų kojų nebtùra Jdr. Aš neturù kojų, negaliu eiti į tas mėlenes Krž. Kad kojas turė̃čiu – visur aplakstyčiu Krš. Eina su lazdele, kojos nebetùri Mžš. Sveika būčia, kad kojas turė́čia, su kojom silpna Sdb. Kad tik geras kojas turė́čiau Tlž. Dėlto daba kojų niekas netùri nuo to gražaus apsiavimo PnmŽ. Ant kitų metų bėgs, kojukes turė̃s Drsk. Neturiù suvis rankų, palaidyt karvės nepagaliu Klt. Nu, kad aš negaliu atriekti duonelės, rankų neturiù Krt. Rankos tos dešinės seniai nebeturiù Sdb. Rankų neturiù, o kai dirbu, neskauda Vb. Mano seselė dejuoja: rankų nebetùri Mžš. Nebturu akių, nė kantičkos mun nieko nebrodo End. Kol akis turė́jau, siuvau VšR. Aš akių nebeturiù, toli nematau Rm. Nei ausų beturiù, nei akimis bematau Eig. Kad aš akeles tebturėčiau, kaip ma[n] smagu būtų Erž. Kur tu ausis turė́si – aštuonius grabus išnešiau! Dglš. Kita vedėja nebegali vest: užkimsta, gerklės visai nebetùri Mžš. Negaliu aš – širdies visai nebeturiù Ps. Nebetùrim širdžių, prastų širdžių abudu PnmR. Aš neturiù širdies, jei operuoste, būsu ant lentos Kv. Bendikas nebtùra plaučių Krtn. Smarkiai dirbdavau, tudė dabar strėnų neturiù Snt. Parižuotas (paralyžiuotas) žmogus buvęs, kalbos geros nebeturia Svn.
9. tr., intr. SD129, Pnm suvokti, suprasti: O tai dabar turė́si: būtum su manim ėjęs, būtum gavęs Sdr. Vakar dergsojot (nieko neveikėt), tai dabar tùrit – niekas nepadaryta Vlkv. Štai juokėmės, jauni būdami, iš senų žmonių, o pasirodo, jie tiesą turėdavo V.Krėv. Ji turė́jo tiesą: teip i buvo Tlž. Turė́damas tai tikrai, jog jo ansai viešpatis nopleis DP81.
| [Kristus] juos klausė, ką apie jį turėtų (manytų) žmones DP466.
| Neturimas (negalimas, neįmanomas) daiktas, kad prisieina jau tėvam atsidalyt nuo vaikų Tvr.
| refl.: Ką aš tau sakysiu, tu tik turė́kis, ir viskas bus gerai Slk.
ǁ tr. Ktk žinoti: Jau ji ką tùri, tai visada išbajina Pv. Ką turė́jau, tą pasakiau Bsg. Neturù tokio žodžio (nežinau, kaip vadinasi) Rsn.
| refl.: Va, lyg primetė ir turė́kitės! Pv.
ǁ tr. jausti: Vyriškas ir motriška nueiti į kapus (mirti) su rūtų vainiku par didę sau garbę turėjo S.Dauk.
| refl. tr.: Turėkias tu garbę pirm manęs, ir užmeskiam čėsą (viršuje raką), kada aš už tavo žmones turėčiau melstisi BB2Moz8,9.
ǁ intr. išmanyti: Vaikščiauna kap ko veikt neturė́dami Dv. Tėvas ka sužinos, tai neturė́si kur dingt, reiks per langą išlėkt Plv. Ir aš nebturù kur bedingti, palipau an trobos Krt. Jau vakaras, sutemo, netura kur bedingti Rt. Senam tai bažnyčia reikalinga, žiūrėk, ka pasensta, neturė́sta kur dėtis Slm.
ǁ tr. konstatuoti esant: Po Seredžiumi tùrime pusiaukelį nuo Jurbarko į Kauną Skr.
III. prievolei, priedermei nusakyti. tr., intr. R, MŽ, Sut, N, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, Klvr, Vlkv, Vl, Stak, Ss, Gdr, Sdb, Kp, Pl, Pnd, Rk, Jž, Č, Skrb, Žml, Bsg, Krš, Kv, Skdv, Žeml, Skd, Brs, Als, Pln, Bdr, Rsn, Pgg reikėti, privalėti (ką nors daryti): Turiu, nemitęs, priverstas darau SD184. Jis tur tai daryti R329, MŽ441. Maž miego miegusi turė́jau dirbt J. Čia visi turit dirbti J.Jabl(Sv). Jūs tùriat dirbt lig pat vėlumo Erž. O turėjom ne tik sau, bet ir ponui dirbti J.Bil. Kol gyvos akys, turi̇̀ vargt Vdk. Pasakė – i turi̇̀ dirbti teip, kaip ka liepa Ms. Atsikelsi gaidgystėj, anksti ir turė́si kubilą primalt Mšk. Kol išaušta, tą sieką turi̇̀ sumalt su rankom Krk. Kai ateinam iš lauko kloję [linus], tai tùrim nubrukt visus rūbus, kad nesmirdėtumėm Užp. Sieną mergaitė turėdavo išaust par dieną Rz. Dar turiu tris sienas aust Pc. Tùriam pačios rūpintis [malkomis], ir vaikai mažiukai Pšš. Šilta, jėtus mano, karštybė, o turi pasilenkęs eit, dirbt po dirvas, laukus Mšk. Ar tai juoks, kad būrai tur į baudžiavą rengtis? K.Donel. Negalįs niekur išeit, ožkas tùrįs ganyt Jrb. Aš turù bites daboti, kad neišlėktų LKT132(Plik). Aš turė́su i bulbes nuskusti, i paršeliams ėsti nunešti Lpl. Pristatys i turė́si išbūti, gerai prastai End. Pryš vėją neatpūsi, kur liepa, ten turi̇̀ eiti Yl. Ans pyksta i tùra pykti, kam aš išejau Trk. Tėvai tùria dabar vaikų klausyt, toks išėjo laikas Dt. Turė́jau papasakoti, kaip viskas buvo Krt. Karvę turi, ir turi̇̀ ravėt Kp. Tėvus turiam godoti S.Dauk. Turė́jo parašyti, kad motina serganti yra Vkš. Mėnasį turė́si [gydytis] Ad. Sako, tau tùra duoti vietą, tùra duoti butą Kl. Kožnas ūkininkas turė́jo porą jaučių turėti Vvr. A mes turė́siam už pirmą metą karvės nustoti Rt. Mūsų karvė pasileido nuo sieto, pagirdėm, išputo, turė́jom pjaut Šln. Kiek davė ganyklės, tùria išsiverst Sdb. Parvasar turė́jau paduot šieno karvei Klt. Jau mačiau garnį – turė̃s jau duot pavakarių Nm. Svečiai nevalnykai – ką duoda, tą tùria valgyt Slm. Insdėk, su bulbom turė́si suvalgyt smetonos Klt. Mėsos – mirk gyvenk – vieną rozą an dienos turi̇̀ duot Žl. Tuos pačius kopūstus arba burokus tùri išbaigt valgyt Krs. Lalaunykai ateina pas trobą, ir turi̇̀ išnešt kiaušinių Kpč. Turė́tų būt pienas geras, ba raudona karvė, žala Pv. Nori baltai išvelėt, – tai tùri plyšt po biskį rūbas Pv. Jaugi dvi nedėlios [agurkams], turė́[jo] apdygt Švnč. Tùra daba iš apačios išaugti nagas, o tas tùra nueiti Jdr. Žinau, ką pasakyti turita! Vd. Tùrit apžiūrėt Kalotės ežerą Klp. Aš turù sakyt: jis neblogas Tlž. I kas įejo, nežinojėm, i turė́jėm bijoti Skd. Piršlys tùra kelį atidaryti Trk. Pirma pasvadins jaunąją, tùra jaunasis išsipirkti Plt. Išveda jaunąją – ne tą, katrą turė́tų išvestie, o kokią bobą Brt. Kodėl turėtumbim mes menkesni būti B556. Turi̇̀ atiduot [pinigus] tą dieną asabniai, ir viskas Grv. Kas turi ateiti, tas ir ateis, niekur pro šalį nepraeis J.Balt. Turiu eiti; reikia man eiti I. Turiu išeit R204, MŽ271. Aš žinau, kad turiu žūti, ir mirsiu, kaip riteriui dera V.Krėv. Sakė jam, kad jis turį̇̃s dabar mirti Sch165. Kur mano tėvai, kur mano sūnelis, ir aš turiù čia gult Kls. Kam aš tave turiu penėti kaipo paršą arba meitėlį kokį? DS82(Rs). Turė́si tą žirgą pavogti i an to žirgo užsėsti (ps.) Varn. Didesnioji dukrelaitė tur darbelį dirbti LLDII70. Saulė sėda, ir jau turi̇̀ eit miegot Šmn. Aukščio lopšys turi būti per du sprindžiu LMD. Septyni broliai: septynias dienas tùria lyt Sb. Prašom jūsų paklausytie, ką mes tùrim pasakytie DrskD251. Jei kas nori turėti aitvarą, turi laikyti devynius metus gaidį LMD. Tas pasakymas būtų turė́jęs mane perspėti: būk atsargus! Plšk. Lova sukasi, ana (giltinė) turi turėtis prie galvos, o peiliai kerta jai per kinkas LTR. Kad kas nuo ko nusigąst, tad tur du kartus paspjaudyti, tad, sako, niekas neprisimeta LMD(Klp). Kaip neturiù verkti, kaipgi nedejuoti, kad užtiko mano dienas devynios nelaimės? BM449. Pavarytas bernas nudegino ponui dvarą sakydamas: – Man eit beturint, teeinie ir tos skūnės drauge LC1885,6. Jei mano žodį laikė, tada ir jūsų turės laikyti VlnE177. Kaip hūkininkas šeimyną savo tur mokyti byloti Vln37. O mes turim gintisi BB1Mak3,21. Jaunikaičiai turėjo nešioti melnyčios akmenis BBRd5,31. Kas tasai ponas, kurio balso aš turėčiau klausyti BB2Moz5,2. Anys su raugu nieko netur kepti BB3Moz6,17. Ir puodą, kuriame tatai virta yra, tur sukulti BB3Moz6,28. Ir iš javų penktąjį (paraštėje penktainį) turėsit duoti faraonui BB1Moz47,24. Ką tada daryti turime? PK243. Sekmą dieną turi švęsti Mž388. Jei jau tėvas tavas lieptų kokią netiesą bylot …, turi̇́egu tu jo tame klausyt? DK81. Tùrigu būt Dieviep mielais DK72. Turiuogu tiesą bylot DP602. O teip žodis ir mokslas jo yra mumus tuo šviesumu, idant regėtumbim, … ko sergėtis arba turėtis tùrime DP243. Nes aš turiu būt svečiu namuose tavuose šią dieną DP574. Jisai (Kristus) rodės, kaip būtų tùrįs toliaus eiti DP189. Bat veizdėk, ką prieg tam turi daryt MP167. Ans yra anuo Elijošiu, kursai turėjo ateit Ch1Mt11,14. Mes turime priplaukti prie vienos salos SkvApD27,26. Turiu daug rašyt jūsump, bet nenorėjau per popierių Ch12JnL1,2.
| Užpuls naktis, o mes dar daug rugių turim [pjauti] – nebus šiandie pabaigtuvių Alk.
^ Ir viena akis tur miegą turėti M, TŽV622. Vienas kartas tùri nesumeluot Ssk. Kame kotas, čion tur būti ir kirvis S.Dauk. Jaunas gal, senas tur mirti LTsV88(Tl). I obūlys ant medžio gražus, o tùria nukristi Vdk. Ką turi̇̀ padirbtie rytoj, padirbk šiandieną, o ką turi̇̀ suvalgytie šiandieną, rytdienai pačėdyk Dl. Už gerą darbą tur kampe stovėti (šluota) LTR(Grk).
| refl.: Kaip turėsis nu maži vaikai elgties, kada anys prieg stalo eit APhVIII46. Klausykimeg veikiau, kaip svodbose, sueigose mūsų tùrimesi laikyt DP340.
◊ ãkį turė́ti
1. Prn, Pv, Šd, Nj, Jnš būti apie ką geros nuomonės, jausti simpatiją, prijausti kam, mėgti ką: In gražų žmogų ãkį tùri Klt. Sako – ãkį tùria ant jos valdinykai Slm. Juntu, kad Eretui jis kažkodėl neturi akies J.Paukš. Neturė́jo akiẽs ir atėmė Krtn.
2. būti pastabiam, gerai įsiminti: Tùri ãkį, nuveizi, kas kam patinka KlK12,69(Rdn). Jin akį turia, žiūrėk, pažino mane KlK8,70(Jnš).
akyjè turė́ti būti numačius: Paskui tik taip sau paklausė, ar Vilius jau turįs aky kokią mergelę I.Simon.
[geràs, tókias] aki̇̀s turė́ti
1. būti pastabiam, dėmesingam: Žmogui reikia turė́t aki̇̀s Dkk. Namie ėsi̇̀, tai aki̇̀s turi turė́t i turė́t Jrb. Sena esu, o akès turù Krž. Anė ją tuojau pastebėjo, bet Vilius teturėjo akis tik Anei I.Simon.
2. Žlp būti labai drąsiam, akiplėšiškam, nesigėdyti, mokėti suktis, verstis: Reik turėti akis į bėdą įkritus Šts. Ot tùri aki̇̀s – visur inlenda Sn. Ana geràs aki̇̀s tùri, tai ema, prie ko tik prieina Slk. Geràs aki̇̀s tùri, čia ją išlojoji, ir vėl, žiūrėk, ana lenda Skdt. Reik geràs aki̇̀s turė́t, ka po visko drįst akis parodyt Jnš. Kaip žmogus tokias akis turi?! Krns.
3. būti raštingam: Kad aki̇̀s turė̃tum, paskaitytum, o dabar esi durnius paskutinis KlK6,56(Pvn).
akysè turė́ti saugoti: Ka su tom vyšniom nė[ra] rodos – turė́k i turė́k akysè tuos špokus Jnš. Turė́k akysè žąsis, kad nesueitų į javus Jnš. Bėgli vaikai, reik vis akėsè turė́ti Krš.
akių̃ neturė́ti nepamatyti kieno prastumo: Ar tu akių̃ neturė́jai, kad su tokiu suderėjai? Alk.
akmeñs (akmeni̇̀nę) ši̇̀rdį turė́ti būti žiauriam, negailestingam: Reik ãkmino ši̇̀rdį turė́ti tokį ligonį išginti Krš. Ji akmeni̇̀nę ši̇̀rdį tùri Grž.
añkštą ši̇̀rdį turė́ti; SPII104 būti šykščiam.
ant akių̃ turė́ti Ds, Grg prižiūrėti, saugoti: Su mažu vaiku daug klapato – visą čėsą reik ant akių turėti, kad galvos nenusisuktų Vkš.
ant dantų̃ turė́ti Lp apkalbėti, išjuokti.
ant galvõs turė́ti mokėti: Darbas tas nesunkus, bet reikėjo an galvõs turė́ti Trkn.
ant juõko turė́ti nė už ką nelaikyti, nevertinti: Aną visi tùra ant juõko Šts. Seną visi an juõko tùri Mrc.
ant liežùvio turė́ti Rg norėti sakyti: Aš turė́jau ant liežùvio, o nepakláusiau, ir gana Smln.
ant savę̃s turė́ti sirgti mėnesinėmis: Šiandiej neisiu šokt, ba an sàvę turiù Lel.
ant sprándo turė́ti NdŽ išlaikyti ką.
ãpsapnį turė́ti I svajoti.
árklio gálvą turė́ti sunkiai suprasti: Jis árklio gálvą tùri Prn.
árklio ši̇̀rdį turė́ti būti negailestingam: Jei tùra árklio ši̇̀rdį, tejemies, tenešies Krš.
áukso rankàs turė́ti būti nagingam, gabiam: Rankas turi aukso, bet gerklė jaučio LTR(Aln).
auksi̇̀nę ši̇̀rdį turė́ti būti labai geram, jautriam: Kietas, sako, senis, tiktai kietas iš viršaus, o širdį turi auksinę J.Balt.
bai̇̃sią bùrną turė́ti mėgti plūstis: Pasiutusi, bai̇̃sią bùrną turė́jo Krš.
bal̃są turė́ti
1. nebūti beteisiam, šį tą reikšti: Parodyk bent kartą, kad ir mes turime balsą A.Vien.
2. atsikalbinėti: Jei nenorės imti [merginos], ir bal̃są turė́s Krš.
báltą (blõgą) ãkį turė́ti pykti: Báltą ãkį turė́jo pirmininkas, ale teisingas buvo: davė šieno KlK11,80(Krš). Mokytojas turėjo ant manęs blogą akį rš.
bė̃dą turiù man nerūpi: Turiù aš bė̃dą, kad tu nemoki! Alk.
burnojè (dantysè) neturė́ti Mrj, Prn būti nevalgiusiam: Nė soros grūdo dar neturėjau burnoj S.Dauk. Pavargau, pasidarė silpna, atsiminiau, sako, kad nuo vakar ryto burnoj kruopos neturėjau Žem. Ir aš te buvau, medų, alų gėriau, burnõj neturė́jau (ps.) Grv. Par barzdą varvėjo, burnoj neturėjo NžR. Jau penkta diena nesi nieko burnoje turėjęs J.Avyž. Ans da nieko dantėsè neturė́jo Kv.
dáikto neturė́ti labai nerimti, kentėti, nerasti vietos: Kai užaugo an šitos vietos šunvotė, o apie ją da dešims, tai neturė́jau dáikto, kap sopėjo Str.
dañtį turė́ti
1. pykti: Ta, matyt, dantį ant močiutės turėjo Kv.
2. Švnč mokėti burti.
drū́tą ši̇̀rdį turė́ti
1. būti tvirtam, drąsiam: Drūtą širdį reik turėtie, kad ženytis reik pradėtie LB112.
2. pykti: Visi turėjo drūtą širdį ant tėvo, kad taip užsikepė LzP.
er̃dvą ši̇̀rdį turė́ti būti dosniam: Ir didžiausiame bade erdvą, ne ankštą širdį turėtų SPII104.
gai̇̃džio ámžiaus neturė́ti būti jaunam, nepatyrusiam: Matot pačios – gaidžio amžio dar neturit M.Valanč.
[gẽrą] gálvą turė́ti [ant pečių̃]
1. Als, Skdv, Btg, Skrb, Mlk būti protingam, gabiam, išmanyti: Jis tùr gẽrą gálvą KI577. Reikia galvà turė́t, tada gyvensi Dglš. Kas tùri gálvą, tas supranta Pv. Pasideda kalnius, suknelę pasisiuva, gálvą tùri Klt. Diedukas gẽrą gálvą turė́j[o] LKKXIII121(Grv). Jis gálvą baisiai gẽrą tùri Šmn. Tau gal nesunku mokytis, gẽrą gálvą turi̇̀ Ds. Gaspadoraut reikia i gálvą turė́t Kvr. Ans tùra gẽrą gálvą, tiktai buvo apsileidęs Slnt. Oi, turė́jo gálvą anas! Btrm. Ne, jeigu galvą turi ant pečių, tai šiais laikais gyvenk ir gyvenk V.Bub. Yra galvočiai, ką gerą galvą turi LTR(Kpč).
2. Žg, Kv, Dg, Dglš gerai atsiminti: Mergaitė tùri gálvą – kokią ilgą eilutę pasakė Snt. Aš galvõs neturiù, aš užmirštu tujau Šts. Matai, kaip aš nebturiù galvõs Gršl.
galvojè (į gálvą Klp) turė́ti Ker
1. būti gudriam, sumaniam: Ponui reikia galvõj turė́t, kaip ponystę išlaikyt Antr. Nieko jis netùri galvõj Srv. Jei turėsi galvon, bus ir kišeniun Kb. Mergelės, ko jūs neturat galvo[je], ta turat turėti kojose Grg. Ko neturi galvoje, turėk kojose Ktč.
2. ŠT30 kreipti dėmesį, manyti: Ir galvoj neturiu, kad kas gali mane atsvyt ar strošyt Sug. Nu tai jis ir galvõj netùri Str. Ką pradžioje reiškė, ką turėjo galvoje žmonės, pavadinę upę Kražante? BXII103. O žinai, kokias kliūtis turima galvoje? V.Krėv.
3. mokėti, atsiminti: Dainavau seniau, daba nebeturiù galvõ[je]: visa ko pamiršti LKT213(Jnš). Nieko galvõj neturi̇̀, nieko galvoj nebėr Tj. Tuomsyk tai nė galvõj neturi̇̀ KzR. Dainų netùra į gálvą Sg.
4. apsvaigti: Esi girtas, galvõ[j] jau turi̇̀ Krš.
gálvą turė́ti pakáušyje
1. būti gudriam, sumaniam: Tur galvą pakaušyj B455,643, PrLXVII25.
2. MŽ būti kvailam, riboto proto.
gãtavą dúoną turė́ti sėdėti kalėjime: Per tokius prietelius jau kelias kratas perleidau, tik, jų nelaimė, nieko nerado, o kad būtų jiems pavykę, būčiau jau gatavą duoną beturįs Žem.
gerùs danti̇̀s turė́ti mokėti atsikirsti: Gerùs danti̇̀s tùri, jo niekas neperkalbės Jnš.
gẽrą liežùvį turė́ti Erž liežuvauti.
gẽrą ši̇̀rdį turė́ti būti palankiam, mėgti: Tùra gẽrą ši̇̀rdį [pardavėja] ant munęs, paduoda minkštesnių bulkikių Krš.
į nósį turė́ti būti gudriam, pasižymėti gabumu: Kiba jis ką nósin tùri, kad tep padaro Kpč.
į pakáušį turė́ti suvokti, suprasti: Kiek čia į pakáušį reik turė́ti – galvelė tik mažynika! Dov.
į ši̇̀rdį turė́ti Rsn jausti simpatiją: Nors aš kitą mylėjau, tave širdiñ turė́jau DrskD137.
i̇̀lgas ausi̇̀s turė́ti
1. gerai girdėti: Turėk tu jam tokias ilgas ausis – ką reik ar nereik, girdi! Gs.
2. Msn būti gerai informuojamam, žinoti, ko nereikia: Jis tùri i̇̀lgas ausi̇̀s Skr.
i̇̀lgas kójas turė́ti greitai sklisti: Bloga naujiena turi šimtą liežuvių, ilgas kojas ir toli nubėga Pt.
i̇̀lgas rankàs (i̇̀lgus nagùs Kv, pirštùs) turė́ti Lp būti linkusiam vogti, vaginėti: Mūs piemenė tùri i̇̀lgus nagùs Alk. Patikrink, suskaičiuok, jei dar turi, savo pinigus. Ta boba turi ilgus pirštus I.Simon. Turi ilgas rankas: jau kad ką išsidabos, vis tiek priglaus Rod.
i̇̀švirkščią ši̇̀rdį turė́ti kerštauti: Gediminas ne toks žmogus, kad ant jo išvirkščią širdį galėtum turėti J.Avyž.
jáučio sveikãtą turė́ti būti labai stipriam: Jaučio sveikatą vyras turi Dbk.
jaũtrią ši̇̀rdį turė́ti; rš būti gailestingam.
kiaũlės aki̇̀s turė́ti Rs, Plv, Užp, Ds būti nesusipratusiam, akiplėšai, drąsiam, nesigėdyti, drįsti: Ka tùri kiaũlės aki̇̀s, tai gerai gyvent Jnš. Kiaulės akis turėdamas visur įlįsi LTR(Vs). Kiaulės akis turėdamas gali visko prašyti Lkv.
ki̇́etą káilį turė́ti būti nejautriam, neklusniam: Par daug jis kietą kailį turi, kad klausytų Jnš.
ki̇́etą kiáušą turė́ti būti bukagalviui, nesupratingam: Netikiu, netikiu, kad pilkoji spalva tokį kietą kiaušą turėtų ir prasto sakinio nesugromuliuotų! Pt.
ki̇́etą ši̇̀rdį turė́ti būti nejautriam: Kas tur taip kietą širdį, kad nebūt dūsavęs? D.Pošk.
kišẽnėje turė́ti būti pinigingam: Reik turėti ir kišenė[je] Kl.
krei̇̃vą ãkį turė́ti būti nepatenkintam, nepasitikėti: Sako esą nuo to laiko turįs klebonas ant Stasio kreivą akį rš.
kum̃pą nãgą turė́ti; S.Dauk būti labai šykščiam.
kū́ną turė́ti būti riebiam: Ana visada kūną turi ir stipri Švnč.
kur̃ aki̇̀s turė́jo sakoma apie ko nors prasto nematantį: Kur tiktai tas Dagiukas ir turėjo savo akis I.Simon.
kur̃ (ką) velniai̇̃ tùri sakoma apie ką nors besibastantį: Guziukas negrįžta; kur̃ jį velniai̇̃ tùri Vlk.
laisvàs rankàs turė́ti būti neužimtam, turėti laiko: Vien tas gerai, kad žmogus laisvesnes rankas turėsi V.Myk-Put.
leñgvą gálvą turė́ti Pgg gerai įsiminti.
[gẽrą, i̇̀lgą] liežùvį (liežiùvį) turėti
1. būti iškalbingam: Nu i tùra ans liežùvį – visus sukerta Kv. Šnekėk tu: tu geriau įšneki, liežiuvį turi̇̀ gẽrą Mžš. Ir Katrė gerą beturinti liežuvėlį, taip kertasi, kad bėda! Žem. Ji labai liežùvį turė́jo Srj. Tas piršlys melagius turi ilgą liežuvį LTR.
2. liežuvauti: Ta moteriškė turi ilgą liežuvį – netikėk jai rš.
leñgvą ši̇̀rdį turė́ti būti jautriam, švelniam: Žmonės nesandoringi …, nemeilūs (širdies lengvos neturį) CII800.
liežùvį turė́ti už dantų̃ (burnojè) Šd tylėti: Reikia už dantų̃ liežùvis turė́t Rūd. Reikia liežùvį turė́t burnõj Lb. Susigėdo pusbernis, žadėdamas savėp turėtie liežuvį už dantų Sz.
medi̇̀nę ši̇̀rdį turė́ti būti nejautriam, negailestingam: Kas medinę turi širdį, Dičiaus sielos nesugaus T.Tilv.
medaũs ši̇̀rdį turė́ti būti labai gero charakterio: Jam, ir medaus širdį turėdamas, neįtiksi rš.
mi̇̀nkštą dúoną turė́ti (ant ko) skriausti: Ant manęs tai visi minkštą duoną turi Plv.
mi̇̀nkštą ši̇̀rdį turė́ti būti jautriam, gailestingam: Mama tùra dideliai mi̇̀nkštą ši̇̀rdį: paprašyta ir dūšią tam atiduos Vkš.
nãgą priki̇̀šus turė́ti nuolat prižiūrėti: Nagą prikišęs turi turėti pri paršelio, kitaip susitrauks į ežį Gršl.
[gerùs DŽ, nenupùvusius] nagùs turė́ti Ll, Kv sugebėti ką nors gerai padaryti, būti gabiam, nagingam: Jis tùri gerùs nagùs: ko nepaims, to nepadarys Alv. Jis labai nagùs tùri Drsk. Bet jis ir nagùs tùri – viską gerai padaro Šlvn. Vaikas nagùs tùra, ką reikės, tą padarys Skd. Kultuvę išgražino, išpjaustė – turė́jo nagùs Krš. Ans didliai nagùs tùra Akm. Ans žaltys turė́jo nagùs Tv. Rimta buvo Magdė – nenupuvusius nagus turėjo LzP.
nė̃ į rañką neturė́ti nebūti su kuo dirbusiam: Akėčių nė rankon neturėjo Lp.
ne ãkį turė́ti (ant ko) nesugyventi, pyktis: Jis nuo pernai tùri ant manęs ne ãkį Alk.
neturė́ti kur̃ akių̃ (aki̇̀s) dė́ti (ki̇̀šti Jrb) labai gėdintis: Tokia gėda buvo, kad neturė́jau kur̃ akių̃ ki̇̀šti Rt. Veronika, jausdama jo žvilgsnį, neturėjo kur dėti akių V.Mont.
neturė́ti kur̃ dė́ti sakoma daug turint: Ot tą vasarą cukrinukų neturėjau kur dėti LzP.
pakáušyje turė́ti
1. suvokti, suprasti, išmanyti: Mat kiek turi pakaušyje Ėr. Ką jis dirbs – netùria pakáušy Slm.
2. Slm galvoti.
pakéltą ši̇̀rdį turė́ti labai norėti: Turėjo pakeltą širdį ištekėt Ėr.
paláidų liežùvį turė́ti; N mėgti niekus taukšti.
pánčiuose turė́ti griežtai prižiūrėti: Ana jį tep saugoja, pánčiuos tùri Str.
paũkščio (paũkštės) pi̇́eno netùri sakoma, kai nieko netrūksta: Darbuojamės nuo aušros iki sutemos, už tai paukščio pieno tik neturime LzP. Visa turi, tik paukštės pieno neturi J.Jabl.
pir̃štai netùri akúoto nebesiseka dirbti (apie seną žmogų): Pasenau – pir̃štai akúoto nebtùra, o kai jauna buvau, pirštai su darbu rokavos Šts.
plačiàs aki̇̀s turė́ti sugebėti daug matyti: Aš nepavydžiu tau nė turtų, nė gražumo, tik pavydžiu, kad turi̇̀ plačiàs aki̇̀s Jz.
plãčią bùrną turė́ti pikčiurna būti, mėgti bartis: Nieko gero neturėjau, kaip tik vargą, piktą pačią, ką turėjo burną plačią (d.) Pn.
plãčią ši̇̀rdį turė́ti lengvai žavėtis: Mat Jonas gan plačią širdį turėjo, ne vieną mylėjo, gan valkų liežuvį turėjo ir ne vieną imti ketino LzP.
po kepurè turė́ti
1. būti įgėrusiam: Visi trys jau turė́jo po kepurè Alk. Jis (ūkininkas) sau ir tą išsigėrė. Jau jis gerai turi po kepure BsPIV46(Brt).
2. būti protingam, sumaniam: Kad jis po kepurè netùri Mrj.
po padù turė́ti įsakinėti, nurodinėti; spausti, engti: Aš tave po padu turiu Lp.
po sparnù turė́ti globoti, rūpintis: Laikyk mus visus globoje tavo, turėk visados po sparnu savo brš.
póilgius pirštùs turė́ti vaginėti: Pirštùs póilgius anas gal turė́jo Lel.
põną turė́ti ant sàvo galvõs priklausyti nuo kieno valios, būti spaudžiamam, engiamam: Užteko jau man turėti poną ant savo galvos Žem.
prasrū́dytą ši̇̀rdį turė́ti (prieš ką) nekęsti: [Atskalūnai] tur širdį prasrūdytą prieš ją (Mariją) DP506.
[gẽrą, leñgvą] rañką turė́ti; [geràs, tókias] rankàs turė́ti sektis ką nors greitai ir gerai daryti: Aš turė́jau gẽrą rañką ant audimo Kl. O jis turė́jo rañką – šmakšt, ir nė[ra] kiaulės Lnkv. Tėvas tai leñgvą rañką turė́jo: prieis, būdavo, taukštels – i negyva [kiaulė] Slv. Matai, varlėnas, rankàs tùri, teip gražiai padirbta! Zr. Anas rankàs tùri geràs Nmč. Turė́jau rankàs ir gražiai dariau, o dabar jau neklauso Srj. Ot ką tinginys daro – tókias rankàs tùri ir valgyt neturi ko Skdt. Aš rankàs turiù, visur mūsų rankos perejo GrvT135.
(nė̃, nei̇̃) rañkoje neturė́ti (turė́ti) visai nebūti ką nors dirbusiam, dariusiam: Iš kur tu, sako, išmokai grajyt, kad armonikos rañkoj neturė́jai? Ps. Nei šienavęs, nei rañkoj dalgės anas turė́jęs Klt. Nemokė[ja]u nei rugių pjaut, nei̇̃ aš te grėblio turė́[ja]u rañkoj Ml.
reikalų̃ (rei̇̃kalo, rei̇̃kalą) turė́ti
1. Dglš susidurti, santykiauti, bendrauti: Reikalų dabar ir su juo turėsi J.Jabl. Nenoriu su jom rei̇̃kalo turė́t, trauk jas bala! Pv. Ten jau stovėjo daug žmonių, turinčių reikalo prie sultono J.Balč.
2. I domėtis.
sã (Saliãmono) gálvą turė́ti būti protingam, išmintingam: Kad sã gálvą turė́tų, tai nereikt ir mokint LKKXIII34(Grv). Saliamono galvą reikia turėti šiem laikam rš.
[kai̇̃p] sáujoje turė́ti valdyti: Pirty ir jaujoj velnias turi saujoj LTR(Pnd). Ar pirty, ar jaujoj žmogų tùria velnias kai̇̃p sáujoj Km.
savę̃s nebeturė́ti žūti: Kliunkt tavie – ir sàvęs nebturi̇̀ Pj.
sàvo lai̇̃ką turė́ti Vn sirgti mėnesinėmis.
si̇́enos tùri ausi̇̀s slaptai klausomasi: Tamsta nežinai, kad kitą kartą ir sienos turi ausis A.Vien. Dabar ir sienos ausis turi LTR(Gdr).
skai̇̃čiuje neturė́ti netausoti, nebranginti, nevertinti: Kiaušinių duodu, pieno inpilu – jų skai̇̃čiuj neturiù Aln.
skýstą pil̃vą turė́ti; N viduriuoti.
skystumõs galvojè turė́ti būti tamsiam, kvailokam: Anas skystumõs galvoj daug turi LKKXIII135(Grv).
skvernų̃ turė́tis; LTR(Lb) klausyti nurodymų.
šáltą ši̇̀rdį turė́ti būti abejingam, bejausmiui: Akmenėlis turi šaltą širdį, – ir mažos našlaitės nesupras S.Nėr.
šim̃tą liežùvių turė́ti greitai sklisti: Iš patyrimo žinojau, jog bloga naujiena turi šimtą liežuvių, ilgas kojas ir toli nubėga Pt.
ši̇̀rdį turė́ti
1. jausti simpatiją, mėgti: Kap aš į tave turė́siu ši̇̀rdį Šlčn. Nė ant vienos širdiẽs neturė́jau, tik ant tavęs, mergužė JD404.
2. gailėtis: Kad ir turim atstatyti, reikia širdį turėti V.Krėv. Turė́k ši̇̀rdį, neužmiršk ir proto Rdd.
3. pykti: Jau ant ano seniai visi turėjo širdį Ll.
širdiẽs neturė́ti nedrįsti: Neturiu širdies sakyti taip, kaip žinau Pt.
širdyjè turė́ti
1. P, Mlk jausti simpatiją, mėgti: Kad ir su kitoms kalbėjau, tave širdelėj turėjau KlpD57. Kad savo mielą sulaukčiau, labiau širdẽlė[je] turė́čiau JD615. Kurią aš mylėjau, žodelius kalbėjau, kas naktelę per sapnelį širdẽlėj turė́jau (d.) Čb. Kad ir viliojau, bet nemylėjau, eidum, daidum, širdelėj neturėjau S.Dauk.
2. turint mintyse nesakyti: Ką žinai, širdỹ turė́k ir niekam nesakyk Prn. Kas gali įspėt, ką ponaitis turi širdyje? V.Kudir. Kur kalbėjai, tuos žodelius, širdyje turėsiu LLDII459(Šlv). Teisingas, tinkamas … yra daiktas, idant mes … visados anuos žodžius širdy turėtumbim DP236.
šuñs (šuniẽs) aki̇̀s turė́ti nesigėdyti, drįsti, būti akiplėšai: Šunio akis turi LTR(Lp). Ot, kur šùnio aki̇̀s tùri – rioglina stačiai per daržą Švnč. Jis šunies akis turi – visur įlenda Stk.
šuñs (šuniẽs) ši̇̀rdį turė́ti būti nejautriam, negailestingam: Šuniẽs ši̇̀rdį tùra, kad ligonį varo Pj.
šuñs uõslę turė́ti numatyti, nujausti: Ar aš nesakiau, kad turiu šuns uoslę B.Sruog.
tą̃ pãtį kurpãlį turė́ti vienodai vykti: Dygimas ir irimas draugysčių Amerikoj nuo pradžios iki šiai dienai turi beveik tą patį kurpalį V.Kudir.
tvi̇̀rtą (tvirtèsnę) ši̇̀rdį turė́ti
1. būti užsispyrusiam, nepalenkiamam: Vis užsižadu neskolyti, ale neturù tvirtõs širdiẽs Krš.
2. būti nejautriam: Kas tvirtèsnę ši̇̀rdį tùra, galia pjaustyti DūnŽ.
[danti̇̀s] užkándus turė́ti tylėti, nieko nesakyti, neišsiduoti žinant: Neturė́k dantų̃ ažukándęs LD29(Aps). Jei kas žino, užkándęs tùri Vlk.
už kasų̃ turė́ti neišplepėti: Ką žinai, reikia už kasų̃ turė́t Sug.
už ragų̃ (už rañkų) turė́ti galėti prigriebti, žinoti, ko bijo: Kada aš jau tą uošvę už ragų̃ turiù, tai nieko nebijau Plv. Jei jis man neduos tų pinigų, tai aš jį turiù už rañkų Skr.
val̃kų liežùvį turė́ti; LzP mokėti meiliai, prieplaikiai kalbėti.
vi̇́eną kóją turė́ti grabè būti arti mirties: Kas jau turi vieną koją grabe, su kita dar spirte spiriasi kaip galima ilgiau laikytis šiam pasauly J.Balč.
vi̇́eną rañką (ši̇̀rdį) turė́ti Gr eiti išvien, vienodai elgtis, vieningiems būti: Ponas su ja vi̇́eną rañką turė́jo Kpč. Vi̇́eną rañką visi tùra – nieko nepadarau Pj. Dzūkai devyni vi̇́eną ši̇̀rdį tùri Vs.
viẽtos neturė́ti
1. nerimti iš skausmo, sielvarto: Per naktį ta koja atsitekėjo, ale nuo vakaro – viẽtos neturė́jau Jnš. Kap užeina skausmas, tai neturiù viẽtos Dg.
| Jos (antys) nei viẽtos be gaigalo netùri Rdm.
2. blogai gyventi: Viẽtos nebeturiù, o gyvent reikia: gyvas į žemę lįsk – neįlįsi Rd.
antturė́ti, añtturi, -ė́jo (ž.) tr.
1. laikyti, išlaikyti, remti (ppr. konkretų objektą): Šaknys medžio tuo medžiui valija, jog jį anttur ne vien statį žemėje, bet dar daug jam naudingesniomis yra S.Dauk. Toksai grumtas gerai išgyvenant jį par 20 metų jaunus medžius gal antturėti S.Dauk.
2. Kal turėti nuosavybėje, auginti, laikyti: Tėvai leido jims gyvolius antturėti S.Dauk. Norint laimingai labus medžius įveisti, antturėti ir iš jų kaip galint naudoti, reik skototies visados būdą ir privalumus medžio dygstančio S.Dauk.
3. išlaikyti, palaikyti: Lietuviai žemaičiai, norėdamys antturėti prekybą savo krašte, upes tiesino ir vokė S.Dauk.
| Bet tarp žmonių, kurių nelygus yra protas ir nelygi buklybė, sunku tenai vienybę tarp visų antturėti S.Dauk.
4. apginti, išsaugoti: Apskelbė, idant lietuviai žemaičiai ginkluotumias antturėti savo liuosybės ir ūkės S.Dauk.
5. surengti, padaryti: Seniejai lietuviai žemaičiai gebėjo viešes antturėti S.Dauk.
apturė́ti, àpturi, -ė́jo tr. K
1. Q76,162,538, SD124,117, SD44,180,235, H172, R, R59,125,187,360, MŽ, MŽ79,164,248,482, Sut, KlG169, M, BzB272, L, Rtr, NdŽ, KŽ, Grg gauti, pasinaudoti, įsigyti sau: Įgyju, gaunu, apturiu SD185. Įgyt rūpinuosi, apturėt geidžiu SD42. Aš pats apturė́jau arklį, o jiems užmokėjau J. Šimtą pūrų kviečių apturė́jo Tvr. Api̇̀turi mėnasin tris rublius Aps. Kas devynias galvas padės, tas tus piningus apturė́s (flk.) Lnk. Ten y[ra] brangi atlaidai, ten àpturi sveikatą nuvažiavęs Vvr. Senelis [apsinakvojęs pas neturtėlį] pasakęs: kad rūpinsies, storosies, ir tą [gerovę] greitai apturėsi LMD(Jnš). Idant jisai … apžadėtąją karalystą tavo dovanos apturėtų Vln60. Todėlei, mielas sūnau, … jei tu šių daiktų nori apturėti, tada ir tu teipo daryk BPI169. Vis teipag, apie ką prašytumbite maldose, apturėtumbite Ch1Mt21,22.
^ Netinka to norėtie, ko negali apturėtie Tat. Kad tu pats dėl kito nenori krutėti, ir patsai negeisk nieko apturėti S.Dauk. Ką iš dangaus apturėjai, tuom džiaukis, o kito gero negeidauk Tat.
ǁ Sz, M.Valanč, Jn, Nmč sulaukti atsiunčiant, apsilankant: Àpturam laiškelį, po kelis kartus parskaitom Šv. Iš Antano laišką apturėjau Žem. Matai gi, laišką apturė́jau nuo sūnaus Skdt. Nė vieno lakšto neapturė́jom Ad. Ir apturė́jo nuo to klebono [telegramą], kad mirė BM135(Klov). Tas knygas skaitytojai greitu laiku apturės rš. Atsakymą apturėti N.
| Linksmas tavo vakarėlis, apturėjai tu bernelį LTR(An). Gal svečią apturė́jo, gal neateis šiandie Sk.
ǁ SD1115 pradėti valdyti, paveldėti: Sūneli, taip esu nudžiugęs, rodos, danguj vietelę apturėjęs! V.Kudir. Tėvainystę apturiu, paveldžiu SD50. Tėviškės dalį apturiu R55, MŽ73. Apturėkite karalystę, jumus pagatavytą nuog pradžios svieto VlnE131-132. O šventieji Aukščiausiojo paveldės karalystę ir aną visadai bei amžinai apturės BBDan7,18. O mes apturim žemę BBEz11,15. Tas yra tėvainis, eikit, užmuškim jį, o tėvainystę jo apturėkim BtMt21,38. Palaiminti ramūs, nes anys apturės žemę brš. Apturiu tą vietą, užėmęs laikau R66, MŽ87.
| Proseniai mūsų tvirtai ir stipriai laikėsi prie tų tikėjimų, kuriuos nuog savo garbingų senelių buvo apturėję A1883,63.
2. MŽ101 pelnyti, susilaukti: Važiuodami į turgų, žmonės prisidės ir prie laidotuvių ir tokiu būdu nušaus du zuikius: ir atlaidus apturės, ir miestelyje savo reikalus atliks A.Vien. Galgi atlaidus apturė́si, kad su merga pabūsi? (iron.) Trgn. Šimtą dienų atlaidų apturė́si, jei bėgsi žmogų numarinti End. Kurs tik[i] ir prieims chrikštą, tas apturės išganymą Mž133. Idant … atleidimą griekų mus apturinčius tikėtumbim Mž376. Tas knygas kalvinistai už tikrąsias priima, jog savu metu pavartojimą apturė́jusios est DP547. Mistre, ką darydamas amžiną žyvatą apturėsiu? VlnE106. O kačeigi nuog tų gandinti išgalėjimą apturėtumbim Vln24. Todėlei daugia bajų Judas su jais padarė ir apturėjo viršų BB1Mak5,7. Viršų apturėti Q372, N.
| refl.: Kaip apsituri nuodėmių atleidimas? DK41.
3. Sz, Dkšt, Užp, Jž, Skrb patirti, pergyventi: Du karu apturė́jau, i abu sunkūs Krn. Tokį trotą apturė́jau! Grdm. Ji net tris operacijas apturė́jo Alv. Sako, nelaimę didilę apturė́jo plienčiukai Vkš. Nekurie, didi būdamys, mažus par daug panieka, po tam iš to àptura dides nelaimes PP12. Sarmatą gali apturė́t Bgt. Dėl šito vaiko sarmatą apturė́jau Dkš. O paskiau gavo išgąstį didilį, apturė́jo Žg. Jau kokį stroką apturė́jau tais laikais! Mrk. Už baro užėjo, džiaugsmą apturėjo, kad pėdelį prie pėdelio rugelių padėjo (d.) Kp. Tokius sopulius apturė́j[o], Dieve, Dieve! Drsk. Kad … patiestų medines blankas, tada laimingai pereitų [karalaitė] ir jokios nelaimės neapturėtų BsPIII32(Šk). Jeigu nagai žydi – laimę apturėsi LTR(Jrb). Jei sapnuoji sunkią (nėščią) moterį – ščėstį apturėsi LTR(Slk). O Sakramentas altoriaus kam dera?.. Idant apturė́tume visokią tobulumą DK97-98. Garbą apturėti Q647. Pašlovinti yra mielaširdingi, nesa anys mielaširdystę apturės VlnE180. Kuriuo būdu jos dalią apturėsim PK206. Pahonys, kurie neieškojo teisybės, apturėjo teisybę Ch1PvR9,30. Togidėl apturėsit sunkesnį sūdą BtMt23,14.
^ Nesidžiauk iš svetimos nelaimės: ją pati apturėsi NžR.
4. atsivesti, susilaukti: Margoji tik ką veršį, gražų buliuką, apturė́jo Alvt.
| refl. intr., tr. M, Žgn, Ar, Btg, Skr, Nmj, Alk, Jnš: Kai apsitùri karvė, daug pieno duoda Zp. Ar jūsų karvutė dar neapsiturė́jo? Lkč. Jau apsiturė́jo karvė: veršis gulia Jd. Anksti apsiturė́jus [karvė] vasario pradžio[je], prasimilžus Grnk. [Karvė] tik apsiturė́jus, nėjo nė pamelžt Plv. Apsiturėjo karvė kūtė[je] pačiu bulvaraviu Dr. Apsi̇̀turi kiaulės gerai, bet paršiukai silpni Kbr. Jų kiaulė apsiturė́jo daug paršelių Tlž. Avis [laumės] nukerpa tik su ėraičiu, apsiturėjusias Lnk. Apsiturėjusi buvo mūso kumelė, dėlto ir nevažiavom į turgų Plng. Mūs katė apsiturė́[jo] i prašo tave į kūmus LKT208(Brt). Ožka apsiturėjo dum ožaičium S.Dauk.
ǁ pagimdyti: Vėlienė šįryt apsiturė́jo – tura sūnų Kv. Merga apsiturė́jo Mrj.
5. LVI132, Prng apstabdyti, sulaikyti kokį nors veiksmą, procesą: Apturė́jo tada jam kraują, i dabar gyvena Klt. Ana (dantistė) apturė́jo man sopčių Švnč. Šit, jeigu apturė́si, tai apturė́si šitą ligą Krd. Tvartai užsiplėvojo, bet ugnį apturėjo ir kitos trobos nebeužsiėmė Antš. Ponas Dievulis susmylėj[o], drabnos bitelės pasgailėj[o], šiaurų vėjelį apturėj[o], kad neaptraukytų jai sparnelių LMD(Eiš).
| Kad tik šitą akį apturėčiau, kad nebepabaigtų gest, nebebėdočiau Pnm.
| refl. Lp: Sūnus liepia apsturė́t, nesbart, o marti neklauso Lel. Gal apsturė̃s, nebepirks, ir atpigs prekės Dglš. Lijo lijo ir apsiturė́j[o] Rod.
ǁ sulaikyti vietoje, versti apsibūti: Tik brolio operacija apturėjo mane vietoje (neišvažiavau) rš. Apturė́jo mumis tris mėnesius kazarmose Dr.
| Mum ir mišias apturėjo (nenuėjome į jas) Ad.
| refl. tr., intr.: Žinau, kad jis (ūdras) neapsiturė̃s Kp. Kad jis apsiturė́t[ų], pasilikt[ų] an daikto; ale kad jau jis lėks Lp. Norėjau apsiturė́ti seną šeimyną, bet nebesutikom su tokia alga Db.
ǁ priimti, paimti: Kad neapturė̃s [ligonio], tai parsiveši namo Dv.
6. aptarnauti, prižiūrėti, išlaikyti; apeiti, aptvarkyti: Api̇̀turi gerai vaikus Rš. Da kad šite apturė́t, kap lig šiol mane, būt gerai Dglš. Da ana api̇̀turi šitokią gaspadorystę Klt. Kurkinai apturė́t bloga, žąses geriau Dglš.
| prk.: Dar tas kluonas apturė́j[o] visą kiemą Azr.
| refl. tr.: Man sunku namas apsturė́t Dglš. Karves da dvi apsi̇̀turiu Dkšt.
7. refl. LKKXIV213(Zt) būti nebenaujam, kiek užsilaikiusiam: Jau jo apsiturėjęs kirvis – ir tai sugurino! Lp. Kap tik užvysta kur apsiturė́jusį kiaušinį (daug kartų muštą, bet nepramuštą), tai ir kiša pusiazlotį Grv.
| prk.: Šakaliai (sudžiūvėliai), apsiturė́ję apsibuvę, o nemirštam Drsk.
8. KŽ padaryti, pagaminti, suformuoti: Ne iš kožnos šlynos galima apturėti geras plytas A1884,167. Plytos gerai išdegusios, apturimos iš vidurinių pečiaus guolių A1884,174.
| refl.: Apatiniuose pečiaus guoliuose apsituri perdegta vopna, o viršutiniuose neperdeginta A1884,352.
9. psn. palaikyti ką nors, pasilikti: O jei žinoma buvo jautį pirmai dūrusį bei jo ponas jo nesuvokė, tada jis tur užmokėti jautį jaučiu ir maitą palaikyti, apturėti BB2Moz21,36.
10. laikyti kuo: Šitie visi Dievo atsižada ir pristoja velniop ir už viešpatį sau àpturi DK77.
11. junginyje su daiktavardžiu reiškia veiksmo vykdymą pagal to daiktavardžio reikšmę: Atsikėliau, … nusiprausiau burną, apturėjau gerą pusrytį su visokiom priprovom BsPII104(Šl).
atiturė́ti, ati̇̀turi, -ė́jo
1. tr. atlaikyti: [Kunigas] atàturi mišią i išeina Dglš.
| Ir zekvijas ataturė́jau, ir paminklą pastačiau Rk.
2. refl. Sut, DŽ, FrnW, Ktk, Lnk atsilaikyti, pasipriešinti: Vokiečiam atsiturė́davo, ir gan Brž. Daug krito lietuvių, gyniodamys ją kantriai kantresniai, bet ir teip neatsiturėjo S.Dauk. Menka bobutelės eisena: neatsitura su vėju Šts. Prieš vėją žmogus atsituri TS1900,2-3. Ir nebebuvo visoje gamtoje galybės, kuri jiemdviem atsiturėtų Vaižg. Prieš mane (mirtį) niekas negali atsiturė́t BM185(Pš). Ji negalėjo atsiturė́t prieš piktąją brolienę Svn. Reik rašyti jiems, idant atsiturėtų nuog išsibjaurinimo balvonų BtApD15,20.
×daturė́ti, dàturi, -ė́jo (hibr.) KŽ; L
1. intr., tr. Rtr, Gr, Sml, Žž, Krd, Ds, Slk, Grv, Eiš, Žrm, Pls išlaikyti, ištverti: Nedàturiu, kap gelia kojas Pv. Daturė̃s mat šitokį sopulį gyvas žmogus! Skrb. Vaikeliai, negaliu daturė́t Vrn. Šalta, nedaturė́siu kojom Klt. Nedàturiu pečiais, kap šalta Vrnv. Toks karštis – nebedaturė́siu Slm. Smarvė [trąšų], neseka daturė́t, lenda gerklėn Dg. Ana mergytė kantra, kaip jos nervos daturė́jo Žl. Kad draugėj būtum (kartu gyventum), tai nedaturė́tum Dglš. Nedaturėsi pinigais [duokles mokėdamas] Strn. Nedaturė́jau mašinoj karščiu Klt. Ana skausmais nedaturi ir rėkia labai Aln. Tokia sausatė, ir ratai nebedàturi, šinos nulaksto Pbs. Koks plėšimas, koks lupimas, negal daturė́ti (d.) Čb.
| refl. Rtr: Regi, ką nedasturė̃s, tai per duris – ir pabėgo Dv.
2. intr. susitvardyti, susivaldyti: Be vyrų negalėjo jos daturė́t Drsk. Nedaturėjau juokais ir prunkštelėjau Kpč. Teip užejo miegas, kad vedvi nedàturav Als.
^ Nedàturi kap šuva nestaugęs Krok.
3. tr. išlaikyti, ištesėti: Daturiu žodį Sut.
4. tr. BM46(An) išlaikyti svorį.
įturė́ti, į̇̃turi (intùri Vlk), -ė́jo tr. Dv
1. nulaikyti, sulaikyti, suvaldyti: Arklys riebus, negalėjo invažiuot, inturė́t negalėjo Lz. Kap inkanda [gylys], neinturė́si [arklio] – bėga Pls. Pradeda gyliuot, tada neinturė́si Žrm. Reikia anžobt arklį, bo tai neanturė́si, svies tavę ir palėks Nmč. Išvažiuoja, net strokas: arklio tokis vyras negali inturė́t Mrp. Žalioj girelėj, lygioj lankelėj, tai šokinėjo šyvas žirgelis, neinturė́jo jaunas bernelis (d.) Kls.
| refl.: Kad itas durnius insiturė́t, tai būt spakaina kieme Arm.
ǁ neleisti ką daryti: Jau tu vėl lėksi kur, tavę negali̇̀ inturė́t Vrn.
2. įganyti, įšerti: Kad tik neinganyk, neinturė́k gerai… (įganyta karvė mažai pieno duoda) Arm.
3. išlaikyti, išmitinti: Kap kas turėjo arklius ir šitoki [mažažemiai], ale anys in savo žemės negalėjo inturė́t Aps.
4. refl. išsilaikyti, neišnykti: Kartais sniegas lig Pravadų įsitùri Rgv.
5. iškentėti, ištverti: Dvejus metus tai inturė́jau Arm.
išturė́ti, i̇̀šturi (ištùri NdŽ), -ė́jo LVI821; Amb
1. tr. L, Žž, Mžš pajėgti, laikyti, kad nepabėgtų, neištrūktų, išlaikyti: In virveliūtės veda telyčią, nei̇̀šturi Klt. Ir išturė́k, kai ir taũ patį arklys vedžioja Trgn. Išturė́si tu arklį [pasibaidžiusį]! Dglš. Ale tai žvėris tas arklys, negali išturė́t Sdk. Šoks ir lekia [kumelys], nė išturė́t neišturė́si Rm. Sučiumpi už žiaunų – tai tik i̇̀šturi Pnm. Kas gi an gyvulius [leis vaiką], kurgi te jis išturė̃s! Kp.
ǁ neleisti ką daryti: Tegu sau eina, kur nori, neišturė́siu aš jos Klt.
ǁ nulaikyti, nuvaldyti: Vienais pavalkais negalia išturė́t vežimo Ob.
| refl. prk.: [Atmintis] stipra arba trumpa pagal to, kaip ilgumo išsitùri galvoj nuotuokiai BM38(An).
ǁ išnešioti, išlaikyti auginant: Mergiotė smagi (vikri), aš jos neišturė́siu Klt. Užūgeno manę motinelė, išturė́jo ant baltų minkštų kelelių Ad.
2. tr., intr. M, L, LL191, Rtr, KŽ, DŽ1, Yl, Trk, Lc, Klk, Srv, Ps, Sml, Trgn, Aps, Eiš ištverti, iškentėti, pakęsti: Ižturiu, ižkenčiu SD1204. Valią kas i̇̀štura, tas brangus žmogus J. Ėda rėmuo, negaliu išturė́t Jnš. Kai man pjaustė ranką, tai tik tik nerėkęs išturė́jau Ut. Koja taip sopa, kad neišturė́siu Jon. Tep diegia, kad ir išturėt negaliu Knv. Sopuliu nei̇̀šturiu – nor rėk! Pv. Kab inkąs, tai neišturė̃s žmogus ir pamirs Šlčn. Išturė́jau tokį rankos skausmą Ad. Suduotai dirgėle per gryną kūną, tai neišturė́tai Azr. Kur aš išturė́siu, man labai daug [metų skirta tarnauti] (ps.) LKT267(Brž). Nė vienos dienelės neišturė́čiau tavęs nematęs NdŽ. Prakirs eketį i skalbs, – kaip galėjo išturė́ti, aš nežinau Pkl. Kap tu ir i̇̀šturi per tokį karštį tep insirengęs Pv. Vienas medis daugiaus nekaip kitas gal išturėti šaltį S.Dauk. Gal darže par žiemą išturėti pri mūsų P. Avinėlis prašo: – Tu, sesut, nukirpk man vilną, tiek man šilta, ka nebegaliu išturė́t (ps.) Lnkv. Aš nebegaliu išturė́t – eina man apie langus tos žvakelės Kri. [Kiškiai] pajėgė išsilaikyti ir tenai, kur jų tėvai nebūtų ir metų išturėję Mš. Lietuviai kalnėnai ir žemaičiai didžiai išmintingai elgės tame daikte, jau lopišė[je] pratindamys vaikus savo ant vargų, šalčių ir alkio, idant paaugusys būtum visu išturiantys S.Dauk. Nepražus nė mūs darbas, tiktai pradėję išturėkime! V.Kudir. Aš par ašaras nei saulės nemačiau, rodės, kad neišturėsiu Sz. Didelį vargą vargsti, – pradėjo balsiai, – kaip išturėti gali tokiam pragare? LzP. Tu esi drąsus, tu esi išturįs D16. Erškėčiai kraują paleido, bliaukia ir varva nuo veido, kaip gyvai išturėt! A.Baran. Nelaisvę [šikšnosparniai] išturi gana ilgai ir apsipranta su žmonėmis Blv. Didė tai diena Viešpaties, o kas gali ją ižturėt DP8.
| prk.: Ji pasakis, ji neišturė̃s! Kls.
^ Žmogus valios neišturi, o nevalią reik išturėti Sln. Valios neišturė́damas gvaltu krimti į nevalią Plt. Raškažiaus neištura ant lenciūgo, o vargą ištura ir ant plaukelio Dr.
| refl. tr. Š, Rtr: Čiut ką išsiturė́jau Ad.
3. intr. susivaldyti, susitvardyti, susilaikyti: Aš nebegaliu juokais išturė́t Jnšk. Ievos, obelės kaip sužyda gražiai, širdis alpsta, nebgali̇̀ išturė́ti Akm. Paulius neišturėjęs suprunkštė. Ir nutilo staiga, sugavęs veriantį Kurmio žvilgsnį V.Bub. Mariutė tai girdėdama neišturėjo: pradėjo verkti, šoko prie tėvų, pradėjo atsiprašinėti ir žadėjo pasitaisyti M.Valanč. Buvo tame pokylė[je] ir tas gudravagis; neišturėjo jisai ir čia nevogęs BsPII148(Rz). Kad ans … praded grajyti, tad negal žmogus išturė́t netanciavojęs VoL462.
| Negali tiek kantrybės išturė́t su ja (nesibaręs) Gs.
| refl. DŽ, Lp: Neišsitùrim juoku, nesijuokę Š. Negali juoku išsiturė́t, kap anas pasakoja Dglš. Aš neišsituriù iš juoko, o ana nieko nesupranta Skdt. Nebegalėjau nuo verkimo išsiturė́t ir pradėjau verkt Jnšk. Negalė[ja]u išsiturė́t – verkiau i verkiau Dglš. Liepia neverkt, ale kur tu išsiturė́si! Pnm. Dabar jau giedosiu, nebegaliu išsiturėt LTR(Ds). Kad krežena kosulys, n’išsi̇̀turiu, turiu kosėti KŽ.
4. tr. Pn išlaikyti, iššerti, išmitinti: Gerai išturė́t gyvulį – reikia turėt geros ganiavos Pst. Neturėjo išturė́t [gyvulių] kuom Pb. Kap be dobilų išturė́t gyvulius? Nmč. Karvelę vieną i̇̀šturim Aps. Da karvę i̇̀šturim in tiek lauko Arm. Ištùri išturė́damas [karvę], kad nori! Dglš. Telyčią paržiem išturė́siu i parduosiu Klt. Niekas nekaltas, kad neišturė́jo jis tos karvės Sb. Kap buvom gaspadoriai, tai ne vieną arklį i̇̀šturi. Dar̃ vienos karvės nei̇̀šturi Asv. Dvi savaites išturė́jom ir vedėm parduot [nesveiką arklį], ale savo piningus atgavom Škn. Liuob išturės kruopininką keletą metų Šts. Tėvai be žemės buvo, kaipgi vaikus išturė̃s! Ppl.
| refl. tr.: Kad aš karvę išsiturė́čia, turi duot [šieno] Str. Gali da Onelė karvę išsiturė́t Dglš.
5. tr. KŽ, DŽ1 kurį laiką išlaikyti (negrąžinant, nesunaudojant, nesugendant ir pan.): Jis ilgai skolą išturė́jo (neatidavė) Ėr. Visą mėnesį draugas išturė́jo pasiskolijęs knygą Š. Žiemą sunku obuoliai išturė́t Dglš. Išturė́ta pernykštis kumpis Klt. Išturė́ta baltoj butelėj auksas Imb. Egliūtę lig Grabnyčiom i̇̀šturiu Klt.
| refl. tr.: Išsiturė́[jo] naudos vainoj Dglš.
ǁ intr. kurį laiką išbūti (nesugendant): Ar išturė̃s tiek ilgai obuoliai? Nmn.
6. tr. išlaikyti svorį, spaudimą: Neišturėsiu, vaikeli, dešinė ranka nestipra Ob. Ledas jau vaikus i̇̀šturi – nebeplonas Ktk. Tiltas visai juda ir tikrai neišturės traukinio sunkumo! J.Balč. Ledas kitur galėdamas išturė́t žmogaus sunkumą čia nedaturė́jo ir lūžo BM46(An).
| Volė iš aliksnio, iš juodalksnio, tai brinksta, tai alų i̇̀šturi Krč.
^ Jaučias kuprotas, sveikatos bagotas, kiek jis išturės, šimtas arklių neišturės (tiltas) Pnd.
7. tr., intr. Sut išlaikyti ką nors kurį laiką kokioje būklėje: Keturias dienas išturė́jo nevalgiusius Klt. Regis daiktas nepakenčiamas ižturė́t pirštą ugnyje per ketvirtį adynėlės DP527.
ǁ refl. išsilaikyti kur nors, ant ko nors: Kad tik šitos slyvos išsiturėtų (nenukristų) Mrp. Sprausmė priglausta teip stipriai įkimba, jog gyva išsitura S.Dauk. Sunku buvo išsiturėti prie žemės [dėl audros] rš.
8. intr. ppr. impers. Mlt išbūti (nepakitus): Išturė́jo kelias dienas neliję Drsk. Išturė́jo lig pavakari, nelijo Ker.
| refl.: Vakar lietus išsiturė́j[o], nelijo nor vieną dienelę Drsk. Dvi dienas išsiturė́jo pagada, ir vėl lis Vlk.
9. tr. išlaikyti (egzaminus), baigti (kursus): Du egzaminu išturė́jo, o trečio ne Dbč. Kas neišturė̃s egzaminų, tą atstato Zt. Kursus išturė́[ja]u Dsn.
10. tr. baigti gimdyti: Kiek turėjo, išturė́jo – nebibūs jau vaikų Krš. Išturė́jo visus, nebibūs anims vaikų Šv.
ǁ pagimdyti: Aštuonius vaikus išturė́jau, tai gana buvo vargo Ml.
11. tr. atvesti (jauniklius): Pirmšokė[je] gavėnio[je] išturėjo kiaulės, o nujau ir nebvaikuojas Šts.
ǁ sugebėti atvesti: Kai karvė noria turėt veršį, bet nei̇̀šturia, negalia, turia jai kiti pagelbėt Jrb.
| refl.: Jauniklė buvo, ant to pirmo veršio neišsiturėjo, išsimetė Pš.
12. tr. ištesėti (žodį, pažadą): Ale yra dar parapijų, kuriose katalikai neišturėjo savo prižadėjimo M.Valanč. Pasaka baigės ir pasibaigė, o senis išturė́jo žodį ir nepartraukė BM146(Šd).
^ Ne tas šventas, kas pradės, bet tas, kas ligi galo išturė̃s Ds.
13. tr. išlaikyti nuosavybėje: Jis neišturės tos žemės (praleis) Rm.
| refl. tr.: Mažu nor Alinką išsiturė́sim Lp.
14. intr. išgalėti turėti:
^ Gyvenk, kaip išgali, valgyk, kaip išturi KrvP(Jrb).
15. tr. įveikti, nugalėti, pasipriešinti: Karalius nepergalėtas, kurio galybės nei nuodėmė, nei mirimas … įveikt arba išturė́t negali DP3.
| refl. NdŽ.
nuturė́ti, nùturi (nutùri NdŽ, FrnW), -ė́jo tr.
1. S.Dauk, M, L, Rtr, NdŽ gebėti nulaikyti, išlaikyti: Ė, tu jau kvotų (puodšakės) rankosu nenùturi, katilelio pati atsitraukt negali Švnč. Nu dabar žemės skaldytojas padirbk iš akmeno tokią skrynę, kad nuturėtų šimtą birkavų sunkumą BsMtII144(Tlž).
| prk.: Jau pusė metų, kaip dantų nenūturu – gela geltinos be meilės Šts.
^ Bepigu su replėm karštą geležį nuturėti, bet pamėgink rankom ją palytėti KrvP(Ps, Ds, Al).
| refl. NdŽ.
ǁ Sml nuvaldyti, nulaikyti: Ot vaikas! Jau galvukę nùturi pusantro mėnasio Pv. Jis nenuturi rankos, dreba (neparašo) Db. Būdavo, šlajai turia vežimą, o dabar tik apatine pakeltine, pasunkiau nuturėt vežimas Krns.
ǁ nulaikyti, kad nesujudėtų, sugebėti turėti: Kad vaikas koją sukrutino, tai jis šėrė močiai, kad nenuturė́jo Slm.
ǁ sučiupti, pagauti: Nuturė́jo žvynę: tokia didelė, žila jau Pnm.
| Smulki [žvirbliniai] šrateliai nenūtura lapės, reik stambių: zuikinių ar vilkinių Šts.
2. Sut, NdŽ, Skr sutramdyti, suvaldyti, sutvarkyti: Aš vos ne vos nuturė́jau arklius J. Regis, ramus arklys, ale bobos niekaip nenutùri Sv. Kad pasbaidė arklys, – niekaip negaliu nuturė́t, – neša kaip padūkęs Sdk. Vienas paprastas žmogus veda, nenutùri LKT303(And). Piemenys nenùturi kiaulių ganykloje DŽ1. Viskas gal eiti ant niekų, jei dabar nepasiseks jį (eržilą) nuturė́t MitI378(Šl). Šyvas žirgelis nenustovėjo, jaunas bernelis nenuturėjo LTR(Mrk). Didiejie kraiteliai nepavežami, bėriejie žirgeliai nenutùrimi JV72. Nenuturiu žirgelio, neišimsiu žiedelio LTR(Auk).
| prk.: Vienog vokyčiai, negalėdamys niekaip latuvėžų nuturėti, liepė jiems visados siekti S.Dauk. Auklėjimas išmoko vaikus nuturė́ti NdŽ. Niekur liežuvio nenuturė̃s Aln. Mano žirgelis nesustabdomas, mano širdelė nenuturima, nesutremdžiama TDrIV16(Eiš).
^ Sesers skrynia nepakeliama, brolio žirgas nenuturiamas, tėvo juosta nesusijuosama (žemė, vanduo, sija) J.Jabl. Sesės kasos nesupinamos, brolio žirgas nenutùriamas (ugnis ir dūmai) JT383.
3. refl. Knv išsilaikyti kokioje padėtyje, nenugriūti, nenukristi, nusilaikyti: Teip pasigėrė, kad nė ant kojų nebenusi̇̀turi Grž. Stačiam važiuojant vežime, kratant sunku nusiturė́ti NdŽ. Apibarstyk jį (bičių peną) su skiedrelėmis arba su šiaudais, į piršto ilgumą supjaustytais, kad bitės ant jų pastotų bei nusiturėtų, kad nenuskęstų S.Dauk.
| Pripylė bliūdą kap nustùri (kaupiną) Lp. Nenusitùri pienas, nešant per pilną stiklinę NdŽ.
4. N, Sut suvaldyti, sulaikyti: Nuturėt (orig. nuterėt) SD387. Ašarų negalėjo nuoturėti I. Saugokias apsirijimo, o visokius kūno palinkimus veikesniai nuturėsi M.Valanč.
nenuturėtinai
| refl. Sut, I, Š, KŽ, Zt: Nenusiturįs, nenuvaldytas SD275. Vaikas nenusi̇̀turi, nuolat juda, kruta NdŽ. Ponai nebnusitura iš raškažiaus Skd. Nenusi̇̀turi niekap berniukas nevejojęs vištų Dglš. Nusturė́k ben valandėlę nedūkęs Ds. Eina, ieško, nenusi̇̀turi, kai uodegon inkirptas Sdk. Ko tu vis dūksti kaip kumelys, nenusi̇̀turi?! Ds. Nenusitùri savo kailyje DŽ. Jis taip nori miego, jog nusiturėt negalia LMD(Žg). Tas negali juoku nusturė́t Dglš. Negaliam juoku nusturė́t Žb. Blaivas, nusiturįs žmogus visur pritiko Vaižg. Nusiturįs kalboj SD286, N. Meilė yra jautri, nelinkstanti ant paikių daiktų, nusiturianti, gryna M.Valanč. [Kristus] regėdams jų (žydų) nečėstį nenusituri nuo verksmo SE180.
nusiturėtinai Valgyk tada nusiturėtinai Jzm. Storotis, idant vaikai išmoktų tuojaus nuog jaunų dienų gyventi nusiturėtinai brš.
5. išlaikyti, neprarasti: Nei medžio begal nuturėti krūmūse – tokie dabar laikai, viską išvaga Dr. Niekaip anas pinigo nenutùri, jam kad tuoj išleist Sld.
| prk.: Kaip galėtum žmones nuturėti naujame tikėjime M.Valanč.
| refl.: Vos su numais benusiturėjo, o kitą ką teismas atėmė iš ano Gršl.
ǁ intr. išsilaikyti, nesugesti: Bulvės tik rieklėse benuturėjo – tokie speigai buvo Šts.
6. sustabdyti, sulaikyti: Rožę nùturia, apikalba Brž.
ǁ kurį laiką neatiduoti, sulaikyti: Man ka peikė, ka negeras [gaspadorius], ka algą nùturia Všk.
^ Gaspadoriui rūpi nuturėti, bet nepridėti KrvP(Jnš).
7. praleisti, atlikti: Pietus nuturė́jom visai neblogus Grž. Nuturė́jom krikštynas Grž. Kol išbudėjo, kol pakavojo, kol pagrabą nuturėjo… Sln.
8. Sut prk. išgyventi, iškęsti, pakelti: Kiek jis (gaspadorius) vargo, vaikeliai, nuturė́jo, kiek jis muštas buvo nuog pono! BM25(Č). Dėl smurto teikė tame Viešpatis Dievas silpnumui bernelio, kuris greičiaus tokios žaizdos nuturėt ir iškęst negalėtų DP54.
◊ ši̇̀rdį nuturė́ti susivaldyti: Nepasikarsi ant šakos, reik visims širdį nuturėti Šts.
paturė́ti, pàturi, -ė́jo
1. tr., intr. Q241, SD1110, SD266, Sut, N, M, Rtr, NdŽ, DŽ1, Žl, Šr, Ob, Vlk, Dbč, LKKII227(Lz), Als palaikyti nusitvėrus, įsitvėrus ką nors rankoje: Siūlai reikia vyt, reiks paturė́t [sruogą] Klt. Paturė́k abiem rankom [sūrmaišį] Aln. Paturė́k vadeles, kol įkelsiu maišą į ratus Svn. Paturė́k man pundelį, pakol į vežimą įsirangysiu Grl. Patùry lazdą! LKKI183(Plš). Paturýte, vyrai! Ign. Dangčiui aš lotas nutašydavau ir užnešdavau dengėjui, paturė́davau, kol pririša Kp. Šąla kojos [piemenims], pàturim rankon, atsišildinėjam Drsk. Visa meta, ką paturė̃s, ir meta [vaikas] žemėn Mrc. Patùry duris, kol aš ineisiu Tvr. Paturėk virvę už galo, pakol aš šitą galą surišiu Žž. Dabar aš tai maišiuko paturė́t rankoj negaliu Lb. Teip prašo šautuvo paturė́t, net dreba [vaikas] Lel. Jei kas bijosi nebaštiko, reikia duot jam paturėt už nebaštiko kojos didžiulio piršto LMD(Kb).
| prk.: Negaliu dirbt, jau jėgos nepàturiu Mrc.
paturė́tinai
| refl. tr. NdŽ: Tėvelis pusę [žiupsnio tabokos] pasituri nuleistoje ant kelio rankoje Vaižg.
2. tr. DŽ, Mrk, Arm, Btrm, Dv, Mlk suėmus tvirtai palaikyti, kad nepabėgtų, neištrūktų, nesujudėtų: Prisivedžiau kumelį in tvorą, paturė́jo tėvas, i užlipiau Klt. Mergele mano, jaunoji mano, te, paturėk žirgelį, aš pasieksiu žiedelį KrvD40. Mergele mano, jaunoji mano, te, patury žirgelį, paieškosiu žiedelio (d.) Tvr. Še, paturėka bėrą žirgelį – aš plauksiu vainikėlio LTR(Brž). Tu paturėk, aš jam (katinui) tinginį išvarysiu LTR(Ds). Vaikai tėvą paturėjo, močia jam gerai inlėjo vis už arielkelę LTR(Slk). Anas až dvie[jų] kojūčių paturė́[jo], i išguldė paršelį Klt.
3. tr. DŽ1 prižiūrint kurį laiką palaikyti, paauginti: Peržiem ir per vasarą paturė́jom karvutę ir pardavėm Btrm. In kovo mėnasį paturė́[ja]u karvę Drsk. Tris metus paturė́jom ir pardavėm karvę Lb. Jau zara metro ilgio paršelis, gražiai ryja, paturė́siu da Klt.
| Jei lašiniam kiaules pàturi, tai miltais penėdavo Ad. Tai da paturė̃s bernioką kaime [bobutė]? Lel. Imkit vaikus pas save paturė́t Drsk.
| refl.: Pasiturė́jo prieg motinai Upn.
4. tr. palaikyti sau ar kokiam tikslui, pasilikti: Mama, tuos pinigus dabar paturė́k, kad aš nepragerčia Mžš. Anas tau paturė̃s kap lapė žąsį (iron.) Švnč.
| prk.: Vyriškas juo patura savė[je] sekretą (paslaptį) Plng.
| refl. tr.: Neseka pasiturė́t, tuoj nuskina [uogas] Mrp. Seniau ir mes pasiturė́jom aliejaus Vlkv. Kai sėmenis parduoda, tai duoda mum ben kiek pasiturė́t auksinių pinigų Alz.
5. tr. NdŽ palaikyti kur nors kurį laiką: Paturėsiu laškoj aš jį (vaiką), pastaisis Klt. Atamenu, do pats nubielijau šitą šešką, do paturė́jau an ugnies, pakepinau Dgč. Apsmukinau ruginių miltų, paturė́jau apdengtus pusdienį, kad apsaltų, tada buvo gardi raugienė Tvr. Pàturi pardien [prislėgtą] – in vakaro sūris Krd. O tą [pasigadinusį] pieną paturėti pusę adynos ir duok karvei pačiai sugerti LMD. Reikia šitas [v]anduo triskart atsigert ir burnoj paturė́t Vdš.
| Ar čia naujas namas ar senas? – Seną pirkom, jau paturė́tą Str.
^ Geriau vandenio insigėrus burnoj paturėt, negu apie juos kalbėt Vrn.
| refl. tr.: Aš ant kelių pasturė́siu Sl.
ǁ Dv, Dsn palaikyti uždarius, pririšus ir pan.: Kamgi reikėjo šaudyt, reikėjo paturė́t, pagąsdyt i paleist Upt. Paturė́jo lik vakarui, paleidė, pagailėjo Ker. Čia jau paėmė Nemenčinėn, vieną nedėlią paturė́jo [ligoninėj] ir atvežė atgalion Grv. An oro paturė́k gyvulį – uodai, musės puola Klt.
| Paturė́[jo] prie darbui Dglš.
6. būti kieno pusėje, paremti, palaikyti, užtarti: Turim vienas kitą paturėt ir išsižadų nedaryt Mrp. Dabar, matai, valdžia pàturi, pinigų duoda Klt. Jis man geras buvo, vis, būdavo, pàturi už mane Alv. Tai jie da mane patùri Krm. Turiu sūnų inspektorių, tai anas mane pàturi Dglš. Žydas žydą pàturia Pc. Stasiukas jau dvi klesas baigė: pažįstamas derektorius, vis mat patùria Vb. Kilus riaušėms, žinoma, [A. Tatarė] paturėjo sukilėlių pusę LTII229. Labai sunku paturėti teoriją apie jų (pasakų) pradžią Indijoje LTII478(Bs).
| prk.: Besveikačiai esam: tik vien vaistai pàturi Ad.
| refl.: [Žmonės] nieko notboja, idant tiektai … vyresnybės ir pavogos to pasaulio paturėtis DP485.
ǁ tr. Upt duoti pajamų, kiek paremti: Mane vištelės gerai paturė́jo Str. Dabar malkos žmones kiek ir paturi Ėr.
7. refl. SD17,140,433, SPII178, Sut, N, K, Rtr, BŽ122, NdŽ, KŽ, TP1881,44, Vlkv, Gg, Kvr, Tl, Trk būti prasigyvenusiam, gyventi turtingai, gerai verstis: Gerai stov, pasitur R338, MŽ452. Svietas verčiasi su linais ir gerai pasituri M.Katk. Tos mokyklos gyvavimu ir laikymu turi būtinai rūpintis kita miesto gyventojų dalis, kuri nors tiek daugiau pasituri medžiagiškai Pt. Tenai žmonės kur kas stipriau pasituri rš. Iš senovės ūkininkas jau būs pasitùrįs Als. Tėvalis muno buvo pasitùrįs, ans liuob nusisamdys Jdr. Pasiturintỹs žmogus Vlkv. Sodoj gan seniai gyveno pasiturįs ūkininkas vardu Petras M.Valanč. Tat pasiturinčių ir gerų tėvų duktė J.Bil. Jūs par savo bitis pasiturinčiais žmonimis pastosiat S.Dauk. Daugybė pasiturinčiųjų ėmė siuntinėti savo vaikus į mokslus A1884,71.
pasitùrimai adv.: Jis gyvena pasitùrimai BŽ117.
pasitùrinčiai pasiturinčiai̇̃ Ig: Teip priš kulkozą gyvenov vedu didliai pasitùrinčiai Vvr.
8. tr. Ls, Klt palaikyti ką kuo: Ans greit nepàtura ant pikto, kad iš ano pasijuoki ką Dr. Jis mane už poną paturė́jo Jnš. Visus tris paturė́jo per vaikus Dg. Motinyte mano mieloji, kamgi šį rytelį už viešnelę manę paturėjai (rd.) Krs. Reik pasiskubintie, kad nesulaukę manęs už melagį nepaturėtų Sz. Broliai laumę raganą paturėjo ažu seserį ir vaišino kuo geriausiai BsPII229(Jž). To dar nepaturėdamas už melagystę, liepė prypuolius tolesniai apsakinėti IM1863,23. Aš jąją paturė́jau už gerą J. Ak, žinojau žinojau, bet niekam nesakiau, vis už gerą paturėjau, širdelėj dūmojau KlpD109.
9. tr. KII3,349, Rtr, L, DŽ, NdŽ, Tlž, Skr, Grl, Lp, Azr, Prng, Grž atvesti jauniklių, apsivaikuoti: Kumelė turėjo, paturė́jo K. Ėrukus paturė́jo avikė Grd. Kai paturėjo [avis], tai ir nukirpau Nj. Karvė gera, tik, kol paturi, kožnąkart prisirūpinu Sml. Ar jūsų palšmargė jau paturė́jo? Skdv. Kiaulė paturė́jo dvyleka Mžš. Ta juodoji [katytė] i paturė́jo mėleną Slnt. Katė paturė́jo rainus tokius kačiukus Trg. Rado ant dirvono kiškiuką, ką tik paturė́tą Sml.
| refl. Klvr, Rmš: Kožna karvė pasi̇̀turi po vieną arba po du veršiu StngŽ75. Neseniai pasiturė́jo kačiukus, parsinešė Bsg.
ǁ pagimdyti: O tų vaikų kap paturė́[jo], tai paturė́[jo]! Rud. Ir vaiką paturė́jau, ir ejau, ir sveika buvau Dg. Turėjo vaiką, paturė́jo ir išejo Pj. Merga nuo pono vaiką paturė́jo Vad. Ūkininko merga paturė́jo mažą Prk.
| refl.: Mūsų kaimynė pasiturėjo – pagimdė Prk. Pas gimines ji ir pasiturėjo I.Simon.
10. tr. pasiskirti sau, pasisavinti: Ans paturė́jo mano pelną, t. y. apnausojo J. Ką tenai išarė, tą vis sau paturėjo S.Dauk. Viską paturė́jo, viską pasiėmė Žeml. Velnias atidavė žmogui apačias arba gumbus, o sau laiškus, tai yra lapus, paturėjo LTR. Piningai eremitiniai susideda iš 10 % paturimųjų nuo darbininkų algos A1884,384. Vyskupas už visus savo vargus, tame reikale pakeltus, 500 auksinų sau paturėjo M.Valanč. Kaip paturė́jo [kolūkis] klaimą, tai ir nėr Nmč.
| refl. tr.: Už varžytynes vis penkiolika litų miškinykai pasituri, nebeatiduoda Pšl.
11. refl. susilaikyti nuo ko, neskubėti: Močia, pasturė́k, čia visas bernagalis (neįveiksi jo) Sug. Kai ką parduodi, tai reik pasiturė́t, pigiai neparduot Jnšk. Aš ir teip ilgai pasturė́jau – nepardaviau Trgn.
| Mes dar pasturė́sim, nesiskirstysim Azr.
12. refl. intr., tr. bandyti priešintis, pasipriešinti, nepasiduoti: Jis pasiturė́t negalėdavo, menkesnis buvo Brž. Jūs, vyrai, ant skodo pasiturė́kit dėl tų mokesčių, nenusileiskit Jnšk. Jis retai kada kokį žodelį jai priešais pasiturėdavęs LTR(Sln).
13. tr. pabūti kokiuose santykiuose, palaikyti: Nepatura gaspadorius šeimynos, bėga laukan visi Šts. Vaikio gaspadinė nepaturėjo, bet ir mergę vis liuob išries – toki buvo nedora Šts. Geisdamas už žmoną paturėti, Daumantui nebįdavė S.Dauk. Tu paturė́jai, dabar man duok, man reik pagyvent su tavo vyru (juok.) Kvr.
| refl.: Jis kompanijoj pasiturimas žmogus Št.
14. tr. pasiklausyti: Paturė́k gerai, ką aš pasakysiu J.
15. intr. palaikyti, užtęsti (ppr. apie gamtos reiškinius): Gerai, kad patùri, kad nenuleidžia [sniego] Jnšk. Paturės kiek i atleis šaltis Klt.
16. tr. junginyje su daiktavardžiu žymi veiksmo atlikimą pagal to daiktavardžio reikšmę: Sedo[je] paturė́jau tus pietus i toliau dyžiau Pkl. Ar noriat tris valandas baimės paturė́ti? Rsn. Gatvėmis jodinėja raiti žvalgai ir paturi tvarką VŽ1905,174.
◊ akysè paturė́ti pasaugoti: Paturė́k tamsta tas vištas akysè, kol ateisiu KlK8,69(Jnš).
galvojè paturė́ti atsiminti: Visą ko pamiršti: gal ir pàturia galvõj tas daines kitas KlK14,90(Jnš).
parturė́ti, par̃turi, -ė́jo tr. kurį laiką laikyti: Visą kelią parturėjau rankosa stiklus Lp.
pérturėti
1. tr. NdŽ nusitvėrus, įsitvėrus ar kitaip išlaikyti: Priėmė [Nojus] į akrotą, o ji (gyvatė) su uodega savo užkišus tą skylę ir perturėjus, kol vanduo išdžiūvo SI67.
2. tr. kurį laiką prižiūrint išlaikyti: Vieną žiemą pérturėsi veršelį ir parduoj Lz. Jaunylę dukrą parturė́davo prie savęs Slč.
| refl. tr.: Tėvai pársiturėjo dukterį lig keturiasdešimt metų, neleidę už vyro Šts.
3. intr., tr. turėti ko nors daug, į valias: Kad turėčiau párturėčiau, pinigų aš jajai neduočiau nė skatiko J. Jie galybiškai visko turėtų ir pérturėtų Graž. Turėčia pérturėčia, o šilkiniu kvartuku puodo nekaisčia Prng.
4. tr. ilgiau už ką gyventi, prabūti: Jau ji mane parturės – jau aš jos neparturėsiu Db.
5. refl. persiimti, pasigalynėti: Eikiav pársiturėti Lnk.
6. tr. nugalėti: Pérturėjau ligą ir gyvenu, tęsiu kojas Drsk.
praturė́ti, pràturi (pratùri), -ė́jo
1. tr. paėmus į rankas kurį laiką palaikyti: Visą dieną praturė́jau rankosu jos ryšulius Švnč. Per visą naktelę vaikas mane praturė́jo apkabinęs Vrn.
2. tr. DŽ, NdŽ, Dglš, Švnč, Dv priversti išbūti kurį laiką: Vakar visą dieną praturėjo gyvulius tvarte Švn. Visą laiką pratùrim juos (gyvulius) tvarte Kli. Išveda miškan vaiką i pardien pràturi Klt.
3. tr. išlaikyti paėmus: Pasiskolino knygą ir praturė́jo kone metus DŽ1. Parsineš kirvį minutytei, i kelias dienas pratùri Ds. Ana praturė́jo mėnesį kišenėj receptą Vdš.
4. tr. Ds, Dsn, Pls, Lz maitinant, prižiūrint išlaikyti: Turi praturė́t karvę [per žiemą], kad galėtų pragyvent Pb. Trejus metus šitą karvę praturė́jau Aps. Duktė praturė̃s mane lig smerti LKKXI166(Zt). Tris nedėlias praturė́[ja]u vaiką Klt. Praturėjo anies vištelę dvejus metus, ir vis nededa kiaušinių LTR(Rš).
ǁ sugebėti neprarasti: Šiemet praturė́jom žemę Grv.
5. tr. ilgiau išlaikyti, nesuplyšti, tverti: Paregėsit, jei jis (krepšys) nepraturė̃s mūs Db.
^ Senas drabužis kartais ir naują pratùri DŽ. Mano tarbos praturė̃s jūsų aruodus Kls. Trilinkis ir keturialinkį praturi Švnč.
6. tr. NdŽ, Skr atsivesti jauniklį, apsivaikuoti: Nepraturė́jo karvė, negaliu niekur išeiti iš numų Šts. Nepraturėjo kumelė, užsikirtimas daros, ir dvesa Šts.
| Pràtur jauna višta, t. y. pirmą kiaušį padeda J.
| refl.: Tris dienas karvė neprasiturėjo: užsisprendė kur veršis Skdv.
ǁ atsivesti pirmąjį jauniklį: Pirmdėlė karvė praturė́jo veršį J.
7. intr. patirti nuostolių, nepasisekti: Kai aš nepratęs jom (karvėmis) mainykaut, tai ir praturė́[ja]u Švnč. Ačiū dėkui, ačiū dėkui, kad jums Dievas duotų neišduotų, kad jūs turėtumėt nepraturėtumėt, norėtumėt, o negalėtumėt LTsIV706.
priturė́ti, pri̇̀turi (pritùri), -ė́jo
1. tr. M, L, Rtr, NdŽ, LKKXIV205(Zt) prilaikyti rankomis, kad neiškristų, neištrūktų, nesujudėtų: Gali viena ranka priturė́t [pintinę] Kvr. Ėda kaip voverės, priturėdamos maistą pirmutiniom kojytėm Blv. Sūnus Simeono priturėjo galvą avinėlio brš.
2. tr. DŽ1 truputį prilaikyti, kad nenugriūtų: Priturė́jau, lazdžiūtę padaviau Klt. Lėk, tu per užsisukimą priturė́si, kad neišgriūtų vežimas Pc. Šita vežimo pusė daug didesnė, važiuodamas priturė́k, kad neapvirstum Dbk. Vienas da nepasėdi, reikia priturė́t Užp. Aš ją (ligonę) imsiu priturė́t až pečių Smal. Susistveria až pažasčių i eina, priturė́dami vienas kitą Klt.
| prk.: [Žvalgyba] atskrido priturė́t frontą Lz.
^ Senis arklys tai tik dišlių prituri, o jauniklis kojom mina Lp.
ǁ bažn. dalyvauti suteikiant Sutvirtinimo sakramentą: Priturėtojas sueina dvasiškon giminystėn su tais, kuriuos birmavojant priturė́jo A.Baran.
3. tr. Sut, I, M, L, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Alv pristabdyti kokį nors veiksmą, procesą, sulaikyti ką, prilaikyti: Priturė́k vežimą, kad ne teip lėktų nuo kalno Sml. Teip susitaisę iš lengvo, priturė́damys arklius atvažiuo[ja] pas rubežiaus BM331-332(Šv). Laikrodis skubina, reikia priturėt Ėr. Buvo priturė́ję namą statyt Klt. Kap kas atvažiuos, tai priturė́k, aš skaudžiai grįšiu Dv. Pakolei koks norint daiktas mane pritura, patolei negaliu liuosai tavėp lėkti M.Valanč. Kibio [lapų sultys] ramina vėžio žaizdų skausmus ir prituri tų žaizdų plėtimos rš.
| prk.: Supenėjau vaikui kiaušinį, kad nor kiek vidurėlius priturė́t Ds.
| refl. M, NdŽ, KŽ: Aš jau nupykau, bet pristurė́jau Grv.
4. tr. įgijus kurį laiką turėti, prilaikyti: Priturėjo jos pensiją Klt. Dabar gėrimų pri̇̀turi Ad. Kas jau priturė́jo [naminės], tiem po du metu [priteisė] Škn. Nepriturė́jo mano sūnelis mergelės dovanėlių nei dviejų dienelių Dbč.
| refl.: Sodžiuj visi beskatikiai gyvena, neprisituri prie pinigų Grž. Visam amžiuo neprisipirksi, neprisiturė́si, kaip jau išeina, taip Krš.
prisitùrinčiai adv.: Iš padidėjusios algos būtų galima kas metai pasidėti po du tūkstančiu ir kas metai vis daugiau, taip pat prisiturinčiai gyvenant kaip ir ligi šiolei Vaižg.
5. tr. sudrausti ką daryti: Priturė́k bobą, ana priskolys pinigų, o tau ataduot Lel. Priturė́k tu savo bernioką, ba aš neiškentus pati mušiu Skdt. Priturėsiu sesulę, kad neapkalbėtų tavę jaunosios KrvD81. Savūsius priturėti nuog plėšimo I.
| refl. Rtr, KŽ, Blv, Lp, Dgp: Prisiturėjo negėrusi visą amžių Plng. Jau reikia pristurė́t Dv. Prisiturėk nuog didelio noro mokslo, nes tas gaišina ir apgauna M.Valanč.
6. refl. ko nors laikytis, vartoti: Jei aš lietuvis, tai aš savo kalbo[je] prisituriu Lnkv. Apynius skintie laiko prisiturė́davo Dgp. Kiti vergiškai prisiturėdami senovės madų … vestuves pradeda laikyti nuo panedėlio TS1897,5.
7. refl. būti kokioje vietoje, laikytis trumpam: Ji čia prisituri, taisos nuo to vyro bėgt Ps. O Jonas pas jum prisi̇̀turi, a jis neturi kur gyvent? Ps.
8. tr. prilaikyti, prižiūrėti: Pirkioj tai jau sunku švara priturėt Prng.
| refl.: Ano labai prisitùria, nei te serga, nei ko Slm. Jis labai prisitùria, tai da šiaip teip gyvena Slm.
9. refl. atsilaikyti prieš ką nors: Ką tu prieš mane pristurėsi?! Lp. Prieš Bolesių nepri̇̀sturi Lp.
10. tr., intr. prk. palaikyti, paremti, užstoti: Gal tamysta jos papirktas, kad už ją vis pri̇̀turi Lp. Be „tautos susirinkimų“, priturėdavo karalių išminčių taryba rš. Vytenis svirstančio jau Lietuvos ūkio drąsybę priturėjo S.Dauk.
| Mūsų bobutė velnią pritùri labai Antš.
11. intr. DŽ1 daug patirti, išgyventi, prikentėti: Priturėjo Jonelis baimės Trs. Priturė́[ja]u vargo su vaikais LKT348(Švnč). Kiek aš bėdos dėl jo priturė́jau, kiek aš prikentėjau! Švnč.
| refl.: Daug anas mūkos pristurė́jo Ad.
12. tr. I areštuoti.
13. intr. NdŽ atvesti jauniklių, prigimdyti: Kiek gali tų vaikų pryturė́ti?! Vn.
◊ liežùvį (liežiùvį) priturė́ti [už dantų̃ Lel] neplepėti: Kai indės kas kitus dantis (išmuš), tai tada priturė̃s liežùvį Trgn. Priturė́k liežiùvį, i bus gerai Klt. Priturė́k nedaugutį sa[vo] liežùvį, ką paleidai valion kap diedas botagą Rod.
suturė́ti, sùturi (sutùri), -ė́jo
1. tr. M, L, Rtr, NdŽ, DŽ1 einantį, vykstantį priversti sustoti, sulaikyti, sustabdyti: Bėgantį arklį suturė́k J. Arklys bėga keliu, bet žmogus jį sùturi Ndz. Suturė́jau arklius, truputį žingsnio pavažiavau Ob. Katros stalgios karvės, tai nesuturė́si Sb. Aš einu, telyčias suturė́siu Dv. Kad nebūt suturė́ję an kelio, tai nebūč pasvėlinęs Dbk. Eina jis, kur jis nori, nesuturė́si Drsk. Suturė́k vaiką, da sprandą nusisuks Vp. Tu gi suturỹ vaikus! Str. Prie Nemuno suturė́jo vokiečius Jnšk. Vario durys, geležiniai pančiai manęs nesuturėjo V.Krėv. To briedžio greitumėlis – tik gaudyk akimis, čia buvo, čia nebėra, ugnis ir vanduo nesuturės pabėgėlio Blv. Duonakepė sako: – Tu bėk, aš laumę suturėsiu LTR(Dglš). Jau sulojo juodi kurtai ant mano žirgelio. – Suturėki, uošvytėle, ruduosius kurtelius LTR(Ktv).
| refl.: Led led susiturė́jau, būčia in Strėvą ingriuvęs Žž. Buvo beinąs čionai, al vėl susiturė́jo LKKVII188(Krs). Buvau paskėlus eit, i vė[l] susturė́jau Klt.
ǁ priversti paklusti, sutramdyti: Ką tu suturė́si, lekia kaip pasiutęs! Pnd.
| Vėjo nesuturė́si, anas nai drūtesnis an svieto Nmč.
^ Sesers kasos nesupinamos, brolio žirgas nesuturiamas (ugnis ir dūmai) Pn.
2. tr. M, L, Rtr, NdŽ, KŽ, Slm, Ad, Ml neleisti ką daryti, uždrausti: Negi mažas suturė́t, negi klausias jau mūsų Skdt. Tik močia sùturi, išnešt ana jam akis Klt. Tegul eina tan miestan, nesuturė́si Adm. Nereikia sūnaus suturėti nuo mokslo, jei jis nežada būti kunigu TS1896,10.
| refl.: Norėjau žieminį [paltą] siūtis, bet vėl susiturė́jau Jnšk.
ǁ sutrukdyti kokį veiksmą, procesą, sustabdyti, sulaikyti: Tik prasideda karas, ir sùturi mašinas Lel. Tuomet suturėjo laivus prie didelios salos MPs. Te suturė́ta, kap leidžia, tai paskelia vanduo Btrm. Kunigas liepė suturė́t vargonus, kad ana giedot Rod. Negalėjo suturė́t kraujo Aps. Suturė́jom šiap tep gyvą pieską su žolynais Drsk. Dievmedžio skystimas suturi plaukų birimą rš. Kai davė, kai davė [šaltis] – i medžius suturė́[jo] (nesprogsta) Švnč. Kas žino ugnies vardą, tas, neduok Dieve, ugnelei pasikėlus gal suturėti LMD(Sln). Saulė dabar degina, o lietus žliaugia, tai nesuturė́si Jon. Ir lietus iš dangaus buvo suturėtas Skv1Moz8,2. Sutverdamas pragarą, Viešpats teipogi parodė mums mylestą, nes par tai norėjo mumis suturėti nu pikto M.Valanč.
| prk.: Jau buvo suvis blogai – tik tavo pinigai suturė́jo Ktk.
^ Paleidęs akmenį (iš rankos Mrj) nesuturėsi LTR(Plng).
nesuturimai̇̃ adv.: Metai nesuturimai eina, jaunystė praūžė kaip sapnas M.Katk.
| refl. NdŽ, DŽ1, KŽ: Apsirgo an kokliušo, kosti, kosti, kosti ir nesùsturi Btrm. Nuej[o] Dubičiuosna [ežeras] ir susturė́j[o] Pls. Vandenio dėjo kompresus, tada susiturė́jo kraujas Upn. Sauso šieno padaviau teliokui, tai susturė́[jo] vidus Klt. Tūpčiojo tūpčiojo vaikas, oran nepraeina, viduriai susturė́jo Klt. Po lieti [kremblių] bus, dartės susturė́j[o] augt Drsk. Medetkų išverdi, nuog jų ir susi̇̀turi (nepersileidi) Upn.
3. tr. neleisti pasireikšti, likti nepastebimam, sutvardyti: Pamatė, ateina pulkas burliokų, anas ir kvapą suturėjo, kad jo negirdėtų LMD. Vos galėjo suturėti ašaras savo akyse J.Balč. Negalėjau džiaugsmo ašarų suturėti rš. Tylenis klausėsi, vos galėdamas suturėti pasibjaurėjimą visai tai kalbai K.Bor.
| refl. DŽ, KŽ: Žodį žioptelėk ir susiturė́k J. Vos susiturėjau pikto žodžio nepasakęs Vvr. Neseka susturė́t ir nieko nesakyt [pačiai] Drsk. Kitam pasakai, paaiškini, ir jis tuojau susi̇̀turi Mrj. Ana nesusi̇̀turi, neklauso Dgp. Kai pradeda ūturt, tai negali susturė́t Klt. Sustùryte, ką jūs klegat! GrvT92. Reikia susturė́t senam, nevalgyt visa ko Skdt. Nebegali̇̀ nuo gėrimo susiturė́t Grž. Kai nesusi̇̀turi [gerdami], tai ir ažsimuša su maciklietkom Lel. Jis nesusiturė̃s nepadaręs iškados Slv. Aš tankiai susituriu piktai daręs vien gėdos dėlei Blv. Nemokėdami susiturėti nuo pavydo ar neapykantos, nesidrovi reikšti savo nenuoseklios nuomonės rš. Ponas pradėj[o] juoktis. Itas ponas ir negal susiturėt LTR(Dv).
4. tr. išsaugoti, išlaikyti: I Petrui ūkį suturė́jo Jnš.
5. tr. areštuoti: Mane suturė́jo Rodūnioj Rod.
6. intr. NdŽ, Gs, Pc, Škn, Up, Vkš, Vdk daugeliui atvesti (jauniklius): Visos karvės jau suturėjo, susivedė, tai turim jau pieno Š. Jau karvės abidvi buvo suturė́jusios Skd. Tai bus pieno, kai visos karvės suturė̃s Skr. Būdavo, karvės kaip sutùri, tai atsivalgom krekenos Sml. Po Kalėdų suturė́jo karvės, atsirado i varškės Krš. Žiemą karvės kai sùturia, mes krekenus išmilžiam Škt. Pieno nebuvo: karvės buvo nesuturė́jusios Šts. Kiaulės suturė́jo į rugienas Šts. Abi [avys] sykiu suturė́jo Skr.
ǁ apsivaikuoti: Niekaip ta karvė nesùtura – penkioleka dienų užejo Krš.
◊ danti̇̀s (liežiùvį) suturė́ti nutylėti: Jaunam visur reikia dañtys suturė́t Trgn. Suturỹ liežiùvį! Lkm. Kap pati paleistuvė, tai ir an kitų liežiùvio nesùturi Švnč.
ši̇̀rdį suturė́ti susilaikyti, neleisti pasireikšti jausmams: Kad mano širdi̇̀s suturimà buvus, tai nevažiavus iš Latvijos Prng. Širdį ir upę sunku suturėti Mair.
užturė́ti, ùžturi (užtùri), -ė́jo (sl.?)
1. tr. Sut, N, M, L, Š, Rtr, NdŽ bėgantį, einantį priversti sustoti, sulaikyti: Ažuturiu, ažustabdau SD1207. Užturė́k gyvuolius, kad nebeitum pro šalį J. Avys visos ka pasileidė ant namų – nebeužturė́jau Jnš. Anas ažturė́j[o] veršelį ir pririšė až krūmo Lz. Ir priplaukė nekuriosp ivosp, vadinamosp Klaudo, vos užturėjom eldiją Ch1ApD27,16. Teipo užturėtos yra žmonės, kad neneštų daugiaus Ch2Moz36,6.
ǁ N išlaikyti, kad nepabėgtų, priversti paklusti, suvaldyti, sutramdyti: Nenuvaldomas, neažturėtinas SD189. Arkliai buvo neužturimi̇̀ Ėr. Negaliu arklio ažturė́tie Smal. Įsižabok kumelę, bo kai pasius lėkt – neužturė́si Sml. Arklius vadžiom ùžturi, keravoji Žrm. Širmas žirgas nupenėtas, šoka piestu pakinkytas. Penki vyrai neužturi, visi žmonės į jį žiūri LTR(Všk). Tie žirgeliai juodbėrėliai neužturiami LTR(Pn). Bėga mano juodbėrėlis, negaliu užturėti LTR(Brž). Pavakarėj nebegali kiaulių užturė́t Jnšk. Kur tu bernaitį kieman užturė́si! Drsk.
| prk.: Reikia ant sūdo galybės, idant tas, kuris yra sūdžia, galėtų nudraust ir grausmiai ažuturėt valdonus SPI21-22.
^ Broliuko žirgai neužturiami, sesutės skrynia neapnešama (krosnis ir dūmai) TŽV575. Eina be kojų, skrenda be sparnų po visą svietą: niekas negali užturėti (kalba) LTR.
ǁ išlaikyti rankose: O jau išsigandau kaip, man pradėjo širdis mušt, nebeùžturiu grėblio, nebesugraibau grėbt Bsg.
2. tr. Sut, I, N, M, L, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, Yl, Mšk, Lz sutrukdyti kokį veiksmą, procesą, sustabdyti, sulaikyti: Čia tos eglės ir vėją ùžturia Pc. Kas nors tuos laiškus ùžturi, ka ne visus gaunam Prn. Užturė́ti ligą, t. y. traminti J. Ka bus mirštama – neužturė́si Jnš. Kai mirs, tai numirs, neažturė́si Trgn. Nežinai [ko] nuo kosulio, kad užturė́tų kosulį Žl. Buvo vidų (vidurius) paleidę, tai šiaip teip užturė́jau Dkšt. Nieko mama nebeužturė̃s, kai abidvi eisma Ob. Dūmojau jau užturė́t vaikus nuog škalos Azr. Ir turėdamas neužturėtum, taip kožnas veržias Sz. Pats buvo didelis gėrėjis, pati niekaip jo negalėjus užturėti nuo to LMD(Sln). Dabar visas svietas geria – užturė́k tu jiem gerkles! Mžš. Motinyte mano miela, užturėk visus vėjelius LTR(Ob). Nėra tokio, kuris ažuturėtų Dievą rūstaujantį SPI129. Neužtura tavo vargų nei saulės karštumas, nei prakaitai, nei džiova, nei kaulų skaudumas D.Pošk. Aniolas sušuko iš dangaus: – Abraomai! Užturėk ranką savą, nedaryk smerčio jaunikaičiui! S.Stan.
| Čia buvo užturė́ta vanduo Vrn. Yra užturė́tas vanduo malūnui Kdn. Anas pastatė melnyčią, ažturė́jo visą vandenį, niekur vanduo negali eit Aps. Buvo užturė́tas Arupės vanduo Ker. Tegu lyja: ar mes užturė́sim?! Pc. Kubizdaliai kraują ažùturi Ktk. Kraują anas ažtùri JnšM. Pliaupia kraujas i neažuturi Dglš. Nuvežė Vilniun, kraują ažturė́[jo] Rš. Senis šlapumo nebeužtùri, po saũ leidžia Sml.
| impers.: Ligoninėj klausia, kam užturė́jo vidurius, duosiu vaistų Žl. Gal nuo tų žuvų užturė́jo man vidurius Ut.
| refl. Slm, Lz: Ažsiturė́jo upelė ir patvino pieva Ds. Ažsiturė́[jo] [v]anduo, nenubėga Dglš. Sako, ežeras siaurutis buvęs, o paskiau ažsiturė́jo upė [ir pakilęs] Strn. Negerai, kai ažsi̇̀turia viduriai Ob. Nuo paparčių viduriai ažsiturė́davo Dglš. Nuo mėlynių užsitùria viduriai Slm. Misos prigėrė, užsiturė́jo šlapumas Slm. Prakeiktas testov, kardą savą užturįsis (trukinąsis), jeib nepralietų kraujo BBJer48,10.
ǁ refl. palaikyti užsidėjus: Užsiturė́jau šalto vandinio prieg [sutrenktam] veidi, i nesopa Drsk.
ǁ KŽ sulaikyti savyje, neišleisti: Ta bačkelė jau išgverus, nieko alaus macnumo nebeužtùri Sml. Ąžuolas, ant oro išdžiūvęs, visuomet savyje užturi maždaug dešimtą dalį pirmutinio drėgnumo A1884,125.
ǁ BtLuk24,16 uždaryti: Akys jų (mokytinių) užturėtos buvo, adant jo nepažintų SPII235.
^ Burna kaip šikinė – reikia laikyt užturė́ta Sug.
ǁ Ch1Jn20,23 neatleisti (nuodėmių), sulaikyti: Suteikė apaštalams galybę atleisti ir užturėti nusidėjimus M.Valanč. Kuriemus jūs griekus atleisite, tiemus bus atleisti, ir kuriemus užturėsite, tiemus bus užturėti BPII51. Tur ne tiektai atleidinėt, bet ir užturėt nuodėmes žmonių DP204.
3. tr. Ms, Jnš, Brž, Mžš versti užtrukti, sulaikyti: Nuėjau svečiuos, mane labai norėjo užturė́t, led ne led išsitraukiau Jnšk. Mus ažuturė́ję buvo, led išsiprašėm Dv. Atejau su reikalu, i mane ažuturė́jai Klt. Ir išmeldė, kad leistų tą mergelę par keletą dienų užturėti M.Valanč. Taip broliai Jūzapo išvyko į Egiptą, bet tėvas užturėjo numie jauniausįjį S.Stan. Užtùria [žmogų] i ant trečios nakvynės BM128(Pš). Ir jau būtų teip parvažiavęs, kad ne gera būtų šeimyna jį užuturėjus SPII181. Pragaras turės sugrąžint numirėlius savuosius, kuriuos buvo užturėję DP16.
| refl. OG434, LKKIX200(Dv): Pas Mikšį dar užsiturė́sta ČrP. Jie šiandiej be Šakalynės niekur neužsiturė̃s Upt. Pasidėti pas ko, užsiturė́ti, apsistoti I.
4. tr. Upn uždrausti, užginti: Kad gano, tegu gano, neužturė́si Ėr. Močeka su sa[vo] duktėm norėjo ažuturė́t šulnio ir itos obelies LKKIX202(Dv). Žinoma, kad važiuočiau, tai neužturė́tų Krs. Valdžia ažturė́[jo] mišką kirst Dglš. Galgi aš ažùturiu, arba manę klausai?! Trgn. Niekur toliau negalėdavai nuvažiuot, ažturė́ti keliai buvo (per karą) Lel. Aš žuturė́siu tau kelius, palauk! Nč.
5. tr. P, Rm, Škn sulaikyti pinigus ar ką kita, pasilikti sau, neduoti: Man ažuturė́jo senybą (senatvės pensiją) Btrm. Tu mun ten i ten padirbai iškadą, daba aš tau ùžturu [algą] Vž. Tegul tik koki iškada pasidarys, tai ir algą užtur Sz. Pasakyk, kad jis (kunigas) surinktų visus savo piningus ir aš šį rytą nešiu jį į dangų gyvą, tik pasakyk, kad neužturėtų nė vieno grašio BsPII45(Tl). Būsiu aš liudytoju … prieš tuos, kurie užuturėjo algą samdinykų DP15. Alga darbinykamus užturė́ta VoK34.
| Bronė visą amžinatilsį matutės gerą užturė́jo Ps.
| Pernai [kolūkyje] užturė́jo visiem javus, niekam nedavė Rm. Visus metus ažturė́jo (nerašė) darbadienius Str.
ǁ pasisavinti, pagrobti: Tas tai yra tėvainis, užmuškime jį, o tėvainystę jo (užturėsim sau) Ch1Mt21,38. Giminė kuršių teip stipriai su danais rėmės, jog, juos visus išmušusys, laivus užturėjo, auksą, sidabrą ir vis, kas buvo laivūse, atėmė S.Dauk.
ǁ impers. atimti (žadą): Jau kap šnektą užturė́jo, tai ir mirė zaras Kpč.
6. tr. Q39, I, N sulaikyti, areštuoti.
7. refl. KŽ, Vvs, Ds užsibūti, užsilaikyti: Su vytele išpleitojo tankiai tvorą, i sniegas ažsi̇̀turi Smal. Nėra sniego ant kelio, neužsi̇̀turi, vėjas nunešė Pc. Vienas ažsiturė́jo ančiokas [iš laukinių ančių kiaušinių], o kiti paaugę išlėkė Klt. Mūsų valsčiuj nelabai seniūnai užsi̇̀turi Krkn.
| prk.: Akys mūsų nenorom ažuklius, ažsikabins, ažsiturė̃s kur nor, iš kur neveikiai beatatrauksma, atplėšma BM60.
8. refl. NdŽ išsilaikyti kokioje būklėje nenugriuvus, nenukritus: Ar tu viena ranka užsiturė́si ant obelės šakos Jnšk. Labai sunku yra užsiturėti ant kojų A1885,97. Akmuo … negal ant oro užsiturėti, kada kas nepritur I.
9. tr. maitinti, išlaikyti: Ažuturiu ilgai, karšinu SD8. Ažturė́t du sūnus labai blogai JnšM. Kuom žmonis užturė́sim? Upt. Aš turiu tėvelį – ažturės manę! LMD(Klt).
| Kursai rėdo gerai tikrus savo namus užturėdamas vaikus savo klaužadoj su visokia viežlybyste Ch11PvT3,4.
ǁ išpenėti: Kada ilga vasara, daugiau neužturė́davo, tos kiaulės neturia ko nieko ėst – ant plikų dirvų ganydavo Mšk. Kokį penukšlą … neužturi a neužlaiko jo savei WP88.
10. tr. prižiūrėti, valdyti: Jie nebeturi sveikatos užturė́t gyvenimą Upt. Kol tėvas gyvena, tol ùžturi žemę visą Jnšk. Didelių plotų valdytojai, bajorai nebegalėjo užturėti savo rankose žemę TS1901,6-10. Ižstatoma est mums trumpai prieš akis pradžia bažnyčios Dievo ir kaipo užturėta yra ir užlaikyta po tvanui Ch1Krn(santrauka).
^ Moteris užtùri tris namų kertes, o vyras – vieną Krs.
11. refl. DŽ, KŽ išbūti, išsilaikyti, išlikti, neišnykti: Čia iššalo rugiai, o ten užsiturėjo Šts. Po lytaus užsiturėjo rugeliai, nebnyksta Dr. Jų kiaura žemė, smėlis – kišk nekišk [trąšų], niekas neužsitùri Sml. Tik viena vyšnelė ažsiturė́jo – visos iššalo Ktk. Buvo lakštas ažsiturė́jęs Dglš. Gyvulėliam, kad ir žiemą, miške vis ne teip sunku užsiturė́t kaip ant pliko lauko Jnšk. Ant vieno … kalno kriaušiaus … lig šiolei užsiturė́jo ąžuolinių suretėjusių keletas kelmų BM65(Žb). Liepė ta lazda (krivule) savo įsakymus svietuo skelbti, kursai būdas skelbimo įsakymų vyresnybės lazda iki šios dienos užsiturėjo S.Dauk. Su vopna galime sudėti tiktai tokias maliavas, kurios pačios gerai užsitur prieš oro įveikimą A1885,51.
12. intr. ištverti, atsispirti: O dėl to mat užturė́jo, nemirė Brž.
| refl.: Įkūrė pilę, kuri ilgą laiką užsiturėjo S.Dauk. Seni, kurie užsi̇̀turi, tai užsi̇̀turi Adm.
13. tr. neleisti nutolti, išsaugoti, branginti: Ir nemažas protas mokėti Jezusą pri savęs užturėti M.Valanč. Veizdėk, idant ir tu tą žodį Dievo girdėtą neužmirštumbei …, bet atmintumbei ir širdyje tavo užturėtumbei BPI99. Užturėsime ją (bažnyčią) visad savimp, jei sergėsimės, idant jos ne vienu nenuliūdytumbime DP240.
14. refl. SD1138, Sut, N, NdŽ, KŽ susivaldyti, susilaikyti, susitvardyti: Neažusiturįs SD182. Negalėjau ažsiturė́t iž juoko, kap anas valgė itą saldienę LKKXIII123(Grv). Šunskietis yra labai švelnus, užsiturintis žmogus V.Kudir. Ūkininkas, girdėdamas jų šneką, negalėjo užsiturėti nesijuokęs BsPII112. Vienam geriant sunku kitam užsiturėti Sz. Kareivis buvo jau iškėlęs kalaviją; sūnelis jo tą pamatęs staigu prabilo klykdamas tus žodžius: „Kareivi! Tėvas muno Krizas“. Kareivis nusiminęs užsiturėjo S.Dauk. Meldžiu jus, idant ažusiturėtumite nuog pagedimų kūno SPII17. Nuog visokio paveikslo pikto užsiturėkite Bt1PvT5,22.
15. tr. psn. būti kieno nors pusėje, palaikyti, paremti: Jei šitoji tave užturės, tad neparpulsi DP400. Jūs (tikrai) prisakymą Dievo niekais verčiate, kad savo įstatymą (galėtumbite) užturėt Ch1Mr7,9.
16. refl. N pasiekti, gauti, laimėti.
17. refl. elgtis, gyventi: Labiaus už viską Dievą mylėkit, pagal jo žodžių užsiturėkit LTII220(Tat).
paužturė́ti, paùžturi, -ė́jo (dial.) tr. sulaikyti: Arklius liš gale salos paažturėjo Lz.
Lietuvių kalbos žodynas
pravèsti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
vèsti, vẽda, vẽdė KBII162; SD1194, SD291,399, B506, H, H176, R, MŽ, D.Pošk, Sut, N, M
1. tr. K, Š, DŽ, NdŽ, KŽ padėti eiti prilaikant: Paėmė aną jau po rankos vèsti ten Trk. Do tik až rankos vẽda vaiką (mažas dar) Klt. Dukrytė pati jau atsistojo ir vedamà eina pamažėle Krs. Kai až rankiotės vedi̇̀, tai net dunda, kaip eina Slk. Ans muni nutvėrė i vẽda iš miško lauk Vvr. Tėvas vẽda iš pirkios, o ana spirias, neina Klt. Kad neina, veste atvesk J.Jabl. Onytė pati nežinojo, kas jai darosi, nesipriešindama ėjo vedama LzP. Vienas veda až rankelės, antras až antrosios LLDII63. Reiks bernelis girtas vesti ir jo pypkę kartu nešti LTR(Brž). Dėkuo ponuo Dievuo, kad ne vedamúoju esu, sau taką dar matau Šts. Pats nepasijutau, kaip pavijau vedamąjį, užbėgau jam už akių ir pamojau ranka J.Balt.
^ Vyrai dabar už rankikių vedami̇̀ (juok. nesavarankiški) Rdn. Kaip ves aklas aklą S.Dauk. Aklas aklą netoli tevès Pj; Sln. Kai aklas aklą veda, tai abu paklysta LTR(Jz). Atbulas nevaikščiok – savo tėvą į pragarą vedi LTR(Mrj). Be akių, be ausų neregius veda (lazda) Dkš. Be kojų, be rankų nereginčius veda (lazda) LTR(Všk). Neregys neregį veda (lazda) LTR.
vestinai̇̃ vestinõs Vkš: Seniukas [kunigas] laikė mišias, pusę teišlaikė, vestinõs nuvedė Krš.
| refl. tr. N: Vieną vaiką in rankų nešuos, kitą vedúos Dg. Ana jį až pažasčio visur vẽdas i vẽdas Klt. Tik ana, sako, kapt mane už rankos ir vedas LTR(Trgn). Tiej du pabroliai, su kuriais aš važiavau, prieina galu stalo ir paima mane až parankės, vienas už vienos rankos, kitas už kitos ir vẽdasi Vs.
2. tr. K pririšus raginti eiti, tempti paskui save: Vadus arklys, kurį pasiėmęs ir vesi J. Tas (arklys) pareis pats, nereiks nė vèsti, nė varyti, nėko Krtn. Ji (karvė) ant ragų vedamà Jrb. Karves vèsma laukan Smal. Gyvulį vẽda [pavasarį], tai parūko švęstais žolynais Jž. Kur vedi̇̀, čia nėr žolės! Jrb. Vieną [gyvulį] vẽda, kiti eina Alz. A karvelių nèvedatav? LKT73(Eig). Nèvedam karvių Joninėj in rasos Ign. Karvę vesiù paupėn, ba labai šiulta Aln. Ana (karvė) tik vẽdant ganyt, jos nepririši Klt. Jūs abudu vestàt karvę Ob. Karvė iš viso bloga, lei vẽda parduoti Trk. Pri jaučio nèveda, ka pieno būtum žiemą Trk. Vėlyva [karvė], vesta [prie jaučio] pusėj rugsėjo Klt. Duoda [meška] tam rankosna lenciūgą, kad tik vestái Rod. Telyčia sunku vèst Nmč. Morės nėkumet, ožka buvo vedamà Gršl. Vèski tu, dukra, ganyt ožį LKKIX209(Dv). Žmogus tą arklį vedą̃s Č. Aš imsiu žagrę, tu arklį vèsk Skr. Ved’ šitą arklį, kad i po kojai nebūt Rš. I pamačiau tą eržilą vẽdantį Kv. Šventas Jurgis žirgą vedė KlvD3. Verkčia sesulei, žirgą vesdamai TŽII305. Dėk šimtelį ant stalo, vèsk žirgelį iš dvaro JT436. Vèsime žirgelius į naują stainę, o jaunus svetelius į seklytužę JV537. Prieš kalnelį raitas jojau, nuo kalnelio rankoj vedžiau LLDII277(Srj). Vesk žirgelį pro vartus, o man’ jauną pro kitus LTR(Km). O ko žvengi, žirgužėli, iš stainelės vẽdamas JD640. Jog tasai bus vestas kaip avelė ant užmušimo, o notvers nasrų savo MP151. Kada tavo neprieteliaus jautį alba asilą sutinki beklejojantį, tada tu tą vel jopi vesk BB2Moz23,4. Bei tur veršį lauką užu abazą vesti ir sukūrenti, kaip jisai pirmą veršį sukūreno BB3Moz4,21. Tą gaukite ir veskite jį bukliai VlnE191.
^ Spiriasi kaip ožys vẽdamas an turgų Ėr. Rėka kaip ožys į turgų vedamas S.Dauk. Ir nenorinčią ožką veda į turgų S.Dauk. Sunku vèst nèvedamą ožką Grl. Papras jautelis vedamas, kumelys jojamas J.Jabl. Kas vẽdamas? – Meška, kumelė ir mergelė KlvrŽ. Nevesk ožį į daržą, kops ir patsai B. Nevesk ožio į daržą – pats įšoks LTR(Al, Srd). Ir šuo pryšinas karti vẽdamas Pln. Pripranta i šuo karti vẽdamas Plt. Prieis prieis žalė pri sieto nevedamà Rdn. Dvylika žirgų vienu pavadžiu veda (grėblys) LTR. Penki vyrai vedė jautį pjauti pro girdyklą, pro knabės kiemą (liežuvis ir pirštai) LTR(Užv).
vestinai̇̃ adv., vestinõs Vkš: Vestinai̇̃ įvedė į vidų Krg. Trisdešimt penkis kilometrus vestinai̇̃ turėjau buliuką nuvesti Krž.
| refl. tr.: Imk už karčių kumelį ir vèskis Ign. Tu vèskis arklį keliais, nevèskis per laukus Žeml. Teateinie, tepaemie už rago tą karvę i tevediẽs Stl. Kai vedúos karvę, lekia in obuolius, tęsia Klt. Vediẽs šunį, prisiriš’ Dglš. Vedė̃ms vedė̃ms per gronyčią karves Ad. Kad anas būt vedusỹs kumelį rankoj; o tai jojo raitas ir susmušė Arm. Kitos moteriškos iš lauko arklius veste vesdavos, o ji raita parjodavo LKXII243. Kaip dovaną už gerą darbą kelmyne senis galįs vestis paršiuką ir ožką L.Dovyd. Tebesie žiedelis, vèskisi žirgelį JV423. Kad nukėlei balnuželį, veskis ir žirgelį LTR. Tas kunigas juostas tokias tam velniuo metė ant ragų ir vẽdas Lk. Kuris žmogus eidamas turi rankas už nugaros, tai tas su savim velnią vedas LTR(Kp).
ǁ versti, raginti eiti: Vẽda piršlį karti Rdn. Tu ją (marčią) ved an laužo ir degin LTR(Tvr).
^ Kaltą ir iš bažnyčios veda S.Dauk.
ǁ einant stumti, varyti: Pritemo – i vesk dviratį a viralinėn, a gurban Mžš.
| refl. tr.: Prieš kalniuką tai vẽdės rankose dviratį Dg. Pravažon įvažiuoji, tai kad duodas, sako, kad slysta dviratis, tai vedžiaũs visą kelią Alz. Grėtė matė jį besivedant dviratį per Pamarių kaimą I.Simon.
3. tr. lydėti paprašytą, pakviestą kur eiti: Vẽdė manas brolis mane až stalo [vestuvėse] LzŽ. Imk už rankos ir vèsk svečią prie stalo Ėr. Kur tu mane vedi? LTR(Grv). Jin mane vẽda, tai aš ir einu [į kapus] Skrb. Kur seniau vaiką vèsdavo, – niekur taũ neišves, tupėk namie Brž. Bijojau beeiti, gavo gaspadorius vèsti muni gulti į kamarą Krtn. Po veseiliai vẽda jop sa[vo] žmoną Lz. Tėvas mus ūgino vienas, nèvedė močekos namuosa, kad nestumdyt mūs Kb. Į jaujas, į pirtis vèsdavo kuningus šventyt Sk. Vẽdė muni į bažninčią, vẽdė pri spavienės, vẽdė visur Tl. Vẽdėme ją prie pirmos komunijos Dv. Sulydė žmogų, nèveda pirkion (šnekasi per lietų) Klt. Ved’ in bobulią savo, kai ji girdžia, tai paūtaris Str. I malt, i grūst vèsdavo piemenį [ūkininkas] Dglš. Ir moteris, būdavo, vẽdam kult Krm. Liepė: – Vèsk bunkerin! – Nevesiù, nieko než[i]nau Prl. Ne kelią rodė, ne svečius vedė in aukštą tėvų dvarą V.Krėv. [Perkūnas] motyną savo saulę par dieną nuvargusią ir nudulkėjusią vakarą vedas į pirtį, idant ryto metą vėl linksma keltumias ir žibėtum S.Dauk. Čystan četvergan (Didįjį ketvirtadienį) vaikus vẽda praust krankliai (juok.) Pls. Ėmė mane už rankelės, vedė mane į svirnelį LLDII168(Mrs). Vès mane jauną šienelio grėbti JD1226. Imkie tu mane bernelį, vèskie aukšton klėtelėn DrskD211. Vẽdė mane an alaus, an gardaus, vẽdė mane an medulio, an saldaus (d.) Btrm. Kur mane, tėvulia, vedi, ar lygan laukelin rugelių pjautie, tai duok, tėvulia, plieninį pjautuvėlį LTR(Kb). Veda marčią du kartu ing bažnyčią Vln45. Vesk mus su tavimi, jeng danguj mes būdami tave garbinsim Mž167. Gelbėm mane, susimilk sunkybėj mano, vedeim keliais tikrais pats PK52. Eikige, vesk tas žmones, kur aš tau sakiau BB2Moz32,34. Anys bijojosi ing Jozefo namus vedami BB1Moz43,18. Ir vedė jop visus ligonis, tūleropomis ligomis ir mūkomis apimtus NTMt4,24. Mes juos Ponop Dievop vestumbim, jamui tarnaut ir garbės jo dugsint mokytumbim MP62. Anas mi veda KN218. Topgi vedė Viešp[ats] Jėzus klausytojus savo SPII177. Vedė jį nuog Kaipošiaus VlnE198.
^ Ar giltinė tave vedė į tą karčemą? Šts. Vesk – neina, palik – verkia Slk.
| refl. tr.: Vedúos namo jauną pačią, ir baisumas ema Skp. Anie ejo, i muni vẽdės lygiai Klk. Vèsiamos tavi į veselę, į parėdką, visur vèsiamos, tik šį metą tu ganyk Šts. I motina vèsis muni į bažnyčią Dr. Septyniolikos metų anrašo kavalieriuosna, tada vẽdas vakaruot Žl. Nu vèskiatės, ka noriat, eikiat į tus šokius Lk. Ejo kokį dešimtį kartų ano vèsties Trk. Reikia [nedorėlį] vèsties, kur juoda tamsu, ir paleist Drsk. Vienas leki kaip vel[nia]s, muni nèvedys Trk. Nèvedės ant kalniuko, prašiau, ka vèstųs Erž.
| Vẽdas in save vis man’ Juozupas Klt. Vẽdės keturių metų vaiką padėti malkas pjauti Sd. Eję, vẽdęsys tą piemeniuką [, kad parodytų, kur paslėpti pinigai] Krp. Dabar ir atjojo laumė ragana, savo dukterį padavė vesties MPs. Anys (gulbės) pristigo gal vandenio ir vẽdės par miestelį gulbiukus Kvr.
ǁ Ds, Tr kviesti, vadinti: Vẽdė vẽdė ir neišvedė pasvažinėt Dgl. Vẽdė jis tę ją gyvent Lzd. Anksčiau, kai vyras vẽdė, nevažiavo Lb. Svočia an savę vẽda arba duoda pas jaunąjį pietus Bgs. Tiek užsistojus vẽdė pirtin, baisiausia Klt. Vẽdė ją gryčion, a ana nejo Žl. Nor[ėj]au jau vèst eit, sėdi pardien Klt. Mergos muzikantą in večerios vẽda Arm. Apyneli žaliasis, puroneli gražiasis, tavi pylė į taurelę, muni vedė į tancelių D15.
| Volungė vẽda grybaut prieš lietų Trgn.
| prk.: Nelaimė vedė Ukm. Tas buteliukas, matai, vẽda visur Jrb. Vienan šonan, kitan šonan – butelis vẽda (apie girto žmogaus eiseną) Švnč. Alutis vedė, arielka lydėjo, šaly kelio prie berželio radau nakvynėlę LTR(Vb). Girtybė sutikta ves ant viso pikto LTR. Gieda i gieda par naktį, vẽda iš kantrybės, i gan Lž. Kvaili juokai barnin veda Vrn. Eik, kerėpla, nevèsk piktuman Žl. Nevèsk manęs širdin Šlčn. Toki senė bobutė buvo, liūb muni vès į apmaudą Šts. Žmogų prapultin vèst tai negalima Ml. Tik manę jau į kokią negandą neįveskit; vèskit į gerą Vlkš. Žinai gerai, jaunoji Marele, kad aš tevi į vargelį vedù (d.) Krp. Kam vedi̇̀ didžian mane vargelin Trgn. Sūnus Dievo … veda mus iš didžio vargo Mž182. Nekaltybė turės geruosius vesti VlnE170. Ir nevedi mus ing pagundinimą, bet gelbėk mus nuog viso pikto Mž105. Tuomet Judas, kurs buvo jį išdavęs, matydamas, kad jis pasmerktas, gailesčio vedamas nunešė atgal vyriausiems kunigams ir vyresniesiems tris dešimtis sidabrinių SkvMt27,3. Ir tai pirm bėgt ižg to pasaulio girion, sergėkis ir vangstyk to viso, kas norint tave piktop vẽda DP108. Tave visad traukia ir veda daugesn piktop, o negi gerop MP87. Pametę piktuosius būdus svietiškus, kurie tiesiogui ing prapultį veda DP72. Bažnyčia krikščionių renka, gina, vienybėn mus veda PK113. Kuriuos [žmones] žvaizdė est vedus Jeruzaliaus miestan PK158. Todėlei mūsų Ponas Kristus, žinodamas šiuos pasiuntinius netikinčius jo prisikėlimo ir šiteipo netikru keliu vaikščiojančius, norėdamas juos ton vieron vestų, nū pats jiemus gyvas pasirodo BPII21.
ǁ kviesti (šokti): Tep tai bernai vèsdavo: ateina, nusilenkia ir vẽda šokt Plv. Turi mergina eit šokt, kai bernas vẽda Eiš. Vẽda šokt tie berniokai tuos pamergius LKT258(Ps). Visokius ratelius vaikiai vẽda šokti muni Yl. Katrų nèveda šokti, susiima rankoms i šoka vienos Krž. Vẽda šoktų – aš atatupsta traukiuos Pl. Atvažiavo svečiai, priimi, tuoj vẽdam šoktie Plvn. Aš tave pabučiuosiu, kad tik mane nevestái šokt Žln. Antanas, nenorėdamas, idant vel bandytų šokin jį vesti, pametė saliūną ir per priemenę išejo ant kiemo Vrp1889,52. O vilkelis nabagėlis vedė ožką šoktie BsO74. Eičiau, vèsčiau aš ją šokti, kad turėčiau dovanų JV916.
^ Kaip jaunas buvau, tai kalnus ir klonis ariau, o kai pasenau, mergas šokt vedžiau (odiniai batai) Sim.
| refl. tr.: O vilkelis linksmas esąs, vesis ožką šokti RD20.
4. tr., intr. Lex26,92,104, CII938, SC54, Q88,612, H, R, J, KI328, RtŽ, Š, Rtr, DŽ, KŽ imti žmoną: Pačią vedant ar ištekant, kaip dabar regėjom, gėrynes kėlė S.Dauk. Vestinà merga K; B, MŽ, N. Vestina merga, nuotaka MŽ520. Žadu vesti savie pačią M.Valanč. Jaunikaitis paskiria sau ištikimą draugą už piršlį ir joja su juomi į butą ūkininko, kur yra aprenkama vèsima merga JR6. Dar Anelė nevedamà Ss. Buvo vẽdęs mano vyro seserį Dgp. Graži, ir aš jos noriu vèst Brž. Antrą kartą nebèvedžiau NdŽ. Turtingai vèsti NdŽ. Tris mėnasius reikės pabūt nevẽdus (po žmonos mirties) Grv. Paukšt vyras ją meta, kitą vẽda Drsk. Niekai senam vèst, vèsk jaunesnis Skp. Toks jaunas esi, o tokią augusią pačią vedi̇̀ Rd. Su vedusiu gulėjau, t. y. su ženotu J. Dar nevedęs B. Nevẽdęs K; Q588, R, MŽ, N, M, LL110. Vaikai yra visi vẽdę Skdv. Anas vẽdęs buvo, išsiskyrė Dgč. Tėvas buvo vẽdęs antrą sykį LKT104(Pd). Turėjo tą tatai vẽdusį sūnų ten už kelių kilometrų Sd. Buvo nevẽdęs, senas kavalierius Bb. Vienas vedęs buvo, o antras nevedęs Ns1848,217. Ir atjojo trys bernyčiai, visi trys nevẽdę JV550. Tekėjusių ir vedusiųjų luome svetimoterių ir svetimvyrių nebūtų DP50. Jei vẽda, tai kad ir ant rugių lysvės (paskubomis, nepasiruošę) Klvr. Gerą žmoną vesi̇̀, kalnais vaikščiosi (būsi laimingas), prastą žmoną vesi̇̀, kloniais vaikščiosi (vargsi) Vrn. Kad manę vèstum, tai aptiesčia visą dvarą drobytėlėm JT290. Ar jos bobutė iš mūsų kiemo vestà buvo? Skp. Aš ne iš tolie vestà – iš už keturių gyvenimų Pp. Aš iš miestelio į Žilionis vestà Šd. Muno pati nū Kuršėnų vestà Lk. Anie ieškojo ano sūnaus, čia buvo palikusi mergė nevestà Trk. Kas bus iš mergelės, kad liksi nevestà (d.) Tvr. Nėra už ką pykti, atėjo laikas, moteriškė vedama ne už mylimojo, už vedančiojo turi eiti LzP. Lietuvos kunigaikščiai vesdavo sau žmonas gudų kunigaikštaites K.Būg. Karalaitis įsimylėjo Jonelio moterį ir nežinojo, kokiu būdu galėtų vestie BsMtII258. Ar tai ne dienos jaunam nevedus! (d.) J.Jabl. Paversiu sūnelį ąžuolėliu, o kitą – uoselėliu, o tą vestą mergiščią – karčia epušėle! LTsIII312(Dv). Per vasarėlę mergelę mylėjau, o rudenėlį vèstie ją žadėjau DrskD76. Nevèsiu puikios, o nė bagotos, vèsiu vargų mergelę JD1246. Mergytę vẽdęs, jaunąją parvedęs, ir lovelę padaryčiau JV183. Iš Palangos sau žirgelį pirksiu, iš bajorų sau panelę vesiu LTR(Trg). Nevesiu našlelės, nemylėsiu, našlelės vaikelių nelinguosiu D14. Mėnuo saulužę vedė pirmą pavasarelį RD27. Kulką vedžiau sau už žmoną, kardas buvo man svočia LTR(Lp), Klvr. Kas muni ves ves, didį kraitį ras ras: du kubilu grybų, tretį baravykų (d.) Plt. Vedė jie anų dukterę sau ing moteres BBTeis3,5. Bylo, idant kiekvienas, kuris moterį jau vẽdęs est, idant su ja gyventų, idant jos nopleistų DP71. Vaikai šio svieto veda ir teka NTLuk20,34. Klausimėgu tada jūsų, kad darytumėte visą tą piktą daiktą peržengdami prieš Dievą mūsų bevedant sau svetimas moteris ChNe13,27. Vesiu tave, jei gimdytojai satars MT225. Netikusi duktė nevesta pasiliekta, ir ji savo tėvui apmaudą daro Bb1Sir22,4. Idant gentainę savą artimą nevestų ing moterį BPI177.
^ Taisos (Užsigeidė Slnt) kaip senas jauną vesti Sch111(Rg). Ko krioši kaip vakar vestóji Nm. Ko šmurksai kai vakar vesta LMD(Slv). Kai veda (teka), linksma yra, kai kelnių prašo, verksmas ima TŽIV513. Jaunas vedęs, jauna tekėjusi nesigailėkis: užaugs sūnūs kai broliai, dukters kai sesers B151. Nenoriančią vedęs nepasidžiaugsi VP33. Nenuliūsk anksti kėlęs, jaunas vedęs LTR(Vl). Varu vedęs nepasidžiaugsi PPr160. Nevedus vargai, parvedus vaikai KlvK108. Bėda vedus, bėda nevedus KrvP(Mrj). Vesti – tai ne arklį mainyti LTsV146(Srd). Neieškok toli pačios vesti, nei arklio pirkti Tr. Kad reik pačią vesti, ir naktis trumpa S.Dauk. Mešką vedęs meška ir džiaugsys D(167psl.). Dėkuo vedančiam, išgrauž žadančiam Žem. Nelauk žadančio, eik už vẽdančio Šauk. Senas jauną ves, pasiėmęs nepames MTtVII48. Nenoriu vesti, gaila pamesti LTsV83. Nei vest, nei pamest Ml. Tas nemes, kitas nevès, o tikrasis nematys (atsako moteris, kai jai priekaištauja dėl išvaizdos) Šk. Čiupt vedęs, čiupt nevedęs (durys) B.
| refl. tr., intr. NdŽ: Šitas vaikas vẽdasi, aš viena lienku Ukm. [Sūnus] norėjo vèstis, tai motina draskėsi, nenorėjo Jsv. Ką jau senam vèstis, tai geriau jaunam Lb. Dar už mamą gražesnės nerado, kai atras, tada vèsis (juok.) Grš. Vedžiaũs in ket[u]riasdešim metų Švnč. Tėvulis kitąroz nèsvedė, be pamotės užūgino tėvas [paliktus vaikus] Drsk. Penkelis metus nesi̇̀vedė, o po tam apsivedė JnšM. Nuvažiavo jis (senelis) į Mikailiškius, iš tę ir žmoną vẽdęsis Bsg. Aš nesvẽdęs, berniukas Grv. Vedusis Sut. Pameskiat tokį piktą gyvenimą, da veskitės moteres BPI179. Valgys ir gers, ko norės, be apsirinkimo valgymų, vesis, tekėsis ne teip kaip pridera DP13. Dievas smarkiai žydamus uždraudė, idant nevestųs nei tekėtųs su pahonimis DP70.
ǁ part. praet. pl. esantys santuokoje, susituokę (apie vyrą ir žmoną): Jie jau seniai vẽdę DŽ. Vẽdusiųjų pora NdŽ. Vẽdę tokie buvo žmones, rimti, ateidavo arbatos gert Ant. Vedu nebuvov vẽdusiu Plt.
| refl.: Mylias mylias, negalia gyvénti, o vẽdęsi mušas Sg.
5. tr., intr. K, Smln, NmŽ imti vyrą, eiti už vyro, tekėti: Ji tą vyrą galėjo vèsti Sch174. Ji rusutė, o tura vokytį vẽdusi Rsn. Dukterys vẽdė į Rusnę, su vaikais gyvena Rsn. Po metų ir jauniausioji panorėjus vèst sukviesdino daugybę princų į žvalgus Jrk136. [Karaliaus duktė] nė vieną kitokį nenorėjo vest, kaip tik vyrą su žalia barzda PrL. Ar tai ne dienos jaunai nevẽdus, kad augau pas močiužę? LB15. Tik aš vèsiu būro vaiką, būro vaiką artojuką LB67.
6. refl. NdŽ, KŽ, Ad tuoktis: Bernas ir merga vienas kitą pamylėjo ir susikalbėjo vestis LTR(Aln). Testa vẽdas, kad nori Grv. Kap vẽdasis, an užsakų reikė[jo] duot Drs. Pasako kunigas per pamokslą, kas vẽdas Dg. Anksčiau mergaitė vẽdasi ar berniukas, ir visas jaunimas ateido išleist Kvr. Jaunimas vẽdasi, lieka kolūky, jei turi kur gyvęt Plv. Senė pamirė, o senis vedėsi su kita Švnč. Ar dabar mudu vèsimės, ar rudenio lauksim? Grl. Mes vedėmės lygus su lygiu I.Simon.
7. refl. Ds, Grl, Žg eiti drauge: Ai, man kai gražu būdavo, su vaikais kai vẽdas momos Dgč. Su žmona vẽdas Sigitas Aln. Tai kurgi vẽdatės kai Meira su pačia? Sdk. Čia kažin kokie vẽdas? – Vetrinaras ir Vizbaraičia Skp. Vẽdasi su savo šunimis LB208. Vedasi ji su tuom avinėliu, atėjo į tokį dvarą pas poną BsMtI82.
^ Kas čia dedas, kas čia dedas, iš kermošiaus po du vẽdas Lb.
8. tr. DŽ, NdŽ būti vedliu, vadovauti, rodyti kelią: Proproproanūkis varo du šimtu karvių, o mano proseneliai kariuomenę vèsdavo mūšin Skp. Tu vesi mano karius V.Krėv. Gad šarvotas ves (paraštėje bus vadu) pulką ir vėl atgrąžins BB1Moz49,19. Kareivių pulkelį pulkaunykas veda, o mano bernelį in grabelį deda LTR(Mrs). Ažuskrenda vis priekin paukštė, ažuskrenda, gal vẽda kitas Klt. Tie mažiejie ančiukai pradėjo vèst tuo didžiuosius Jrb.
| Mus žvaigždė vẽdė, o dabar žvaigždė prapuolė, mes nežinom kur eit (ps.) Slk. Vedė jas Paukščių kelias žvaigždėtas, lydėjo širdis į tolimąsias, į numylėtas šalis Mair.
| kng.: Posėdžius jis vedė greitai, tvirtai žinodamas, ko nori A.Vencl. Įvykdžiusi savo uždavinį, ji (tauta) užleidžia vedamąjį vaidmenį kitai tautai EncIX1185.
| prk.: Mes veikiame ne tik protu, bet ir širdies vedami V.Myk-Put. Gerų norų vẽdamas DŽ1. Man atrodo, kad dainos tai į gerą pusę žmogų veda rš. Eiles rašiau vedamas vien įgimto palinkimo V.Myk-Put. Aš pats ėjau pas tave klastingų minčių vedamas V.Krėv. Ir vėl laivai išplaukia į šiaurę, bet jau visai kitų tikslų vedami K.Bor. Kai jau kitas galas vẽda galvą, tai tada jau nebėr nieko Gdr. Jų (lenkų, vokiečių) protas nèveda, kap čia lietuvis nori pats sau gyvent Vžn. Gal pradeda širdis šiteip vèst Skp. Dar aš kojas turu, dar aš nusivelku, kur muni širdis vẽda Krš. Aš einu, kur vėjas pučia, kur akys veda, aš einu visur, kur tik skamba šventa tėvų kalba, kur dar nesu buvęs V.Krėv. Muzikoj mane pati ausis vẽda Arm. Kur nosis vẽda, čia eina, ką akys mato, to reikia – tai dabar žmonės! Jrb.
^ Sveikata žmogų vẽda NžR. Protas žmogų tiesiai vẽda Tr.
9. tr., intr. DŽ, NdŽ dainuoti, giedoti, griežti pirmuoju balsu: Pirmgiedotojis, kurs balsą vẽda KII329. Giedot galiu, ė vèst negaliu Rš. Vienos vẽda, kitos taria par mojavą Sdb. Plonu vẽdamu [balsu] giedodavo Švnč. Aš eidavau kaiman vèst dainuot, dabar te dunstu, negaliu išdainuot Ppl. Vẽda tai tokia kita, ne aš, aš tik pritariu Mrk. Tarti mas abidvi galiam, o vèst negaliam Rdn. Ansambliuky dalyvauju, bet jau vedù su kitom, vienai sunku Šmn. Tu vesk – tavo balsas gražesnis A.Vien. Paėmęs švilpynę, vedė dainos gaidą Žem. Smuikas paėmė aukštą gaidą ir vienas vedė melodiją rš. Pipirėdis tupi aukštai ir švilpauja. Kurs aukščiau, tas veda, kurie žemiau, tie taria Blv. Ji pirmoji vedė giesmę Skv2Moz15,21. Vedamàsis tonas MuzŽ.
10. tr., intr. DŽ, NdŽ būti nusitęsusiam, eiti kuria kryptimi: Agrastų takai par sodą vẽda PnmŽ. Šitas kelelis vẽda į Nemuną PnmA. Radom pėdas vestàs, bet karvę vagys jau buvo papjovę Šts. Į pamarių kaimą veda daug kelių I.Simon. Kelias buvo engus ir vedė per dirvas A.Vaičiul. Metų metais mindžioti mediniai laiptai vedė į antrąjį aukštą J.Balt. Ant kur ved kelelis? KlvD9. Kuris [kelias] veda ing visokią tiesą ir mokslus, ir teisybes DP449. Siauras kelias, kuris vẽda ing karalystę dangų DP525.
| Didelis kambarys, iš kurio vienos didelės durys veda į salę, o kitos mažesnės – į orą P.Vaičiūn. Atėjo vartump geležiniump, kurie veda miestan BtApD12,10.
11. tr. NdŽ rodyti (kelią, kokią vietą): Žvejys vedė kelią J.Balč. Da kelią vẽdė kelis kilometrus Vlkv. Katinas vẽdė kelią, o šitie paskui išėjo (ps.) Ss. Aš pirma skrisiu, kelelį vesiù, o jūs paskui bėkit (ps.) Dkšt. I tas žilvitis vẽda, kame yra vanduo, ta tujau sukas sukas Žlb. Žalios girios balandėlis ma[n] kelelį vẽdė JV236. Sąžinia yra anoji šviesa, kurią Dievas ant mūsų paspendė ir širdyse mūsų pažiebė, idant mums vestų kelią ir parodytų, kas gera, kas pikta A.Baran.
^ Vyža čebatui kelią vẽda J.Jabl(Šl), Š(Šmn). Du bėga, du veja, vienas kelią vẽda (vežimas) Alvt. Kumelytė žabalytė vẽda kelią be vadelių, atsigrįžta – nėr vėželių (laivas) Ds.
12. tr., intr. NdŽ pagrįsti kieno pradžią, kildinti: Lytis Lietva neįtikima, kadangi tai yra vėlyvesnė lytis, ir iš jos vesti senovišką lietuvišką formą netinka A.Sal. Nemuno vardas gali būti vedamas ne tiktai iš priebalsinio kamieno K.Būg. Sala vestina yra iš veiksmažodžio salti KŽ. Pradžią savo Juozapas vedė, rods, iš karališkos giminės, vienok buvo neturtingas M.Valanč.
| refl. NdŽ: Melagėnai (Mielagėnai) vẽdasi nuo melagio (juok.) Ml.
13. intr. pavėdėti, būti panašiam į ką: Ana in močią kiek vẽda Klt. Iš burnos kaip čia in tėvą vẽda mergiotė Klt. Kanapinė gyvatė į juodą vẽda, gelžinė – į margą Ldv.
14. tr., intr. DŽ, NdŽ, PnmŽ, Krk duoti vaisių, derėti: Vyšnios tos kad vèsdavo vaisiaus! Vdk. Ta obelis tei[p] vẽda gerai. Į tą reikia skiepyt, kur nèveda Jrb. Kas antrais [metais] vẽda, geri obuoliai Graž. Šįmet mūs braškės visai nèveda Slv. Paliksi [serbentų] šakutes – mažiau vẽda kitais metais Kvr. Dauguma piktžolių yra labai vislios, tai yra, veda daugybę sėklų J.Krišč. Pagraužtas javas grūdų neveda EncV327. Šiltesniame ore augę vynmedžiai, kurie vedę vynuoges LTII474(Bs). O tie žiedeliai, o tie baltiejie vẽdė juodas uogeles JV1091.
| prk.: Kaip nei jokia daugkalbystė nieko nešelpia, taip ir šita daugrašystė, žinoma, neveda nė jokių vaisių A1885,73.
^ Kas be žiedų uogas veda? (kadagys) LTR(Mrj). Koks medis žiemą vaisių veda? LTR.
15. tr., intr. Š, E, ŽŪŽ69, NdŽ, KŽ, DŽ1, LzŽ turėti jauniklių, vaikuotis: Tuo vẽdus krekeną įpilk į gerklę karvės, tai veikiai apims jautį J. Veršį vesti, turėti I. Rudenį karvė turia vèsti Ktč. Sakanti, ka už pusantro mėnesio tura karvė vèsti Vvr. Karvelė, dėkuo Dievuo, laimingai apsibėgo, tai kovo mėnesį i vès Žr. I nebatsikėlė daugiau ta karvė, tuo atsigulimu i vẽdė Lkv. Karvė vẽdė stambų veršį Krž. Karvė tuo vedus duoda daug pieno J.Jabl(Als). Ans nupirko vieną tokią jauną karvelę, i ta vèsianti Sd. Aš noriu vieną gerą šviežiai vedusią karvę parduoti LC1883,10. Ar vẽdusi yra [ožka]? – Ne, bergždi Žr. Esu matęs baltą vestą kumelį, bet tokių retybėse Ggr. Kita avis vès du vaiku, kita tris Lpl. Jei Kūčių dieną ateina dvi bobos, tai avys veda dvynukus LTR(Klvr). Kalėdose kai eina po vieną – vieną [ėriuką] vès avelė Dglš. Ta kiaulė buvo vèsianti LKT79(Pln). Nu turu dabar dvi kiauli vèsianti Kl. Yra atsitikę, ka kiaulė vẽda i praryna tą savo vaiką End. Gyvatė gyvus gyvačiukus vẽda Pln. Ant svočiutės rankų žiurkė vaikus vẽdė JV737.
^ Kur vilkas vaikus vẽda, ten kumeliukų nepjauja Grš. Kur vilkas vaikus veda, ten (čia Erž) avių nepjauna Vdžg. Ar daug kiaulė paršų vẽda? (klausiama suėmus kitam už nosies). – Visus! (taip atsakius, paleidžiama) Lp. Pasiutusi šėmutė pasiutusius veršius vẽda (šaudyklė) Jn(Kv).
| refl. NdŽ, Zt: Kita avelė vẽdas po tris [ėriukus], kita – po du, kita – po vieną, nelygu veislė LKT240(Žml). Muno avis nebvèsis, ėraičių nebebūs Sd. Lengvai vèsdavos mano karvytė Trgn. Tokiam laike mažai vẽdasi [karvės] Sdb. Koks tas gyvolelis prisilaiko, jeigu margas, ta margi gyvoliai vẽdas Plng. Kiškiai pievoj vẽdasi Dv. Mes matėm, kaip gyvatė vẽdas Ppl.
16. tr. DŽ perėti: Šakų apie mus yra, vẽda [paukščiai] vaikus Vlk. Krūmai tokie prie vandenio, tai juose antys ir vaikus vẽda Pv. Gyvutės vaikus vẽdė Dg. Po dvejus vẽda vaikus blezdingos Rnv. Špokai veda vaikus Šts. Juk aš kitą mėnesį vėl galėsiu ženyties, kaip balandis vaikus vèsti (juok.) Brs. Vẽdė vaikus pelėda DrskD249. Ved gervė, ved gervelė, ved gervelė vaikelius LTR(Krtn). Ta vištelė kiaušius deda, iš tų kiaušių vaikus vẽda mažučius, gražučius, geltonus (d.) Aps.
^ Kogi kvaksi, gal viščiokus vesi̇̀ (sakoma vis burbančiam) Žl.
| refl.: Busilas buvo mūs kieme (kaime), vẽdėsi Arm. Gulbės tos čia laksto, ale vaikų čia nèsveda Vlk. Skregždės, kur vẽdas po stogais, lipo iš purvyno lizdus Pls. Špokai vẽdasi skrynelėj Dv.
ǁ auginti perus: Bitės nenori kirmio vest Dv. Bitės vẽda ituos dupliuosa Rod.
17. tr. R, R413, MŽ, MŽ556, N, Rtr, NdŽ, KŽ gimdyti: Ta moteriškė jau penkis kūdikius vẽdusi K. Vaikus vẽda ir vẽda, o linksmi graži, nesudribusi Krš. Dvyleka vaikų vẽdė – sveika boba kaip burkštinas Pvn. Tankiai vès liuob vaikus, ne taip kaip dabar Krš. An karto po du vedù: sūnūs buvo ir paskiau dukros dvijai kartu Kpr. Kai jauna buvau ir vaikus vedžiaũ, mano blauzdos buvo gražios Skr. Tai tik tie vaikai vėl vès vaikus, tai pasiust reiks Žg. O jei moteriškė suvalgys dvilypį riešutą, tai ves visuomet dvynus LMD(Grv). Yra vaiką vẽdusi [mergina] – anos toksai vainikas Rdn. Ji per venčiavonės peržengimą iš kito vaikus veda BbSir23,33.
^ Čia buvo akmenynė, velniai vaikus galėjo vèst Ar. Motriška vaikų nevẽdusi nėkai, kaip štulpas tankiai paliekta Krš. Pasiutusi motina vaikus vẽda (muškieta) MitII194(BsM). Išdūkus boba pasiutusius vaikus vẽda (patranka) JT106. Medinė lova, geležinė boba – pasiutusius vaikus veda (šautuvas) BsM.
nevestinai adv.: Neturiamai, nevestinai vaikų, nevaisingai I.
18. tr. veisti, dauginti, gausinti: Tą sodelį pradėjau vèst Dg. Vedù vedù, visą atšlaimą apsodinau, i nėr slyvų Klt. Pupas vèskit, ažderės mūs žemėj Dglš. Rugys žemę taiso, ale ir veją vẽda Klt.
| prk.: Svetima kapeika rublių vẽda Lkv. Man litas litą vẽda Lp. Kalba kalbą vẽda Švnč, Prng, Tr. Šnekta šnektą vẽda Srj. Matai, žodis žodį vẽda Mrj. Viena tą atsimeni, kita kitą – daina dainą veda Vlk.
^ Nosia bado – auksą veda (žagrė) LTsV627(Sv).
| refl.: [Darželinis palėpštis] laikomas Lietuvoj daržūse – žemėj liesoj smiltingoj vedas gerai P.
19. refl. LzŽ veistis, daugintis: Kas čia mūs pirkioj nešvaru – tik pelėm vèstis LKKXIII137(Grv). Šiemet musios labai vẽdas Dglš. Kad utėlės nesivèst, eini tankiai prausties Aps. Tokios duplios bitėm vèstis Rud. Žalčiai tvarte vẽdės Pls. Katės labai greit vẽdas Dglš. Ten eglyne žilos meškos vẽdasi Dv. Kur tankesni miškai, tę ir vẽdasi vilkai Dbč.
ǁ rastis, plisti: Driežas apmyžo koją, vẽdas puvėsis Ign. Man šito kvaraba vẽdas i vẽdas, negaliu išsiliečyt Aps.
20. tr., intr. vykdyti savo funkcijas, gerai veikti: Jau kojos manęs nèveda Dglš. Kojos nelabai vèst pradėjo Antz. Akys nežiūri, nemato, kap reikia, kojos nèveda, kur reikia Graž. Vaikeli, eitau valgyt, tik mano akes nèveda Vrn. Nežinau, ar itai galva nèveda, ar vadžioja kas: eimu ir visa vienan daikte Lz. Ot jai vẽda galva: moka raščiukų iš marškos padaryt Aln. Galva jau nebe teip vẽda Vžns. Jau močiutės galva nelabai vẽda Ūd. Didžiausias turtas žmogui protas, kad galva veda, o kad nevès, turtu nieko nepadarysi Ant. Kap kieno galva vẽdė, tep i darė Žln. Smagenai nèveda, ir visa Lz. Per vasarą užmiršau rašyt, rankos kaži kaip vẽda Jnšk. Mani teip sunkiai vẽda ranka (sunkiai rašau) Prk.
| Da sveikata šiek tiek vẽda Alks. Sveikata nèveda, ir nieko nereikia Alv.
| refl.: Jei katram nesi̇̀veda galva, tai ilgai ir neišmoksta Gs.
21. tr. traukti pagal žemę ar kitą pagrindą: Šienapjūtėj sūnus ves pirmąjį dalgį I.Simon. Šunkojis dalgis y[ra] vestè vẽdamas, dobilų nepapjausi Ggr. Žolės? – Vos dalgį vedi̇̀ Jon. Dedam šakeles terpu balkių ir vẽdam, ir matytie, kur reikia imtie pozas Dgp.
22. tr., intr. NdŽ traukiant kuo rodyti: Pirštu vẽda nuo vienos raidės prie kitos DŽ1. Kaip aš vèsiu, jūs savim (mintyse) skaitykit Sk. Žodžius reikėjo vest dacipulka Antš.
| Veda raštą iš taškučių: suvedžioja suvedžioja ir padaro raštus Rdm.
23. tr., intr. NdŽ sukioti (akis) stebint: Akimis vèsti DŽ. Vẽda akia, kad nepavogt Pls. Jį ir vèsk akim, kai įeina in seklyčią Alk. Aš einu tiesiog, o jisai akim vẽda į mane Ar. Vaikas žiūri per langą, kiekvieną vežimą akim vẽda Mrj. Ji nespėja akim vèst, kai skaito Skr.
24. tr. OG72, NdŽ, LzŽ, Str ką ilgą tolyn tiesti, rengti, statyti: Elektrą, telefoną vèsti DŽ1. Tenai kelius vẽdėm tokiuos par miškus Pg. Akmenėlius grūdo rankom žmones ir šitą plentą vẽdė Kpč. Kai vẽdė geležinkelį, tai pirko nuo jo medžių LKT310(On). Ė geležinkelį vẽda in Vidžius Dglš. Par pelkes daugiau tus kanalus vẽdė Akm. Vandenio te nėr, reikėjo vèst vanduo iš tolo Ant. Čia ir buvo daug kas subizdę vèst tiliponus Slm. Vedamasis griovys ŽŪŽ90. Reikia pradėti kasti [ravus] nuo pakriūtos ir vesti stačiai į upelį Vrp1889,35. Pataisysiu žagrelę, tiesią vesiu vagelę LTR(Pnd). Kaminą vèskit per stogą Graž. Reikdavo eit dirbtų prie matinykų, rubežius vèsdavo Kp. Kunickis pargobinęs iš Krokuvos mūrininkus, suvarė iš septynių Chodkevyčios valsčių žmonis ir pradėjo vesti sienas M.Valanč.
ǁ tiesiai ką žymėti, brėžti: Vedamoji (linija) Z.Žem. Riba tarp pietų žemaičių varniškių ir raseiniškių patarmių ties Žemaičių Naumiesčiu vedama neteisingai KlbXXXVIII(1)100. Vedame šalutinę optinę ašį lygiagrečiai krintančiam spinduliui rš. Po vienam iš viršaus vẽsta vẽsta siūliukui (puošiant eglutę) Klt. Pradėjo anas par sodą linijas vest – ir teip veda, ir teip LTR(Km).
ǁ judant tiesiai ką daryti: Voras tinklą vẽda Švnč. Jis kirpo drabužius, vedė jiems pirmutinį adinį J.Balč. Vẽda adaton siūlą Dbč.
×25. (sl.) tr. K, Rtr, DŽ, NdŽ atlikti kokį darbą, veiksmą, tvarkyti, organizuoti: Ten motina, ne tėvas viską veda J.Jabl. Uošvienė visą tvarką vẽda Antš. Tėvas ten visą laiką ten tą tvarką, viską vẽda Trk. Visą tvarką veselio[je] vẽda kvieslys Slv. Vienuoliai iš senovės vedė pasalom karą A.Janul. Trys karaliai vajavoj[o], didžiulį karą vẽdė Vlk. Jau ana pradės savo gyvenimą vèsti LKT62(Pp). Ma[no] diedukas išgyveno aštuoniasdešimt šešius metus ir viską sa[vo] galva vẽdė LKKXIII135(Grv). Aš visus reikalus vedžiaũ Dglš. Vaikelis užaugo ir išmoko namų gaspadoriaus darbus gerai vèsti BM188(Kri). Neturėjau žirgo, tai parsidaviau laikrodį ir pradėjau ūkį vèst Grv. Pats tik beveik lovoje gulėdamas vedė ūkę Žem. Rėžiuose vedamas ūkis liko beveik tik ten galimas, kur pati šeimyna dirba Pt. Blogiausia, ka žydai visą prekybą vẽdė Graž. Kuopos (nj.) raštinyku buvau, sąskaitas vedù kaip bugalteris, kad ir be mokslo Svn. Anas žino, kiek padeda, skaičių vẽda Dkk. Mokymo priemonėmis mokytojai naudojasi ir vesdami pamoką klasėje sp. Visą mokyklą jis (pradinių klasių mokytojas) vẽdė Adm. Šeštus metus jis veda jūsų klasę K.Bink. Turėjo jis gražų balsą, vedė katedros ir seminarijos chorą V.Myk-Put. Anas korą vẽdė ir pats gražiai giedojo Arm. Domėjosi teatru, lankė B. Sruogos vedamą teatro seminarą LEIX279. Amerikonas su vokiečiu derybas vẽdė Pns. Bet bernaitis visą tą ginčių vedė tik dėl juoko BsPII204. Kap kokią kalbą vèstie tai anas gali Smal. Vieną kartą ėmė vest abudu tokią šnektą LTR(Pns). Aš šnekos nèvedu su nepažįstamu žmogu Šts. Matytumi, prisistojęs ka vẽda rodas, ka vẽda rodas Trk. Liepė klebonams dailiai vesti kningas: apkrikštytųjų, moteris vedusiųjų ir mirusiųjų M.Valanč. Jei yra Dievas, tai jis viską veda ir veda taip, kaip mūsų amžinajai sielai geriau Pč. Vesti, varyti bylą, byloti VĮ. Pavynas vesti gyvenimą naują P. Veskiat jau šventą žyvatą Mž189. Kūną savo viežlyvai vesk Mž411. Vesk (sūdyk) tu, Pone, bylą mano dūšios ir išgelbėk gyvatą BBRd3,58. Jis deivišką gyvenimą vedė BB1Moz5,24. Gyvatą tikrai angelišką vedė ant to pasaulio DP20. Vedu dienas manas PK65. Pralėjai kraują daugybei, vedei nes dides kovas Ch1Krn22,8.
| Pirmuliausia vèskit patys save kai reikia Rod.
| prk.: Vedamasis žodis buvo žvejų prievaizdo Mš. Vedamàsis (įžanginis) straipsnis DŽ. Romane nėra kokių nors didesnių nukrypimų į šalį nuo vedamosios siužetinės linijos K.Kors. Tie mokslai, kurie padeda pedagogikai nustatyti ugdymo tikslus, yra vedamieji jos mokslai S.Šalk. Ieškokit visų pirma vedamųjų idėjų S.Šalk.
^ Sunku vilkui ūkė vesti, kad laimės nėra E.
| refl. tr., intr. Klt: Anys labai gražiai pradėjo vèstis savo gyvenimą Ign. Kas esmi, teip reik vèstis Msn. Jei ana būtų gražiai vẽdusys, seniai būtų ištekėjus Vžns. Dabokimėsig jau, kuria širdžia vèstis turi žmones DP70.
ǁ tęsti, kas pradėta, varyti toliau: Kaip yra su tamstos darbu „Iš lietuvių rašliavos?“ Ar jisai yra tolyn vedamas? A1884,214. Juškevičiaus žodyną nuo raidės m veda Šlapelis LKKXX56(K.Būg). Da vis vẽdė ir dabar šitą madą senybinę Aps.
^ Meluoji melą, vèsk iki galo Šl.
| refl.: Šitai vẽdas ir vẽdas vienas nuo vieno [pasakojimai] iš senybos Aps.
ǁ tvarkyti kieno veiksmus: Babūnė ta visokių štukų žinos, mumis vẽdė Jdr. Tu ne tik dievobaimingai, bet ir išmintingai vedi savo vaikus V.Piet.
×26. tr. vairuoti: Vèsti traukinį NdŽ. Vedžiau savo lėktuvą tolyn J.Dov. Turėdamas po ranka jūrlapį, kompasą kapitonas ar šturmanas ir užsimerkęs gali vesti laivą rš. Sielį varo dviejuose: kas pirma eina, tas vẽda galvą, kad neužneštų ant akmens Jon.
| Vienas sportininkas pasižymi taiklesniu metimu, kitas geriau moka vesti kamuolį sp.
×27. (sl.) tr. Vj lemti, reikšti: Pinigai visa ką vẽda: duok pinigų – malkų kiek nori Jnšk. Daug veda patarimai iš šalies Antš.
×28. refl. N, BŽ46, DŽ, NdŽ, KŽ, Snt, Alks laikyti save kuo, dėtis: Didžiu veduos R207, MŽ275. Didžiu veduos, didžiuojuos MŽ271. Didele ponia vẽdas, kas par aš! Krš. Anas ponu vẽdas Strn. Kunigas lenku vedasi J.Jabl. Tokiu stipriu vẽdas, kur ans pasiduos Krš. Didžiu vẽdės, o bevagant nusitverdino Šts. Tik vẽdas sąžiningi, o vagys – turtų prisiplėšę Rdn. Jis iš didžio vẽdas K. Jos i juk smarkiai vẽdės Jrb. Vertingu veskis, kad ir niekad nė skatiko neturėtum J.Jabl. Ponais vedasi, o pliki kaip kipšai LzP. Gaspadorius visu ponu vedėsi: ant jo rankų visas dvaras TS1904,5. Demokratais pas mus vedasi paprastai tie, kurie norį laisvės visur ir visiems žmonėms be jokių skirtumų A.Sm. Žmones bagoti urėdą kokį turintys alba daug išmanantys vedasi didžiais ponais BPII487.
^ Didžiu vedas, šašu dedas LTR(Vl).
×29. (sl.) refl. ppr. impers. DŽ, NdŽ, KŽ, Zt, Arm, Dglš, Vdšk sektis, gerai eitis: Šiandie man vẽdas: ko tik ieškau, vis randu, kur tik nueinu, visa ką gaunu Str. Itais metais mumi nèsvedė: kiaulė ižgaišo, karvė telią numetė LzŽ. Jam nèsveda niekas LKKXIII28(Grv). Kapgi tau vẽdasi? Švnč. Kaip vèsis gyvent, nėr žinios – išeinam iš savo namų Klt. Gaspadorsta kap nèsveda, tai negali surinkt (susitaupyti) Grv. Tiek mun vẽdės darbas dideliai Žeml. Nu i minti linai mun netiko ir nèvedės Nv. Tarnyba vẽdas neblogai Kž. Kad augt javas, kad skatyna vestų̃sbi gerai! Lz. Kitam i gyvuliai vẽdasi ūgyt Mrc. Kad gyvuliai vedusỹs, būt[ume] greit razsigyvenę Str. Jeigu gyvulį nupirksi iš geros rankos, tai jis vesis, o iš prastos, tai nevesis – nyks i nyks LMD. Vyrai skundėsi, kad arkliai nesi̇̀veda Mlt. Labai bitelių turėjo, labai vẽdęsis, i vis tiek išmirė Pšš. Ot buitis (gyvenimas) nèsvedė LKKIX221(Dv). Nèsveda man buitelė Rod. Dėkui ponui Dievui, taip jam vedas mokslas Sz. Mokslas nevedės, ir paliko gaspadoriu Šts. Sako, gerai vẽdasys mokslas Grz. Senatvė[je] nesiveda teip nė kalbėt Ar. Nèsveda, nu ką padarysi, jau su trečiu vyru Dbč. Kur Kalėdose randi dvilypį riešutį, tai reikia pasidėt, tuomet pinigai gerai vesis LMD(Kls). Mums džiaugsmas, kad tamstai ten svetimame sviete gerai vedasi A1884,289. Niekas jam nesivedė, kur ėjo, tę prapuolė Tat. Visos gėrybės jam vedės S.Stan. Tai jam teip vedęsis, javai augę, ir palikęs labai turtingas Sln. Gerai nes vedės mums Egipte Ch4Moz11,18.
^ Kad nevyksta, ir nevedas darbas dirbti J. Kas kam vedas, tam ir laima S.Dauk. Ka nèvedas, i nesekas Krš. Ka nevyksta, tai i nèvedas Trk. Kuriam vẽdas, tam ir dera Pls. Nesveda kortosu, tai vedasi meilėj Ml.
◊ ant kẽlio vèsti padėti prisiminti: Aš tamstą an kẽlio vedù Gdr.
ausià nevèsti OG242, Arm, Švnč neklausyti, nepaisyti: Lig šiol aš i ausià nèvedžiau, ką kur kas ką ūtura Tvr. Anas ir ausià nèveda, ką šienas neišdžiūvęs Prng.
ãvino prõtas vẽda netinkamai elgiasi: Jį ãvino prõtas vẽda Tr.
čiul̃tė vẽdė gul̃ti Kal primenama, kad laikas miegoti.
gẽrąją vèsti taikstytis: Gẽrąją vis vẽda ana Klt.
gerù keliù (į gẽrą kẽlią) vèsti Krš gerai mokyti: In gẽrą kẽlią aš jį vedžiaũ Dglš.
į lankàs vèsti plačiai, daug aiškinti: Nevesk manęs į lankas, po velnių! Sakyk trumpai J.Ap.
iš galvõs vèsti Šv kelti didelį nerimą.
iš kẽlio vèsti J.Jabl, DŽ
1. BŽ106 netinkamai, neteisingai mokyti, klaidinti: Mum ta motina, žaltys, vẽda iš kẽlio Jnš. Jie čia sumišimą kelia, kvailesnius už save iš kelio veda V.Myk-Put.
2. Mrj kreipti iš doros, tvirkinti: Jis papratęs iš kẽlio vèst – geriau su juo nešutviauk Lkč.
iš prõto vèsti
1. NdŽ, B.Sruog daryti pamišusį.
2. BŽ22 kelti didelį nerimą, gąsdinti: Iš galvos, iš prõto vẽda tie darbai Šv.
kai̇̃p mir̃ti vẽdamas labai nusiminęs: Roželė ėjo kaip mirti vedama – baimė didžiausia ją ėmė LzP.
kur̃ ãkys vẽda Pnd nekreipiant dėmesio kur, bet kur (eiti): Vai, kad čia dabar būtų Petras! Eitų su juo, kur akys veda V.Myk-Put. Ir dui bėgti, kur akys veda LTR(Pp). Nors eik iš čia, kur akys veda, kojos neša LMD(Vlk).
mérkelis vẽda užkuriõm norisi miego: Jau merkelis veda užkuriom Upn.
nei̇̃ šiknà nevèsti vlg. nekreipti dėmesio, nepaisyti: Aš tavę nei̇̃ šiknà nèvedu! Lp.
ni̇̀kį vèsti ožiuotis, priešgyniauti: Ni̇̀kį [mergaitė] vẽda, nešnekas Jdr.
óžį (óžius) vèsti [pardúoti, tur̃gun] eiti išpažinties: Kriaučius šiandieną, mačiau, vẽdė óžį KlvrŽ. Sūnau, vèsk óžius pardúot, Velykos ateina Zr. Ryt ožiukùs vèsme tur̃gun Zr.
prie siẽto vèsti raminti, tramdyti: Surašė viską, vẽda py siẽto Pj. ×
rankà vẽdasi sekasi: Rankà nebvèsis, jei perkant kas padyvys Šts. Ka gerai rankà vèstumias, margaryčių iš tavo pusės priklausė Yl.
(kur) velniai̇̃ (vélnias, vilkai̇̃) vẽda vaikùs
1. Sln, Skdv, Jnš apie neįeinamą, neišbrendamą, negyvenamą vietą: Toki bala buvo, tai tę vélnias vaikùs vẽdė – klampumynai Kpč. Tose balose velniai̇̃ vaikùs vèsdavo, niekas neįeidavo, o dabar burokus sodina Pc. Tai didelis raistas buvo – vilkai̇̃ vaikùs vẽdė Jz. Velniai̇̃ vaikùs i vès tarp to daržo, jeigu neišravėsi Šln. Kur [pievos] neišpjauna, tengi te vilkai̇̃ vaikùs galia vèst, te baisu žiūrėt Pl. Aš tę nebuvau – tę (Sibire) velniai̇̃ vaikùs vẽda Jrb.
2. Nm apie didelę netvarką: Nešvari boba – trobo[je] velniai̇̃ vaikùs vẽda Krš. Virtuvė[je] pri anų vilkai̇̃ vaikùs vẽda Krš.
antvèsti (ančvèsti; Žlv), añtveda, añtvedė (ž.) I, Dr; S.Dauk žr. užvesti 6: Añtvedė policiją ir atrado vogtus daiktus Šts. Tujau pat vokyčius antvès, ar pašarą atims arba meisą atims Yl. Čia jau ančvestà, kaimyneliai įdevė Rdn.
apvèsti, àpveda (api̇̀veda), àpvedė
1. tr., intr. D.Pošk, Sut, S.Dauk, K, LL116, Š, Rtr, DŽ vedant apeiti aplink: Apvedu ką SD205. Apvesti šokėją vyras turi taip, kad ši išsilaikytų atitinkama poza rš.
| refl. tr. N: Tas žmogus mane ir aplink savo daržą apsivedė J.Jabl. Apsukù tą kalną apėjo keliais ir tuos vaikelius apsi̇̀vedė Mšk.
2. tr. pririšus vedant apeiti aplink: Norėdami piemenys sulaukti greičiau žiemos, tai apiveda ožką aplink beržą tris kartus LTR(Ob).
| refl. tr.: Nepagali, tik aplink tvartą karvę apsi̇̀veda Klt.
3. tr., intr. daug kur nuvesti, apvedžioti: Aš ją visur mieste apvesiù, o ana žioplys Klt. Kolei àpveda visur, tai pavargsti Šlčn. Tai ji mane visus daktarus àpvedė Dg.
| Vyrus apvẽdusi (parodžiusi nuostolius), pradėjau bylą Šts.
4. tr., intr. KŽ apibrėžti aplinkui liniją, apskriesti: Akys àpvestos tamsiais antakiais NdŽ. Jei akių paboja [vaikas], reikia su druska atgalia ranka tris kartus apvèst (brt.) Mrc. Reikia apvèst dedervinė avinių žirklių žiedu, toliau neina ar ir pragaišta (brt.) Vlk. O jei norėsi kur nusinešt juos (obelį ir šulinį), tai apvesk ratą apie obelę ir šulnį, ir atsiras vėl žiedas ir aukso obuolys LMD(Rz).
| refl. tr., intr. Vj: Bernas atsisėdo ažustalėj, àpsvedė švęsta kreida ir laukia, kada ateis prisdavėliai (ps.) Prng.
ǁ kuo aštriu apibrėžti aplink, aprėžti: Iš alksnėlio suki dūdeles, àpvedi peiliu ir nusuki Vlk. Kap aukštyniekas guli, peiliu api̇̀vedam aplinkui ir papilvę nuimam Ad.
5. tr., intr. NdŽ, KŽ, Zt apjuosti, padaryti ką aplinkui, apkraštuoti: Apvedu mūrą N. Àpvedė dratais vaikai bulbų lauką Dg. Sklepai tokie besantys su drotimis apvesti tebibuvo Krt. Aplinkui tą [girnų] ekmenį àpvestas stiprus lankas PnmŽ. O kada padarė pečių, apvedė vielėmis, apkalė geležėmis ir liepė užkurti DS138(Šmk). [Piliakalnis] buvo api̇̀vestas par dvi eiles akmenais Alz. Tokių molio juostomis apvestų židinių kituose mūsų tyrinėtuose piliakalniuose nebuvo aptikta rš. Aplink bažnyčią apvestà yra siena šventorio akmeninė, graži BM110(Ssk). Neprieteliai apves tave (Jeruzalę) pylimu, apguls tave, suspaus tave iš visur SkvLuk19,43. Dvaras apvestas aukštu mūru BsMtII55(Nm). Apvedamasis kanalas ŽŪŽ91. Apvedė aplink trobelę didelį ratą siūlu ir patį kamuolį įsinešė į trobelę LTR(Šmk). Piemenų apavas – tik vyžiukai iš karnų apivarom apvesti̇̀, autais apvynioti Tvr. Karpas àpveda siūlu ir užmezga mazgelį Grl. Karunkytėm api̇̀vesta suknelė Klt.
| prk.: Šventa Dvasia ateis ant tavęs ir macis aukščiausiojo apdengs (viršuje apves, apsems) tave BBLuk1,35. O, gerai padaryta – kap vainiku àpvesta LKKXIII126(Grv).
6. tr., intr. NdŽ apžvelgti, aprėpti: Stapukas àpvedė akim i pamatė grytelę (ps.) Grnk. Anas sustojo ir akimis apvedė žmones A.Vaičiul. Jis apvedė geraširdišku žvilgsniu susigūžusius vaikus J.Avyž.
7. tr. apvesdinti: Tėvas jį àpvedė (ps.) Žž.
×8. (sl.) refl. tr., intr. K, BzF197, J, Š, NdŽ, KŽ, Smal, Dgp imti žmoną, vesti: Nu ką – vienas negyvensi, tai apsi̇̀vedžiau LKT231(Prn). Ir ans įsižiūrėjos mergaitę ir apsi̇̀vedės Vgr. Tai žmoną apsi̇̀vedžiau iš didelės ūkės Snt. Apsi̇̀vedei – nebijok vaikų Erž. Ir šito žydo yra sūnus – apsi̇̀vedė su ruse – ir duktė ar ne su lenku Akn. Mes esam kalvinyčią pabudavoję ir ieškom gero apsivedusio kalvio LC1883,35. Apsivedęs Jurgelis pačią nedžiugėlę NS103(Ppl).
^ Kaip apsivesi, paleis velnią iš kasų LTV148(Srd).
×9. refl. tr., intr. Krg išeiti už vyro, ištekėti: Mama kai apsi̇̀vedė tėvą, tai abudu nusipirko numuką Rsn. Tai paskui aš šišonais apsi̇̀vedžiau Pgg. Kai apsivesi, neseksis tau, mergyt, dainas dainuot KlvD198. Bet jei tu moteriškę vedi, tai tu nesusigriešiji, o jei merga apsiveda, tai ji nesusigriešija Bb11PvK7,28.
×10. (sl.) refl. susituokti: Paskui jau ir apsi̇̀vedėva, atėjau gyvęt čia LKT194(Grš). Ka apsi̇̀vedėm, gyvenau pas vyro tėvus Lž.
^ Apsivedė kaip velnias su meška PPr308.
11. refl. tr., intr. Š, KŽ, Plik, Vvr, Štk turėti, atsivesti jauniklių: Karvė jau apsi̇̀vedė J. Karvę turim tik apsivẽdusią Ktk. Kaip apsi̇̀ves, liuobam pririšam dideliai trumpai, kad ana neprigautum tų nūvokų savo End. Apsi̇̀ves naktį ta avis, o jai būs šaltà dideliai, įsineši į trobą tokius mažilelius ėraičius End. Kiaulė besanti apsivẽdusi Krtn.
◊ apie ker̃tę (apie stū̃rį Svn) apvèsti apgauti: Manęs tai niekas neapvès apie ker̃tę Pš. Jis buvo ne iš tų žmonių, kurie lengvai apvedami aplink kertę: pažvelgs, ir mato tave kiaurai J.Balt.
×paapsivèsti, paapsi̇̀veda, paapsi̇̀vedė (dial. sl.) visiems (paeiliui) vesti, susituokti: Visi bernai paapsi̇̀vedė LKKIX203(Dv).
atvèsti, àtveda, àtvedė K, NdŽ, KŽ; SD309, H185, R, R200, MŽ, MŽ265, D.Pošk, Sut, M, Š
1. tr. Ker padėti kartu ateiti: Atàvedė iš pirtes, an rytojo ir pamirė Aps. Bobos apkėtę [senuką], atàveda siuntinio, ir jau niekas jo nemato Slk. Tai atàvedė ponas seną diedą i liepė ženytis KlbIV156(Vdšk).
| prk. N, KŽ, Dkš, Prn, Upt: Aš dabar žinau, kodėl aukščiausiojo ranka mane čion atvedė! V.Krėv. [Christus] per tiesą atveda gyvatosp amžinosp DP449. Rūpinasi apie nuopuolį jo, idant jį atvedęs griekop, nubodų aną padarytų ponui Dievui jo MP79. A kurie didį apsunkimą sąžinės turėtų alba užsmūtyti ir gundinti būtų, tus žinos plebonas per daugesni kalbesių palinksminti ir vierosp atvesti Vln32.
2. tr. pririšus tempiant priversti kartu ateiti: Jau podidis berniokas, karves atàveda Klt. Ana àtvedė karvę Zt. Atàvedė kumelę apsmaluotą (ps.) Mlk. Piemenys karvėm an ragų uždėdavo vainiką ir àtveda pas duris LKT211(Lbv). Netrukus tarnas atvedė šokantį piestu žirgą, vos galėdamas nulaikyti rankoj J.Balč. Da neatàvesta i kumelė Kli. Tegul mergiotė lieka namie: man arkliam atvèst bus ana Ob. Arklius liuob atvèsti mainyti [į mugę] Krtn. Aš (vyras) ir išvedu va dabar, ir atàvedu, ir perkeliu [gyvulius] Pl. Kelkis kelkis, sūnaitėli, kelkis, mano mielas, atàvedė tau tėvelis žirgą juodbėrėlį JT231. Eit tetušis par kiemą į naująją stainelę, jau išved, jau atved juodbėrą žirgelį LTR. Tada totvedi du ožkeliu pribuvimop Dievo MP149. Atveskiam karvę trijų metų (paraštėje treigę) BB1Moz15,9. Nuėję tada mokytiniai … ir àtvedė asilyčią ir asilaitį DP1.
| prk.: Norėjo muni atvèsti tas ponas an pikto End. Vienas sakė, jog toj skiedra vandenį atves LTR(Auk). Argi tie dūmai nedasieks jau dangaus ir neatves griausmo ant galvų persekiotojų lietuviškų knygų?! V.Kudir. Nieko nėr vargesnio, kaip … trokštantį lobio atvest paniekinimop naudos DP511.
^ Ko čia stovi, kai parduot atavestas? LTR(Km). Šnekta šnektą àtveda Dkš. Kalba kalbą àtveda Stk. Pasaka pasaką àtveda Žln, Plv. Marti ateis – velnią atves namuos Pnd. Siūlas kamuolį atves Vlk.
| refl. tr. N, RtŽ, M, Š: Kad galėtum, tai karvę atsivestum̃ Nmč. Eik tu, atsi̇̀ved’ arklį ir kinkai! LKT346(Klt). Lenciūgus palieka lauke, o virvėm atsi̇̀veda karves Klt. Ant ragų uždėtas pantis, patampiau ir atsi̇̀vedžiau [veršiuką] Kp. Pasogos reikė buvo duot didelės, reikė buvo atsivèst nors vieną avelę Ktk. Šita karvė jos atsivesta J.Jabl. Matai gi, arkliai Dievas žino kur, tai paki tu atsivesi̇̀, paskinkysi … Mlk. Ir ateina tėvulis, tėvulis, atsiveda jautelius, jautelius LTR(Lzd).
^ Su siūlu ir kamuolį atsivesi LTR(Ds).
ǁ priversti kartu ateiti: Kad neina, veste atvesk J.Jabl.
ǁ nukreipti, atvaryti: Kiekvienas mokąs žavėti būk pačiu žvilgterėjimu galėjęs atimti javams brandą, išnaikinti karvių tešminėse pieną, nupešti avių vilną, žmones kerštaujančius sutaikinti, atvesti į pat šūvį medžiotojams miško paukščius M.Valanč.
ǁ refl. tr. atsistumti, atsivaryti: Ji atsi̇̀veda tą ratą (dviratį), prisideda tą dėžę pirkinių i važiuoja atgal Smln.
3. tr. atlydėti kur kartu einant: Atvèsk man savo sūnų J. Kas tave atavedė? – Mane tėvelis atavedė LTR(Ign). Dvi mergaites atàvedė an mane Aps. Tos moteres sūnus, ką in mane tave àtvedė Lt. Paskiau atliko be žado, nu tai, matai, tuoj i kunigą da atàvedė Skp. Nuo durų pastinka kunigas [vaikus], lig altoriui atàveda Rk. Tą paleis, kitą atvès, pakol ančtiks, katras mun tinka (žaidžiant „piršlybas“) End. Gerai, atved’ Ad. Pradėjo muno karvė sirguliuoti, sodiškiai padėjo vitrinarą atvèsti Krš. Tada teatveda jį jo ponas po akim deivių (dievų) ir tepastato jį vartumpi alba stulpumpi BB2Moz21,6. Atvedė jis juos žmogauspi BB1Moz2,19. Ir padarė ponas Dievas motriškę iš šonkaulio, kurį iš žmogaus išėmė ir atvedė jop Vln50. Ir atvedžiau jį mokytiniump tavo, o negalėjo jo pasveikint Ch1Mt17,16.
| refl. tr.: Atsi̇̀vedžiau dieduką, kad gerai susamanot pirkią Klt. Ejo šokiuos, ir viešnios buvo atsi̇̀vesta Ob. Žmona silpna – mirs, tai jis atsi̇̀vedė kitą, apžiūrinėja, kap gyvens Grv. Atsivèd’ su savim ir Marytę Grv. Ana ir kunigą buvo atsivẽdus gint nuog velino Arm. Tėvas dukrelę jau atsi̇̀veda ir rankon rūtelę jau atsineša DrskD180. Oi mergele, oi jaunojoj, atsiveskie tėvužėlį, atskaitysiu šimtužėlį LTR(Vlk). Tėvas dukrelę jau atsiveda ir žalią rūtelę jau atsineša LTR(Al). Va jau atsi̇̀vedė višta viščiukus Aps.
| Visus vaikus vadino savais, bet savo atsivestąjį ji labiau mylėjo rš.
ǁ prk. pateikti: Dabar atvèsiu šviesius ižpažinimus ir liudijimus apie čysčių daktarų anų senųjų DP548.
4. tr. Kpr, Tj, Skdt, Vb paimti į žmonas (ppr. iš tolesnės vietos): Aš tai, matai, atvestà Ktk. Aš ne iš čia kilus, iš Biržų atvestà Ppl. Sesuo liko pusantrų metų nuog mamos, tai reikia gi man išaugyt, o tėvas pamotę atàvedė LKT367(Dg). Aš irgi čia negimus – atvestà Antš. Iš piršlybų ženijas, iš toliau atàveda [žmoną] Alz. Sako, marčią atvès, turėsiu marčią Grv. Dar ne pačią bjauriąją atàvedė man marčią Pl. Seniau prirašyta buvo, ka te yra atvesti devyni gaspadoriai, o žmona nu kur atvestà, nežinau Cs. Jau buvo atvẽdęs, kai kolchozai tvėrėsi Vrb. Atves brolis martelę, tai bus rinkėjėlė tūto sodely NS306(Ppl).
| Mirk [,barninga žmona,] greičiau, pamirsi, atvesiù dvi Auk.
| refl. tr.: Kai rado tą savo moterį, kai atsi̇̀vedė, tai dabar gyvena kaip vyras, kaip visi Sb. Susikirsiu klėtelę kampuotą, atsivesiu martelę šilkuotą (d.) Dsn.
5. refl. kartu ateiti: Jau ir jaunieji atsi̇̀veda Mrj. Kailiuvienė dar vis matyt kai kada su dukterim atsiveda [į bažnyčią] Vlkv. Kai visiškai sutemo, atsivedė ir Marytė su tėvais A.Vien. Atsi̇̀vedė po namais su tuo jauteliu Žrm.
6. tr. DŽ1 atitiesti, įrengti ligi čia: Į Telšius greičiau àtvedė [geležinkelį], o čia da metai, kiek praejo, pakol čia pri Lieplaukės àtvedė Lpl.
| Griovį àtvedė kiaurai nuo galulaukės lig pačio pakluonio Jnšk.
| Atvès šviesą ir pas mus Smn. Čia pirma kaime pastatė tą gi elektrą, o čia in mus neatàvedė Ml.
7. intr. atsivėdėjus suduoti: Kap atvesiù aš tau atobula ranka, tai tu žinosi man! Rod. Kad àtvedžiau jam per ausis neblogai, tai nat susžaibė Rod. Jam pati kad àtvedė per mutę, tai jis ir tyli Vlk.
| Tokiam žmogui – tik atvedei ir paleidai (užtaisei šautuvą ir nušovei) Nč.
8. tr. Pžrl, Žž, Vlkš turėti vaisių, derėti: Jau šįmet šitas medukas obuolių atvès Jrb. Buvo teip, kad grūdas grūdą atàveda Kp. Atves grindužės obuolėlius, lazdų lotužės riešutėlius JV1046.
| Kaip sausa lazda žydės, žalius lapelius atvès, tai aš sugrįšiu JD907.
9. tr., intr. NdŽ, KŽ, DŽ1, LzŽ turėti jauniklių: Lig vaikus àtvedžiant pikta nebus kalė J. Turi dvi kiaules veislines, viena atàvedė devynius paršiukus, kita dešimtį Žl. Kiaulė apsiparšavo, tai àtvedė vienuolika paršų – dešim meitėlukų ir viena kiaulaitė Pv. Àtvedė vienuolika [paršiukų]: du mažesniu, kiti lygūs Pls. Àtvedė penkioleka paršiukų, o dvyleka papų Krš. Avis buvo atvẽdusi du ėruku viena galva Sd. Visos trys avelės atàvedė papori Dglš. Àtvedė dveitą mažų gėrukų Grv. Jauniklikė ožkikė tris ožkiukus àtvedė Vdžg. O kumelė atvedė du kumeleliu neišpasakytos puikybės, po tam kalelė du šuneliu teipo puikius LTR. Atàveda vaikus [triušė], tai razpilia visus, sukandelioja Klt. Katė atàvedė kačiukus in tvarto Aln. Katė àtvedė mažą katinuką Zt. O ponia sako: – Kad ratai kumeliuką atavedė, tai digs ir žirniai [virti] LTR(Prng).
^ Tvora arklio neàtveda Lp.
| refl. tr., intr. K, BzF197, M, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1, Kv: Karvė jau turėjo, atsivedė, apsiveršiavo J.Jabl. Karvė teliuką atsi̇̀vedė Aln. Karvė atsi̇̀vedė, ir aš pasėdėjau, kol jau nusivalė Alz. Karvė šviežiai kad yra atsivẽdusi, toks y[ra] liesesnis pienas Sd. Laukiam atsi̇̀vedant, tai jau pasenai neturim pienelio Rk. Karvikė neatsi̇̀vedė, pieno neturiam Krš. Nu tai aišku, jėgu karvė užtrūksta, ir viskas, Amerikos nebėr, o kai atsi̇̀veda, tai kaip iš Amerikos, tai du šimtai, tai trys šimtai [už pieną] Kpr. Nežinodavo, kada ta kumelė apsiėjus, kada ana atsivès Škn. Kiaulės atsivèsdavai laukuose mažus paršelius, žėk (žiūrėk), i parsivarysi vakare tuos paršelius Mšk. Rugpjūčio gal mėnesio atsi̇̀vestas, jau padidelis paršas Svn. Atsi̇̀veda po porai avelės Dglš. Avelė atsi̇̀vedė ben tris gėriukus Dbk. Jeigu Kūčioj ateis mergina arba tekėjus moteris, tai avys atsives dvynukus LTR(Vlkv). Kalikė atsi̇̀vedė mažiukų Rg. Oi tu varle, terbelė praėsta ir pelės vaikai atsivesti̇̀ Slm.
^ Galiu miegot, kiek noriu: nė karvė pertvinks, nė jaučias atsivès Skp.
10. tr. KŽ pagimdyti: Juziaus boba àtvedė jau tretį vaiką Trk. Àtvedė du, kaip avis Krš. Kadgi sūnų pirma atvèstai Zt. Kab atvès jauna mergelę, tai ponas duoja gorčių cielą arielkos, o kab sūnų àtveda, nieko neduoja an krikštynų Zt. Ji po penkiasdešimt dar tris vaikus àtvedė Skr. Pilvas didžiausis lig nosės, rods, ka ten ana devynis atvès Trk. Negyvą àtvedė, netikusi boba Rdn.
^ Kad tu atvestum devyniom galvom! (keik.) Švnč.
| refl.: Merga atsivedė Zr.
◊ ant [ti̇̀kro] kẽlio atvèsti Krš pamokyti tikslingo gyvenimo, elgimosi: Kad tik jau pasisektų tą Joną ant tikro kelio atvesti P.Vaičiūn. Muni teikeis atvesti ant kelio išganymo P.
į prõtą (×in rãzumo) atvèsti Ėr paprotinti: Tik vargas jį atvès į prõtą Dkš. Mane, ačiū Dievui, kalėjimas atvedė į protą A.Damb. Anas prastas žmogus ir jį neatvesi̇̀ in rãzumo Arm.
į vėžès atvèsti padaryti kitokių pažiūrų: Ka aną (komunistą) reik atvèsti į vėžès, jau nebgalia [senoviškai veikėjauti] Plt.
×davèsti, dàveda, dàvedė (hibr.) KŽ; SD125, D.Pošk
1. tr. pririšus tempiant privesti iki kokios vietos: Davedė bobutė [ožiuką] į karčemukę LLDI184(Mrk).
| prk.: Itoki darbai gerok tavę nedavès GrvT98.
2. tr. lydint privesti iki kokios vietos: Dàvedė ing vidurį Nemno Azr. Ir mane tą rozą in ją dàvedei, ale daugiau neisiu Rdš. Mane in ją dàvedė pasniūkt Dglš. Reikia būtų davèst LKKXIV209(Zt).
3. refl. kliūti, tekti: Margu (jaučiui) dàsvedė akmenų nemažai: ir raguosna, ir naguosna, ir kauluosna (ps.) Dv.
| prk.: Apšukojai tu mane, ir tau dàsvedė Dv.
4. refl. prisilyginti: Tu kai ta varlė – nori lig jaučiu dasvèst Švnč.
5. intr. Sut, L, KŽ įrodyti: Davedamas daiktas, prisekimas SD45. Jis, turėdamas visus davadus, gal davèsti tiesos JI302. Jėg jau kas davèst, o teip ką gi anys sužinos Ktk. Mokyti žmonės raštuose daveda, kad ta moteriškė pastatė brangų paveikslą Tat.
◊ ×ùbago lazdõn davèsti nuskurdinti: Dàvedėt mane ùbago lazdõn – jau nieko neturiu Ml.
įvèsti, į̇̃veda, į̇̃vedė tr. DŽ1; SD1198, SD403, H169, R, R113, MŽ, MŽ147, Sut, M, LL285
1. padėti įeiti: Įvèsk vaiką vidun Š. Kas tavi čia į̇̃vedė, kaip tu įejai? Yl. Viena kita [gimdyvė] už rankos invedamà [į bažnyčią] Žž. Bobelės nunešė [klebonui pinigų] – barkšt į torielką, ka į dangų įvèstum Všv. Kiba čia mane velinas invedė? – Aš tave čia invedžiau, pasrašyk, ką man atduosi tą, ko namie nepalikai, tai aš tau išvesiu LTR(Pls).
| prk.: Nejaugi ir jinai jau Viliaus įvesta į gyvenimą ir palikta pusiaukely? I.Simon. Į vargą nenoriu tave įvest V.Kudir. Į apjuoką, gėdą įvedu R333, MŽ447. Į paskalbą įvèsti KII26. Į vaidus įvesti N. Tik anas (piktuoles) į pasiutimą įvèsk – išgirsi, ko negirdėjęs Krš. Gyvosna nervosna pardien iñveda [vaikas] Klt. Iñvedė zlastin, negaliu išsiturėt Dglš. Tikrai į̇̃vedė į piktumą KlvrŽ. Nekliudyk, neširdyk, kap širdin invesi̇̀, tai inkąs Btrm. Ar neįvedate anus ing rūstybę? brš. Labai didis drąsumas yra patį Dievą norėti ing griekus įvesti BPI270. Sekėm žalktį, griekan įvesti A.Baran.
^ Pripulsi in bitę, tai invès medun, o pripulsi in šūdvabalį, tai invès šūdan Slk.
| refl. prk.: Kad jau aš kaip jei įsi̇̀vedžiau ing gyvenimą, pradėjau rašyti dienoknygę I. Izrael, tu pats insivedi ing bėdą BPI122. Čia jau nesiduosi įsivest ing savo valnystę ir bjaurybėsna svieto to MP120. Nesiduosi įsivesti nuog teisybės MP120.
2. pririšus vedant įleisti į vidų ar kur nors: Sūnus į̇̃vedė ašvienį į arklidę J. Jauros vienos – negali nei gyvolio įvèsti, nei žmogus įeiti LKT85(Kl). Paleida arklį mūso ir į̇̃veda į savo javus Klk. Reik šunį įvest į pavėsį – šilta nabagyčiui LKT127(Erž). Kūginin į̇̃vestas [šuo] ir būva, ir loja Kp. Tvartan [karvę] iñvedžiau, šieno glėbį numečiau, suryta lig viksvelei Klt. Mažas buvau, tai kad da atsiveda avelė, tai į̇̃veda su visais gėriukais gryčion ir laiko, kad labai šalta Rk. Nupirkus gyvulį, jį į tvartą reikia ne veste įvest, o atbulą stumte įstumt LTR(Vb).
| refl. tr.: Tat aš įsi̇̀vedžiau tą arklį, buvo dvi žiemi išmitęs ans Kl. Ožkiukus į gryčią įsi̇̀vedė, i užteko vietos Sdb.
ǁ Vn atvedus, atvežus atiduoti: Į̃vedėm į kolkozą po du arkliu, nors vieną teatiduodie Rdn. Į̃vedėm du arkliu, avį [į kolūkį] Grd. Į kolchozą įvedėm viską: i vežimą, i šlajas, i drapaką Erž.
| refl. tr.: Medžian insi̇̀vedė arklį ir nerado Asv.
ǁ įstumti, įvaryti (į vidų): I lig gulimu[i] dviratį gali pavogt, kad neį̇̃vestą laikysi Mžš. Dviratį įvèsk į gonkas Alk.
| refl. tr.: Jau arti pusiaunakčio Klemas įsiveda dviratį savo kiemelin rš.
3. K kviečiant, lydint kartu kur įeiti, nusivesti: Į̃vedė mane į trobelę NdŽ. Į̃veda į tą trobą, stalas apdėtas pyragų visokių Klk. Vargas an kẽlių rašyt – į gryčią neį̇̃vedžiau Kdn. Kad tu juos investái in pirkią Pls. Į̃vedėtav tokią gražią mergelę Dr. Iñvedė pirkelėn didelian miške Mlk. Paskui aną patį įvedė ing gražiausią grinčią pas to senelio DS141(Šmk). Įvẽdus stubon, moterys numeta po kojų šluotą Brt. Iñvedei kur gailiai miškan, i apsirgo vaikas Klt. O ji (klystžvakė) vesdavo tuo žiburiu ir įvèsdavo į dumblyną LKT169(Šlu). Ir atkeltų man vartelius, ir įvestų ant dvarelio LLDII168(Mrs). Karalius pasakė: – Įvesk kiaulę, kalę ir tą dukterį į vieną kambarį (ps.) Vž. O vakarą ėmė jis savo dukterį Lea ir įvedė šitą jopi BB1Moz29,23. Dangų atavėrei, viernus ten įvedei PK151. Krauju tavo tikru atpirkai tu mus, Dieve, idant mus įvestumbi tenai Mž304.
| Vokytis rado karvių į̇̃vestas pėdas Šts.
| refl. tr. K, NdŽ, DŽ1, KŽ: Ansi̇̀vedė jį tęnai Grv. Ana įsi̇̀vedas į seklyčią, į pryšininkę tokią Klk. Įsivedą̃s aną į tą numelį Nv. Anie jau žino, kur nueiti, muni tat po pirmu įsi̇̀veda Jdr. Tėvas padarė kambariuką žmogui insvèst kada Klt. Eik, leisuos aš tą šikjonį įsivèsti – rykiatav (gerkit degtinę) ant pamato! End.
| Žąsis įsi̇̀vedė žąsiukus kieman Š. Mažūsius vaikus įsivès į mišką, pjaus, kirs i šakas lieps nešti lauko Brs. Velniukai tus piemenaičius įsives į tas pelkes i mūčys Šts. Kai insi̇̀vedžiau uogosna, tuoj pilną kašelę pririnkau Lkm. Šis man tinka ir patinka, aš jį išsirinksiu, įsivedus į ratelį suktinį šokinsiu LTR(Kbr).
4. atlikti įvedybas, apeigas, suteikiančias moteriai teisę po vestuvių ar gimdymo lankyti bažnyčią: Su vainiku prikabinta an galvos, ir añveda LKKII224(Lz). [Po gimdymo] reikdavo pravodytis: įeini zakrastijon, kunigas išeina, pastinka, į̇̃veda bažnyčion, žvakę paduoda, pakrapija, paskaito maldas Šmn. Po vestuvėm in bažnyčią inveda: duoda stulą, ir ana jau neina su veliumu, o ant galvos visom deda čipkelį, lyg kepurėlę Gdr. Seno čėso moteros pagimdę vaiką bažnyčion negali eit, kol kunigas neiñveda Kpč.
| refl. KŽ, Lš, Dglš: Buvau insvèst po pirmojo vaiko Lp.
5. DŽ, PolŽ40 įtaisyti, įrengti, prijungti prie kokių įrenginių: Elektrą įvèsti į̇̃veda, sugeba ans visur Sd. Miestely jau ir elektra įvestà Jnšk. Pas mum mat elektrą jau žada įvèst Slm. Da radiją buvo invẽdę Lbv. Gryčioj į̇̃vestas vanduo, ale šiandiej žiūriu, kad mažai teka visiškai Jž.
| refl. tr.: Mun reikėjo penkiasdešimti rublių, kol aš elektrą įsivèsiu Žd. Malūnas, įsivedęs elektrą, sužiba skaidriais žiburiais L.Dovyd. Mas būtum gyvi supuvę, jeigu neįsivẽdę centralinio Č. Buvo įsivẽdę tiliponą Kl. Anie savo muziką atsirado, įsi̇̀vedė, mūso muziką tą paniekino da po balais Varn.
6. refl. tr. įrengti, pastatyti: Iš pradžių buvo dūminė, paskui kaminą įsi̇̀vedė Lb.
7. Dv įsteigti, nustatyti, padaryti vartojamą, veikiantį: Įvèsti krašte tvarką NdŽ. Įvès tvarką! Nu kokią gi jis tvarką galia įvèst, jeigu nebėr to maisto krautuvėj Pnd. Gal žinai, kada tą litą invès? Ant. Niekaip neį̇̃veda litų, kas ten yra, i nubodo [laukti] Krš. Mūsų nuomone, visai ne pro šalį bus įvedus laikraštyje kalbos dalykų skyrelį A.Sm.
| Pirmasis į raštus gatvę įvedė Daukantas K.Būg. Lietuviai nebesirūpina lenkišką kultūrą įvesti Lietuvon Gmž. Kaip žinoma, krikščioniška tikybė Lietuvon baigiantiesi XIV šimtmečiui įvesta tapė A1884,132. O kuri religija nuog senojo žalčio yra įvesta ir pramanyta, ta yra falšyva ir netikra MTXIII. Kaip jau iñvedė parapiją, atejo kunigas naujas Avl. Paskiau iñtvedė lietuviškas pamaldas Ssk. Reikėjo žinot, kada į Prūsiją krikščionų tikėjimą į̇̃vedė Plšk. Buvo įvestas šventas Rokas (šventojo Roko atlaidai) į Kęstaičius Šts. Joniškiuose tais metais atpuskus į̇̃vedė Grž. Blaivybę ans į̇̃vedė, tas vyskupas, ans čia biškį buvo sutvarkęs, sustabdęs [girtavimą] Ms. Įvedė blaivystą M.Valanč. Draudžiamieji ženklai įveda tam tikrus eismo apribojimus rš. Nusmerktieji turi dirbti įvestus grasos kalėjime darbus rš. Bjaurojas mergos, nebžino kokią madą beįvèsti Krš. Buvo investà tokia mada Vlk. [Karaliaus] namuose buvo įvesta tvarka žlugtę skalbti du kartu per metus I.Simon. Kad užejo vokyčiai, į̇̃vedė malūnus (griežtai prižiūrėjo malinius) Skdv.
| refl. tr.: Šį pavasarį latviai įsivedė naują rašybą K.Būg. Baudžiavos metais kiekvienas dvaras buvo įsivedęs v[erpimo] prievolę LEXXXIII440. Ūkininkas įsivedęs dvi sėjomainas sp. Reikia rasti tinkamiausią momentą litus įsivesti sp.
| Įsivèsti karo padėtį KŽ.
ǁ refl. nusistovėti: Kaip įsivèsias tvarka, gal būs geriau Krš.
8. part. pradinis: Baigdamas įvedamąsias pastabas apie bendrąją mokslinio darbo metodiką, turiu dar nustatyti jos suskirstymą S.Šalk. Į̃vedamas žodis NdŽ.
×9. I įtraukti: Į kalbą įvesti N. Įvesti į mašiną uždavinį SkŽ23. Savo knygosen [pirmininkas] visus iñvedė Dglš. Grūdų magaziną pardavėm, o piningus įvedėm į knygas Dr. Marga personažo biografija leido autoriui įvesti į kūrinį daug tipų rš. Trečiame veiksme be reikalo esančios įvestos jungtuvės rš.
| refl. tr.: Įsivedanti programa SkŽ227.
ǁ veriant įtaisyti: Priseina siūlas įvèst į adatą, ir nematau Mrp. Invèsk man siūlą adaton, aš neregiu Zt. Auskarai investi̇̀ ausỹs Aln. Kas [aviai] auselę nukerpa, kas ausin iñveda ženklelį kokį Ad. Pavalkai, ką ievos iñvestos Dv.
ǁ įleisti: Jis įvedė į lizdą šovinį rš. Pašalinus limfinį mazgą, jei galima, reikia įvesti į žaizdą radžio rš. Rūgštis, reikia, kad būt iñvesta Rod.
10. refl. įsiveisti, atsirasti: Insi̇̀vedė kandai – blogai Drsk. Nuog vilgaties grybas insi̇̀veda [name] Pls. Pelėsiai insi̇̀vedė, ir žuvo bitės Rod. Pavaškiniai (kaimas) – nuog vaško; buvo sena pušis išpuvus, ir te itos naminės bitės buvo insivẽdę Dv. Svirne insi̇̀vedė pelės Dv.
| prk.: Giesmėn neinsi̇̀vedė žodis blogas Dglš. Įsi̇̀vedė daugiaus pirkių Aps. Seniau inkišė balaną, paskum lempos iñsvedė Pls.
ǁ įsikurti, apsigyventi: Įsivedu, įsikraustau Sut.
| Ikpiet radau karvelį insivẽdusį ir pasdairiau jo kiaušų Dv.
11. paimti žmoną iš kur: Šimkūnienė iš Lietuvos įvestà Akn. Jo žmona du kilometrai nuo miestelio įvestà Šd.
12. refl. būti vertinamam: Įdomu buvo pasižiūrėt, kiek ana gerai įsivẽdus Akn.
◊ į bùčių (ki̇̀lpon Sem) įvèsti apgauti: Tu mane tik bùčiun į̇̃vedei Vj.
į kẽlią įvèsti pamokyti: Kol tu vaiką išmokai, į̇̃vedi į kẽlią, kiek vargsti, o par nieką žmogus laikomas Krš.
į rikiuõtę įvèsti; rš kng. paleisti dirbti.
išvèsti, i̇̀šveda, i̇̀švedė Rtr; SD422, R, MŽ, Sut, M, LL271, Š
1. tr. DŽ, NdŽ padėti išeiti: I paėmė abudu vaikelis su mergele už rankų muni ir i̇̀švedė laukon par duris Akm. Ana apžabalo, reikia išvèst jau oran Klt. Anas (vaikas) išvẽdus po šitai ligai tik in saulės paturėt kiek Klt.
2. tr. pririšus vedant priversti išeiti iš vidaus ar kur nors: Mūsų karvių tada nebuvo namuos – i̇̀švestos buvo Mžš. Vedu su broliu i̇̀švedėv pririšti arklius LKT84(Grg). Arklius tei̇̀švedžiau, parejau pas jumis Plt. Aš tus arklius buvau į pievas išvẽdęs Lnk. Penkiom eisiu išvèst karvės iš pavėnio Aln. Jaučią parduot i̇̀švedėm Krs. Pavogdavo ir išvèsdavo kitur [arklius] Šk. Baigė kinkyt, išvedė arklį iš ienų J.Balt. Juodi purvynai neišbrendami, juodbėri žirgai neišvedami LTR(Ss). Aš broleliu intiksiu, šyvus žirgus išvesiu KrvD26. Išein mūsų brolelis iš stainės, išveda žirguželį rankoj LMD. Išmivedi vedi ožį an ūlyčios LTR(Ukm).
| refl. tr.: O mūsų visus išsivedė, visus geruosius [arklius] Kp. Išsivedi į žolę [turėjusią karvę] i pradedi milžti Rdn. Tik karves aš buvau išsivẽdusys, vokytis kaip užejo Vgr. Išein mūsų brolelis iš stainės, išsiveda žirguželį rankoj StnD17.
| intr.: Karvės jau išsi̇̀vedė, tvarte vietos yra Aln.
ǁ Svn, Ml išvarant pavogti: Vakar naktį išvedė mūs sartį Alk. Ne karvės beturiam – pavogė, išvedė karvę Sd. Arklį išjojo, karvę i̇̀švedė Aln. O tu, sako, bjaurybe (apie Blindą), muno aveles i̇̀švedei iš kūtės! Lk.
^ Kai arkliai išvesti̇̀, tai stonią užrakini Vlkv.
| refl. tr.: Ir vis tiek tą štobą nupjovė, kumelys išsi̇̀vesta Sb.
ǁ refl. tr. išsistumiant pavogti: Par anas duris išsi̇̀vedė dviratį Sdb.
ǁ būti priverstam parduoti (gyvulį): Mažatrobaliai buvom, paskutinę karvę i̇̀švedė End. Iš bankos paimsi [paskolą], visas karves turėsi išvèsti Krš.
ǁ priversti išeiti iš vidaus ar kur nors: Išvèsk iš vidaus laukan žmogų pro duris, ko čia jis tur rieties J. Ką (su) vyliumi (klasta, kytryste) išvèsti KII32. A bereikia didesnės raganos – išvest vaiką miškan palikt Krč. Ìšvedžiau an kiemo, pririšau prieg stulpo [žmoną], kad šunes lotų ir gaidžiai kapotų DrskD201. O išvedė ir kitu du piktadėju su juo, idant juos užmuštų DP171.
| refl. tr.: Jau daba tą piršlį išsivès jau tada karti, su šniūrais raišios Žr. Žmogų stribai išsivèsdavo ir išsiveždavo – kai į vandenį žmogus Šk. Tą muno vyrą ir išsi̇̀vedė, i nežinau kur Pln.
3. tr. K einantį palydėti rodant kelią ar jam vadovaujant: Čia tujau tuo keleliu i̇̀švedam į kelį Sd. Ìšvedžiau aną par tą mišką Nv. Ìšvedė in keliūtės i paleidė vieną Klt. Kap aš ažublūdinu, vis kito prašau – išvèskit mane Dv. Žmogau, išvesk mane in kelią (ps.) Aln. Jeigu jau ateitumėt, išvèsčiau tiesiai į kelią Rm. I liūb turės muni par tą miškiuką išvèsti į taką Kl. Susigulsi kame daržinio[je], įeis kareivis, nu, vyrai, a noriat i̇̀švedamys [per sieną]? Kl. Tėvas juos i̇̀švedė in Lietuvą Vžn. Ìšvedė par duris, parodė – eik ten Trk. Oi išves išves mus tris brotelius į svetimą šalelę S.Dauk. Kol da gūžtoj anas (gegužiukas), tai nebijo tada kielelė, o kaip jau jį i̇̀šveda iš gūžtos, tai kielelė bijo jo Rk. O kad išveda vaikus [varnėnai] – kaip debesys Kpr. Peles i̇̀šveda, kai valgydamas išeina (priet.) Aln. Jei nori iš sa[vo] namų peles išvest, eik pas kaimyną valgydamas Vlk. Sakmių ir tikėjimų apie burtininkus, išvedančius peles ir žiurkes, nedaug teužfiksuota rš. Atėjo koks žmogus ir i̇̀švedė gyvates iš raisto Ut. Čigonai kai vaikšto, tai blusas apleidžia arba išveda Ob. Jeib jis mane iš šių namų išvestų BB1Moz40,14. Ir idant juos išvesčiau iš šios žemės ing gerą ir platų žemę, plūstančią pienu ir medumi BB2Moz3,8. Tujen buvai išvedžiąs ir įvedžiąs Izraelį Ch2Sam5,2. Aš esmi ponas Dievas tavas, kursai išvedžiau tave iž žemės Egipto, iž namų vergystos PK4. O atėję numaldė juos ir išvedusiuos prašė, idant išeitų iš miesto BtApD16,39. Anys jumus pranašauja vyliumi, idant jus išvestų̃ (ižg to gardo Viešpaties) DP246. Bet neduok jiemus gyventi tavo žemėje, idant anys tave neišvestų priš mane BB2Moz23,33. Kad Viešpatis … nor kokio ypačio žmogaus ant to pasaulio išvèst, tad tai ne tuojau daro, bet po ilgomus maldomus DP564.
| prk.: Tegu jis džiaugiasi, kad aš jį išvedžiau į žmones, pinigų duodu P.Vaičiūn. Pagimdė mane (tiltą) Lietuvos miškas, išvedė į svietą lietuvių rankos V.Kudir. Lekia aplinkui, i̇̀šveda ugnį [su šv. Agotos duona] Kpr. Ta kumedija išvedė iš kišenės neišmintingo žmogaus viso labo 695 rublius A1885,117. Mano svainis turėjo išvedamą dešimtuką: kap tik išleisdavo šnapsui, žiūrėk – jis vėl svainio mašnoj Mrj. Vienai bobai pinigus iš kišenės Vilniuj i̇̀švedė Mlt. Jonukui par galvą pradėjo vaikščioti visokios mislys, kaip tą šimtinę iš gaspadoriaus kišenės galėtų išvesti TS1897,4. Jei bijai, kad velnias iš kišenės pinigų neišvestų, laikyk kišenėje peilį TŽIII341. Iš kantrybės i̇̀švedė Dglš. O dėl to baidymo jau par kiek metų buvo visi išvesti iš kantrybės Pln. Iš pusiausvyros išvèsti BŽ77.
| Vaišino miškinius (rezistentus), vaišino stribokus, pamatė Cibirą, ale gyvastę i̇̀švedė Rdn. Idant mus velnias, svietas ir kūnas mūsų nepriegautų ir neišvestų ing neintikėjimą Vln24. Tėvas šventas tamsoj rakintus nuog velnio valdžios išvedė SGI20. Išvesk iš smūtko reikos dūšią mano dėl teisybės tavo Mž480. Ir noriu jus išvesti iš jūsų naštų (paraštėje vargų) Egipte BB2Moz6,6.
^ Neimk svetimo, nedėk prie savo, nes išves ir tavo NžR. Svetimas skatikas šimtą tavo išvedė Gmž. Radęs neskvatok, pametęs neraudok, bo svetimas turtas ir savo turtą išveda iš namų Šmn. Svetimas grūdas i̇̀šveda aruodą Žmt. Nuog adatos in jaučią i̇̀šveda Rod. Mergą i̇̀šveda, krėslą paliekta (medžio kelmas) Trg.
| refl. tr. N, K, J, Š, NdŽ, DŽ1: Nakčia tėvas parėjo, prisikėlė tą sūnų i išsi̇̀vedė Šk. Brigadiriaus ateita ir išsi̇̀vesta darbinykas Pkn. Žinai, mas išeinam parnakoti į kitą kiemą, išsi̇̀vedas Akm. Buvo ir jį išsivẽdę miško sodint Krs. Kaip paūgėjom, jau rugių rišti išsi̇̀vedė Krt. Kaip mama mirė, palikau kokių septynių metų ir išsi̇̀vedės toks ūkininkas pri vaiko pabūti Šv. Aš, į vaiską išjodamas, tave kartu išsivesiu LLDIII186(Žg). Jiem čia (upelyje) ančiokam blogai, ana (antis) juos išsivès Klt. Ka išsi̇̀veda kurapka pulkelį, tai ui, mažiukai pasikavoja, tai nerasi Sdb. Varnos jau išsi̇̀vedė varniokus, jau laukuos Aln. Išsivès kačiokus katė, kai ėst [kačiokai] norės Aln. Vaikus išsivès pelės iš rūbų da Klt.
| prk.: Kap brolis mirė, tai ir bites išsi̇̀vedė Kls. Jis išejo ir tvarką išsi̇̀vedė Mrj.
ǁ pavadinti, pakviesti išeiti: Jei mama neleidžia, tai tų (mergaičių) nei̇̀šveda [į vakarėlį] Mšk.
| refl. tr.: Ateis vaikiai, išsivès muni į nibrę šokti Klk. Vaikiai ateis, nubučiuos tėvams rankas, ka išleistų, išsivès [į šokių vakarėlį] Krš. Ė mus išsi̇̀vedė iš namelio ir klausia Kli. Išsi̇̀veda net iš bažnyčios papasakot, kas girdis Klt.
ǁ pakviesti (ppr. šokti): Piršlys ateis ir išvès tą jaunąją šokti Plt. I šokti i̇̀šveda tie vyrai – graži motriška, nėko Trk. Par jaunąjį tuoj i̇̀šveda šokt jaunąją pačią pirmąją, ir visi žiūri, ar nekliba Skdt. Kad išvès [bernas] šokt, kad sukuos, tai kai [v]anduo Kp. Tai kiek jis gali šokint: vienąkart i̇̀švedė, kitąkart Mžš. Ka bei̇̀šveda vaikis, i širdis apalpsta, taip gerai rodos Sd. Po vidurį maišomės, tai mum ir i̇̀šveda [šokti], o tos kaip sėdėjo, teip ir sėdžia Svn. Jei koks piemuo muni išvès šokti, aš kaip pryvolę atliksu End. O ir išvedė žvirblis pelėdą … šokti RD19.
| refl. tr.: Aš nemyliu, man nereikia, ka tu man’ lankytum, pasiimsiu už rankelės, išsivesiù šitą (d.) Kp.
ǁ prk. nuleisti vandenį, nusekinti: Ūla ežerą i̇̀švedė, pirmuliausia Dubą, Pelesą ir dabar Matarus Dbč. Norėjo ežerą išvèst ant šitų mūs pievų Rtn.
4. refl. keliems kartu išeiti: Ateina kada, tai abudu (tėvas ir sūnus) kalbas, žiūrėk, išsi̇̀veda abudu Kp. Seniau išsivèstum kur kalvek su bernu, tai bijotum ineit ir gryčion, bijotum namo pareit Ant. Abu išsivedė į miestą reikalingiausių daiktų nusipirkti A.Vien.
5. tr. imti į žmonas: Kad seserį i̇̀švedė, ir man’ išvès Antš.
6. tr. prk. suvilioti, suklaidinti: Matai, ir gerą draugą i̇̀šveda draugai, ir gatava Rk. Šito arielka prakeikta visus i̇̀šveda. Ìšveda i̇̀šveda visus: ir davatkas, ir kunigus, ir velnią Rk. Idant kleidinčius ir išvestus ing kelį teisybės atvestumbi Mž556. Velinas pirm buvo išvedęs moteriškę, o paskui to ir vyrą pergalėjo per moteriškę DP598. Moteriškė, kurią mani davei, ta išvedė mane MP146.
| refl.: Iš tenai sūdyt neduokime nei vienam išsivest PK172.
ǁ suvedžioti: O kad kas i̇̀švedžia mergą …, duos jai be trūkimo pasogą Ch2Moz22,16.
7. tr. DŽ, NdŽ, Klt ką ilgą nutiesti: Plentą išvedė pro Kinderius Šmn. Ìšvesta kelias in Kulieškalnio Aln. Yra tiesiai i̇̀švestas kelias par balą Jdp. Aplinkui yra naujas kelias i̇̀švestas Kpr. Sausa vasara, tai tų dulkių iki soties – ka išvèst asfaltą, būt gerai Dg. Vieškelis, lyg vienu braukimu išvestas, aštriu spindžiu smego gilyn ir gilyn M.Katil. Išvedus geležinkelį, miestas virto dideliu prekybos ir judėjimo centru Šlč.
| Nemnas ej[o] kitu keliu; atminė vardą, ir i̇̀švedė kitą kelią Nemnas Drsk. Čia mat upė išvestà, o pirmiau buvo pievos Kvr.
ǁ ką nors tiesiai padaryti, nubrėžti, nužymėti: Po Didžiojo karo išvestosios valstybių sienos kai kur pakitėjo A.Sm. Tiesiai liniją i̇̀švedė DŽ. Kiti badžiojo žemės šiaudus tartum štikus, kur kamarnykas i̇̀švedė liniją BM103(Krč). Ūkininkas stengėsi išvèsti kuo tiesiausias vagas NdŽ. Viena [mergina] eina pirmutinė, kad tiesų barą išvèst[ų] Šmn. Reikia mokėti barą išvèst Grž. Jei baravedė kreivą barą išves, sulinkusį vyrą gaus (juok.) Krč.
| An [dalgio] drobės ašmenis gerai i̇̀švedei Pls. Koks iš tavęs maistra, kad nemoki pielai kelio išvèst Alv.
8. tr. N, Jn(Sl), DŽ pastatyti, įrengti: Ižkeliu, ižvedu namus SD21. Reikia sienos tiesiai išvèst Rod. Vyskupas Lopačinskis 1771 m. padirbino Varniūse mūro simunariją, o tos pryšakė[je] išvedė aukštą bokštą M.Valanč. Išvedę [krosnies] stulpelius, pradeda išvesti skliautes A1884,352. [Vaikai] neša pagalėlius ir, kraujant skersai vieną ant kito, išveda sienas V.Kudir. Pastatė pirkią, kaminą i̇̀švedė Pv. Ìšvedė, kad dūmus ištrauktų tas kaminas Skp. Ìšvedė plyteliūtę, padarė kaminą naują Klt. Tiesiai per kreigą kaminas i̇̀švestas Alv. Ir kaminų nebuvo dar išvestų̃ Krš. Kaminas i̇̀švestas nuo žemės KzR. An trobos šitai kaminų išvèsti pro stogą nė mados nebuvo Všv. Pri to pečiaus buvo kaminas par sieną į kuknę išvestas S.Dauk. Kaminą išveda tikt ant lubų, todėl tankiai numai sudega M.Valanč.
| refl. tr.: Neišsi̇̀vedė kamino – dūminėj pirkioj i gyveno Dglš. Ligi stogo neišsigalėdavai išsivèst kaminą Mšk.
ǁ įtaisyti: Vamzdelį par šoną i̇̀švedė, padarę operaciją, ir paleidė numirt Krs. Buvo per šoną išvedę tą šlapumą, antrą darė operaciją, tai tą šlangutę išėmė Graž. Tokie kleščiai prie pavalkų iš medegos išvesti̇̀ Dv.
9. žr. įvesti 5: Išvèsme šviesą net in kluonienas Klt. Tas varpelis buvo kadaise išvestas iš aukštutinio kambario kažin kuriam tikslui, seniai užmirštam J.Jabl.
10. tr. NdŽ apskaičiuoti iš turimų duomenų: Kas užduota išvèsti, ištaisyti KII35. Išvèsti vidurkį DŽ1. Šį mėnasį i̇̀žvesta du šimtai Drsk. Tus darbadienius mun reikėjo išvèsti par kelius mėnesius Krž. Pamokos gimnazijoje dar tebėjo savo ruožtu, tačiau trimestras jau buvo baigtas, pažymiai išvesti A.Vien. Būdavo labai nemalonu, kai man išvesdavo penketą, o Pranas vos vos išvirpėdavo tris K.Saj. Išvesti formulę rš. Išvedama taisyklė SkŽ208.
11. tr., intr. KŽ, Pgg išaiškinti, įrodyti: Duok man tą veidrodėlį, aš tau visus ženklus išvèsiu Žg. Kaži kaip i̇̀švedė, ar po du kilu, ar po vieną (apie svertuvo brūkšnelius) Plt. Tu man viską išvèsk, kap tę buvo Lš. Teisingumas gali būti arba įrodytas patyrimu, praktika, arba išvestas remiantis kitais teisingais teiginiais rš. Idiomatiškais laikomi tokie dūriniai, kurių reikšmės negalima išvesti iš dėmenų reikšmių ir jų tarpusavio santykio KlbXLI(3)60. Mechanikai ištyrė naujas sąlygas, išvedė naujus dėsningumus rš. Abudu išgyrė nabaštininką iki debesų ir išvedė, kad visa tėviškė prie grabo šito savo viernojo sūnaus verkianti LC1883,3.
ǁ tr. NdŽ, KŽ kildinti: Šis žodis i̇̀švedamas iš graikiškos kalbos BŽ445. Kai kurie išveda viską iš paslaptingo narvelio, ir žvėris, ir žmogų Blv. Baltramiejus, būdamas turtingu, greit atrado tokį prietelių, kursai jo giminę nuo paties karaliaus Salemono išvestie prižadėjo Rp.
12. tr. DŽ1 sukurti, sudaryti: Žodį i̇̀šveda kitaip: seniau sakė „vagi“, daba – „kombinuoji“ Krš. Kai kuriuos naujadarus Jablonskis išvedė iš jau turimų lietuviškų žodžių lyčių LKI52. Trakėnas (arklys) i buvo trakėnas, jo nereikia iš niekur išvèst Smln. Kiekviena naujai išvesta augalų veislė turi būti įvertinta ne tik ūkiniu požiūriu, bet ir pagal atsparumą kenkėjams rš. Lietuvos juodmargiai galvijai išvesti kryžminant vietinius galvijus su kultūrinių veislių galvijais ir paskui veisiant mišrūnus tarpusavyje rš.
| Trečio[je] dieno[je] surinko vandenis į vieną vietą ir išvedė iš žemės žoles ir medžius S.Stan. Dieve, mums teipogi duoną kas metą su ne mažesniu stebuklu išvedi iš žemės! I.
13. tr., intr. sklandžiai nupasakoti, pakalbėti: Tu mokytas, moki kalbą išvèsti Krš. Persenusi, aš gerai nei̇̀švedu kalbos Krš. Anie susipyko, tik nemoku tos maliodijos išvèsti Rdn. Ana i̇̀šveda didelę ilgą kalbą Žeml. Senovės žmonės ka i̇̀šveda malokas, tokias pasakas Žg. Norėdamas aiškiai nu pat pradžios išvesti, pasakojo, kaip Dievas sutvėrė šią pasaulę M.Valanč. Juokas po juoko, o čia teip išeina, kaip ta žmonelė išvedė: tikri stebuklai, tikri stebuklai Žem.
^ Su durnu rodos neišvesi Dr. Meluok melą, išvesk galą, ir bus teisybė NžR, LTR(Kz). Meluok melą, išvesk galą, parodyk teisybę Mrk.
14. tr. Ss, Srv išdainuoti, ištraukti (gaidą): Jauni gaidų išvèst nemoka Bb. Aš i̇̀švedu tos dainos natį Dr. Ar išvesi kalnus? Šts. Matai, nebgaliu išvèsti visą meliodiją Sd. Tai ką balsas mano, gegyte sesute! Tu tai gali švelnią išvesti giesmutę V.Kudir.
15. tr. turėti jauniklių: Barsukai gyvena olėse ir tenai vaikus sa[vo] i̇̀šveda Vlk. Lapė džiaugės vaikus išvedusi lyg sena boba vainiką segusi KlpD122.
| refl. tr.: Tebėr tebėr [kalė], ir vaikus išsi̇̀vedė LTR(Grk). Kai lapiokus išsi̇̀vedė, dešims viščiokų nunešė [lapė] Klt. Džiaugės laputė vaikus išsivẽdus (d.) Nm. Vilkai jau vaikus išsi̇̀vedė Jnšk.
16. tr. Dv pagimdyti: Ji jau devynis išvẽdus vaikus Ar. Ji ar penkis ar šešis mergom (būdama mergina) i̇̀švedė Skr. Penkioleka vaikų kita i̇̀šveda ir nepasiunta Krš. Idant vaisių iš savę išvestų ir jį užauklintų PK239. Viešpatie, inkvėpk tarnamus taviemus …, idant, kuris norint tatai skaitys, atmintų prieg altoriui tavo Moniką motiną maną, tarnaitę tavą ir su … vyru jos, per kurių kūną išvedei mane ant to pasaulio DP546.
ǁ išauginti: Senas žmogus, vaikus išvedęs, o netura proto Šts.
17. tr. Grnk išperėti: Sako, gandrai i̇̀šveda vaikus ant rugių kupelės; gandrai vaikus i̇̀švedė, o rugių kupelės nematom Ms. Šiemet pas mus, kiek žinau, trys [gandrų] lizdai nei̇̀švedė Antš. Apleista višta ant kiaušinių tan pačian mėnesin išveda viščiukus LTR(Lš). Anos (kregždės) mat po dvejus vaikus i̇̀šveda Skdv. Sniegenos, išvedusios pirmąją vadą, birželio liepos mėnesį krauna antrąjį lizdą sp. Džiaugės kurapka vaikelius išvẽdus (d.) Šl. Džiaugės pelėda vaikus išvẽdusi JV1001.
| refl. tr., intr.: Kregždaitės jau išsivẽdę Rod. Jau antrus vaikus išsi̇̀vedė, tupinėja an laidų Ant. Genys išsi̇̀vedė trejetą vaikų Lz. Busilai jau išsi̇̀vedė Btrm. Čepelūnuose gulbės vaikus išsi̇̀vedė Vrn. Išsi̇̀vedė viščiukelius višta Dglš.
18. tr. N sutvarkyti: Provą išvedu, laimiu R57, MŽ77. Vaidą pabengti, vaidą ant galo išvèsti KI144. Viešpats jų bylą išves ir jų pamynėjus pamys CII835. Be popierių i̇̀šveda ūkį Adm. Kaip tu išvesi savo gyvenimą? Snt. Ìšvedi – gyvenk, nei̇̀švedi – negaspadoriauk Ml. Juškevičiaus žodyno III sąsiuvinį teko man spaudai prirengti ir išvesti korektūras iki 232 psl. (iki kretalui) K.Būg. Bene prižadėjai bajorams popierius išvesti, rasi ir piningus ėmei, o ar išvedei? P. Reikėjo kokius pasitarimus su užsieniu išvèsti NdŽ. Ta moteriškė buvo labai dėkinga [girininkui] už tai, kad visą reikalą vedė ir išvedė viską gerai be apsirikimo BsPIII14. Apsiėmiau aš vieną didelę bylą išvesti A.Vien.
^ Kaip vedė save, teip ir i̇̀švedė Klt.
19. tr. paleisti, išvairuoti: Palydovas išvestas į orbitą sp. Į dirbtinio žemės palydovo orbitą išvestas kosminis laivas sp.
20. tr. Tvr liautis auginti, išvaisinti: Ìšvedė ir linus Btrm. Paduškų pridarėm ir vėl i̇̀švedėm [žąsis] Šlčn. Ìšvedėm avis: aš senas, su jom reikia skraidyt Pls.
| refl.: Šiemet išsi̇̀vedžiau iš kiaulių Dglš.
ǁ išnaikinti; panaikinti: Musių tai nei̇̀šveda niekas Ad. Kol aš jas (skruzdėles) i̇̀švedžiau, tai trejetą metų vargau Ad. Gal rugiai išvès tą žolę Auk. An lašų (lašais) i̇̀šveda karpas ar išrišdo kap Btrm. Kap va ma[no] tėvas buvo, tai varsnom ir varsnom arė, o dar jau i̇̀švedė tas varsnas Dv. Išvèsk blakę, matai, kokis audeklas Rdm. Lenkiškas evanelijas išvedė klebonas iš Palangos bažnyčios tiktai 1922 metų rugpjūčio mėnesį Plng. Kap pabuvo lenkai, tai ir i̇̀švedė Lietuvą Žrm. Žyniai teipag darė teipo užkeikimais savo, kad išvestų utėles, bet negalėjo Ch2Moz8,18. Rūgštį ižvès, jei neliksi [raugo] kubilan Drsk. Ligoniam kai duosi medų, bites išvès (priet.) Dglš. Jeigu, pardavęs gyvulį, mėšlą, ant kurio jis stovėjo, atiduosi kam kitam, tai išves gyvulių veislę M.Katk.
| refl. Vrn: Nūnai lietuvių kalba [daug kur] išsi̇̀vedė Dv. Mieliūnuose buvo lietuvių, ale jau išsivedė iš sėklos Žrm. A, jau išsi̇̀vedė, nebėr jau Lietuvos (lietuvių kalbos) Pst. Jau išsi̇̀veda senosios knygos Dglš. Dabar išsi̇̀vedė bitės [nuo dusto] Grv. Itai, kad duona neišsivèst iš namų (parneša pirmąjį javų pėdą) Ad. Kap tuos namus pardavė, tai cigonai išsi̇̀vedė iš tęnai Aps. Jos familija išsivẽdus Ppr. Kad turėt kiek pinigo prieg savęs (užkukavus gegutei), tai pinigas neišsivès iš to žmogaus Pls. Dvilypį riešutą deda par pinigus, kad pinigai neišsivest LTR(Grv). Jau, sako, nū senykšti šokimai ir senykščios dainos išsi̇̀vedė Dbč. Kad anos išsivèst[ų], tos musios! Dv.
| Išsi̇̀vedė anglų kiauliai Dgp. Kiaulės išsi̇̀vedė šeringos Aps. Buvom užsivedę bobingių, bet paskui išsi̇̀vedė Mrp. Broliukeliai čia išsi̇̀vedė, tokių buvo gražių vienais metais, ale išsi̇̀vedė Str. Išsi̇̀vedė iš veislės [lęšiai] Kls.
| Jau aš buvau iš vaikų išsivedus (jau neturiu vaikų) Prng. Jau mes iš pinigų išsi̇̀vedėm, nėra kuom ir druskos nuspirkt Ml.
ǁ refl. Žž išsiveisti, išsigimti: Mano cibuliai išsi̇̀vedė, reikia sėkla pirkt Švnč.
◊ ant aklų̃ išvèsti suvedžioti: Kam tu jį vadžioji: kad tave ant aklų̃ išvestų̃? Rod.
ant blõgo kẽlio išvèsti suklaidinti: Ir aš žinau iš patyrimo, kad atsiranda tokių, kurie suardo gyvenimą, išvesdami ant blogo kelio Žem.
gerù keliù (gerai̇̃s keliai̇̃s) išvèsti pamokyti dorai elgtis, gyventi: Taũ močiutė išvès gerù keliù Pl. Tik Dievas i̇̀šveda gerai̇̃s keliai̇̃s Rsn.
į áikštę išvèsti suteikti viešumo: Niekas taip neišvedė į aikštę mūsų mokyklų darbų kaip šios žiemos rūstūs laikai Pt.
iš galvõs išvèsti pridaryti rūpesčių: Až tuos pinigus tai baigia ir iš galvõs išvèst Trgn.
iš kẽlio išvèsti; N
1. Ds, Km, Ps, Trk paskatinti netinkamai elgtis, į bloga patraukti: Perkūnas šventas jų žino – visai iž kẽlio i̇̀žvestas jaunimas Drsk. Nesusidėk, vaikeli, su jais: jie iš kelio tave išves Grž. Vis šitie pinigai iš kẽlio i̇̀šveda Slk. Blogas padėjimas ir gerą (žmogų Pbs) iš kẽlio i̇̀šveda Kp. Blogas padėlys ir gerą išveda iš kelio LTsV312(An).
2. KŽ suvedžioti: Dieve mano, išvès taũ iš kẽlio tas senbernis, pamatysi! Mžš. Ne vieną merginą tas šelmis yra iš kẽlio išvẽdęs Ss.
3. suklaidinti: [Kalbininką] Hirtą iš kelio bus čia išvedęs noras įvairias lytis būtinai išvesti iš vienos pamatinės K.Būg.
iš prõto išvèsti
1. Mrj padaryti beprotį: Žemės turtai i̇̀šveda iš prõto Pžrl.
2. Kv labai sujaudinti: Jis mane iš proto išves su ta savo šypsena P.Vaičiūn.
iš rikiuõtės išvèsti DŽ1 kng. padaryti nebetinkamą veikti pagal paskirtį: Visus tris pabūklus išvedė iš rikiuotės rš.
iš vėžių̃ išvèsti Smln paskatinti netinkamai elgtis.
paišvèsti, pai̇̀šveda, pai̇̀švedė (dial.) žr. išvesti 20: Pai̇̀švedė arklius LKKXXIX184(Lz).
nuvèsti, nùveda, nùvedė K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; Q4,7, SD125, SD43,388, D.Pošk, Sut, N, Š
1. tr. padėti nueiti: Až rankų paėmė, nùvedė – atsilsėk dabar Aps. Tas senelis sako: – Muni nuvèskiat Vkš.
^ Aklas aklą ne kažkur tenuves LTR(Pn). Aklas aklą netoli tenuves – abu į duobę įkris LTR(Šl).
| refl. tr.: Vienas paėmė už vienos parankės, kitas už kitos ir nusi̇̀vedė tą girtuoklį Bgs.
2. tr. pririšus vedant priversti nueiti: Nuvedu ir parvedu R206, MŽ274. Diedas karves i nùveda, i ataveda Klt. Nuvèsč aš karves, ale telyčios nepavedu Klt. Nuvesk arklius į atkalnės, į ganyklą J. Reikia nuvèst arklys Drsk. Arklį gerai nuvèst: atsisėdai, nujojai, i viskas Snt. Tokis kumelukas pernykščias buvo, ir aš su vaikais nùvedu jį ganyt LKT236(Al). Arklį nu vieno pavogs, nuvès toliau į kitą kaimą, parduos Als. Aš tai šunį nùvedžiau ir pririšiau prie bulbų [nuo šernų] Kp. Vis tiek buvo apsleidimas – niekas karvės in jaučią nenùvedė Aln. Tie vaikezai iškinko anam arklį ir nùveda Yl.
| Ir daugybė pekaus jų bus nuvesta BBJer49,32.
| refl. tr.: Nutvėrė arklį už pavadžių ir nusi̇̀vedė Pln. Tą kumelę tas cigonas nusi̇̀vedės Klk. Su raikšte nusi̇̀vedu karvę, o toj pradeda gyliuot Srj. Puodus nusivežei, karvę nusivèsk ir gyvenk Slm. [Karvės] į tą pusę nusi̇̀vesta Ėr.
ǁ Arm, Srv vedantis pavogti: Karves gali nuvèst nuo pakelės, ką te, vagiai visur Dbg. Tas arklelis pavogtas, nùvestas Žd. Ponas tarnam įsakė, kad kuo greičiausia bėkit, kad nenuvèstų jo (arklio) (ps.) LKT282(Pbs). In tąsyk jau vagis jam nuvedė ketvertą arklių BsPIV259(Brt).
ǁ priversti nueiti, nusivaryti: Jį nustvėrė ir nùvedė Btrm. Sako, kiek aš vargau, lig aš aną nùvedžiau, tą vaiką Žeml. Diedas savo dukterį nuvedė medžian, rado tokią pirkelę ir paliko tą mergyštę LTR(Dv). Piršlį nùvedė į obelę karti Trk. Ka nueisam liuobam į ežerą maudyties su kitoms mergoms, kiek anos muni klikys, kiek anos muni klikys, kol nuvès į tą vandenį – munie šaltà, i gana End. Tutoriai, įsilaužusys į Ukrainą, sugavo jauną jo mylestą Potockį ir nuvedė į Krymą M.Valanč. Er nebuvo kapų Egipte, idant mus nuvestumbei, jeib pūstynėje numirtumbim? BB2Moz14,11. Pasmaukiat jos visus vaikus, nuveskiat juos ant užmušimo BBJer50,27. Todrin, sako, nelaisvėn nuvesti yra žmonės mano ir badu pamirė SPII88.
| refl. tr.: Man kad duos šitan daiktan ir nùsvedė [plėšikai] Grv. Nusvẽdę krūmuosa ir tave gi nudės Dbč. Ožka nusi̇̀vesta miškan ir suėsta Dgč. Kab jaunesnė [avis], užsimeta [vilkas] an pečių ir neša, o tę didelė – nùsvedė Kpč.
| prk.: Degtinė ne vieną nusi̇̀vedė į kapus Dkš.
^ Tegu tave nusivediẽ, kad tu tei[p] brangiai imi Skr.
3. tr. K, LL121 einant kartu parodyti kelią kur, nulydėti; vadovauti einant kur: Reikia nuvèst in Seinus Pns. Nuvesdavo daržinėn gultų J.Jabl(r.). Gulti kur ka daba kas benuvèstų Žr. Ai negalėtum mane nuvèst sveikas Rimašėnuosna Aps. Aš žinau. Tum keliu einu, galiu tave nuvesti! DS53(Rs). Da kamašėlių neturėjau lig devyniolikos metų, į bažnyčią su naginėlėm gi nuvès mani LKT217(Šl). Einam, bažnyčion nuvesiù Avl. Ir spaviedin senelė nùveda Rk. Mano sesuoj tai žadėj[o] nuvèst [parodyti], pažinoj[o] tas žolukes Sn. Spalgenų nùvedė ana mane Klt. Lekia [pempė], kad nuvèst nuo lizdelio tolyn Sdb. Močia nùvedė piršlėm an kokią [mergą] ir apženijo Pnd. Ir nuvedė mane jauną į aukštą klėtelę LLDII76. Nuvestas tada buvo Jėzus nuog Dvasios girion Ch1Mt4,1.
| impers.: Galvoj sukas, nùveda šonan Skdt.
| prk.: Prie krašto toks kelukas, jis jus tę ir nuvès Graž. Poniškumas tus kur žmones nuvès Drsk. Kur sprogimas (girtuokliavimas) nuvès, kas būs su lietuviais? Krš. Tada buvo skaudu, ir nusivylimas net vienuolynan mane nuvedė V.Krėv. Ūkaną dieną lygiai ūkanos mintys nuvedė mane kapuosna Blv. Nuvedė juos tenai didė linksmybė BB1Mak5,23.
^ Velnio lašai vienus nùveda į lovą, kitus kabinėties Krš. Už butelį kažna kur nueis, nuvesi̇̀ Aln. Pijoką su stikliuku rankoj bet kur nuvesi̇̀ Dg. Žinai, kad blogas padėjimas ir gerą žmogų į piktą nuveda M.Katil. Nuvedei kaip raitą ir vėl atgal LTR(Lnk). Už pavadžio bažnyčion nenuvesi̇̀ JT419. Bažnyčia dangun nenuvès Mžš. Nė silkė nuves į dangų, nė kilbasa – į peklą Bsg. Silkė į dangų nenuves, lašiniai – į pragarą LTR(Vdkt). Su buteliuku jį į peklą nuvestum LTR(Grk). Šnapsas ir į peklą žmogų nuvestų Šk. Pinigas gali peklon nuvest Švnč. Akių pasklausk, nosis nuves Ds. Sek paskui bitę – nuvès medun, paskui šūdvabalį – šūdan Ob.
| refl. tr. K, LL166, Š: Nusi̇̀vedė namo OG361. Ka tu a nebuvai kartu, a nebuvom nusivẽdę Trk. Nusi̇̀vedė dvylektą nakties an kapais Sd. Į bažninčią tavi tuokart nusivèsma, kad išmoksi kningas skaityti Krt. Kaip augom, tai tankiai nueidavai, juk, būdavai, ir tėvai nusivèsdavai Mšk. Bernai nùsvedė mergas anta baro Eiš. Eik, nusiveskias karių ant kalno Tabor ir imk su savimi dešimtį tūkstantį vyrų BBTeis4,6.
4. refl. Slm keliems drauge nueiti: Nusi̇̀vedžiau su vaikais Aln. Duktė su svečiu nusi̇̀vedė sodan Ds.
5. refl. nusiduoti, būti panašiam į ką: In tėvą visi vaikai nusi̇̀vedė Dglš.
6. tr., intr. Zp nusekti (akimis): Tep ir nùvedė akim, kur tu nuėjai Vv. Mane bulius akim nùvedė nùvedė Gs.
7. intr. prk. tęstis kuria kryptimi: Kelias nùveda į mišką DŽ1.
8. tr. nutiesti: Ir nuveda ežias Lp. Drenas nùvedėm į daubą Krž. Ten kanalas nuvestas per kelis miestus Db.
ǁ įrengti: Elektra nuvestà abiem šonais Ad.
| refl. tr.: Miškėlin šviesą nusi̇̀veda ir šoka Azr.
ǁ nubrėžti: Tiesiai liniją nùvedė DŽ.
ǁ nusiūti: Ar nuvedei perpečių adymus? Dkš.
×9. tr. GTŽ nuleisti, nutekinti: Nuvedamoji sausinimo sistema rš. Nuvedamoji vaga ŽŪŽ19. Nuvedamasis griovys ŽŪŽ90. Nuvedamasis vandentakis PolŽ48.
| Nuvedamasis [nervas] EncIV1025.
10. tr. prk. nugyventi, nualinti: Kuom jis kaltas – motka ūkį nùvedė Žž.
×11. refl. pasisekti: Nusiduoti, nusivesti, pasivesti Q212.
12. tr., intr. nutaikyti gaidą, balsą, tinkamai nudainuoti: Jau kitep nùvedei, kita nata Lp. Išgiedojau dar visą giesmę, nerėkiau kap tę labai, ale balsą dar nùvedžiau Mrk. Kad ji nieko nenùveda, negali giedot Rdm.
| prk.: Tave kap muzikuot nuvès ausis Arm.
13. refl. pasidaryti išdidžiam: Smarkiai nusi̇̀vedė pirminykas Gs.
◊ blogù keliu nuvèsti suklaidinti: Atsikratyk tu tokių draugų, ba jiej tave blogu keliu nuves Lš. ×
nedė́lią nuvèsti ant paldiẽnyko iškreipti kieno kalbą, mintį: Jau jūs nenuvèskit nedė́lios an paldiẽnyko! Lp. ×
nuog svi̇́eto nuvèsti nužudyti: Any susūtarijo, kap mane nuo svi̇́eto nuvèst LzŽ.
po sierą́ja žemýnika nuvèsti palaidoti: Kad taũ nuvèst po sierą́j žemýnika! Arm.
prie óžio lazdõs nuvèsti apgauti: Jis tave nuvès prie óžio lazdõs Ukm.
panuvèsti, panùveda, panùvedė (dial.)
1. žr. nuvesti 2: Kap panùvedėm karves Trobosna, tai kupčiai visa papapirko Dv.
2. refl. suprastėti veislei, išsiveisti: Juosa kiaulės panùsvedė LzŽ.
3. refl. išnykti: Bebrėnuose visi mokėj[o], visos selos krugom mokėj[o] pa žagunsku, al panusi̇̀vedė Lz. Panùsvedė jau mūsi ūtarka Lz.
papanusivèsti, papanusi̇̀veda, papanusi̇̀vedė (dial.) tr. visiems nusivesti, nusivaryti: Kelkis, ba jau vitvisi papanùsvedė ganyt Dv.
pavèsti, pàveda, pàvedė K, KŽ; N
1. tr. NdŽ padėti eiti vedant: Blogai [aklam], ir nebus kas pàveda, kai man, viena, išgriūsiu iš lovos, ir gulėk, šitep bus Kpr. Pàvedė vaikai [tėvą], nugriuvo vėl, žiūri, jau pamėlę lūpos Skdt. Apent anam užriša akis i pàveda ta gatve Yl.
2. tr. pririšus tempti verčiant kiek eiti: Pavesk arklius toliau J. Jei lys, pavèsti [karvę] į lenkę, čia i prismeigti LKT90(Rt). Ka reik tą karvę pavèsti, mun ta karvė tyst iš rankų – didilis amžius yr Yl. Atėjo motera karvę pavèst Smln. Kad mano valia, pavežčia ant kalno girtą ir nušaučia pavẽdus pakalnėn Pl. Pàveda į trečią vietą, vėl iškasa tretįjį puodelį piningų Yl. Nukinkęs gelsvąją pavedė į aptvarą ir supančiojęs sudrožė apinasriais per strėnas M.Katil.
| refl. tr.: Apsiverkė Alenėlė, pasivedė toliau avinėlį LTR. Šį bemiegtantį broliai užpuolė, užmušė ir pasi̇̀vedė arklį su visa pana ir paukščiu BM399(Slnt). Pasi̇̀vedžiau arklį nuo kelio į šalį Trs. Gyvolius reik pasivèsti nu vokyčių į mišką Lnk.
ǁ refl. pririšus nusivedant pavogti: Leku par naują pakelti [karvės], jau nebesą, su visu lenciūgu pasivedė Skd.
ǁ prievarta nuvesti: Ai kelkit kelkit, mano sūneliai, vykit pavestą dukrelę RD42.
| prk.: Ar tai meistras, ar tai prastas, nuo arielkos nepavestas kaip nuo smalos, kaip nuo smalos LTR.
3. tr. N, DŽ, NdŽ, Skr kiek vesti lydint, rodant kelią ir pan., pavėdėti: Dar biškį ten pàvedė vẽdu, rokuo[ja] eikiatav Jdr. Vilniuj labai malonūs žmonės: ne tik kad parodys, bet ir pavès Pžrl. Ta mergytė tujau plykt iš staklių – pavedusi, nurodžiusi kur eiti Sd. Buvo bažnyčia valio[je], pàvedžiau, parodžiau [dukraitei] Grz.
| refl. tr.: Jis mano patį į bažnyčią pasi̇̀vedė KI14. Anam reiks žmogaus kur pasivèsti a į darbą, a ką – nė vienas neklauso ano Žr. Tas pirmininkas pasi̇̀vedė muni už trobos galo Trkn. Pasi̇̀vedės po parankės Trk. Pasi̇̀veda biškį toliau į kitą šmotą, vėl liepa kasti Yl. Pasi̇̀vedžiau vaiką pri prūdalio ir pakrikštijau Šts.
4. tr. pajėgti vesti: Kniūpsčia atsigula mergiotė, niekas nei pàveda, nei paneša Klt. Nei pavèst, nei panešt negalėj[o] Lp. Nepàveda jau, tai paleido, tai kad griuvo [girtas] Pv. Rankas sūjemiau, vedu, gniunža – nepàvedu Rdn.
| Karvelė ta, sako, teip siutri, tu nepavèsi anos Trk. Rambi karvė, atkakli tokia: negali nė pavèst, nė pavaryt – pauosto pauosto to kvapo LKT251(Šd). Teip nepàvedu karvės, ale až nosės ažuveriu Klt.
| Mane tik lazda bepàveda Tr.
| prk.: Nepavedamà [pati], neprisiprašoma, susiraukusi Krš. Vaikų nepavesi̇̀, kap nori Rod.
5. tr. SD265, Sut, LL155 vedamam atsidurti po kuo nors.
6. tr. Ds pakviesti: Manęs nepàvedė uogaut, nunėrė vienos Klt. Pàvedžiau Bronių – nevažiuoja, pàvedžiau Amilią – ir to nenori Slk. Pavèsk, maž atvažiuos Aln. Pavèsk, ė maž ir eis Sdk. Vieną pàveda draugę, kitą – niekas neina, tai ana viena nueina [į bažnyčią] Žl.
7. tr. vesti, paimti į žmonas: Dabar penkis [šimtus] pridėsiu, tavi jauną pavesiu D19.
8. intr. padainuoti pirmu balsu: I pavèsti, i patarti [jauna] galėjau Grd. I padainiavau, i pàvedžiau – buvau nesutižusi Krš. Balsą turi – pavèst gali Ad. Kada ir pàvedu, viseip viseip galėjau Kpr. Da pàveda, ir da turavot, mūsų visi giesminykai [šeimoje], nereikia ir svetimų Žl. Mano tėvas pavèst mokėdavo Ėr.
9. tr. pradėti: Pasakos pradžią pavesiu, o toliau ir pats atminsi Šts.
| refl.: Kap any pasi̇̀veda skautis, aš pasiimu šluotą ir duomu Lz.
10. intr. būti panašiam: Ar jūsų namai paveda in Elžbietos? Gmž. An šitą nė kiek nė nepaveda Ds.
| refl.: Stasys pasi̇̀vedė biškį in tėvą Dglš. Ivinskis pridūrinėjo man daugel žodžių aigiptiškų, pasivedančių an lietuviškų A1884,206.
11. tr. Žgn atsivesti, turėti jauniklių: Telyčia mum pàvedė karvytę Mžš. Šiąnakt karvutė pàvedė telikę tokią žalmargikę Erž. Daba jau karvė pàvedė, tai ir atidaviau jai (dukrai) Vdk. Gegužė į metus vieną vaiką tepàveda LKT63(Lkž). Katė vaikus pàvedė Grž. Ir visi žvėrys ant lauko pavedė vaikus po jo šakų BBEz31,6.
| refl. tr., intr.: Pasi̇̀vedė kiaulikė, po kelis rublius gavau Vn. Kitos palaidos [triušės] pasivẽdusios būrį vaikų Smln. Jeigu avys gerai pasiveda, apsimoka auginti Šts.
12. tr. pagimdyti: Tiek vaikų pavedusi – benorėk sveikatos Dr. Pana Dievą pagimdė, pana Christų pavedė Mž204, ChG73–74. Ji pagimdo pirm sopulio, ji pavedė vaiką, iki vaiko bėdai neatėjus BBIz66,7. Nesa tuo čėsu dide nuodėmais buvo gėda moteriškei vyrą turėti, o nevaisingai būti, tatai esti ne vieno vaiko nepavesti BPII263.
13. tr. S.Dauk, DŽ, NdŽ patikėti, paskirti ką nors atlikti: Jis pàvedė man pinigus atimti nuo skolininkų J. Pàvedžiau tau bitininkaut Jrb. Jam buvo pavesti̇̀ prižiūrėt tie vyrai Smln. Praeitus metus tą patį darbą jam buvo pavẽdę Dv. Pàvedžiau ganiavą kaimynu Dg. Tėvą Biržėsna (į Biržus) pàvedė nuvaryt Krs. Tėvas nežinojo, kad jis savo sūnų paveda mokyti velniui BsMtII80. Dievui pavesk atlikti, kas neatlikta – jis pasirūpins V.Krėv. Pradėtą išganingą darbą kunegams pavedė M.Valanč. Ir kam daug pavesta, iš to daug ieškos SkvLuk12,48. Atsikvėpęs giliai krūtine, kai nuo kalno pažvelgsi aplinkui, tai tik plunksna rašyt auksine pavesta Lietuvos dainininkui! Mair.
| refl.: Ant paties viršaus kalno, čion ant aukuro (altoriaus) rusėjo amžina, neužgesytina ir šventa ugnis, kurią sergėjo tam dalykui pasivedusios ypatingos mergelės Bs.
14. tr. M, DŽ, NdŽ, KŽ atiduoti, paskirti, palikti: Pàvedžiau sūnui ūkę Graž. Kokiam vienam pàvedė tėvas ūkį, o tas turėjo dalis išmokėti Slv. Pàvedė muno uošvio žemę Pj. Tėvo nabaštikas ūkę pàvedė, i dirbau Ms. Tėvas mirdamas pàvedė gaspadorystę sūnui BM36(An). Čia lig pat vieškelio pàvedžiau anam tą žemę Sd. Valdžiai vyras nenorėjo duot [žemės], norėjo, kad kam pavèst iš giminių Pns. Pavẽdus tą gyvenimą sesers sūnui Plv. Tą ūkį pàvedė sūnuo, o jau tai žmonai ta jau būs visi auksai Kl. Pàvedė mašinelę savo dukterie, savo vaikuo Krš. Kai pavèsi mergom tą peilį, tai tiek ir laikys Alk. Kaplys – kirvis negadnas, jis bobom pàvesta Rdš. Vaikam nepàvedžiau, tai graži da [skarelė] Krč. Kad tik būtau pavẽdęs [knygas], tai būt suplėšę Lp. Jei man pavesi, ko namie nepalikai, tai duosiu pinigų kalnus (ps.) Tvr. Mano pinigai taupkasė[je], aš jų niekam nepàvedžiau Jrb. Padėk pinigus bankan i pavesk in sūnaus Klt. Bet pasakykit, kaip jūs elgėtės su žmonėmis tuose kraštuose, kurie buvo ordinų globai pavesti? V.Krėv. Lietuviams pavesta nutriušusi bažnytėlė biedniausiame miesto kvartale A.Sm. Juk galima būtų savo žmogui viską pavesti, labiausiai kad Vilniaus rėdyboje yra labai daug vargšų A1883,277. Žiogui gyventi buvo pavesta seklyčia J.Sav. Dievas pavedęs tą daržą Adomui M.Valanč. Todėl aš pavedu jums karalystę kaip mano Tėvas yra man pavedęs SkvLuk22,29.
| Tarp tų kambarių viename buvo laikomys javai, kitame drabužiai susverti kybojo, nu ko ir svirnu vadinos, kitas buvo pačiai žmonystai vasaros laike pavestas S.Dauk.
^ Kailį jam pavedė, bet odą sau pasiliko TŽV611.
| refl. tr., intr.: Namus pasivẽdę giminėm Bgt. Pasi̇̀vedei sūnui ūkį, tai dabar gali švilpaut po laukus Gs. Gyvenimą pasivedė visai svetimiem Gs.
| Išsirito, po banko nepasivedė (neėmė paskolos) Pj.
ǁ įkainojant atiduoti: Pàvedė mūso kaimą į banką, mokėt reikėjo Kž. Po melioracijai mano pàvesta, apmatuota, apkainuota namai Kvr.
15. tr. M patikėti, atiduoti kieno žiniai, valiai: Pàvedu tau vaikus tvarkyti Krš. Tėvas pàveda dukterį žentui, atiduoda jo valion Kpč. Tėvas pàveda jaunikiu dukterį su rūtų šaka – didesne nemušk kap šita Dg. Oi tu čiužas čiužuorėli, pàvedam tau seserėlę DrskD173. Aš pavèsiu žirgui valią, išmindžios rūteles JV152. Dabar aš pavedu jus Dievui SkvApD20,32. O pavesk save jautrumui Jo, kurs, visims apleidant, patsai vienas tavi sušelps M.Valanč. Morta mirdama prašė, kad aš ne kitos, tik tavo globai vaikus pavestau V.Krėv. Galų gale pavedu save aplinkybėms V.Myk-Put.
| Kalbai padedant, žmonės paveda savo mintis kitas kitam Blv.
| prk.: Del uždegimo trobų jie vartoję pakulomis apsuktas ir apdervotas bei uždegtas šaudykles, kurios, iš aukšto puldamos, šiaudinius stogus liepsnoms pavesdavę A1883,132.
| refl. B, KŽ: Pasivedu tamstos globai Db. Aš jiem jau čia pasivedžiau, tai jie mane globoja Snt. Aš pasi̇̀vedžiau po jo būdo, t. y. aš priėmiau jo darbus ir visą apsiėjimą J. Neieško ji to, kas yra dieviška, maloninga ir teisinga, bet yra pasivedus piktybei ir troškavimams A1884,163. Tėvui pasi̇̀vedė vienas brolis – jis turėjo išmokėti jam dalią Grl.
16. tr., intr. pabraukti, patraukti paviršiumi: Dalgį pàvedžiau – i glėbys [rugių] Klt. Terpu kuorelių pavèsk grėbliu, pavèsk i išgrėbsi [miežieną] Klt. Pàvedžiau ranka par paduškas – minkštos baisiausia Klt. Tep tas sliepas pàveda ranka per rasą ir perveda per akis LzŽ. Pavèsk ranka, palygyk [medžiagą] Pv. Šerias kralkai, pàvedu – sauja pūkų Klt. Aš paimsiu juodos kumelės uodegą i pavesiu vienam i kitam per nosį TDrIV282(Prng).
ǁ tempiant patęsti, patraukti: Čia užkišu, čia pavèsu [plėšą] tarp parpinų Vg.
17. tr. pajungti, įtaisyti: Pas juos tę ir centrinis [šildymas] pàvestas Vrn. Čia trūbos pàvestos, kad išeitų vanduo Vrn. Išbėgdami, sako, visur minas pàvedė Trgn.
×18. refl. KŽ laikytis, elgtis.
19. refl. R, MŽ, KŽ priderėti, pritikti, patikti: Tas valgis man pasiveda B, B213. Tas gėrimas man nepasiveda B213.
×20. (l. powodzić się) refl. ppr. impers. Q212,227, Sut, S.Stan, GK1938,146(P.Skar), KŽ, Žg, Brž, Trgn, Str, Dbč, Mrk, Srj pasisekti, pavykti: Pasisekti, pasivesti, pasiduoti Q192. Klotis, gerai pasivesti, nuosiduoti I. Kaip iki šiol tau pasivedė? N. Man tas darbas nepasi̇̀veda K. Gerai jam sekas, pasiveda R146, MŽ193. Šiemet avelės nepàsvedė: jau viena vieną, kita du, o pirma vis vedė keturis Btrm. Ot nepasi̇̀veda gerą karvę nusipirkt! Ėr. Kad gerai pasivès, tai ir atgalios atves [kumelę] (ps.) Pls. Šuniu pàsvedė pribudyt gaspadorių Vrn. Ant to žodžio vis anums pasivedė užgriebti žuvis DS102(Rs). Jam i nepasi̇̀vedė Rš. Ponas gerai kalbi, mum nelabai pasi̇̀veda Pb. Kada kada, bet nū tai pasvès! LMD(Rod). Pasijautot ką beveikia ir kaip ano muterei bei vaikams pasi̇̀veda MitI71(Klp). Tegul nueina anan svietan paklaust, kaip mano tėveliui pasi̇̀veda Kp. Pranešk, ar sveika, kaip jai pasiveda, ir jos tėvai ar abudu gyvu TS1899,12. Kn. Ant. Juška mokėjo žmonėms … po berlinką už kožną padainuotą dainą – per tai jam pasivedė taip daug dainų pririnkti A1883,248. Mokslas pasi̇̀vedė visiem gerai BM89(Brž). Kad tau gerai pasiveda, nepasikelk ing puikybę Tat. Visi daiktai jiemus gerai pasives, ir turės visuosu daiktuosu gerą palaimą BPII129. Jei jumus lobis pasiveda, neguldykite ant jo širdies savo BPII197. Laimingai tokiam pasives PK44. Idant teip ir aniems laimingai pasivestų MP63. Idant … gerai jiemus pasivestų Vln49.
^ Lobis neteisus nepasiveda B614. Devynius kartus pasives, dešimtą kliūsi NžR. Bagotam vogti, o senam meluoti tankiai pasiveda LTR.
21. tr. Str paskųsti, įduoti: Aš tave į miliciją pavèsiu, kad vaginėji Rmš. Moi, anas nori mane pavèst Dv. Kap pàvedė Mačiulis policijai, ką Kuplašius padegė jo kluoną, tai policija antaryt dar pro patamsumą atskrido Rod.
×padvèsti, pàdveda, pàdvedė (hibr.)
1. tr. privesti prie ko nors: Padvèd’ vaiką prieg pirkiai LzŽ.
2. tr. Ktk apgauti: Bijojo, kad susiedai nepadvestų̃ LzŽ.
3. tr. paskųsti: Ana jau jį pàdvedė kapitonu Lz.
ǁ užsiundyti: Nu tada až itą karvę anas pàdvedė niemčių LKKXXIX184(Lz).
4. intr. būti panašiam: Par juos visi broliai vienas an kitą pàdveda Švnč.
parvèsti, par̃veda, par̃vedė tr. K, Rtr
1. H183, R, MŽ, D.Pošk, Sut, DŽ, NdŽ vedant grąžinti namo: Par̃vedžiau numie aną jau nušlapusį, privargusį Plng. Par̃vedė aną numo ir išleido mokytis LKT103(Klm). Išleisk tu Ievą, mas parvèsiam apent aną Sd. Jei tu parvèsi muno tėvą ir motiną iš peklos, aš tada tau atleisiu (ps.) Varn. O dabar tai kad gailiuos [ištekėjus antrąkart], tai, o Jėzau, kad man kas padirbt, kokia aš buvau pirma, parvèst tuos namuos, kur aš gyvenau… Kpr. Parvesk šius vyrus namopri BB1Moz43,16. Mane pakajuje vel namie parves Tėvop manap BB1Moz28,21. Kuris aną ing Egiptą pralydi, atpėdui parveda ižg Egipto DP407.
| prk.: Ka eini namo, ka i tamsu, kojos pačios par̃veda Sk. Tu tvorele, tu žalioji, visus girtus parvadžioji: parvesk mane pijokelį, iš karčemos uliokelį (d.) Švn.
| refl. tr.: Jis sutiko savo vaikus ir džiaugdamasis parsi̇̀vedė namo NdŽ. Pačiai nereik ieškoti parsivèsti, kad kumet gerčio Ms. Mama ateina, parsi̇̀vedas muni numie Klk. Nei vilkai suėdė, nei žvėrys sudraskė, reikėj atgalio namo parsivèsti [žmoną] DrskD201.
2. pririšus versti pareiti, partraukti: Arklius parvesk, reikia važiuoti J. Išvažiavo mūso tokius gražius arklelius, i bepar̃vedė tokius skūrinius Als. Ka žinoč’, ka lyt naktį, parvèsčiau karvelę namo LKT215(Mšk). Ana tą karvę jau parvẽdusi į mūso kiemą pririšusi Akm. Teliukui šalta, reikia parvèst tvartan Žl. Nukulsiu gi, kai sugrįš namo. Tegul tik neparves arklio V.Krėv.
| refl. tr. Pv: Nei virvagalio nebebuvo arkliu parsivèst Svn. Einam arklių parsivèstų JT387. Aš daba einu pri karvės parsivèsties Klk. Aš buvau davęs arklius parsivèsti Skd. Vakarop jau eiti̇̀ karvelės parsivèsti, lapų laužyti, kiaulių šerti Kl. Vieną [avytę] par̃svedžiau namo Dv. Parsi̇̀vedė šunį atsigint bobos Ėr. Tėvas parsi̇̀vedė už šimtą litų karvę, ta buvo kaip silkai Trš. Nu ir pasigavo tą kumelį, parsi̇̀vedė tada Sb.
^ Ščėstės i surištos neparsivesi LTR(Vdk).
ǁ prievarta atvesti: Jei miestalė[je] pijoką kokį a vagelaitį sugavo, tas šimtininkas turėjo aną parvèsti į kaliūzę End. Ka būt sugavę [tą, kuris nešė kuršį], ta būt anie parvẽdę ir pastatę pri mašinai [linų laužti] Bdr.
3. M, NdŽ lydint pasikviesti namo, atsikviesti: Patalkiai būdavo ir liūb muzikantą parvès Krt. Muzikantų parvès, liūbav pašoksma, padeiniuosma Vkš. [Reikia] parvèst motką, tai ji kelias dienas dainuos (tiek daug dainų moka) Klvr. Sako, o kam tą žmogų čia bejudinai, kam bepar̃vedei Kal. Ka aš gimiau, tą naktį gaisras kilo miestalė[je], paskuo po to gaisro parvedė tą babą (priėmėją), ir aš atsiradau End. Ten daktaro anam nepar̃vedė niekas, nesuspėjo Trk. Buvusys i kunigą parvẽdę, i viską padirbo munie be žinios Vvr. Pasėjau linelius lankoj lankoj, parvedžiau mergelę rankoj rankoj LTR(Auk). Ar tu mane už mergą parvedei? Žem.
| prk.: Stokojimas sulos parveda jiems (jauniems medžiams) ligą S.Dauk. Aprašymas aukščiaus išaiškinto atsitikimo parvedė man į atmintį dar vieną štuką A1885,121. Bulbė bulbę parvès, tik duok (gerai mokėk kasėjams) Drsk. Žydai nora, ka mažas piningas didelį parvèstų Krš. Par̃vedė šviežią dūšią i vaidenas Varn.
^ Iš miško parvestas į mišką ir žiūrės NžR, Pnd. Šnekta šnektą par̃veda Lp. Daina dainą par̃veda Nmj.
| refl. tr. Sn: I po tam aš parsi̇̀vedžiau brolį sau Sd. Tą vaiką da nedidelį parsi̇̀vedė pas mumis Vl. Toks ūkininkas parsi̇̀vedė pri vaiko pabūti, ta žmona sirgo ano Šv. Jau ta pamotė buvo parsivẽdusi savo dvi dukteri i sūnų Varn. Pasisamdėm, bet dar neparsivedėm bernioko Jnšk. Neužtenka, ka tu girtas, ale da i kitą girtą i nuogą parsi̇̀vedi Sdr. Paskum vėl atejo, parsi̇̀vedė pas saũ svečiuosna Krs. Nuejau pėsčia į Telšius i parsi̇̀vedžiau aną Sd. Karalius parsivedęs papenėjo ją ir tą jos baronėlį LTR(Kš).
| Višta parsivès [viščiokus] tūpt Erž. Pereklė iš lauko į kiemelį parsivedė vištyčius I.Simon.
4. R, MŽ, NdŽ, KŽ paimti, vesti žmoną apgyvendinant ją savo namuose: Paliko našlys, par̃vedė jauną pačią Šts. Ans duoda seserie [dalies], ans parvès [žmoną], anam parneš [dalies] End. Sūneli, laikas tau parvèsti marčią Grš. Kokią čia dabar martelę Mačėnas mum ant sodžių parvès? Skrb. Sūnus ieško marčios tėvam parvèstie pagal save Rdm. Dabar y[ra] jauna šeimininkė parvestà į tus namus Vgr. Nu Karpėnų aš esu parvestà Akm. Akis išmuščio, jei vyras da parvèstum kitą bobą Trk. Na, pala, vaikeli, parves tėvas močeką – pamatysi, po kam bėdos svaras kaštuoja LTR(Šil). Numirė Klimkienė, tai dabar tėvas bernioku močeką parvès PnmR. Mums tėvas ją (antrą žmoną) par̃vedė už motiną Nm. Juk pirmai vienas (dukteris) išleidžia, kitas (marčias) par̃veda Mšk. Kaip parves pačią, mergų nebemylės Žem. Tai ką, manai, kad aš tau leisiu pliką mergę į namus parvesti? P.Vaičiūn. Tėvas liepa kožnam parvesti paną: kurio bus padoresnė, tam bus buta S.Dauk. Jis dar nevedęs, teip vargingai gyvena, o kas su juo bus, kaip parves ir vaikų susilauks! BsPII113. Cit neverk, neraudok, jaunoji mergele, aš tave parvesiu kitą rudenelį StnD26. Pasėjau liniukus sau lygumo[je], parvedžiau panelę sau mylimą (d.) Pšl. Aukso žiedą pirštan užmoviau, parvedžiau parvedžiau, sau jauną mergelę parvedžiau KlpD67. Kur dėsiu mergelę jauną parvedęs? D48. Verksi, mergyte, verksi, jaunoji, kad aš kitą parvesiu RD66. Iš bajorų mergelę parvèsiu JD917.
^ Neliūdėk kaip vakar parvestoji Šk. Nevedus vargai, parvedus vaikai LTR(Šll). Nė tą pamesti, nė kitą parvèsti Lkv.
| refl. tr.: Tą apkasė, o dar̃ kitą bobą parsi̇̀vedė Stk. Ans tokią motrišką buvo parsivẽdęs Pln. Sau pačią parsi̇̀vedė, bet mums motynos neparvedė Varn. Parsi̇̀vedžiau senikę, dvijuo aiškiai geriau – daba antras amžius mums Jdr. [Jauni žvejai] vis žmonas parsi̇̀vedė, pasiliko čia gyventi Klp. Oi, dėl manę koc ir ožką parsi̇̀vedei – bus man gerai Kpč. Mūs’ tas Zigmis parsivès tą bobą jau Trk. Visada, kol jaunas neparsiveda pačios, senesniam jau sunku prisirengt Žem. Jeigu ji jau tokia graži, tai kodėl man jos neparsivedus už žmoną A.Vaičiul. Verkė Polonija, kai ją Zigmantas parsivedė į marčias J.Ap. Parsivedžiau jauną, linų neparauna (d.) LKT213(Lbv). Parsi̇̀vedžiau jauną pačią, neturiu ką barti JD510.
5. ištekėti apgyvendinant vyrą savo namuose: Nė aš turu kur parvèsti, nė ans tura kur parvèsti, protingas vaikis, geras, gražus End. Sesuo par̃vedė į namus žentą Gr.
| refl. tr.: Už trijų savaičių parsi̇̀vedė kitą vyrą Mžk.
6. NdŽ turėti, vesti jauniklių: Karvė veršiuką parvedė N. Džiaugias laputė vaikučius parvẽdus (d.) Nm.
7. pagimdyti: Kūdikį parvesti N.
8. refl. pareiti: Jis parsi̇̀vedė, užkniubo, ir viskas Snt.
9. įtaisyti, įrengti, įvesti: Čia neparvès elektros – nūkampiai [yra] Erž.
◊ pli̇̀kį parvèsti baigti austi: Ot audėja! Vakar uždėjot, o rytoj pli̇̀kį parvès! Snt.
paparsivèsti, paparsi̇̀veda, paparsi̇̀vedė (dial.) žr. parvesti 2 (refl.): Nepardavė nieko, visa namo paparsi̇̀vedė Dv.
pérvesti K, NdŽ, pervèsti K
1. tr. SD1146, Q537, H167,184, R, R106,201, MŽ, MŽ139,268, N, LL189,192, LzŽ padėti pereiti: Jis vieną paėmė už rankos, párvedė [par upikę] LKT185(Vl). Aš pérvesiu par lieptelį JT443. Vyras padirbo nagines, párvedė par Ringuvą į kitą pusę Krš. Jei vaiką su peiliu per slenkstį pérvesi, greičiau vaikščiot pradės (priet.) Nmn.
2. tr. pririšus vedant nutempti į kitą pusę: Arklius savo párvesk į kairę pusę Yl. Párvesma karves į vieną vietą ganyti Rdn. An raikštės karvę pérvesiu tau Drsk. Karves pérvedžiau nuo viešiakelio in ąžuoliuką Švnč.
| refl. tr. N: Motyna karvę galia pársivesti pri vaikų, šieną parsivežti Krš. Maž anys šiandiej karves pérsveda [iš vienos ganyklos į kitą] Aln. Pársivedas savo i paršinelį, ir šunelį, ir katinelį Klk. Už tiltelio parsivedęs, Adomas atsisėda ant pievutėj gulinčio akmens, o karvę pririša prie pakelės beržiuko L.Dovyd.
3. tr. Btrm, Upn, Klt einant priekyje, lydint padėti pereiti: Pervedu karią SD298. Per tą gronyčią nakčia slapta párvedė LKT185(Vl). Vištytin nuvažiuoju, tai jis tę mane perveda per rubežių Vokietijon Dg. Oi berneli, baltas dobilėli, pérvesk mani per žalią girelę (d.) Smn. Ir tavo žmones izraelskosias per anas (marias) sausas pervedei Mž103. Netikima teipag buvo Maižiešiui per sausas marias žmones pervest MP104. Jis padirbino ant upę Istru arba Dunaju tiltą, kuriuomi savą kariauną parvestum S.Dauk.
| refl. tr.: Pérsvedė, mačiau, anoj nedėlioj ana tą savo kavalierių per miestelį Dbk.
4. tr. perplukdyti į kitą pusę: Sėsk, sesyte, į laivelį, aš parvesiu par upalę LMD(Žg).
5. tr. visur nuvesti: Párvedė par daktarus, išreikalavo pensijos Všv.
| refl. tr.: Pérsivedė par kambarius, visa ką išrodė Adm.
6. tr. per savo rankas perleisti: Jis daug arklių pérvedė Užg. Daug ana karandošių (pieštukų) pérvedė – rašo ir rašo Pls.
7. tr. perduoti, atiduoti: Nu ta tėvai sudarė dukamentą (dokumentą), mun párvedė gyvenimą Gd. Pervesk man tą lazdelę Brž. Paršiukus, kol mažiukus, aš šeriu, kolek viską pradeda ėsti, o paskui pérvedu jam Všt. Varažnykas negalia numirt, kol kitam nepérveda savo poterių Ob.
8. tr. DŽ, NdŽ, SkŽ187, ETŽ įskaityti, įtraukti į sąskaitą: Jis párvedė jam skolą ir tu atimkis J. Ji gavo pustrečios tūkstantės an mano vardo, man duoda, pérveda bankon Kp.
×9. tr. prk. perkelti: Dvaikų (dvejetų) yra, i nepérveda septintam skyriun [bernėko] Pls. Dalis produkcijos dėl gaminių defektų brokuojama arba pervedama į žemesnę rūšį sp. Tegul ponas juos į činšą perveda, prievoles panaikina, už darbą užmoka V.Myk-Put. Gausi atvertimai, kurius Steponas suteikė, parvedė ant jo neapkantą brš.
ǁ refl. Sut persikelti, persikraustyti.
10. tr. Lš, Antš pirmą kartą perskaityti: Jis minčia párveda tuos žodžius, nešvambaluoja su lūpom Skr. Paskui mokytojas davė Napaliukui naujausią, visai dar nevartotą abėcėlę su daugybe paveikslėlių ir, pasisodinęs pačiame pirmame suole, pervedė Vaižg.
ǁ pamokyti skaityti: Párvedu par knygą, ir išmoksta Krš.
ǁ suprasti: Viena [duktė] devintan, kita penktan, viską pérveda lietuviškai Rod.
×11. (sl.) tr. perjungti, persukti: Pérvesk televizorių an Vilniaus Rod.
ǁ perkrikštyti: Anys norėjo pérvest visą kiemą Dv.
ǁ išversti į kitą kalbą: Jis savo kalbą pérvedė vokiškai KŽ. Aš nežinau, kap itai pérvest an lietuviško liežuvio LzŽ. Anas pérveda jam vokiškai Arm.
×12. (sl.) intr. Grv perbraukti, pertraukti: Pérveskit, rasite gumbą krūtin Drsk. Pérveda per akis ir regi jau kąsnį (ps.) LzŽ. Pérvedė ranka per pilvą suodina, i išsitepė Klt. Nėr mamos, tai pérvest mozikliu per liežiuvį, kas nevalgo Švnč. Strumentu pérvedėm terpu balkių Dgp. Ėmė ir pérvedė dalge per šakas Dv. Pelė prisitaikė ir uodegute per burną pérvedė Auk. Ranka pérvedė: ale ir gražus tavo [audeklas] Sn.
ǁ uždrožti, sukirsti: Sakau, nesidarkykit, ba va ištraukęs rykštę kap pérvesiu! Plm.
×13. (sl.) tr. Lš, Kt pradanginti: Pérvedė mano dokumentus Sn. Jau vė pérvedei kur peilį Pns.
ǁ pražudyti: Merginis dėl mergos gali gyvastį pérvest Rod. Pérvedei mane, motule, išduodama už pijoko Vrn. Dažnai žmogus pats save pérveda Rod.
ǁ Švn nužudyti: Dabok, kad tu man šitą šunį pérvestai Dbč.
| refl.: Per savo neišmanymą pérsivedė jaunas būdamas Rod. Moja ma sūnelis kur jau pérsivedė, kad kap išej[o], tai ir išej[o] Pls.
ǁ refl. pastipti: Jo kumelė pérsivedė Sn.
×14. (sl.) tr. Lš, Šk sugadinti: Jau gal pérvedei pielą, kad neatneši Vs.
| prk.: Pérvedei tu ma gyvenimą Rod.
ǁ sužaloti: Pérvedei (išgąsdinai) tu, laume, su tuoj šuniu mano mergšę Vs. Šitokį gerą arklį pérvedė – sušilusį pagirdė Rdm. Pas mergas važinėdamas ir arklį pérvedė Rod. Jau dar tai pérvedėt kumelaitę – ar tai protas tep mušt! Krok.
| refl.: Mano karvė pérsivedė Sn.
ǁ refl. išsimesti: Prižiūrėk kumelingą kumelę, kad nepérsivestų Alk.
15. tr. prk. suklaidinti, apgauti, užburti: Viedma ragena pérvedė jus, pérves ir vėlei mus Dv. Su šventu gyvendamas šventu būsi, o su pervestu – pérvestu pavirsi DP281.
×16. (sl.) tr. įrodyti: Kas ant manę perves nusidėjimą? SPII132. Žinokig apie tai, jog falšyvieji pranašai, kurie žadėjo tatai, ko niekad pervest nei ižteist negalėjo DP19.
pravèsti, pràveda, pràvedė K
1. tr. DŽ pririšus vedant pratempti pro šalį: Tos karvės tuos obuolius griebia, aš teipgi bijau, kad neažsirytų gi, Jėzus, pro tuos obuolius pravèst kaip koronė Č. Mūsų karvė tai pobaikštė: mašinos važiuoja, tai nepravesi̇̀ Slm.
^ Nepravesi jo kap pažeboto pro šūdą Plv.
2. tr. NdŽ, KŽ vedant palydėti pro ką: Sūnel, praved’ mane pro kapines, tai aš tave Dievą pasmelsiu Ml.
3. tr. nuvesti į šalį: Kitan daiktan pravèd’ [karves], ba anos badauna Švnč. Pravèsk, sūneli, žirgelį, aš jo labai bijau (ps.) Dsn.
| refl. tr. OG62: Prasvedęs katinas sako kvailiui (ps.) M.Unt. Katinelis prasiveda durnių šalin ir sako: dabok an mergos, ne an savę (ps.) Švnč. Prasvès kur šonan cigonka [turguj] i ištrauks pinigus Klt.
4. tr. M palydėti: Pravesim martelę in sunkus darbelius TŽI257. Pramivesk, Pon, kad neklajočia, teisę tavo kad išvysčia KN7.
5. tr. vedant pirmu balsu pradėti dainuoti, giedoti: Pravèsti dainą NdŽ. Jonatas giesmę pravedė, o kiti pritarė su Neemija CII880.
6. tr. parodyti: Pravesk jam kelią J. Aš nulipsiu [nuo ratų], kelią jums pravèsiu! LKT190(Lkš). Gerai, kad pràvedei jam kelią Lp. Į šitą vietą kelią pravedė ir visas paslaptis Sauliui išpasakojo Laurukas Vaižg.
7. intr. įstengti, galėti vesti jauniklį: Kiaulė kėlės gulės, kol pravedė Lk. Eik karvę bobutuok, matai, kad nepraveda Lk.
×8. tr. LL191, NdŽ, KŽ nutiesti, išvesti: Gelžkelį pravèsti pradėjo Klk. Pràvedė tą kelią [pro sodybą], a daba ka išsimaknojo, išsimaurojo Ps. Pravedė vagas dvarlauky, rodos, duoną atriekė (žemę dalijant) P.Cvir.
| Pielai reikia pravèsti didesnis kelias Dglš.
| Nervinės skaidulos, kurios jungia atskiras smegenų dalis, yra vadinamos pravedamaisiais takais rš.
ǁ kiaurai išvesti, nutiesti: Per kalną pravestas tunelis rš.
ǁ pastatyti: Inžinierius su metru rankoj įrodė, kad galima taip pravesti sieną, kad ji nors vienam namo langui paliktų saulę P.Vaičiūn.
9. tr. pratęsti, pakelti: Pràvedė mokyklą iki šešių skyrių Vžns.
×10. (sl.) tr., intr. NdŽ duoti pradžią, pradėti: Kaip jau mama pràvedė, kaip pamokė, taip ir šneku Krš. Kur javai pjaunamys, an lig šiol nėkas pradalgę nėr pravẽdęs MitI63. Kas tą [pasakojimo] pradžią pràvedė, nežino nėkas Krš. Noriu tau gaidą pravèst, kad žinotum kai dainuot Bb. Būta didelio jaunuomenės noro mokytis, tik nebuvo, kas praveda Vaižg.
^ Ugnį praveda dūmas, o malonę kūmas LTR.
| refl.: Viena prova nepasibenga, kita prasiveda, t. y. prasideda J.
×11. (sl.) tr. surengti, suorganizuoti: Pravesti posėdį rš. Specialistai privalo pravesti naujai priimtiems darbuotojams įvadinį instruktažą rš. Budėjimai buvo pravedami (= Buvo budima) pagal grafiką KlK9,12.
12. NdŽ žr. pervesti 8.
13. tr. ŠT43, Vrn, Užp, Slk išleisti, išeikvoti, netekti: Daug pinigų pravedžiau, kol namus išsistačiau Tvr.
| Tai kap sulaukiau savo sesulės, tai gal ana nuramins mano širdelę, tai gal ana man praves mano vargelį Rod.
14. tr. pasiekti pergalę: Vienam atstovui pravèsti (laimėti) reikėjo gauti tūkstantį balsų NdŽ.
◊ kẽlią pravèsti padaryti pradžią, pradėti, parodyti: Kas nors turėsam kẽlią pravèsti (pirmas mirti) End. Kitiems pravesiù kẽlią A.Baran. Kai mes pràvedėm kẽlią, tai ir kiti pradė[jo] knygas nešiot Ml. Biedni vienok tie mūsų broliai, netur savo inteligencijos, netur kam pravesti kelią A1885,65.
| Rugiai kai jau kẽlią pràveda, tai žėdnas javas prašosi pjaunamas Skr.
nežabóto ir pro šlúotą nepravèsi apie išdidų, išpuikusį žmogų: Kai iš kokio į ponus įstoja, ano nežaboto ir pro šluotą nepravesi Lnk.
privèsti, pri̇̀veda, pri̇̀vedė K; S.Dauk, LL23,154
1. tr. SD306, Q27, R, R21, MŽ, MŽ27, DŽ, NdŽ, KŽ visai arti atvesti: Močią pri̇̀veda až rankos in stalą Klt. Ana paprašė privèsti pri to šėpo, pri̇̀vedė pri to šėpo Akm. Kad reikia gert, prie stalo neprivesi Ps. Paėmė už rankelės, pri̇̀vedė pri tos skalkių duobės Gd. Nulinko mano kojelės eikliausios, kap privedė mane prie altorėlio LTR(Mrk). Privedei ant kryžių, kur Dievulis kabo A.Baran. Christusą ing Jeruzalem dienoj šventės Velykos gimdytojai su savim privedė MP62.
| prk.: Melskiam prieg tam, idant to karalysta ateitų ir padaugsinta bei praplatinta būtų, visus griešnuosius … ant pažinimo tikros vieros ing Jėzų Christų, jo sūnų privestų Mž136. Karalium būdamas savo valdonus ant sunkaus nusidėjimo, tai yra ant pagonystės privedė SPI295. Kas iš jūsų gal mane grieko privesti? BPI74. O ne tiektai nuog nusidėjimų, bet vel nuog visų žalingų pažeidimų, kurie mus nuodžiosp galėtų privest DP522. Sūnų Dievo teip sunkiump kančiump ir teip baisiosp smertiesp privedei DP181.
| refl. tr.: Zolys, prisivedęs mergą arčiau stalo, merkė ir merkė Petrui Žem. Pri̇̀svedė in lovą arčiau ir šnekėjo Dg. Einam, sako, aš nuprausu tavi, prisivedės pri tos upės Akm.
2. tr. pririšus vedant atitempti visai arti: Arklį lengvai privèsi prie vandens, bet gert tai nepriversi Vlkv. Pri̇̀vedu in motiejukų karvę, tai lekia net vidurin, negaliu ištempt Klt.
| refl. tr.: Prisi̇̀vedžiau kumelį in tvorą, paturėjo tėvas, i užlipiau Klt. Aš tam arkliuo pamautą antmoviau ant galvos, prisi̇̀vedžiau pri kero, antlipau Jdr. Žmona vedusys ožką. Prisivedus prie grintelės, prisirišus ožką, pati įėjus į vidų Sln.
ǁ refl. tr. pririšus vedant pasiekti: Žmogus veršį išsivedė kermošiun. Vedas vedas, i prisivedė girelę Tvr.
3. tr. NdŽ, DŽ1 pririšus tempiant daug atvesti į vieną vietą: Didžiausi laukas, daug pri̇̀vesta karvių Slm. Pri̇̀vedė gėriokų daugybę, al’ kiek kirpimo Kp. Pilną stainią gudo žirgelių privedžiau KrvD85. Karvių kai balos pri̇̀vedė Pls.
4. refl. tr. pakvietus daug atsivesti: Te mergų prisivesta Prng. Anudu du vaikinai buvę, i tų mergičkų buvo ten anie prisivẽdę Vž. Prisi̇̀veda visokių, ažvemti pakraščiai Klt.
5. tr. Rtr atlydėti, nuvesti: Ją pri̇̀vedė prie akių gydytojo Jrb. Jis žinojo jų bunkerį, tę ir privedė kareivius Krs. Tūrą mat mergaitė pri̇̀vedė ant propesorių ausų pasitikrytų Slm.
6. tr. Lp, KlvrŽ parengti, išmokyti atlikti (tam tikras apeigas): Ana savo sūnų pri̇̀vedė spaviedės J. Vaikiukus pri̇̀vedė spaviedin Vdš. Mažiukus vaikus pri pirmos komunijos neleido privèst Vdk. Mes mokėjom lietuviškai, mumis ir pirmoją komuniją prỹvedė Lc. Būtų privẽdęs kunigėlis tave, ko išbėgai iš gryčios Upt.
| refl. tr.: Jis pats save prisi̇̀vedė išpažinties Pžrl.
7. tr. pripratinti: Paršiukus, kol mažiukus, kolek aš juos pri̇̀vedu prie visokio pašaro, aš šeriu Všt. Marytė pri̇̀vedė jį bažnyčion eit Lp.
8. sudaryti sąlygas įvykti: Arelka gero nepri̇̀veda Dglš. An ką tas gėrimas privès tik Pnd. Gėrimas nė vieno nepri̇̀vedė geran Ds. Kad tik neprivestų̃ prie karui Smal. Mokykla dar nebuvo pri tvarkos privestà, ale jau mokino Grk. Tai iki ko pri̇̀vesta: išgriovė kaimus, ištąsė padargus ūkių, viską sunaikino Brb. Štai prie ko priveda lengvas gyvenimas rš. Kraštas per tą trumpą laiką buvo privestas prie visuotinės ekonominės suirutės LEXII40.
^ Už blogo padėjimo ir gerą pri̇̀veda prie blogo Tvr. Duonelę valgėm su žolėm, Dieve nepri̇̀ved’! Ign.
9. tr. NdŽ daug jauniklių atvesti: Privès kiaulė paršų, neturėste kur dėt Aln. [Čia] patinas ir patelė, vaikų privès Klt. Avelės pri̇̀vedė ėriukų, tai pulkas pavasarį Jdp. Pas jį dvi ožkos senės pri̇̀vedė da mažų Pls. Pri̇̀vedė kiaulaičių ir meitėlukų Dv.
10. tr. daug priperėti: Žvirblys pri̇̀vedė žvirblukų Dv. Viena višta, o kiek vaikų pri̇̀vedė Gs.
| refl. tr.: Ančiukų prisiveda laukinių daugel Pbr.
11. tr. daug prigimdyti: Prỹvedė vaikų kokį dvyleka Rdn. Prỹvedė mergų, šešias, o ūkė maža Rdn.
12. tr. priveisti: Ubagai naktujo i pri̇̀vedė utėlių Dglš.
ǁ refl. atsirasti, prisidauginti, prisiveisti: Prisi̇̀vedė kirmėlių Dglš. Musių daug prisi̇̀vedė Dglš. Paskui kap prisi̇̀veda, tai išsivèst negalima ir uosiai, ir klevai Ml. Prisi̇̀vedžiau obelų, kai atatekėjau Klt.
13. tr. Q31,650, NdŽ, DŽ1 tiesiant, statant priartinti: Rudenį da vandenį privesmà Trgn. Privedamasis vandentakis PolŽ48.
| refl. tr.: Čia daug kas prisi̇̀vedė vandenio iš šulinio (įsirengė vandentiekį) Trgn.
ǁ prk. priskirti: Geriau Papilę pri Kuršėnų privèstų Pp.
14. tr. prisukti, užtaisyti, kad veiktų: Dabar nebepriveikiu privèst [laikrodžio] Alz. Mėlynajam karvelėliui prives puštolietą LTR(Užp).
15. tr. paskatinti, paraginti: Perkalbu, privedu, pasiundžiu SD165.
×16. (sl.) tr. Sut, M, LL24, NdŽ, KŽ prk. pateikti, iškelti, nurodyti, paliudyti: Privedu, primokinu, priežastį duomi R25, MŽ33. Išliudijimą privesti N. Gal didžiuma žodyne privedamųjų kalbos pavyzdžių – tai vertimai M.Birž. Čia nekurias [atmainas] privesiu, išimtas iš kningos kunigo Kluko P. Daug ir kitų visokių atžvilgių prỹvedžiau, ne ko kita norėdamas, negut kad veliuoniškės dainos išvystum saulės spindulius Jn. Ne tikt vienat yra ta bėda, kurią mes iki šiol esame privedę, kad iš mūsų kūdikių negeri žmones arba kaliniai pastoti gal per tokį pusininkavimą vieros moksle LC1883,3. Kunegas iš Varnių daug privedė atsitikimų ir tus apsakė Sz. Nė vienas mane, tiesą kalbėdamas, negal privesti kačei mažiausio grieko BPI323. Id sau ant pomėties privestų visą gyvenimą savą PK247.
ǁ įrodyti: Nieko nepadarysi, anys privès, kad vis tiek kaltas Sdk. Kuriais liudijimais privedi seksiančiąsi amžinąją gyvatą? MT253. Nei man gal to privesti, del ko dabar ant manęs skundžia BtApD24,13.
×17. (sl.) tr. NdŽ prk. papasakoti, pripasakoti, prikalbėti: Dar aš privèsu kokią istoriją Vž. Aš pasakau, tep gražiai pri̇̀vedu, tai nepyksta Plv. Aš jam pri̇̀vedu, kad ir jie teip daro, o jis vis ne ir ne Slm. Anas vyram privèsdavo, kad nepamestų Ds. Pasirūpinsiu privesti čia, ką pats esmu patyręs Blv. Norėdamas parodyti, kas tai buvo par veislė žmonių, ketu čia privesti keletą su jais atsitikimų M.Valanč.
^ Ilga linų pasaka, kolek lig siūlais pri̇̀vedi Rm.
ǁ atkirsti, atšauti: Aš ir privedžiau: – Tu pats esi mergos vaikas! Šts.
×18. (sl.) tr. NdŽ palyginti: Dabar neprivèst, kas buvo senyboj Švnč. Pri̇̀vedei: kur mokytas, o kur prastas Klt. Ne jo nosės privedant: buvo pas ją svotuosna ir tai nej[o] Rod. Petras ne Jono pri̇̀vedant Rod.
◊ į (an) rankàs privèsti sėkmingai leisti baigti darbus: Kvieteliai gražūs, kad tik Dievulis privest an rankas Ml. Kad tik Dievas privèst an rankàs Sdk. ×
prie pakãros privèsti įstumti į labai sunkią būklę: Pri̇̀vedė ir jį, žmogų, prie pakãros – gavo nusilenkt, nusileist Jrb. ×
prie ùbago tarbõs privèsti nuskurdinti: Ne vieną žmogelį nūnainykščiai padotkai pri̇̀vedė prie ùbago tarbõs Nč.
už rañkos privèsti nusikaltimo vietoje pagauti: Až rañkos vagį pri̇̀vedė Trgn.
paprivèsti, papri̇̀veda, papri̇̀vedė (dial.) žr. privesti 3: Karvių nedaug buvo, o arklių tai da papri̇̀vedė Dv.
×razvèsti, ràzveda, ràzvedė (hibr.) tr.
1. iškelti, pastatyti: Tai ràzvestas šitas mūras, sienos šitos Aps.
2. sugadinti, ištvirkinti: Ràzvedė žulikai bernioką Dglš.
3. LzŽ praskiesti: Ràzvestas kamparas spirite – labai geras Prng. Aš kruopas verdu labai tirštai, pienu ràzvedu JnšM. Tą arklio koją aptepam bulbom razvẽdę ar iš miltų Arm.
4. užleisti, palikti: Katruos [paršus] penėt razvesi̇̀, tai miltus ir bulbas [duosi] Pb.
5. refl. išsiskirti: Anas razsivẽdę su žmona, geria labai arielką LKKXXIX184(Lz).
suvèsti, sùveda, sùvedė K; Amb, LL320
1. tr. Q653,654, SD462, R, R420, MŽ, MŽ568, K, M, NdŽ lydint, vadovaujant, kviečiant visus sutelkti į vieną vietą: Kai tik koki svečiai par mane, tai i ana vaikus sùveda – pirma jos vaikus papenėk Klt. Sùvedė suvežė vaikus, škandalas, Jezau! Akm. Sulipdė sau pirkelę, suvedė savo vaikučius pirkelėn LTR(Kb). Atšils orai, suves ūkininkai savo vaikus mokyti, tada ir atveskit piemenį J.Balt. Todėlei suvedė anys savo želnierus, idant krūvoje būtų BB1Mak3,44.
| prk.: Bet kas suves tokion sutartin valstiečius, gyvenančius toli vienus nuo kitų? A.Sm.
| refl. tr., intr.: Jis susi̇̀vedė cielą bandą vaikų J. Susivedė į vidų ir suimdindino vedu abudu Šts. Paskiau tus svečius susi̇̀vedė į alkierių Brs. Išeinu, tai susi̇̀veda pijokus i geria Klt. Sùsveda draugus ir kaziruoja Pns. In šokius, būdavo, susi̇̀vedam panas, iš šokių vė parvedam Brb. Berniukai eidavo mergaites susivèst, mergaitės seniau neidavo [į vakarėlį be mamos leidimo] Mšk.
| Kaip susi̇̀vedas keli [našlių] vaikai, visumet nesutarimų iškilna Rdn.
2. tr. Gž, Kpr daugelį (visus) pririšus vedant, varant sutelkti į vieną vietą: Aveles liuob žmonių ganins, liuob žmonys avis suvès Pln. Čia pas muni karves sùveda skiepyti Krž. Būdavo, suvès arklių, karvių po jomarkus Kvėdarno[je] Kv. Tada suvažiuodavo visokių ten [jomarkininkų], karvių suvèsdavo parduot Krp. Kiaulę veda parduot in kermošių, visa sùveda: kas avelę, kas grūdus, kas ką turi, tai veža Aps. O kieno čia karvės sùvestos baltosios? End. Ūkvaiziai buvo, matė visako pilnai, o buvo viskas suvestà! Krš. Mes subudom, suskėlėm su mama, gyvulius savo sùvedėm Srj. Sulig saule suvèsdavo į tvartus gyvolius [Joninių vakarą] Dov. In purvynėlį inmesim [vainikėlį], bėrus žirgelius suvèsim DrskD19.
| refl. tr., intr.: Jie susi̇̀veda po karvutę, kokias tris dienas pagano Pžrl. Susi̇̀vedė arklius, sumynė rugius ant žemės Kv. Bejodami pamatė labai drūtą medį su kiauru viduriu, čia jie susivedė arklius ir patys sugulė LTR(Vb).
3. tr. Pns padėti susitikti; supažindinti, suartinti: Aš aniedvi sùvedžiau į akis, teišsišnekie J. Aš gi juos čia akis an akies sùvedžiau Pv. Kaip sùvedžiau, kad apsižanijo, pats daba džiaugas Sd. Kai aš ženijaus, tai ką te: sùvedė, padabojom vienas in kitą Slk. Jį su Rapolu sùvedė Ėr. Su tą tai aš norėčiau judvi suvèst Rg. Žinai, sakau, suvèsk mane su ja Skp. Nulekiam Gyvakaruos, tuoj suvesmà, galėsta nusipirkt [mašiną] Slm. Reikalai žmones sùveda Mrj. Rasi tu nepažįsti Garbenio? Aš čia suvesiu tave į pažintį su juomi Blv. Velnias vyžas nuplėšė, kol juos į porą suvedė LTR(Ldvn). Norėdamas galėčiau suvesti su pora žmonių iš jų gaujos, kurie jus pažįsta J.Avyž. Vienų su kitais nesuvedė nei vestuvių šokiai, nei šermenų giesmės, nei šienapjūtės ar krivulės A.Vaičiul.
| Ing vaidą, ing barnį suvedu D.Pošk.
| prk.: Jūreivių keliai dar suves mus kur nors Atlanto platumose rš. Jis turėjo laiko pasižiūrėti, su kokiais bendrais suvedė likimas J.Ap. Suvèsti praeitį su dabartimi NdŽ.
^ Ką ponas Dievas suveda, nei vienas žmogus netur perskirti B505.
ǁ padaryti, kad susitiktų: Suvèsk į akes, tepasako tada, – bijos akes pakelti Krš. Reikėtų tuomet suvesti jus akistaton su tais žmonėmis, kurie apie jus žinių suteikė B.Sruog.
ǁ S.Dauk sukergti.
ǁ sutaikyti susipykusius: Tavo tėvelis sugãdino, sùvedė juos vėl Pv. Suvesk į ugadas, lai nezurza Šts. Kur tu čia jus suvesi̇̀, nekoi (tegu) geriau dalinas Arm. Išsiskyrusių ir nebesùvedė Ds. Augustas suvedė tėvą su sūnumis ing sutikimą I.
^ Bene vilką su lokiu suvesi KrvP(Vkš).
4. refl. K, J.Jabl, NdŽ, KŽ susituokti: Susivẽdusiam gyventi BŽ33. Su kuomi susivèsti KII287. Kaip susi̇̀veda jauni, jei pasiseka – gerai Vdk. Myli myli, sùsveda ir skáunasi Onš. Ten jauni žmoneliai gyvena, tik susivẽdę, da viščiukai Vdšk. Ta norėjo su vyru iš Arabijos susivesti Jrk. Kaip bus gražu, kad du tokiu lietuviu, kaip tu ir Martynas, susivestų I.Simon. Susivesita ir laimėj kaip du karveliai gyvensita V.Krėv. Ubagais būdami susivedas Kel1862,110.
| Kitą kartą katinas su višta susivedusiu (ps.) S.Dauk.
5. refl. susieiti į vieną vietą: Muzikantai kitą kartą kad susivès, tai ne dabar Snt. Ir abi motinos susivedė kamarėlėn A.Vien.
| prk.: Arčiaus su jomis (kalba ir rašysena) nesusivedę, pasijutome beturį daug lietuviškų nelegališkų žodžių V.Kudir.
6. tr., intr. Ėr, Jnšk daugeliui arba vienu metu atvesti jauniklių: Karvės suvedė, bet sviestas nepinga Ggr. Karvės jau sùvedė, pieno nebtrūksta Lkv. Kumelės sùvedė kumelius, gražybė tų kumelių̃ Krš. Pritaisys varškių, kaip karvės suvès Pvn. Avys sùvedė po tris ėraičius Šts.
| refl. Š: Karvelės susi̇̀veda, pieno yr [gavėnioje] Imb.
7. refl. tr. visus išperėti: Nebebuvo varnų, ale vaikus susi̇̀vedė – ir vėl priskrido Slm.
8. tr. SD462, NdŽ sutelkti, sutraukti į vieną vietą: Tie [žvejojamojo tinklo] sparnai apatė[je] i viršuo[je] yra suvesti̇̀ į kupetą abudu End. Šituos pirštus į krūvą tai sùvedu – sugiję Mrj. Vienon ardonion sùveda šatras Dg. O maloniausias paveikslas žemai buvo ežeriukas, kur jis su Vieverse suvedė tinklus A.Vaičiul. O anys nežino dūmą Pono, nei suvokia jo protą, jog jis juos suvedė (sukraustė) kaip pėdelius ant tekės BBMik4,12.
| prk.: Nieko galvon nesimi, suvestái – atsimintum Dv. Trumpai krūvon suvestų žinių apie Lietuvą ir lietuvius neturime A.Sm. Gal suvèsit į krūvą visas tais dainas Mrj.
9. tr. NdŽ visur išvedžioti, įtaisyti: Teip tankiai aptvertas daržas – vielos sùvestos Jrb. Išremontavo, visus centralinius sùvedė, sutaisė Krt. Į viršutinę kamino dalį suvedami ir gretimų kambarių dūmtraukiai rš.
| Yr kaminas, kur sueit, kur suvesti̇̀ dūmai iš tų visų pečių Plt. Buvo visiemi vanduoj sùvesta kap ponami Drsk.
| refl. tr.: Susi̇̀vedė elektrą savo pinigais Jd.
10. tr. Dgč glaudžiai sušlieti, suleisti, sutaikyti: Suvèsti skliautus NdŽ. Sùvesta pelėpė galas galan Dglš. Traininis sùveda korų pirmagalį ir paskuigalį Gdr. Dangtis negražiai sùvesta Švnč. Gražiai dangčius sùvedė – jau tarpudangtin netekės Ml.
| refl.: Jei iš kitos pusės, tai kitaip stogas susi̇̀veda Auk.
ǁ suderinti, dailiai ką padaryti: Norėjau suvèst vidurį marškos (sutaikyti abiejų gabalų raštą) ir susiūt Aln. Nesùvesta kvietkas su kvietku paklotėj Klt. Per vestuves kap suveda balsus! LTR(Grv). Dar reikia suvèsti striūnas Arm.
| refl. NdŽ.
ǁ refl. K, KŽ rimuotis: Susiveda žodžių galai N.
11. tr. Ds sklandžiai papasakoti, nupasakoti: Jy labai nebesùveda kalbos, labai nusenus Kp. Negaliu suvèst visko Snt. Jis tą pasaką niekap nesùveda Alk.
| refl. Gs: Jis nenušneka, jam kalba nesusi̇̀veda Mrj. Na kaip jau dabar sakysi [kalbą], kad nesusivèstų Snt.
| Šita daina visai nesusi̇̀veda Alk.
ǁ sklandžiai ištarti: Vaikas negal žodžius suvesti N.
12. tr. KŽ pastatyti: I jų kluoną sùvedė Prn. Pilis stov aukštai suvesta kaip koks kaminas be stogo, durių, langų A1884,410.
| refl. tr.: Jau, dėkui Dievui, trobeles susi̇̀vedžiau Prng.
13. tr. išlyginti, atitiesinti ašmenis: Reikia suvèst britva ir pageląst Pls. Gera šleikštė ir delgę gerai sùveda Rod. Suvèsk skutiklį, kad geriau imtų Rod.
| Peilio ašmenys galutinai suvedami specialiose suvedimo staklėse rš.
14. tr. užvesti, paleisti veikti: Dar̃ nesuveda jo (traktoriaus) Pls.
×15. (sl.) tr. Dbč, Nč, Pls sujungti: Suvesti grandinę VĮ.
| prk.: Litą su litu sunku buvo suvèst, kai nusipirkt ką norėdavo Šd. Duonelę su duonele kad kaip nors suvèst Skdt. Anas dievaičio su dievaičiu nesuveda (mėnesinio atlyginimo neužtenka) LKKXVII179.
16. (sl.) tr. DŽ1, KŽ sudaryti visumą, sistemą iš turimų dalių: Suvèsti balansą NdŽ. Suvèsti sąskaitas NdŽ. Gera mokytam: surašė, sùvedė, nereikia an pirštų skaityt Ds.
×17. (sl.) tr., intr. Krn, Igl pajėgti suprasti, suvokti: Žmogus senas nušneki, nesùvedi Skdt. Jau nebe visa sùveda, senas jau, nebėr ko noria Svn. Aš nieko nebesùvedu, ką kalba, nebegirdžiu Pl. Nebesùvedu, kur dabar Utenoj turgus Ut. Ji nesùveda, ką jis mokias Kp. Iš karto negalėjau anos suvèst Dv. Tai čia ir sunku surišt galai ir suvèst, kas kap Pv. Mokėjau viską, dabar nesùvedu nieko Trgn. Čia reikia žmogaus sùvedama galva Trgn. Jau ir man galva nesùveda Dbč. Nesùveda protas kaip kada ir mokytiem Sug. Su tokiuo sukneliote darban – ar sùveda tau protas?! Vj. Anas padaris, jo galva suvès Sug. Tiktai, matai tamista, ne visados teip gerai aš suvedu kaip sveikas V.Piet.
×18. (sl.) tr. pajusti (skonį): Sùvedam smoką, ka baroniena Brb. Kap pakaštavojau, suvedžiau smoką, ką gardu Lš. Argi iš vieno kąsnio suvesi smoką Al. Gal tu smoko nesùvedi, kad šitiej barščiai negardūs Rdm.
×19. (sl.) tr. supykdyti, sukiršinti: Gyveno any gražiai, ir niekas negalėj juos suvèst (ps.) Lz. Toliau toj boba ėmė ir sùvedė vyrą su pačia Dv. Anas in tą leidės, kad suvèst brolius Tvr. Boba žebrokė sùvedė žmogų su sa[vo] žmona Dv. Aš nesùvedžiau per dvejus metus, o tu žu diena sùvedei itą porą Pls. Anas piktas žmogus – suvèst norėj[o] mane su žmona Arm.
20. tr. apgauti, suvedžioti: Jis sumeluot, suvèst žmogų tai greit moka Trak. Reikia eit ką suvèst Nč. Niekap anas až trejus metus jo nesùvedė Lz. Dievas tarė žalčiui: – Kad tu suvedei motriškę, būsi prakeiktas S.Stan.
ǁ sugadinti: Tavo pirkioj yra velnias, tai anas tavo gyvenimą sùvedė (ps.) Ck.
×21. (sl.) refl. RtŽ, Vp sublogti, sunykti: Martelė susvẽdus kap morkva – anytos duona tai ne momos Ml.
◊ ×gãlą su galù (galùs su galai̇̃s) suvèsti galą su galu sudurti, sunkiai išsiversti: Gyveno tėvų protėvių ūkelyje ir niekaip negalėjo suvesti galo su galu K.Bor. Mes patys vos tik galą su galu suvedame Žem. Netrukus jis galėjo suvesti galus su galais ir net visai žmoniškai gyventi J.Balč. Viskas pigu, negali galą su galu suvest Gs. ×
galùs suvèsti
1. suskaičiuoti: Sùvedė galùs ir iše[jo] Dglš.
2. išaiškinti, pagrįsti: Ana nusipliaupė (daug prišnekėjo) ir galų̃ nesùvedė Tr.
3. pajėgti užbaigti: Negalia su darbais galų̃ suvèsti Rdn.
galvà nesùveda neprisimena: Jau pamiršau aš, nesùveda galvà LzŽ.
są́skaitas suvèsti NdŽ kng. atkeršyti: Kaime, kur gyvenate, be abejo, taip pat yra žmonių, su kuriais turite nesuvestų sąskaitų J.Avyž.
užvèsti, ùžveda, ùžvedė K, Rtr; Q47, Sut
1. tr. R, MŽ, NdŽ, DŽ1 padėti užlipti ant viršaus: An antro aukšto ùžvedė LKT321(Dbk). Par skadus ùžvedė in trečią aukštą, o nulipt nebegaliu Lel. Anuo metu ėmė Jėzus Petrą ir Jokūbą, ir Joną, brolį jo, ir užvedė juos ant kalno aukšto skyrium ir atsimainė po akim jų SPII21.
| refl. tr.: Užsi̇̀vedė an aukšto – visur gerai intaisyta Adm. Užsivedė juos nuošaliai į aukštą kalną SkvMt17,1.
2. tr. pririšus vedant užlaipinti ant viršaus: Užvèsma an lentos, ir ineis mašinon pati [karvė] KlbX133(Mlk). Užvèsdavo ant stogo šunį ir su grandine pririšdavo Gr. Kol vedė pieva, šiap be tep, kap tik ùžvedė ant ledo, ir sukniubo Dkš.
| refl. tr.: Daba jis pasiėmė šniūrą, ožką an stogo užsi̇̀vedė LKT119(Pgr).
3. tr. pririšus vedant nuvesti kur: Kur tu ažùvedei arklį, ažvèsk vėl tuo pačia vaga KlbX133(Mlk). Negali nė gyvuolio užvèst, nė basas vaikščiot – stiklų pilna Jrb. Karvę žuvesi̇̀ Kargauduosa Žrm. Žùvedė sa arklį pas arklius Asv.
4. tr. nuvesti už ko nors: Užvès tavę už baltuojuo staleliu JV27. Dieveris ùžvedė už balto stalelio JD114.
| refl. tr.: Tokį žmogų tik už karklyno užsivedus grybų kotais užmušti (juok.) rš.
5. tr. Dv trumpam pakvietus atlydėti, nuvesti kur: Ùžvedė močią, tėvą gryčion, valgyt uždėjo Svn. Kap ažùvedė, tai aš sakau: – Duote jūs man nuo pusę valandos jau pagulėt Ml. Ažvèd’ mane, – lapės prašos vilkas (ps.) Lz. Aš namop tave užvesiu Zt.
| refl. tr. K: Reikia ažsivèst pirkion svečius Dglš. Ažsi̇̀vedė mane in save ana, aprodė aprodė visa ką Klt. Pro šalį einant užsi̇̀vedė muni pasiveizėti, kaip begyvena Všv. Tada jį žùsvedė namuosna Žrm. Ažùsvedė ją ir sako: – Gul’, pasilsėk Dv. Ejom į bažnyčią, mamytė mus užsivedė [į miškelį parodyti, kur sušaudyti žydai] Graž.
ǁ trumpam nuvesti, palydėti kur: Nu tai aš sakau, dukte, ažvèd’ mane tu an itą, an Pauliną Ml. Ažvèd’ mane namop LzŽ.
6. tr. KŽ atvedus parodyti ką slepiama: Tu čia ma[n] razbaininkus ùžvedei Jrb. Ùžvedė in brakonierių miliciją Dglš. Tu ùžvedei, tai an gero neišeis Rud. Sužinojo tą bunkerį i ùžvedė Vdk. Į tą dvarą lenkus ùžvedė Ėr. Vokiečiai mūsų arklių nebūtų nei radę, nei ėmę, jei vienas ten pat gyvenančių mažažemių nebūtų užvedęs Pt.
7. tr. NdŽ kur netikusiai nuvesti: Ažùvedė, diegliai žino, kur Btrm. Vaiką až cukierką nėr žinios kur ažvestái Lz. Užvedei tokian miškan, kad aš išeiti niekaip negaliu SI316. Kaip ažuvedė ubagus par erškėtyną, tik šokinėja visi kruvinom kojom BsPII307.
| prk.: Nevalion užvedė PK98.
8. tr. NdŽ, KŽ užkelti, užstumti ant ko: Paėmė akmeną ir ùžvedė an durų LB244.
^ Ką neužvedi prieš kalną? (kamuolį) B.
| refl. tr.: Prieš kalniuką dviratį užsivedė A.Rūt.
9. tr. NdŽ, KŽ, Kvr įveisti: Prie man ažùvedė sodą – medelio niekur nebuvo Dglš. Sodą ažùvedžiau, pats prie sau išsimokiau, prispratau Aps. Sodą didelį užùvedė, iš lauko prisinešė obelyčių Kpr. Pirmiau buvo užvẽdę sodelį, kaip išvežė, tai vėl viskas išgurdo Krs. Dabartės užsodino, tę to parko ùžvedė, aržuolyno [Basanavičiaus gimtinėje] Graž. Ten parką naują ùžvedė, ten Kivyliūse Akm. Ma čia va rūtos ùžvesta Rud. Bakšėnuos aš ir ùžvedžiau [darželį] Slm. Neužvedė man brolelis, neužvedė darželio, nesėjau rūtelių (d.) Ktk. Žùvedė saldų lubiną Pls. Ma tėvas žùvedė sa bites Rod. Anas išmokė bites ažvèst, sodą ažuvest Dv. Prasimanė gyvulėlių, užvedė avilyną Ašb. Karosiai àžvesta LzŽ. Užvesti̇̀ nauji tiej bebrai, anksčiau jų nebuvo Drsk.
| Pavasarį ùžveda motinelė biteles Plng.
| prk.: Ùžvedė parazitų (girtuoklių, tinginių) giminę Krs. Kunigai sėdi nemokėdami lietuviškos kalbos, už tai ir daugelyje lietuviškų bažnyčių visos giesmės ir pamokslai lenkiškai užvesti A1884,373.
| refl. tr. NdŽ: Užsi̇̀vedėm tą sodnuką seniai Vn. Turėjo soduką užsivẽdę Rtn. Kai aš jau čionai atėjau, tai čia va šič buvo, buvau užsivẽdęs miško Alz. Iš mūs ažsi̇̀vedė raudonųjų bulbų – gera veislė Klt. Ažsi̇̀vedžiau gerų dobilų Dglš. Ir užsi̇̀vedė gyvulius geresnius Srj. Ažsi̇̀vedžiau vištų tokių baltų Klt. Kalytę parsivežė ir žùsvedė šunukų Pls. Užsi̇̀vedžiau bičių OG56. Dešims kaladžių [bičių] buvo ažsivẽdę Dglš. Porą skrynukių pernai užsivedė [bičių] Eiš.
ǁ refl. užsiimti (kuo): Aš neužsi̇̀vedu su karvėms Plng.
10. refl. įsiveisti, atsirasti: Pirma čia laukas buvo, ė dabar miškas ažsi̇̀vedė Dglš. Žole žuejo, žùsvedė, geleže (peiliu) pjaunu Pls. Kap žùsvedė pelynai, kad neseka nė žolės augt Rod. Žliūgė kap užsi̇̀vedė, niekap iškasuit negaliu Ml. Kad ji, dilgėlė, viena nebūna: kap kur užsi̇̀veda, tai visas patvorys Vvs. Sode buvo užsivẽdę, pavaserį tai pridygsta pridygsta [šampinjonų] Kp. Ramunėlių noriu, ale neužsi̇̀veda Dg. Pas tau ažusvès, o pas mane išsives Arm. Jau nigdi pas mus vištos nežùsveda (lapės išgaudo) Pls. Kap àžsvedė tų pacukų, tų pelių Dv. Paupėsa bebrai užsivẽdę Rud. Iš klapato, iš negerumo ažsi̇̀veda utėlės Dglš. Toj kirmėlė kap ažùsveda, tai paės visa Šlčn. Tosa bitėsa užsi̇̀vedė kirmėlės Zt. Grybas ažsi̇̀vedė po padlogu, tai išlupė visas lentas Ml. Avily buvo ažsivẽdę vapsos Brsl.
ǁ apsigyventi: Žùsvedė tę viršuj paukštė Pls.
×11. tr. M, KŽ, Gs, Sdb įsteigti, įkurti: Užvesti gyventojus, įkurti I. Skubino apsiženyt i gaspadorstvą ažuvèst Dv. Vedė bagotą žmoną i didelę krautuvę ùžvedė PnmŽ. Ar tu dabar matai, kaip ùžvestas jų gyvenimas? Stak. Mesiainos kaip nuvažiavom [į Sibirą], naują ažùvedė sodžių Rš. Ùžvedė miške ganyklą Pgr. Ùžvedė naujus kapus Rd. Jis savo šeimą užvẽdęs ir aš savo šeimą – jau viskas Snt. Daugumas giminių susitarę apsiperka laukus ir užveda sodžių A1884,286. Man rodos, kad Radvilas ne dėl kalbos paturėjimo … lietuviškas mokslavietes ir spaustuvę užvedė A1883,294. Maž teturiančiuosiems [bažnyčioms] leido užvesti gabalus žemės karališkos M.Valanč.
| refl.: Ir užsi̇̀vedė kiemas (kaimas) Auk. Vienas atsikėlė, taip ir užsivẽdę čia Padaigai. Ir kaimas nuo jų vadinas Jon. Jų (sentikių) čia neseniai ažsi̇̀vedė Grv. Pirmiausia Zervynose Tamulevičius užsi̇̀vedė ir pradėjo gyvent Mrc. Baigia statyt dideles kūtes, katrie užsi̇̀vedė gražiai Grz.
| tr.: Pasistatysiu namą, parsivešiu žmoną ir užsivèsiu gyvenimą Gl. Ką dabar reikia valgyt ir kaip gyvęt, šiteip užsivẽdus gyvenimą! Stak. Dėdė deguto fabriką užsi̇̀vedė Krš. Anas privatiškas žmogelis Seirijuosa dar gyvas, tai jis užsivẽdęs buvo parduotuvėlę Šlvn. Jau čia buvo užsivẽdę lietuviai krautuvėles Brt.
ǁ įrengti: Anas àžvedė tilifoną LzŽ.
12. tr., intr. SD167, NdŽ, KŽ pradėti ką veikti, daryti: Ji užvẽdus statybą, jis pamačina Šil. A te kaimynui eini padėti, jis te kokį darbą užvẽdęs Snt. Užvèsti tai ùžvedei, ale ar išdygs (ar kas iš to išeis) Gl. Būdavo, užùveda pusę lapelio [skaityti] Sb. Vienas ùžvedė plaukus augint, nu tei visi ir augino Dl.
| Ùžvedžiau kalbą aplink tus liežuvius, i nutilo Krš. Ka ans teip pradėjo šnekėti, rodą ùžvedė Žr. Kaip ùžveda kalbą, vienas po kitam, vienas po kitam ir rišasi Rmš. Tu gi gali mane užvèst an kokios ūtarkos LzŽ. Šnekimą kaip ažùveda savą Pst. Anuodu tarp savęs ùžvedė kalbą aple gimines Kv. Neužvèsk kalbų, važiuojam Rdn. Miegok, gana! – Jeigu ùžvedei, tai pasirokuokiam Mžš. Jeigu tu ùžvedei, jis dvigubai pasakis Skp. Da kokią maliodiją ùžvedė, suliežuvavo, pradeda pyktis, i viskas Gr. Kad kas ùžveda apie žemę, dangus su žeme maišos (kyla nesantaika) Srj. Savo jau pradėsi muziką, savo ažvesi̇̀ Ml.
| Turėdamas dikčiai pinigų, pradėjo užvesti amatus, prekystę BsPIII15. Julijonas, besirengdamas užvesti bylą prieš Stupelį, nuėjo pas Užubalį dar pasitarti L.Dovyd.
| Jeigu jau antras gyvenimas užvèst, tai jau vėlu Pnm.
^ Jeigu pudamentą gerai užvesi̇̀, tai i namas bus geras (apie gyvenimo pradžią) Grnk.
ǁ refl. KŽ įsismaginti, įsitraukti ką veikti, daryti: Kam iš tei toli užsi̇̀vedi, pasakok trumpiau Jrb. Kaip užsi̇̀veda tas barškalynė, taip i šneka visą dieną Nv. Kad užsi̇̀veda kalbėt, tai nebemožna ir nutildyt Pnd. Kap Druskinykai tik užsi̇̀vedė budavotie Lp.
ǁ priminti, užminti: Kad niekas neùžvedė, o aš nepamisliau Slm. Jis pats ùžvedė ant to ir papasakojo Smln. Kai ùžveda, tada atsimenu [pasaką] Rm. Kad kas užvèst, tai aš padainuočiau Švnč. Tai jis ten kokiuos keturis penkis piemenis su triūbom sutaiso, tai jis tuo savo trimitu užùveda Sb.
ǁ pamokyti: Mokytojai in ją (ligonę) ažeina, ažùveda, kas reikia [mokytis] Skdt. Ir aš būčia tep daręs, tik manę niekas neužvedė Lš. Taip abu lenkų dienraščiu užvedė, kaip minia turėtų suprasti surašymo žygį A.Sm.
ǁ patikėti ką atlikti: Ne taip padarė, kas jam ùžvesta NdŽ.
13. žr. įvesti 7: Ažùvedė naują tvarką Švd. Jau tep i ažùvesta iš seniau jau, nuo seniau Ml.
14. refl. turėti reikalų (su kuo), prasidėti, sueiti į pažintį: Ana nevoluojas su vaikiais, t. y. neužsiveda J. Yr užsivẽdusi su gyvnašliu Šts. Neužsivèsk su vaikiais, ir nėkas tau vaiko nepasteigs Šts. Neužsivesk su žulikais Gršl. Kulam rugius, dabar neturiam laiko su jumis užsivèsti Bdr.
15. intr., tr. NdŽ, Ut, Nč, Lš pradėti dainuoti, giedoti pirmuoju balsu: Tik tu užvèd’, visi giedosma Dglš. Nemoka užvesti, tik užtarti Trš. Aš tarėja, ne vedėja. Kad būt kas ùžveda, kodel ne – dainuočia Mžš. Ažvès tik dainą kokią, ažvès stale Klt. Kai išgėręs kokią čerkelę, tada lengviau ùžvedi Šd. Sueini trijuos, jau ir punktas: du ùžveda, vienas turavoja Šmn. Vienas ùžveda [giesmę], kitas pritaria, ir tep laidodavo Kpč. Ties Gliaudelio kiemu užvedė gražus skardus tenoras A.Vien. Venckų Adomėlis nardė tai šen, tai ten, užvesdamas vienur žaidimą, kitur dainą V.Myk-Put. Kai kunigėlis [suplikacijas] užvedė, šiurpulys nugarą perliejo S.Čiurl.
16. tr. I, NdŽ užsukti, įjungti, kad veiktų: Ažùvedu laikrodį du rozu in mėnesio Ktk. Radija gal užvestà Sl. Prašau, vaikai, užvèskit tilivizorių Nč. Pastatė in stalo i ažùvedė [radiją] Ad. Tenai ėjo ažvèst mašinos Rk. Šoferiam irgi bloga: reikia anksti atsikelt, mašiną užvèst Mžš.
| Užvesti šautuvą Šts. Duoki man tik šautuvą užvesti, tai nė vieno šūvio dykai nepaleisiu V.Piet.
^ Ko čia tarški kaip užvestà Ps. Kai katrie [žmonės] kalba kaip užvesti Alz. Dengdavo stalą, žilindavo barščius, kruopas ir sukdavos tarp stalo, pečiaus ir šaukščiaus kaip užvesta A.Vien.
| refl. tr., intr. Dglš: Televizorių ažsivẽdę vaikai, i daboja Klt. Užsiveda an dvie savaičių [laikrodis] Ad. Nerado to rakto, kaži ką ten degtuką įkišo ir užsi̇̀vedė [motociklą] Trk.
17. tr. pradėti rauginti: Užvèsk laiku mieles, ir bus alus geresnis Žl. Kap àžveda alų, tai jau ir vaikščioja LKKXIII28(Grv). Mokėk, martele, rūgštį užvèst Jz.
| refl.: Vynas užsi̇̀vedė Aln.
18. tr. KŽ padaryti, kad atsirastų, užpultų, apimtų, nukreipti, užleisti: Ant Žilės aš vanagą užvesiu. Pamatysit, kaip vanagas ją nuneš Mš. O ruse ruse, ruseli mūsų, užvedei karą didį ant mūsų LTR(Grš). Tada burtinykai (paraštėje žyniai) teipajag darė savą apmonijimą ir davė varles ant Egipto ateiti (paraštėje ir užvedė varles ant Egipto) BB2Moz8,7. Ir kaip užvesiu (užleisiu) debesis ant žemės, tada išvys maną varykštę (viršuje lanką) debesysa BB1Moz9,14. Štai aš užvesiu tvano vandenis ant žemės, kad išgaišinčiau kiekvieną kūną Skv1Moz6,17.
| prk.: Kaltybę ant ko užvesti N. Ką tau padarė šita tauta, kad ant jos užvedei didžiausią nuodėmę? Skv2Moz32,21. Eš ant tavęs užvesiu išgąstį nuog visų aplinkui tave gyvenančių BBJer49,5. Bjauriais griekais savo ir bjaurybėmis užvedė and savęs koronę tvano Ch1Moz(prakalba). Būtų gerai, kad tą paojingą lizdą ar kitur perkeltų, ar norint lietuvišką ten kalbą ir dvasę užvestų A1884,149.
| refl. prk.: Blogoms mintims užsi̇̀vedžiau KlvrŽ.
ǁ užnešti užkratą, užkrėsti: Man jis sėbrinai užvedė niežų Vlk. Kad aš jum blakių neužvèsčia Užg. Utėlių ažùvedė Dglš.
| refl. tr.: Kai ažsi̇̀vedė visa šeimyna niežų, tai i rodos pristigom, kole išgydėm Ml.
19. tr. apvesti, apvedžioti apvadais: Kokios trys eilės to aksomo ùžvesta būdavo Grš. In rankovių palčiuko do pūkiuko ažùvesta Klt.
×20. tr. veriant įtaisyti: Kiaulei dirželį àžveda, kad neraust žemės LKKXXIX184(Lz).
21. intr. pabraukti, užbraukti, paliesti: Par burną ažvesi̇̀ kam [suodina pirštine], i bus burna suodina Klt.
22. tr. Rud užmesti, užtiesti: Ùžvedėm tinklą plačiai Dbč. Užveskiam tinklą, lig nėr sumos laikas Dr. Ùžvedžiau su naru lydekai par vi̇̀durį pro snapą Šts. Pasiemė čerpoką, ką žuvis gaudo, nuėjo an smėlio, užvès čerpoką, tęsia i vis žiūri tan čerpokan LKT225–226(Plm).
23. tr. suklaidinti: Neužvesiu tavęs PK244. Gali tu man tikėt, gali ant manęs užleistis, jog tavę neužvesiù DP256. Nes pajautimai mūsų gal paklysti ir užvesti, o Dievas, kursai neklystąs yra, apgauti mūsų nei užvesti negal brš. O žmones toje kovoje užvedąsis yra … „žvynuotasis žaltys“ Kel1881,98.
×24. tr. supykdyti: Kap užùveda moteres savo viena prieš kitą Pst. Prisiketino čertas duot čerevykus bobai, jei toj ažvès, kad bartųs (ps.) LzŽ.
ǁ refl. susipykti: Vienas sūnus ažsi̇̀vedė su žmona ir išej[o] iš namų LzŽ. Any ažsi̇̀vedė až karvę Lz. Mes su juo ažsivẽdę būnam Lz.
ǁ refl. supykti: Aš ir užsi̇̀vedu, ir vėl gerai Mrj. Aš jau taip greit jau neužsi̇̀vedu Grš.
25. refl. Mžk, Brs elgtis, laikytis: Škiudas (pavardė) tai ka užsivedė gražiai, ka nu Jnš. Pas tokį gaspadorių gerai neužsivèsi – ilgai nepabūsi Žg.
26. žr. išvesti 1: Pasakė užvèst iš za stalo jį LzŽ. Jei tavo veidas neeit, tada mūsų iš čia neužvesk BB2Moz33,15.
27. žr. išvesti 2: Reikia karvę žuvèst laukan ir pastikt vidudienį Pls.
◊ ant kẽlio užvèsti
1. Ds, Skdt, Lš padėti suprasti, paprotinti, patarti: Kap gyvent? Gal tu mane užvèstai an kẽlio Vlk. Vis tave reikia užvèst an kẽlio Dkk. Ant kẽlio ùžvedžiau, gal žinosi kaip toliau dirbt Ėr. Nežinau, kas mane ažùvedė an kẽlio rašyt Krns. Vaiką vis nori an kẽlio užvèsti Eig. Kaltinu seserį, kad ùžvedė in tokio kẽlio (negerai pamokė) Lel.
2. priminti: Užvèd tu jį in kẽlio Dglš. Aš tave ùžvedžiau anta kẽlio, o tu toliau varyk (pasakok) Rtn.
ant prõto užvèsti priminti: Būtų kaimynas, tai užvestų̃ ant prõto Sv.
ant tãko užvèsti priminti: Nebeturiu pometės, kad ùžveda an tãko, da pasakau pasaką Svn.
į óžio rãgą užvèsti įstumti į keblią padėtį, suvarginti: Sovietas óžio ragañ ažùvedė visus Dv.
nė̃ vélnias sãvo vai̇̃ko neùžveda neįžengiamos, užžėlusios vietos: Pievos tokios, kad nė̃ vél[nia]s sàvo vai̇̃ko neùžveda Ggr.
už tvorõs (už torõs, už tõrą) užvèsti kalbant, ginčijantis įveikti, nugalėti: Ans ir kunigą dar gal užvèsti už torõs Šts. Vot ir ùžvedė tavi už tõrą: nebturi ko beatsakyti Skd.
1. tr. K, Š, DŽ, NdŽ, KŽ padėti eiti prilaikant: Paėmė aną jau po rankos vèsti ten Trk. Do tik až rankos vẽda vaiką (mažas dar) Klt. Dukrytė pati jau atsistojo ir vedamà eina pamažėle Krs. Kai až rankiotės vedi̇̀, tai net dunda, kaip eina Slk. Ans muni nutvėrė i vẽda iš miško lauk Vvr. Tėvas vẽda iš pirkios, o ana spirias, neina Klt. Kad neina, veste atvesk J.Jabl. Onytė pati nežinojo, kas jai darosi, nesipriešindama ėjo vedama LzP. Vienas veda až rankelės, antras až antrosios LLDII63. Reiks bernelis girtas vesti ir jo pypkę kartu nešti LTR(Brž). Dėkuo ponuo Dievuo, kad ne vedamúoju esu, sau taką dar matau Šts. Pats nepasijutau, kaip pavijau vedamąjį, užbėgau jam už akių ir pamojau ranka J.Balt.
^ Vyrai dabar už rankikių vedami̇̀ (juok. nesavarankiški) Rdn. Kaip ves aklas aklą S.Dauk. Aklas aklą netoli tevès Pj; Sln. Kai aklas aklą veda, tai abu paklysta LTR(Jz). Atbulas nevaikščiok – savo tėvą į pragarą vedi LTR(Mrj). Be akių, be ausų neregius veda (lazda) Dkš. Be kojų, be rankų nereginčius veda (lazda) LTR(Všk). Neregys neregį veda (lazda) LTR.
vestinai̇̃ vestinõs Vkš: Seniukas [kunigas] laikė mišias, pusę teišlaikė, vestinõs nuvedė Krš.
| refl. tr. N: Vieną vaiką in rankų nešuos, kitą vedúos Dg. Ana jį až pažasčio visur vẽdas i vẽdas Klt. Tik ana, sako, kapt mane už rankos ir vedas LTR(Trgn). Tiej du pabroliai, su kuriais aš važiavau, prieina galu stalo ir paima mane až parankės, vienas už vienos rankos, kitas už kitos ir vẽdasi Vs.
2. tr. K pririšus raginti eiti, tempti paskui save: Vadus arklys, kurį pasiėmęs ir vesi J. Tas (arklys) pareis pats, nereiks nė vèsti, nė varyti, nėko Krtn. Ji (karvė) ant ragų vedamà Jrb. Karves vèsma laukan Smal. Gyvulį vẽda [pavasarį], tai parūko švęstais žolynais Jž. Kur vedi̇̀, čia nėr žolės! Jrb. Vieną [gyvulį] vẽda, kiti eina Alz. A karvelių nèvedatav? LKT73(Eig). Nèvedam karvių Joninėj in rasos Ign. Karvę vesiù paupėn, ba labai šiulta Aln. Ana (karvė) tik vẽdant ganyt, jos nepririši Klt. Jūs abudu vestàt karvę Ob. Karvė iš viso bloga, lei vẽda parduoti Trk. Pri jaučio nèveda, ka pieno būtum žiemą Trk. Vėlyva [karvė], vesta [prie jaučio] pusėj rugsėjo Klt. Duoda [meška] tam rankosna lenciūgą, kad tik vestái Rod. Telyčia sunku vèst Nmč. Morės nėkumet, ožka buvo vedamà Gršl. Vèski tu, dukra, ganyt ožį LKKIX209(Dv). Žmogus tą arklį vedą̃s Č. Aš imsiu žagrę, tu arklį vèsk Skr. Ved’ šitą arklį, kad i po kojai nebūt Rš. I pamačiau tą eržilą vẽdantį Kv. Šventas Jurgis žirgą vedė KlvD3. Verkčia sesulei, žirgą vesdamai TŽII305. Dėk šimtelį ant stalo, vèsk žirgelį iš dvaro JT436. Vèsime žirgelius į naują stainę, o jaunus svetelius į seklytužę JV537. Prieš kalnelį raitas jojau, nuo kalnelio rankoj vedžiau LLDII277(Srj). Vesk žirgelį pro vartus, o man’ jauną pro kitus LTR(Km). O ko žvengi, žirgužėli, iš stainelės vẽdamas JD640. Jog tasai bus vestas kaip avelė ant užmušimo, o notvers nasrų savo MP151. Kada tavo neprieteliaus jautį alba asilą sutinki beklejojantį, tada tu tą vel jopi vesk BB2Moz23,4. Bei tur veršį lauką užu abazą vesti ir sukūrenti, kaip jisai pirmą veršį sukūreno BB3Moz4,21. Tą gaukite ir veskite jį bukliai VlnE191.
^ Spiriasi kaip ožys vẽdamas an turgų Ėr. Rėka kaip ožys į turgų vedamas S.Dauk. Ir nenorinčią ožką veda į turgų S.Dauk. Sunku vèst nèvedamą ožką Grl. Papras jautelis vedamas, kumelys jojamas J.Jabl. Kas vẽdamas? – Meška, kumelė ir mergelė KlvrŽ. Nevesk ožį į daržą, kops ir patsai B. Nevesk ožio į daržą – pats įšoks LTR(Al, Srd). Ir šuo pryšinas karti vẽdamas Pln. Pripranta i šuo karti vẽdamas Plt. Prieis prieis žalė pri sieto nevedamà Rdn. Dvylika žirgų vienu pavadžiu veda (grėblys) LTR. Penki vyrai vedė jautį pjauti pro girdyklą, pro knabės kiemą (liežuvis ir pirštai) LTR(Užv).
vestinai̇̃ adv., vestinõs Vkš: Vestinai̇̃ įvedė į vidų Krg. Trisdešimt penkis kilometrus vestinai̇̃ turėjau buliuką nuvesti Krž.
| refl. tr.: Imk už karčių kumelį ir vèskis Ign. Tu vèskis arklį keliais, nevèskis per laukus Žeml. Teateinie, tepaemie už rago tą karvę i tevediẽs Stl. Kai vedúos karvę, lekia in obuolius, tęsia Klt. Vediẽs šunį, prisiriš’ Dglš. Vedė̃ms vedė̃ms per gronyčią karves Ad. Kad anas būt vedusỹs kumelį rankoj; o tai jojo raitas ir susmušė Arm. Kitos moteriškos iš lauko arklius veste vesdavos, o ji raita parjodavo LKXII243. Kaip dovaną už gerą darbą kelmyne senis galįs vestis paršiuką ir ožką L.Dovyd. Tebesie žiedelis, vèskisi žirgelį JV423. Kad nukėlei balnuželį, veskis ir žirgelį LTR. Tas kunigas juostas tokias tam velniuo metė ant ragų ir vẽdas Lk. Kuris žmogus eidamas turi rankas už nugaros, tai tas su savim velnią vedas LTR(Kp).
ǁ versti, raginti eiti: Vẽda piršlį karti Rdn. Tu ją (marčią) ved an laužo ir degin LTR(Tvr).
^ Kaltą ir iš bažnyčios veda S.Dauk.
ǁ einant stumti, varyti: Pritemo – i vesk dviratį a viralinėn, a gurban Mžš.
| refl. tr.: Prieš kalniuką tai vẽdės rankose dviratį Dg. Pravažon įvažiuoji, tai kad duodas, sako, kad slysta dviratis, tai vedžiaũs visą kelią Alz. Grėtė matė jį besivedant dviratį per Pamarių kaimą I.Simon.
3. tr. lydėti paprašytą, pakviestą kur eiti: Vẽdė manas brolis mane až stalo [vestuvėse] LzŽ. Imk už rankos ir vèsk svečią prie stalo Ėr. Kur tu mane vedi? LTR(Grv). Jin mane vẽda, tai aš ir einu [į kapus] Skrb. Kur seniau vaiką vèsdavo, – niekur taũ neišves, tupėk namie Brž. Bijojau beeiti, gavo gaspadorius vèsti muni gulti į kamarą Krtn. Po veseiliai vẽda jop sa[vo] žmoną Lz. Tėvas mus ūgino vienas, nèvedė močekos namuosa, kad nestumdyt mūs Kb. Į jaujas, į pirtis vèsdavo kuningus šventyt Sk. Vẽdė muni į bažninčią, vẽdė pri spavienės, vẽdė visur Tl. Vẽdėme ją prie pirmos komunijos Dv. Sulydė žmogų, nèveda pirkion (šnekasi per lietų) Klt. Ved’ in bobulią savo, kai ji girdžia, tai paūtaris Str. I malt, i grūst vèsdavo piemenį [ūkininkas] Dglš. Ir moteris, būdavo, vẽdam kult Krm. Liepė: – Vèsk bunkerin! – Nevesiù, nieko než[i]nau Prl. Ne kelią rodė, ne svečius vedė in aukštą tėvų dvarą V.Krėv. [Perkūnas] motyną savo saulę par dieną nuvargusią ir nudulkėjusią vakarą vedas į pirtį, idant ryto metą vėl linksma keltumias ir žibėtum S.Dauk. Čystan četvergan (Didįjį ketvirtadienį) vaikus vẽda praust krankliai (juok.) Pls. Ėmė mane už rankelės, vedė mane į svirnelį LLDII168(Mrs). Vès mane jauną šienelio grėbti JD1226. Imkie tu mane bernelį, vèskie aukšton klėtelėn DrskD211. Vẽdė mane an alaus, an gardaus, vẽdė mane an medulio, an saldaus (d.) Btrm. Kur mane, tėvulia, vedi, ar lygan laukelin rugelių pjautie, tai duok, tėvulia, plieninį pjautuvėlį LTR(Kb). Veda marčią du kartu ing bažnyčią Vln45. Vesk mus su tavimi, jeng danguj mes būdami tave garbinsim Mž167. Gelbėm mane, susimilk sunkybėj mano, vedeim keliais tikrais pats PK52. Eikige, vesk tas žmones, kur aš tau sakiau BB2Moz32,34. Anys bijojosi ing Jozefo namus vedami BB1Moz43,18. Ir vedė jop visus ligonis, tūleropomis ligomis ir mūkomis apimtus NTMt4,24. Mes juos Ponop Dievop vestumbim, jamui tarnaut ir garbės jo dugsint mokytumbim MP62. Anas mi veda KN218. Topgi vedė Viešp[ats] Jėzus klausytojus savo SPII177. Vedė jį nuog Kaipošiaus VlnE198.
^ Ar giltinė tave vedė į tą karčemą? Šts. Vesk – neina, palik – verkia Slk.
| refl. tr.: Vedúos namo jauną pačią, ir baisumas ema Skp. Anie ejo, i muni vẽdės lygiai Klk. Vèsiamos tavi į veselę, į parėdką, visur vèsiamos, tik šį metą tu ganyk Šts. I motina vèsis muni į bažnyčią Dr. Septyniolikos metų anrašo kavalieriuosna, tada vẽdas vakaruot Žl. Nu vèskiatės, ka noriat, eikiat į tus šokius Lk. Ejo kokį dešimtį kartų ano vèsties Trk. Reikia [nedorėlį] vèsties, kur juoda tamsu, ir paleist Drsk. Vienas leki kaip vel[nia]s, muni nèvedys Trk. Nèvedės ant kalniuko, prašiau, ka vèstųs Erž.
| Vẽdas in save vis man’ Juozupas Klt. Vẽdės keturių metų vaiką padėti malkas pjauti Sd. Eję, vẽdęsys tą piemeniuką [, kad parodytų, kur paslėpti pinigai] Krp. Dabar ir atjojo laumė ragana, savo dukterį padavė vesties MPs. Anys (gulbės) pristigo gal vandenio ir vẽdės par miestelį gulbiukus Kvr.
ǁ Ds, Tr kviesti, vadinti: Vẽdė vẽdė ir neišvedė pasvažinėt Dgl. Vẽdė jis tę ją gyvent Lzd. Anksčiau, kai vyras vẽdė, nevažiavo Lb. Svočia an savę vẽda arba duoda pas jaunąjį pietus Bgs. Tiek užsistojus vẽdė pirtin, baisiausia Klt. Vẽdė ją gryčion, a ana nejo Žl. Nor[ėj]au jau vèst eit, sėdi pardien Klt. Mergos muzikantą in večerios vẽda Arm. Apyneli žaliasis, puroneli gražiasis, tavi pylė į taurelę, muni vedė į tancelių D15.
| Volungė vẽda grybaut prieš lietų Trgn.
| prk.: Nelaimė vedė Ukm. Tas buteliukas, matai, vẽda visur Jrb. Vienan šonan, kitan šonan – butelis vẽda (apie girto žmogaus eiseną) Švnč. Alutis vedė, arielka lydėjo, šaly kelio prie berželio radau nakvynėlę LTR(Vb). Girtybė sutikta ves ant viso pikto LTR. Gieda i gieda par naktį, vẽda iš kantrybės, i gan Lž. Kvaili juokai barnin veda Vrn. Eik, kerėpla, nevèsk piktuman Žl. Nevèsk manęs širdin Šlčn. Toki senė bobutė buvo, liūb muni vès į apmaudą Šts. Žmogų prapultin vèst tai negalima Ml. Tik manę jau į kokią negandą neįveskit; vèskit į gerą Vlkš. Žinai gerai, jaunoji Marele, kad aš tevi į vargelį vedù (d.) Krp. Kam vedi̇̀ didžian mane vargelin Trgn. Sūnus Dievo … veda mus iš didžio vargo Mž182. Nekaltybė turės geruosius vesti VlnE170. Ir nevedi mus ing pagundinimą, bet gelbėk mus nuog viso pikto Mž105. Tuomet Judas, kurs buvo jį išdavęs, matydamas, kad jis pasmerktas, gailesčio vedamas nunešė atgal vyriausiems kunigams ir vyresniesiems tris dešimtis sidabrinių SkvMt27,3. Ir tai pirm bėgt ižg to pasaulio girion, sergėkis ir vangstyk to viso, kas norint tave piktop vẽda DP108. Tave visad traukia ir veda daugesn piktop, o negi gerop MP87. Pametę piktuosius būdus svietiškus, kurie tiesiogui ing prapultį veda DP72. Bažnyčia krikščionių renka, gina, vienybėn mus veda PK113. Kuriuos [žmones] žvaizdė est vedus Jeruzaliaus miestan PK158. Todėlei mūsų Ponas Kristus, žinodamas šiuos pasiuntinius netikinčius jo prisikėlimo ir šiteipo netikru keliu vaikščiojančius, norėdamas juos ton vieron vestų, nū pats jiemus gyvas pasirodo BPII21.
ǁ kviesti (šokti): Tep tai bernai vèsdavo: ateina, nusilenkia ir vẽda šokt Plv. Turi mergina eit šokt, kai bernas vẽda Eiš. Vẽda šokt tie berniokai tuos pamergius LKT258(Ps). Visokius ratelius vaikiai vẽda šokti muni Yl. Katrų nèveda šokti, susiima rankoms i šoka vienos Krž. Vẽda šoktų – aš atatupsta traukiuos Pl. Atvažiavo svečiai, priimi, tuoj vẽdam šoktie Plvn. Aš tave pabučiuosiu, kad tik mane nevestái šokt Žln. Antanas, nenorėdamas, idant vel bandytų šokin jį vesti, pametė saliūną ir per priemenę išejo ant kiemo Vrp1889,52. O vilkelis nabagėlis vedė ožką šoktie BsO74. Eičiau, vèsčiau aš ją šokti, kad turėčiau dovanų JV916.
^ Kaip jaunas buvau, tai kalnus ir klonis ariau, o kai pasenau, mergas šokt vedžiau (odiniai batai) Sim.
| refl. tr.: O vilkelis linksmas esąs, vesis ožką šokti RD20.
4. tr., intr. Lex26,92,104, CII938, SC54, Q88,612, H, R, J, KI328, RtŽ, Š, Rtr, DŽ, KŽ imti žmoną: Pačią vedant ar ištekant, kaip dabar regėjom, gėrynes kėlė S.Dauk. Vestinà merga K; B, MŽ, N. Vestina merga, nuotaka MŽ520. Žadu vesti savie pačią M.Valanč. Jaunikaitis paskiria sau ištikimą draugą už piršlį ir joja su juomi į butą ūkininko, kur yra aprenkama vèsima merga JR6. Dar Anelė nevedamà Ss. Buvo vẽdęs mano vyro seserį Dgp. Graži, ir aš jos noriu vèst Brž. Antrą kartą nebèvedžiau NdŽ. Turtingai vèsti NdŽ. Tris mėnasius reikės pabūt nevẽdus (po žmonos mirties) Grv. Paukšt vyras ją meta, kitą vẽda Drsk. Niekai senam vèst, vèsk jaunesnis Skp. Toks jaunas esi, o tokią augusią pačią vedi̇̀ Rd. Su vedusiu gulėjau, t. y. su ženotu J. Dar nevedęs B. Nevẽdęs K; Q588, R, MŽ, N, M, LL110. Vaikai yra visi vẽdę Skdv. Anas vẽdęs buvo, išsiskyrė Dgč. Tėvas buvo vẽdęs antrą sykį LKT104(Pd). Turėjo tą tatai vẽdusį sūnų ten už kelių kilometrų Sd. Buvo nevẽdęs, senas kavalierius Bb. Vienas vedęs buvo, o antras nevedęs Ns1848,217. Ir atjojo trys bernyčiai, visi trys nevẽdę JV550. Tekėjusių ir vedusiųjų luome svetimoterių ir svetimvyrių nebūtų DP50. Jei vẽda, tai kad ir ant rugių lysvės (paskubomis, nepasiruošę) Klvr. Gerą žmoną vesi̇̀, kalnais vaikščiosi (būsi laimingas), prastą žmoną vesi̇̀, kloniais vaikščiosi (vargsi) Vrn. Kad manę vèstum, tai aptiesčia visą dvarą drobytėlėm JT290. Ar jos bobutė iš mūsų kiemo vestà buvo? Skp. Aš ne iš tolie vestà – iš už keturių gyvenimų Pp. Aš iš miestelio į Žilionis vestà Šd. Muno pati nū Kuršėnų vestà Lk. Anie ieškojo ano sūnaus, čia buvo palikusi mergė nevestà Trk. Kas bus iš mergelės, kad liksi nevestà (d.) Tvr. Nėra už ką pykti, atėjo laikas, moteriškė vedama ne už mylimojo, už vedančiojo turi eiti LzP. Lietuvos kunigaikščiai vesdavo sau žmonas gudų kunigaikštaites K.Būg. Karalaitis įsimylėjo Jonelio moterį ir nežinojo, kokiu būdu galėtų vestie BsMtII258. Ar tai ne dienos jaunam nevedus! (d.) J.Jabl. Paversiu sūnelį ąžuolėliu, o kitą – uoselėliu, o tą vestą mergiščią – karčia epušėle! LTsIII312(Dv). Per vasarėlę mergelę mylėjau, o rudenėlį vèstie ją žadėjau DrskD76. Nevèsiu puikios, o nė bagotos, vèsiu vargų mergelę JD1246. Mergytę vẽdęs, jaunąją parvedęs, ir lovelę padaryčiau JV183. Iš Palangos sau žirgelį pirksiu, iš bajorų sau panelę vesiu LTR(Trg). Nevesiu našlelės, nemylėsiu, našlelės vaikelių nelinguosiu D14. Mėnuo saulužę vedė pirmą pavasarelį RD27. Kulką vedžiau sau už žmoną, kardas buvo man svočia LTR(Lp), Klvr. Kas muni ves ves, didį kraitį ras ras: du kubilu grybų, tretį baravykų (d.) Plt. Vedė jie anų dukterę sau ing moteres BBTeis3,5. Bylo, idant kiekvienas, kuris moterį jau vẽdęs est, idant su ja gyventų, idant jos nopleistų DP71. Vaikai šio svieto veda ir teka NTLuk20,34. Klausimėgu tada jūsų, kad darytumėte visą tą piktą daiktą peržengdami prieš Dievą mūsų bevedant sau svetimas moteris ChNe13,27. Vesiu tave, jei gimdytojai satars MT225. Netikusi duktė nevesta pasiliekta, ir ji savo tėvui apmaudą daro Bb1Sir22,4. Idant gentainę savą artimą nevestų ing moterį BPI177.
^ Taisos (Užsigeidė Slnt) kaip senas jauną vesti Sch111(Rg). Ko krioši kaip vakar vestóji Nm. Ko šmurksai kai vakar vesta LMD(Slv). Kai veda (teka), linksma yra, kai kelnių prašo, verksmas ima TŽIV513. Jaunas vedęs, jauna tekėjusi nesigailėkis: užaugs sūnūs kai broliai, dukters kai sesers B151. Nenoriančią vedęs nepasidžiaugsi VP33. Nenuliūsk anksti kėlęs, jaunas vedęs LTR(Vl). Varu vedęs nepasidžiaugsi PPr160. Nevedus vargai, parvedus vaikai KlvK108. Bėda vedus, bėda nevedus KrvP(Mrj). Vesti – tai ne arklį mainyti LTsV146(Srd). Neieškok toli pačios vesti, nei arklio pirkti Tr. Kad reik pačią vesti, ir naktis trumpa S.Dauk. Mešką vedęs meška ir džiaugsys D(167psl.). Dėkuo vedančiam, išgrauž žadančiam Žem. Nelauk žadančio, eik už vẽdančio Šauk. Senas jauną ves, pasiėmęs nepames MTtVII48. Nenoriu vesti, gaila pamesti LTsV83. Nei vest, nei pamest Ml. Tas nemes, kitas nevès, o tikrasis nematys (atsako moteris, kai jai priekaištauja dėl išvaizdos) Šk. Čiupt vedęs, čiupt nevedęs (durys) B.
| refl. tr., intr. NdŽ: Šitas vaikas vẽdasi, aš viena lienku Ukm. [Sūnus] norėjo vèstis, tai motina draskėsi, nenorėjo Jsv. Ką jau senam vèstis, tai geriau jaunam Lb. Dar už mamą gražesnės nerado, kai atras, tada vèsis (juok.) Grš. Vedžiaũs in ket[u]riasdešim metų Švnč. Tėvulis kitąroz nèsvedė, be pamotės užūgino tėvas [paliktus vaikus] Drsk. Penkelis metus nesi̇̀vedė, o po tam apsivedė JnšM. Nuvažiavo jis (senelis) į Mikailiškius, iš tę ir žmoną vẽdęsis Bsg. Aš nesvẽdęs, berniukas Grv. Vedusis Sut. Pameskiat tokį piktą gyvenimą, da veskitės moteres BPI179. Valgys ir gers, ko norės, be apsirinkimo valgymų, vesis, tekėsis ne teip kaip pridera DP13. Dievas smarkiai žydamus uždraudė, idant nevestųs nei tekėtųs su pahonimis DP70.
ǁ part. praet. pl. esantys santuokoje, susituokę (apie vyrą ir žmoną): Jie jau seniai vẽdę DŽ. Vẽdusiųjų pora NdŽ. Vẽdę tokie buvo žmones, rimti, ateidavo arbatos gert Ant. Vedu nebuvov vẽdusiu Plt.
| refl.: Mylias mylias, negalia gyvénti, o vẽdęsi mušas Sg.
5. tr., intr. K, Smln, NmŽ imti vyrą, eiti už vyro, tekėti: Ji tą vyrą galėjo vèsti Sch174. Ji rusutė, o tura vokytį vẽdusi Rsn. Dukterys vẽdė į Rusnę, su vaikais gyvena Rsn. Po metų ir jauniausioji panorėjus vèst sukviesdino daugybę princų į žvalgus Jrk136. [Karaliaus duktė] nė vieną kitokį nenorėjo vest, kaip tik vyrą su žalia barzda PrL. Ar tai ne dienos jaunai nevẽdus, kad augau pas močiužę? LB15. Tik aš vèsiu būro vaiką, būro vaiką artojuką LB67.
6. refl. NdŽ, KŽ, Ad tuoktis: Bernas ir merga vienas kitą pamylėjo ir susikalbėjo vestis LTR(Aln). Testa vẽdas, kad nori Grv. Kap vẽdasis, an užsakų reikė[jo] duot Drs. Pasako kunigas per pamokslą, kas vẽdas Dg. Anksčiau mergaitė vẽdasi ar berniukas, ir visas jaunimas ateido išleist Kvr. Jaunimas vẽdasi, lieka kolūky, jei turi kur gyvęt Plv. Senė pamirė, o senis vedėsi su kita Švnč. Ar dabar mudu vèsimės, ar rudenio lauksim? Grl. Mes vedėmės lygus su lygiu I.Simon.
7. refl. Ds, Grl, Žg eiti drauge: Ai, man kai gražu būdavo, su vaikais kai vẽdas momos Dgč. Su žmona vẽdas Sigitas Aln. Tai kurgi vẽdatės kai Meira su pačia? Sdk. Čia kažin kokie vẽdas? – Vetrinaras ir Vizbaraičia Skp. Vẽdasi su savo šunimis LB208. Vedasi ji su tuom avinėliu, atėjo į tokį dvarą pas poną BsMtI82.
^ Kas čia dedas, kas čia dedas, iš kermošiaus po du vẽdas Lb.
8. tr. DŽ, NdŽ būti vedliu, vadovauti, rodyti kelią: Proproproanūkis varo du šimtu karvių, o mano proseneliai kariuomenę vèsdavo mūšin Skp. Tu vesi mano karius V.Krėv. Gad šarvotas ves (paraštėje bus vadu) pulką ir vėl atgrąžins BB1Moz49,19. Kareivių pulkelį pulkaunykas veda, o mano bernelį in grabelį deda LTR(Mrs). Ažuskrenda vis priekin paukštė, ažuskrenda, gal vẽda kitas Klt. Tie mažiejie ančiukai pradėjo vèst tuo didžiuosius Jrb.
| Mus žvaigždė vẽdė, o dabar žvaigždė prapuolė, mes nežinom kur eit (ps.) Slk. Vedė jas Paukščių kelias žvaigždėtas, lydėjo širdis į tolimąsias, į numylėtas šalis Mair.
| kng.: Posėdžius jis vedė greitai, tvirtai žinodamas, ko nori A.Vencl. Įvykdžiusi savo uždavinį, ji (tauta) užleidžia vedamąjį vaidmenį kitai tautai EncIX1185.
| prk.: Mes veikiame ne tik protu, bet ir širdies vedami V.Myk-Put. Gerų norų vẽdamas DŽ1. Man atrodo, kad dainos tai į gerą pusę žmogų veda rš. Eiles rašiau vedamas vien įgimto palinkimo V.Myk-Put. Aš pats ėjau pas tave klastingų minčių vedamas V.Krėv. Ir vėl laivai išplaukia į šiaurę, bet jau visai kitų tikslų vedami K.Bor. Kai jau kitas galas vẽda galvą, tai tada jau nebėr nieko Gdr. Jų (lenkų, vokiečių) protas nèveda, kap čia lietuvis nori pats sau gyvent Vžn. Gal pradeda širdis šiteip vèst Skp. Dar aš kojas turu, dar aš nusivelku, kur muni širdis vẽda Krš. Aš einu, kur vėjas pučia, kur akys veda, aš einu visur, kur tik skamba šventa tėvų kalba, kur dar nesu buvęs V.Krėv. Muzikoj mane pati ausis vẽda Arm. Kur nosis vẽda, čia eina, ką akys mato, to reikia – tai dabar žmonės! Jrb.
^ Sveikata žmogų vẽda NžR. Protas žmogų tiesiai vẽda Tr.
9. tr., intr. DŽ, NdŽ dainuoti, giedoti, griežti pirmuoju balsu: Pirmgiedotojis, kurs balsą vẽda KII329. Giedot galiu, ė vèst negaliu Rš. Vienos vẽda, kitos taria par mojavą Sdb. Plonu vẽdamu [balsu] giedodavo Švnč. Aš eidavau kaiman vèst dainuot, dabar te dunstu, negaliu išdainuot Ppl. Vẽda tai tokia kita, ne aš, aš tik pritariu Mrk. Tarti mas abidvi galiam, o vèst negaliam Rdn. Ansambliuky dalyvauju, bet jau vedù su kitom, vienai sunku Šmn. Tu vesk – tavo balsas gražesnis A.Vien. Paėmęs švilpynę, vedė dainos gaidą Žem. Smuikas paėmė aukštą gaidą ir vienas vedė melodiją rš. Pipirėdis tupi aukštai ir švilpauja. Kurs aukščiau, tas veda, kurie žemiau, tie taria Blv. Ji pirmoji vedė giesmę Skv2Moz15,21. Vedamàsis tonas MuzŽ.
10. tr., intr. DŽ, NdŽ būti nusitęsusiam, eiti kuria kryptimi: Agrastų takai par sodą vẽda PnmŽ. Šitas kelelis vẽda į Nemuną PnmA. Radom pėdas vestàs, bet karvę vagys jau buvo papjovę Šts. Į pamarių kaimą veda daug kelių I.Simon. Kelias buvo engus ir vedė per dirvas A.Vaičiul. Metų metais mindžioti mediniai laiptai vedė į antrąjį aukštą J.Balt. Ant kur ved kelelis? KlvD9. Kuris [kelias] veda ing visokią tiesą ir mokslus, ir teisybes DP449. Siauras kelias, kuris vẽda ing karalystę dangų DP525.
| Didelis kambarys, iš kurio vienos didelės durys veda į salę, o kitos mažesnės – į orą P.Vaičiūn. Atėjo vartump geležiniump, kurie veda miestan BtApD12,10.
11. tr. NdŽ rodyti (kelią, kokią vietą): Žvejys vedė kelią J.Balč. Da kelią vẽdė kelis kilometrus Vlkv. Katinas vẽdė kelią, o šitie paskui išėjo (ps.) Ss. Aš pirma skrisiu, kelelį vesiù, o jūs paskui bėkit (ps.) Dkšt. I tas žilvitis vẽda, kame yra vanduo, ta tujau sukas sukas Žlb. Žalios girios balandėlis ma[n] kelelį vẽdė JV236. Sąžinia yra anoji šviesa, kurią Dievas ant mūsų paspendė ir širdyse mūsų pažiebė, idant mums vestų kelią ir parodytų, kas gera, kas pikta A.Baran.
^ Vyža čebatui kelią vẽda J.Jabl(Šl), Š(Šmn). Du bėga, du veja, vienas kelią vẽda (vežimas) Alvt. Kumelytė žabalytė vẽda kelią be vadelių, atsigrįžta – nėr vėželių (laivas) Ds.
12. tr., intr. NdŽ pagrįsti kieno pradžią, kildinti: Lytis Lietva neįtikima, kadangi tai yra vėlyvesnė lytis, ir iš jos vesti senovišką lietuvišką formą netinka A.Sal. Nemuno vardas gali būti vedamas ne tiktai iš priebalsinio kamieno K.Būg. Sala vestina yra iš veiksmažodžio salti KŽ. Pradžią savo Juozapas vedė, rods, iš karališkos giminės, vienok buvo neturtingas M.Valanč.
| refl. NdŽ: Melagėnai (Mielagėnai) vẽdasi nuo melagio (juok.) Ml.
13. intr. pavėdėti, būti panašiam į ką: Ana in močią kiek vẽda Klt. Iš burnos kaip čia in tėvą vẽda mergiotė Klt. Kanapinė gyvatė į juodą vẽda, gelžinė – į margą Ldv.
14. tr., intr. DŽ, NdŽ, PnmŽ, Krk duoti vaisių, derėti: Vyšnios tos kad vèsdavo vaisiaus! Vdk. Ta obelis tei[p] vẽda gerai. Į tą reikia skiepyt, kur nèveda Jrb. Kas antrais [metais] vẽda, geri obuoliai Graž. Šįmet mūs braškės visai nèveda Slv. Paliksi [serbentų] šakutes – mažiau vẽda kitais metais Kvr. Dauguma piktžolių yra labai vislios, tai yra, veda daugybę sėklų J.Krišč. Pagraužtas javas grūdų neveda EncV327. Šiltesniame ore augę vynmedžiai, kurie vedę vynuoges LTII474(Bs). O tie žiedeliai, o tie baltiejie vẽdė juodas uogeles JV1091.
| prk.: Kaip nei jokia daugkalbystė nieko nešelpia, taip ir šita daugrašystė, žinoma, neveda nė jokių vaisių A1885,73.
^ Kas be žiedų uogas veda? (kadagys) LTR(Mrj). Koks medis žiemą vaisių veda? LTR.
15. tr., intr. Š, E, ŽŪŽ69, NdŽ, KŽ, DŽ1, LzŽ turėti jauniklių, vaikuotis: Tuo vẽdus krekeną įpilk į gerklę karvės, tai veikiai apims jautį J. Veršį vesti, turėti I. Rudenį karvė turia vèsti Ktč. Sakanti, ka už pusantro mėnesio tura karvė vèsti Vvr. Karvelė, dėkuo Dievuo, laimingai apsibėgo, tai kovo mėnesį i vès Žr. I nebatsikėlė daugiau ta karvė, tuo atsigulimu i vẽdė Lkv. Karvė vẽdė stambų veršį Krž. Karvė tuo vedus duoda daug pieno J.Jabl(Als). Ans nupirko vieną tokią jauną karvelę, i ta vèsianti Sd. Aš noriu vieną gerą šviežiai vedusią karvę parduoti LC1883,10. Ar vẽdusi yra [ožka]? – Ne, bergždi Žr. Esu matęs baltą vestą kumelį, bet tokių retybėse Ggr. Kita avis vès du vaiku, kita tris Lpl. Jei Kūčių dieną ateina dvi bobos, tai avys veda dvynukus LTR(Klvr). Kalėdose kai eina po vieną – vieną [ėriuką] vès avelė Dglš. Ta kiaulė buvo vèsianti LKT79(Pln). Nu turu dabar dvi kiauli vèsianti Kl. Yra atsitikę, ka kiaulė vẽda i praryna tą savo vaiką End. Gyvatė gyvus gyvačiukus vẽda Pln. Ant svočiutės rankų žiurkė vaikus vẽdė JV737.
^ Kur vilkas vaikus vẽda, ten kumeliukų nepjauja Grš. Kur vilkas vaikus veda, ten (čia Erž) avių nepjauna Vdžg. Ar daug kiaulė paršų vẽda? (klausiama suėmus kitam už nosies). – Visus! (taip atsakius, paleidžiama) Lp. Pasiutusi šėmutė pasiutusius veršius vẽda (šaudyklė) Jn(Kv).
| refl. NdŽ, Zt: Kita avelė vẽdas po tris [ėriukus], kita – po du, kita – po vieną, nelygu veislė LKT240(Žml). Muno avis nebvèsis, ėraičių nebebūs Sd. Lengvai vèsdavos mano karvytė Trgn. Tokiam laike mažai vẽdasi [karvės] Sdb. Koks tas gyvolelis prisilaiko, jeigu margas, ta margi gyvoliai vẽdas Plng. Kiškiai pievoj vẽdasi Dv. Mes matėm, kaip gyvatė vẽdas Ppl.
16. tr. DŽ perėti: Šakų apie mus yra, vẽda [paukščiai] vaikus Vlk. Krūmai tokie prie vandenio, tai juose antys ir vaikus vẽda Pv. Gyvutės vaikus vẽdė Dg. Po dvejus vẽda vaikus blezdingos Rnv. Špokai veda vaikus Šts. Juk aš kitą mėnesį vėl galėsiu ženyties, kaip balandis vaikus vèsti (juok.) Brs. Vẽdė vaikus pelėda DrskD249. Ved gervė, ved gervelė, ved gervelė vaikelius LTR(Krtn). Ta vištelė kiaušius deda, iš tų kiaušių vaikus vẽda mažučius, gražučius, geltonus (d.) Aps.
^ Kogi kvaksi, gal viščiokus vesi̇̀ (sakoma vis burbančiam) Žl.
| refl.: Busilas buvo mūs kieme (kaime), vẽdėsi Arm. Gulbės tos čia laksto, ale vaikų čia nèsveda Vlk. Skregždės, kur vẽdas po stogais, lipo iš purvyno lizdus Pls. Špokai vẽdasi skrynelėj Dv.
ǁ auginti perus: Bitės nenori kirmio vest Dv. Bitės vẽda ituos dupliuosa Rod.
17. tr. R, R413, MŽ, MŽ556, N, Rtr, NdŽ, KŽ gimdyti: Ta moteriškė jau penkis kūdikius vẽdusi K. Vaikus vẽda ir vẽda, o linksmi graži, nesudribusi Krš. Dvyleka vaikų vẽdė – sveika boba kaip burkštinas Pvn. Tankiai vès liuob vaikus, ne taip kaip dabar Krš. An karto po du vedù: sūnūs buvo ir paskiau dukros dvijai kartu Kpr. Kai jauna buvau ir vaikus vedžiaũ, mano blauzdos buvo gražios Skr. Tai tik tie vaikai vėl vès vaikus, tai pasiust reiks Žg. O jei moteriškė suvalgys dvilypį riešutą, tai ves visuomet dvynus LMD(Grv). Yra vaiką vẽdusi [mergina] – anos toksai vainikas Rdn. Ji per venčiavonės peržengimą iš kito vaikus veda BbSir23,33.
^ Čia buvo akmenynė, velniai vaikus galėjo vèst Ar. Motriška vaikų nevẽdusi nėkai, kaip štulpas tankiai paliekta Krš. Pasiutusi motina vaikus vẽda (muškieta) MitII194(BsM). Išdūkus boba pasiutusius vaikus vẽda (patranka) JT106. Medinė lova, geležinė boba – pasiutusius vaikus veda (šautuvas) BsM.
nevestinai adv.: Neturiamai, nevestinai vaikų, nevaisingai I.
18. tr. veisti, dauginti, gausinti: Tą sodelį pradėjau vèst Dg. Vedù vedù, visą atšlaimą apsodinau, i nėr slyvų Klt. Pupas vèskit, ažderės mūs žemėj Dglš. Rugys žemę taiso, ale ir veją vẽda Klt.
| prk.: Svetima kapeika rublių vẽda Lkv. Man litas litą vẽda Lp. Kalba kalbą vẽda Švnč, Prng, Tr. Šnekta šnektą vẽda Srj. Matai, žodis žodį vẽda Mrj. Viena tą atsimeni, kita kitą – daina dainą veda Vlk.
^ Nosia bado – auksą veda (žagrė) LTsV627(Sv).
| refl.: [Darželinis palėpštis] laikomas Lietuvoj daržūse – žemėj liesoj smiltingoj vedas gerai P.
19. refl. LzŽ veistis, daugintis: Kas čia mūs pirkioj nešvaru – tik pelėm vèstis LKKXIII137(Grv). Šiemet musios labai vẽdas Dglš. Kad utėlės nesivèst, eini tankiai prausties Aps. Tokios duplios bitėm vèstis Rud. Žalčiai tvarte vẽdės Pls. Katės labai greit vẽdas Dglš. Ten eglyne žilos meškos vẽdasi Dv. Kur tankesni miškai, tę ir vẽdasi vilkai Dbč.
ǁ rastis, plisti: Driežas apmyžo koją, vẽdas puvėsis Ign. Man šito kvaraba vẽdas i vẽdas, negaliu išsiliečyt Aps.
20. tr., intr. vykdyti savo funkcijas, gerai veikti: Jau kojos manęs nèveda Dglš. Kojos nelabai vèst pradėjo Antz. Akys nežiūri, nemato, kap reikia, kojos nèveda, kur reikia Graž. Vaikeli, eitau valgyt, tik mano akes nèveda Vrn. Nežinau, ar itai galva nèveda, ar vadžioja kas: eimu ir visa vienan daikte Lz. Ot jai vẽda galva: moka raščiukų iš marškos padaryt Aln. Galva jau nebe teip vẽda Vžns. Jau močiutės galva nelabai vẽda Ūd. Didžiausias turtas žmogui protas, kad galva veda, o kad nevès, turtu nieko nepadarysi Ant. Kap kieno galva vẽdė, tep i darė Žln. Smagenai nèveda, ir visa Lz. Per vasarą užmiršau rašyt, rankos kaži kaip vẽda Jnšk. Mani teip sunkiai vẽda ranka (sunkiai rašau) Prk.
| Da sveikata šiek tiek vẽda Alks. Sveikata nèveda, ir nieko nereikia Alv.
| refl.: Jei katram nesi̇̀veda galva, tai ilgai ir neišmoksta Gs.
21. tr. traukti pagal žemę ar kitą pagrindą: Šienapjūtėj sūnus ves pirmąjį dalgį I.Simon. Šunkojis dalgis y[ra] vestè vẽdamas, dobilų nepapjausi Ggr. Žolės? – Vos dalgį vedi̇̀ Jon. Dedam šakeles terpu balkių ir vẽdam, ir matytie, kur reikia imtie pozas Dgp.
22. tr., intr. NdŽ traukiant kuo rodyti: Pirštu vẽda nuo vienos raidės prie kitos DŽ1. Kaip aš vèsiu, jūs savim (mintyse) skaitykit Sk. Žodžius reikėjo vest dacipulka Antš.
| Veda raštą iš taškučių: suvedžioja suvedžioja ir padaro raštus Rdm.
23. tr., intr. NdŽ sukioti (akis) stebint: Akimis vèsti DŽ. Vẽda akia, kad nepavogt Pls. Jį ir vèsk akim, kai įeina in seklyčią Alk. Aš einu tiesiog, o jisai akim vẽda į mane Ar. Vaikas žiūri per langą, kiekvieną vežimą akim vẽda Mrj. Ji nespėja akim vèst, kai skaito Skr.
24. tr. OG72, NdŽ, LzŽ, Str ką ilgą tolyn tiesti, rengti, statyti: Elektrą, telefoną vèsti DŽ1. Tenai kelius vẽdėm tokiuos par miškus Pg. Akmenėlius grūdo rankom žmones ir šitą plentą vẽdė Kpč. Kai vẽdė geležinkelį, tai pirko nuo jo medžių LKT310(On). Ė geležinkelį vẽda in Vidžius Dglš. Par pelkes daugiau tus kanalus vẽdė Akm. Vandenio te nėr, reikėjo vèst vanduo iš tolo Ant. Čia ir buvo daug kas subizdę vèst tiliponus Slm. Vedamasis griovys ŽŪŽ90. Reikia pradėti kasti [ravus] nuo pakriūtos ir vesti stačiai į upelį Vrp1889,35. Pataisysiu žagrelę, tiesią vesiu vagelę LTR(Pnd). Kaminą vèskit per stogą Graž. Reikdavo eit dirbtų prie matinykų, rubežius vèsdavo Kp. Kunickis pargobinęs iš Krokuvos mūrininkus, suvarė iš septynių Chodkevyčios valsčių žmonis ir pradėjo vesti sienas M.Valanč.
ǁ tiesiai ką žymėti, brėžti: Vedamoji (linija) Z.Žem. Riba tarp pietų žemaičių varniškių ir raseiniškių patarmių ties Žemaičių Naumiesčiu vedama neteisingai KlbXXXVIII(1)100. Vedame šalutinę optinę ašį lygiagrečiai krintančiam spinduliui rš. Po vienam iš viršaus vẽsta vẽsta siūliukui (puošiant eglutę) Klt. Pradėjo anas par sodą linijas vest – ir teip veda, ir teip LTR(Km).
ǁ judant tiesiai ką daryti: Voras tinklą vẽda Švnč. Jis kirpo drabužius, vedė jiems pirmutinį adinį J.Balč. Vẽda adaton siūlą Dbč.
×25. (sl.) tr. K, Rtr, DŽ, NdŽ atlikti kokį darbą, veiksmą, tvarkyti, organizuoti: Ten motina, ne tėvas viską veda J.Jabl. Uošvienė visą tvarką vẽda Antš. Tėvas ten visą laiką ten tą tvarką, viską vẽda Trk. Visą tvarką veselio[je] vẽda kvieslys Slv. Vienuoliai iš senovės vedė pasalom karą A.Janul. Trys karaliai vajavoj[o], didžiulį karą vẽdė Vlk. Jau ana pradės savo gyvenimą vèsti LKT62(Pp). Ma[no] diedukas išgyveno aštuoniasdešimt šešius metus ir viską sa[vo] galva vẽdė LKKXIII135(Grv). Aš visus reikalus vedžiaũ Dglš. Vaikelis užaugo ir išmoko namų gaspadoriaus darbus gerai vèsti BM188(Kri). Neturėjau žirgo, tai parsidaviau laikrodį ir pradėjau ūkį vèst Grv. Pats tik beveik lovoje gulėdamas vedė ūkę Žem. Rėžiuose vedamas ūkis liko beveik tik ten galimas, kur pati šeimyna dirba Pt. Blogiausia, ka žydai visą prekybą vẽdė Graž. Kuopos (nj.) raštinyku buvau, sąskaitas vedù kaip bugalteris, kad ir be mokslo Svn. Anas žino, kiek padeda, skaičių vẽda Dkk. Mokymo priemonėmis mokytojai naudojasi ir vesdami pamoką klasėje sp. Visą mokyklą jis (pradinių klasių mokytojas) vẽdė Adm. Šeštus metus jis veda jūsų klasę K.Bink. Turėjo jis gražų balsą, vedė katedros ir seminarijos chorą V.Myk-Put. Anas korą vẽdė ir pats gražiai giedojo Arm. Domėjosi teatru, lankė B. Sruogos vedamą teatro seminarą LEIX279. Amerikonas su vokiečiu derybas vẽdė Pns. Bet bernaitis visą tą ginčių vedė tik dėl juoko BsPII204. Kap kokią kalbą vèstie tai anas gali Smal. Vieną kartą ėmė vest abudu tokią šnektą LTR(Pns). Aš šnekos nèvedu su nepažįstamu žmogu Šts. Matytumi, prisistojęs ka vẽda rodas, ka vẽda rodas Trk. Liepė klebonams dailiai vesti kningas: apkrikštytųjų, moteris vedusiųjų ir mirusiųjų M.Valanč. Jei yra Dievas, tai jis viską veda ir veda taip, kaip mūsų amžinajai sielai geriau Pč. Vesti, varyti bylą, byloti VĮ. Pavynas vesti gyvenimą naują P. Veskiat jau šventą žyvatą Mž189. Kūną savo viežlyvai vesk Mž411. Vesk (sūdyk) tu, Pone, bylą mano dūšios ir išgelbėk gyvatą BBRd3,58. Jis deivišką gyvenimą vedė BB1Moz5,24. Gyvatą tikrai angelišką vedė ant to pasaulio DP20. Vedu dienas manas PK65. Pralėjai kraują daugybei, vedei nes dides kovas Ch1Krn22,8.
| Pirmuliausia vèskit patys save kai reikia Rod.
| prk.: Vedamasis žodis buvo žvejų prievaizdo Mš. Vedamàsis (įžanginis) straipsnis DŽ. Romane nėra kokių nors didesnių nukrypimų į šalį nuo vedamosios siužetinės linijos K.Kors. Tie mokslai, kurie padeda pedagogikai nustatyti ugdymo tikslus, yra vedamieji jos mokslai S.Šalk. Ieškokit visų pirma vedamųjų idėjų S.Šalk.
^ Sunku vilkui ūkė vesti, kad laimės nėra E.
| refl. tr., intr. Klt: Anys labai gražiai pradėjo vèstis savo gyvenimą Ign. Kas esmi, teip reik vèstis Msn. Jei ana būtų gražiai vẽdusys, seniai būtų ištekėjus Vžns. Dabokimėsig jau, kuria širdžia vèstis turi žmones DP70.
ǁ tęsti, kas pradėta, varyti toliau: Kaip yra su tamstos darbu „Iš lietuvių rašliavos?“ Ar jisai yra tolyn vedamas? A1884,214. Juškevičiaus žodyną nuo raidės m veda Šlapelis LKKXX56(K.Būg). Da vis vẽdė ir dabar šitą madą senybinę Aps.
^ Meluoji melą, vèsk iki galo Šl.
| refl.: Šitai vẽdas ir vẽdas vienas nuo vieno [pasakojimai] iš senybos Aps.
ǁ tvarkyti kieno veiksmus: Babūnė ta visokių štukų žinos, mumis vẽdė Jdr. Tu ne tik dievobaimingai, bet ir išmintingai vedi savo vaikus V.Piet.
×26. tr. vairuoti: Vèsti traukinį NdŽ. Vedžiau savo lėktuvą tolyn J.Dov. Turėdamas po ranka jūrlapį, kompasą kapitonas ar šturmanas ir užsimerkęs gali vesti laivą rš. Sielį varo dviejuose: kas pirma eina, tas vẽda galvą, kad neužneštų ant akmens Jon.
| Vienas sportininkas pasižymi taiklesniu metimu, kitas geriau moka vesti kamuolį sp.
×27. (sl.) tr. Vj lemti, reikšti: Pinigai visa ką vẽda: duok pinigų – malkų kiek nori Jnšk. Daug veda patarimai iš šalies Antš.
×28. refl. N, BŽ46, DŽ, NdŽ, KŽ, Snt, Alks laikyti save kuo, dėtis: Didžiu veduos R207, MŽ275. Didžiu veduos, didžiuojuos MŽ271. Didele ponia vẽdas, kas par aš! Krš. Anas ponu vẽdas Strn. Kunigas lenku vedasi J.Jabl. Tokiu stipriu vẽdas, kur ans pasiduos Krš. Didžiu vẽdės, o bevagant nusitverdino Šts. Tik vẽdas sąžiningi, o vagys – turtų prisiplėšę Rdn. Jis iš didžio vẽdas K. Jos i juk smarkiai vẽdės Jrb. Vertingu veskis, kad ir niekad nė skatiko neturėtum J.Jabl. Ponais vedasi, o pliki kaip kipšai LzP. Gaspadorius visu ponu vedėsi: ant jo rankų visas dvaras TS1904,5. Demokratais pas mus vedasi paprastai tie, kurie norį laisvės visur ir visiems žmonėms be jokių skirtumų A.Sm. Žmones bagoti urėdą kokį turintys alba daug išmanantys vedasi didžiais ponais BPII487.
^ Didžiu vedas, šašu dedas LTR(Vl).
×29. (sl.) refl. ppr. impers. DŽ, NdŽ, KŽ, Zt, Arm, Dglš, Vdšk sektis, gerai eitis: Šiandie man vẽdas: ko tik ieškau, vis randu, kur tik nueinu, visa ką gaunu Str. Itais metais mumi nèsvedė: kiaulė ižgaišo, karvė telią numetė LzŽ. Jam nèsveda niekas LKKXIII28(Grv). Kapgi tau vẽdasi? Švnč. Kaip vèsis gyvent, nėr žinios – išeinam iš savo namų Klt. Gaspadorsta kap nèsveda, tai negali surinkt (susitaupyti) Grv. Tiek mun vẽdės darbas dideliai Žeml. Nu i minti linai mun netiko ir nèvedės Nv. Tarnyba vẽdas neblogai Kž. Kad augt javas, kad skatyna vestų̃sbi gerai! Lz. Kitam i gyvuliai vẽdasi ūgyt Mrc. Kad gyvuliai vedusỹs, būt[ume] greit razsigyvenę Str. Jeigu gyvulį nupirksi iš geros rankos, tai jis vesis, o iš prastos, tai nevesis – nyks i nyks LMD. Vyrai skundėsi, kad arkliai nesi̇̀veda Mlt. Labai bitelių turėjo, labai vẽdęsis, i vis tiek išmirė Pšš. Ot buitis (gyvenimas) nèsvedė LKKIX221(Dv). Nèsveda man buitelė Rod. Dėkui ponui Dievui, taip jam vedas mokslas Sz. Mokslas nevedės, ir paliko gaspadoriu Šts. Sako, gerai vẽdasys mokslas Grz. Senatvė[je] nesiveda teip nė kalbėt Ar. Nèsveda, nu ką padarysi, jau su trečiu vyru Dbč. Kur Kalėdose randi dvilypį riešutį, tai reikia pasidėt, tuomet pinigai gerai vesis LMD(Kls). Mums džiaugsmas, kad tamstai ten svetimame sviete gerai vedasi A1884,289. Niekas jam nesivedė, kur ėjo, tę prapuolė Tat. Visos gėrybės jam vedės S.Stan. Tai jam teip vedęsis, javai augę, ir palikęs labai turtingas Sln. Gerai nes vedės mums Egipte Ch4Moz11,18.
^ Kad nevyksta, ir nevedas darbas dirbti J. Kas kam vedas, tam ir laima S.Dauk. Ka nèvedas, i nesekas Krš. Ka nevyksta, tai i nèvedas Trk. Kuriam vẽdas, tam ir dera Pls. Nesveda kortosu, tai vedasi meilėj Ml.
◊ ant kẽlio vèsti padėti prisiminti: Aš tamstą an kẽlio vedù Gdr.
ausià nevèsti OG242, Arm, Švnč neklausyti, nepaisyti: Lig šiol aš i ausià nèvedžiau, ką kur kas ką ūtura Tvr. Anas ir ausià nèveda, ką šienas neišdžiūvęs Prng.
ãvino prõtas vẽda netinkamai elgiasi: Jį ãvino prõtas vẽda Tr.
čiul̃tė vẽdė gul̃ti Kal primenama, kad laikas miegoti.
gẽrąją vèsti taikstytis: Gẽrąją vis vẽda ana Klt.
gerù keliù (į gẽrą kẽlią) vèsti Krš gerai mokyti: In gẽrą kẽlią aš jį vedžiaũ Dglš.
į lankàs vèsti plačiai, daug aiškinti: Nevesk manęs į lankas, po velnių! Sakyk trumpai J.Ap.
iš galvõs vèsti Šv kelti didelį nerimą.
iš kẽlio vèsti J.Jabl, DŽ
1. BŽ106 netinkamai, neteisingai mokyti, klaidinti: Mum ta motina, žaltys, vẽda iš kẽlio Jnš. Jie čia sumišimą kelia, kvailesnius už save iš kelio veda V.Myk-Put.
2. Mrj kreipti iš doros, tvirkinti: Jis papratęs iš kẽlio vèst – geriau su juo nešutviauk Lkč.
iš prõto vèsti
1. NdŽ, B.Sruog daryti pamišusį.
2. BŽ22 kelti didelį nerimą, gąsdinti: Iš galvos, iš prõto vẽda tie darbai Šv.
kai̇̃p mir̃ti vẽdamas labai nusiminęs: Roželė ėjo kaip mirti vedama – baimė didžiausia ją ėmė LzP.
kur̃ ãkys vẽda Pnd nekreipiant dėmesio kur, bet kur (eiti): Vai, kad čia dabar būtų Petras! Eitų su juo, kur akys veda V.Myk-Put. Ir dui bėgti, kur akys veda LTR(Pp). Nors eik iš čia, kur akys veda, kojos neša LMD(Vlk).
mérkelis vẽda užkuriõm norisi miego: Jau merkelis veda užkuriom Upn.
nei̇̃ šiknà nevèsti vlg. nekreipti dėmesio, nepaisyti: Aš tavę nei̇̃ šiknà nèvedu! Lp.
ni̇̀kį vèsti ožiuotis, priešgyniauti: Ni̇̀kį [mergaitė] vẽda, nešnekas Jdr.
óžį (óžius) vèsti [pardúoti, tur̃gun] eiti išpažinties: Kriaučius šiandieną, mačiau, vẽdė óžį KlvrŽ. Sūnau, vèsk óžius pardúot, Velykos ateina Zr. Ryt ožiukùs vèsme tur̃gun Zr.
prie siẽto vèsti raminti, tramdyti: Surašė viską, vẽda py siẽto Pj. ×
rankà vẽdasi sekasi: Rankà nebvèsis, jei perkant kas padyvys Šts. Ka gerai rankà vèstumias, margaryčių iš tavo pusės priklausė Yl.
(kur) velniai̇̃ (vélnias, vilkai̇̃) vẽda vaikùs
1. Sln, Skdv, Jnš apie neįeinamą, neišbrendamą, negyvenamą vietą: Toki bala buvo, tai tę vélnias vaikùs vẽdė – klampumynai Kpč. Tose balose velniai̇̃ vaikùs vèsdavo, niekas neįeidavo, o dabar burokus sodina Pc. Tai didelis raistas buvo – vilkai̇̃ vaikùs vẽdė Jz. Velniai̇̃ vaikùs i vès tarp to daržo, jeigu neišravėsi Šln. Kur [pievos] neišpjauna, tengi te vilkai̇̃ vaikùs galia vèst, te baisu žiūrėt Pl. Aš tę nebuvau – tę (Sibire) velniai̇̃ vaikùs vẽda Jrb.
2. Nm apie didelę netvarką: Nešvari boba – trobo[je] velniai̇̃ vaikùs vẽda Krš. Virtuvė[je] pri anų vilkai̇̃ vaikùs vẽda Krš.
antvèsti (ančvèsti; Žlv), añtveda, añtvedė (ž.) I, Dr; S.Dauk žr. užvesti 6: Añtvedė policiją ir atrado vogtus daiktus Šts. Tujau pat vokyčius antvès, ar pašarą atims arba meisą atims Yl. Čia jau ančvestà, kaimyneliai įdevė Rdn.
apvèsti, àpveda (api̇̀veda), àpvedė
1. tr., intr. D.Pošk, Sut, S.Dauk, K, LL116, Š, Rtr, DŽ vedant apeiti aplink: Apvedu ką SD205. Apvesti šokėją vyras turi taip, kad ši išsilaikytų atitinkama poza rš.
| refl. tr. N: Tas žmogus mane ir aplink savo daržą apsivedė J.Jabl. Apsukù tą kalną apėjo keliais ir tuos vaikelius apsi̇̀vedė Mšk.
2. tr. pririšus vedant apeiti aplink: Norėdami piemenys sulaukti greičiau žiemos, tai apiveda ožką aplink beržą tris kartus LTR(Ob).
| refl. tr.: Nepagali, tik aplink tvartą karvę apsi̇̀veda Klt.
3. tr., intr. daug kur nuvesti, apvedžioti: Aš ją visur mieste apvesiù, o ana žioplys Klt. Kolei àpveda visur, tai pavargsti Šlčn. Tai ji mane visus daktarus àpvedė Dg.
| Vyrus apvẽdusi (parodžiusi nuostolius), pradėjau bylą Šts.
4. tr., intr. KŽ apibrėžti aplinkui liniją, apskriesti: Akys àpvestos tamsiais antakiais NdŽ. Jei akių paboja [vaikas], reikia su druska atgalia ranka tris kartus apvèst (brt.) Mrc. Reikia apvèst dedervinė avinių žirklių žiedu, toliau neina ar ir pragaišta (brt.) Vlk. O jei norėsi kur nusinešt juos (obelį ir šulinį), tai apvesk ratą apie obelę ir šulnį, ir atsiras vėl žiedas ir aukso obuolys LMD(Rz).
| refl. tr., intr. Vj: Bernas atsisėdo ažustalėj, àpsvedė švęsta kreida ir laukia, kada ateis prisdavėliai (ps.) Prng.
ǁ kuo aštriu apibrėžti aplink, aprėžti: Iš alksnėlio suki dūdeles, àpvedi peiliu ir nusuki Vlk. Kap aukštyniekas guli, peiliu api̇̀vedam aplinkui ir papilvę nuimam Ad.
5. tr., intr. NdŽ, KŽ, Zt apjuosti, padaryti ką aplinkui, apkraštuoti: Apvedu mūrą N. Àpvedė dratais vaikai bulbų lauką Dg. Sklepai tokie besantys su drotimis apvesti tebibuvo Krt. Aplinkui tą [girnų] ekmenį àpvestas stiprus lankas PnmŽ. O kada padarė pečių, apvedė vielėmis, apkalė geležėmis ir liepė užkurti DS138(Šmk). [Piliakalnis] buvo api̇̀vestas par dvi eiles akmenais Alz. Tokių molio juostomis apvestų židinių kituose mūsų tyrinėtuose piliakalniuose nebuvo aptikta rš. Aplink bažnyčią apvestà yra siena šventorio akmeninė, graži BM110(Ssk). Neprieteliai apves tave (Jeruzalę) pylimu, apguls tave, suspaus tave iš visur SkvLuk19,43. Dvaras apvestas aukštu mūru BsMtII55(Nm). Apvedamasis kanalas ŽŪŽ91. Apvedė aplink trobelę didelį ratą siūlu ir patį kamuolį įsinešė į trobelę LTR(Šmk). Piemenų apavas – tik vyžiukai iš karnų apivarom apvesti̇̀, autais apvynioti Tvr. Karpas àpveda siūlu ir užmezga mazgelį Grl. Karunkytėm api̇̀vesta suknelė Klt.
| prk.: Šventa Dvasia ateis ant tavęs ir macis aukščiausiojo apdengs (viršuje apves, apsems) tave BBLuk1,35. O, gerai padaryta – kap vainiku àpvesta LKKXIII126(Grv).
6. tr., intr. NdŽ apžvelgti, aprėpti: Stapukas àpvedė akim i pamatė grytelę (ps.) Grnk. Anas sustojo ir akimis apvedė žmones A.Vaičiul. Jis apvedė geraširdišku žvilgsniu susigūžusius vaikus J.Avyž.
7. tr. apvesdinti: Tėvas jį àpvedė (ps.) Žž.
×8. (sl.) refl. tr., intr. K, BzF197, J, Š, NdŽ, KŽ, Smal, Dgp imti žmoną, vesti: Nu ką – vienas negyvensi, tai apsi̇̀vedžiau LKT231(Prn). Ir ans įsižiūrėjos mergaitę ir apsi̇̀vedės Vgr. Tai žmoną apsi̇̀vedžiau iš didelės ūkės Snt. Apsi̇̀vedei – nebijok vaikų Erž. Ir šito žydo yra sūnus – apsi̇̀vedė su ruse – ir duktė ar ne su lenku Akn. Mes esam kalvinyčią pabudavoję ir ieškom gero apsivedusio kalvio LC1883,35. Apsivedęs Jurgelis pačią nedžiugėlę NS103(Ppl).
^ Kaip apsivesi, paleis velnią iš kasų LTV148(Srd).
×9. refl. tr., intr. Krg išeiti už vyro, ištekėti: Mama kai apsi̇̀vedė tėvą, tai abudu nusipirko numuką Rsn. Tai paskui aš šišonais apsi̇̀vedžiau Pgg. Kai apsivesi, neseksis tau, mergyt, dainas dainuot KlvD198. Bet jei tu moteriškę vedi, tai tu nesusigriešiji, o jei merga apsiveda, tai ji nesusigriešija Bb11PvK7,28.
×10. (sl.) refl. susituokti: Paskui jau ir apsi̇̀vedėva, atėjau gyvęt čia LKT194(Grš). Ka apsi̇̀vedėm, gyvenau pas vyro tėvus Lž.
^ Apsivedė kaip velnias su meška PPr308.
11. refl. tr., intr. Š, KŽ, Plik, Vvr, Štk turėti, atsivesti jauniklių: Karvė jau apsi̇̀vedė J. Karvę turim tik apsivẽdusią Ktk. Kaip apsi̇̀ves, liuobam pririšam dideliai trumpai, kad ana neprigautum tų nūvokų savo End. Apsi̇̀ves naktį ta avis, o jai būs šaltà dideliai, įsineši į trobą tokius mažilelius ėraičius End. Kiaulė besanti apsivẽdusi Krtn.
◊ apie ker̃tę (apie stū̃rį Svn) apvèsti apgauti: Manęs tai niekas neapvès apie ker̃tę Pš. Jis buvo ne iš tų žmonių, kurie lengvai apvedami aplink kertę: pažvelgs, ir mato tave kiaurai J.Balt.
×paapsivèsti, paapsi̇̀veda, paapsi̇̀vedė (dial. sl.) visiems (paeiliui) vesti, susituokti: Visi bernai paapsi̇̀vedė LKKIX203(Dv).
atvèsti, àtveda, àtvedė K, NdŽ, KŽ; SD309, H185, R, R200, MŽ, MŽ265, D.Pošk, Sut, M, Š
1. tr. Ker padėti kartu ateiti: Atàvedė iš pirtes, an rytojo ir pamirė Aps. Bobos apkėtę [senuką], atàveda siuntinio, ir jau niekas jo nemato Slk. Tai atàvedė ponas seną diedą i liepė ženytis KlbIV156(Vdšk).
| prk. N, KŽ, Dkš, Prn, Upt: Aš dabar žinau, kodėl aukščiausiojo ranka mane čion atvedė! V.Krėv. [Christus] per tiesą atveda gyvatosp amžinosp DP449. Rūpinasi apie nuopuolį jo, idant jį atvedęs griekop, nubodų aną padarytų ponui Dievui jo MP79. A kurie didį apsunkimą sąžinės turėtų alba užsmūtyti ir gundinti būtų, tus žinos plebonas per daugesni kalbesių palinksminti ir vierosp atvesti Vln32.
2. tr. pririšus tempiant priversti kartu ateiti: Jau podidis berniokas, karves atàveda Klt. Ana àtvedė karvę Zt. Atàvedė kumelę apsmaluotą (ps.) Mlk. Piemenys karvėm an ragų uždėdavo vainiką ir àtveda pas duris LKT211(Lbv). Netrukus tarnas atvedė šokantį piestu žirgą, vos galėdamas nulaikyti rankoj J.Balč. Da neatàvesta i kumelė Kli. Tegul mergiotė lieka namie: man arkliam atvèst bus ana Ob. Arklius liuob atvèsti mainyti [į mugę] Krtn. Aš (vyras) ir išvedu va dabar, ir atàvedu, ir perkeliu [gyvulius] Pl. Kelkis kelkis, sūnaitėli, kelkis, mano mielas, atàvedė tau tėvelis žirgą juodbėrėlį JT231. Eit tetušis par kiemą į naująją stainelę, jau išved, jau atved juodbėrą žirgelį LTR. Tada totvedi du ožkeliu pribuvimop Dievo MP149. Atveskiam karvę trijų metų (paraštėje treigę) BB1Moz15,9. Nuėję tada mokytiniai … ir àtvedė asilyčią ir asilaitį DP1.
| prk.: Norėjo muni atvèsti tas ponas an pikto End. Vienas sakė, jog toj skiedra vandenį atves LTR(Auk). Argi tie dūmai nedasieks jau dangaus ir neatves griausmo ant galvų persekiotojų lietuviškų knygų?! V.Kudir. Nieko nėr vargesnio, kaip … trokštantį lobio atvest paniekinimop naudos DP511.
^ Ko čia stovi, kai parduot atavestas? LTR(Km). Šnekta šnektą àtveda Dkš. Kalba kalbą àtveda Stk. Pasaka pasaką àtveda Žln, Plv. Marti ateis – velnią atves namuos Pnd. Siūlas kamuolį atves Vlk.
| refl. tr. N, RtŽ, M, Š: Kad galėtum, tai karvę atsivestum̃ Nmč. Eik tu, atsi̇̀ved’ arklį ir kinkai! LKT346(Klt). Lenciūgus palieka lauke, o virvėm atsi̇̀veda karves Klt. Ant ragų uždėtas pantis, patampiau ir atsi̇̀vedžiau [veršiuką] Kp. Pasogos reikė buvo duot didelės, reikė buvo atsivèst nors vieną avelę Ktk. Šita karvė jos atsivesta J.Jabl. Matai gi, arkliai Dievas žino kur, tai paki tu atsivesi̇̀, paskinkysi … Mlk. Ir ateina tėvulis, tėvulis, atsiveda jautelius, jautelius LTR(Lzd).
^ Su siūlu ir kamuolį atsivesi LTR(Ds).
ǁ priversti kartu ateiti: Kad neina, veste atvesk J.Jabl.
ǁ nukreipti, atvaryti: Kiekvienas mokąs žavėti būk pačiu žvilgterėjimu galėjęs atimti javams brandą, išnaikinti karvių tešminėse pieną, nupešti avių vilną, žmones kerštaujančius sutaikinti, atvesti į pat šūvį medžiotojams miško paukščius M.Valanč.
ǁ refl. tr. atsistumti, atsivaryti: Ji atsi̇̀veda tą ratą (dviratį), prisideda tą dėžę pirkinių i važiuoja atgal Smln.
3. tr. atlydėti kur kartu einant: Atvèsk man savo sūnų J. Kas tave atavedė? – Mane tėvelis atavedė LTR(Ign). Dvi mergaites atàvedė an mane Aps. Tos moteres sūnus, ką in mane tave àtvedė Lt. Paskiau atliko be žado, nu tai, matai, tuoj i kunigą da atàvedė Skp. Nuo durų pastinka kunigas [vaikus], lig altoriui atàveda Rk. Tą paleis, kitą atvès, pakol ančtiks, katras mun tinka (žaidžiant „piršlybas“) End. Gerai, atved’ Ad. Pradėjo muno karvė sirguliuoti, sodiškiai padėjo vitrinarą atvèsti Krš. Tada teatveda jį jo ponas po akim deivių (dievų) ir tepastato jį vartumpi alba stulpumpi BB2Moz21,6. Atvedė jis juos žmogauspi BB1Moz2,19. Ir padarė ponas Dievas motriškę iš šonkaulio, kurį iš žmogaus išėmė ir atvedė jop Vln50. Ir atvedžiau jį mokytiniump tavo, o negalėjo jo pasveikint Ch1Mt17,16.
| refl. tr.: Atsi̇̀vedžiau dieduką, kad gerai susamanot pirkią Klt. Ejo šokiuos, ir viešnios buvo atsi̇̀vesta Ob. Žmona silpna – mirs, tai jis atsi̇̀vedė kitą, apžiūrinėja, kap gyvens Grv. Atsivèd’ su savim ir Marytę Grv. Ana ir kunigą buvo atsivẽdus gint nuog velino Arm. Tėvas dukrelę jau atsi̇̀veda ir rankon rūtelę jau atsineša DrskD180. Oi mergele, oi jaunojoj, atsiveskie tėvužėlį, atskaitysiu šimtužėlį LTR(Vlk). Tėvas dukrelę jau atsiveda ir žalią rūtelę jau atsineša LTR(Al). Va jau atsi̇̀vedė višta viščiukus Aps.
| Visus vaikus vadino savais, bet savo atsivestąjį ji labiau mylėjo rš.
ǁ prk. pateikti: Dabar atvèsiu šviesius ižpažinimus ir liudijimus apie čysčių daktarų anų senųjų DP548.
4. tr. Kpr, Tj, Skdt, Vb paimti į žmonas (ppr. iš tolesnės vietos): Aš tai, matai, atvestà Ktk. Aš ne iš čia kilus, iš Biržų atvestà Ppl. Sesuo liko pusantrų metų nuog mamos, tai reikia gi man išaugyt, o tėvas pamotę atàvedė LKT367(Dg). Aš irgi čia negimus – atvestà Antš. Iš piršlybų ženijas, iš toliau atàveda [žmoną] Alz. Sako, marčią atvès, turėsiu marčią Grv. Dar ne pačią bjauriąją atàvedė man marčią Pl. Seniau prirašyta buvo, ka te yra atvesti devyni gaspadoriai, o žmona nu kur atvestà, nežinau Cs. Jau buvo atvẽdęs, kai kolchozai tvėrėsi Vrb. Atves brolis martelę, tai bus rinkėjėlė tūto sodely NS306(Ppl).
| Mirk [,barninga žmona,] greičiau, pamirsi, atvesiù dvi Auk.
| refl. tr.: Kai rado tą savo moterį, kai atsi̇̀vedė, tai dabar gyvena kaip vyras, kaip visi Sb. Susikirsiu klėtelę kampuotą, atsivesiu martelę šilkuotą (d.) Dsn.
5. refl. kartu ateiti: Jau ir jaunieji atsi̇̀veda Mrj. Kailiuvienė dar vis matyt kai kada su dukterim atsiveda [į bažnyčią] Vlkv. Kai visiškai sutemo, atsivedė ir Marytė su tėvais A.Vien. Atsi̇̀vedė po namais su tuo jauteliu Žrm.
6. tr. DŽ1 atitiesti, įrengti ligi čia: Į Telšius greičiau àtvedė [geležinkelį], o čia da metai, kiek praejo, pakol čia pri Lieplaukės àtvedė Lpl.
| Griovį àtvedė kiaurai nuo galulaukės lig pačio pakluonio Jnšk.
| Atvès šviesą ir pas mus Smn. Čia pirma kaime pastatė tą gi elektrą, o čia in mus neatàvedė Ml.
7. intr. atsivėdėjus suduoti: Kap atvesiù aš tau atobula ranka, tai tu žinosi man! Rod. Kad àtvedžiau jam per ausis neblogai, tai nat susžaibė Rod. Jam pati kad àtvedė per mutę, tai jis ir tyli Vlk.
| Tokiam žmogui – tik atvedei ir paleidai (užtaisei šautuvą ir nušovei) Nč.
8. tr. Pžrl, Žž, Vlkš turėti vaisių, derėti: Jau šįmet šitas medukas obuolių atvès Jrb. Buvo teip, kad grūdas grūdą atàveda Kp. Atves grindužės obuolėlius, lazdų lotužės riešutėlius JV1046.
| Kaip sausa lazda žydės, žalius lapelius atvès, tai aš sugrįšiu JD907.
9. tr., intr. NdŽ, KŽ, DŽ1, LzŽ turėti jauniklių: Lig vaikus àtvedžiant pikta nebus kalė J. Turi dvi kiaules veislines, viena atàvedė devynius paršiukus, kita dešimtį Žl. Kiaulė apsiparšavo, tai àtvedė vienuolika paršų – dešim meitėlukų ir viena kiaulaitė Pv. Àtvedė vienuolika [paršiukų]: du mažesniu, kiti lygūs Pls. Àtvedė penkioleka paršiukų, o dvyleka papų Krš. Avis buvo atvẽdusi du ėruku viena galva Sd. Visos trys avelės atàvedė papori Dglš. Àtvedė dveitą mažų gėrukų Grv. Jauniklikė ožkikė tris ožkiukus àtvedė Vdžg. O kumelė atvedė du kumeleliu neišpasakytos puikybės, po tam kalelė du šuneliu teipo puikius LTR. Atàveda vaikus [triušė], tai razpilia visus, sukandelioja Klt. Katė atàvedė kačiukus in tvarto Aln. Katė àtvedė mažą katinuką Zt. O ponia sako: – Kad ratai kumeliuką atavedė, tai digs ir žirniai [virti] LTR(Prng).
^ Tvora arklio neàtveda Lp.
| refl. tr., intr. K, BzF197, M, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1, Kv: Karvė jau turėjo, atsivedė, apsiveršiavo J.Jabl. Karvė teliuką atsi̇̀vedė Aln. Karvė atsi̇̀vedė, ir aš pasėdėjau, kol jau nusivalė Alz. Karvė šviežiai kad yra atsivẽdusi, toks y[ra] liesesnis pienas Sd. Laukiam atsi̇̀vedant, tai jau pasenai neturim pienelio Rk. Karvikė neatsi̇̀vedė, pieno neturiam Krš. Nu tai aišku, jėgu karvė užtrūksta, ir viskas, Amerikos nebėr, o kai atsi̇̀veda, tai kaip iš Amerikos, tai du šimtai, tai trys šimtai [už pieną] Kpr. Nežinodavo, kada ta kumelė apsiėjus, kada ana atsivès Škn. Kiaulės atsivèsdavai laukuose mažus paršelius, žėk (žiūrėk), i parsivarysi vakare tuos paršelius Mšk. Rugpjūčio gal mėnesio atsi̇̀vestas, jau padidelis paršas Svn. Atsi̇̀veda po porai avelės Dglš. Avelė atsi̇̀vedė ben tris gėriukus Dbk. Jeigu Kūčioj ateis mergina arba tekėjus moteris, tai avys atsives dvynukus LTR(Vlkv). Kalikė atsi̇̀vedė mažiukų Rg. Oi tu varle, terbelė praėsta ir pelės vaikai atsivesti̇̀ Slm.
^ Galiu miegot, kiek noriu: nė karvė pertvinks, nė jaučias atsivès Skp.
10. tr. KŽ pagimdyti: Juziaus boba àtvedė jau tretį vaiką Trk. Àtvedė du, kaip avis Krš. Kadgi sūnų pirma atvèstai Zt. Kab atvès jauna mergelę, tai ponas duoja gorčių cielą arielkos, o kab sūnų àtveda, nieko neduoja an krikštynų Zt. Ji po penkiasdešimt dar tris vaikus àtvedė Skr. Pilvas didžiausis lig nosės, rods, ka ten ana devynis atvès Trk. Negyvą àtvedė, netikusi boba Rdn.
^ Kad tu atvestum devyniom galvom! (keik.) Švnč.
| refl.: Merga atsivedė Zr.
◊ ant [ti̇̀kro] kẽlio atvèsti Krš pamokyti tikslingo gyvenimo, elgimosi: Kad tik jau pasisektų tą Joną ant tikro kelio atvesti P.Vaičiūn. Muni teikeis atvesti ant kelio išganymo P.
į prõtą (×in rãzumo) atvèsti Ėr paprotinti: Tik vargas jį atvès į prõtą Dkš. Mane, ačiū Dievui, kalėjimas atvedė į protą A.Damb. Anas prastas žmogus ir jį neatvesi̇̀ in rãzumo Arm.
į vėžès atvèsti padaryti kitokių pažiūrų: Ka aną (komunistą) reik atvèsti į vėžès, jau nebgalia [senoviškai veikėjauti] Plt.
×davèsti, dàveda, dàvedė (hibr.) KŽ; SD125, D.Pošk
1. tr. pririšus tempiant privesti iki kokios vietos: Davedė bobutė [ožiuką] į karčemukę LLDI184(Mrk).
| prk.: Itoki darbai gerok tavę nedavès GrvT98.
2. tr. lydint privesti iki kokios vietos: Dàvedė ing vidurį Nemno Azr. Ir mane tą rozą in ją dàvedei, ale daugiau neisiu Rdš. Mane in ją dàvedė pasniūkt Dglš. Reikia būtų davèst LKKXIV209(Zt).
3. refl. kliūti, tekti: Margu (jaučiui) dàsvedė akmenų nemažai: ir raguosna, ir naguosna, ir kauluosna (ps.) Dv.
| prk.: Apšukojai tu mane, ir tau dàsvedė Dv.
4. refl. prisilyginti: Tu kai ta varlė – nori lig jaučiu dasvèst Švnč.
5. intr. Sut, L, KŽ įrodyti: Davedamas daiktas, prisekimas SD45. Jis, turėdamas visus davadus, gal davèsti tiesos JI302. Jėg jau kas davèst, o teip ką gi anys sužinos Ktk. Mokyti žmonės raštuose daveda, kad ta moteriškė pastatė brangų paveikslą Tat.
◊ ×ùbago lazdõn davèsti nuskurdinti: Dàvedėt mane ùbago lazdõn – jau nieko neturiu Ml.
įvèsti, į̇̃veda, į̇̃vedė tr. DŽ1; SD1198, SD403, H169, R, R113, MŽ, MŽ147, Sut, M, LL285
1. padėti įeiti: Įvèsk vaiką vidun Š. Kas tavi čia į̇̃vedė, kaip tu įejai? Yl. Viena kita [gimdyvė] už rankos invedamà [į bažnyčią] Žž. Bobelės nunešė [klebonui pinigų] – barkšt į torielką, ka į dangų įvèstum Všv. Kiba čia mane velinas invedė? – Aš tave čia invedžiau, pasrašyk, ką man atduosi tą, ko namie nepalikai, tai aš tau išvesiu LTR(Pls).
| prk.: Nejaugi ir jinai jau Viliaus įvesta į gyvenimą ir palikta pusiaukely? I.Simon. Į vargą nenoriu tave įvest V.Kudir. Į apjuoką, gėdą įvedu R333, MŽ447. Į paskalbą įvèsti KII26. Į vaidus įvesti N. Tik anas (piktuoles) į pasiutimą įvèsk – išgirsi, ko negirdėjęs Krš. Gyvosna nervosna pardien iñveda [vaikas] Klt. Iñvedė zlastin, negaliu išsiturėt Dglš. Tikrai į̇̃vedė į piktumą KlvrŽ. Nekliudyk, neširdyk, kap širdin invesi̇̀, tai inkąs Btrm. Ar neįvedate anus ing rūstybę? brš. Labai didis drąsumas yra patį Dievą norėti ing griekus įvesti BPI270. Sekėm žalktį, griekan įvesti A.Baran.
^ Pripulsi in bitę, tai invès medun, o pripulsi in šūdvabalį, tai invès šūdan Slk.
| refl. prk.: Kad jau aš kaip jei įsi̇̀vedžiau ing gyvenimą, pradėjau rašyti dienoknygę I. Izrael, tu pats insivedi ing bėdą BPI122. Čia jau nesiduosi įsivest ing savo valnystę ir bjaurybėsna svieto to MP120. Nesiduosi įsivesti nuog teisybės MP120.
2. pririšus vedant įleisti į vidų ar kur nors: Sūnus į̇̃vedė ašvienį į arklidę J. Jauros vienos – negali nei gyvolio įvèsti, nei žmogus įeiti LKT85(Kl). Paleida arklį mūso ir į̇̃veda į savo javus Klk. Reik šunį įvest į pavėsį – šilta nabagyčiui LKT127(Erž). Kūginin į̇̃vestas [šuo] ir būva, ir loja Kp. Tvartan [karvę] iñvedžiau, šieno glėbį numečiau, suryta lig viksvelei Klt. Mažas buvau, tai kad da atsiveda avelė, tai į̇̃veda su visais gėriukais gryčion ir laiko, kad labai šalta Rk. Nupirkus gyvulį, jį į tvartą reikia ne veste įvest, o atbulą stumte įstumt LTR(Vb).
| refl. tr.: Tat aš įsi̇̀vedžiau tą arklį, buvo dvi žiemi išmitęs ans Kl. Ožkiukus į gryčią įsi̇̀vedė, i užteko vietos Sdb.
ǁ Vn atvedus, atvežus atiduoti: Į̃vedėm į kolkozą po du arkliu, nors vieną teatiduodie Rdn. Į̃vedėm du arkliu, avį [į kolūkį] Grd. Į kolchozą įvedėm viską: i vežimą, i šlajas, i drapaką Erž.
| refl. tr.: Medžian insi̇̀vedė arklį ir nerado Asv.
ǁ įstumti, įvaryti (į vidų): I lig gulimu[i] dviratį gali pavogt, kad neį̇̃vestą laikysi Mžš. Dviratį įvèsk į gonkas Alk.
| refl. tr.: Jau arti pusiaunakčio Klemas įsiveda dviratį savo kiemelin rš.
3. K kviečiant, lydint kartu kur įeiti, nusivesti: Į̃vedė mane į trobelę NdŽ. Į̃veda į tą trobą, stalas apdėtas pyragų visokių Klk. Vargas an kẽlių rašyt – į gryčią neį̇̃vedžiau Kdn. Kad tu juos investái in pirkią Pls. Į̃vedėtav tokią gražią mergelę Dr. Iñvedė pirkelėn didelian miške Mlk. Paskui aną patį įvedė ing gražiausią grinčią pas to senelio DS141(Šmk). Įvẽdus stubon, moterys numeta po kojų šluotą Brt. Iñvedei kur gailiai miškan, i apsirgo vaikas Klt. O ji (klystžvakė) vesdavo tuo žiburiu ir įvèsdavo į dumblyną LKT169(Šlu). Ir atkeltų man vartelius, ir įvestų ant dvarelio LLDII168(Mrs). Karalius pasakė: – Įvesk kiaulę, kalę ir tą dukterį į vieną kambarį (ps.) Vž. O vakarą ėmė jis savo dukterį Lea ir įvedė šitą jopi BB1Moz29,23. Dangų atavėrei, viernus ten įvedei PK151. Krauju tavo tikru atpirkai tu mus, Dieve, idant mus įvestumbi tenai Mž304.
| Vokytis rado karvių į̇̃vestas pėdas Šts.
| refl. tr. K, NdŽ, DŽ1, KŽ: Ansi̇̀vedė jį tęnai Grv. Ana įsi̇̀vedas į seklyčią, į pryšininkę tokią Klk. Įsivedą̃s aną į tą numelį Nv. Anie jau žino, kur nueiti, muni tat po pirmu įsi̇̀veda Jdr. Tėvas padarė kambariuką žmogui insvèst kada Klt. Eik, leisuos aš tą šikjonį įsivèsti – rykiatav (gerkit degtinę) ant pamato! End.
| Žąsis įsi̇̀vedė žąsiukus kieman Š. Mažūsius vaikus įsivès į mišką, pjaus, kirs i šakas lieps nešti lauko Brs. Velniukai tus piemenaičius įsives į tas pelkes i mūčys Šts. Kai insi̇̀vedžiau uogosna, tuoj pilną kašelę pririnkau Lkm. Šis man tinka ir patinka, aš jį išsirinksiu, įsivedus į ratelį suktinį šokinsiu LTR(Kbr).
4. atlikti įvedybas, apeigas, suteikiančias moteriai teisę po vestuvių ar gimdymo lankyti bažnyčią: Su vainiku prikabinta an galvos, ir añveda LKKII224(Lz). [Po gimdymo] reikdavo pravodytis: įeini zakrastijon, kunigas išeina, pastinka, į̇̃veda bažnyčion, žvakę paduoda, pakrapija, paskaito maldas Šmn. Po vestuvėm in bažnyčią inveda: duoda stulą, ir ana jau neina su veliumu, o ant galvos visom deda čipkelį, lyg kepurėlę Gdr. Seno čėso moteros pagimdę vaiką bažnyčion negali eit, kol kunigas neiñveda Kpč.
| refl. KŽ, Lš, Dglš: Buvau insvèst po pirmojo vaiko Lp.
5. DŽ, PolŽ40 įtaisyti, įrengti, prijungti prie kokių įrenginių: Elektrą įvèsti į̇̃veda, sugeba ans visur Sd. Miestely jau ir elektra įvestà Jnšk. Pas mum mat elektrą jau žada įvèst Slm. Da radiją buvo invẽdę Lbv. Gryčioj į̇̃vestas vanduo, ale šiandiej žiūriu, kad mažai teka visiškai Jž.
| refl. tr.: Mun reikėjo penkiasdešimti rublių, kol aš elektrą įsivèsiu Žd. Malūnas, įsivedęs elektrą, sužiba skaidriais žiburiais L.Dovyd. Mas būtum gyvi supuvę, jeigu neįsivẽdę centralinio Č. Buvo įsivẽdę tiliponą Kl. Anie savo muziką atsirado, įsi̇̀vedė, mūso muziką tą paniekino da po balais Varn.
6. refl. tr. įrengti, pastatyti: Iš pradžių buvo dūminė, paskui kaminą įsi̇̀vedė Lb.
7. Dv įsteigti, nustatyti, padaryti vartojamą, veikiantį: Įvèsti krašte tvarką NdŽ. Įvès tvarką! Nu kokią gi jis tvarką galia įvèst, jeigu nebėr to maisto krautuvėj Pnd. Gal žinai, kada tą litą invès? Ant. Niekaip neį̇̃veda litų, kas ten yra, i nubodo [laukti] Krš. Mūsų nuomone, visai ne pro šalį bus įvedus laikraštyje kalbos dalykų skyrelį A.Sm.
| Pirmasis į raštus gatvę įvedė Daukantas K.Būg. Lietuviai nebesirūpina lenkišką kultūrą įvesti Lietuvon Gmž. Kaip žinoma, krikščioniška tikybė Lietuvon baigiantiesi XIV šimtmečiui įvesta tapė A1884,132. O kuri religija nuog senojo žalčio yra įvesta ir pramanyta, ta yra falšyva ir netikra MTXIII. Kaip jau iñvedė parapiją, atejo kunigas naujas Avl. Paskiau iñtvedė lietuviškas pamaldas Ssk. Reikėjo žinot, kada į Prūsiją krikščionų tikėjimą į̇̃vedė Plšk. Buvo įvestas šventas Rokas (šventojo Roko atlaidai) į Kęstaičius Šts. Joniškiuose tais metais atpuskus į̇̃vedė Grž. Blaivybę ans į̇̃vedė, tas vyskupas, ans čia biškį buvo sutvarkęs, sustabdęs [girtavimą] Ms. Įvedė blaivystą M.Valanč. Draudžiamieji ženklai įveda tam tikrus eismo apribojimus rš. Nusmerktieji turi dirbti įvestus grasos kalėjime darbus rš. Bjaurojas mergos, nebžino kokią madą beįvèsti Krš. Buvo investà tokia mada Vlk. [Karaliaus] namuose buvo įvesta tvarka žlugtę skalbti du kartu per metus I.Simon. Kad užejo vokyčiai, į̇̃vedė malūnus (griežtai prižiūrėjo malinius) Skdv.
| refl. tr.: Šį pavasarį latviai įsivedė naują rašybą K.Būg. Baudžiavos metais kiekvienas dvaras buvo įsivedęs v[erpimo] prievolę LEXXXIII440. Ūkininkas įsivedęs dvi sėjomainas sp. Reikia rasti tinkamiausią momentą litus įsivesti sp.
| Įsivèsti karo padėtį KŽ.
ǁ refl. nusistovėti: Kaip įsivèsias tvarka, gal būs geriau Krš.
8. part. pradinis: Baigdamas įvedamąsias pastabas apie bendrąją mokslinio darbo metodiką, turiu dar nustatyti jos suskirstymą S.Šalk. Į̃vedamas žodis NdŽ.
×9. I įtraukti: Į kalbą įvesti N. Įvesti į mašiną uždavinį SkŽ23. Savo knygosen [pirmininkas] visus iñvedė Dglš. Grūdų magaziną pardavėm, o piningus įvedėm į knygas Dr. Marga personažo biografija leido autoriui įvesti į kūrinį daug tipų rš. Trečiame veiksme be reikalo esančios įvestos jungtuvės rš.
| refl. tr.: Įsivedanti programa SkŽ227.
ǁ veriant įtaisyti: Priseina siūlas įvèst į adatą, ir nematau Mrp. Invèsk man siūlą adaton, aš neregiu Zt. Auskarai investi̇̀ ausỹs Aln. Kas [aviai] auselę nukerpa, kas ausin iñveda ženklelį kokį Ad. Pavalkai, ką ievos iñvestos Dv.
ǁ įleisti: Jis įvedė į lizdą šovinį rš. Pašalinus limfinį mazgą, jei galima, reikia įvesti į žaizdą radžio rš. Rūgštis, reikia, kad būt iñvesta Rod.
10. refl. įsiveisti, atsirasti: Insi̇̀vedė kandai – blogai Drsk. Nuog vilgaties grybas insi̇̀veda [name] Pls. Pelėsiai insi̇̀vedė, ir žuvo bitės Rod. Pavaškiniai (kaimas) – nuog vaško; buvo sena pušis išpuvus, ir te itos naminės bitės buvo insivẽdę Dv. Svirne insi̇̀vedė pelės Dv.
| prk.: Giesmėn neinsi̇̀vedė žodis blogas Dglš. Įsi̇̀vedė daugiaus pirkių Aps. Seniau inkišė balaną, paskum lempos iñsvedė Pls.
ǁ įsikurti, apsigyventi: Įsivedu, įsikraustau Sut.
| Ikpiet radau karvelį insivẽdusį ir pasdairiau jo kiaušų Dv.
11. paimti žmoną iš kur: Šimkūnienė iš Lietuvos įvestà Akn. Jo žmona du kilometrai nuo miestelio įvestà Šd.
12. refl. būti vertinamam: Įdomu buvo pasižiūrėt, kiek ana gerai įsivẽdus Akn.
◊ į bùčių (ki̇̀lpon Sem) įvèsti apgauti: Tu mane tik bùčiun į̇̃vedei Vj.
į kẽlią įvèsti pamokyti: Kol tu vaiką išmokai, į̇̃vedi į kẽlią, kiek vargsti, o par nieką žmogus laikomas Krš.
į rikiuõtę įvèsti; rš kng. paleisti dirbti.
išvèsti, i̇̀šveda, i̇̀švedė Rtr; SD422, R, MŽ, Sut, M, LL271, Š
1. tr. DŽ, NdŽ padėti išeiti: I paėmė abudu vaikelis su mergele už rankų muni ir i̇̀švedė laukon par duris Akm. Ana apžabalo, reikia išvèst jau oran Klt. Anas (vaikas) išvẽdus po šitai ligai tik in saulės paturėt kiek Klt.
2. tr. pririšus vedant priversti išeiti iš vidaus ar kur nors: Mūsų karvių tada nebuvo namuos – i̇̀švestos buvo Mžš. Vedu su broliu i̇̀švedėv pririšti arklius LKT84(Grg). Arklius tei̇̀švedžiau, parejau pas jumis Plt. Aš tus arklius buvau į pievas išvẽdęs Lnk. Penkiom eisiu išvèst karvės iš pavėnio Aln. Jaučią parduot i̇̀švedėm Krs. Pavogdavo ir išvèsdavo kitur [arklius] Šk. Baigė kinkyt, išvedė arklį iš ienų J.Balt. Juodi purvynai neišbrendami, juodbėri žirgai neišvedami LTR(Ss). Aš broleliu intiksiu, šyvus žirgus išvesiu KrvD26. Išein mūsų brolelis iš stainės, išveda žirguželį rankoj LMD. Išmivedi vedi ožį an ūlyčios LTR(Ukm).
| refl. tr.: O mūsų visus išsivedė, visus geruosius [arklius] Kp. Išsivedi į žolę [turėjusią karvę] i pradedi milžti Rdn. Tik karves aš buvau išsivẽdusys, vokytis kaip užejo Vgr. Išein mūsų brolelis iš stainės, išsiveda žirguželį rankoj StnD17.
| intr.: Karvės jau išsi̇̀vedė, tvarte vietos yra Aln.
ǁ Svn, Ml išvarant pavogti: Vakar naktį išvedė mūs sartį Alk. Ne karvės beturiam – pavogė, išvedė karvę Sd. Arklį išjojo, karvę i̇̀švedė Aln. O tu, sako, bjaurybe (apie Blindą), muno aveles i̇̀švedei iš kūtės! Lk.
^ Kai arkliai išvesti̇̀, tai stonią užrakini Vlkv.
| refl. tr.: Ir vis tiek tą štobą nupjovė, kumelys išsi̇̀vesta Sb.
ǁ refl. tr. išsistumiant pavogti: Par anas duris išsi̇̀vedė dviratį Sdb.
ǁ būti priverstam parduoti (gyvulį): Mažatrobaliai buvom, paskutinę karvę i̇̀švedė End. Iš bankos paimsi [paskolą], visas karves turėsi išvèsti Krš.
ǁ priversti išeiti iš vidaus ar kur nors: Išvèsk iš vidaus laukan žmogų pro duris, ko čia jis tur rieties J. Ką (su) vyliumi (klasta, kytryste) išvèsti KII32. A bereikia didesnės raganos – išvest vaiką miškan palikt Krč. Ìšvedžiau an kiemo, pririšau prieg stulpo [žmoną], kad šunes lotų ir gaidžiai kapotų DrskD201. O išvedė ir kitu du piktadėju su juo, idant juos užmuštų DP171.
| refl. tr.: Jau daba tą piršlį išsivès jau tada karti, su šniūrais raišios Žr. Žmogų stribai išsivèsdavo ir išsiveždavo – kai į vandenį žmogus Šk. Tą muno vyrą ir išsi̇̀vedė, i nežinau kur Pln.
3. tr. K einantį palydėti rodant kelią ar jam vadovaujant: Čia tujau tuo keleliu i̇̀švedam į kelį Sd. Ìšvedžiau aną par tą mišką Nv. Ìšvedė in keliūtės i paleidė vieną Klt. Kap aš ažublūdinu, vis kito prašau – išvèskit mane Dv. Žmogau, išvesk mane in kelią (ps.) Aln. Jeigu jau ateitumėt, išvèsčiau tiesiai į kelią Rm. I liūb turės muni par tą miškiuką išvèsti į taką Kl. Susigulsi kame daržinio[je], įeis kareivis, nu, vyrai, a noriat i̇̀švedamys [per sieną]? Kl. Tėvas juos i̇̀švedė in Lietuvą Vžn. Ìšvedė par duris, parodė – eik ten Trk. Oi išves išves mus tris brotelius į svetimą šalelę S.Dauk. Kol da gūžtoj anas (gegužiukas), tai nebijo tada kielelė, o kaip jau jį i̇̀šveda iš gūžtos, tai kielelė bijo jo Rk. O kad išveda vaikus [varnėnai] – kaip debesys Kpr. Peles i̇̀šveda, kai valgydamas išeina (priet.) Aln. Jei nori iš sa[vo] namų peles išvest, eik pas kaimyną valgydamas Vlk. Sakmių ir tikėjimų apie burtininkus, išvedančius peles ir žiurkes, nedaug teužfiksuota rš. Atėjo koks žmogus ir i̇̀švedė gyvates iš raisto Ut. Čigonai kai vaikšto, tai blusas apleidžia arba išveda Ob. Jeib jis mane iš šių namų išvestų BB1Moz40,14. Ir idant juos išvesčiau iš šios žemės ing gerą ir platų žemę, plūstančią pienu ir medumi BB2Moz3,8. Tujen buvai išvedžiąs ir įvedžiąs Izraelį Ch2Sam5,2. Aš esmi ponas Dievas tavas, kursai išvedžiau tave iž žemės Egipto, iž namų vergystos PK4. O atėję numaldė juos ir išvedusiuos prašė, idant išeitų iš miesto BtApD16,39. Anys jumus pranašauja vyliumi, idant jus išvestų̃ (ižg to gardo Viešpaties) DP246. Bet neduok jiemus gyventi tavo žemėje, idant anys tave neišvestų priš mane BB2Moz23,33. Kad Viešpatis … nor kokio ypačio žmogaus ant to pasaulio išvèst, tad tai ne tuojau daro, bet po ilgomus maldomus DP564.
| prk.: Tegu jis džiaugiasi, kad aš jį išvedžiau į žmones, pinigų duodu P.Vaičiūn. Pagimdė mane (tiltą) Lietuvos miškas, išvedė į svietą lietuvių rankos V.Kudir. Lekia aplinkui, i̇̀šveda ugnį [su šv. Agotos duona] Kpr. Ta kumedija išvedė iš kišenės neišmintingo žmogaus viso labo 695 rublius A1885,117. Mano svainis turėjo išvedamą dešimtuką: kap tik išleisdavo šnapsui, žiūrėk – jis vėl svainio mašnoj Mrj. Vienai bobai pinigus iš kišenės Vilniuj i̇̀švedė Mlt. Jonukui par galvą pradėjo vaikščioti visokios mislys, kaip tą šimtinę iš gaspadoriaus kišenės galėtų išvesti TS1897,4. Jei bijai, kad velnias iš kišenės pinigų neišvestų, laikyk kišenėje peilį TŽIII341. Iš kantrybės i̇̀švedė Dglš. O dėl to baidymo jau par kiek metų buvo visi išvesti iš kantrybės Pln. Iš pusiausvyros išvèsti BŽ77.
| Vaišino miškinius (rezistentus), vaišino stribokus, pamatė Cibirą, ale gyvastę i̇̀švedė Rdn. Idant mus velnias, svietas ir kūnas mūsų nepriegautų ir neišvestų ing neintikėjimą Vln24. Tėvas šventas tamsoj rakintus nuog velnio valdžios išvedė SGI20. Išvesk iš smūtko reikos dūšią mano dėl teisybės tavo Mž480. Ir noriu jus išvesti iš jūsų naštų (paraštėje vargų) Egipte BB2Moz6,6.
^ Neimk svetimo, nedėk prie savo, nes išves ir tavo NžR. Svetimas skatikas šimtą tavo išvedė Gmž. Radęs neskvatok, pametęs neraudok, bo svetimas turtas ir savo turtą išveda iš namų Šmn. Svetimas grūdas i̇̀šveda aruodą Žmt. Nuog adatos in jaučią i̇̀šveda Rod. Mergą i̇̀šveda, krėslą paliekta (medžio kelmas) Trg.
| refl. tr. N, K, J, Š, NdŽ, DŽ1: Nakčia tėvas parėjo, prisikėlė tą sūnų i išsi̇̀vedė Šk. Brigadiriaus ateita ir išsi̇̀vesta darbinykas Pkn. Žinai, mas išeinam parnakoti į kitą kiemą, išsi̇̀vedas Akm. Buvo ir jį išsivẽdę miško sodint Krs. Kaip paūgėjom, jau rugių rišti išsi̇̀vedė Krt. Kaip mama mirė, palikau kokių septynių metų ir išsi̇̀vedės toks ūkininkas pri vaiko pabūti Šv. Aš, į vaiską išjodamas, tave kartu išsivesiu LLDIII186(Žg). Jiem čia (upelyje) ančiokam blogai, ana (antis) juos išsivès Klt. Ka išsi̇̀veda kurapka pulkelį, tai ui, mažiukai pasikavoja, tai nerasi Sdb. Varnos jau išsi̇̀vedė varniokus, jau laukuos Aln. Išsivès kačiokus katė, kai ėst [kačiokai] norės Aln. Vaikus išsivès pelės iš rūbų da Klt.
| prk.: Kap brolis mirė, tai ir bites išsi̇̀vedė Kls. Jis išejo ir tvarką išsi̇̀vedė Mrj.
ǁ pavadinti, pakviesti išeiti: Jei mama neleidžia, tai tų (mergaičių) nei̇̀šveda [į vakarėlį] Mšk.
| refl. tr.: Ateis vaikiai, išsivès muni į nibrę šokti Klk. Vaikiai ateis, nubučiuos tėvams rankas, ka išleistų, išsivès [į šokių vakarėlį] Krš. Ė mus išsi̇̀vedė iš namelio ir klausia Kli. Išsi̇̀veda net iš bažnyčios papasakot, kas girdis Klt.
ǁ pakviesti (ppr. šokti): Piršlys ateis ir išvès tą jaunąją šokti Plt. I šokti i̇̀šveda tie vyrai – graži motriška, nėko Trk. Par jaunąjį tuoj i̇̀šveda šokt jaunąją pačią pirmąją, ir visi žiūri, ar nekliba Skdt. Kad išvès [bernas] šokt, kad sukuos, tai kai [v]anduo Kp. Tai kiek jis gali šokint: vienąkart i̇̀švedė, kitąkart Mžš. Ka bei̇̀šveda vaikis, i širdis apalpsta, taip gerai rodos Sd. Po vidurį maišomės, tai mum ir i̇̀šveda [šokti], o tos kaip sėdėjo, teip ir sėdžia Svn. Jei koks piemuo muni išvès šokti, aš kaip pryvolę atliksu End. O ir išvedė žvirblis pelėdą … šokti RD19.
| refl. tr.: Aš nemyliu, man nereikia, ka tu man’ lankytum, pasiimsiu už rankelės, išsivesiù šitą (d.) Kp.
ǁ prk. nuleisti vandenį, nusekinti: Ūla ežerą i̇̀švedė, pirmuliausia Dubą, Pelesą ir dabar Matarus Dbč. Norėjo ežerą išvèst ant šitų mūs pievų Rtn.
4. refl. keliems kartu išeiti: Ateina kada, tai abudu (tėvas ir sūnus) kalbas, žiūrėk, išsi̇̀veda abudu Kp. Seniau išsivèstum kur kalvek su bernu, tai bijotum ineit ir gryčion, bijotum namo pareit Ant. Abu išsivedė į miestą reikalingiausių daiktų nusipirkti A.Vien.
5. tr. imti į žmonas: Kad seserį i̇̀švedė, ir man’ išvès Antš.
6. tr. prk. suvilioti, suklaidinti: Matai, ir gerą draugą i̇̀šveda draugai, ir gatava Rk. Šito arielka prakeikta visus i̇̀šveda. Ìšveda i̇̀šveda visus: ir davatkas, ir kunigus, ir velnią Rk. Idant kleidinčius ir išvestus ing kelį teisybės atvestumbi Mž556. Velinas pirm buvo išvedęs moteriškę, o paskui to ir vyrą pergalėjo per moteriškę DP598. Moteriškė, kurią mani davei, ta išvedė mane MP146.
| refl.: Iš tenai sūdyt neduokime nei vienam išsivest PK172.
ǁ suvedžioti: O kad kas i̇̀švedžia mergą …, duos jai be trūkimo pasogą Ch2Moz22,16.
7. tr. DŽ, NdŽ, Klt ką ilgą nutiesti: Plentą išvedė pro Kinderius Šmn. Ìšvesta kelias in Kulieškalnio Aln. Yra tiesiai i̇̀švestas kelias par balą Jdp. Aplinkui yra naujas kelias i̇̀švestas Kpr. Sausa vasara, tai tų dulkių iki soties – ka išvèst asfaltą, būt gerai Dg. Vieškelis, lyg vienu braukimu išvestas, aštriu spindžiu smego gilyn ir gilyn M.Katil. Išvedus geležinkelį, miestas virto dideliu prekybos ir judėjimo centru Šlč.
| Nemnas ej[o] kitu keliu; atminė vardą, ir i̇̀švedė kitą kelią Nemnas Drsk. Čia mat upė išvestà, o pirmiau buvo pievos Kvr.
ǁ ką nors tiesiai padaryti, nubrėžti, nužymėti: Po Didžiojo karo išvestosios valstybių sienos kai kur pakitėjo A.Sm. Tiesiai liniją i̇̀švedė DŽ. Kiti badžiojo žemės šiaudus tartum štikus, kur kamarnykas i̇̀švedė liniją BM103(Krč). Ūkininkas stengėsi išvèsti kuo tiesiausias vagas NdŽ. Viena [mergina] eina pirmutinė, kad tiesų barą išvèst[ų] Šmn. Reikia mokėti barą išvèst Grž. Jei baravedė kreivą barą išves, sulinkusį vyrą gaus (juok.) Krč.
| An [dalgio] drobės ašmenis gerai i̇̀švedei Pls. Koks iš tavęs maistra, kad nemoki pielai kelio išvèst Alv.
8. tr. N, Jn(Sl), DŽ pastatyti, įrengti: Ižkeliu, ižvedu namus SD21. Reikia sienos tiesiai išvèst Rod. Vyskupas Lopačinskis 1771 m. padirbino Varniūse mūro simunariją, o tos pryšakė[je] išvedė aukštą bokštą M.Valanč. Išvedę [krosnies] stulpelius, pradeda išvesti skliautes A1884,352. [Vaikai] neša pagalėlius ir, kraujant skersai vieną ant kito, išveda sienas V.Kudir. Pastatė pirkią, kaminą i̇̀švedė Pv. Ìšvedė, kad dūmus ištrauktų tas kaminas Skp. Ìšvedė plyteliūtę, padarė kaminą naują Klt. Tiesiai per kreigą kaminas i̇̀švestas Alv. Ir kaminų nebuvo dar išvestų̃ Krš. Kaminas i̇̀švestas nuo žemės KzR. An trobos šitai kaminų išvèsti pro stogą nė mados nebuvo Všv. Pri to pečiaus buvo kaminas par sieną į kuknę išvestas S.Dauk. Kaminą išveda tikt ant lubų, todėl tankiai numai sudega M.Valanč.
| refl. tr.: Neišsi̇̀vedė kamino – dūminėj pirkioj i gyveno Dglš. Ligi stogo neišsigalėdavai išsivèst kaminą Mšk.
ǁ įtaisyti: Vamzdelį par šoną i̇̀švedė, padarę operaciją, ir paleidė numirt Krs. Buvo per šoną išvedę tą šlapumą, antrą darė operaciją, tai tą šlangutę išėmė Graž. Tokie kleščiai prie pavalkų iš medegos išvesti̇̀ Dv.
9. žr. įvesti 5: Išvèsme šviesą net in kluonienas Klt. Tas varpelis buvo kadaise išvestas iš aukštutinio kambario kažin kuriam tikslui, seniai užmirštam J.Jabl.
10. tr. NdŽ apskaičiuoti iš turimų duomenų: Kas užduota išvèsti, ištaisyti KII35. Išvèsti vidurkį DŽ1. Šį mėnasį i̇̀žvesta du šimtai Drsk. Tus darbadienius mun reikėjo išvèsti par kelius mėnesius Krž. Pamokos gimnazijoje dar tebėjo savo ruožtu, tačiau trimestras jau buvo baigtas, pažymiai išvesti A.Vien. Būdavo labai nemalonu, kai man išvesdavo penketą, o Pranas vos vos išvirpėdavo tris K.Saj. Išvesti formulę rš. Išvedama taisyklė SkŽ208.
11. tr., intr. KŽ, Pgg išaiškinti, įrodyti: Duok man tą veidrodėlį, aš tau visus ženklus išvèsiu Žg. Kaži kaip i̇̀švedė, ar po du kilu, ar po vieną (apie svertuvo brūkšnelius) Plt. Tu man viską išvèsk, kap tę buvo Lš. Teisingumas gali būti arba įrodytas patyrimu, praktika, arba išvestas remiantis kitais teisingais teiginiais rš. Idiomatiškais laikomi tokie dūriniai, kurių reikšmės negalima išvesti iš dėmenų reikšmių ir jų tarpusavio santykio KlbXLI(3)60. Mechanikai ištyrė naujas sąlygas, išvedė naujus dėsningumus rš. Abudu išgyrė nabaštininką iki debesų ir išvedė, kad visa tėviškė prie grabo šito savo viernojo sūnaus verkianti LC1883,3.
ǁ tr. NdŽ, KŽ kildinti: Šis žodis i̇̀švedamas iš graikiškos kalbos BŽ445. Kai kurie išveda viską iš paslaptingo narvelio, ir žvėris, ir žmogų Blv. Baltramiejus, būdamas turtingu, greit atrado tokį prietelių, kursai jo giminę nuo paties karaliaus Salemono išvestie prižadėjo Rp.
12. tr. DŽ1 sukurti, sudaryti: Žodį i̇̀šveda kitaip: seniau sakė „vagi“, daba – „kombinuoji“ Krš. Kai kuriuos naujadarus Jablonskis išvedė iš jau turimų lietuviškų žodžių lyčių LKI52. Trakėnas (arklys) i buvo trakėnas, jo nereikia iš niekur išvèst Smln. Kiekviena naujai išvesta augalų veislė turi būti įvertinta ne tik ūkiniu požiūriu, bet ir pagal atsparumą kenkėjams rš. Lietuvos juodmargiai galvijai išvesti kryžminant vietinius galvijus su kultūrinių veislių galvijais ir paskui veisiant mišrūnus tarpusavyje rš.
| Trečio[je] dieno[je] surinko vandenis į vieną vietą ir išvedė iš žemės žoles ir medžius S.Stan. Dieve, mums teipogi duoną kas metą su ne mažesniu stebuklu išvedi iš žemės! I.
13. tr., intr. sklandžiai nupasakoti, pakalbėti: Tu mokytas, moki kalbą išvèsti Krš. Persenusi, aš gerai nei̇̀švedu kalbos Krš. Anie susipyko, tik nemoku tos maliodijos išvèsti Rdn. Ana i̇̀šveda didelę ilgą kalbą Žeml. Senovės žmonės ka i̇̀šveda malokas, tokias pasakas Žg. Norėdamas aiškiai nu pat pradžios išvesti, pasakojo, kaip Dievas sutvėrė šią pasaulę M.Valanč. Juokas po juoko, o čia teip išeina, kaip ta žmonelė išvedė: tikri stebuklai, tikri stebuklai Žem.
^ Su durnu rodos neišvesi Dr. Meluok melą, išvesk galą, ir bus teisybė NžR, LTR(Kz). Meluok melą, išvesk galą, parodyk teisybę Mrk.
14. tr. Ss, Srv išdainuoti, ištraukti (gaidą): Jauni gaidų išvèst nemoka Bb. Aš i̇̀švedu tos dainos natį Dr. Ar išvesi kalnus? Šts. Matai, nebgaliu išvèsti visą meliodiją Sd. Tai ką balsas mano, gegyte sesute! Tu tai gali švelnią išvesti giesmutę V.Kudir.
15. tr. turėti jauniklių: Barsukai gyvena olėse ir tenai vaikus sa[vo] i̇̀šveda Vlk. Lapė džiaugės vaikus išvedusi lyg sena boba vainiką segusi KlpD122.
| refl. tr.: Tebėr tebėr [kalė], ir vaikus išsi̇̀vedė LTR(Grk). Kai lapiokus išsi̇̀vedė, dešims viščiokų nunešė [lapė] Klt. Džiaugės laputė vaikus išsivẽdus (d.) Nm. Vilkai jau vaikus išsi̇̀vedė Jnšk.
16. tr. Dv pagimdyti: Ji jau devynis išvẽdus vaikus Ar. Ji ar penkis ar šešis mergom (būdama mergina) i̇̀švedė Skr. Penkioleka vaikų kita i̇̀šveda ir nepasiunta Krš. Idant vaisių iš savę išvestų ir jį užauklintų PK239. Viešpatie, inkvėpk tarnamus taviemus …, idant, kuris norint tatai skaitys, atmintų prieg altoriui tavo Moniką motiną maną, tarnaitę tavą ir su … vyru jos, per kurių kūną išvedei mane ant to pasaulio DP546.
ǁ išauginti: Senas žmogus, vaikus išvedęs, o netura proto Šts.
17. tr. Grnk išperėti: Sako, gandrai i̇̀šveda vaikus ant rugių kupelės; gandrai vaikus i̇̀švedė, o rugių kupelės nematom Ms. Šiemet pas mus, kiek žinau, trys [gandrų] lizdai nei̇̀švedė Antš. Apleista višta ant kiaušinių tan pačian mėnesin išveda viščiukus LTR(Lš). Anos (kregždės) mat po dvejus vaikus i̇̀šveda Skdv. Sniegenos, išvedusios pirmąją vadą, birželio liepos mėnesį krauna antrąjį lizdą sp. Džiaugės kurapka vaikelius išvẽdus (d.) Šl. Džiaugės pelėda vaikus išvẽdusi JV1001.
| refl. tr., intr.: Kregždaitės jau išsivẽdę Rod. Jau antrus vaikus išsi̇̀vedė, tupinėja an laidų Ant. Genys išsi̇̀vedė trejetą vaikų Lz. Busilai jau išsi̇̀vedė Btrm. Čepelūnuose gulbės vaikus išsi̇̀vedė Vrn. Išsi̇̀vedė viščiukelius višta Dglš.
18. tr. N sutvarkyti: Provą išvedu, laimiu R57, MŽ77. Vaidą pabengti, vaidą ant galo išvèsti KI144. Viešpats jų bylą išves ir jų pamynėjus pamys CII835. Be popierių i̇̀šveda ūkį Adm. Kaip tu išvesi savo gyvenimą? Snt. Ìšvedi – gyvenk, nei̇̀švedi – negaspadoriauk Ml. Juškevičiaus žodyno III sąsiuvinį teko man spaudai prirengti ir išvesti korektūras iki 232 psl. (iki kretalui) K.Būg. Bene prižadėjai bajorams popierius išvesti, rasi ir piningus ėmei, o ar išvedei? P. Reikėjo kokius pasitarimus su užsieniu išvèsti NdŽ. Ta moteriškė buvo labai dėkinga [girininkui] už tai, kad visą reikalą vedė ir išvedė viską gerai be apsirikimo BsPIII14. Apsiėmiau aš vieną didelę bylą išvesti A.Vien.
^ Kaip vedė save, teip ir i̇̀švedė Klt.
19. tr. paleisti, išvairuoti: Palydovas išvestas į orbitą sp. Į dirbtinio žemės palydovo orbitą išvestas kosminis laivas sp.
20. tr. Tvr liautis auginti, išvaisinti: Ìšvedė ir linus Btrm. Paduškų pridarėm ir vėl i̇̀švedėm [žąsis] Šlčn. Ìšvedėm avis: aš senas, su jom reikia skraidyt Pls.
| refl.: Šiemet išsi̇̀vedžiau iš kiaulių Dglš.
ǁ išnaikinti; panaikinti: Musių tai nei̇̀šveda niekas Ad. Kol aš jas (skruzdėles) i̇̀švedžiau, tai trejetą metų vargau Ad. Gal rugiai išvès tą žolę Auk. An lašų (lašais) i̇̀šveda karpas ar išrišdo kap Btrm. Kap va ma[no] tėvas buvo, tai varsnom ir varsnom arė, o dar jau i̇̀švedė tas varsnas Dv. Išvèsk blakę, matai, kokis audeklas Rdm. Lenkiškas evanelijas išvedė klebonas iš Palangos bažnyčios tiktai 1922 metų rugpjūčio mėnesį Plng. Kap pabuvo lenkai, tai ir i̇̀švedė Lietuvą Žrm. Žyniai teipag darė teipo užkeikimais savo, kad išvestų utėles, bet negalėjo Ch2Moz8,18. Rūgštį ižvès, jei neliksi [raugo] kubilan Drsk. Ligoniam kai duosi medų, bites išvès (priet.) Dglš. Jeigu, pardavęs gyvulį, mėšlą, ant kurio jis stovėjo, atiduosi kam kitam, tai išves gyvulių veislę M.Katk.
| refl. Vrn: Nūnai lietuvių kalba [daug kur] išsi̇̀vedė Dv. Mieliūnuose buvo lietuvių, ale jau išsivedė iš sėklos Žrm. A, jau išsi̇̀vedė, nebėr jau Lietuvos (lietuvių kalbos) Pst. Jau išsi̇̀veda senosios knygos Dglš. Dabar išsi̇̀vedė bitės [nuo dusto] Grv. Itai, kad duona neišsivèst iš namų (parneša pirmąjį javų pėdą) Ad. Kap tuos namus pardavė, tai cigonai išsi̇̀vedė iš tęnai Aps. Jos familija išsivẽdus Ppr. Kad turėt kiek pinigo prieg savęs (užkukavus gegutei), tai pinigas neišsivès iš to žmogaus Pls. Dvilypį riešutą deda par pinigus, kad pinigai neišsivest LTR(Grv). Jau, sako, nū senykšti šokimai ir senykščios dainos išsi̇̀vedė Dbč. Kad anos išsivèst[ų], tos musios! Dv.
| Išsi̇̀vedė anglų kiauliai Dgp. Kiaulės išsi̇̀vedė šeringos Aps. Buvom užsivedę bobingių, bet paskui išsi̇̀vedė Mrp. Broliukeliai čia išsi̇̀vedė, tokių buvo gražių vienais metais, ale išsi̇̀vedė Str. Išsi̇̀vedė iš veislės [lęšiai] Kls.
| Jau aš buvau iš vaikų išsivedus (jau neturiu vaikų) Prng. Jau mes iš pinigų išsi̇̀vedėm, nėra kuom ir druskos nuspirkt Ml.
ǁ refl. Žž išsiveisti, išsigimti: Mano cibuliai išsi̇̀vedė, reikia sėkla pirkt Švnč.
◊ ant aklų̃ išvèsti suvedžioti: Kam tu jį vadžioji: kad tave ant aklų̃ išvestų̃? Rod.
ant blõgo kẽlio išvèsti suklaidinti: Ir aš žinau iš patyrimo, kad atsiranda tokių, kurie suardo gyvenimą, išvesdami ant blogo kelio Žem.
gerù keliù (gerai̇̃s keliai̇̃s) išvèsti pamokyti dorai elgtis, gyventi: Taũ močiutė išvès gerù keliù Pl. Tik Dievas i̇̀šveda gerai̇̃s keliai̇̃s Rsn.
į áikštę išvèsti suteikti viešumo: Niekas taip neišvedė į aikštę mūsų mokyklų darbų kaip šios žiemos rūstūs laikai Pt.
iš galvõs išvèsti pridaryti rūpesčių: Až tuos pinigus tai baigia ir iš galvõs išvèst Trgn.
iš kẽlio išvèsti; N
1. Ds, Km, Ps, Trk paskatinti netinkamai elgtis, į bloga patraukti: Perkūnas šventas jų žino – visai iž kẽlio i̇̀žvestas jaunimas Drsk. Nesusidėk, vaikeli, su jais: jie iš kelio tave išves Grž. Vis šitie pinigai iš kẽlio i̇̀šveda Slk. Blogas padėjimas ir gerą (žmogų Pbs) iš kẽlio i̇̀šveda Kp. Blogas padėlys ir gerą išveda iš kelio LTsV312(An).
2. KŽ suvedžioti: Dieve mano, išvès taũ iš kẽlio tas senbernis, pamatysi! Mžš. Ne vieną merginą tas šelmis yra iš kẽlio išvẽdęs Ss.
3. suklaidinti: [Kalbininką] Hirtą iš kelio bus čia išvedęs noras įvairias lytis būtinai išvesti iš vienos pamatinės K.Būg.
iš prõto išvèsti
1. Mrj padaryti beprotį: Žemės turtai i̇̀šveda iš prõto Pžrl.
2. Kv labai sujaudinti: Jis mane iš proto išves su ta savo šypsena P.Vaičiūn.
iš rikiuõtės išvèsti DŽ1 kng. padaryti nebetinkamą veikti pagal paskirtį: Visus tris pabūklus išvedė iš rikiuotės rš.
iš vėžių̃ išvèsti Smln paskatinti netinkamai elgtis.
paišvèsti, pai̇̀šveda, pai̇̀švedė (dial.) žr. išvesti 20: Pai̇̀švedė arklius LKKXXIX184(Lz).
nuvèsti, nùveda, nùvedė K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; Q4,7, SD125, SD43,388, D.Pošk, Sut, N, Š
1. tr. padėti nueiti: Až rankų paėmė, nùvedė – atsilsėk dabar Aps. Tas senelis sako: – Muni nuvèskiat Vkš.
^ Aklas aklą ne kažkur tenuves LTR(Pn). Aklas aklą netoli tenuves – abu į duobę įkris LTR(Šl).
| refl. tr.: Vienas paėmė už vienos parankės, kitas už kitos ir nusi̇̀vedė tą girtuoklį Bgs.
2. tr. pririšus vedant priversti nueiti: Nuvedu ir parvedu R206, MŽ274. Diedas karves i nùveda, i ataveda Klt. Nuvèsč aš karves, ale telyčios nepavedu Klt. Nuvesk arklius į atkalnės, į ganyklą J. Reikia nuvèst arklys Drsk. Arklį gerai nuvèst: atsisėdai, nujojai, i viskas Snt. Tokis kumelukas pernykščias buvo, ir aš su vaikais nùvedu jį ganyt LKT236(Al). Arklį nu vieno pavogs, nuvès toliau į kitą kaimą, parduos Als. Aš tai šunį nùvedžiau ir pririšiau prie bulbų [nuo šernų] Kp. Vis tiek buvo apsleidimas – niekas karvės in jaučią nenùvedė Aln. Tie vaikezai iškinko anam arklį ir nùveda Yl.
| Ir daugybė pekaus jų bus nuvesta BBJer49,32.
| refl. tr.: Nutvėrė arklį už pavadžių ir nusi̇̀vedė Pln. Tą kumelę tas cigonas nusi̇̀vedės Klk. Su raikšte nusi̇̀vedu karvę, o toj pradeda gyliuot Srj. Puodus nusivežei, karvę nusivèsk ir gyvenk Slm. [Karvės] į tą pusę nusi̇̀vesta Ėr.
ǁ Arm, Srv vedantis pavogti: Karves gali nuvèst nuo pakelės, ką te, vagiai visur Dbg. Tas arklelis pavogtas, nùvestas Žd. Ponas tarnam įsakė, kad kuo greičiausia bėkit, kad nenuvèstų jo (arklio) (ps.) LKT282(Pbs). In tąsyk jau vagis jam nuvedė ketvertą arklių BsPIV259(Brt).
ǁ priversti nueiti, nusivaryti: Jį nustvėrė ir nùvedė Btrm. Sako, kiek aš vargau, lig aš aną nùvedžiau, tą vaiką Žeml. Diedas savo dukterį nuvedė medžian, rado tokią pirkelę ir paliko tą mergyštę LTR(Dv). Piršlį nùvedė į obelę karti Trk. Ka nueisam liuobam į ežerą maudyties su kitoms mergoms, kiek anos muni klikys, kiek anos muni klikys, kol nuvès į tą vandenį – munie šaltà, i gana End. Tutoriai, įsilaužusys į Ukrainą, sugavo jauną jo mylestą Potockį ir nuvedė į Krymą M.Valanč. Er nebuvo kapų Egipte, idant mus nuvestumbei, jeib pūstynėje numirtumbim? BB2Moz14,11. Pasmaukiat jos visus vaikus, nuveskiat juos ant užmušimo BBJer50,27. Todrin, sako, nelaisvėn nuvesti yra žmonės mano ir badu pamirė SPII88.
| refl. tr.: Man kad duos šitan daiktan ir nùsvedė [plėšikai] Grv. Nusvẽdę krūmuosa ir tave gi nudės Dbč. Ožka nusi̇̀vesta miškan ir suėsta Dgč. Kab jaunesnė [avis], užsimeta [vilkas] an pečių ir neša, o tę didelė – nùsvedė Kpč.
| prk.: Degtinė ne vieną nusi̇̀vedė į kapus Dkš.
^ Tegu tave nusivediẽ, kad tu tei[p] brangiai imi Skr.
3. tr. K, LL121 einant kartu parodyti kelią kur, nulydėti; vadovauti einant kur: Reikia nuvèst in Seinus Pns. Nuvesdavo daržinėn gultų J.Jabl(r.). Gulti kur ka daba kas benuvèstų Žr. Ai negalėtum mane nuvèst sveikas Rimašėnuosna Aps. Aš žinau. Tum keliu einu, galiu tave nuvesti! DS53(Rs). Da kamašėlių neturėjau lig devyniolikos metų, į bažnyčią su naginėlėm gi nuvès mani LKT217(Šl). Einam, bažnyčion nuvesiù Avl. Ir spaviedin senelė nùveda Rk. Mano sesuoj tai žadėj[o] nuvèst [parodyti], pažinoj[o] tas žolukes Sn. Spalgenų nùvedė ana mane Klt. Lekia [pempė], kad nuvèst nuo lizdelio tolyn Sdb. Močia nùvedė piršlėm an kokią [mergą] ir apženijo Pnd. Ir nuvedė mane jauną į aukštą klėtelę LLDII76. Nuvestas tada buvo Jėzus nuog Dvasios girion Ch1Mt4,1.
| impers.: Galvoj sukas, nùveda šonan Skdt.
| prk.: Prie krašto toks kelukas, jis jus tę ir nuvès Graž. Poniškumas tus kur žmones nuvès Drsk. Kur sprogimas (girtuokliavimas) nuvès, kas būs su lietuviais? Krš. Tada buvo skaudu, ir nusivylimas net vienuolynan mane nuvedė V.Krėv. Ūkaną dieną lygiai ūkanos mintys nuvedė mane kapuosna Blv. Nuvedė juos tenai didė linksmybė BB1Mak5,23.
^ Velnio lašai vienus nùveda į lovą, kitus kabinėties Krš. Už butelį kažna kur nueis, nuvesi̇̀ Aln. Pijoką su stikliuku rankoj bet kur nuvesi̇̀ Dg. Žinai, kad blogas padėjimas ir gerą žmogų į piktą nuveda M.Katil. Nuvedei kaip raitą ir vėl atgal LTR(Lnk). Už pavadžio bažnyčion nenuvesi̇̀ JT419. Bažnyčia dangun nenuvès Mžš. Nė silkė nuves į dangų, nė kilbasa – į peklą Bsg. Silkė į dangų nenuves, lašiniai – į pragarą LTR(Vdkt). Su buteliuku jį į peklą nuvestum LTR(Grk). Šnapsas ir į peklą žmogų nuvestų Šk. Pinigas gali peklon nuvest Švnč. Akių pasklausk, nosis nuves Ds. Sek paskui bitę – nuvès medun, paskui šūdvabalį – šūdan Ob.
| refl. tr. K, LL166, Š: Nusi̇̀vedė namo OG361. Ka tu a nebuvai kartu, a nebuvom nusivẽdę Trk. Nusi̇̀vedė dvylektą nakties an kapais Sd. Į bažninčią tavi tuokart nusivèsma, kad išmoksi kningas skaityti Krt. Kaip augom, tai tankiai nueidavai, juk, būdavai, ir tėvai nusivèsdavai Mšk. Bernai nùsvedė mergas anta baro Eiš. Eik, nusiveskias karių ant kalno Tabor ir imk su savimi dešimtį tūkstantį vyrų BBTeis4,6.
4. refl. Slm keliems drauge nueiti: Nusi̇̀vedžiau su vaikais Aln. Duktė su svečiu nusi̇̀vedė sodan Ds.
5. refl. nusiduoti, būti panašiam į ką: In tėvą visi vaikai nusi̇̀vedė Dglš.
6. tr., intr. Zp nusekti (akimis): Tep ir nùvedė akim, kur tu nuėjai Vv. Mane bulius akim nùvedė nùvedė Gs.
7. intr. prk. tęstis kuria kryptimi: Kelias nùveda į mišką DŽ1.
8. tr. nutiesti: Ir nuveda ežias Lp. Drenas nùvedėm į daubą Krž. Ten kanalas nuvestas per kelis miestus Db.
ǁ įrengti: Elektra nuvestà abiem šonais Ad.
| refl. tr.: Miškėlin šviesą nusi̇̀veda ir šoka Azr.
ǁ nubrėžti: Tiesiai liniją nùvedė DŽ.
ǁ nusiūti: Ar nuvedei perpečių adymus? Dkš.
×9. tr. GTŽ nuleisti, nutekinti: Nuvedamoji sausinimo sistema rš. Nuvedamoji vaga ŽŪŽ19. Nuvedamasis griovys ŽŪŽ90. Nuvedamasis vandentakis PolŽ48.
| Nuvedamasis [nervas] EncIV1025.
10. tr. prk. nugyventi, nualinti: Kuom jis kaltas – motka ūkį nùvedė Žž.
×11. refl. pasisekti: Nusiduoti, nusivesti, pasivesti Q212.
12. tr., intr. nutaikyti gaidą, balsą, tinkamai nudainuoti: Jau kitep nùvedei, kita nata Lp. Išgiedojau dar visą giesmę, nerėkiau kap tę labai, ale balsą dar nùvedžiau Mrk. Kad ji nieko nenùveda, negali giedot Rdm.
| prk.: Tave kap muzikuot nuvès ausis Arm.
13. refl. pasidaryti išdidžiam: Smarkiai nusi̇̀vedė pirminykas Gs.
◊ blogù keliu nuvèsti suklaidinti: Atsikratyk tu tokių draugų, ba jiej tave blogu keliu nuves Lš. ×
nedė́lią nuvèsti ant paldiẽnyko iškreipti kieno kalbą, mintį: Jau jūs nenuvèskit nedė́lios an paldiẽnyko! Lp. ×
nuog svi̇́eto nuvèsti nužudyti: Any susūtarijo, kap mane nuo svi̇́eto nuvèst LzŽ.
po sierą́ja žemýnika nuvèsti palaidoti: Kad taũ nuvèst po sierą́j žemýnika! Arm.
prie óžio lazdõs nuvèsti apgauti: Jis tave nuvès prie óžio lazdõs Ukm.
panuvèsti, panùveda, panùvedė (dial.)
1. žr. nuvesti 2: Kap panùvedėm karves Trobosna, tai kupčiai visa papapirko Dv.
2. refl. suprastėti veislei, išsiveisti: Juosa kiaulės panùsvedė LzŽ.
3. refl. išnykti: Bebrėnuose visi mokėj[o], visos selos krugom mokėj[o] pa žagunsku, al panusi̇̀vedė Lz. Panùsvedė jau mūsi ūtarka Lz.
papanusivèsti, papanusi̇̀veda, papanusi̇̀vedė (dial.) tr. visiems nusivesti, nusivaryti: Kelkis, ba jau vitvisi papanùsvedė ganyt Dv.
pavèsti, pàveda, pàvedė K, KŽ; N
1. tr. NdŽ padėti eiti vedant: Blogai [aklam], ir nebus kas pàveda, kai man, viena, išgriūsiu iš lovos, ir gulėk, šitep bus Kpr. Pàvedė vaikai [tėvą], nugriuvo vėl, žiūri, jau pamėlę lūpos Skdt. Apent anam užriša akis i pàveda ta gatve Yl.
2. tr. pririšus tempti verčiant kiek eiti: Pavesk arklius toliau J. Jei lys, pavèsti [karvę] į lenkę, čia i prismeigti LKT90(Rt). Ka reik tą karvę pavèsti, mun ta karvė tyst iš rankų – didilis amžius yr Yl. Atėjo motera karvę pavèst Smln. Kad mano valia, pavežčia ant kalno girtą ir nušaučia pavẽdus pakalnėn Pl. Pàveda į trečią vietą, vėl iškasa tretįjį puodelį piningų Yl. Nukinkęs gelsvąją pavedė į aptvarą ir supančiojęs sudrožė apinasriais per strėnas M.Katil.
| refl. tr.: Apsiverkė Alenėlė, pasivedė toliau avinėlį LTR. Šį bemiegtantį broliai užpuolė, užmušė ir pasi̇̀vedė arklį su visa pana ir paukščiu BM399(Slnt). Pasi̇̀vedžiau arklį nuo kelio į šalį Trs. Gyvolius reik pasivèsti nu vokyčių į mišką Lnk.
ǁ refl. pririšus nusivedant pavogti: Leku par naują pakelti [karvės], jau nebesą, su visu lenciūgu pasivedė Skd.
ǁ prievarta nuvesti: Ai kelkit kelkit, mano sūneliai, vykit pavestą dukrelę RD42.
| prk.: Ar tai meistras, ar tai prastas, nuo arielkos nepavestas kaip nuo smalos, kaip nuo smalos LTR.
3. tr. N, DŽ, NdŽ, Skr kiek vesti lydint, rodant kelią ir pan., pavėdėti: Dar biškį ten pàvedė vẽdu, rokuo[ja] eikiatav Jdr. Vilniuj labai malonūs žmonės: ne tik kad parodys, bet ir pavès Pžrl. Ta mergytė tujau plykt iš staklių – pavedusi, nurodžiusi kur eiti Sd. Buvo bažnyčia valio[je], pàvedžiau, parodžiau [dukraitei] Grz.
| refl. tr.: Jis mano patį į bažnyčią pasi̇̀vedė KI14. Anam reiks žmogaus kur pasivèsti a į darbą, a ką – nė vienas neklauso ano Žr. Tas pirmininkas pasi̇̀vedė muni už trobos galo Trkn. Pasi̇̀vedės po parankės Trk. Pasi̇̀veda biškį toliau į kitą šmotą, vėl liepa kasti Yl. Pasi̇̀vedžiau vaiką pri prūdalio ir pakrikštijau Šts.
4. tr. pajėgti vesti: Kniūpsčia atsigula mergiotė, niekas nei pàveda, nei paneša Klt. Nei pavèst, nei panešt negalėj[o] Lp. Nepàveda jau, tai paleido, tai kad griuvo [girtas] Pv. Rankas sūjemiau, vedu, gniunža – nepàvedu Rdn.
| Karvelė ta, sako, teip siutri, tu nepavèsi anos Trk. Rambi karvė, atkakli tokia: negali nė pavèst, nė pavaryt – pauosto pauosto to kvapo LKT251(Šd). Teip nepàvedu karvės, ale až nosės ažuveriu Klt.
| Mane tik lazda bepàveda Tr.
| prk.: Nepavedamà [pati], neprisiprašoma, susiraukusi Krš. Vaikų nepavesi̇̀, kap nori Rod.
5. tr. SD265, Sut, LL155 vedamam atsidurti po kuo nors.
6. tr. Ds pakviesti: Manęs nepàvedė uogaut, nunėrė vienos Klt. Pàvedžiau Bronių – nevažiuoja, pàvedžiau Amilią – ir to nenori Slk. Pavèsk, maž atvažiuos Aln. Pavèsk, ė maž ir eis Sdk. Vieną pàveda draugę, kitą – niekas neina, tai ana viena nueina [į bažnyčią] Žl.
7. tr. vesti, paimti į žmonas: Dabar penkis [šimtus] pridėsiu, tavi jauną pavesiu D19.
8. intr. padainuoti pirmu balsu: I pavèsti, i patarti [jauna] galėjau Grd. I padainiavau, i pàvedžiau – buvau nesutižusi Krš. Balsą turi – pavèst gali Ad. Kada ir pàvedu, viseip viseip galėjau Kpr. Da pàveda, ir da turavot, mūsų visi giesminykai [šeimoje], nereikia ir svetimų Žl. Mano tėvas pavèst mokėdavo Ėr.
9. tr. pradėti: Pasakos pradžią pavesiu, o toliau ir pats atminsi Šts.
| refl.: Kap any pasi̇̀veda skautis, aš pasiimu šluotą ir duomu Lz.
10. intr. būti panašiam: Ar jūsų namai paveda in Elžbietos? Gmž. An šitą nė kiek nė nepaveda Ds.
| refl.: Stasys pasi̇̀vedė biškį in tėvą Dglš. Ivinskis pridūrinėjo man daugel žodžių aigiptiškų, pasivedančių an lietuviškų A1884,206.
11. tr. Žgn atsivesti, turėti jauniklių: Telyčia mum pàvedė karvytę Mžš. Šiąnakt karvutė pàvedė telikę tokią žalmargikę Erž. Daba jau karvė pàvedė, tai ir atidaviau jai (dukrai) Vdk. Gegužė į metus vieną vaiką tepàveda LKT63(Lkž). Katė vaikus pàvedė Grž. Ir visi žvėrys ant lauko pavedė vaikus po jo šakų BBEz31,6.
| refl. tr., intr.: Pasi̇̀vedė kiaulikė, po kelis rublius gavau Vn. Kitos palaidos [triušės] pasivẽdusios būrį vaikų Smln. Jeigu avys gerai pasiveda, apsimoka auginti Šts.
12. tr. pagimdyti: Tiek vaikų pavedusi – benorėk sveikatos Dr. Pana Dievą pagimdė, pana Christų pavedė Mž204, ChG73–74. Ji pagimdo pirm sopulio, ji pavedė vaiką, iki vaiko bėdai neatėjus BBIz66,7. Nesa tuo čėsu dide nuodėmais buvo gėda moteriškei vyrą turėti, o nevaisingai būti, tatai esti ne vieno vaiko nepavesti BPII263.
13. tr. S.Dauk, DŽ, NdŽ patikėti, paskirti ką nors atlikti: Jis pàvedė man pinigus atimti nuo skolininkų J. Pàvedžiau tau bitininkaut Jrb. Jam buvo pavesti̇̀ prižiūrėt tie vyrai Smln. Praeitus metus tą patį darbą jam buvo pavẽdę Dv. Pàvedžiau ganiavą kaimynu Dg. Tėvą Biržėsna (į Biržus) pàvedė nuvaryt Krs. Tėvas nežinojo, kad jis savo sūnų paveda mokyti velniui BsMtII80. Dievui pavesk atlikti, kas neatlikta – jis pasirūpins V.Krėv. Pradėtą išganingą darbą kunegams pavedė M.Valanč. Ir kam daug pavesta, iš to daug ieškos SkvLuk12,48. Atsikvėpęs giliai krūtine, kai nuo kalno pažvelgsi aplinkui, tai tik plunksna rašyt auksine pavesta Lietuvos dainininkui! Mair.
| refl.: Ant paties viršaus kalno, čion ant aukuro (altoriaus) rusėjo amžina, neužgesytina ir šventa ugnis, kurią sergėjo tam dalykui pasivedusios ypatingos mergelės Bs.
14. tr. M, DŽ, NdŽ, KŽ atiduoti, paskirti, palikti: Pàvedžiau sūnui ūkę Graž. Kokiam vienam pàvedė tėvas ūkį, o tas turėjo dalis išmokėti Slv. Pàvedė muno uošvio žemę Pj. Tėvo nabaštikas ūkę pàvedė, i dirbau Ms. Tėvas mirdamas pàvedė gaspadorystę sūnui BM36(An). Čia lig pat vieškelio pàvedžiau anam tą žemę Sd. Valdžiai vyras nenorėjo duot [žemės], norėjo, kad kam pavèst iš giminių Pns. Pavẽdus tą gyvenimą sesers sūnui Plv. Tą ūkį pàvedė sūnuo, o jau tai žmonai ta jau būs visi auksai Kl. Pàvedė mašinelę savo dukterie, savo vaikuo Krš. Kai pavèsi mergom tą peilį, tai tiek ir laikys Alk. Kaplys – kirvis negadnas, jis bobom pàvesta Rdš. Vaikam nepàvedžiau, tai graži da [skarelė] Krč. Kad tik būtau pavẽdęs [knygas], tai būt suplėšę Lp. Jei man pavesi, ko namie nepalikai, tai duosiu pinigų kalnus (ps.) Tvr. Mano pinigai taupkasė[je], aš jų niekam nepàvedžiau Jrb. Padėk pinigus bankan i pavesk in sūnaus Klt. Bet pasakykit, kaip jūs elgėtės su žmonėmis tuose kraštuose, kurie buvo ordinų globai pavesti? V.Krėv. Lietuviams pavesta nutriušusi bažnytėlė biedniausiame miesto kvartale A.Sm. Juk galima būtų savo žmogui viską pavesti, labiausiai kad Vilniaus rėdyboje yra labai daug vargšų A1883,277. Žiogui gyventi buvo pavesta seklyčia J.Sav. Dievas pavedęs tą daržą Adomui M.Valanč. Todėl aš pavedu jums karalystę kaip mano Tėvas yra man pavedęs SkvLuk22,29.
| Tarp tų kambarių viename buvo laikomys javai, kitame drabužiai susverti kybojo, nu ko ir svirnu vadinos, kitas buvo pačiai žmonystai vasaros laike pavestas S.Dauk.
^ Kailį jam pavedė, bet odą sau pasiliko TŽV611.
| refl. tr., intr.: Namus pasivẽdę giminėm Bgt. Pasi̇̀vedei sūnui ūkį, tai dabar gali švilpaut po laukus Gs. Gyvenimą pasivedė visai svetimiem Gs.
| Išsirito, po banko nepasivedė (neėmė paskolos) Pj.
ǁ įkainojant atiduoti: Pàvedė mūso kaimą į banką, mokėt reikėjo Kž. Po melioracijai mano pàvesta, apmatuota, apkainuota namai Kvr.
15. tr. M patikėti, atiduoti kieno žiniai, valiai: Pàvedu tau vaikus tvarkyti Krš. Tėvas pàveda dukterį žentui, atiduoda jo valion Kpč. Tėvas pàveda jaunikiu dukterį su rūtų šaka – didesne nemušk kap šita Dg. Oi tu čiužas čiužuorėli, pàvedam tau seserėlę DrskD173. Aš pavèsiu žirgui valią, išmindžios rūteles JV152. Dabar aš pavedu jus Dievui SkvApD20,32. O pavesk save jautrumui Jo, kurs, visims apleidant, patsai vienas tavi sušelps M.Valanč. Morta mirdama prašė, kad aš ne kitos, tik tavo globai vaikus pavestau V.Krėv. Galų gale pavedu save aplinkybėms V.Myk-Put.
| Kalbai padedant, žmonės paveda savo mintis kitas kitam Blv.
| prk.: Del uždegimo trobų jie vartoję pakulomis apsuktas ir apdervotas bei uždegtas šaudykles, kurios, iš aukšto puldamos, šiaudinius stogus liepsnoms pavesdavę A1883,132.
| refl. B, KŽ: Pasivedu tamstos globai Db. Aš jiem jau čia pasivedžiau, tai jie mane globoja Snt. Aš pasi̇̀vedžiau po jo būdo, t. y. aš priėmiau jo darbus ir visą apsiėjimą J. Neieško ji to, kas yra dieviška, maloninga ir teisinga, bet yra pasivedus piktybei ir troškavimams A1884,163. Tėvui pasi̇̀vedė vienas brolis – jis turėjo išmokėti jam dalią Grl.
16. tr., intr. pabraukti, patraukti paviršiumi: Dalgį pàvedžiau – i glėbys [rugių] Klt. Terpu kuorelių pavèsk grėbliu, pavèsk i išgrėbsi [miežieną] Klt. Pàvedžiau ranka par paduškas – minkštos baisiausia Klt. Tep tas sliepas pàveda ranka per rasą ir perveda per akis LzŽ. Pavèsk ranka, palygyk [medžiagą] Pv. Šerias kralkai, pàvedu – sauja pūkų Klt. Aš paimsiu juodos kumelės uodegą i pavesiu vienam i kitam per nosį TDrIV282(Prng).
ǁ tempiant patęsti, patraukti: Čia užkišu, čia pavèsu [plėšą] tarp parpinų Vg.
17. tr. pajungti, įtaisyti: Pas juos tę ir centrinis [šildymas] pàvestas Vrn. Čia trūbos pàvestos, kad išeitų vanduo Vrn. Išbėgdami, sako, visur minas pàvedė Trgn.
×18. refl. KŽ laikytis, elgtis.
19. refl. R, MŽ, KŽ priderėti, pritikti, patikti: Tas valgis man pasiveda B, B213. Tas gėrimas man nepasiveda B213.
×20. (l. powodzić się) refl. ppr. impers. Q212,227, Sut, S.Stan, GK1938,146(P.Skar), KŽ, Žg, Brž, Trgn, Str, Dbč, Mrk, Srj pasisekti, pavykti: Pasisekti, pasivesti, pasiduoti Q192. Klotis, gerai pasivesti, nuosiduoti I. Kaip iki šiol tau pasivedė? N. Man tas darbas nepasi̇̀veda K. Gerai jam sekas, pasiveda R146, MŽ193. Šiemet avelės nepàsvedė: jau viena vieną, kita du, o pirma vis vedė keturis Btrm. Ot nepasi̇̀veda gerą karvę nusipirkt! Ėr. Kad gerai pasivès, tai ir atgalios atves [kumelę] (ps.) Pls. Šuniu pàsvedė pribudyt gaspadorių Vrn. Ant to žodžio vis anums pasivedė užgriebti žuvis DS102(Rs). Jam i nepasi̇̀vedė Rš. Ponas gerai kalbi, mum nelabai pasi̇̀veda Pb. Kada kada, bet nū tai pasvès! LMD(Rod). Pasijautot ką beveikia ir kaip ano muterei bei vaikams pasi̇̀veda MitI71(Klp). Tegul nueina anan svietan paklaust, kaip mano tėveliui pasi̇̀veda Kp. Pranešk, ar sveika, kaip jai pasiveda, ir jos tėvai ar abudu gyvu TS1899,12. Kn. Ant. Juška mokėjo žmonėms … po berlinką už kožną padainuotą dainą – per tai jam pasivedė taip daug dainų pririnkti A1883,248. Mokslas pasi̇̀vedė visiem gerai BM89(Brž). Kad tau gerai pasiveda, nepasikelk ing puikybę Tat. Visi daiktai jiemus gerai pasives, ir turės visuosu daiktuosu gerą palaimą BPII129. Jei jumus lobis pasiveda, neguldykite ant jo širdies savo BPII197. Laimingai tokiam pasives PK44. Idant teip ir aniems laimingai pasivestų MP63. Idant … gerai jiemus pasivestų Vln49.
^ Lobis neteisus nepasiveda B614. Devynius kartus pasives, dešimtą kliūsi NžR. Bagotam vogti, o senam meluoti tankiai pasiveda LTR.
21. tr. Str paskųsti, įduoti: Aš tave į miliciją pavèsiu, kad vaginėji Rmš. Moi, anas nori mane pavèst Dv. Kap pàvedė Mačiulis policijai, ką Kuplašius padegė jo kluoną, tai policija antaryt dar pro patamsumą atskrido Rod.
×padvèsti, pàdveda, pàdvedė (hibr.)
1. tr. privesti prie ko nors: Padvèd’ vaiką prieg pirkiai LzŽ.
2. tr. Ktk apgauti: Bijojo, kad susiedai nepadvestų̃ LzŽ.
3. tr. paskųsti: Ana jau jį pàdvedė kapitonu Lz.
ǁ užsiundyti: Nu tada až itą karvę anas pàdvedė niemčių LKKXXIX184(Lz).
4. intr. būti panašiam: Par juos visi broliai vienas an kitą pàdveda Švnč.
parvèsti, par̃veda, par̃vedė tr. K, Rtr
1. H183, R, MŽ, D.Pošk, Sut, DŽ, NdŽ vedant grąžinti namo: Par̃vedžiau numie aną jau nušlapusį, privargusį Plng. Par̃vedė aną numo ir išleido mokytis LKT103(Klm). Išleisk tu Ievą, mas parvèsiam apent aną Sd. Jei tu parvèsi muno tėvą ir motiną iš peklos, aš tada tau atleisiu (ps.) Varn. O dabar tai kad gailiuos [ištekėjus antrąkart], tai, o Jėzau, kad man kas padirbt, kokia aš buvau pirma, parvèst tuos namuos, kur aš gyvenau… Kpr. Parvesk šius vyrus namopri BB1Moz43,16. Mane pakajuje vel namie parves Tėvop manap BB1Moz28,21. Kuris aną ing Egiptą pralydi, atpėdui parveda ižg Egipto DP407.
| prk.: Ka eini namo, ka i tamsu, kojos pačios par̃veda Sk. Tu tvorele, tu žalioji, visus girtus parvadžioji: parvesk mane pijokelį, iš karčemos uliokelį (d.) Švn.
| refl. tr.: Jis sutiko savo vaikus ir džiaugdamasis parsi̇̀vedė namo NdŽ. Pačiai nereik ieškoti parsivèsti, kad kumet gerčio Ms. Mama ateina, parsi̇̀vedas muni numie Klk. Nei vilkai suėdė, nei žvėrys sudraskė, reikėj atgalio namo parsivèsti [žmoną] DrskD201.
2. pririšus versti pareiti, partraukti: Arklius parvesk, reikia važiuoti J. Išvažiavo mūso tokius gražius arklelius, i bepar̃vedė tokius skūrinius Als. Ka žinoč’, ka lyt naktį, parvèsčiau karvelę namo LKT215(Mšk). Ana tą karvę jau parvẽdusi į mūso kiemą pririšusi Akm. Teliukui šalta, reikia parvèst tvartan Žl. Nukulsiu gi, kai sugrįš namo. Tegul tik neparves arklio V.Krėv.
| refl. tr. Pv: Nei virvagalio nebebuvo arkliu parsivèst Svn. Einam arklių parsivèstų JT387. Aš daba einu pri karvės parsivèsties Klk. Aš buvau davęs arklius parsivèsti Skd. Vakarop jau eiti̇̀ karvelės parsivèsti, lapų laužyti, kiaulių šerti Kl. Vieną [avytę] par̃svedžiau namo Dv. Parsi̇̀vedė šunį atsigint bobos Ėr. Tėvas parsi̇̀vedė už šimtą litų karvę, ta buvo kaip silkai Trš. Nu ir pasigavo tą kumelį, parsi̇̀vedė tada Sb.
^ Ščėstės i surištos neparsivesi LTR(Vdk).
ǁ prievarta atvesti: Jei miestalė[je] pijoką kokį a vagelaitį sugavo, tas šimtininkas turėjo aną parvèsti į kaliūzę End. Ka būt sugavę [tą, kuris nešė kuršį], ta būt anie parvẽdę ir pastatę pri mašinai [linų laužti] Bdr.
3. M, NdŽ lydint pasikviesti namo, atsikviesti: Patalkiai būdavo ir liūb muzikantą parvès Krt. Muzikantų parvès, liūbav pašoksma, padeiniuosma Vkš. [Reikia] parvèst motką, tai ji kelias dienas dainuos (tiek daug dainų moka) Klvr. Sako, o kam tą žmogų čia bejudinai, kam bepar̃vedei Kal. Ka aš gimiau, tą naktį gaisras kilo miestalė[je], paskuo po to gaisro parvedė tą babą (priėmėją), ir aš atsiradau End. Ten daktaro anam nepar̃vedė niekas, nesuspėjo Trk. Buvusys i kunigą parvẽdę, i viską padirbo munie be žinios Vvr. Pasėjau linelius lankoj lankoj, parvedžiau mergelę rankoj rankoj LTR(Auk). Ar tu mane už mergą parvedei? Žem.
| prk.: Stokojimas sulos parveda jiems (jauniems medžiams) ligą S.Dauk. Aprašymas aukščiaus išaiškinto atsitikimo parvedė man į atmintį dar vieną štuką A1885,121. Bulbė bulbę parvès, tik duok (gerai mokėk kasėjams) Drsk. Žydai nora, ka mažas piningas didelį parvèstų Krš. Par̃vedė šviežią dūšią i vaidenas Varn.
^ Iš miško parvestas į mišką ir žiūrės NžR, Pnd. Šnekta šnektą par̃veda Lp. Daina dainą par̃veda Nmj.
| refl. tr. Sn: I po tam aš parsi̇̀vedžiau brolį sau Sd. Tą vaiką da nedidelį parsi̇̀vedė pas mumis Vl. Toks ūkininkas parsi̇̀vedė pri vaiko pabūti, ta žmona sirgo ano Šv. Jau ta pamotė buvo parsivẽdusi savo dvi dukteri i sūnų Varn. Pasisamdėm, bet dar neparsivedėm bernioko Jnšk. Neužtenka, ka tu girtas, ale da i kitą girtą i nuogą parsi̇̀vedi Sdr. Paskum vėl atejo, parsi̇̀vedė pas saũ svečiuosna Krs. Nuejau pėsčia į Telšius i parsi̇̀vedžiau aną Sd. Karalius parsivedęs papenėjo ją ir tą jos baronėlį LTR(Kš).
| Višta parsivès [viščiokus] tūpt Erž. Pereklė iš lauko į kiemelį parsivedė vištyčius I.Simon.
4. R, MŽ, NdŽ, KŽ paimti, vesti žmoną apgyvendinant ją savo namuose: Paliko našlys, par̃vedė jauną pačią Šts. Ans duoda seserie [dalies], ans parvès [žmoną], anam parneš [dalies] End. Sūneli, laikas tau parvèsti marčią Grš. Kokią čia dabar martelę Mačėnas mum ant sodžių parvès? Skrb. Sūnus ieško marčios tėvam parvèstie pagal save Rdm. Dabar y[ra] jauna šeimininkė parvestà į tus namus Vgr. Nu Karpėnų aš esu parvestà Akm. Akis išmuščio, jei vyras da parvèstum kitą bobą Trk. Na, pala, vaikeli, parves tėvas močeką – pamatysi, po kam bėdos svaras kaštuoja LTR(Šil). Numirė Klimkienė, tai dabar tėvas bernioku močeką parvès PnmR. Mums tėvas ją (antrą žmoną) par̃vedė už motiną Nm. Juk pirmai vienas (dukteris) išleidžia, kitas (marčias) par̃veda Mšk. Kaip parves pačią, mergų nebemylės Žem. Tai ką, manai, kad aš tau leisiu pliką mergę į namus parvesti? P.Vaičiūn. Tėvas liepa kožnam parvesti paną: kurio bus padoresnė, tam bus buta S.Dauk. Jis dar nevedęs, teip vargingai gyvena, o kas su juo bus, kaip parves ir vaikų susilauks! BsPII113. Cit neverk, neraudok, jaunoji mergele, aš tave parvesiu kitą rudenelį StnD26. Pasėjau liniukus sau lygumo[je], parvedžiau panelę sau mylimą (d.) Pšl. Aukso žiedą pirštan užmoviau, parvedžiau parvedžiau, sau jauną mergelę parvedžiau KlpD67. Kur dėsiu mergelę jauną parvedęs? D48. Verksi, mergyte, verksi, jaunoji, kad aš kitą parvesiu RD66. Iš bajorų mergelę parvèsiu JD917.
^ Neliūdėk kaip vakar parvestoji Šk. Nevedus vargai, parvedus vaikai LTR(Šll). Nė tą pamesti, nė kitą parvèsti Lkv.
| refl. tr.: Tą apkasė, o dar̃ kitą bobą parsi̇̀vedė Stk. Ans tokią motrišką buvo parsivẽdęs Pln. Sau pačią parsi̇̀vedė, bet mums motynos neparvedė Varn. Parsi̇̀vedžiau senikę, dvijuo aiškiai geriau – daba antras amžius mums Jdr. [Jauni žvejai] vis žmonas parsi̇̀vedė, pasiliko čia gyventi Klp. Oi, dėl manę koc ir ožką parsi̇̀vedei – bus man gerai Kpč. Mūs’ tas Zigmis parsivès tą bobą jau Trk. Visada, kol jaunas neparsiveda pačios, senesniam jau sunku prisirengt Žem. Jeigu ji jau tokia graži, tai kodėl man jos neparsivedus už žmoną A.Vaičiul. Verkė Polonija, kai ją Zigmantas parsivedė į marčias J.Ap. Parsivedžiau jauną, linų neparauna (d.) LKT213(Lbv). Parsi̇̀vedžiau jauną pačią, neturiu ką barti JD510.
5. ištekėti apgyvendinant vyrą savo namuose: Nė aš turu kur parvèsti, nė ans tura kur parvèsti, protingas vaikis, geras, gražus End. Sesuo par̃vedė į namus žentą Gr.
| refl. tr.: Už trijų savaičių parsi̇̀vedė kitą vyrą Mžk.
6. NdŽ turėti, vesti jauniklių: Karvė veršiuką parvedė N. Džiaugias laputė vaikučius parvẽdus (d.) Nm.
7. pagimdyti: Kūdikį parvesti N.
8. refl. pareiti: Jis parsi̇̀vedė, užkniubo, ir viskas Snt.
9. įtaisyti, įrengti, įvesti: Čia neparvès elektros – nūkampiai [yra] Erž.
◊ pli̇̀kį parvèsti baigti austi: Ot audėja! Vakar uždėjot, o rytoj pli̇̀kį parvès! Snt.
paparsivèsti, paparsi̇̀veda, paparsi̇̀vedė (dial.) žr. parvesti 2 (refl.): Nepardavė nieko, visa namo paparsi̇̀vedė Dv.
pérvesti K, NdŽ, pervèsti K
1. tr. SD1146, Q537, H167,184, R, R106,201, MŽ, MŽ139,268, N, LL189,192, LzŽ padėti pereiti: Jis vieną paėmė už rankos, párvedė [par upikę] LKT185(Vl). Aš pérvesiu par lieptelį JT443. Vyras padirbo nagines, párvedė par Ringuvą į kitą pusę Krš. Jei vaiką su peiliu per slenkstį pérvesi, greičiau vaikščiot pradės (priet.) Nmn.
2. tr. pririšus vedant nutempti į kitą pusę: Arklius savo párvesk į kairę pusę Yl. Párvesma karves į vieną vietą ganyti Rdn. An raikštės karvę pérvesiu tau Drsk. Karves pérvedžiau nuo viešiakelio in ąžuoliuką Švnč.
| refl. tr. N: Motyna karvę galia pársivesti pri vaikų, šieną parsivežti Krš. Maž anys šiandiej karves pérsveda [iš vienos ganyklos į kitą] Aln. Pársivedas savo i paršinelį, ir šunelį, ir katinelį Klk. Už tiltelio parsivedęs, Adomas atsisėda ant pievutėj gulinčio akmens, o karvę pririša prie pakelės beržiuko L.Dovyd.
3. tr. Btrm, Upn, Klt einant priekyje, lydint padėti pereiti: Pervedu karią SD298. Per tą gronyčią nakčia slapta párvedė LKT185(Vl). Vištytin nuvažiuoju, tai jis tę mane perveda per rubežių Vokietijon Dg. Oi berneli, baltas dobilėli, pérvesk mani per žalią girelę (d.) Smn. Ir tavo žmones izraelskosias per anas (marias) sausas pervedei Mž103. Netikima teipag buvo Maižiešiui per sausas marias žmones pervest MP104. Jis padirbino ant upę Istru arba Dunaju tiltą, kuriuomi savą kariauną parvestum S.Dauk.
| refl. tr.: Pérsvedė, mačiau, anoj nedėlioj ana tą savo kavalierių per miestelį Dbk.
4. tr. perplukdyti į kitą pusę: Sėsk, sesyte, į laivelį, aš parvesiu par upalę LMD(Žg).
5. tr. visur nuvesti: Párvedė par daktarus, išreikalavo pensijos Všv.
| refl. tr.: Pérsivedė par kambarius, visa ką išrodė Adm.
6. tr. per savo rankas perleisti: Jis daug arklių pérvedė Užg. Daug ana karandošių (pieštukų) pérvedė – rašo ir rašo Pls.
7. tr. perduoti, atiduoti: Nu ta tėvai sudarė dukamentą (dokumentą), mun párvedė gyvenimą Gd. Pervesk man tą lazdelę Brž. Paršiukus, kol mažiukus, aš šeriu, kolek viską pradeda ėsti, o paskui pérvedu jam Všt. Varažnykas negalia numirt, kol kitam nepérveda savo poterių Ob.
8. tr. DŽ, NdŽ, SkŽ187, ETŽ įskaityti, įtraukti į sąskaitą: Jis párvedė jam skolą ir tu atimkis J. Ji gavo pustrečios tūkstantės an mano vardo, man duoda, pérveda bankon Kp.
×9. tr. prk. perkelti: Dvaikų (dvejetų) yra, i nepérveda septintam skyriun [bernėko] Pls. Dalis produkcijos dėl gaminių defektų brokuojama arba pervedama į žemesnę rūšį sp. Tegul ponas juos į činšą perveda, prievoles panaikina, už darbą užmoka V.Myk-Put. Gausi atvertimai, kurius Steponas suteikė, parvedė ant jo neapkantą brš.
ǁ refl. Sut persikelti, persikraustyti.
10. tr. Lš, Antš pirmą kartą perskaityti: Jis minčia párveda tuos žodžius, nešvambaluoja su lūpom Skr. Paskui mokytojas davė Napaliukui naujausią, visai dar nevartotą abėcėlę su daugybe paveikslėlių ir, pasisodinęs pačiame pirmame suole, pervedė Vaižg.
ǁ pamokyti skaityti: Párvedu par knygą, ir išmoksta Krš.
ǁ suprasti: Viena [duktė] devintan, kita penktan, viską pérveda lietuviškai Rod.
×11. (sl.) tr. perjungti, persukti: Pérvesk televizorių an Vilniaus Rod.
ǁ perkrikštyti: Anys norėjo pérvest visą kiemą Dv.
ǁ išversti į kitą kalbą: Jis savo kalbą pérvedė vokiškai KŽ. Aš nežinau, kap itai pérvest an lietuviško liežuvio LzŽ. Anas pérveda jam vokiškai Arm.
×12. (sl.) intr. Grv perbraukti, pertraukti: Pérveskit, rasite gumbą krūtin Drsk. Pérveda per akis ir regi jau kąsnį (ps.) LzŽ. Pérvedė ranka per pilvą suodina, i išsitepė Klt. Nėr mamos, tai pérvest mozikliu per liežiuvį, kas nevalgo Švnč. Strumentu pérvedėm terpu balkių Dgp. Ėmė ir pérvedė dalge per šakas Dv. Pelė prisitaikė ir uodegute per burną pérvedė Auk. Ranka pérvedė: ale ir gražus tavo [audeklas] Sn.
ǁ uždrožti, sukirsti: Sakau, nesidarkykit, ba va ištraukęs rykštę kap pérvesiu! Plm.
×13. (sl.) tr. Lš, Kt pradanginti: Pérvedė mano dokumentus Sn. Jau vė pérvedei kur peilį Pns.
ǁ pražudyti: Merginis dėl mergos gali gyvastį pérvest Rod. Pérvedei mane, motule, išduodama už pijoko Vrn. Dažnai žmogus pats save pérveda Rod.
ǁ Švn nužudyti: Dabok, kad tu man šitą šunį pérvestai Dbč.
| refl.: Per savo neišmanymą pérsivedė jaunas būdamas Rod. Moja ma sūnelis kur jau pérsivedė, kad kap išej[o], tai ir išej[o] Pls.
ǁ refl. pastipti: Jo kumelė pérsivedė Sn.
×14. (sl.) tr. Lš, Šk sugadinti: Jau gal pérvedei pielą, kad neatneši Vs.
| prk.: Pérvedei tu ma gyvenimą Rod.
ǁ sužaloti: Pérvedei (išgąsdinai) tu, laume, su tuoj šuniu mano mergšę Vs. Šitokį gerą arklį pérvedė – sušilusį pagirdė Rdm. Pas mergas važinėdamas ir arklį pérvedė Rod. Jau dar tai pérvedėt kumelaitę – ar tai protas tep mušt! Krok.
| refl.: Mano karvė pérsivedė Sn.
ǁ refl. išsimesti: Prižiūrėk kumelingą kumelę, kad nepérsivestų Alk.
15. tr. prk. suklaidinti, apgauti, užburti: Viedma ragena pérvedė jus, pérves ir vėlei mus Dv. Su šventu gyvendamas šventu būsi, o su pervestu – pérvestu pavirsi DP281.
×16. (sl.) tr. įrodyti: Kas ant manę perves nusidėjimą? SPII132. Žinokig apie tai, jog falšyvieji pranašai, kurie žadėjo tatai, ko niekad pervest nei ižteist negalėjo DP19.
pravèsti, pràveda, pràvedė K
1. tr. DŽ pririšus vedant pratempti pro šalį: Tos karvės tuos obuolius griebia, aš teipgi bijau, kad neažsirytų gi, Jėzus, pro tuos obuolius pravèst kaip koronė Č. Mūsų karvė tai pobaikštė: mašinos važiuoja, tai nepravesi̇̀ Slm.
^ Nepravesi jo kap pažeboto pro šūdą Plv.
2. tr. NdŽ, KŽ vedant palydėti pro ką: Sūnel, praved’ mane pro kapines, tai aš tave Dievą pasmelsiu Ml.
3. tr. nuvesti į šalį: Kitan daiktan pravèd’ [karves], ba anos badauna Švnč. Pravèsk, sūneli, žirgelį, aš jo labai bijau (ps.) Dsn.
| refl. tr. OG62: Prasvedęs katinas sako kvailiui (ps.) M.Unt. Katinelis prasiveda durnių šalin ir sako: dabok an mergos, ne an savę (ps.) Švnč. Prasvès kur šonan cigonka [turguj] i ištrauks pinigus Klt.
4. tr. M palydėti: Pravesim martelę in sunkus darbelius TŽI257. Pramivesk, Pon, kad neklajočia, teisę tavo kad išvysčia KN7.
5. tr. vedant pirmu balsu pradėti dainuoti, giedoti: Pravèsti dainą NdŽ. Jonatas giesmę pravedė, o kiti pritarė su Neemija CII880.
6. tr. parodyti: Pravesk jam kelią J. Aš nulipsiu [nuo ratų], kelią jums pravèsiu! LKT190(Lkš). Gerai, kad pràvedei jam kelią Lp. Į šitą vietą kelią pravedė ir visas paslaptis Sauliui išpasakojo Laurukas Vaižg.
7. intr. įstengti, galėti vesti jauniklį: Kiaulė kėlės gulės, kol pravedė Lk. Eik karvę bobutuok, matai, kad nepraveda Lk.
×8. tr. LL191, NdŽ, KŽ nutiesti, išvesti: Gelžkelį pravèsti pradėjo Klk. Pràvedė tą kelią [pro sodybą], a daba ka išsimaknojo, išsimaurojo Ps. Pravedė vagas dvarlauky, rodos, duoną atriekė (žemę dalijant) P.Cvir.
| Pielai reikia pravèsti didesnis kelias Dglš.
| Nervinės skaidulos, kurios jungia atskiras smegenų dalis, yra vadinamos pravedamaisiais takais rš.
ǁ kiaurai išvesti, nutiesti: Per kalną pravestas tunelis rš.
ǁ pastatyti: Inžinierius su metru rankoj įrodė, kad galima taip pravesti sieną, kad ji nors vienam namo langui paliktų saulę P.Vaičiūn.
9. tr. pratęsti, pakelti: Pràvedė mokyklą iki šešių skyrių Vžns.
×10. (sl.) tr., intr. NdŽ duoti pradžią, pradėti: Kaip jau mama pràvedė, kaip pamokė, taip ir šneku Krš. Kur javai pjaunamys, an lig šiol nėkas pradalgę nėr pravẽdęs MitI63. Kas tą [pasakojimo] pradžią pràvedė, nežino nėkas Krš. Noriu tau gaidą pravèst, kad žinotum kai dainuot Bb. Būta didelio jaunuomenės noro mokytis, tik nebuvo, kas praveda Vaižg.
^ Ugnį praveda dūmas, o malonę kūmas LTR.
| refl.: Viena prova nepasibenga, kita prasiveda, t. y. prasideda J.
×11. (sl.) tr. surengti, suorganizuoti: Pravesti posėdį rš. Specialistai privalo pravesti naujai priimtiems darbuotojams įvadinį instruktažą rš. Budėjimai buvo pravedami (= Buvo budima) pagal grafiką KlK9,12.
12. NdŽ žr. pervesti 8.
13. tr. ŠT43, Vrn, Užp, Slk išleisti, išeikvoti, netekti: Daug pinigų pravedžiau, kol namus išsistačiau Tvr.
| Tai kap sulaukiau savo sesulės, tai gal ana nuramins mano širdelę, tai gal ana man praves mano vargelį Rod.
14. tr. pasiekti pergalę: Vienam atstovui pravèsti (laimėti) reikėjo gauti tūkstantį balsų NdŽ.
◊ kẽlią pravèsti padaryti pradžią, pradėti, parodyti: Kas nors turėsam kẽlią pravèsti (pirmas mirti) End. Kitiems pravesiù kẽlią A.Baran. Kai mes pràvedėm kẽlią, tai ir kiti pradė[jo] knygas nešiot Ml. Biedni vienok tie mūsų broliai, netur savo inteligencijos, netur kam pravesti kelią A1885,65.
| Rugiai kai jau kẽlią pràveda, tai žėdnas javas prašosi pjaunamas Skr.
nežabóto ir pro šlúotą nepravèsi apie išdidų, išpuikusį žmogų: Kai iš kokio į ponus įstoja, ano nežaboto ir pro šluotą nepravesi Lnk.
privèsti, pri̇̀veda, pri̇̀vedė K; S.Dauk, LL23,154
1. tr. SD306, Q27, R, R21, MŽ, MŽ27, DŽ, NdŽ, KŽ visai arti atvesti: Močią pri̇̀veda až rankos in stalą Klt. Ana paprašė privèsti pri to šėpo, pri̇̀vedė pri to šėpo Akm. Kad reikia gert, prie stalo neprivesi Ps. Paėmė už rankelės, pri̇̀vedė pri tos skalkių duobės Gd. Nulinko mano kojelės eikliausios, kap privedė mane prie altorėlio LTR(Mrk). Privedei ant kryžių, kur Dievulis kabo A.Baran. Christusą ing Jeruzalem dienoj šventės Velykos gimdytojai su savim privedė MP62.
| prk.: Melskiam prieg tam, idant to karalysta ateitų ir padaugsinta bei praplatinta būtų, visus griešnuosius … ant pažinimo tikros vieros ing Jėzų Christų, jo sūnų privestų Mž136. Karalium būdamas savo valdonus ant sunkaus nusidėjimo, tai yra ant pagonystės privedė SPI295. Kas iš jūsų gal mane grieko privesti? BPI74. O ne tiektai nuog nusidėjimų, bet vel nuog visų žalingų pažeidimų, kurie mus nuodžiosp galėtų privest DP522. Sūnų Dievo teip sunkiump kančiump ir teip baisiosp smertiesp privedei DP181.
| refl. tr.: Zolys, prisivedęs mergą arčiau stalo, merkė ir merkė Petrui Žem. Pri̇̀svedė in lovą arčiau ir šnekėjo Dg. Einam, sako, aš nuprausu tavi, prisivedės pri tos upės Akm.
2. tr. pririšus vedant atitempti visai arti: Arklį lengvai privèsi prie vandens, bet gert tai nepriversi Vlkv. Pri̇̀vedu in motiejukų karvę, tai lekia net vidurin, negaliu ištempt Klt.
| refl. tr.: Prisi̇̀vedžiau kumelį in tvorą, paturėjo tėvas, i užlipiau Klt. Aš tam arkliuo pamautą antmoviau ant galvos, prisi̇̀vedžiau pri kero, antlipau Jdr. Žmona vedusys ožką. Prisivedus prie grintelės, prisirišus ožką, pati įėjus į vidų Sln.
ǁ refl. tr. pririšus vedant pasiekti: Žmogus veršį išsivedė kermošiun. Vedas vedas, i prisivedė girelę Tvr.
3. tr. NdŽ, DŽ1 pririšus tempiant daug atvesti į vieną vietą: Didžiausi laukas, daug pri̇̀vesta karvių Slm. Pri̇̀vedė gėriokų daugybę, al’ kiek kirpimo Kp. Pilną stainią gudo žirgelių privedžiau KrvD85. Karvių kai balos pri̇̀vedė Pls.
4. refl. tr. pakvietus daug atsivesti: Te mergų prisivesta Prng. Anudu du vaikinai buvę, i tų mergičkų buvo ten anie prisivẽdę Vž. Prisi̇̀veda visokių, ažvemti pakraščiai Klt.
5. tr. Rtr atlydėti, nuvesti: Ją pri̇̀vedė prie akių gydytojo Jrb. Jis žinojo jų bunkerį, tę ir privedė kareivius Krs. Tūrą mat mergaitė pri̇̀vedė ant propesorių ausų pasitikrytų Slm.
6. tr. Lp, KlvrŽ parengti, išmokyti atlikti (tam tikras apeigas): Ana savo sūnų pri̇̀vedė spaviedės J. Vaikiukus pri̇̀vedė spaviedin Vdš. Mažiukus vaikus pri pirmos komunijos neleido privèst Vdk. Mes mokėjom lietuviškai, mumis ir pirmoją komuniją prỹvedė Lc. Būtų privẽdęs kunigėlis tave, ko išbėgai iš gryčios Upt.
| refl. tr.: Jis pats save prisi̇̀vedė išpažinties Pžrl.
7. tr. pripratinti: Paršiukus, kol mažiukus, kolek aš juos pri̇̀vedu prie visokio pašaro, aš šeriu Všt. Marytė pri̇̀vedė jį bažnyčion eit Lp.
8. sudaryti sąlygas įvykti: Arelka gero nepri̇̀veda Dglš. An ką tas gėrimas privès tik Pnd. Gėrimas nė vieno nepri̇̀vedė geran Ds. Kad tik neprivestų̃ prie karui Smal. Mokykla dar nebuvo pri tvarkos privestà, ale jau mokino Grk. Tai iki ko pri̇̀vesta: išgriovė kaimus, ištąsė padargus ūkių, viską sunaikino Brb. Štai prie ko priveda lengvas gyvenimas rš. Kraštas per tą trumpą laiką buvo privestas prie visuotinės ekonominės suirutės LEXII40.
^ Už blogo padėjimo ir gerą pri̇̀veda prie blogo Tvr. Duonelę valgėm su žolėm, Dieve nepri̇̀ved’! Ign.
9. tr. NdŽ daug jauniklių atvesti: Privès kiaulė paršų, neturėste kur dėt Aln. [Čia] patinas ir patelė, vaikų privès Klt. Avelės pri̇̀vedė ėriukų, tai pulkas pavasarį Jdp. Pas jį dvi ožkos senės pri̇̀vedė da mažų Pls. Pri̇̀vedė kiaulaičių ir meitėlukų Dv.
10. tr. daug priperėti: Žvirblys pri̇̀vedė žvirblukų Dv. Viena višta, o kiek vaikų pri̇̀vedė Gs.
| refl. tr.: Ančiukų prisiveda laukinių daugel Pbr.
11. tr. daug prigimdyti: Prỹvedė vaikų kokį dvyleka Rdn. Prỹvedė mergų, šešias, o ūkė maža Rdn.
12. tr. priveisti: Ubagai naktujo i pri̇̀vedė utėlių Dglš.
ǁ refl. atsirasti, prisidauginti, prisiveisti: Prisi̇̀vedė kirmėlių Dglš. Musių daug prisi̇̀vedė Dglš. Paskui kap prisi̇̀veda, tai išsivèst negalima ir uosiai, ir klevai Ml. Prisi̇̀vedžiau obelų, kai atatekėjau Klt.
13. tr. Q31,650, NdŽ, DŽ1 tiesiant, statant priartinti: Rudenį da vandenį privesmà Trgn. Privedamasis vandentakis PolŽ48.
| refl. tr.: Čia daug kas prisi̇̀vedė vandenio iš šulinio (įsirengė vandentiekį) Trgn.
ǁ prk. priskirti: Geriau Papilę pri Kuršėnų privèstų Pp.
14. tr. prisukti, užtaisyti, kad veiktų: Dabar nebepriveikiu privèst [laikrodžio] Alz. Mėlynajam karvelėliui prives puštolietą LTR(Užp).
15. tr. paskatinti, paraginti: Perkalbu, privedu, pasiundžiu SD165.
×16. (sl.) tr. Sut, M, LL24, NdŽ, KŽ prk. pateikti, iškelti, nurodyti, paliudyti: Privedu, primokinu, priežastį duomi R25, MŽ33. Išliudijimą privesti N. Gal didžiuma žodyne privedamųjų kalbos pavyzdžių – tai vertimai M.Birž. Čia nekurias [atmainas] privesiu, išimtas iš kningos kunigo Kluko P. Daug ir kitų visokių atžvilgių prỹvedžiau, ne ko kita norėdamas, negut kad veliuoniškės dainos išvystum saulės spindulius Jn. Ne tikt vienat yra ta bėda, kurią mes iki šiol esame privedę, kad iš mūsų kūdikių negeri žmones arba kaliniai pastoti gal per tokį pusininkavimą vieros moksle LC1883,3. Kunegas iš Varnių daug privedė atsitikimų ir tus apsakė Sz. Nė vienas mane, tiesą kalbėdamas, negal privesti kačei mažiausio grieko BPI323. Id sau ant pomėties privestų visą gyvenimą savą PK247.
ǁ įrodyti: Nieko nepadarysi, anys privès, kad vis tiek kaltas Sdk. Kuriais liudijimais privedi seksiančiąsi amžinąją gyvatą? MT253. Nei man gal to privesti, del ko dabar ant manęs skundžia BtApD24,13.
×17. (sl.) tr. NdŽ prk. papasakoti, pripasakoti, prikalbėti: Dar aš privèsu kokią istoriją Vž. Aš pasakau, tep gražiai pri̇̀vedu, tai nepyksta Plv. Aš jam pri̇̀vedu, kad ir jie teip daro, o jis vis ne ir ne Slm. Anas vyram privèsdavo, kad nepamestų Ds. Pasirūpinsiu privesti čia, ką pats esmu patyręs Blv. Norėdamas parodyti, kas tai buvo par veislė žmonių, ketu čia privesti keletą su jais atsitikimų M.Valanč.
^ Ilga linų pasaka, kolek lig siūlais pri̇̀vedi Rm.
ǁ atkirsti, atšauti: Aš ir privedžiau: – Tu pats esi mergos vaikas! Šts.
×18. (sl.) tr. NdŽ palyginti: Dabar neprivèst, kas buvo senyboj Švnč. Pri̇̀vedei: kur mokytas, o kur prastas Klt. Ne jo nosės privedant: buvo pas ją svotuosna ir tai nej[o] Rod. Petras ne Jono pri̇̀vedant Rod.
◊ į (an) rankàs privèsti sėkmingai leisti baigti darbus: Kvieteliai gražūs, kad tik Dievulis privest an rankas Ml. Kad tik Dievas privèst an rankàs Sdk. ×
prie pakãros privèsti įstumti į labai sunkią būklę: Pri̇̀vedė ir jį, žmogų, prie pakãros – gavo nusilenkt, nusileist Jrb. ×
prie ùbago tarbõs privèsti nuskurdinti: Ne vieną žmogelį nūnainykščiai padotkai pri̇̀vedė prie ùbago tarbõs Nč.
už rañkos privèsti nusikaltimo vietoje pagauti: Až rañkos vagį pri̇̀vedė Trgn.
paprivèsti, papri̇̀veda, papri̇̀vedė (dial.) žr. privesti 3: Karvių nedaug buvo, o arklių tai da papri̇̀vedė Dv.
×razvèsti, ràzveda, ràzvedė (hibr.) tr.
1. iškelti, pastatyti: Tai ràzvestas šitas mūras, sienos šitos Aps.
2. sugadinti, ištvirkinti: Ràzvedė žulikai bernioką Dglš.
3. LzŽ praskiesti: Ràzvestas kamparas spirite – labai geras Prng. Aš kruopas verdu labai tirštai, pienu ràzvedu JnšM. Tą arklio koją aptepam bulbom razvẽdę ar iš miltų Arm.
4. užleisti, palikti: Katruos [paršus] penėt razvesi̇̀, tai miltus ir bulbas [duosi] Pb.
5. refl. išsiskirti: Anas razsivẽdę su žmona, geria labai arielką LKKXXIX184(Lz).
suvèsti, sùveda, sùvedė K; Amb, LL320
1. tr. Q653,654, SD462, R, R420, MŽ, MŽ568, K, M, NdŽ lydint, vadovaujant, kviečiant visus sutelkti į vieną vietą: Kai tik koki svečiai par mane, tai i ana vaikus sùveda – pirma jos vaikus papenėk Klt. Sùvedė suvežė vaikus, škandalas, Jezau! Akm. Sulipdė sau pirkelę, suvedė savo vaikučius pirkelėn LTR(Kb). Atšils orai, suves ūkininkai savo vaikus mokyti, tada ir atveskit piemenį J.Balt. Todėlei suvedė anys savo želnierus, idant krūvoje būtų BB1Mak3,44.
| prk.: Bet kas suves tokion sutartin valstiečius, gyvenančius toli vienus nuo kitų? A.Sm.
| refl. tr., intr.: Jis susi̇̀vedė cielą bandą vaikų J. Susivedė į vidų ir suimdindino vedu abudu Šts. Paskiau tus svečius susi̇̀vedė į alkierių Brs. Išeinu, tai susi̇̀veda pijokus i geria Klt. Sùsveda draugus ir kaziruoja Pns. In šokius, būdavo, susi̇̀vedam panas, iš šokių vė parvedam Brb. Berniukai eidavo mergaites susivèst, mergaitės seniau neidavo [į vakarėlį be mamos leidimo] Mšk.
| Kaip susi̇̀vedas keli [našlių] vaikai, visumet nesutarimų iškilna Rdn.
2. tr. Gž, Kpr daugelį (visus) pririšus vedant, varant sutelkti į vieną vietą: Aveles liuob žmonių ganins, liuob žmonys avis suvès Pln. Čia pas muni karves sùveda skiepyti Krž. Būdavo, suvès arklių, karvių po jomarkus Kvėdarno[je] Kv. Tada suvažiuodavo visokių ten [jomarkininkų], karvių suvèsdavo parduot Krp. Kiaulę veda parduot in kermošių, visa sùveda: kas avelę, kas grūdus, kas ką turi, tai veža Aps. O kieno čia karvės sùvestos baltosios? End. Ūkvaiziai buvo, matė visako pilnai, o buvo viskas suvestà! Krš. Mes subudom, suskėlėm su mama, gyvulius savo sùvedėm Srj. Sulig saule suvèsdavo į tvartus gyvolius [Joninių vakarą] Dov. In purvynėlį inmesim [vainikėlį], bėrus žirgelius suvèsim DrskD19.
| refl. tr., intr.: Jie susi̇̀veda po karvutę, kokias tris dienas pagano Pžrl. Susi̇̀vedė arklius, sumynė rugius ant žemės Kv. Bejodami pamatė labai drūtą medį su kiauru viduriu, čia jie susivedė arklius ir patys sugulė LTR(Vb).
3. tr. Pns padėti susitikti; supažindinti, suartinti: Aš aniedvi sùvedžiau į akis, teišsišnekie J. Aš gi juos čia akis an akies sùvedžiau Pv. Kaip sùvedžiau, kad apsižanijo, pats daba džiaugas Sd. Kai aš ženijaus, tai ką te: sùvedė, padabojom vienas in kitą Slk. Jį su Rapolu sùvedė Ėr. Su tą tai aš norėčiau judvi suvèst Rg. Žinai, sakau, suvèsk mane su ja Skp. Nulekiam Gyvakaruos, tuoj suvesmà, galėsta nusipirkt [mašiną] Slm. Reikalai žmones sùveda Mrj. Rasi tu nepažįsti Garbenio? Aš čia suvesiu tave į pažintį su juomi Blv. Velnias vyžas nuplėšė, kol juos į porą suvedė LTR(Ldvn). Norėdamas galėčiau suvesti su pora žmonių iš jų gaujos, kurie jus pažįsta J.Avyž. Vienų su kitais nesuvedė nei vestuvių šokiai, nei šermenų giesmės, nei šienapjūtės ar krivulės A.Vaičiul.
| Ing vaidą, ing barnį suvedu D.Pošk.
| prk.: Jūreivių keliai dar suves mus kur nors Atlanto platumose rš. Jis turėjo laiko pasižiūrėti, su kokiais bendrais suvedė likimas J.Ap. Suvèsti praeitį su dabartimi NdŽ.
^ Ką ponas Dievas suveda, nei vienas žmogus netur perskirti B505.
ǁ padaryti, kad susitiktų: Suvèsk į akes, tepasako tada, – bijos akes pakelti Krš. Reikėtų tuomet suvesti jus akistaton su tais žmonėmis, kurie apie jus žinių suteikė B.Sruog.
ǁ S.Dauk sukergti.
ǁ sutaikyti susipykusius: Tavo tėvelis sugãdino, sùvedė juos vėl Pv. Suvesk į ugadas, lai nezurza Šts. Kur tu čia jus suvesi̇̀, nekoi (tegu) geriau dalinas Arm. Išsiskyrusių ir nebesùvedė Ds. Augustas suvedė tėvą su sūnumis ing sutikimą I.
^ Bene vilką su lokiu suvesi KrvP(Vkš).
4. refl. K, J.Jabl, NdŽ, KŽ susituokti: Susivẽdusiam gyventi BŽ33. Su kuomi susivèsti KII287. Kaip susi̇̀veda jauni, jei pasiseka – gerai Vdk. Myli myli, sùsveda ir skáunasi Onš. Ten jauni žmoneliai gyvena, tik susivẽdę, da viščiukai Vdšk. Ta norėjo su vyru iš Arabijos susivesti Jrk. Kaip bus gražu, kad du tokiu lietuviu, kaip tu ir Martynas, susivestų I.Simon. Susivesita ir laimėj kaip du karveliai gyvensita V.Krėv. Ubagais būdami susivedas Kel1862,110.
| Kitą kartą katinas su višta susivedusiu (ps.) S.Dauk.
5. refl. susieiti į vieną vietą: Muzikantai kitą kartą kad susivès, tai ne dabar Snt. Ir abi motinos susivedė kamarėlėn A.Vien.
| prk.: Arčiaus su jomis (kalba ir rašysena) nesusivedę, pasijutome beturį daug lietuviškų nelegališkų žodžių V.Kudir.
6. tr., intr. Ėr, Jnšk daugeliui arba vienu metu atvesti jauniklių: Karvės suvedė, bet sviestas nepinga Ggr. Karvės jau sùvedė, pieno nebtrūksta Lkv. Kumelės sùvedė kumelius, gražybė tų kumelių̃ Krš. Pritaisys varškių, kaip karvės suvès Pvn. Avys sùvedė po tris ėraičius Šts.
| refl. Š: Karvelės susi̇̀veda, pieno yr [gavėnioje] Imb.
7. refl. tr. visus išperėti: Nebebuvo varnų, ale vaikus susi̇̀vedė – ir vėl priskrido Slm.
8. tr. SD462, NdŽ sutelkti, sutraukti į vieną vietą: Tie [žvejojamojo tinklo] sparnai apatė[je] i viršuo[je] yra suvesti̇̀ į kupetą abudu End. Šituos pirštus į krūvą tai sùvedu – sugiję Mrj. Vienon ardonion sùveda šatras Dg. O maloniausias paveikslas žemai buvo ežeriukas, kur jis su Vieverse suvedė tinklus A.Vaičiul. O anys nežino dūmą Pono, nei suvokia jo protą, jog jis juos suvedė (sukraustė) kaip pėdelius ant tekės BBMik4,12.
| prk.: Nieko galvon nesimi, suvestái – atsimintum Dv. Trumpai krūvon suvestų žinių apie Lietuvą ir lietuvius neturime A.Sm. Gal suvèsit į krūvą visas tais dainas Mrj.
9. tr. NdŽ visur išvedžioti, įtaisyti: Teip tankiai aptvertas daržas – vielos sùvestos Jrb. Išremontavo, visus centralinius sùvedė, sutaisė Krt. Į viršutinę kamino dalį suvedami ir gretimų kambarių dūmtraukiai rš.
| Yr kaminas, kur sueit, kur suvesti̇̀ dūmai iš tų visų pečių Plt. Buvo visiemi vanduoj sùvesta kap ponami Drsk.
| refl. tr.: Susi̇̀vedė elektrą savo pinigais Jd.
10. tr. Dgč glaudžiai sušlieti, suleisti, sutaikyti: Suvèsti skliautus NdŽ. Sùvesta pelėpė galas galan Dglš. Traininis sùveda korų pirmagalį ir paskuigalį Gdr. Dangtis negražiai sùvesta Švnč. Gražiai dangčius sùvedė – jau tarpudangtin netekės Ml.
| refl.: Jei iš kitos pusės, tai kitaip stogas susi̇̀veda Auk.
ǁ suderinti, dailiai ką padaryti: Norėjau suvèst vidurį marškos (sutaikyti abiejų gabalų raštą) ir susiūt Aln. Nesùvesta kvietkas su kvietku paklotėj Klt. Per vestuves kap suveda balsus! LTR(Grv). Dar reikia suvèsti striūnas Arm.
| refl. NdŽ.
ǁ refl. K, KŽ rimuotis: Susiveda žodžių galai N.
11. tr. Ds sklandžiai papasakoti, nupasakoti: Jy labai nebesùveda kalbos, labai nusenus Kp. Negaliu suvèst visko Snt. Jis tą pasaką niekap nesùveda Alk.
| refl. Gs: Jis nenušneka, jam kalba nesusi̇̀veda Mrj. Na kaip jau dabar sakysi [kalbą], kad nesusivèstų Snt.
| Šita daina visai nesusi̇̀veda Alk.
ǁ sklandžiai ištarti: Vaikas negal žodžius suvesti N.
12. tr. KŽ pastatyti: I jų kluoną sùvedė Prn. Pilis stov aukštai suvesta kaip koks kaminas be stogo, durių, langų A1884,410.
| refl. tr.: Jau, dėkui Dievui, trobeles susi̇̀vedžiau Prng.
13. tr. išlyginti, atitiesinti ašmenis: Reikia suvèst britva ir pageląst Pls. Gera šleikštė ir delgę gerai sùveda Rod. Suvèsk skutiklį, kad geriau imtų Rod.
| Peilio ašmenys galutinai suvedami specialiose suvedimo staklėse rš.
14. tr. užvesti, paleisti veikti: Dar̃ nesuveda jo (traktoriaus) Pls.
×15. (sl.) tr. Dbč, Nč, Pls sujungti: Suvesti grandinę VĮ.
| prk.: Litą su litu sunku buvo suvèst, kai nusipirkt ką norėdavo Šd. Duonelę su duonele kad kaip nors suvèst Skdt. Anas dievaičio su dievaičiu nesuveda (mėnesinio atlyginimo neužtenka) LKKXVII179.
16. (sl.) tr. DŽ1, KŽ sudaryti visumą, sistemą iš turimų dalių: Suvèsti balansą NdŽ. Suvèsti sąskaitas NdŽ. Gera mokytam: surašė, sùvedė, nereikia an pirštų skaityt Ds.
×17. (sl.) tr., intr. Krn, Igl pajėgti suprasti, suvokti: Žmogus senas nušneki, nesùvedi Skdt. Jau nebe visa sùveda, senas jau, nebėr ko noria Svn. Aš nieko nebesùvedu, ką kalba, nebegirdžiu Pl. Nebesùvedu, kur dabar Utenoj turgus Ut. Ji nesùveda, ką jis mokias Kp. Iš karto negalėjau anos suvèst Dv. Tai čia ir sunku surišt galai ir suvèst, kas kap Pv. Mokėjau viską, dabar nesùvedu nieko Trgn. Čia reikia žmogaus sùvedama galva Trgn. Jau ir man galva nesùveda Dbč. Nesùveda protas kaip kada ir mokytiem Sug. Su tokiuo sukneliote darban – ar sùveda tau protas?! Vj. Anas padaris, jo galva suvès Sug. Tiktai, matai tamista, ne visados teip gerai aš suvedu kaip sveikas V.Piet.
×18. (sl.) tr. pajusti (skonį): Sùvedam smoką, ka baroniena Brb. Kap pakaštavojau, suvedžiau smoką, ką gardu Lš. Argi iš vieno kąsnio suvesi smoką Al. Gal tu smoko nesùvedi, kad šitiej barščiai negardūs Rdm.
×19. (sl.) tr. supykdyti, sukiršinti: Gyveno any gražiai, ir niekas negalėj juos suvèst (ps.) Lz. Toliau toj boba ėmė ir sùvedė vyrą su pačia Dv. Anas in tą leidės, kad suvèst brolius Tvr. Boba žebrokė sùvedė žmogų su sa[vo] žmona Dv. Aš nesùvedžiau per dvejus metus, o tu žu diena sùvedei itą porą Pls. Anas piktas žmogus – suvèst norėj[o] mane su žmona Arm.
20. tr. apgauti, suvedžioti: Jis sumeluot, suvèst žmogų tai greit moka Trak. Reikia eit ką suvèst Nč. Niekap anas až trejus metus jo nesùvedė Lz. Dievas tarė žalčiui: – Kad tu suvedei motriškę, būsi prakeiktas S.Stan.
ǁ sugadinti: Tavo pirkioj yra velnias, tai anas tavo gyvenimą sùvedė (ps.) Ck.
×21. (sl.) refl. RtŽ, Vp sublogti, sunykti: Martelė susvẽdus kap morkva – anytos duona tai ne momos Ml.
◊ ×gãlą su galù (galùs su galai̇̃s) suvèsti galą su galu sudurti, sunkiai išsiversti: Gyveno tėvų protėvių ūkelyje ir niekaip negalėjo suvesti galo su galu K.Bor. Mes patys vos tik galą su galu suvedame Žem. Netrukus jis galėjo suvesti galus su galais ir net visai žmoniškai gyventi J.Balč. Viskas pigu, negali galą su galu suvest Gs. ×
galùs suvèsti
1. suskaičiuoti: Sùvedė galùs ir iše[jo] Dglš.
2. išaiškinti, pagrįsti: Ana nusipliaupė (daug prišnekėjo) ir galų̃ nesùvedė Tr.
3. pajėgti užbaigti: Negalia su darbais galų̃ suvèsti Rdn.
galvà nesùveda neprisimena: Jau pamiršau aš, nesùveda galvà LzŽ.
są́skaitas suvèsti NdŽ kng. atkeršyti: Kaime, kur gyvenate, be abejo, taip pat yra žmonių, su kuriais turite nesuvestų sąskaitų J.Avyž.
užvèsti, ùžveda, ùžvedė K, Rtr; Q47, Sut
1. tr. R, MŽ, NdŽ, DŽ1 padėti užlipti ant viršaus: An antro aukšto ùžvedė LKT321(Dbk). Par skadus ùžvedė in trečią aukštą, o nulipt nebegaliu Lel. Anuo metu ėmė Jėzus Petrą ir Jokūbą, ir Joną, brolį jo, ir užvedė juos ant kalno aukšto skyrium ir atsimainė po akim jų SPII21.
| refl. tr.: Užsi̇̀vedė an aukšto – visur gerai intaisyta Adm. Užsivedė juos nuošaliai į aukštą kalną SkvMt17,1.
2. tr. pririšus vedant užlaipinti ant viršaus: Užvèsma an lentos, ir ineis mašinon pati [karvė] KlbX133(Mlk). Užvèsdavo ant stogo šunį ir su grandine pririšdavo Gr. Kol vedė pieva, šiap be tep, kap tik ùžvedė ant ledo, ir sukniubo Dkš.
| refl. tr.: Daba jis pasiėmė šniūrą, ožką an stogo užsi̇̀vedė LKT119(Pgr).
3. tr. pririšus vedant nuvesti kur: Kur tu ažùvedei arklį, ažvèsk vėl tuo pačia vaga KlbX133(Mlk). Negali nė gyvuolio užvèst, nė basas vaikščiot – stiklų pilna Jrb. Karvę žuvesi̇̀ Kargauduosa Žrm. Žùvedė sa arklį pas arklius Asv.
4. tr. nuvesti už ko nors: Užvès tavę už baltuojuo staleliu JV27. Dieveris ùžvedė už balto stalelio JD114.
| refl. tr.: Tokį žmogų tik už karklyno užsivedus grybų kotais užmušti (juok.) rš.
5. tr. Dv trumpam pakvietus atlydėti, nuvesti kur: Ùžvedė močią, tėvą gryčion, valgyt uždėjo Svn. Kap ažùvedė, tai aš sakau: – Duote jūs man nuo pusę valandos jau pagulėt Ml. Ažvèd’ mane, – lapės prašos vilkas (ps.) Lz. Aš namop tave užvesiu Zt.
| refl. tr. K: Reikia ažsivèst pirkion svečius Dglš. Ažsi̇̀vedė mane in save ana, aprodė aprodė visa ką Klt. Pro šalį einant užsi̇̀vedė muni pasiveizėti, kaip begyvena Všv. Tada jį žùsvedė namuosna Žrm. Ažùsvedė ją ir sako: – Gul’, pasilsėk Dv. Ejom į bažnyčią, mamytė mus užsivedė [į miškelį parodyti, kur sušaudyti žydai] Graž.
ǁ trumpam nuvesti, palydėti kur: Nu tai aš sakau, dukte, ažvèd’ mane tu an itą, an Pauliną Ml. Ažvèd’ mane namop LzŽ.
6. tr. KŽ atvedus parodyti ką slepiama: Tu čia ma[n] razbaininkus ùžvedei Jrb. Ùžvedė in brakonierių miliciją Dglš. Tu ùžvedei, tai an gero neišeis Rud. Sužinojo tą bunkerį i ùžvedė Vdk. Į tą dvarą lenkus ùžvedė Ėr. Vokiečiai mūsų arklių nebūtų nei radę, nei ėmę, jei vienas ten pat gyvenančių mažažemių nebūtų užvedęs Pt.
7. tr. NdŽ kur netikusiai nuvesti: Ažùvedė, diegliai žino, kur Btrm. Vaiką až cukierką nėr žinios kur ažvestái Lz. Užvedei tokian miškan, kad aš išeiti niekaip negaliu SI316. Kaip ažuvedė ubagus par erškėtyną, tik šokinėja visi kruvinom kojom BsPII307.
| prk.: Nevalion užvedė PK98.
8. tr. NdŽ, KŽ užkelti, užstumti ant ko: Paėmė akmeną ir ùžvedė an durų LB244.
^ Ką neužvedi prieš kalną? (kamuolį) B.
| refl. tr.: Prieš kalniuką dviratį užsivedė A.Rūt.
9. tr. NdŽ, KŽ, Kvr įveisti: Prie man ažùvedė sodą – medelio niekur nebuvo Dglš. Sodą ažùvedžiau, pats prie sau išsimokiau, prispratau Aps. Sodą didelį užùvedė, iš lauko prisinešė obelyčių Kpr. Pirmiau buvo užvẽdę sodelį, kaip išvežė, tai vėl viskas išgurdo Krs. Dabartės užsodino, tę to parko ùžvedė, aržuolyno [Basanavičiaus gimtinėje] Graž. Ten parką naują ùžvedė, ten Kivyliūse Akm. Ma čia va rūtos ùžvesta Rud. Bakšėnuos aš ir ùžvedžiau [darželį] Slm. Neužvedė man brolelis, neužvedė darželio, nesėjau rūtelių (d.) Ktk. Žùvedė saldų lubiną Pls. Ma tėvas žùvedė sa bites Rod. Anas išmokė bites ažvèst, sodą ažuvest Dv. Prasimanė gyvulėlių, užvedė avilyną Ašb. Karosiai àžvesta LzŽ. Užvesti̇̀ nauji tiej bebrai, anksčiau jų nebuvo Drsk.
| Pavasarį ùžveda motinelė biteles Plng.
| prk.: Ùžvedė parazitų (girtuoklių, tinginių) giminę Krs. Kunigai sėdi nemokėdami lietuviškos kalbos, už tai ir daugelyje lietuviškų bažnyčių visos giesmės ir pamokslai lenkiškai užvesti A1884,373.
| refl. tr. NdŽ: Užsi̇̀vedėm tą sodnuką seniai Vn. Turėjo soduką užsivẽdę Rtn. Kai aš jau čionai atėjau, tai čia va šič buvo, buvau užsivẽdęs miško Alz. Iš mūs ažsi̇̀vedė raudonųjų bulbų – gera veislė Klt. Ažsi̇̀vedžiau gerų dobilų Dglš. Ir užsi̇̀vedė gyvulius geresnius Srj. Ažsi̇̀vedžiau vištų tokių baltų Klt. Kalytę parsivežė ir žùsvedė šunukų Pls. Užsi̇̀vedžiau bičių OG56. Dešims kaladžių [bičių] buvo ažsivẽdę Dglš. Porą skrynukių pernai užsivedė [bičių] Eiš.
ǁ refl. užsiimti (kuo): Aš neužsi̇̀vedu su karvėms Plng.
10. refl. įsiveisti, atsirasti: Pirma čia laukas buvo, ė dabar miškas ažsi̇̀vedė Dglš. Žole žuejo, žùsvedė, geleže (peiliu) pjaunu Pls. Kap žùsvedė pelynai, kad neseka nė žolės augt Rod. Žliūgė kap užsi̇̀vedė, niekap iškasuit negaliu Ml. Kad ji, dilgėlė, viena nebūna: kap kur užsi̇̀veda, tai visas patvorys Vvs. Sode buvo užsivẽdę, pavaserį tai pridygsta pridygsta [šampinjonų] Kp. Ramunėlių noriu, ale neužsi̇̀veda Dg. Pas tau ažusvès, o pas mane išsives Arm. Jau nigdi pas mus vištos nežùsveda (lapės išgaudo) Pls. Kap àžsvedė tų pacukų, tų pelių Dv. Paupėsa bebrai užsivẽdę Rud. Iš klapato, iš negerumo ažsi̇̀veda utėlės Dglš. Toj kirmėlė kap ažùsveda, tai paės visa Šlčn. Tosa bitėsa užsi̇̀vedė kirmėlės Zt. Grybas ažsi̇̀vedė po padlogu, tai išlupė visas lentas Ml. Avily buvo ažsivẽdę vapsos Brsl.
ǁ apsigyventi: Žùsvedė tę viršuj paukštė Pls.
×11. tr. M, KŽ, Gs, Sdb įsteigti, įkurti: Užvesti gyventojus, įkurti I. Skubino apsiženyt i gaspadorstvą ažuvèst Dv. Vedė bagotą žmoną i didelę krautuvę ùžvedė PnmŽ. Ar tu dabar matai, kaip ùžvestas jų gyvenimas? Stak. Mesiainos kaip nuvažiavom [į Sibirą], naują ažùvedė sodžių Rš. Ùžvedė miške ganyklą Pgr. Ùžvedė naujus kapus Rd. Jis savo šeimą užvẽdęs ir aš savo šeimą – jau viskas Snt. Daugumas giminių susitarę apsiperka laukus ir užveda sodžių A1884,286. Man rodos, kad Radvilas ne dėl kalbos paturėjimo … lietuviškas mokslavietes ir spaustuvę užvedė A1883,294. Maž teturiančiuosiems [bažnyčioms] leido užvesti gabalus žemės karališkos M.Valanč.
| refl.: Ir užsi̇̀vedė kiemas (kaimas) Auk. Vienas atsikėlė, taip ir užsivẽdę čia Padaigai. Ir kaimas nuo jų vadinas Jon. Jų (sentikių) čia neseniai ažsi̇̀vedė Grv. Pirmiausia Zervynose Tamulevičius užsi̇̀vedė ir pradėjo gyvent Mrc. Baigia statyt dideles kūtes, katrie užsi̇̀vedė gražiai Grz.
| tr.: Pasistatysiu namą, parsivešiu žmoną ir užsivèsiu gyvenimą Gl. Ką dabar reikia valgyt ir kaip gyvęt, šiteip užsivẽdus gyvenimą! Stak. Dėdė deguto fabriką užsi̇̀vedė Krš. Anas privatiškas žmogelis Seirijuosa dar gyvas, tai jis užsivẽdęs buvo parduotuvėlę Šlvn. Jau čia buvo užsivẽdę lietuviai krautuvėles Brt.
ǁ įrengti: Anas àžvedė tilifoną LzŽ.
12. tr., intr. SD167, NdŽ, KŽ pradėti ką veikti, daryti: Ji užvẽdus statybą, jis pamačina Šil. A te kaimynui eini padėti, jis te kokį darbą užvẽdęs Snt. Užvèsti tai ùžvedei, ale ar išdygs (ar kas iš to išeis) Gl. Būdavo, užùveda pusę lapelio [skaityti] Sb. Vienas ùžvedė plaukus augint, nu tei visi ir augino Dl.
| Ùžvedžiau kalbą aplink tus liežuvius, i nutilo Krš. Ka ans teip pradėjo šnekėti, rodą ùžvedė Žr. Kaip ùžveda kalbą, vienas po kitam, vienas po kitam ir rišasi Rmš. Tu gi gali mane užvèst an kokios ūtarkos LzŽ. Šnekimą kaip ažùveda savą Pst. Anuodu tarp savęs ùžvedė kalbą aple gimines Kv. Neužvèsk kalbų, važiuojam Rdn. Miegok, gana! – Jeigu ùžvedei, tai pasirokuokiam Mžš. Jeigu tu ùžvedei, jis dvigubai pasakis Skp. Da kokią maliodiją ùžvedė, suliežuvavo, pradeda pyktis, i viskas Gr. Kad kas ùžveda apie žemę, dangus su žeme maišos (kyla nesantaika) Srj. Savo jau pradėsi muziką, savo ažvesi̇̀ Ml.
| Turėdamas dikčiai pinigų, pradėjo užvesti amatus, prekystę BsPIII15. Julijonas, besirengdamas užvesti bylą prieš Stupelį, nuėjo pas Užubalį dar pasitarti L.Dovyd.
| Jeigu jau antras gyvenimas užvèst, tai jau vėlu Pnm.
^ Jeigu pudamentą gerai užvesi̇̀, tai i namas bus geras (apie gyvenimo pradžią) Grnk.
ǁ refl. KŽ įsismaginti, įsitraukti ką veikti, daryti: Kam iš tei toli užsi̇̀vedi, pasakok trumpiau Jrb. Kaip užsi̇̀veda tas barškalynė, taip i šneka visą dieną Nv. Kad užsi̇̀veda kalbėt, tai nebemožna ir nutildyt Pnd. Kap Druskinykai tik užsi̇̀vedė budavotie Lp.
ǁ priminti, užminti: Kad niekas neùžvedė, o aš nepamisliau Slm. Jis pats ùžvedė ant to ir papasakojo Smln. Kai ùžveda, tada atsimenu [pasaką] Rm. Kad kas užvèst, tai aš padainuočiau Švnč. Tai jis ten kokiuos keturis penkis piemenis su triūbom sutaiso, tai jis tuo savo trimitu užùveda Sb.
ǁ pamokyti: Mokytojai in ją (ligonę) ažeina, ažùveda, kas reikia [mokytis] Skdt. Ir aš būčia tep daręs, tik manę niekas neužvedė Lš. Taip abu lenkų dienraščiu užvedė, kaip minia turėtų suprasti surašymo žygį A.Sm.
ǁ patikėti ką atlikti: Ne taip padarė, kas jam ùžvesta NdŽ.
13. žr. įvesti 7: Ažùvedė naują tvarką Švd. Jau tep i ažùvesta iš seniau jau, nuo seniau Ml.
14. refl. turėti reikalų (su kuo), prasidėti, sueiti į pažintį: Ana nevoluojas su vaikiais, t. y. neužsiveda J. Yr užsivẽdusi su gyvnašliu Šts. Neužsivèsk su vaikiais, ir nėkas tau vaiko nepasteigs Šts. Neužsivesk su žulikais Gršl. Kulam rugius, dabar neturiam laiko su jumis užsivèsti Bdr.
15. intr., tr. NdŽ, Ut, Nč, Lš pradėti dainuoti, giedoti pirmuoju balsu: Tik tu užvèd’, visi giedosma Dglš. Nemoka užvesti, tik užtarti Trš. Aš tarėja, ne vedėja. Kad būt kas ùžveda, kodel ne – dainuočia Mžš. Ažvès tik dainą kokią, ažvès stale Klt. Kai išgėręs kokią čerkelę, tada lengviau ùžvedi Šd. Sueini trijuos, jau ir punktas: du ùžveda, vienas turavoja Šmn. Vienas ùžveda [giesmę], kitas pritaria, ir tep laidodavo Kpč. Ties Gliaudelio kiemu užvedė gražus skardus tenoras A.Vien. Venckų Adomėlis nardė tai šen, tai ten, užvesdamas vienur žaidimą, kitur dainą V.Myk-Put. Kai kunigėlis [suplikacijas] užvedė, šiurpulys nugarą perliejo S.Čiurl.
16. tr. I, NdŽ užsukti, įjungti, kad veiktų: Ažùvedu laikrodį du rozu in mėnesio Ktk. Radija gal užvestà Sl. Prašau, vaikai, užvèskit tilivizorių Nč. Pastatė in stalo i ažùvedė [radiją] Ad. Tenai ėjo ažvèst mašinos Rk. Šoferiam irgi bloga: reikia anksti atsikelt, mašiną užvèst Mžš.
| Užvesti šautuvą Šts. Duoki man tik šautuvą užvesti, tai nė vieno šūvio dykai nepaleisiu V.Piet.
^ Ko čia tarški kaip užvestà Ps. Kai katrie [žmonės] kalba kaip užvesti Alz. Dengdavo stalą, žilindavo barščius, kruopas ir sukdavos tarp stalo, pečiaus ir šaukščiaus kaip užvesta A.Vien.
| refl. tr., intr. Dglš: Televizorių ažsivẽdę vaikai, i daboja Klt. Užsiveda an dvie savaičių [laikrodis] Ad. Nerado to rakto, kaži ką ten degtuką įkišo ir užsi̇̀vedė [motociklą] Trk.
17. tr. pradėti rauginti: Užvèsk laiku mieles, ir bus alus geresnis Žl. Kap àžveda alų, tai jau ir vaikščioja LKKXIII28(Grv). Mokėk, martele, rūgštį užvèst Jz.
| refl.: Vynas užsi̇̀vedė Aln.
18. tr. KŽ padaryti, kad atsirastų, užpultų, apimtų, nukreipti, užleisti: Ant Žilės aš vanagą užvesiu. Pamatysit, kaip vanagas ją nuneš Mš. O ruse ruse, ruseli mūsų, užvedei karą didį ant mūsų LTR(Grš). Tada burtinykai (paraštėje žyniai) teipajag darė savą apmonijimą ir davė varles ant Egipto ateiti (paraštėje ir užvedė varles ant Egipto) BB2Moz8,7. Ir kaip užvesiu (užleisiu) debesis ant žemės, tada išvys maną varykštę (viršuje lanką) debesysa BB1Moz9,14. Štai aš užvesiu tvano vandenis ant žemės, kad išgaišinčiau kiekvieną kūną Skv1Moz6,17.
| prk.: Kaltybę ant ko užvesti N. Ką tau padarė šita tauta, kad ant jos užvedei didžiausią nuodėmę? Skv2Moz32,21. Eš ant tavęs užvesiu išgąstį nuog visų aplinkui tave gyvenančių BBJer49,5. Bjauriais griekais savo ir bjaurybėmis užvedė and savęs koronę tvano Ch1Moz(prakalba). Būtų gerai, kad tą paojingą lizdą ar kitur perkeltų, ar norint lietuvišką ten kalbą ir dvasę užvestų A1884,149.
| refl. prk.: Blogoms mintims užsi̇̀vedžiau KlvrŽ.
ǁ užnešti užkratą, užkrėsti: Man jis sėbrinai užvedė niežų Vlk. Kad aš jum blakių neužvèsčia Užg. Utėlių ažùvedė Dglš.
| refl. tr.: Kai ažsi̇̀vedė visa šeimyna niežų, tai i rodos pristigom, kole išgydėm Ml.
19. tr. apvesti, apvedžioti apvadais: Kokios trys eilės to aksomo ùžvesta būdavo Grš. In rankovių palčiuko do pūkiuko ažùvesta Klt.
×20. tr. veriant įtaisyti: Kiaulei dirželį àžveda, kad neraust žemės LKKXXIX184(Lz).
21. intr. pabraukti, užbraukti, paliesti: Par burną ažvesi̇̀ kam [suodina pirštine], i bus burna suodina Klt.
22. tr. Rud užmesti, užtiesti: Ùžvedėm tinklą plačiai Dbč. Užveskiam tinklą, lig nėr sumos laikas Dr. Ùžvedžiau su naru lydekai par vi̇̀durį pro snapą Šts. Pasiemė čerpoką, ką žuvis gaudo, nuėjo an smėlio, užvès čerpoką, tęsia i vis žiūri tan čerpokan LKT225–226(Plm).
23. tr. suklaidinti: Neužvesiu tavęs PK244. Gali tu man tikėt, gali ant manęs užleistis, jog tavę neužvesiù DP256. Nes pajautimai mūsų gal paklysti ir užvesti, o Dievas, kursai neklystąs yra, apgauti mūsų nei užvesti negal brš. O žmones toje kovoje užvedąsis yra … „žvynuotasis žaltys“ Kel1881,98.
×24. tr. supykdyti: Kap užùveda moteres savo viena prieš kitą Pst. Prisiketino čertas duot čerevykus bobai, jei toj ažvès, kad bartųs (ps.) LzŽ.
ǁ refl. susipykti: Vienas sūnus ažsi̇̀vedė su žmona ir išej[o] iš namų LzŽ. Any ažsi̇̀vedė až karvę Lz. Mes su juo ažsivẽdę būnam Lz.
ǁ refl. supykti: Aš ir užsi̇̀vedu, ir vėl gerai Mrj. Aš jau taip greit jau neužsi̇̀vedu Grš.
25. refl. Mžk, Brs elgtis, laikytis: Škiudas (pavardė) tai ka užsivedė gražiai, ka nu Jnš. Pas tokį gaspadorių gerai neužsivèsi – ilgai nepabūsi Žg.
26. žr. išvesti 1: Pasakė užvèst iš za stalo jį LzŽ. Jei tavo veidas neeit, tada mūsų iš čia neužvesk BB2Moz33,15.
27. žr. išvesti 2: Reikia karvę žuvèst laukan ir pastikt vidudienį Pls.
◊ ant kẽlio užvèsti
1. Ds, Skdt, Lš padėti suprasti, paprotinti, patarti: Kap gyvent? Gal tu mane užvèstai an kẽlio Vlk. Vis tave reikia užvèst an kẽlio Dkk. Ant kẽlio ùžvedžiau, gal žinosi kaip toliau dirbt Ėr. Nežinau, kas mane ažùvedė an kẽlio rašyt Krns. Vaiką vis nori an kẽlio užvèsti Eig. Kaltinu seserį, kad ùžvedė in tokio kẽlio (negerai pamokė) Lel.
2. priminti: Užvèd tu jį in kẽlio Dglš. Aš tave ùžvedžiau anta kẽlio, o tu toliau varyk (pasakok) Rtn.
ant prõto užvèsti priminti: Būtų kaimynas, tai užvestų̃ ant prõto Sv.
ant tãko užvèsti priminti: Nebeturiu pometės, kad ùžveda an tãko, da pasakau pasaką Svn.
į óžio rãgą užvèsti įstumti į keblią padėtį, suvarginti: Sovietas óžio ragañ ažùvedė visus Dv.
nė̃ vélnias sãvo vai̇̃ko neùžveda neįžengiamos, užžėlusios vietos: Pievos tokios, kad nė̃ vél[nia]s sàvo vai̇̃ko neùžveda Ggr.
už tvorõs (už torõs, už tõrą) užvèsti kalbant, ginčijantis įveikti, nugalėti: Ans ir kunigą dar gal užvèsti už torõs Šts. Vot ir ùžvedė tavi už tõrą: nebturi ko beatsakyti Skd.
Lietuvių kalbos žodynas
turė́ti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
turė́ti, tùri (tùria Sdk, Pl, Rk, Ob), -ė́jo K, Rtr, Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; SD177,79, SD141,182, R187, MŽ248, Sut, N, M, LL87, L
I. laikymui, laikymuisi žymėti.
1. tr. SD1183, MitV163(WP237), Sut, I, M, Š, NdŽ, Gs, Pun, Ūd, Gg, Žl nusitvėrus, įsitvėrus, užsidėjus laikyti: Kalavijas abišaliai aštras, viena ranka turimas SD239. Visa sauja paišelį vaikas tùri Klt. Lazdyno vytelę dvišaką sulenki ir šiteip turi̇̀ su rankom Jdp. Paregėjau, kad jis turi raktą rankon Mrc. Baltajam krėsle sėdėsi, sidabro raktelius turėsi LLDII96. Kas mietą turė́jo, mietą pametė, kas turė́jo šiaudų grįžtę, tą pametė Varn. Su dalgelėm – viena ranka kerti, o kitoj rankoj turi̇̀ grėbliuką Alz. Jam (vyrui) vienam turė́t abu vaikai labai nenarava [supantis], tai vienas vieną, kitas kitą tùria Slm. Mažą vaiką tùria ant rankų Grnk. Ana tùria vaiką in rankų Dv. Aš neturiu kas turėt in rankų KlbIV81(Mlk). Pristigo rodos ana su šituo vaiku: i in rankų turė[jo], i paguldžius Klt. Tuoj davė vyrui žinią, anas atbėgo, mato – stovi visi šitie (broliai) kai ąžuolai, vaikiukus in rankos turi LTR(Trgn). Tùra sūnelį in rankelę, kai rūtų kvietkelę (d.) Cs. Negaliu stovėti, su tavim kalbėti, sunkus mano našulelis in pečių turėti LMD(Tvr). Turė́siam ant rankoms tus vainikus Šts. Ans tų piningų nepaleido, turė́jo ranko[je] suspaudęs Trk. Ana tùri dantỹs nẽką (kažką, brus. нèштa) LKKXI175(Zt). Daugiau (paskiau) reikia plūkt tą liną rankoj tùriant Grnk. Viena ranka turi̇̀ rūbą, o kita suki Pnm. Vaikas pasdarė toks abuojas – kad duos, ką tùri rankose Slk. Tavi vaikai pašals, po krūmeliu sėdėdamu, lustą duonos turė́damu (d.) Lz. Turi rankoje šilkų skepetėlę, nori surištie broleliui galvelę LTR(Krok). Nė jis moka artie, nė šienelį pjautie, nė plieno dalgelį rankelė[je] turėtie LTR(Rmš). Kardelį ranko[je] turė́jo [brolelis], su seserėle kalbėjo JD877. Neišmano man rankelės kaip kardelis turėti LTR(Čb). Kiaunių kepurę dėvėjo [brolelis], kardelį rankoj turė́jo DrskD69. Seselė krėsle sėdėjo, zylutę rankoj turėjo. Seselė balta raudona, zylutė graži geltona LTR(Nm). Aš ta lazda (paraštėje ramčiu), kurią mano rankoje turiu, vandenį ištiksiu, kursai stovėje (paraštėje upėje) yra BB2Moz7,17. Nesa teipajag urėdas yra visų krikščionių turėt lempas degančias arba žvakes uždegtas rankose savose ir išeit prieš apžieduotinį DP568.
^ Ką rankoj turi̇̀, žinai, kad tavo Jnš. Kalbėk ir akminį ranko[je] turėk S.Dauk. Su juo kalbėk ir pagalį rankoj turė́k Trgn, Pg. Su taũ kalba ir špygą kešenėj tùri Šmn. Du tùria, du duria, du nepasiekia (duoną minko) Mžš.
| refl. tr. SD1183, Sut: Statai gi žemėn, kam turies an save [kibirus] Ad. Tėveliui sopėj vėderiukas – vis tùris až kriūtinės Ad. Į vieną ranką jis tùras pyrago gabalą, į antrą ranką jis tura rykštę LKT169(Šlu). Atskiesi [linų] saują i turė́sys, ka mašina neitum tušti Kl. Su viena ranka suksi, o su antra tą siūlą turė́sys iš gijės Kl. Tos kūmos, kur gaus turė́ties [kūdikį], tura būti garbingos giminės Prk. Visų pirmu ejo vyriškiejai giedodamys, paskiaus – motriškosios, visi turėjos rankose uždegtas vaško žvakes, iš numų atneštas M.Valanč.
^ Su ponu rokuokis ir akmenį rankoj turėkis Žem.
ǁ rankom suėmus laikyti, prilaikyti, valdyti (plūgą, žagrę): Rankutės ranka turė́t Šlčn. Plūgo rankelės rankom turė́t Gdr. Vienas vadžiojam jaučius, kitas tùrim žagrę Dv. Už rankenų turi̇̀ i apari [bulves] su tuo žuobriu Krk. Išsikasė mede eglelę su šaknimi, kad būt turė́t rankom Dv. O žagrės niekas netùri, pati aria Srj. Nu tai tada tep tùria rankom ir aria Vvs. Žmogus tùri, jaučiai tęsia ir aria Rud. Reikėdavo [arklus] ant rankų turė́t, pečiai skaudėdavo vakarais Sk.
| Tu rankoj mano jaučių vadeles turi B.Braz.
^ Du turi, du duri, šešios akys, trys rūros (artojas, du jaučiai, du noragai) LTR.
ǁ prilaikyti, kad nesusmuktų, nenupultų: Neturė́k, jau pats (vaikas) eis Pv. Tave [, vaike,] turiù – nenupulsi Drsk. Turė́k gerai maišą, kad grūdai nebirėtų Vžns. Žarnos vieną galą tùri ir pripučia Dgp. Nusbodo man berneliui ant žirgo sėdėti, balnelis turėti LTR(Mrc).
2. tr. OG364, Vrn, Rk suėmus tvirtai laikyti, kad nepabėgtų, neištrūktų, nesujudėtų: Turė́k, kad nepabėgtum J. Kad suėmei, tai ir turė́k, nepaleisk Sld. Turė́k drūčiau, ištruks, nesugausi Glv. Arkliai eina labai smarkiai, tik turė́k, kad neištrūktų Žl. Arklį tai ant vadžių turi̇̀, o jautį tai teip – su jungu LKT190(Šk). Turė́k avį, aš lenciūgą atnešiu Pnd. Až rago tùri nusitvėręs karvę Klt. Paturėk karvę, aš pakratysiu, turė́k stipriau Rgv. Ot turė́jo, nė pajudėt negalėjo Vlk. Nuejom kambarin, pašokom, už rankos tùri, neleidžia Srj. Teip sutvarkysma: dvi turė́sma, viena leisma (mušim) [neklusnų vaiką], nieko, be diržo nieko anam nepadarysi End. Net pirštai balti, kaip sumygęs tùria Ob. Stovi bernas lankoj, turi žirgelį rankoj LTR(Švnč). Ožys turi vilką, avinas pasibėgėjęs nuo suolo muša LMD(Rz). Bet vyrai, kurie Jėzų turėjo, apjuokė jį, spjaudydami ing jo veidą BPI374.
| prk.: Sumygo až kojos i tùri [mėšlungis] Švnč. Turbūt ta gripa muni tùra Plng.
^ Nelauk, kol du turės, o trečias krės Pnd. Karvę až ragų tùri, o kitas melžia Antr.
ǁ sustabdyti bėgantį, neleisti pabėgti: Turė́k, turė́k, kad nepabėgtų Skd. Atsiveja keturi vyrai ir rėkia: – Turė́kit vagį! Ėr. Visi tuoj – šeškus, šeškus, turėt, o tas čiukšt ir išlekia Kp.
| prk.: Kaip lapė ana yra, tik jau turė́kiat aną Trk. Tik rankas ažėmęs tùri (nepadeda dirbti) Švnč.
| refl. prk.: Kitą troškumas lobio tùris saituose ir neprileidžia jo niekam gero daryt DP114.
ǁ neleisti išeiti, išvykti: Jo čia niekas nèturi Lp. Nieks tavęs čia netura, gali eiti, kur akys mato Vvr. Nors brangus tu man ir malonus, bet neturėsiu tavęs V.Krėv.
3. refl. tr., intr. Sdk, LTR(Bsg), Rgv, Ut, Slm, Bgs laikytis įsitvėrus, įsikibus už ko nors, kad neparvirstų, nenugriūtų: Jonukai, turė́kis manęs! Slv. Až trumpo galo sunku turė́tis Vj. Turė́tis nėr už ko Upn. Mum labai sunku turė́tis Grv. Turiúos lazda, kad nenugriūčia Dglš. Tùrisi ažu lazdos, ažu tvoros Dv. Tu imk, turė́kias, kad aš kelsuos, i tu kelkias Šts. Turė́kis, ba pargriūsi Pv. Mergšės mano tùris už manę, kad nepavogtų Sn. Moterėlė ir turintis led lieptus perėjo Grž. Arkliai buvo – tik turėkis! Ggr. Tik turė́kis ratuos, kap anas važiuoja Dglš. Turė́kis gerai į gardį įsikibęs, ka neiškristumi par kūlius važiuojant Slnt. Aš įsikabinęs karčių [arklio] turiúos stipriai Dj. Dabar aš virsiu arkliu, o tu užlipk an manęs ir turėkis LTR(Ds). Dėlė insikando dėsnon ir tùris, paskui druska ištrina, ir nupuola Dg. Ana (pelė) ir aukštielnyka įsikabinus nagelėm ir tùrias Ob. Viena ranka turiúos virvės, o kita kabinu medų ir valgau (ps.) Prng. Viena ranka obelies turėjos, antra paukštį griebė (ps.) Brž. Po tam tuojaus išėjo brolis jo, tas turėjosi ranka savo kulnį Esau BB1Moz25,26. Kaip girta tvoros turėdamosi klajoja brš.
| prk.: Turė́jaus turė́jaus do šitos žemės insistvėrus, reikia jau palikt Klt.
^ Turėkis kaip utis kailinių! Slnt. Turi̇́es [vaikino] kap až karnos Švnč. Tùris insistvėręs padalkų bobos, niekur nedirba Klt. Vieną [berną] už uodegos turėsi, an kito pasistiepus žiūrėsi LTR(Mrc).
4. refl. J, KŽ, Rgv tvirtai stovėti, laikytis, nenukristi: Do šito akinių kojelė drūtai tùris Klt. Va tinkas vargiai ar turė̃sis po lietaus Slm. Už bolkių tùrias, negriūva tos ardakilės Skrb. Užsuk [dangtelį], a tùrias gi?! Nesitùria Mžš. Teip nestiprai turė́jos, kaip anas ir neatsikišė, kaištis šitas Ant. Nestùri tvora, virs Drsk. Užlenk [vinis] iš apačių, tai pristraukus lenta ir tùrias Ndz. [Staklių ripelių] vidurys įpjautas, kad virvelės turė́tųs, kad nesliūkinėt Svn. Numai, kuriuose žmonės ir kunigaikščiai Filistinų bankietavojo, turėjos ant dvijų stulpų S.Stan.
ǁ Mžš ilgai tverti, gerai laikytis (ppr. apie drabužį, apavą): An manęs visa tùris: i kepurės, i skarelės Rod. Mano tiej ryzai nèsturi an kojų! Lp. Tiek sublogau dabar – Dievuliau Dievuliau: smunka sijonai visi, nebesitùri Mžš. Kolei turė́jos [sijonas], turė́jos, ė dabar až rozo pasdarė kap sietas Švnč. Šitas medinis [apavas], tiktai kad tùrias koja Skp.
| Ma nèsturi plaukai Vrn.
ǁ NdŽ kyburiuoti ant ko nors, laikytis: Obuoliukas da tùris, tùris koks in obeliūtės, nelekia Klt. Šiemet ant medžių lapai ilgai tùriasi Pc.
| Anas apslėjęs ledu i tùris, šitas sniegynas Švnč.
^ Aukštai stovi, silpnai turis, pats apšepęs, galiukas plikas (riešutas) LTR(Ar).
5. tr. Kbr būti atrama, remti, išlaikyti, palaikyti, sutvirtinti, sustiprinti: Kiek aš privaikščiojau, kap manę tos kojos tùri?! LKT401(Pls). Mane lazda neturė́j[o] Dv. Keturi čviekai turė̃s, užteks Slm. Jungas, ką vieną ir kitą veršį tùri Pb.
| prk.: Tik šitie dobilai i turė́jo karvelę Klt.
ǁ išlaikyti svorį: Šiandie gruodas tùri arklį Prng. Ledas da netùri, o jau čiaužo vaikai Ėr.
| Ir smėlis tùri kelią, ne tik žvyrius Ėr.
6. tr. LKKII206(Zt), Mlk, Str laikyti tam tikroje vietoje, būti padėtam kur: Turė[ja]u turė[ja]u tvarte višteles parvasar nuo varnų Klt. Tùra vištas atšlaiman Kr. Mažučiukai žąsiukai namie, lauke netùrim Kvr. Kiaules žmonės pirkioj tùri su paršiukais, kap paršiukai randas, – šalta gi Aps. Kur te bus riebus pienas raiste šitam karves tùriant Klt. Ažudare tùri [kiaules], kurgi prikratis Žl. Kai mes šunį turė́davom pririštą, tai mes prausdavom jį Ant. Vištas jau reikia te užtvertas turė́tie Aps. Bijo turėt arklio lauke naktį, kad par laukais nenulėkt Klt. Vis arklį turiu prie savęs Gdr. Jis tùria kumelę prie lovai prisirišęs, o paprašai – neduoda (juok.) Svn. Reikia balint [audeklus]: an saulės turė́t pavasarį i šutint Pb. Aš tebeturiù pas dukterį ir stakles, ir skietus Kp. Maišiuke turė́[ja]u [žolynus], dulkė neažejo in juos Švnč. O ana rūkė pypkę, didelę tokią, i turė́jo kišenė[je] tą pypkę Varn. Alkieriū[je] gulėjo ans, i visumet kerčio[je] turė́jo šakę Lnk. Tu puodą turė́k ant kelių LKT280(Ssk). Ją (švęstą duoną) inkiša palubėn ir tùri Lel. Ataduok žiedą, kur turi an rankos, tai galėsi pamatyt [brolį] LTR(Ds). Turė́siu po rankai raktus Smln. Ėsk, ką turi̇̀ po nosės! LKT74(Rdn). Ma[no] tėvulis klėty guli, po galvele raktą turi LTR(Asv). Oi kareivi, kareivėli, ką turėjai po galvele? LLDIII276(Kp). Tai seselės vainikelis, ant galvelės nešiotasis, ant kaselių turėtasis KlpD73. Nulaužusi (viršuje -ęs) lapą aliejaus turėjo tą burnoje (paraštėje nasruosa) savo BB1Moz8,11.
^ Ės neės, bile po snukiu turės LTR(Šn).
| refl. tr., intr.: Jau turis aketėj [vilko] uodega LTR(Slk). Ant ligonių rankas uždės ir gerai turėsisi VlnE74.
7. tr., intr. laikyti ką nors atsargai ar šiaip kokiam reikalui: Alijošių tùri piršto inspjovimui Užp. Kam anas (bulves) turė́t, sudigs, subus Žl. Kam te mazge turė́si pinigus, reikia išleist Klt. Turi̇̀ i turė́k, man tavo nereikia Klt. E, teturiẽ, lai! Tlž. Tùria par savę pagerai pinigų Č.
^ Lig švento Jurgio turėk ir ožkai NžR.
| refl. tr.: Testùry, atadavėm sūnienei antį Dglš. Tegul sau jis tùriasis, kad paėmė! LKT226(Plm). Tegu tùrisi tą lauką sau ant bambos Gž. Tùrytėtės sau visa ką – man nieko nereikia Dglš. Turė́kis tą savo rublį, ka tep gailini Pv. Te, turėkis savo pinigus, o aš turėsiu mano dainas Blv. Testa tùrisi, ką užsitarnavo Drsk. Jasinskis … atjema Poasupius su Serapiniškiais ir par dešimtį metų, niekam nieko nemokėdamas, turias M.Valanč. Turėkis juodai dienai LTR(Vdšk).
8. refl. būti kur padėtam, laikytis: Nelygiai pinigai tùris kešeniuj (vienas greitai išleidžia, kitas ne) Dglš. Nusipirkau skarikę: a susirgus, a kaip, i turė́sias Krš. Mum tai nesitùria [gėrimas] – tuoj išgeriam, kad tik yr Slm.
9. tr., intr. NdŽ laikyti ką, būti kokioje būklėje, padėtyje: Vis turė́davau palenkus šiteipos [koją], tai ilgai ilgai neištiesiau Rk. Gyvatę inleidžia butelin ir gyvą tùri Dgč. Galvą priglaudė prie manęs ir tùri (karvė, kurią ruošiamasi parduoti) Kvr. Antra pasakius, ir nesveik galvą žemyn nulenktą ilgai turėtie Sz. Drūtos šaknys aplink drėgną žemę apkėtę turi VoL353(Sv). Mes an suolo kojas surietę tùriam Dj. Yra visokių moterų, ka vyrus apglobę tùria Sdb.
| Jis, matyt, liežuvį turė́jo paleidęs Srj. Liepė jiems taip daryti, kaip jis turėjo sugalvojęs J.Balč. Dabar aš jau turiù sugalvojęs, kaip jom atsakyt Sb. Aš Dievą vis mislyje turiù, laikau KI53. Sakyk i sakyk kožną daiktą, in mislios turėk vis Klt. Kas ką pasako, minty kai kada turiù Pžrl. Jeigu aš pati būčiau ant mislios turėjus, būčiau pati džiūstančius grūdus prižiūrėjus Pkr. Jūs turite omeny žemiškus vargus, nepasisekimus, ašaras I.Simon.
| Ragana … turi saulę ažustojus BsPII305(Kp). Po kiek laiko norėjo lėkti gegutė, bet ji turėjo padėjus kiaušinių ir reikė vaikus perėti SI89. Mėtylius su degtine, su vandeniu apmerkę tur: ger nuo pilvo skaudėjimo Sln. Aš insileidus kito neturė́jau, buvau pavargus, miego norėjau DrskD26. Vienas (šuo) dantis iššiepęs tùri, ale nekanda Pv. Akis tùri nuleidęs, in žmogų nedaboja Klt. Plaukus susuktus turįs SD152. Žoles reikia sausai turė́t, kad nesupelėt Švnč. Po raktu visa ką turė́jom nuo jų Klt. Kur atsidust, kur neatsidusus, kada garai sulaikius turė́tie? (apie užkalbėjimą) Švnč.
| Kol Dievas turė̃s, tai musysi gyvent Btrm.
| prk.: Turė́kite garbėje gimdytojus jūsų, būkit jiemus paklusnumis DP66.
^ Vieną darbą dirbk, dešimt in mislią turėk LTR(Slk). Dieną ir naktį turi išplėtęs akis (langas) LTR.
10. tr. Prng, Jž, Jdp, Sb, Kp, Slč laikyti ką nors savo naudai, auginti, prižiūrėti: Gyveno seniau – arklyną, karvę tùri Ad. Tùri gyvulių, tùri karvių, žąsukių, vištų Klvr. Mes turė́jom lauką karvę Jon. Kap kas bagotesni, tai arklius ir jaučius tùri Eiš. Stambesni ūkinykai jaučius turė́davo Antr. Dvarą tų gyvolių turė́jo, i daržą tą laikė Vg. Vieną arklį ir dvi karves turėdavom Dgl. Dvi karves drūtas kaip meškas turė́jo Šmn. Karves tebetùriam abidvi Mžš. Dvi da karves turia, ale senę parduos Slm. Turė́jom karvukę, laikė dėl vaikų tėvas Kpč. Seniau i mas turėjom duolę (beragę) Ps. Džiaugiesi karvikę turė́damas, jei kiek paslenki Iš. Kas karves geras tùra, daug pieno tùra Krž. Vieną pačią karvę i du paršelius daba betùriav Yl. Karvelę tùri, pašaro netùri Žl. Tai tu jų (karvių) neturė́k, kad nepagali Klt. Ir jo arklys tùrima J.Jabl. Šešiuos turė́jom vieną arklį, i sodink kad nori [bulves] Klt. Dvejetą arklių turė́davo Vdn. Ka tùriav arklį, mama paliks karvę, jug vedu gyvensiav Plt. Savo arklio jau netùrim Drsk. Kumelius prie tėvui turė[ja]u Dglš. To arklio jis jau senai nebeturią̃s Krs. Jei neturi̇̀ arklių, tai eik pėsčias Sn. Kad gali, tai turė́k ir kiaulę, ir veršį Btrm. Katras daugiau turė́jo žemės, tai turė́jo ir veršių Dbg. Veršiai (jaučiai) bados, tai nereikia turė́t Pb. Paki kiaulines bulbytes supenėsiu, turė́siu [kiaulę] Klt. Geriau kiaulę turė́t negu šunį Brž. Paršelis yra, kap nieko neturė́tai, tai vėl negerai būt Dv. Avis dvi turiù su vaikais Trk. Kaip instaisė, tai tùri ir tùri aveles čionai Mlk. Turė́k turė́damas aveles, kai nėr kur riša Dglš. Ir kitas avis turiù, kuriuos ne ižg to gardo sančios DP206. Viena gyveno motera ir ožką turė́jo Kpr. Didžiai retai kur būdavo ožkų, aš ir turė́jau vienus metus Rsn. Nuvažiuoju – jis tùrįs bičių Ėr. Bičių turė́j[o] daug Lt. Aštuoniolika avilių bičių turė́jau, tai bent buvo medaus! Bsg. Jeigu aš turiù bitis ir kits tùria, tai bičiuliai Grz. Aš jau šunio neturė́čia: inkščia prie durim žiemą vasarą Aps. Kad nors šunį turė́tau, lengviau būt ganyt Žrm. Pirmiejai gyventojai, įsikurdamys į tą numą, turėjo sau pirmūsius bendrus: šunį ir gaidį TŽI99(S.Dauk). Turė́jau kiškį (triušį) – kopūstus labai mėgsta Rod. Vienas gaspadorius turėjęs eitvarą (pūkį), tas nešdavęs sviestą ir avižas LMD(Žg). Kam gyvent an svieto, jei nieko neturė́t Žl. Neturė́si keltavų, neturė́si bėdų Aps. Anie netùra ne karvės, ne vištos, nieko netùra Krž. Dujai dideliu jaučiu turė́jo Sug. Ka rublį turė̃tumi, ta tų kaltūnų neturė̃tumi Jdr. Turiu nendrelę, tą siūbuonėlę, prikels anksti rytelį LTR(Brt). Kas beržų turia, tas sulą leidžia pavasariais Sk. Kai kiaulis neaugs – turė́k kiek nori! Klt. Nė jokio gyvolio netùriam – nė blusos, nė utėlės (juok.) Skdv.
^ Turi arklį – turėk ir vežimą PPr431. Tùriant arklį ir pėsčiam nesarmata JT384. Kokį jaučią turi̇̀, tokiuo ir ari JT362. Ėriuką pirkęs, arklio nenorėk turėti LTR(Vdk). Kištų po anderoku ir turė́tų tą telioką (labai prižiūri) Žl.
ǁ tvarkyti, rikiuoti: Vienas tėvas tùri namus – dėl sūnaus būtų prapultis Ktk.
^ Gaspadorius turi vieną kertę, gaspadinė – tris LTR(Rm).
11. tr. laikyti ką nors prie savęs, priimti gyventi: Aš bijau tave turė́t Ad. Kam man jį turė́t Vvs. Aš turė́jau mergą Eiš. Kaip ją tùri – tokia nedora? Skdt. Pastyrių po nedėliai turė́davo Dglš.
^ Arklį drigantą, vaikį muzikantą, mergę davatką – neturėsi niekumet numie Šts.
ǁ auginti, globoti: Turė́jau seseries mergelę, auginau Šts. Čia jau sūnaus berniukas, kur Sudeikiuos turė́jai Sdk. Kad nepametus vaiką turė́t, netingėt ir ugdyt Lb. Vaiką kai turė́jo par saũ, tai i smetoną, i sviestą pirko Klt. Anas turė́t reikia kap laikrodis Prng. Motule mano, senoja mano, kolei mylėjai, par saũ turėjai Švnč. Viedma ragena lovoj guli, ma vaikelį pas sau turi LTR(Dv).
| prk.: Tėvai turė́jo savo ranko[je] (tvirtai laikė) mus visas Skdv.
| refl. tr.: Mes vaiką pas save turė́jomės Mrj.
12. refl. būti, laikytis (ppr. ilgai) vienoje vietoje, užsibūti: Aš einu, o va tie trobo[je] tùras Klk. Jis tùrias, neina lauk Žg. Turė́kis prie savo gryčios i neik pas vaikus Brž. Čia jis kaip ir turė́jos prie savo dvaru[i] – ponas taigi Č. Visgi prie ko turė́jos Krč. Žiemą vilkai prasbasto, o čia nesi̇̀turi, praeina in Švenčionėlius Strn. Tos kirmėlės turė́davos žilvičių puvėsiuos Brž. Kap insigeria, tai ir tùris [erkės] in karvės Šlčn. In bulbienio bulbė nesi̇̀turi, kaip ana gali augt? Klt.
| prk.: Par ją žodis nesi̇̀turi, da kad kokiam žmogui Klt.
13. laikytis, gyvuoti: Gerai gyvena, gerai tùra, ka gerą vyrą gavo Šv. Ans da geriau turė́jo nekaip čia End. Ak, be galo gerai turi tasai Joniukas. Visur jis gali važinėtis I.Simon. Kur aš senis beturėsiu… greit man mirtis rš. Neprivalu yra sveikiemus vaistytojo, bet piktai turintiemus DP511. Nugi būkiam linksmi, kolei beturim, kūnui mūsų nieko neginkiam, kolei bejaunas BPII377.
| refl. N, M.Valanč, Zt, LKT400(Žrm): Negaliu, sergu, piktai turiuosi SD26. Prabuvau sa gyvenimą ir negirdėjau sopulio, sveikas turė́jaus lig senystai LKT380(Btrm). Kap turi̇́es, dieduli, kap sveikata? Švn. Tai dar tuom ir tùrisi Pg. Kaip turies, kaip laikaisi, senysta? V.Krėv. Kap gerai turi̇́es? Dv. Ačiū, turiamsi po biškį Sb. Mes tep tùrimės iš senovės Auk. Turė́jos anys gerai Rod. Dabar ir sẽniai ilgiau tùris Ktk. Ne kažna kaip ir anas ją įmankštint teiktųs ir patis tùris – kaip in siūlo kabo Ktk. Anas tai kvaras buvo, tik turė́jos Klt. Pie mus anys gerai da tùris Kli. Dabokis, kaipo turis broliai tavo ir kaipo turis gardas Ch1Moz37,14. O atmink manęs, kaip tau ger bus (kaip gerai turėsies) BB1Moz40,14. Labai turėjos gražiai, negerdavo Ps. Štiliai numie turė́jaus MitI76(Klp). Žinau tiktai, jog mok ponui donį ir, garbė Dievui, turias gerai Rp. Bylojo Abrahamas: atmink, sūnau, jog tu gerai turėjaisi tavo gyvato[je] VlnE84. [Motinos] trokšta, idant gerai turė́tųs [sūnūs] ant to pasaulio DP484. Nes jei [kieno širdies dirva] yra užkietėjęs koksai kelias, tad nuodėmu Viešpatį Dievą teprašai, idant ją įmankštint teiktųs ir patis vėl tetùris top, kaip jį Dievas per pranašą graudina DP101. Anie … myli žmogų, ik kolei gerai turis ir priepuolyje tuojau jį prastoja DP530.
14. intr. būti tinkamam, sveikam, tverti, laikyti; negriūti, neirti: Menka medžiaga, kiek ji turė̃s Alv. Teip vilnas mazgot tai negera – anos netùri Pb.
^ Iki čėsui virvė tùri Ob.
| refl.: Neimk lempos, ana tik ką tùris Žl. O tai nèsturi, o tai išpuola [dantys] Kpč. Apatiniai [dantys] visai nestùri Grv. Da pirkyna tùris Dglš. Kakta pečiaus tik ką tùris, išdaužiau Klt. Ogi kūtelė, kur statėm, ar da tùrias? Slm. Iš Ilgašilio miško kai padirba ką, tai ilgai tùrias Krns. Puodas kaip žiuželis – tik ką tùris Ktk. Nendrėm buvau apdengęs stogą, kad turė́jos ilgai Slm. Nesi̇̀turi susiuvimas, gal plonu siūlu susiūta? Dglš. Kad žmogu[i] reikt pusnė supilt – nesupiltum, nesiturė́tų prie sienai da Mžš. Koc katinu važiuok, kelias tùris – geras kelias, kietas Vrnv. Anys (kukuliai) nèsturi – reikia [v]andenio inpilt Dsn. Nesi̇̀turi duona, sutrupa Švnč. Kai vien plaučiai, nesi̇̀tura tokia dešara, reikia riebalių Kr. Kaip čia do bulbos tùris tokiam karšty (neišdžiūsta) Klt.
| prk.: Tai regi su tuo sveikata – kolei tùris – tùris, ė kai krenta… Švnč. Dar kolei kraujas neažmiręs, širdis dar tùris Ml.
15. būti atspariam, laikytis, nepasiduoti: Svietas da tùris Aps. Dabar tai jau turė́kis! Bgs. Biekšiai (mušeikos iš to kaimo) ate[jo] – turė́kitės! Vrn. Nepasduok, turė́kis, kiek begali! Skp. Priš ką jūs turė́siatės, bepročiai, beginkliai! Ms. Siena buvo stora ir tvirta, bet neilgai galėjo turėtis prieš keturis vyrus J.Balč. Turėjos dar eruliai nekuriose pilėse Italijos S.Dauk. Moma kai duos giedot, tai tik tùrys! Dglš. O šaltis – tik turė́kis! Vvs.
ǁ valdytis, tvardytis: Tėvas tùris kiek, negeria Klt. O jis tùrias, kad nešnekėt ir nežiūrėt Všk. Turėjosi [vaikas] keletą mirksnių nuo ašarų M.Jan. Kaip mes ant jų pasižiūrim, visi juoku nesiturim LTR(Ob). Kurias žmogus doras, tas turias, o kiti vi[si]škum nuslysta Antš.
16. tr., intr. prk. tverti, kęsti: Pirmutinis rėkia, kiek gerklė tùria Jnšk. Ojojoi – neturė́siu! (apie skausmą). – Turė́k, sakau! JnšM. Užleida kemikalus – tokia smarvė, ka negali turė́ti! Yl. Turė́jau turė́jau – nieko nepadariau, kad dar būč sėdėjęs, o dabar stačias (priteršė kelnes) Žl.
17. refl. prk. atsikalbinėti, priešintis: Vaikeli, nereikia priešais turė́tis, reik geriau tylėt Pš. Kai močia šeria, tai dėlto nesi̇̀turia Pnm.
18. tr. laikytis kokio nusistatymo, nenutolti nuo kokių pažiūrų, papročių, sekti: Pirkioj nepasėdi – tùri savo kelius, eina ir išeina Pv. Ans nė Dievo betùra, nė į bažnyčią beeita KlvrŽ. Aš tai burtų nèturiu Šmn. Turėk, žmogau, vieną Dievą Mž40. Mes visi vieną teturim Tėvą, būtent Dievą BPII290. Kurį tikėjimą kad turėtumbim, tad toli daugesn tikėtumbim Viešpatį DP290. Neturėsi svetimų Dievų prieg man DP536. Neturėki kito Dievo prieg manęs Mž18.
| refl. TŽVII338, SE133, S.Dauk, Sd, LMD(Kpč): Mokina, ale vis viena anys savo tùris Nmč. Dvylika pakalienių ito durnuma turė̃sis GrvT73. Sodiškiai žmonys lig šiolei tebsitur seno papročio M.Valanč. Mes apie tuos dalykus turimės skirtos nuomonės VŽ1905,256(Vaižg). Senovės dailidės … rokuodavo ir to standžiai turėdavosi, jog medžiai, kirsti pusėje gruodžio, yra tvirčiausieji A1884,56. Kas nori gyventi dievobaimingai, tas turi turėtis visados tikėjimo Blv. Tvirtai turėkimės savo tikėjimo ir prosenių kalbos rš. Bei turėkias šitai ženklu nuog Pono, Poną tatai darysiantį BBIz38,7. Sergėkimės … visokio atskilumo ir turė́kimės suderėjimo, vienybės ir meilės bendros DP531. Todrinag Povilas graudina ižtikimuosius, idant būtų stiprūs ir turė́tųs mokslo arba tradicijų DP227. Išsižadu tavęs, šėtone, o turiuos tavęs, Christau brš. Niekas negali dviem ponam tarnaut…: aba vieno turėsis, o kitą nieku vers Ch1Mt6,24. Viso to, kas yra gera, turėkitės Ch11PvT5,21. Tvirtai besiturįs tikro žodžio pagal mokslo BtPvTit1,9. Juogi turėkis brš.
| Anas žmonių kalbà ir tùris, anas nežino Žl. Jie turė́jos lenkais anksčiau Ad.
^ Turė́kitės kap bernas (neveskite) – reikia turė́ties katinio nagais Drsk. Kožnas savo katės nagais insikabinęs tùris Rod. Tu turėkis žmogaus pusės, ale ne prūso Db.
ǁ refl. remtis, laikytis ko: Sūnai išejo partizanuosna, ale ir turė́jos vienas už kito Rūd. Tau i reikė jo (berno) turė́ties Dglš. Turė́kis pas vieną daktarą Krč. Teisybė, jog kožnas juoba linksta pri tų, kurie su juomi kartu turias M.Valanč.
ǁ refl. laikytis kokios nors krypties einant, važiuojant: Kai eisit keliu, tiesio šono turė́kitės Šč. Didžiuoju keliu reikia turėtis Pš. Eidami turė́kitės upėlio, tai nepaklysit miške Mrc.
| prk.: Aš kelias, mane klausyk, manęs turėkis PK244. Šitosg yra pėdos, kurias mumus visi šventieji … paliko, idant takų jų turė́damies eitumbime paskui juos ir džiaugsmump DP543.
19. tr. LzŽ atlikti apeigas: Kunigas turėjo sumą Rud. Koks kunigas, kur turė́jo mišią an didžiojo altoriaus? Sdk. Arionas … mokė, jog nereikia melstis nei mišios turė́t už numirusius DP546. Ir už Augustiną š. numirusį mišia buvo turė́ta palaidojimo jo DP546.
^ Valgyt reikią, kap mišia turė́t Aps.
20. tr. laikyti ką asmeniu, kuris su pačiu laikytoju susijęs šeimos narių, giminystės, draugystės, meilės, netekties ar kitokiais santykiais: Jie mane par ciocę tùria Jnš. Ar turė́si mane seną už motinėlę (d.) Kt. Tu sakei – mane mylėsi, ažu meilelę turė́si (d.) Ad. Ak tu prižadėjai tik mane mylėtie ir mane tik vieną už draugę turė́tie DrskD27. Aš neprašau, nemylėki, nė už savą neturėki D72. Tasai tur jai duoti jos pasėgą ir ją už savo moterį turėti BB2Moz22,16. [Sūnų] jau turėjo už pražuvusį MP68. Išgirdo broliai apie Joną, kurį turėjo seniai mirusį BsV370(Jnš). Mes Abraomą turim tėvu Bb1Mt3,9.
^ Pačiai tiesos nesakyk, pono už brolį neturėk, posūnio už vaiką nelaikyk Vžns. Pono neturė́k už draugą, augintinio – už sūnų, pačiai tiesos nesakyk Dr.
| refl.: Kuris prakeltas, teturis už tarną DP498.
21. tr., intr. BM25(Č), Rk, Dv, Yl vertinti ką (ppr. asmenį) teigiamai ar neigiamai: Mes jį visai dorą ir beveik šventą turėjom J.Jabl. Jūs mane už durną tùrit Tj. Mes labai jį už protingą turė́jom Slč. Jį gudrų turė́jo NdŽ. Visi jį už šventą turėjo P. Kuris yra tarp jūsų didesnis, tą jūs turėkite už mažesnį DP498. Turiu tave už laimingą, o karaliau Agripo Ch1ApD26,2. Už dievaičius [žemaičiai] turėjo Aušlavį, Kaunį, Ganiklį M.Valanč. Visi net Joną turėjo tikrai už pranašą Ch1Mr11,32. Vienas žodis – ir matos, už ką tave tùri Všk. Seno žmogaus nė už ką netùri Jnšk. Dar̃ vaikai tėvo netùri už tėvą, motkos netùri už motką Vrn. Tas gaspadorius šunies vieto[je] tùri tą vaiką LKT279(Tj). Kuris pačią muša, aš tą ir žmogu neturiù Rod. Tavęs visi žmonys bijosis ir turės už velnią S.Dauk. Vyskupas už nieką turėjo kanaunykus ir diduomenę žemaičių M.Valanč. Kaip tave niekais turi, bara, prikaišioja nebūtus daiktus rš. Kur tik aš einu, nerandu patiekos, visi žmoneliai tur muni už nieką S.Dauk. Gal tujai mane užniek turėjai, gal, kad aš biedna, imt nenorėjai LTR(Brž). Kurs nieku tur Dievą …, tas … peklo[je] tur degti Mž159. Kas ažu nieką turi mane, sūdys jį žodis, kurį kalbėjau dienoj paskutinėj SPI6.
| Seniejai ūkininkai nė už ką neturė́jo [plūgų] Als.
| refl.: [Jūs] už teisus ir sveikuosius turitės DP514.
ǁ tr. nekreipti dėmesio, nepaisyti: Nukenčiu, ažu nieką turiu SD1205. Aš už niekus turėjau aną (karvės spyrį) Sd.
22. tr. palaikyti, nepraleisti (apie šilumą, vandenį, dūmus ir pan.): Kuknė da tùra šilumos Lkv. Rudenį kap tik palis, tai turė̃s, o dabar tai greitai sausa Nmč.
| Sniegai ištirpo, vanduo nebtur ledo TS1900,4-5.
| refl.: Kai buvo beržinė malka, da kiek turė́davos [šiluma] Švnč. Plyšius sienoj ažkiš’ samanom, ir turė̃sis šil’ma Švnč. Terp to kubiliuko vanduo visiškai nebesitùri – lankai nulakstę Sml.
23. intr. NdŽ laikytis, trukti, tęstis (ppr. apie gamtos reiškinius): Turi ir turi šaltis Grž. Pagada tùri – eikit laukan! Onš. [Seniau] pašąla, paleidžia, pašąla, paleidžia, o dabar tùri ir tùri Žl.
| refl.: O tai žiema, tai tùrisi šaltis! Dbč.
II. nuosavybės santykiams žymėti.
1. tr., intr. SD141, H182, R215, MŽ287, Sut, I, N, Š, LL87,168, Rtr, BŽ187 būti savininku, naudoti, valdyti kaip visišką nuosavybę: Turįs savo namus ir žemę SD1115. Namus savo turįs R194, MŽ257. Šaltinį turiu SD131. Ir mes maža teturim žemės J.Jabl. Dabar mūsų turima paties J. Jablonskio raštų nauji leidimai J.Balč. Trąšų turi̇̀ – žemė tùri (duoda gerą derlių) Drsk. Kad man akvata, kad vis turė́t kai kas Kp. Visą ūkę turù Vrb. Ans buvo turtingas – tùrįs ir pasitùrįs Šts. Mano tėvas turė́jo in du kaimus žemės Kpč. Žemės septynis valakus turė́jo Sug. Tiek aš tos žemės teturė́jau – penkius aktarus Skd. Po tris gektarus turė́jo žemės, po keturis PnmŽ. Turė́jau šešius hektarus pie namus Grv. Bagotas buvo – turė́[jo] žemės Pls. Aš buvau biedna, nieko neturė́[ja]u Ad. Par žmonis ejo, kai savo žemės neturė́jo Krž. Kitą kartą sodną didelį turė́jom, i bičių buvo Pp. Tai čia vis buvo papo (popo) pievos – tai turė́davo daug gėrybės Mlk. Turė́jo du dvariuku i tik vieną sūnų Sdb. Vienas ponas dvyleka dvarų turė́jo Krž. Tur močiutė margą dvarą, vyšnelių sodelį JV227. Gyrės bernelis tris dvarus tùriąs JT250. Ar yra kas jūsų turįs tiek turtų, aukso ir sidabro, kiek aš turiu? TŽVII324. Kad savi namai turė́t, visi nori Žl. Tùria savo namus i sodniuką Skdv. Eis vaikai į tokį laužą gyventi – anie savo trobelę tùra Vkš. An kambario gyvena, netùri namelio Kdn. Podėlio da nèturim – reiks namelioką pristatyt Slk. Vasarai vasarinę virtuvukę lauke tùri Pv. Kas pirties neturė́davo, kubiluos maudydavos Sdb. Turė́ti nuosavus namus NdŽ. Neturėjo jie namų ir ejo par žmones LTR(Aln). Kas turė́jo žemės daug, tai turė́jo ir mašinų Pb. Arpų ir maž kas teturė́jo – reikėjo vėtyti KlvrŽ. Kitą kartą numūse gaspadoriai girnas turė́jo Žeml. Viskas buvo iš rankų – ne mašinų neturė́jo, nieko Yl. Aš turiu ir melnyčaitę, galiu sumalt ir duonaitę LTR(Lzd). Bagotą paėmė, kubilą adiežos turė́jo [atitekėdama] Asv. Mergės kraičio nieko neturė́jo Žg. Kuri mažiau kraičio turė́davo, tai į skrynią pūrą žirnių pridėdavo, kad sunkesnė būtų Pbr. Už biedno vyro išejau, pasogos neturė́jau Krp. Kai pirmiau, tai i turė́davai [kraičio], ne tei[p] kaip daba, ka nieko nebėr Mšk. Kaip kas galėjo, kaip kas turė́jo, taip i duodavo [kraičio] Krž. Reikia pasogą duot, kas tùri – arklį, kas netùri – karvę, kiaulių Grv. Važiuoja [piršliai] toliau, kur bagota, kur tùri Pb. Aš kad turė́tau didelę pasogą, sau locnus namelius, ne už bile kokio tėvulis leistų (d.) Lš. Nesipuikinki, jauna panele, neturi kraičio nei pasogėlio LTR(Sdk). Turiù da i daba linų, i ratelius du turiù Pc. Jų sostas Trakuose turė́ta Gmž. Jeigu nori tėviškę turėt, tai ir paremk ją, matai, kad ỹra V.Bub. Kad žmogus nesveikas, tu turė́k aukso kalnus – nieko nereikia Mžš. Vaiko norint, tai reikia pirma lizdelis turė́t koks – kurgi tu auginsi? Mžš. Į nendres jos (antys) laikos: lizdus tùra, i tai jos pera Kin. Daug pinigų tùrįs KBI8. Sūdas Dievo, kiek anys tùri pinigų! Klt. Tų pinigų jie turė́jo daugiau kai proto Grž. Pinigų daug turė́[jo] ir rūmus išsistatė Grv. Turė́jo ir pinigo, ir visko Dg. Dieve, ką te pinigų beturė̃s, dūšią tik atsinešė, nieko daugiau Plvn. Piningų tùriančiam gali važinėti po visus miestus Krž. Tų piningų pasisakė ka turù, y[ra] kame ten įkasti Kl. Kad savo kapšely turė́tai prieg savę skatiką! Pls. Kad turė́čiap asmokų, tai pirkčiap tą pirkią Zt. Išpirkau ir neturiù pinigų Lkm. Ale iš kur tu ma[n] turė́k dabar senų pinigų! Jrb. Insrijęs visas, kai mergos rankos – pinigų, matai, tùri Klt. Dabar netùriąs pinigų, prašė palaukėt Ds. Aš neturiù šimtelių, nė sukrautų kraitelių (d.) Grl. Kad tu mislijai mane mylėtie, reikė kešeniuj aukso turėtie LLDII324. Norint turėti daug pinigų, reikia rasti riešuto keimerį ir įsidėti į piniginę LTR. Jei gegutė užkukuoja lauke ir neturi pinigų, visus metus neturėsi LTR(Pnd). Ė dabar duonai nèturi OG293. Grūstuvį medinį liuob turė́s ir grūs tus kanapius Brs. Kad nor dalgį turė́čiak, tai šienelio karvytei paspjaučiak GrvT87. Stovus turė[ja]u, skietus, lentuke audėme an nytukių Kpč. Turiù aš dar̃ tos drobės, kab nereikia niekam duot Dg. Laikrodžių neturė́j[o]: nuog pirmo gaidžio, antro gaidžio ir eina kluonan Kč. Pragyventi nė[ra] kada mašiną tùriant: duok i duok piningo Krž. Lineikos netùri, veželį gražų tùri Klt. Atsižadėjau daryt [alų], dabar nebèturiu nė bačkos Gsč. Turė́jėm tokius didilius apvalius kretilus [vilnoms džiovinti] Kl. Maža kas be neturėjo šulnio Kp. Va misliji, ka ans netùra lopetos Slnt. Ginklą kaip avies koją betùrįs Sd. Kas turėsai aukso strielbą, tas muni nušausai, – kas turėsai silkų tinklą, tas muni sugausai D13. Kortas tùri, tai ušeina kokių žmonių Mlk. Ė anas labai turėdavo ir skaitydavo lietuviškas knygas LTR(Ds). Iš turimųjų skaičių reik ieškomasis surasti J.Jabl. Beždžionės mielai atiduoda turimą daiktą, jeigu už jį gauna naują rš. Tetùrie žmonys, ką turia, aš negaliu nu anų atimti Stl. Savo ką rankūs[e] turiù, tai jaučiuos, ka tùriąs Žlp. Ką užsidarbujai, ir turė́si Rud. Kap darbuji, tai ir turi̇̀, o kap ne, tai nieko Šlčn. Neturė́jo nieko, po kaimus ėjo – siuvėjis Sk. Mažai turė́jo, mažai norėjo, i linksmi buvo [senovėje] Rdn. Kitas i par daug tùra – mes jam nedavėm, tetùrie, tegyvenie Stl. Kad ne karvukė, neturė́tai nieko Rod. Jie čia kaip atsiklausė (atklydo, apsigyveno), – nieko neturė́jo Mžš. Ant sevęs (savo vardu) nieko nebeturù Rsn. Teip sunkiai buvo prasidėti, nieko nebturė́ti (sunku buvo pradėti gyventi viską pardavus) Kl. Nereikia ir būt (gyvent), kap neturi̇̀ Asv. Grynas neturėlis, neturįs SD193. Atmink, sesele, savo kaimelį, kai tu turėjai rūtų darželį LTR(Ndz). Ar turi žirgelį, ar turi važelį, ar tu turi, bernužėli, šmaikštų botagėlį? LLDII174. Tur mano močiutė beržo rykštelę (d.) Nm. Tiektai jis (žmogus) turėjo ir pirko aną dirvą VlnE186. Nesa kurs tur, tam bus duota VlnE184. Nes kas turi, tam bus duota, o kas neturi, iš to bus atimta net ir tai, ką jis turi Skv2Moz4,25. Turįsis aukso tenuplėš ir teduodi man BB2Moz32,24. Tam (sūnui) jis (tėvas) padavė vis[a], ką turįs BB1Moz24,36. Nesa lobiai, kolei juos turi, tad erškėčiais yra, kurie širdį tavą daigo ir žeidžia DP101. Kaip tie biedni nuog tų turinčių ant to svieto nuspausti yra MP129. Kad tada ižgirdo ans jaunikaitis tus žodžius, nuejo smūtnas: daug nes turėjo lobio Ch1Mt19,22.
^ Tùrintysis turėjo ir turės, o tykančiasis tykojo ir tykos J. Kurs girtas nebagotas, tas dvės, neturės J. Kas pačiuotas nebagotas, tas ir dvės, neturės S.Dauk. Kas daug turia, tam velnias ir pro tvorą kiša LTsV186(Šl). Kas duoda, tas ir tura S.Dauk. Daug tùri, dar daugiau nori Rod. Kuo daugiau turi, tuo daugiau nori LTR(Lp, Gdr). Dvarą turė́si, kito norėsi Mrc. Kas tur, tam ir reik Sch100(Rg), S.Dauk. Juo tùria, juo reikia Erž. Tinginį neapausi, neturinčiam nepriduosi LTR(Jz). Daug norėsi – maža (mažai LTR(Kš), Dglš, Vkš, maž Vg) turė́si KrvP(Al, Ds). Daug turėdams šunims duok (duoki B342), maž turėdams – žmogui B731,908. Kap tik dirbi, tep i turi̇̀ LKT200(Plv). Gerai tùrinčiam kentėt, o įsivilkusiam šalt Grk. Kiek ari, tiek turi Mlt. Jei nori turėt, reik pakrutėt LTsV346(Gr). Nori turėt, tai reikia ir pridėt Vlkv. Sugauk žuvį – i turė́si (jei nori ką turėti, pats dirbk) Ms. Girk turintį, bet dar labiau – dirbantį KrvP(Lp). Čia turi, čia neturi prš. Ir garsiai skambėjo, kol kišeniuj turėjo KrvP(Lp). Reikia turėti provojantis ir budavojantis J.Jabl. Jei turėsi pinigų, tai turėsi ir draugų LTR(Mrc). Neturi pinigų, neik ir karčemon LTR(Km). Kad šuo pinigų turėtų, pamazgų nelaktų LTR(Jz). Vaikam tėvas, kol turi̇̀ Čk. Maž turė́damas, skyst kepa Sch100(B). Daug turėdams daug išleidi, maž turėdams mažu minti RD213. Gyvensi, kaip norėsi, mirsi – kaip turėsi KrvP(Nm). Nuo giltinės nepabėgsi, kad ir dvarą turėsi LTR(Ds). Gersi – gyvęsi, gulėsi – turė́si (iron.) Plv. Turtus naudas turi, meilės laimės neturi Žem. Neturėk nieko, neturėsi nė iškados LTR(Pp). Neturiu nieko – nebijau nieko LTsV214(Krok). Dievas daugiau turi, kaip duoda Tr. Prieš neturintį nėra geresnio (kas neturėdamas prašo, būna labai geras) Tr. Bėda namų neturi, po žmonėm vaikščioja LTR(Grv). Turėdamas kanduolį, kevalą niekas negraužia LTR(Vdk). Turėdamas reples į ugnį su rankom negreibsi LMD(Šl). Aukso neturėdamas gyvensi, geležies neturėdamas duonos neuždirbsi TŽIII380. Tokią laimę turė́jo – niekad nestatė, o stogą turė́jo Pv. Ką kašelė tur, nei Diev’s netur. – Grieko bei peklos B877.
ǁ ko nors užtekti, būti apsirūpinusiam, netrūkti, nestokoti: Visko turiù, tik žmonių nèturiu (senelė gyvena viena) Sug. Daug turiu SD1112,115. Tùriam visko par akis Mžš. Tùrim, ale i dirbam Bgt. Visko tùrim – sotūs, pavalgę Msn. Turiu ir pavalgyt, ir apsvilkt Ps. Katras storojas, dirba, žiūria, tai ir tùria Kp. Važiavom pro tamstų rugelius, rugeliai gražūs, duonelės daug turėsta Skdt. Jis maža beturi duonos (pirmiau daug jo turėta) J.Jabl. Kad dabar sėtų, tai rugių turėtų Ėr. Kiti rugius pjauna duonos neturėdami Plt. Tùrintie nesunku ubagynuo nudalyt šluopelę duonos Rod. Užgavėnės dieną turė́jau tik duonos Šts. Sekmadienį jeigu ragaišio netùriam, tai ne sekmadienis Sdb. Turi̇̀ sviesto ar sūrio, susidėk kašikan ir nešk [turgun] Kpč. Jug visko turė́jov: i pienelio, i sviestelio. A negalėjov gyventi? End. Karvė bergždžia, paržiem turė̃s pieno Klt. Reikia mokėt čėdyt, tada turėsi ir mėsos, ir lašinių KlbVI105(Mlk). Žinai, mėsos iš Dievo valios aš turiù Pv. Pirma i nebūdavo tos mėsos, kiek daba turi̇̀ jos Škt. Senutė atnešė skerstuvių, ot ir vėl turė́sme paburnį Kair. Jeigu gaidys tąs kuodžiukes mylės, turė́sim gerų kiaušinių Jrb. Labai medaus turė́davo – pilnas sodas avilių Grž. Dar nū galvos tabliečių tùruot (tu turi) Kv. Mes grybių ir žuvies turė́davom sočiai Kp. Kvepiančių pipirų sočiai būdavo, dabar ir karčių netùrim Kvr. Obuolių i dabar tùriva Snt. Pirmiau sėdavom avižų, turė́davom iš ko kisielių virti Vg. A vandenuko tùrat? – Tùram End. Tokį vandenį turiù, ka gerk ir norėk Pv. Kožnam kieme alus, mažai katras neturė́davai alaus Mšk. Alaus nuolat turė́davo, tai ir svečių netrūkdavo Krs. Tur alaus, tur pyragų, nenor svečiams duoti JD560. Aš dėl jūs turiu pilnus kupkus vynelio, aš dėl jūs turiu raudonų obuolėlių LLDII211(Kb). Daviau jiem valgyt ką turė́dama Grv. Vaišydavosi, kas ką turė́jo [po atlaidų] PnmŽ. Ką turė́siu, tą indėsiu Dglš. Ko neturù, tai gelbst muni Grd. Tep va i dylam, kole tùrim, kai neturė́sme, tada pagalį graušme Švnč. Anie sakos dar pašaro tùrį Užv. Keldindavos kartais tos karvės nu pašaro, mažai teturė́davo žmonys Nmk. Pavasarį netùra ne ganyklos, ne to pašaro betùra Yl. Kad anie turė̃tum kraiko, prikreiktum kūtę Mžk. Aš mėšlų turė́jau liekių LKT83(Žlb). Kad papuls parsivežt, tai malkų turė́siu gražių Mžš. Kalvei anglių neturė́jo seno[je] gadynio[je] Bdr.
| Jeigu tik turė́tum kur, tai aš tau bičių spiečių duoč Mšk. Bitės tenai turi skylelę sulįsti J.Jabl. Atnešė rykštę ganytie, kad turė́čia su kuo gyvulius mušt Brt. Kad tik turė́tau iš ko šaut, nedabotau Vlk. Jau dabar mes turė́sim ko valgyt LB184. I prie duonutės turė́t ko užsisriuobt Lkš. Taip tave nupraus, ka tu neturė́si ko valgyt Klm. Grynai nieko neturiù, nė kuo rėdytis, nė valgyt Pžrl. Ką aš veiksu su bernu, kad aš patsai neturù ką valgyt MitII186(Brt). Kad neturiù kuo dorai nei pamylėt Jnšk. Visas kaimas nebeturėdavo iš ko duonos kepti Kltn. O jei nelaikysi gyvulio, nieko nedarysi, taigi neturė́si iš ko gyvena Alv. Mes užmokėt už mokinimą netùrime iš ko Vl. Karvės jau nebetùriam kur ganyt: žolė išdžiūvo Mžš. Išgysi, būdavai, ka i su rasa, ka ten tos karves netùri ko laižyt Mšk. Neturiù kur gyvent, misliau galą daryties Rš. Ne aš turiù kuo pasikloti, ne aš turiù kuo apsikloti Trk. Aš mokėti neturiù iš kur, aš piningų neturiù Trk. Pripratau – ka neturė́čio ką dirbti, kur reiktų dingti Vkš. Netùrit, kas veikia, tai riejatės Žl. Aš neturiù savų [pinigų] kur deda Ob. Sunkoka, kap neturi̇̀ kur palikt vaikų Dg. Prives kiaulė paršų, neturė́ste kur dėt Aln. Vanduo netùri kur nutekėti NdŽ. Moterys sakė nebeturinčios kuo kūrenti LTsIII378. Aš neturiù kada skaityt Tj. Ka nebtùra ko dirbti, nueita i ten Gršl. Neturiù kada, tik pirkion ineinu, i vė[l] iš pirkios – darbo visokio Klt. Duok, duok, aš neturiu kada laukti A1884,187. Netùri kada ir netùri kada – aš nesuprantu! Žl. Suvažiavo visi, nebeturiù nei kur paguldyt, nei paklot, nei užklot Kp. Duonelę didliai skanią kepiau, o daba neturù kam kepti Žlb. Neturù ne kur arbatos ligoniuo išvirti Tv. Ger susivirydami šiokias tokias žolaites, jei tiktai tur kuo pasisalyt LTR(Sln). Sūnus užaugo jau didelis, nebetur [seneliai] kuom mityti LMD(Lg). Ožka vieną kartą nebeturėjo kuom maitint vaikelių LTR(Rm). Ir patsai sakės neturįs kur galvą savą pakišti BPI123. Linksmiau buvo karalaitei, turėjo kam pasiguost LTR(Auk). Su mergėms šnekėti aš neturù ko, su moterims net neturù ko Gd. Kap praudą išrėžiau, tai tik mirkt mirkt kap katė ir netùri kas sakyt Švnč. Kaip aš nebūsiu nuliūdęs, kad velniai uždūmė mano dvarą ir aš negaliu gyventi, neturiu kur LTR(Alv). Rudenį surinko [broliai] vasarojų ir neturi kur dėt LTR(Rš). Bei netur, kas jį linksmintų BBRd1,9. Dirbkitie gi …, idant turėtumbit ką duoti pavargusiam BPII277. Ir Povilas buvo teip grynas, jog dažnai neturė́jo ko valgyt ir badą kęst musijo DP558. Ir kad neturė́jo kuo užmokėtų, liepė jį viešpatis jo parduot ir moterį jo ir sūnus DP358-359. Neturiu net kame surinkčia vaisius mano Ch1Luk12,17. Netùra piningų, – bent neturė́ti (kur ten neturės)! Dr.
^ Nereikėjo užsimerkti, neturėtumei ko verkti S.Dauk. Dėl genčių turė́k, dėl vyro galėk Sch81(B). Dėl giminių turėk, o dėl vaikų galėk (pagalėk Užp) Antš. Vyrui galėk, svečiui turė́k – tai bus gerai Nm. Su savu turėk, su svetimu galėk LTR(Vs). Turėk aruode, bus ir puode Tr. Verčiau turė́t, nekaip iš kito žiūrėt Skr. Kai savo turėsi, tai kito neprašysi Švnč. Pats neturėk – kitas neįduos Šln. Kai savo turi̇̀, tai kitam dėkui sakyt nereikia Kp. Savo turėdamas – kada norėdamas, kito gaudamas – kada sulaukdamas PPr130. Kai netingėsi, tai ir turė́si Kp. Duonos kąsnį turėsi, kai dirbti netingėsi LTR(Všn). Abrako arkliui pagailėsi – duonos neturėsi Tr. Jeigu žmogus krutėsi, tai ir duonos turėsi LTR(Grv). Kai žmogus iš penkių pirštų gyveni, tai turi̇̀ Plv. Kuo turiù, tuo duriu Snt, Gž, Ds. Kuom tùrim, tuom priimam Pls. Malkų turi – nors sudek, o duonos – nors išdvėsk KlK42,78(Aln). Turėk duonos – turėsi ir prie duonos LTR(Šmk). Menturį tùri, miltų netùri Šl. Turi arklį, bet balno neturi LTR(Vlk). Netur[i] nei druskos grūdą B174, M. Netur[i] nei į akį ką įkrist B174. Kaip anys te gyveną – nė siūlo galo neturi Ds. Kad nebturiu, tai ir nebvalgau Sim. Kai turi̇̀ – valgai, kai neturi̇̀ – pasninkas PnmŽ. Iš neturiančio ir negaliančio nesjuok Sdk. Kas lalauna, tas terbon krauna, o kas guli, tas špigą tùri Pv.
| refl.: Kap dirba, tep tùris Pv.
ǁ Krt, Lk, Pkl, Skr, Plšk, LTR(Lg), Všk, LTR(Brž), Rk, Slm, Žl, Pb junginyje su būtojo laiko veikiamuoju dalyviu žymi nuosavybę ar bent priklausymą kam: Pinigus pasdaliję anys tùri su boba Klt. Turiù sutaupęs daug pinigų NdŽ. Tura tūkstantes apžergusi, o vaikščio[ja] kaip kokia ubagė Vkš. Ė pinigų turi̇̀? – Turiù gi pasdėjęs OG411. Seniau žmonės turė́davo užkasę aukso Gdr. Tùria prismezgę, tùria pris'audę – tùria viso Skp. Aš jau turė́jau cielą skrynę kraičio prisidėjusi Klk. Ir aš turiu (esu) nusipirkęs žemės J.Jabl. Jis turėjo (buvo) ir arklį nusipirkęs J.Jabl. Turė́jo miežių sėjęs Ktk. Tùri ir anys pasisodinę bulbų Klt. Bulvių turù pasisėjusi, cibulių, česnagų Vvr. Mirkydavo linus – turė́jom markas iškasę Sdb. Aš vis ant rugiapjūtės turė́davau prasikepus [duonos] Svn. Vandenio nereikia – turiù atsinešus Ėr. Šeimininkės raktus turė́davo įsikišusios [į kišenę] Rsn. Anas tùri paėmęs jos dukterį Klt. Gaspadinę tùra nusisamdęs, nežanotas tė[ra] Kal. Ar jau turi̇̀ mergą apsrinkęs? Aln. Jei neturė́si dienų išsilygęs, tau pasakys [gaspadorius] eiti į darbą Bdr.
ǁ Pnd, Rk apie drabužį, apavą: Tùri ana apsvilkt – pristaisė Klt. Kas kaip turė́jo, tai teip ir nešiojo Pnm. Reik milą aust: dangojaus netùriam Grk. Pirktinių drabužių anksčiau labai retas kas turė́jo Užp. Neturėdavom daug andarokų Kp. Aš lig penkiolikai metų kelnių neturė́jau, su marškiniais pakulniais ganiau Žl. Vienas kelnes teturù, ir tos pačios suplyšę Vlkv. Tùria milo burnosą i botagą, galia eit už kumetį Sdb. Kiek tų skarelių turiù, kad nebeišryšiu par metus Šmn. Turiu kepurę aš labai diktą, nuo tėvų tėvo ji man palikta LTR(Lzd). Tokį apavą [nešiodavo], kas kokį turė́davo Slm. Tokius drabužinius kamašus teturė́jau Šv. Penkiolika metų turė́jau, da batų neturė́jau, su naginėlėm [ėjau] Dj. Tų batų maž kas teturėjo, su klumpiais ejom mes [į mokyklą] Kl. Turė́jo vienus bateliukus ir ejo į atlaidus Jdr. Jei kursai tų (drapanų) netur, tasai taipajag tur šalčiu prapulti BPII398. Gentie, kaip čia įėjai, neturė́damas rūbo, svodbai priderančio DP32. Kas turi dvi jupi, tenudalija tam, kursai neturi Ch1Luk3,11.
^ Kelnes pasiklojam, andaroku užsiklojam. Kap tie guli, katrie nieko neturi? LTsV214(Ldvn).
ǁ avėti, dėvėti, naudoti: Aš nesu turė́jusi ant kojos da vailokų Lkv. Šito staldengtė da neturė́ta Vb. Trepsėk, trepsėk, brolužėli, dar gali trepsėtie, geri jukto kamašukai, dar gali turė́tie DrskD161. Tas karalius sako: – Pasakyk savo dukteriai, kad ateitų pas mane … nė turinti, nė neturinti LB259(Grl). O turė́jo batukus naujus apavęs ant kojų Varn. Ką turi̇̀ apsidaręs – turėk Pln. Ir kurpes jūsų turėsit ant jūsų kojų BB2Moz13,11. O ans (Jonas) turėjo rūbą savo iš ašuočių velbliūdo Ch1Mt3,4.
^ Stovi pati plika, tùri marškinius antyj ir visiem į akis žiūri (lempa) Nm. Kas turi – du turi, o kas neturi, tas neturi nė vieno (autai) LTR.
ǁ DŽ, Vž nuomoti: Jų sodą turė́jo žydas Ėr. Malūne turėjo jis tokį kambariuką Bgs. Turė́davo kambarius par žydus PnmR.
turė́tinai adv.: Jis jam dvarą pavesiąs turėtinai, ne parduotinai rš.
ǁ būti pasiėmusiam su savim, laikyti prie savęs, šalia: Jeigu tos birkos neturi̇̀, ta kailių nebeatgausi Krp. Aš turù šitai i dukumentus, aš parodysiu (pakeleivis sako nepatikliam šeimininkui) Kl. Tatai tą ginklą betùrįs tokį kaip avies koją, tik patrono netùrįs Gd. Pristojo pri munie, sako: – Ką čia turi̇̀? Skd. Šoks, grajys, bi kokią armoškelę būs betùrį Plt. Broliai stvėrė, kas ką turėjo, ir nuėjo mušt kirmino LTR(Auk). Ka pro kapus eiti, reik turė́ti druskos, švęsto [v]andens Yl. Atsiminė jis (medinčius) turį̇̃s sidabrinį guziką savo mandieroj MitII181(Brt). Simonas Petras, turėdamas kalaviją, ištraukė ir ištiko vyriausiojo kunigo tarną VlnE192. O daug minių atejo jop, beturinčių su savimp raišus, aklus, kurtinius Ch1Mt15,30.
^ Ant tėvo jojau, ant motinos sėdėjau, o seserį šalia turėjau (tėvas davė arklį, motina – balną, sesuo – kardą) Erž.
| refl.: Negerai, ka kapeikų perkant netùras Rdn.
2. tr., intr. BŽ227, Jon, Gg, Sn, Pv, Stk, Vdn, Str, Skdt, Dgč, Rk, Kvr, Ėr, Pbr, Lg, Jnš, Trk, Žd, Skd, Gršl, Kl, Plt, Jdr būti sulaukusiam, patyrusiam, sugalvojusiam: Jau pusdevintos dešimties metų turiù i da dirbu Gr. Metų anas jau turė́jo smagiai Užp. Anas tùri gal devyniasdešimt metų Ml. Aš metų daug jau turù Varn. Ana gal būti šimtą metų i tùra Yl. Jis jau amžiaus tùria – penkiasdešimt metų Tj. Mirė aštuoniasdešimt metų turė́dama Krs. Senoji mirė, sako, ka i tų metų turė́jusi šmotą jau Trk. Vedu turė́jov daug metų, ka žanijovos End. Visą dvidešimt jau turė́jo, kai gimė vaikas Klt. Aš metų penkioliką turė́jau, kai audžiau Pb. Jau turėjau aš aplink tiek metų Žal. Tiek metų tùriant išeina visas gražumas Slm. Ka aš tokį amžių turė́čiau, džiaugčiuos LKT91(Vvr). Aple šimtą metų svirnukas tùra Krž. Kokį penkiasdešim[t] metų tetùria [namas] Sdb. Lentelės [stogo] dešimt metų tùri ir byra Btrm. Mažos eglutės, o daug jau metų tùri LKT206(Ig). Tas ąžuolas daug amžiaus turė́jo Mlt. Musėt trumpus abrūsus tedavė [jaunoji vedliams], kad teip trumpą amžių teturėjo LMD. Neturiu tokio amžiaus, kokį turėjo tėvai muno S.Stan. Bylojo žydai jamui (Kristui): penkių dešimtų metų dabar neturi ir Abrahamą esi regėjęs VlnE53.
ǁ būti įgijusiam, įgavusiam: Darbo turiu R420, MŽ568. Pasitaikė darbą turintỹs vyras gaut Gs. Kol išbaldai lininius, turi̇̀ darbo Pc. Aš darbų daugel turiù Pls. Geras šiaučius buvo ir darbo visumet par akis turė́jo Vkš. Aš darbo palei kaklo turiù Srj. Pilnas akis darbų turėjau, o ne grybų Žln. Kožnas savo darbą tùriat Plt. Tùriam darbo, o šnekam, šnekam sau Lk. Ar darbo neturi̇̀, kad visus tep dergi? Srj. Ir Amerike turė́jau gerą darbą Lbv. Darbą didį turiu dirbamą, negaliu ateiti BBNe6,3. Turėsi darbą, iki išsisuksi B798. Raganos turė́jo labai daug darbo, kol prasiskynė kelią (ps.) Grš. Sviets veidmainings tur vis darbą BsO220. Mes šičion Karaliaučiuje jau per kelias nedėlias po visam lytaus neturim Kel1852,128. Turė́jo pajamų, mišką vežiojo Upn. Jei medaus daugis, pažiūro, tai dar išsiima, sau naudą tùri Kpč. Skrostojai, kurie jos paveikslus iš medžio dirba, didį pelną turėjo M.Valanč. Jokūbas sugrįš ir pakajuje bus, ir pilnystą turės BBJer46,27. Nesa be abejojimo stebuklingas ižg to naudos turė́tumbime DP620. Ar turi skolų, skolos? J.Jabl. Tėvuli, širdele, už šito neisiu, ba šitas bernelis daug skolos turi LLDII575(Vrn). Turė́ti nuostolių NdŽ. Žinai – kur jis turė̃s naudą, tę i lenda Jrb. Mano sūnai mokslo maža tùri Smal. Aš nèturiu nei mokslo, nei ko Akn. Jis kalbõs tùri, iškalbus Grš. Mokslo neturė́jau, neukvatijau mokytis Lel. Reik amatą turė́ti LKT98(Pvn). Ir gyvenant niekas per nosį nebraukys, kad mokslo turi Žem. Tur gerą amatą, kursai gal ką puikiai padirbti I. Ar tamsta, seniūne, turi kokią valdžią ar neturi? K.Saj. Dabar turės progą tuos savo žodžius pateisinti darbais V.Myk-Put. Jau seniai lakštų turė[ja]u Brsl. Kad dabar turėjus tokių vaisių! Ktč. Tarp kitko mes iš jo turime visą gramatikos terminologiją KlbV62(J.Balč). Bent pusė, jei ne daugiau, mūsų pradedamųjų mokyklų neturi lietuvių kalbos pamokų A.Sm. K. Būga apgailestavo, kad [jo] leidžiamas žodynas turįs trūkumų KlbXIV163. Neregi savimp piktybių savo ir gerbiasi jų neturį SPII116. Norint raštą tùri, bet tiesos rašto išmanymo neturi DP90. Kai mudu važiavom per didį miestą, niekas nepaklausė, ar turi raštą LTR(Vrn). Prityrę turim: kad tik pievos žolėj karvės, tuoj daugiau pieno Trgn. Nušovus abu patinus (lokius), pastebėta, kad vieno ir kito kūnai turėjo plėštinių žaizdų T.Ivan. Ne didę, menką garbę turiu R27, MŽ36. Ir maža tauta turi didelę praeitį V.Bub. Žmonės tikisi gerus metus turėti Žem. Kiekvienas jų (perkūnų) turį̇̃s paskirtą sau metą; o tas metas, kurį valdo perkūniūtė, esąs baisiausias MitII178(Brt). Juk žinai, kiekviens žioplys tur savo davadą K.Donel. Turime prieigą tėvop DP3. Sakau, kad tamsta neturi teisės skriausti savo žmonos P.Vaičiūn. Mergyte mano, jaunoji mano, ką aš turėsiu ant dovanelės RD45. Mūsų kaimo[je] visi turi pravardes Ar. Kai varydavom saitan, tai karvės vardus turė́davo Vb. Dvaro pievos vardo neturė́jo Stk. Yra nedickų [ežerų], bet vardą tùri Pnm. Tai kiek klasių tùrit (esate baigę)? Kdn.
| Čia ji valią tùri didelę (viską tvarko, įsakinėja) Rs. Keliuko tad jau ir neturi valios ginti Žem. Pas močiutę augau, turė́jau valelę, prisiverpiau, prisiaudžiau tris skrynias drobelių (d.) Klvr. Kad aš turėtau pas tėvulį valią, tai išstatytau vidur dvaro klėtelę LTR(Mrk). Oi, kad aš augau pas motinėlę, valužės neturėjau LLDII51.
| Viliuosi, paduksį turiu SD127. Vilties, viltį turėti LL259. Tėvai turė́jo viltį – pasveiks, pasveiks Rš. Aš pažinės i neturiù su anuo LKT58(Ms). Jis su ta laiškinyke pažintį turė́jo Btr. Neturė́k tu man draugystės su jais! Pv. Pavoju yra turėti draugystę su piktais S.Stan. Tas žmogus su velniu turėjęs draugystę Žg. Nekęskite jungo, tai yra neturė́kite draugės su neištikimais DP319. Neturiù ukatos mokyties Slnt. Kiti baisiai ukatą tùra kartas grajyti KlvrŽ. Berneli mano, mano jaunasis, kur šią naktį nakvosim, naktužę turėsim? DvD293. Aš neturiù palinkimo an žuvį Žl. Jis ne mano [sūnus] – aš prie jo neturiù ir pritraukimo Pv. Tokį miegą ana (panaktinė) turė́jo, ka nematė, kaip vilkas aviną nunešė Krž. Aš neturiù tau jokio priekiščio Krs. Žmogui kai gerai, tai ir ūpą tùri LKT368(Vlk). Turė́jau didžiausį norą viską pamatyti, visur apvažiuoti Pp. Aš jau viena važinėt neturiù drąsos Vlk. Sarmatos nei per nago juodymą netùri Švnč. Ne mada kalta, ale kad mes jau sarmatos netùrim Slk. Apie akcentus autorius jokio išmanymo neturi KlbV116(J.Jabl). Jis neturėjo mažiausio įtarimo, kad tas vadinamasis pirklys būtų buvęs plėšikų vadas J.Balč. Eik, kur tavi giltinė neša, nereik mun tavęs, mislijaus patieką turėsiąs, bet atvesi tu muni ant grabo lentos BM394(Slnt). Ana turė́jo dalią in bernų Ktk. Aš laimę turė́jau an mergų Žl. Nesa mes turim šventę Pono BB2Moz10,9. Pirkau kiemą ir turiu reikalą išeit ir apžvalgyt jį DP274. Džiaugiuos tada, jog visuose daiktuose galiu turėt pasitikėjimą iš jūsų Ch12PvK7,16. O tai visa dėl to ponas Dievas padarė…, idant pagadintame savo prigimime dėl deginimo atavėsą turėtų PK233.
^ Pakajų turėdamas ir turėk B731. Vėją turim į akis B538. Gerai išarsi, išakėsi – gerą ir derlių turėsi LTR(Šl). Gerą amatą turėsi – bėdos neregėsi KrvP(Drsk). Amatą turėdamas, duonos neprašysi LTR(Vdšk). Ką norėsi, tą turėsi – tiktai reikia noro Rd. Neturė́jo boba bėdos – nuspirko kiaulaitę (paršiuką Krs) Krs; LTR(Lzd). Neturėjo boba bėdos – prasimanė vaiką LTR(Vlkv). Neturėjo ubagas bėdos – nusipirko paršelį Erž. Geriau plikesne subine būk, by tik skolų neturė́k Trk. Turėk viską naują, o draugą seną LTR(Srd). Daryk gerą, o turėsi nuog jos garbę Ch1PvR13,3. In savo spalių turiu valią Tvr. Ant biedno visi valią tùri Ds. Ėjo ėjo ir vietos neturėjo (vėjas) LTR. Ko Dievas neturi? (nuodėmių) LMD.
ǁ tr., intr. DŽ1, Pš, Rsn, Gd, LD114(Kv), PK233 patirti, išgyventi, iškęsti: Sopulį turiu SD17-18. O kokiuos skausmus turė́jo, Dieve saugok! Žl. Aš ašarų turė́jau gerai nuog marčios tikros Rud. Daug nelaimės turė́jau Grv. Vargo tokio, bado neturė́jom, tėvalis buvo labai darbštus Krt. Anas, mažu sakyt, kokį piktumą turė́[jo] Aps. Gal jis piktumo, gal jis keršto turė́jo Krkn. Vilkas tùri kerštą in vyrų Tvr. Kerštą turė́jau už vogimus Vdk. Vaikai piktumo netùri Pv. Ana tùri daug pavydos Aln. Gerai, kad vaikai į mamą panašūs, sako, laimę tùri Snt. Ka išvažiavus į kelį visų pirma sutiksi vyrišką, ta turėsi laimę (priet.) Plt. Reik žmoguo turė́ti meilę, ir karų nebūtų Všv. I kokį aš turù džiaugsmą NmŽ. Iš sūnelio džiaugsmą tùrim, tik duonelės mes netùrim (d.) Švnč. Jeigu einant kelionėn skersai keliu perbėgs lapė, turėsi džiaugsmą LMD(Dglš). Nesa gerieji ne tiektai turės džiaugsmą ižg savo gerųjų darbų DP385. Turės malonę I. Tùriam par metus nors kartą linksmumą Žg. Žvėrys ir žvėreliai turė́j[o] linksmybę D143. Penkias operacijas turė́j[o], plado neturė́j[o] Pun. O ką mes linksmos būsim, turim darže nelaimę Ss. Už stalelio sėdėjo, rūpestėlį turė́jo DrskD152. Našlys tur bėdelių, našlys tur bėdelių ir mažųjų vaikelių LLDII452(Lš). Didliai gerai gyvenau, bėdos jau neturėjau Skd. Turù baisį išgąstį Trš. Kitą dieną paėjau kiek aš į salos vidurį ir turėjau nemažą išgąstį, išgirdęs žmogų mane klausiant, kas aš toks esu J.Balč. Seniau gi žmonės baimės daugiau turė́davo Vdn. Ale kaip aš baimės didelės neturiù, aš tai nebijau LKT184(Raud). Tùri kokią baimę: kur eina, visko bijo Pv. Jei būtum manęs klausęs, neturėtume dabar tokios gėdos K.Bink. Te jau gėdą turėki niekų geisti LzP. Tokios kelionės turėjau du mėnesiu – ir bado, ir šalčio, ir mušimo Žem. Jau doros dienos neturė́jau End. Ir Timotejus šv. dažnas negales turė́davo DP558. Nė miegelio neužmigau, rūpesnį turėjau, rūpesnį turėjau LTR(Plt). Motinėle tu mano, širdužėle tu mano, tai tu turėjai didelį vargelį, kol mane užauginai LTR. Dar didesnį [vargą] tu turėsi, muni išleisdama LLDII341(Pln). Oi tai tu turė́jai didelį vargelį, kol mane išmokinai DrskD194. Jei už bernelio išeisi išeisi, laimingas dieneles turėsi turėsi LLDII426(Kv). Kai tu už manęs ištekėsi, didelio vargelio neturė́si (d.) Alvt. Dar du naktigultu turėsi, iki kol prieisi savo vyro dvarą LTR(Brž). Jau kibis kimba – laimę turė́si Mžk. Prašom jūs, mieli broliai, pakajų turėkiat su jais Vln40. Kiek gero jis iš senų dienų turėjo, kadangi jo visos žmonės parpuolė tarp neprieteliaus BBRd1,7. Bet dabar eimi tavęsp ir kalbu tai and svieto, idant turėtų džiaugsmą mano išpildytą savimpi Ch1Jn17,13. Pas tave turėsiu Velyką su mokytiniais BtMt26,18.
^ Gerą liūtį turėjo – kam vogė, kai svietas regėjo KrvP(Krkn).
ǁ Lk, Trk, Mžš užimtumui nusakyti (paprastai apie laiko turėjimą ar neturėjimą): Laiko turė́damas drožinėdavau, dirbdavau šį tą Sk. Turėjau liuoso laiko, važiavau ant Linkavą Ps. Čėso tùria, gerą vietą ažėmęs ir sėdžia par upę Ob. Kad turi̇̀ laiko, tai skut’ bulbas Ml. Neturù laiko, panerk už muni Krš. Ežerus laiko turiu ir visokių minčių ateina į galvą rš. Vis laiko neturėjo, dirbo, lėkė, o va dabar ir turi̇̀ laiko, ir gulėk Slk. Aš pas motinėlę rūteles ravėjau, o pas tave, bernužėli, laiko neturėjau (d.) Šmn. Girdėti girdėjau, laiko neturėjau, senam tėvužėliui patalėlį klojau (d.) Nm.
^ Kožnas darbas savo laiką tùri Pl. Tu i dvėsi – laiko neturė́si pakiemiais lėkdamas Mžš.
3. tr. Sn, Alv, Dg, Stk, Žl, Ktk, Mžš, Šmn, Kp, Pl, Pnd, Dkk, Kpr, Vgr, Yl, Trk, Skd, Štk, Tl, End, Vvr būti gavusiam, įgijusiam iš prigimties ar išlaikiusiam: Mano motinelė, kad mirė, tebeturė́jo visas dantis Rsn. Aš neturiù nei vieno dančio LKT146(Nd). Dantų neturiù, negaliu in kūno pasimt (pariebėti) LKKIX216(Dv). Kad šitokį mažutį dantį turė́čiap Aps. Biznas kaseles turė́jo, tai nukirpau Sl. Aš didilius plaukus didliai turė́jau Šts. Kodėl ji (laumė) tur tokią ilgą nosį? BsPI13(Rg). Dvi turime ausis ir vieną burną, kad daugiau klausytumėm ir mažiau kalbėtumėm LTR(Erž). Kas turi ausis klausyt, teklauso Ch1Mr4,23. Kursai (žvėris) turi (septynias galvas), o dešimtį ragų Ch1Apr17,7. Jis tùra pliką galvą Grdm. Bepig, ka tu jaunas kojas turi̇̀ Nv. Ale mūs gaidys kad turi pentinus, tai kap cvekus Lš. Vėgėlė i šamas žvynų netùri PnmŽ. Turė́tasis plaukas nubirsta ir kumelys pajuoduo[ja] Šts. Turi svočia pilvą tep kap niekotaitę LTR(Smn). O vaikai visi geri yra, i kojas sveikas tùra, i akis geras tùra Kl. Atdarykit dureles, kas turit rankeles Kpč. Kad sparnelius turėčia, ir aš tenai nulėkčia, šauktau šauktau tėvelį raibos girios balseliu LTR(Grv). Viskas galėjo lėkti, ir viskas turėjo sparnus BB1Moz7,15. Mūsų tėvelis labai balsą turė́jo Pl. Ir iš kur toks balsas tavo turima! J.Jabl. Jos jaunos turė́ta geras balsas Mrc. Ausies neturiù suvis – dainų nemoku Ml. Tę obelėlė stovėjo, daugį žiedų turėjo LTR(Lp). Sakė mane bernužėliai netùrint rūtelių Ar. Išvydęs tada figos medį iš tolo, kursai turėjo lapus, ejo (dabotųs), begu jau ką rastų and jo Ch1Mr11,13. Aš buvau kai milžinas, sveikatos turė́jau Švnč. Ligos neturiù i sveikatos neturiù Dglš. Sveikatos labai netùri, tai visi darbai stovi Krs. Ir ans vargo padėjo, nebtùra sveikatos su visu Lk. Neturiù sveikatos laipiot čia an kalno, pavargau Pv. Ka sveikatos turė̃č, gerai gyvenč LKT104(Pd). Ir užpakalį sopa, ką jis tùri, visa sopa (skauda visą kūną) Azr. Ka tu nagus i turi̇̀, o ka proto neturi̇̀! Kl. Jau nedaug proto turiù Grv. Tas senis visai i proto tiek betùra Trk. Kad jaunas yr buvęs, rasi ir turė́jo protelį Rmč. Tùri gyslukę pajuokaut, tùri Pv. Tasai nė mergos proto neturįs S.Dauk. Ar geriaus tūls slunkius, žmogišką protą turė́dams, ar geriaus, sakau, kaip šitas rudikis elgias? K.Donel. Kad anas dūšią turėjęs, tai būt pasakęs, ką arklys naturlyvas Ml. Mūs tėvukas turė́jo gudrumo Pn. Jin[ai] mandagumo iš jaunystės turėjo Pl. Pakaruoklis turi tokį pat stiprumą, ką ir gyvas turėjo Šl. Dabar visi tokie – pasileidimo tùria Alz. Didelį sunkumą turė́jo – dulkės, viskas Kvr. Ka sunkumo neturė́čiau, aš nieko netingiu Sdb. Tiek drūkčiausia, gal ir ana tùra tą spaudimą Trk. Nebturė́su kantrybės bekentėti Kv. Dabar netùria tos tvarkos vaikai Erž. Kad ir koks žodis kitoniškas, bet tùria panašumo [latvių kalba] Č. Mano kalba jokio šimoniškumo neturi Šmn. Duona, kad ir tikrų rugių, ale tokį aitrumą tùri Užp. Rūkyti galėjai – tie žiobriai skaniausi, jie riebumo tùra Rsn. Liuobam mieruoti su centimetru, kiek jau tùra to storumo [bekonas] Kl. Tùri kartumo beveik kožnas grybas Kvr. Tùri alus stiprumo, nesakyk; ir gardumo, ir stiprumo – visko tùri Mžš. Jau žemė purumą tùra Krž. Kai mėšlo duoda, tai mėšlas šilimą tùri Ker. Sausuolė kaitros netùri, prie jai reikia beržinių [malkų] Klt. Šiūkai brandumą mažą tetùria, be kanduolio Erž. Ta pušis dideliai kvepa i tùra blizgėjimo Akm. Vyresnioji [duktė] buvo aukšto ūgio, nešiojo šviesiai geltonas kasas, turėjo rožinius skruostus S.Zob. Jie (jurginai) ar savo gražumo tùria LKT241(Žml). A žinai, ties varteliais judėjimą vanduo tùri Mlk. Kap pavirini, tai tas siūlas kap sužliugęs, tik sunkumą tùri, tep netikęs Pv. Dėl to sako anas (lopšys iš ievos medžio) sveikas, kad tur didį kvapą iš savęs per ilgą laiką LMD. Abiedvi ausys švenkščia, tùria zyzimą Sdb. [Mokytojas] aiškindavo mum, kad medelių nereikia laužyti viršūnių, kad ir jie tùria gyvybę LKT261(Pin). Jis turi didelį panašumą į tikrą arklį J.Balč. Aš turù gerą laimę: mun bitės nekanda Krž. Kiekvienas mokslas turi savo specifiką sp. Kietieji, skystieji ir dujiniai kūnai turi ir bendrų savybių rš. Visi kūnai turi tris matmenis rš. [Tarne,] turėk macę ant dešimties miestų VlnE185. Nesa eš sunkiai kalbu bei esmi sunkaus liežuvio (nesa aš turiu sunkų kalbesį) BB2Moz4,10. Kantrumą turėti gundyme kožname PK138. Nesa kaip garstyčia didę galybę turi ne tiektai augliuje, bet ir valgyme DP90. Kolei turi rūstybę ir nopykantą ant širdies savos artimop, ik tolei neturi pakajaus DP133. Netùri nei skaistumo, nei gražumo: ir regėjome jį (Kristų) netùrintį ypatinės DP169. Mokė nes juos kaipo galybę turįs, o ne kaip mokyti rašte Ch1Mt7,29. Ir tùrigu žmonės išmintį, kurie teipo dręsa nusidėt DP11. Žmogus kai šuva laksto jaunas, paskiau arklio jėgą tùri Ssk. Kad rodos neturė́t, būt telioko nelikus Klt. Tai jau jėgos ir aš neturiù tokios, kap turė́jau Pv. Suprato kareivis, kokią galią turi skiltuvas LTR(Auk). Nebuvau mokyklon intėjęs, ale atmintį turiù Stk. Aš pirma turė́jau didelę atmintį Srj. Nebatsimenu, kokiais metais esu gimęs, nebturu atminties Vvr. Turiąs iškalbą I. Kalvis iškalbą valnišką turė́jo Gršl. Ašiai su visais žodį turė́jau, su visais kalbėt mokėjau Pl. Neimk ir negražią, ba pats nemylėsi, šalia atsisėdęs kalbos neturėsi (d.) Gdl. Eikšę, mergele, in mane, turiù žodelį in tave (d.) Lš. Abi senos i tùrim kalbą Kvr. Jaunesni žmonys kitą kalbą tùria Vdk. Katras (kiekvienas) miestas tùra savo kalbą KlbXV131(Klp). Turė́ti talentą NdŽ. Neturė́jau pašaukimo prie audimo Pc. Reikia [mezgėjai] rankose gabumą turė́t i akim matyt Bsg. Naravo anie netùri Mlk. Tokią ydą jisai tùri – jokios užujautos Pv. Ana daug nervų tùri – ne pagal save Klt. Eš girdėjau apie tave sakoma, tave dvasią šventųjų deivių turintį BBDan5,14. O daiktui, galą turinčiam daiktop, top, kursai galo netur, negali būti nė vienas prilyginimas DP580. Pirma diena Christaus yra amžis, pradžios neturįs SPII123. Neturįs galo Sut.
^ Eina, kaip akmens kojas turėdamas KrvP(An). Kad subinėje akis turėtum, tai tavęs nesugautų DS296(Grk). Imdamas sakalo akis turi, atiduodamas – šuns PPr114. Ir angelas neliktų angelu, turėdamas žmogaus akis J.Gruš. Baimė turi dideles akis rš. Kad kiaulė ragus turėtų, tai visą svietą išbadytų LTR(Vlkj). Kiaulės snukį turėdamas ne visur įlįsi LTR(Auk). Arklys ir keturias kojas turėdamas suklumpa LTR(Auk). Arklys keturias kojas turi, o pailsta LTR(Al). Šuns liežuvį turėdamas duonos negausi LTR(Auk). Vaikai i žuvys balso netùria Škn. Kas netùra sotės, tegu eina ubagais Dr. Lazda du galus tùri Nm. Gilus tùri dugną, platus tùri kraštą Šll. Maluoji maluok, ale i galą turė́k Rdn. Kap maiše gemsta, tai dalią tùri Pv. Ir dūšią tùri, ir kalbą – kolgi nebagotas? Dgč. Velnias dūšios, o šuva skolos neturi LTR(Jz). Ar tur šuo gėdos? N. Kitas tùra talentą, o kitas – pliką lentą End. Kad turėčiau rankas, vagį sugaučiau, kad turėčiau liežiuvį – viską apsakyčiau (kelias) Pnd. Kad atsitiestų, dangų paremtų; kad rankas turėtų, vagį sugautų ST409. Vienas vyras daug galvų turi (kūlys) Pnd. Neturi akių, neturi ausų, o aklus vedžioja (lazda) Dkšt. Tùri keturias kojas, ale ne gyvis, tùri in savę plūksnas, ale ne višta (lova) Dv. Naktį turi dūšią, dieną neturi (lova) LTR. Turi sparnus, bet nelaksto (malūnas) LTR(Mžk). Maža kresna moterėlė daug drapanėlių turi (višta) Vp.
| refl.: Kai sveikatos nebturė́jos, už panaktinį buvau pri gyvolių Vg.
4. tr. Grš, Vl, Stk, Al, Švnč, Žl, Strn, Alz, Kp, Slm, Skp, Žb, Rk, Kpr, Sdb, Krš, Žeml, Šts, Slnt, Tv, Als, Žr, End, LKT138(Nd), Šlu būti susijusiam su kitu asmeniu ar asmenimis santuokos, šeimos, giminystės, draugystės, tarnybos, darbo ar kitokiais ryšiais: Moterį turįs SD1118. Anas antrą turėjo žmoną Dgl. Anas čia atvažinėdavo, anas ir bobą iš čia tùri Aps. Aš du vyru turė́jau Yl. Žmona tùrinti kitą vyrą Trk. Ko jis laukė šio laiko nevedęs: būtų beturįs šeimininkę! Žem. Kokią išsirinksi, tokią ir turė́[k]! Pv. Dabotinę turi̇̀, tai ir imk, nepamesk Šmn. Tas vyras dvyleka pačių turė́jo (ps.) Všv. Buvo karalius, tas turėjo labai gražią pačią BsPI11(Rg). Žvėrelės, paukštelės vis turi poreles, aš siratėlė neturiu porelės LTR(Rdš). O Jons bylojo Herodui: neder tau turėti moterį brolio tavo VlnE170. Eš turiu vyrą, poną BB1Moz4,1. Žmona pirm vyrą, o paskui ir sūnų, kurį gi vieną beturėjus buvo, pateriojo DP335. Neturiù ne pačios, ne vaikų, nė rūpesnio neturiù Gd. Anys tùri sa[vo] šeimą ir savę daboja Pls. Vaikų esu turė́jusi šešioleka Varn. Vaikų šešis turė́jau, tai ne dar̃, kad vienas du Alv. Patsai dar visiškai vaikas ir jau vaiką tùri Ant. Įsiviliojo [tokią senikę] vaiką padabot, o penkis vaikus turią̃ Erž. Ė būdavo, kad moma tùri septynius vaikus, tai gerai, kad du likę [gyvi] Aps. Kad aš vaikų nebeturiù, nežinau, ar ją (žemę) imt, ar ją neimt Alz. Turė́jom keturis vaikus, o dabar visi iškrikę Srj. Keturias dukteris turė́jo, visas į ūkes išleidė, pasogas, šimtus devė Krp. Turiù keturius sūnus, penkias dukteres, septyniolika anūkų Rod. Ana tik vieną mergiotę tùri, o sesuo i bernioką, i mergiotę Klt. Jie vieną sūnų turė́jo, gražiai gyveno Kp. Ans tùra vieną vaiką KlbX115(Krtn). Ji mergõs turė́jo tą vaiką Mžš. Vieną vaiką tùrįs su ta žmona Trk. Dvi mergelkas i vaikeliną tùra Kv. Oi klausinėjo jaunas žentelis: begu turi dukrelę? S.Dauk. Tą vieną teturiu mylimą dukrytę KlvD47. Gyveno viena šeima, turėjo sūnų Joną o dukterį Julijonę Krt. Nebtùra mergelės tokios jau didesnės Trk. Katras turė́jo savo vaiką, leido [ganyti] Krž. Būt geriau, kad turė́tai kokį vaiką, tai gyventai [savo sodyboje su vaiku] Kpč. Turė́jau du sūnu, tai vienas numirė Mlk. Jei turė́tai vaiką, tai tau neliktų [pieno] Pv. O plebonas Midijano turėjo septynias dukteres BB2Moz2,16. Turiegu dukteris, sergėkig jas gerai, idant kūnus jų čystume išlaikytumbei DP65. Jie gyveno abudu, vaikų neturė́ję Ad. Netùra nė vieno vaiko, netùra kryžiaus Krž. Dejavo vaikų netùrįs Jrk23. Gerai gyvenam, – tik burnų (valgytojų) netùrim Rš. Turė́jau seserų, likau vienas LKT208(Graž). Seną žmogų čia turi̇̀, čia i nèturi Prng. Turė́jo mokytą brolį, turėjo i gerą vardą Upt. Turiąs beturiąs tris sesutėles kaip ir daržely tris lelijėles NS491(Vb). Turiu net penkis brolius Ch1Luk16,28. Netùri tėvų, vienas anas kaip stovi Klt. Bet ka mamos neturė́jau, teip i laimės neturė́jau Slnt. O da aš turiù senus tėvelius, užaugys mano mažus vaikelius (d.) Klvr. Kad aš esmi siratėlė, kad neturiu tėvulio nuoseniausio, nei motulės mylimiausios LTR(Mrk). Neturiù tėvelio, senos motynėlės, aš neturiù kam palydėt in svetimą šalį DrskD220. Neturiù tėvelio, kas dalelę skirtų (d.) Grš. Aš neturiu tėvo motinėlės, – nesukrovė didelio šarvelio LLDII476(Mrc). Jūs mielos motulės nebeturėstat, visokių kalbelių prisigirdėstat LTR(Rk). Ji turėjo gerus gimdytojus, kurie aną primokę buvo pagal zakonų Moizešiaus BBDan13,3. Neturėki kito Dievo prieg manęs Mž18. Užsilikau, da laikausi, o kaimynų jau daug neturiù (mirę) PnmŽ. Viena gyvenu, nebeturiù su kuo gyvent Kvr. Kiek jau turė́davai šeimynos, i vis po tą kulšį avienos duodavai Mšk. Samdytą turė́sma mergikę, samdytą turė́sma vaikiuką Lk. Šiemet netùrim (nepasisamdėme) mergiotės – daugiau darbo Jnšk. Teturė́jo [ponas] tiktai vieną liokajų ir tą didelį šelmą BM77(Vb). Pats mokėsi ir da paprastai kokiuos du mokinius turė́davo Upt. Turė́jo po savim gal šimtą inžinierių Strn. Netùri broliukas sau mielos draugelės (d.) Dglš. Kap aš turė́jau kaime mergelę, ėjau lankytie kas vakarėlis DrskD26. Aš sau turiu bernelį šitam pačiam kaimely LTsI279. Šmotą darbininkų po savęs turė́jo tas ponas Všv. Aš esmi žmogus po valdžia [antro], turįs po savimi kareivius DP73. Neturiù kas ganąs, neišganysu didelę bandą Gd.
^ Plikis neturi nei genčių, nei bičiulių PPr299. Ir Dievas motiną tùri Sld. Kol pinigų tùri, tai sūnus tùri Tvr. Jei pati neaugini, tai i neturi̇̀ vaiko KzR. Menturis dukterį tùrįs; o kuo vardu? – Košė Pln. Lazdų krūmas, tam lazdų krūme ežeras, tam ežere dvi sesutės maudos ir turi po penkis bernus (kubile duoną minko) LTR. Dvylika brolelių tur vieną juostelę (metų mėnesiai) LTR. Ko Dievas netur? – Aukštesnio už save arba vyresnio PrLXVII40.
| refl. tr.: Kole turė́josi dukteris, laikėsi ir žąsis Rdm.
ǁ Ds būti vedusiam (žmoną): Anas turė́jo jos seserį paėmęs Klt. Šitas, kur tùri Petro seserį? Sdk. Kunigo seserį turi̇̀, o teip šneki! Žl. Anas turė́jo mokytoją tokią Vžns. Tas, kur Taruškėlę tùri Ėr. Jis tùri Žilinskiūtę Ss. Tas gi Gudelis, katras Banyčią tùri, sakė Dbk.
^ Kiekvienas vyras tetur savo moterį ir kiekviena – vyrą savo DP71.
ǁ priimti (atėjusį), sulaukti (užaugusio): Turė́si ažumainą, auga vaikas Klt. Mes svečių tùrim KI226. Vakar sūnų turė́jau Strn. Šiandie kapinių šventė, sakau, gal svečių turė́sim Smln. Ką – svečių turė́si, ar talką kokią darai? (klausė daug visko prisipirkusią moteriškę) Švnč. Viską padariau – svečių neturė́siu jokių Žl. Turė́si žentą kai matant (duktė jau suaugusi) Šln. Kap apsirgau, tai visi sakė, ka neprasieis, net kunigą turėjau Tvr.
^ Neimk per daug kalbios – daug svečių turėsi LTR.
5. tr. R, MŽ, KBII169, DŽ, KŽ gimdyti, pagimdyti: Pamečiui turė́[jo]: šitam nebuvo metų, kitas gimė Klt. Vaikų penkis turė́jau Alv. Itokius šešis sūnus turė́jo ir sveika boba kap mūras Arm. Kiek vaikų turė́[ja]u, tiek dantų neturiu Str. Labai sunkiai aš turė́jau mergaitę tą Ktv. Ot dabar svietas kytras, vaikų nedaug tùri! Pls. Nežanota, nė vieno vaiko neturė́jau Všv. Tokiuos metuos nė begalėsi, nė beturė́si [vaikų] Mžš. Jei užgirsi varlę kvarkiant, tai vaiką turėsi LTIII456(Kls).
^ Tu jau kaip turė́siantis, drūktas Trk. Skeltas perėtas, tuo turė́tas – visi pry darbo! Šv.
ǁ N, Snt atsivesti: Veršį vesti, turė́ti I. To žmogaus buvo kumelė kumelinga ir karvė turėsianti Žem. Karvė turė́sianti būs, apėmė jaučius Klk. Karvė in čėso, greit teliuką turė̃s Aln. Mūsų juodė jau tvinksta, greit turė̃s Krkn. Šėmoja jau tuoj turės Kp. Karvė bus turė́sianti Škn. Karvė turė́jo – veršį girdos Krš. Jau karvelė greit mun turė́s Trk. Karvė ir kiaulė turė̃s vienukart Mžš. Karvė jauna, graži, Kalėdoms turė́sianti Skd. Ana (telyčia) turė̃s kovo pabaigoj Kvr. Karvė jau turėjusi B826. Karvė šiąnakt turė́jusi K. Niekumet naktį karvė nė[ra] turė́jusi Trk. Šįmet margoji vėlai teturė̃s Jrb. Žalmargė tura turė́ti jau už poros dienų Slnt. Turė́sintiejai karvei duok geriau ėsti Slnt. Viena karvė užvelka, kita į laiką tùria Jrb. Juodė turėjo jaučiuką, o ne karvytę Pkr. Mūso karvė turė́jo jautelį Sd. Vakar karvė turė́jo, būs šviežaus pieno Ll. Karvė jau išsimelžus, rugsėjį turė́jus KzR. Veršis, paršiukas tuo[j] turė́tas NdŽ. Pirkom karvę neturė́jusią Šln. Jei užtrūks, tą (karvę) neparduosiam, kol neturė́s Trk. Karvė ka turė́davo, tai prisilydydavo grietienės užsibaldyt Grz. Kita karvė tum pienu (neužtrūkusi) tùra Krš. Prieš Kalėdas turėjo Jonų karvelė Žem. Ar įsiuvai guziką? – Ne. – Nu ka tu mitrus: kumelė būtų pritvinkusi i turėjusi KlvrŽ. Ar jau kumelė turė́jo? Pc. Kumelė turė́jo, paturėjo KI450. Tas kumelys (kumelaitė) nuo tos kumelės (tos kumelės) turėts (turėta) B534. Turė́siančiai (veršingai, kumelingai) susilaužius kaulą, neduok vario, išsimes Vdk. Visumet turėsianti kumelė trapi Krkl. Avis turėjo R237, MŽ315,403. Avis turė́jo tris vaikus KlvrŽ. Jauniklė avelė dujai gėrioku tùria KlbIX51(Skp). Pusmergė nuėjo turė́jusios avelės girdyt Grž. Kiaulė šiąnakt turė̃s: migį nešas, į rytą turė̃s Vl. Turė́siančią kiaulę pjauti būtų juk svieto juokai A.Sal. Kad, minau, nieks, nei paršiuks turė́ts nesušaltų K.Donel. Turėtoms kalėms grapas liepė pilti pieno Bržr. Pas Mačiulį radynos: kalė vaikus turėj[o] Rod. Katė jau kačiukus tùri Aln. Kai gyvolis gero pašaro nematė, tai netvinkusi i turė́jo Nmk. Šitie triušiai žiemą turė́ti, tai toki nuskurdę Mrj. Vasaris ašaris, gruodžius nugrubėlis, gyvuoliai, tuose mėnesiuose turėti, yra apsiašaroję, nugrubę, nesveiki Sln.
^ Sylijasi, kaip kumelė turė́dama Sml. Duok Dieve ožkai kumelį turėti, vištai ožį išperėti KrvP(Mrk). Ankstybs, o negyvs, tuoj turėts per tvorą šoko (išmetamas) PrLXVII33, B835. Kiek kiaulė paršiukų tùri? (klausiama juokais suėmus už nosies) Žl.
turimai̇̃ adv.: Neturiamai, nevestinai vaikų, nevaisingai I.
| refl.: Tai karvei reikia greitai turė́ties Akm. Ka turė́jusys y[ra], nūneša duonos i druskos, ka stipresnė širdis būtų Vgr.
6. tr. IM1863,27 susidėti iš ko nors: Mets tùr daug dienų, ik visas jis pasibaigia K.Donel. Kūčia tùri dvylika patrovų Dg. Miestiečių butai turėjo po du, tris ar keturis kambarius rš.
| Nebgaliu matyti, kiek pušynelis aktarų galėjo turė́ti Akm.
ǁ egzistuoti kartu su savo dalimis, komponentais: Vožtuvas turi pagalbinį skirstytuvą rš. Stulpas aplinkui turinčios viškos SD53. Visi sultingieji pašarai turi daug vandens rš. Pilis turėjo du bokštus: šiaurės vakarų ir pietryčių kampuose rš. Mūsų ūkis turi didelį gėlininkystės skyrių sp. Kožna, matai, nytė, ana jau šniūralius, matai, tùra Rt. Klėtis paprastai teturi tik vienerias duris rš. Medinės pilys turėjo įvairių gynybinių įrengimų rš.
ǁ būti reikalingam ko: Bulbų kiekviena atmaina savo žemę tùri LKT188(Vlkj).
7. tr., intr. būti gavusiam kokią nors ligą, negalavimą, sirgti kuo nors: Jis musėt ligą turi, kad teip spjaudo Pn. Anas serga, cukrinę ligą tùri Aln. Tu turi̇̀ didelį dusulį Žl. Ana dusą turė́jo, tai negalėdavo dirbt Adm. Jau bronkitą turiù – čia man kas gargia Srj. Pry plaučių ana tùra, sanatorijo[je] buvo Šv. Dagi te šunio riebuliai nuo plaučių, kas plaučių džiovą tùri Švnč. Ale turė́jo ant plaučių vėžį, kraujas kai šoko, ir nugriuvo ant kiemo Kvr. Ar dusulį turė́davai tas arklys, ar ką – veda į jomarką Mšk. Tėvalis jau pri skrandžio ligą turėjo End. Aš sergu, slogą turù. – Nu ta maža bėda Trk. Kraujo kalkėjimą turù didilį Všv. Katras tùri priepuolį, tai tam negerai Prn. Ogi oras, jėgu turi̇̀ ramatą, pasako Antš. Širdies mušimą turiù Rš. Sąnarių uždegimą turė́jau, rankų nebegaliu prilenkt Gsč. Ans tùra nervų ligą Skd. Mano tėvas turėjo gumbą LTR(Rm). Jug vėžį nežinai, a turi̇̀, a neturi̇̀ End. Užeina, kur kai ką susopsta, ale tokios ligos neturiù Stk. Nei ligos jokios neturė́jau par gyvenimą Krns. Šiąnakt atsigulęs kosulio neturė́jau Vlkv. Visą naktį jis blaškėsi ir, atrodė, turėjo karščio I.Simon. Jėzus … išvydo uošvę jo, ant patalo gulinčią, turinčią karštinę (drugį) BtMt8,14.
| prk.: Kas kepenis tùria (serga kepenimis), negalia a nė čierką išgerti Nmk. Nervas dideles turiù sustingus keliuos, be lazdytės negaliu eit Tr.
^ Kad tau turė́t žyvatinę! Arm.
8. tr. Rz, Rmš, Dg, Gdr, Jž, Č pajėgti valdyti kurią nors kūno dalį (labai dažnai su ne-): Kas kojeles turi, tai visko miške prisirenka Rud. Nebeturiù nė kojų, nė rankų Ėr. Aš va kojų nebeturiù: skauda nuo pusiau blauzdos, pakinkliai Kvr. Kojas menkas beturù: niekur nebeinu Tv. Muno senis daba tų kojų nebtùra Jdr. Aš neturù kojų, negaliu eiti į tas mėlenes Krž. Kad kojas turė̃čiu – visur aplakstyčiu Krš. Eina su lazdele, kojos nebetùri Mžš. Sveika būčia, kad kojas turė́čia, su kojom silpna Sdb. Kad tik geras kojas turė́čiau Tlž. Dėlto daba kojų niekas netùri nuo to gražaus apsiavimo PnmŽ. Ant kitų metų bėgs, kojukes turė̃s Drsk. Neturiù suvis rankų, palaidyt karvės nepagaliu Klt. Nu, kad aš negaliu atriekti duonelės, rankų neturiù Krt. Rankos tos dešinės seniai nebeturiù Sdb. Rankų neturiù, o kai dirbu, neskauda Vb. Mano seselė dejuoja: rankų nebetùri Mžš. Nebturu akių, nė kantičkos mun nieko nebrodo End. Kol akis turė́jau, siuvau VšR. Aš akių nebeturiù, toli nematau Rm. Nei ausų beturiù, nei akimis bematau Eig. Kad aš akeles tebturėčiau, kaip ma[n] smagu būtų Erž. Kur tu ausis turė́si – aštuonius grabus išnešiau! Dglš. Kita vedėja nebegali vest: užkimsta, gerklės visai nebetùri Mžš. Negaliu aš – širdies visai nebeturiù Ps. Nebetùrim širdžių, prastų širdžių abudu PnmR. Aš neturiù širdies, jei operuoste, būsu ant lentos Kv. Bendikas nebtùra plaučių Krtn. Smarkiai dirbdavau, tudė dabar strėnų neturiù Snt. Parižuotas (paralyžiuotas) žmogus buvęs, kalbos geros nebeturia Svn.
9. tr., intr. SD129, Pnm suvokti, suprasti: O tai dabar turė́si: būtum su manim ėjęs, būtum gavęs Sdr. Vakar dergsojot (nieko neveikėt), tai dabar tùrit – niekas nepadaryta Vlkv. Štai juokėmės, jauni būdami, iš senų žmonių, o pasirodo, jie tiesą turėdavo V.Krėv. Ji turė́jo tiesą: teip i buvo Tlž. Turė́damas tai tikrai, jog jo ansai viešpatis nopleis DP81.
| [Kristus] juos klausė, ką apie jį turėtų (manytų) žmones DP466.
| Neturimas (negalimas, neįmanomas) daiktas, kad prisieina jau tėvam atsidalyt nuo vaikų Tvr.
| refl.: Ką aš tau sakysiu, tu tik turė́kis, ir viskas bus gerai Slk.
ǁ tr. Ktk žinoti: Jau ji ką tùri, tai visada išbajina Pv. Ką turė́jau, tą pasakiau Bsg. Neturù tokio žodžio (nežinau, kaip vadinasi) Rsn.
| refl.: Va, lyg primetė ir turė́kitės! Pv.
ǁ tr. jausti: Vyriškas ir motriška nueiti į kapus (mirti) su rūtų vainiku par didę sau garbę turėjo S.Dauk.
| refl. tr.: Turėkias tu garbę pirm manęs, ir užmeskiam čėsą (viršuje raką), kada aš už tavo žmones turėčiau melstisi BB2Moz8,9.
ǁ intr. išmanyti: Vaikščiauna kap ko veikt neturė́dami Dv. Tėvas ka sužinos, tai neturė́si kur dingt, reiks per langą išlėkt Plv. Ir aš nebturù kur bedingti, palipau an trobos Krt. Jau vakaras, sutemo, netura kur bedingti Rt. Senam tai bažnyčia reikalinga, žiūrėk, ka pasensta, neturė́sta kur dėtis Slm.
ǁ tr. konstatuoti esant: Po Seredžiumi tùrime pusiaukelį nuo Jurbarko į Kauną Skr.
III. prievolei, priedermei nusakyti. tr., intr. R, MŽ, Sut, N, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, Klvr, Vlkv, Vl, Stak, Ss, Gdr, Sdb, Kp, Pl, Pnd, Rk, Jž, Č, Skrb, Žml, Bsg, Krš, Kv, Skdv, Žeml, Skd, Brs, Als, Pln, Bdr, Rsn, Pgg reikėti, privalėti (ką nors daryti): Turiu, nemitęs, priverstas darau SD184. Jis tur tai daryti R329, MŽ441. Maž miego miegusi turė́jau dirbt J. Čia visi turit dirbti J.Jabl(Sv). Jūs tùriat dirbt lig pat vėlumo Erž. O turėjom ne tik sau, bet ir ponui dirbti J.Bil. Kol gyvos akys, turi̇̀ vargt Vdk. Pasakė – i turi̇̀ dirbti teip, kaip ka liepa Ms. Atsikelsi gaidgystėj, anksti ir turė́si kubilą primalt Mšk. Kol išaušta, tą sieką turi̇̀ sumalt su rankom Krk. Kai ateinam iš lauko kloję [linus], tai tùrim nubrukt visus rūbus, kad nesmirdėtumėm Užp. Sieną mergaitė turėdavo išaust par dieną Rz. Dar turiu tris sienas aust Pc. Tùriam pačios rūpintis [malkomis], ir vaikai mažiukai Pšš. Šilta, jėtus mano, karštybė, o turi pasilenkęs eit, dirbt po dirvas, laukus Mšk. Ar tai juoks, kad būrai tur į baudžiavą rengtis? K.Donel. Negalįs niekur išeit, ožkas tùrįs ganyt Jrb. Aš turù bites daboti, kad neišlėktų LKT132(Plik). Aš turė́su i bulbes nuskusti, i paršeliams ėsti nunešti Lpl. Pristatys i turė́si išbūti, gerai prastai End. Pryš vėją neatpūsi, kur liepa, ten turi̇̀ eiti Yl. Ans pyksta i tùra pykti, kam aš išejau Trk. Tėvai tùria dabar vaikų klausyt, toks išėjo laikas Dt. Turė́jau papasakoti, kaip viskas buvo Krt. Karvę turi, ir turi̇̀ ravėt Kp. Tėvus turiam godoti S.Dauk. Turė́jo parašyti, kad motina serganti yra Vkš. Mėnasį turė́si [gydytis] Ad. Sako, tau tùra duoti vietą, tùra duoti butą Kl. Kožnas ūkininkas turė́jo porą jaučių turėti Vvr. A mes turė́siam už pirmą metą karvės nustoti Rt. Mūsų karvė pasileido nuo sieto, pagirdėm, išputo, turė́jom pjaut Šln. Kiek davė ganyklės, tùria išsiverst Sdb. Parvasar turė́jau paduot šieno karvei Klt. Jau mačiau garnį – turė̃s jau duot pavakarių Nm. Svečiai nevalnykai – ką duoda, tą tùria valgyt Slm. Insdėk, su bulbom turė́si suvalgyt smetonos Klt. Mėsos – mirk gyvenk – vieną rozą an dienos turi̇̀ duot Žl. Tuos pačius kopūstus arba burokus tùri išbaigt valgyt Krs. Lalaunykai ateina pas trobą, ir turi̇̀ išnešt kiaušinių Kpč. Turė́tų būt pienas geras, ba raudona karvė, žala Pv. Nori baltai išvelėt, – tai tùri plyšt po biskį rūbas Pv. Jaugi dvi nedėlios [agurkams], turė́[jo] apdygt Švnč. Tùra daba iš apačios išaugti nagas, o tas tùra nueiti Jdr. Žinau, ką pasakyti turita! Vd. Tùrit apžiūrėt Kalotės ežerą Klp. Aš turù sakyt: jis neblogas Tlž. I kas įejo, nežinojėm, i turė́jėm bijoti Skd. Piršlys tùra kelį atidaryti Trk. Pirma pasvadins jaunąją, tùra jaunasis išsipirkti Plt. Išveda jaunąją – ne tą, katrą turė́tų išvestie, o kokią bobą Brt. Kodėl turėtumbim mes menkesni būti B556. Turi̇̀ atiduot [pinigus] tą dieną asabniai, ir viskas Grv. Kas turi ateiti, tas ir ateis, niekur pro šalį nepraeis J.Balt. Turiu eiti; reikia man eiti I. Turiu išeit R204, MŽ271. Aš žinau, kad turiu žūti, ir mirsiu, kaip riteriui dera V.Krėv. Sakė jam, kad jis turį̇̃s dabar mirti Sch165. Kur mano tėvai, kur mano sūnelis, ir aš turiù čia gult Kls. Kam aš tave turiu penėti kaipo paršą arba meitėlį kokį? DS82(Rs). Turė́si tą žirgą pavogti i an to žirgo užsėsti (ps.) Varn. Didesnioji dukrelaitė tur darbelį dirbti LLDII70. Saulė sėda, ir jau turi̇̀ eit miegot Šmn. Aukščio lopšys turi būti per du sprindžiu LMD. Septyni broliai: septynias dienas tùria lyt Sb. Prašom jūsų paklausytie, ką mes tùrim pasakytie DrskD251. Jei kas nori turėti aitvarą, turi laikyti devynius metus gaidį LMD. Tas pasakymas būtų turė́jęs mane perspėti: būk atsargus! Plšk. Lova sukasi, ana (giltinė) turi turėtis prie galvos, o peiliai kerta jai per kinkas LTR. Kad kas nuo ko nusigąst, tad tur du kartus paspjaudyti, tad, sako, niekas neprisimeta LMD(Klp). Kaip neturiù verkti, kaipgi nedejuoti, kad užtiko mano dienas devynios nelaimės? BM449. Pavarytas bernas nudegino ponui dvarą sakydamas: – Man eit beturint, teeinie ir tos skūnės drauge LC1885,6. Jei mano žodį laikė, tada ir jūsų turės laikyti VlnE177. Kaip hūkininkas šeimyną savo tur mokyti byloti Vln37. O mes turim gintisi BB1Mak3,21. Jaunikaičiai turėjo nešioti melnyčios akmenis BBRd5,31. Kas tasai ponas, kurio balso aš turėčiau klausyti BB2Moz5,2. Anys su raugu nieko netur kepti BB3Moz6,17. Ir puodą, kuriame tatai virta yra, tur sukulti BB3Moz6,28. Ir iš javų penktąjį (paraštėje penktainį) turėsit duoti faraonui BB1Moz47,24. Ką tada daryti turime? PK243. Sekmą dieną turi švęsti Mž388. Jei jau tėvas tavas lieptų kokią netiesą bylot …, turi̇́egu tu jo tame klausyt? DK81. Tùrigu būt Dieviep mielais DK72. Turiuogu tiesą bylot DP602. O teip žodis ir mokslas jo yra mumus tuo šviesumu, idant regėtumbim, … ko sergėtis arba turėtis tùrime DP243. Nes aš turiu būt svečiu namuose tavuose šią dieną DP574. Jisai (Kristus) rodės, kaip būtų tùrįs toliaus eiti DP189. Bat veizdėk, ką prieg tam turi daryt MP167. Ans yra anuo Elijošiu, kursai turėjo ateit Ch1Mt11,14. Mes turime priplaukti prie vienos salos SkvApD27,26. Turiu daug rašyt jūsump, bet nenorėjau per popierių Ch12JnL1,2.
| Užpuls naktis, o mes dar daug rugių turim [pjauti] – nebus šiandie pabaigtuvių Alk.
^ Ir viena akis tur miegą turėti M, TŽV622. Vienas kartas tùri nesumeluot Ssk. Kame kotas, čion tur būti ir kirvis S.Dauk. Jaunas gal, senas tur mirti LTsV88(Tl). I obūlys ant medžio gražus, o tùria nukristi Vdk. Ką turi̇̀ padirbtie rytoj, padirbk šiandieną, o ką turi̇̀ suvalgytie šiandieną, rytdienai pačėdyk Dl. Už gerą darbą tur kampe stovėti (šluota) LTR(Grk).
| refl.: Kaip turėsis nu maži vaikai elgties, kada anys prieg stalo eit APhVIII46. Klausykimeg veikiau, kaip svodbose, sueigose mūsų tùrimesi laikyt DP340.
◊ ãkį turė́ti
1. Prn, Pv, Šd, Nj, Jnš būti apie ką geros nuomonės, jausti simpatiją, prijausti kam, mėgti ką: In gražų žmogų ãkį tùri Klt. Sako – ãkį tùria ant jos valdinykai Slm. Juntu, kad Eretui jis kažkodėl neturi akies J.Paukš. Neturė́jo akiẽs ir atėmė Krtn.
2. būti pastabiam, gerai įsiminti: Tùri ãkį, nuveizi, kas kam patinka KlK12,69(Rdn). Jin akį turia, žiūrėk, pažino mane KlK8,70(Jnš).
akyjè turė́ti būti numačius: Paskui tik taip sau paklausė, ar Vilius jau turįs aky kokią mergelę I.Simon.
[geràs, tókias] aki̇̀s turė́ti
1. būti pastabiam, dėmesingam: Žmogui reikia turė́t aki̇̀s Dkk. Namie ėsi̇̀, tai aki̇̀s turi turė́t i turė́t Jrb. Sena esu, o akès turù Krž. Anė ją tuojau pastebėjo, bet Vilius teturėjo akis tik Anei I.Simon.
2. Žlp būti labai drąsiam, akiplėšiškam, nesigėdyti, mokėti suktis, verstis: Reik turėti akis į bėdą įkritus Šts. Ot tùri aki̇̀s – visur inlenda Sn. Ana geràs aki̇̀s tùri, tai ema, prie ko tik prieina Slk. Geràs aki̇̀s tùri, čia ją išlojoji, ir vėl, žiūrėk, ana lenda Skdt. Reik geràs aki̇̀s turė́t, ka po visko drįst akis parodyt Jnš. Kaip žmogus tokias akis turi?! Krns.
3. būti raštingam: Kad aki̇̀s turė̃tum, paskaitytum, o dabar esi durnius paskutinis KlK6,56(Pvn).
akysè turė́ti saugoti: Ka su tom vyšniom nė[ra] rodos – turė́k i turė́k akysè tuos špokus Jnš. Turė́k akysè žąsis, kad nesueitų į javus Jnš. Bėgli vaikai, reik vis akėsè turė́ti Krš.
akių̃ neturė́ti nepamatyti kieno prastumo: Ar tu akių̃ neturė́jai, kad su tokiu suderėjai? Alk.
akmeñs (akmeni̇̀nę) ši̇̀rdį turė́ti būti žiauriam, negailestingam: Reik ãkmino ši̇̀rdį turė́ti tokį ligonį išginti Krš. Ji akmeni̇̀nę ši̇̀rdį tùri Grž.
añkštą ši̇̀rdį turė́ti; SPII104 būti šykščiam.
ant akių̃ turė́ti Ds, Grg prižiūrėti, saugoti: Su mažu vaiku daug klapato – visą čėsą reik ant akių turėti, kad galvos nenusisuktų Vkš.
ant dantų̃ turė́ti Lp apkalbėti, išjuokti.
ant galvõs turė́ti mokėti: Darbas tas nesunkus, bet reikėjo an galvõs turė́ti Trkn.
ant juõko turė́ti nė už ką nelaikyti, nevertinti: Aną visi tùra ant juõko Šts. Seną visi an juõko tùri Mrc.
ant liežùvio turė́ti Rg norėti sakyti: Aš turė́jau ant liežùvio, o nepakláusiau, ir gana Smln.
ant savę̃s turė́ti sirgti mėnesinėmis: Šiandiej neisiu šokt, ba an sàvę turiù Lel.
ant sprándo turė́ti NdŽ išlaikyti ką.
ãpsapnį turė́ti I svajoti.
árklio gálvą turė́ti sunkiai suprasti: Jis árklio gálvą tùri Prn.
árklio ši̇̀rdį turė́ti būti negailestingam: Jei tùra árklio ši̇̀rdį, tejemies, tenešies Krš.
áukso rankàs turė́ti būti nagingam, gabiam: Rankas turi aukso, bet gerklė jaučio LTR(Aln).
auksi̇̀nę ši̇̀rdį turė́ti būti labai geram, jautriam: Kietas, sako, senis, tiktai kietas iš viršaus, o širdį turi auksinę J.Balt.
bai̇̃sią bùrną turė́ti mėgti plūstis: Pasiutusi, bai̇̃sią bùrną turė́jo Krš.
bal̃są turė́ti
1. nebūti beteisiam, šį tą reikšti: Parodyk bent kartą, kad ir mes turime balsą A.Vien.
2. atsikalbinėti: Jei nenorės imti [merginos], ir bal̃są turė́s Krš.
báltą (blõgą) ãkį turė́ti pykti: Báltą ãkį turė́jo pirmininkas, ale teisingas buvo: davė šieno KlK11,80(Krš). Mokytojas turėjo ant manęs blogą akį rš.
bė̃dą turiù man nerūpi: Turiù aš bė̃dą, kad tu nemoki! Alk.
burnojè (dantysè) neturė́ti Mrj, Prn būti nevalgiusiam: Nė soros grūdo dar neturėjau burnoj S.Dauk. Pavargau, pasidarė silpna, atsiminiau, sako, kad nuo vakar ryto burnoj kruopos neturėjau Žem. Ir aš te buvau, medų, alų gėriau, burnõj neturė́jau (ps.) Grv. Par barzdą varvėjo, burnoj neturėjo NžR. Jau penkta diena nesi nieko burnoje turėjęs J.Avyž. Ans da nieko dantėsè neturė́jo Kv.
dáikto neturė́ti labai nerimti, kentėti, nerasti vietos: Kai užaugo an šitos vietos šunvotė, o apie ją da dešims, tai neturė́jau dáikto, kap sopėjo Str.
dañtį turė́ti
1. pykti: Ta, matyt, dantį ant močiutės turėjo Kv.
2. Švnč mokėti burti.
drū́tą ši̇̀rdį turė́ti
1. būti tvirtam, drąsiam: Drūtą širdį reik turėtie, kad ženytis reik pradėtie LB112.
2. pykti: Visi turėjo drūtą širdį ant tėvo, kad taip užsikepė LzP.
er̃dvą ši̇̀rdį turė́ti būti dosniam: Ir didžiausiame bade erdvą, ne ankštą širdį turėtų SPII104.
gai̇̃džio ámžiaus neturė́ti būti jaunam, nepatyrusiam: Matot pačios – gaidžio amžio dar neturit M.Valanč.
[gẽrą] gálvą turė́ti [ant pečių̃]
1. Als, Skdv, Btg, Skrb, Mlk būti protingam, gabiam, išmanyti: Jis tùr gẽrą gálvą KI577. Reikia galvà turė́t, tada gyvensi Dglš. Kas tùri gálvą, tas supranta Pv. Pasideda kalnius, suknelę pasisiuva, gálvą tùri Klt. Diedukas gẽrą gálvą turė́j[o] LKKXIII121(Grv). Jis gálvą baisiai gẽrą tùri Šmn. Tau gal nesunku mokytis, gẽrą gálvą turi̇̀ Ds. Gaspadoraut reikia i gálvą turė́t Kvr. Ans tùra gẽrą gálvą, tiktai buvo apsileidęs Slnt. Oi, turė́jo gálvą anas! Btrm. Ne, jeigu galvą turi ant pečių, tai šiais laikais gyvenk ir gyvenk V.Bub. Yra galvočiai, ką gerą galvą turi LTR(Kpč).
2. Žg, Kv, Dg, Dglš gerai atsiminti: Mergaitė tùri gálvą – kokią ilgą eilutę pasakė Snt. Aš galvõs neturiù, aš užmirštu tujau Šts. Matai, kaip aš nebturiù galvõs Gršl.
galvojè (į gálvą Klp) turė́ti Ker
1. būti gudriam, sumaniam: Ponui reikia galvõj turė́t, kaip ponystę išlaikyt Antr. Nieko jis netùri galvõj Srv. Jei turėsi galvon, bus ir kišeniun Kb. Mergelės, ko jūs neturat galvo[je], ta turat turėti kojose Grg. Ko neturi galvoje, turėk kojose Ktč.
2. ŠT30 kreipti dėmesį, manyti: Ir galvoj neturiu, kad kas gali mane atsvyt ar strošyt Sug. Nu tai jis ir galvõj netùri Str. Ką pradžioje reiškė, ką turėjo galvoje žmonės, pavadinę upę Kražante? BXII103. O žinai, kokias kliūtis turima galvoje? V.Krėv.
3. mokėti, atsiminti: Dainavau seniau, daba nebeturiù galvõ[je]: visa ko pamiršti LKT213(Jnš). Nieko galvõj neturi̇̀, nieko galvoj nebėr Tj. Tuomsyk tai nė galvõj neturi̇̀ KzR. Dainų netùra į gálvą Sg.
4. apsvaigti: Esi girtas, galvõ[j] jau turi̇̀ Krš.
gálvą turė́ti pakáušyje
1. būti gudriam, sumaniam: Tur galvą pakaušyj B455,643, PrLXVII25.
2. MŽ būti kvailam, riboto proto.
gãtavą dúoną turė́ti sėdėti kalėjime: Per tokius prietelius jau kelias kratas perleidau, tik, jų nelaimė, nieko nerado, o kad būtų jiems pavykę, būčiau jau gatavą duoną beturįs Žem.
gerùs danti̇̀s turė́ti mokėti atsikirsti: Gerùs danti̇̀s tùri, jo niekas neperkalbės Jnš.
gẽrą liežùvį turė́ti Erž liežuvauti.
gẽrą ši̇̀rdį turė́ti būti palankiam, mėgti: Tùra gẽrą ši̇̀rdį [pardavėja] ant munęs, paduoda minkštesnių bulkikių Krš.
į nósį turė́ti būti gudriam, pasižymėti gabumu: Kiba jis ką nósin tùri, kad tep padaro Kpč.
į pakáušį turė́ti suvokti, suprasti: Kiek čia į pakáušį reik turė́ti – galvelė tik mažynika! Dov.
į ši̇̀rdį turė́ti Rsn jausti simpatiją: Nors aš kitą mylėjau, tave širdiñ turė́jau DrskD137.
i̇̀lgas ausi̇̀s turė́ti
1. gerai girdėti: Turėk tu jam tokias ilgas ausis – ką reik ar nereik, girdi! Gs.
2. Msn būti gerai informuojamam, žinoti, ko nereikia: Jis tùri i̇̀lgas ausi̇̀s Skr.
i̇̀lgas kójas turė́ti greitai sklisti: Bloga naujiena turi šimtą liežuvių, ilgas kojas ir toli nubėga Pt.
i̇̀lgas rankàs (i̇̀lgus nagùs Kv, pirštùs) turė́ti Lp būti linkusiam vogti, vaginėti: Mūs piemenė tùri i̇̀lgus nagùs Alk. Patikrink, suskaičiuok, jei dar turi, savo pinigus. Ta boba turi ilgus pirštus I.Simon. Turi ilgas rankas: jau kad ką išsidabos, vis tiek priglaus Rod.
i̇̀švirkščią ši̇̀rdį turė́ti kerštauti: Gediminas ne toks žmogus, kad ant jo išvirkščią širdį galėtum turėti J.Avyž.
jáučio sveikãtą turė́ti būti labai stipriam: Jaučio sveikatą vyras turi Dbk.
jaũtrią ši̇̀rdį turė́ti; rš būti gailestingam.
kiaũlės aki̇̀s turė́ti Rs, Plv, Užp, Ds būti nesusipratusiam, akiplėšai, drąsiam, nesigėdyti, drįsti: Ka tùri kiaũlės aki̇̀s, tai gerai gyvent Jnš. Kiaulės akis turėdamas visur įlįsi LTR(Vs). Kiaulės akis turėdamas gali visko prašyti Lkv.
ki̇́etą káilį turė́ti būti nejautriam, neklusniam: Par daug jis kietą kailį turi, kad klausytų Jnš.
ki̇́etą kiáušą turė́ti būti bukagalviui, nesupratingam: Netikiu, netikiu, kad pilkoji spalva tokį kietą kiaušą turėtų ir prasto sakinio nesugromuliuotų! Pt.
ki̇́etą ši̇̀rdį turė́ti būti nejautriam: Kas tur taip kietą širdį, kad nebūt dūsavęs? D.Pošk.
kišẽnėje turė́ti būti pinigingam: Reik turėti ir kišenė[je] Kl.
krei̇̃vą ãkį turė́ti būti nepatenkintam, nepasitikėti: Sako esą nuo to laiko turįs klebonas ant Stasio kreivą akį rš.
kum̃pą nãgą turė́ti; S.Dauk būti labai šykščiam.
kū́ną turė́ti būti riebiam: Ana visada kūną turi ir stipri Švnč.
kur̃ aki̇̀s turė́jo sakoma apie ko nors prasto nematantį: Kur tiktai tas Dagiukas ir turėjo savo akis I.Simon.
kur̃ (ką) velniai̇̃ tùri sakoma apie ką nors besibastantį: Guziukas negrįžta; kur̃ jį velniai̇̃ tùri Vlk.
laisvàs rankàs turė́ti būti neužimtam, turėti laiko: Vien tas gerai, kad žmogus laisvesnes rankas turėsi V.Myk-Put.
leñgvą gálvą turė́ti Pgg gerai įsiminti.
[gẽrą, i̇̀lgą] liežùvį (liežiùvį) turėti
1. būti iškalbingam: Nu i tùra ans liežùvį – visus sukerta Kv. Šnekėk tu: tu geriau įšneki, liežiuvį turi̇̀ gẽrą Mžš. Ir Katrė gerą beturinti liežuvėlį, taip kertasi, kad bėda! Žem. Ji labai liežùvį turė́jo Srj. Tas piršlys melagius turi ilgą liežuvį LTR.
2. liežuvauti: Ta moteriškė turi ilgą liežuvį – netikėk jai rš.
leñgvą ši̇̀rdį turė́ti būti jautriam, švelniam: Žmonės nesandoringi …, nemeilūs (širdies lengvos neturį) CII800.
liežùvį turė́ti už dantų̃ (burnojè) Šd tylėti: Reikia už dantų̃ liežùvis turė́t Rūd. Reikia liežùvį turė́t burnõj Lb. Susigėdo pusbernis, žadėdamas savėp turėtie liežuvį už dantų Sz.
medi̇̀nę ši̇̀rdį turė́ti būti nejautriam, negailestingam: Kas medinę turi širdį, Dičiaus sielos nesugaus T.Tilv.
medaũs ši̇̀rdį turė́ti būti labai gero charakterio: Jam, ir medaus širdį turėdamas, neįtiksi rš.
mi̇̀nkštą dúoną turė́ti (ant ko) skriausti: Ant manęs tai visi minkštą duoną turi Plv.
mi̇̀nkštą ši̇̀rdį turė́ti būti jautriam, gailestingam: Mama tùra dideliai mi̇̀nkštą ši̇̀rdį: paprašyta ir dūšią tam atiduos Vkš.
nãgą priki̇̀šus turė́ti nuolat prižiūrėti: Nagą prikišęs turi turėti pri paršelio, kitaip susitrauks į ežį Gršl.
[gerùs DŽ, nenupùvusius] nagùs turė́ti Ll, Kv sugebėti ką nors gerai padaryti, būti gabiam, nagingam: Jis tùri gerùs nagùs: ko nepaims, to nepadarys Alv. Jis labai nagùs tùri Drsk. Bet jis ir nagùs tùri – viską gerai padaro Šlvn. Vaikas nagùs tùra, ką reikės, tą padarys Skd. Kultuvę išgražino, išpjaustė – turė́jo nagùs Krš. Ans didliai nagùs tùra Akm. Ans žaltys turė́jo nagùs Tv. Rimta buvo Magdė – nenupuvusius nagus turėjo LzP.
nė̃ į rañką neturė́ti nebūti su kuo dirbusiam: Akėčių nė rankon neturėjo Lp.
ne ãkį turė́ti (ant ko) nesugyventi, pyktis: Jis nuo pernai tùri ant manęs ne ãkį Alk.
neturė́ti kur̃ akių̃ (aki̇̀s) dė́ti (ki̇̀šti Jrb) labai gėdintis: Tokia gėda buvo, kad neturė́jau kur̃ akių̃ ki̇̀šti Rt. Veronika, jausdama jo žvilgsnį, neturėjo kur dėti akių V.Mont.
neturė́ti kur̃ dė́ti sakoma daug turint: Ot tą vasarą cukrinukų neturėjau kur dėti LzP.
pakáušyje turė́ti
1. suvokti, suprasti, išmanyti: Mat kiek turi pakaušyje Ėr. Ką jis dirbs – netùria pakáušy Slm.
2. Slm galvoti.
pakéltą ši̇̀rdį turė́ti labai norėti: Turėjo pakeltą širdį ištekėt Ėr.
paláidų liežùvį turė́ti; N mėgti niekus taukšti.
pánčiuose turė́ti griežtai prižiūrėti: Ana jį tep saugoja, pánčiuos tùri Str.
paũkščio (paũkštės) pi̇́eno netùri sakoma, kai nieko netrūksta: Darbuojamės nuo aušros iki sutemos, už tai paukščio pieno tik neturime LzP. Visa turi, tik paukštės pieno neturi J.Jabl.
pir̃štai netùri akúoto nebesiseka dirbti (apie seną žmogų): Pasenau – pir̃štai akúoto nebtùra, o kai jauna buvau, pirštai su darbu rokavos Šts.
plačiàs aki̇̀s turė́ti sugebėti daug matyti: Aš nepavydžiu tau nė turtų, nė gražumo, tik pavydžiu, kad turi̇̀ plačiàs aki̇̀s Jz.
plãčią bùrną turė́ti pikčiurna būti, mėgti bartis: Nieko gero neturėjau, kaip tik vargą, piktą pačią, ką turėjo burną plačią (d.) Pn.
plãčią ši̇̀rdį turė́ti lengvai žavėtis: Mat Jonas gan plačią širdį turėjo, ne vieną mylėjo, gan valkų liežuvį turėjo ir ne vieną imti ketino LzP.
po kepurè turė́ti
1. būti įgėrusiam: Visi trys jau turė́jo po kepurè Alk. Jis (ūkininkas) sau ir tą išsigėrė. Jau jis gerai turi po kepure BsPIV46(Brt).
2. būti protingam, sumaniam: Kad jis po kepurè netùri Mrj.
po padù turė́ti įsakinėti, nurodinėti; spausti, engti: Aš tave po padu turiu Lp.
po sparnù turė́ti globoti, rūpintis: Laikyk mus visus globoje tavo, turėk visados po sparnu savo brš.
póilgius pirštùs turė́ti vaginėti: Pirštùs póilgius anas gal turė́jo Lel.
põną turė́ti ant sàvo galvõs priklausyti nuo kieno valios, būti spaudžiamam, engiamam: Užteko jau man turėti poną ant savo galvos Žem.
prasrū́dytą ši̇̀rdį turė́ti (prieš ką) nekęsti: [Atskalūnai] tur širdį prasrūdytą prieš ją (Mariją) DP506.
[gẽrą, leñgvą] rañką turė́ti; [geràs, tókias] rankàs turė́ti sektis ką nors greitai ir gerai daryti: Aš turė́jau gẽrą rañką ant audimo Kl. O jis turė́jo rañką – šmakšt, ir nė[ra] kiaulės Lnkv. Tėvas tai leñgvą rañką turė́jo: prieis, būdavo, taukštels – i negyva [kiaulė] Slv. Matai, varlėnas, rankàs tùri, teip gražiai padirbta! Zr. Anas rankàs tùri geràs Nmč. Turė́jau rankàs ir gražiai dariau, o dabar jau neklauso Srj. Ot ką tinginys daro – tókias rankàs tùri ir valgyt neturi ko Skdt. Aš rankàs turiù, visur mūsų rankos perejo GrvT135.
(nė̃, nei̇̃) rañkoje neturė́ti (turė́ti) visai nebūti ką nors dirbusiam, dariusiam: Iš kur tu, sako, išmokai grajyt, kad armonikos rañkoj neturė́jai? Ps. Nei šienavęs, nei rañkoj dalgės anas turė́jęs Klt. Nemokė[ja]u nei rugių pjaut, nei̇̃ aš te grėblio turė́[ja]u rañkoj Ml.
reikalų̃ (rei̇̃kalo, rei̇̃kalą) turė́ti
1. Dglš susidurti, santykiauti, bendrauti: Reikalų dabar ir su juo turėsi J.Jabl. Nenoriu su jom rei̇̃kalo turė́t, trauk jas bala! Pv. Ten jau stovėjo daug žmonių, turinčių reikalo prie sultono J.Balč.
2. I domėtis.
sã (Saliãmono) gálvą turė́ti būti protingam, išmintingam: Kad sã gálvą turė́tų, tai nereikt ir mokint LKKXIII34(Grv). Saliamono galvą reikia turėti šiem laikam rš.
[kai̇̃p] sáujoje turė́ti valdyti: Pirty ir jaujoj velnias turi saujoj LTR(Pnd). Ar pirty, ar jaujoj žmogų tùria velnias kai̇̃p sáujoj Km.
savę̃s nebeturė́ti žūti: Kliunkt tavie – ir sàvęs nebturi̇̀ Pj.
sàvo lai̇̃ką turė́ti Vn sirgti mėnesinėmis.
si̇́enos tùri ausi̇̀s slaptai klausomasi: Tamsta nežinai, kad kitą kartą ir sienos turi ausis A.Vien. Dabar ir sienos ausis turi LTR(Gdr).
skai̇̃čiuje neturė́ti netausoti, nebranginti, nevertinti: Kiaušinių duodu, pieno inpilu – jų skai̇̃čiuj neturiù Aln.
skýstą pil̃vą turė́ti; N viduriuoti.
skystumõs galvojè turė́ti būti tamsiam, kvailokam: Anas skystumõs galvoj daug turi LKKXIII135(Grv).
skvernų̃ turė́tis; LTR(Lb) klausyti nurodymų.
šáltą ši̇̀rdį turė́ti būti abejingam, bejausmiui: Akmenėlis turi šaltą širdį, – ir mažos našlaitės nesupras S.Nėr.
šim̃tą liežùvių turė́ti greitai sklisti: Iš patyrimo žinojau, jog bloga naujiena turi šimtą liežuvių, ilgas kojas ir toli nubėga Pt.
ši̇̀rdį turė́ti
1. jausti simpatiją, mėgti: Kap aš į tave turė́siu ši̇̀rdį Šlčn. Nė ant vienos širdiẽs neturė́jau, tik ant tavęs, mergužė JD404.
2. gailėtis: Kad ir turim atstatyti, reikia širdį turėti V.Krėv. Turė́k ši̇̀rdį, neužmiršk ir proto Rdd.
3. pykti: Jau ant ano seniai visi turėjo širdį Ll.
širdiẽs neturė́ti nedrįsti: Neturiu širdies sakyti taip, kaip žinau Pt.
širdyjè turė́ti
1. P, Mlk jausti simpatiją, mėgti: Kad ir su kitoms kalbėjau, tave širdelėj turėjau KlpD57. Kad savo mielą sulaukčiau, labiau širdẽlė[je] turė́čiau JD615. Kurią aš mylėjau, žodelius kalbėjau, kas naktelę per sapnelį širdẽlėj turė́jau (d.) Čb. Kad ir viliojau, bet nemylėjau, eidum, daidum, širdelėj neturėjau S.Dauk.
2. turint mintyse nesakyti: Ką žinai, širdỹ turė́k ir niekam nesakyk Prn. Kas gali įspėt, ką ponaitis turi širdyje? V.Kudir. Kur kalbėjai, tuos žodelius, širdyje turėsiu LLDII459(Šlv). Teisingas, tinkamas … yra daiktas, idant mes … visados anuos žodžius širdy turėtumbim DP236.
šuñs (šuniẽs) aki̇̀s turė́ti nesigėdyti, drįsti, būti akiplėšai: Šunio akis turi LTR(Lp). Ot, kur šùnio aki̇̀s tùri – rioglina stačiai per daržą Švnč. Jis šunies akis turi – visur įlenda Stk.
šuñs (šuniẽs) ši̇̀rdį turė́ti būti nejautriam, negailestingam: Šuniẽs ši̇̀rdį tùra, kad ligonį varo Pj.
šuñs uõslę turė́ti numatyti, nujausti: Ar aš nesakiau, kad turiu šuns uoslę B.Sruog.
tą̃ pãtį kurpãlį turė́ti vienodai vykti: Dygimas ir irimas draugysčių Amerikoj nuo pradžios iki šiai dienai turi beveik tą patį kurpalį V.Kudir.
tvi̇̀rtą (tvirtèsnę) ši̇̀rdį turė́ti
1. būti užsispyrusiam, nepalenkiamam: Vis užsižadu neskolyti, ale neturù tvirtõs širdiẽs Krš.
2. būti nejautriam: Kas tvirtèsnę ši̇̀rdį tùra, galia pjaustyti DūnŽ.
[danti̇̀s] užkándus turė́ti tylėti, nieko nesakyti, neišsiduoti žinant: Neturė́k dantų̃ ažukándęs LD29(Aps). Jei kas žino, užkándęs tùri Vlk.
už kasų̃ turė́ti neišplepėti: Ką žinai, reikia už kasų̃ turė́t Sug.
už ragų̃ (už rañkų) turė́ti galėti prigriebti, žinoti, ko bijo: Kada aš jau tą uošvę už ragų̃ turiù, tai nieko nebijau Plv. Jei jis man neduos tų pinigų, tai aš jį turiù už rañkų Skr.
val̃kų liežùvį turė́ti; LzP mokėti meiliai, prieplaikiai kalbėti.
vi̇́eną kóją turė́ti grabè būti arti mirties: Kas jau turi vieną koją grabe, su kita dar spirte spiriasi kaip galima ilgiau laikytis šiam pasauly J.Balč.
vi̇́eną rañką (ši̇̀rdį) turė́ti Gr eiti išvien, vienodai elgtis, vieningiems būti: Ponas su ja vi̇́eną rañką turė́jo Kpč. Vi̇́eną rañką visi tùra – nieko nepadarau Pj. Dzūkai devyni vi̇́eną ši̇̀rdį tùri Vs.
viẽtos neturė́ti
1. nerimti iš skausmo, sielvarto: Per naktį ta koja atsitekėjo, ale nuo vakaro – viẽtos neturė́jau Jnš. Kap užeina skausmas, tai neturiù viẽtos Dg.
| Jos (antys) nei viẽtos be gaigalo netùri Rdm.
2. blogai gyventi: Viẽtos nebeturiù, o gyvent reikia: gyvas į žemę lįsk – neįlįsi Rd.
antturė́ti, añtturi, -ė́jo (ž.) tr.
1. laikyti, išlaikyti, remti (ppr. konkretų objektą): Šaknys medžio tuo medžiui valija, jog jį anttur ne vien statį žemėje, bet dar daug jam naudingesniomis yra S.Dauk. Toksai grumtas gerai išgyvenant jį par 20 metų jaunus medžius gal antturėti S.Dauk.
2. Kal turėti nuosavybėje, auginti, laikyti: Tėvai leido jims gyvolius antturėti S.Dauk. Norint laimingai labus medžius įveisti, antturėti ir iš jų kaip galint naudoti, reik skototies visados būdą ir privalumus medžio dygstančio S.Dauk.
3. išlaikyti, palaikyti: Lietuviai žemaičiai, norėdamys antturėti prekybą savo krašte, upes tiesino ir vokė S.Dauk.
| Bet tarp žmonių, kurių nelygus yra protas ir nelygi buklybė, sunku tenai vienybę tarp visų antturėti S.Dauk.
4. apginti, išsaugoti: Apskelbė, idant lietuviai žemaičiai ginkluotumias antturėti savo liuosybės ir ūkės S.Dauk.
5. surengti, padaryti: Seniejai lietuviai žemaičiai gebėjo viešes antturėti S.Dauk.
apturė́ti, àpturi, -ė́jo tr. K
1. Q76,162,538, SD124,117, SD44,180,235, H172, R, R59,125,187,360, MŽ, MŽ79,164,248,482, Sut, KlG169, M, BzB272, L, Rtr, NdŽ, KŽ, Grg gauti, pasinaudoti, įsigyti sau: Įgyju, gaunu, apturiu SD185. Įgyt rūpinuosi, apturėt geidžiu SD42. Aš pats apturė́jau arklį, o jiems užmokėjau J. Šimtą pūrų kviečių apturė́jo Tvr. Api̇̀turi mėnasin tris rublius Aps. Kas devynias galvas padės, tas tus piningus apturė́s (flk.) Lnk. Ten y[ra] brangi atlaidai, ten àpturi sveikatą nuvažiavęs Vvr. Senelis [apsinakvojęs pas neturtėlį] pasakęs: kad rūpinsies, storosies, ir tą [gerovę] greitai apturėsi LMD(Jnš). Idant jisai … apžadėtąją karalystą tavo dovanos apturėtų Vln60. Todėlei, mielas sūnau, … jei tu šių daiktų nori apturėti, tada ir tu teipo daryk BPI169. Vis teipag, apie ką prašytumbite maldose, apturėtumbite Ch1Mt21,22.
^ Netinka to norėtie, ko negali apturėtie Tat. Kad tu pats dėl kito nenori krutėti, ir patsai negeisk nieko apturėti S.Dauk. Ką iš dangaus apturėjai, tuom džiaukis, o kito gero negeidauk Tat.
ǁ Sz, M.Valanč, Jn, Nmč sulaukti atsiunčiant, apsilankant: Àpturam laiškelį, po kelis kartus parskaitom Šv. Iš Antano laišką apturėjau Žem. Matai gi, laišką apturė́jau nuo sūnaus Skdt. Nė vieno lakšto neapturė́jom Ad. Ir apturė́jo nuo to klebono [telegramą], kad mirė BM135(Klov). Tas knygas skaitytojai greitu laiku apturės rš. Atsakymą apturėti N.
| Linksmas tavo vakarėlis, apturėjai tu bernelį LTR(An). Gal svečią apturė́jo, gal neateis šiandie Sk.
ǁ SD1115 pradėti valdyti, paveldėti: Sūneli, taip esu nudžiugęs, rodos, danguj vietelę apturėjęs! V.Kudir. Tėvainystę apturiu, paveldžiu SD50. Tėviškės dalį apturiu R55, MŽ73. Apturėkite karalystę, jumus pagatavytą nuog pradžios svieto VlnE131-132. O šventieji Aukščiausiojo paveldės karalystę ir aną visadai bei amžinai apturės BBDan7,18. O mes apturim žemę BBEz11,15. Tas yra tėvainis, eikit, užmuškim jį, o tėvainystę jo apturėkim BtMt21,38. Palaiminti ramūs, nes anys apturės žemę brš. Apturiu tą vietą, užėmęs laikau R66, MŽ87.
| Proseniai mūsų tvirtai ir stipriai laikėsi prie tų tikėjimų, kuriuos nuog savo garbingų senelių buvo apturėję A1883,63.
2. MŽ101 pelnyti, susilaukti: Važiuodami į turgų, žmonės prisidės ir prie laidotuvių ir tokiu būdu nušaus du zuikius: ir atlaidus apturės, ir miestelyje savo reikalus atliks A.Vien. Galgi atlaidus apturė́si, kad su merga pabūsi? (iron.) Trgn. Šimtą dienų atlaidų apturė́si, jei bėgsi žmogų numarinti End. Kurs tik[i] ir prieims chrikštą, tas apturės išganymą Mž133. Idant … atleidimą griekų mus apturinčius tikėtumbim Mž376. Tas knygas kalvinistai už tikrąsias priima, jog savu metu pavartojimą apturė́jusios est DP547. Mistre, ką darydamas amžiną žyvatą apturėsiu? VlnE106. O kačeigi nuog tų gandinti išgalėjimą apturėtumbim Vln24. Todėlei daugia bajų Judas su jais padarė ir apturėjo viršų BB1Mak5,7. Viršų apturėti Q372, N.
| refl.: Kaip apsituri nuodėmių atleidimas? DK41.
3. Sz, Dkšt, Užp, Jž, Skrb patirti, pergyventi: Du karu apturė́jau, i abu sunkūs Krn. Tokį trotą apturė́jau! Grdm. Ji net tris operacijas apturė́jo Alv. Sako, nelaimę didilę apturė́jo plienčiukai Vkš. Nekurie, didi būdamys, mažus par daug panieka, po tam iš to àptura dides nelaimes PP12. Sarmatą gali apturė́t Bgt. Dėl šito vaiko sarmatą apturė́jau Dkš. O paskiau gavo išgąstį didilį, apturė́jo Žg. Jau kokį stroką apturė́jau tais laikais! Mrk. Už baro užėjo, džiaugsmą apturėjo, kad pėdelį prie pėdelio rugelių padėjo (d.) Kp. Tokius sopulius apturė́j[o], Dieve, Dieve! Drsk. Kad … patiestų medines blankas, tada laimingai pereitų [karalaitė] ir jokios nelaimės neapturėtų BsPIII32(Šk). Jeigu nagai žydi – laimę apturėsi LTR(Jrb). Jei sapnuoji sunkią (nėščią) moterį – ščėstį apturėsi LTR(Slk). O Sakramentas altoriaus kam dera?.. Idant apturė́tume visokią tobulumą DK97-98. Garbą apturėti Q647. Pašlovinti yra mielaširdingi, nesa anys mielaširdystę apturės VlnE180. Kuriuo būdu jos dalią apturėsim PK206. Pahonys, kurie neieškojo teisybės, apturėjo teisybę Ch1PvR9,30. Togidėl apturėsit sunkesnį sūdą BtMt23,14.
^ Nesidžiauk iš svetimos nelaimės: ją pati apturėsi NžR.
4. atsivesti, susilaukti: Margoji tik ką veršį, gražų buliuką, apturė́jo Alvt.
| refl. intr., tr. M, Žgn, Ar, Btg, Skr, Nmj, Alk, Jnš: Kai apsitùri karvė, daug pieno duoda Zp. Ar jūsų karvutė dar neapsiturė́jo? Lkč. Jau apsiturė́jo karvė: veršis gulia Jd. Anksti apsiturė́jus [karvė] vasario pradžio[je], prasimilžus Grnk. [Karvė] tik apsiturė́jus, nėjo nė pamelžt Plv. Apsiturėjo karvė kūtė[je] pačiu bulvaraviu Dr. Apsi̇̀turi kiaulės gerai, bet paršiukai silpni Kbr. Jų kiaulė apsiturė́jo daug paršelių Tlž. Avis [laumės] nukerpa tik su ėraičiu, apsiturėjusias Lnk. Apsiturėjusi buvo mūso kumelė, dėlto ir nevažiavom į turgų Plng. Mūs katė apsiturė́[jo] i prašo tave į kūmus LKT208(Brt). Ožka apsiturėjo dum ožaičium S.Dauk.
ǁ pagimdyti: Vėlienė šįryt apsiturė́jo – tura sūnų Kv. Merga apsiturė́jo Mrj.
5. LVI132, Prng apstabdyti, sulaikyti kokį nors veiksmą, procesą: Apturė́jo tada jam kraują, i dabar gyvena Klt. Ana (dantistė) apturė́jo man sopčių Švnč. Šit, jeigu apturė́si, tai apturė́si šitą ligą Krd. Tvartai užsiplėvojo, bet ugnį apturėjo ir kitos trobos nebeužsiėmė Antš. Ponas Dievulis susmylėj[o], drabnos bitelės pasgailėj[o], šiaurų vėjelį apturėj[o], kad neaptraukytų jai sparnelių LMD(Eiš).
| Kad tik šitą akį apturėčiau, kad nebepabaigtų gest, nebebėdočiau Pnm.
| refl. Lp: Sūnus liepia apsturė́t, nesbart, o marti neklauso Lel. Gal apsturė̃s, nebepirks, ir atpigs prekės Dglš. Lijo lijo ir apsiturė́j[o] Rod.
ǁ sulaikyti vietoje, versti apsibūti: Tik brolio operacija apturėjo mane vietoje (neišvažiavau) rš. Apturė́jo mumis tris mėnesius kazarmose Dr.
| Mum ir mišias apturėjo (nenuėjome į jas) Ad.
| refl. tr., intr.: Žinau, kad jis (ūdras) neapsiturė̃s Kp. Kad jis apsiturė́t[ų], pasilikt[ų] an daikto; ale kad jau jis lėks Lp. Norėjau apsiturė́ti seną šeimyną, bet nebesutikom su tokia alga Db.
ǁ priimti, paimti: Kad neapturė̃s [ligonio], tai parsiveši namo Dv.
6. aptarnauti, prižiūrėti, išlaikyti; apeiti, aptvarkyti: Api̇̀turi gerai vaikus Rš. Da kad šite apturė́t, kap lig šiol mane, būt gerai Dglš. Da ana api̇̀turi šitokią gaspadorystę Klt. Kurkinai apturė́t bloga, žąses geriau Dglš.
| prk.: Dar tas kluonas apturė́j[o] visą kiemą Azr.
| refl. tr.: Man sunku namas apsturė́t Dglš. Karves da dvi apsi̇̀turiu Dkšt.
7. refl. LKKXIV213(Zt) būti nebenaujam, kiek užsilaikiusiam: Jau jo apsiturėjęs kirvis – ir tai sugurino! Lp. Kap tik užvysta kur apsiturė́jusį kiaušinį (daug kartų muštą, bet nepramuštą), tai ir kiša pusiazlotį Grv.
| prk.: Šakaliai (sudžiūvėliai), apsiturė́ję apsibuvę, o nemirštam Drsk.
8. KŽ padaryti, pagaminti, suformuoti: Ne iš kožnos šlynos galima apturėti geras plytas A1884,167. Plytos gerai išdegusios, apturimos iš vidurinių pečiaus guolių A1884,174.
| refl.: Apatiniuose pečiaus guoliuose apsituri perdegta vopna, o viršutiniuose neperdeginta A1884,352.
9. psn. palaikyti ką nors, pasilikti: O jei žinoma buvo jautį pirmai dūrusį bei jo ponas jo nesuvokė, tada jis tur užmokėti jautį jaučiu ir maitą palaikyti, apturėti BB2Moz21,36.
10. laikyti kuo: Šitie visi Dievo atsižada ir pristoja velniop ir už viešpatį sau àpturi DK77.
11. junginyje su daiktavardžiu reiškia veiksmo vykdymą pagal to daiktavardžio reikšmę: Atsikėliau, … nusiprausiau burną, apturėjau gerą pusrytį su visokiom priprovom BsPII104(Šl).
atiturė́ti, ati̇̀turi, -ė́jo
1. tr. atlaikyti: [Kunigas] atàturi mišią i išeina Dglš.
| Ir zekvijas ataturė́jau, ir paminklą pastačiau Rk.
2. refl. Sut, DŽ, FrnW, Ktk, Lnk atsilaikyti, pasipriešinti: Vokiečiam atsiturė́davo, ir gan Brž. Daug krito lietuvių, gyniodamys ją kantriai kantresniai, bet ir teip neatsiturėjo S.Dauk. Menka bobutelės eisena: neatsitura su vėju Šts. Prieš vėją žmogus atsituri TS1900,2-3. Ir nebebuvo visoje gamtoje galybės, kuri jiemdviem atsiturėtų Vaižg. Prieš mane (mirtį) niekas negali atsiturė́t BM185(Pš). Ji negalėjo atsiturė́t prieš piktąją brolienę Svn. Reik rašyti jiems, idant atsiturėtų nuog išsibjaurinimo balvonų BtApD15,20.
×daturė́ti, dàturi, -ė́jo (hibr.) KŽ; L
1. intr., tr. Rtr, Gr, Sml, Žž, Krd, Ds, Slk, Grv, Eiš, Žrm, Pls išlaikyti, ištverti: Nedàturiu, kap gelia kojas Pv. Daturė̃s mat šitokį sopulį gyvas žmogus! Skrb. Vaikeliai, negaliu daturė́t Vrn. Šalta, nedaturė́siu kojom Klt. Nedàturiu pečiais, kap šalta Vrnv. Toks karštis – nebedaturė́siu Slm. Smarvė [trąšų], neseka daturė́t, lenda gerklėn Dg. Ana mergytė kantra, kaip jos nervos daturė́jo Žl. Kad draugėj būtum (kartu gyventum), tai nedaturė́tum Dglš. Nedaturėsi pinigais [duokles mokėdamas] Strn. Nedaturė́jau mašinoj karščiu Klt. Ana skausmais nedaturi ir rėkia labai Aln. Tokia sausatė, ir ratai nebedàturi, šinos nulaksto Pbs. Koks plėšimas, koks lupimas, negal daturė́ti (d.) Čb.
| refl. Rtr: Regi, ką nedasturė̃s, tai per duris – ir pabėgo Dv.
2. intr. susitvardyti, susivaldyti: Be vyrų negalėjo jos daturė́t Drsk. Nedaturėjau juokais ir prunkštelėjau Kpč. Teip užejo miegas, kad vedvi nedàturav Als.
^ Nedàturi kap šuva nestaugęs Krok.
3. tr. išlaikyti, ištesėti: Daturiu žodį Sut.
4. tr. BM46(An) išlaikyti svorį.
įturė́ti, į̇̃turi (intùri Vlk), -ė́jo tr. Dv
1. nulaikyti, sulaikyti, suvaldyti: Arklys riebus, negalėjo invažiuot, inturė́t negalėjo Lz. Kap inkanda [gylys], neinturė́si [arklio] – bėga Pls. Pradeda gyliuot, tada neinturė́si Žrm. Reikia anžobt arklį, bo tai neanturė́si, svies tavę ir palėks Nmč. Išvažiuoja, net strokas: arklio tokis vyras negali inturė́t Mrp. Žalioj girelėj, lygioj lankelėj, tai šokinėjo šyvas žirgelis, neinturė́jo jaunas bernelis (d.) Kls.
| refl.: Kad itas durnius insiturė́t, tai būt spakaina kieme Arm.
ǁ neleisti ką daryti: Jau tu vėl lėksi kur, tavę negali̇̀ inturė́t Vrn.
2. įganyti, įšerti: Kad tik neinganyk, neinturė́k gerai… (įganyta karvė mažai pieno duoda) Arm.
3. išlaikyti, išmitinti: Kap kas turėjo arklius ir šitoki [mažažemiai], ale anys in savo žemės negalėjo inturė́t Aps.
4. refl. išsilaikyti, neišnykti: Kartais sniegas lig Pravadų įsitùri Rgv.
5. iškentėti, ištverti: Dvejus metus tai inturė́jau Arm.
išturė́ti, i̇̀šturi (ištùri NdŽ), -ė́jo LVI821; Amb
1. tr. L, Žž, Mžš pajėgti, laikyti, kad nepabėgtų, neištrūktų, išlaikyti: In virveliūtės veda telyčią, nei̇̀šturi Klt. Ir išturė́k, kai ir taũ patį arklys vedžioja Trgn. Išturė́si tu arklį [pasibaidžiusį]! Dglš. Ale tai žvėris tas arklys, negali išturė́t Sdk. Šoks ir lekia [kumelys], nė išturė́t neišturė́si Rm. Sučiumpi už žiaunų – tai tik i̇̀šturi Pnm. Kas gi an gyvulius [leis vaiką], kurgi te jis išturė̃s! Kp.
ǁ neleisti ką daryti: Tegu sau eina, kur nori, neišturė́siu aš jos Klt.
ǁ nulaikyti, nuvaldyti: Vienais pavalkais negalia išturė́t vežimo Ob.
| refl. prk.: [Atmintis] stipra arba trumpa pagal to, kaip ilgumo išsitùri galvoj nuotuokiai BM38(An).
ǁ išnešioti, išlaikyti auginant: Mergiotė smagi (vikri), aš jos neišturė́siu Klt. Užūgeno manę motinelė, išturė́jo ant baltų minkštų kelelių Ad.
2. tr., intr. M, L, LL191, Rtr, KŽ, DŽ1, Yl, Trk, Lc, Klk, Srv, Ps, Sml, Trgn, Aps, Eiš ištverti, iškentėti, pakęsti: Ižturiu, ižkenčiu SD1204. Valią kas i̇̀štura, tas brangus žmogus J. Ėda rėmuo, negaliu išturė́t Jnš. Kai man pjaustė ranką, tai tik tik nerėkęs išturė́jau Ut. Koja taip sopa, kad neišturė́siu Jon. Tep diegia, kad ir išturėt negaliu Knv. Sopuliu nei̇̀šturiu – nor rėk! Pv. Kab inkąs, tai neišturė̃s žmogus ir pamirs Šlčn. Išturė́jau tokį rankos skausmą Ad. Suduotai dirgėle per gryną kūną, tai neišturė́tai Azr. Kur aš išturė́siu, man labai daug [metų skirta tarnauti] (ps.) LKT267(Brž). Nė vienos dienelės neišturė́čiau tavęs nematęs NdŽ. Prakirs eketį i skalbs, – kaip galėjo išturė́ti, aš nežinau Pkl. Kap tu ir i̇̀šturi per tokį karštį tep insirengęs Pv. Vienas medis daugiaus nekaip kitas gal išturėti šaltį S.Dauk. Gal darže par žiemą išturėti pri mūsų P. Avinėlis prašo: – Tu, sesut, nukirpk man vilną, tiek man šilta, ka nebegaliu išturė́t (ps.) Lnkv. Aš nebegaliu išturė́t – eina man apie langus tos žvakelės Kri. [Kiškiai] pajėgė išsilaikyti ir tenai, kur jų tėvai nebūtų ir metų išturėję Mš. Lietuviai kalnėnai ir žemaičiai didžiai išmintingai elgės tame daikte, jau lopišė[je] pratindamys vaikus savo ant vargų, šalčių ir alkio, idant paaugusys būtum visu išturiantys S.Dauk. Nepražus nė mūs darbas, tiktai pradėję išturėkime! V.Kudir. Aš par ašaras nei saulės nemačiau, rodės, kad neišturėsiu Sz. Didelį vargą vargsti, – pradėjo balsiai, – kaip išturėti gali tokiam pragare? LzP. Tu esi drąsus, tu esi išturįs D16. Erškėčiai kraują paleido, bliaukia ir varva nuo veido, kaip gyvai išturėt! A.Baran. Nelaisvę [šikšnosparniai] išturi gana ilgai ir apsipranta su žmonėmis Blv. Didė tai diena Viešpaties, o kas gali ją ižturėt DP8.
| prk.: Ji pasakis, ji neišturė̃s! Kls.
^ Žmogus valios neišturi, o nevalią reik išturėti Sln. Valios neišturė́damas gvaltu krimti į nevalią Plt. Raškažiaus neištura ant lenciūgo, o vargą ištura ir ant plaukelio Dr.
| refl. tr. Š, Rtr: Čiut ką išsiturė́jau Ad.
3. intr. susivaldyti, susitvardyti, susilaikyti: Aš nebegaliu juokais išturė́t Jnšk. Ievos, obelės kaip sužyda gražiai, širdis alpsta, nebgali̇̀ išturė́ti Akm. Paulius neišturėjęs suprunkštė. Ir nutilo staiga, sugavęs veriantį Kurmio žvilgsnį V.Bub. Mariutė tai girdėdama neišturėjo: pradėjo verkti, šoko prie tėvų, pradėjo atsiprašinėti ir žadėjo pasitaisyti M.Valanč. Buvo tame pokylė[je] ir tas gudravagis; neišturėjo jisai ir čia nevogęs BsPII148(Rz). Kad ans … praded grajyti, tad negal žmogus išturė́t netanciavojęs VoL462.
| Negali tiek kantrybės išturė́t su ja (nesibaręs) Gs.
| refl. DŽ, Lp: Neišsitùrim juoku, nesijuokę Š. Negali juoku išsiturė́t, kap anas pasakoja Dglš. Aš neišsituriù iš juoko, o ana nieko nesupranta Skdt. Nebegalėjau nuo verkimo išsiturė́t ir pradėjau verkt Jnšk. Negalė[ja]u išsiturė́t – verkiau i verkiau Dglš. Liepia neverkt, ale kur tu išsiturė́si! Pnm. Dabar jau giedosiu, nebegaliu išsiturėt LTR(Ds). Kad krežena kosulys, n’išsi̇̀turiu, turiu kosėti KŽ.
4. tr. Pn išlaikyti, iššerti, išmitinti: Gerai išturė́t gyvulį – reikia turėt geros ganiavos Pst. Neturėjo išturė́t [gyvulių] kuom Pb. Kap be dobilų išturė́t gyvulius? Nmč. Karvelę vieną i̇̀šturim Aps. Da karvę i̇̀šturim in tiek lauko Arm. Ištùri išturė́damas [karvę], kad nori! Dglš. Telyčią paržiem išturė́siu i parduosiu Klt. Niekas nekaltas, kad neišturė́jo jis tos karvės Sb. Kap buvom gaspadoriai, tai ne vieną arklį i̇̀šturi. Dar̃ vienos karvės nei̇̀šturi Asv. Dvi savaites išturė́jom ir vedėm parduot [nesveiką arklį], ale savo piningus atgavom Škn. Liuob išturės kruopininką keletą metų Šts. Tėvai be žemės buvo, kaipgi vaikus išturė̃s! Ppl.
| refl. tr.: Kad aš karvę išsiturė́čia, turi duot [šieno] Str. Gali da Onelė karvę išsiturė́t Dglš.
5. tr. KŽ, DŽ1 kurį laiką išlaikyti (negrąžinant, nesunaudojant, nesugendant ir pan.): Jis ilgai skolą išturė́jo (neatidavė) Ėr. Visą mėnesį draugas išturė́jo pasiskolijęs knygą Š. Žiemą sunku obuoliai išturė́t Dglš. Išturė́ta pernykštis kumpis Klt. Išturė́ta baltoj butelėj auksas Imb. Egliūtę lig Grabnyčiom i̇̀šturiu Klt.
| refl. tr.: Išsiturė́[jo] naudos vainoj Dglš.
ǁ intr. kurį laiką išbūti (nesugendant): Ar išturė̃s tiek ilgai obuoliai? Nmn.
6. tr. išlaikyti svorį, spaudimą: Neišturėsiu, vaikeli, dešinė ranka nestipra Ob. Ledas jau vaikus i̇̀šturi – nebeplonas Ktk. Tiltas visai juda ir tikrai neišturės traukinio sunkumo! J.Balč. Ledas kitur galėdamas išturė́t žmogaus sunkumą čia nedaturė́jo ir lūžo BM46(An).
| Volė iš aliksnio, iš juodalksnio, tai brinksta, tai alų i̇̀šturi Krč.
^ Jaučias kuprotas, sveikatos bagotas, kiek jis išturės, šimtas arklių neišturės (tiltas) Pnd.
7. tr., intr. Sut išlaikyti ką nors kurį laiką kokioje būklėje: Keturias dienas išturė́jo nevalgiusius Klt. Regis daiktas nepakenčiamas ižturė́t pirštą ugnyje per ketvirtį adynėlės DP527.
ǁ refl. išsilaikyti kur nors, ant ko nors: Kad tik šitos slyvos išsiturėtų (nenukristų) Mrp. Sprausmė priglausta teip stipriai įkimba, jog gyva išsitura S.Dauk. Sunku buvo išsiturėti prie žemės [dėl audros] rš.
8. intr. ppr. impers. Mlt išbūti (nepakitus): Išturė́jo kelias dienas neliję Drsk. Išturė́jo lig pavakari, nelijo Ker.
| refl.: Vakar lietus išsiturė́j[o], nelijo nor vieną dienelę Drsk. Dvi dienas išsiturė́jo pagada, ir vėl lis Vlk.
9. tr. išlaikyti (egzaminus), baigti (kursus): Du egzaminu išturė́jo, o trečio ne Dbč. Kas neišturė̃s egzaminų, tą atstato Zt. Kursus išturė́[ja]u Dsn.
10. tr. baigti gimdyti: Kiek turėjo, išturė́jo – nebibūs jau vaikų Krš. Išturė́jo visus, nebibūs anims vaikų Šv.
ǁ pagimdyti: Aštuonius vaikus išturė́jau, tai gana buvo vargo Ml.
11. tr. atvesti (jauniklius): Pirmšokė[je] gavėnio[je] išturėjo kiaulės, o nujau ir nebvaikuojas Šts.
ǁ sugebėti atvesti: Kai karvė noria turėt veršį, bet nei̇̀šturia, negalia, turia jai kiti pagelbėt Jrb.
| refl.: Jauniklė buvo, ant to pirmo veršio neišsiturėjo, išsimetė Pš.
12. tr. ištesėti (žodį, pažadą): Ale yra dar parapijų, kuriose katalikai neišturėjo savo prižadėjimo M.Valanč. Pasaka baigės ir pasibaigė, o senis išturė́jo žodį ir nepartraukė BM146(Šd).
^ Ne tas šventas, kas pradės, bet tas, kas ligi galo išturė̃s Ds.
13. tr. išlaikyti nuosavybėje: Jis neišturės tos žemės (praleis) Rm.
| refl. tr.: Mažu nor Alinką išsiturė́sim Lp.
14. intr. išgalėti turėti:
^ Gyvenk, kaip išgali, valgyk, kaip išturi KrvP(Jrb).
15. tr. įveikti, nugalėti, pasipriešinti: Karalius nepergalėtas, kurio galybės nei nuodėmė, nei mirimas … įveikt arba išturė́t negali DP3.
| refl. NdŽ.
nuturė́ti, nùturi (nutùri NdŽ, FrnW), -ė́jo tr.
1. S.Dauk, M, L, Rtr, NdŽ gebėti nulaikyti, išlaikyti: Ė, tu jau kvotų (puodšakės) rankosu nenùturi, katilelio pati atsitraukt negali Švnč. Nu dabar žemės skaldytojas padirbk iš akmeno tokią skrynę, kad nuturėtų šimtą birkavų sunkumą BsMtII144(Tlž).
| prk.: Jau pusė metų, kaip dantų nenūturu – gela geltinos be meilės Šts.
^ Bepigu su replėm karštą geležį nuturėti, bet pamėgink rankom ją palytėti KrvP(Ps, Ds, Al).
| refl. NdŽ.
ǁ Sml nuvaldyti, nulaikyti: Ot vaikas! Jau galvukę nùturi pusantro mėnasio Pv. Jis nenuturi rankos, dreba (neparašo) Db. Būdavo, šlajai turia vežimą, o dabar tik apatine pakeltine, pasunkiau nuturėt vežimas Krns.
ǁ nulaikyti, kad nesujudėtų, sugebėti turėti: Kad vaikas koją sukrutino, tai jis šėrė močiai, kad nenuturė́jo Slm.
ǁ sučiupti, pagauti: Nuturė́jo žvynę: tokia didelė, žila jau Pnm.
| Smulki [žvirbliniai] šrateliai nenūtura lapės, reik stambių: zuikinių ar vilkinių Šts.
2. Sut, NdŽ, Skr sutramdyti, suvaldyti, sutvarkyti: Aš vos ne vos nuturė́jau arklius J. Regis, ramus arklys, ale bobos niekaip nenutùri Sv. Kad pasbaidė arklys, – niekaip negaliu nuturė́t, – neša kaip padūkęs Sdk. Vienas paprastas žmogus veda, nenutùri LKT303(And). Piemenys nenùturi kiaulių ganykloje DŽ1. Viskas gal eiti ant niekų, jei dabar nepasiseks jį (eržilą) nuturė́t MitI378(Šl). Šyvas žirgelis nenustovėjo, jaunas bernelis nenuturėjo LTR(Mrk). Didiejie kraiteliai nepavežami, bėriejie žirgeliai nenutùrimi JV72. Nenuturiu žirgelio, neišimsiu žiedelio LTR(Auk).
| prk.: Vienog vokyčiai, negalėdamys niekaip latuvėžų nuturėti, liepė jiems visados siekti S.Dauk. Auklėjimas išmoko vaikus nuturė́ti NdŽ. Niekur liežuvio nenuturė̃s Aln. Mano žirgelis nesustabdomas, mano širdelė nenuturima, nesutremdžiama TDrIV16(Eiš).
^ Sesers skrynia nepakeliama, brolio žirgas nenuturiamas, tėvo juosta nesusijuosama (žemė, vanduo, sija) J.Jabl. Sesės kasos nesupinamos, brolio žirgas nenutùriamas (ugnis ir dūmai) JT383.
3. refl. Knv išsilaikyti kokioje padėtyje, nenugriūti, nenukristi, nusilaikyti: Teip pasigėrė, kad nė ant kojų nebenusi̇̀turi Grž. Stačiam važiuojant vežime, kratant sunku nusiturė́ti NdŽ. Apibarstyk jį (bičių peną) su skiedrelėmis arba su šiaudais, į piršto ilgumą supjaustytais, kad bitės ant jų pastotų bei nusiturėtų, kad nenuskęstų S.Dauk.
| Pripylė bliūdą kap nustùri (kaupiną) Lp. Nenusitùri pienas, nešant per pilną stiklinę NdŽ.
4. N, Sut suvaldyti, sulaikyti: Nuturėt (orig. nuterėt) SD387. Ašarų negalėjo nuoturėti I. Saugokias apsirijimo, o visokius kūno palinkimus veikesniai nuturėsi M.Valanč.
nenuturėtinai
| refl. Sut, I, Š, KŽ, Zt: Nenusiturįs, nenuvaldytas SD275. Vaikas nenusi̇̀turi, nuolat juda, kruta NdŽ. Ponai nebnusitura iš raškažiaus Skd. Nenusi̇̀turi niekap berniukas nevejojęs vištų Dglš. Nusturė́k ben valandėlę nedūkęs Ds. Eina, ieško, nenusi̇̀turi, kai uodegon inkirptas Sdk. Ko tu vis dūksti kaip kumelys, nenusi̇̀turi?! Ds. Nenusitùri savo kailyje DŽ. Jis taip nori miego, jog nusiturėt negalia LMD(Žg). Tas negali juoku nusturė́t Dglš. Negaliam juoku nusturė́t Žb. Blaivas, nusiturįs žmogus visur pritiko Vaižg. Nusiturįs kalboj SD286, N. Meilė yra jautri, nelinkstanti ant paikių daiktų, nusiturianti, gryna M.Valanč. [Kristus] regėdams jų (žydų) nečėstį nenusituri nuo verksmo SE180.
nusiturėtinai Valgyk tada nusiturėtinai Jzm. Storotis, idant vaikai išmoktų tuojaus nuog jaunų dienų gyventi nusiturėtinai brš.
5. išlaikyti, neprarasti: Nei medžio begal nuturėti krūmūse – tokie dabar laikai, viską išvaga Dr. Niekaip anas pinigo nenutùri, jam kad tuoj išleist Sld.
| prk.: Kaip galėtum žmones nuturėti naujame tikėjime M.Valanč.
| refl.: Vos su numais benusiturėjo, o kitą ką teismas atėmė iš ano Gršl.
ǁ intr. išsilaikyti, nesugesti: Bulvės tik rieklėse benuturėjo – tokie speigai buvo Šts.
6. sustabdyti, sulaikyti: Rožę nùturia, apikalba Brž.
ǁ kurį laiką neatiduoti, sulaikyti: Man ka peikė, ka negeras [gaspadorius], ka algą nùturia Všk.
^ Gaspadoriui rūpi nuturėti, bet nepridėti KrvP(Jnš).
7. praleisti, atlikti: Pietus nuturė́jom visai neblogus Grž. Nuturė́jom krikštynas Grž. Kol išbudėjo, kol pakavojo, kol pagrabą nuturėjo… Sln.
8. Sut prk. išgyventi, iškęsti, pakelti: Kiek jis (gaspadorius) vargo, vaikeliai, nuturė́jo, kiek jis muštas buvo nuog pono! BM25(Č). Dėl smurto teikė tame Viešpatis Dievas silpnumui bernelio, kuris greičiaus tokios žaizdos nuturėt ir iškęst negalėtų DP54.
◊ ši̇̀rdį nuturė́ti susivaldyti: Nepasikarsi ant šakos, reik visims širdį nuturėti Šts.
paturė́ti, pàturi, -ė́jo
1. tr., intr. Q241, SD1110, SD266, Sut, N, M, Rtr, NdŽ, DŽ1, Žl, Šr, Ob, Vlk, Dbč, LKKII227(Lz), Als palaikyti nusitvėrus, įsitvėrus ką nors rankoje: Siūlai reikia vyt, reiks paturė́t [sruogą] Klt. Paturė́k abiem rankom [sūrmaišį] Aln. Paturė́k vadeles, kol įkelsiu maišą į ratus Svn. Paturė́k man pundelį, pakol į vežimą įsirangysiu Grl. Patùry lazdą! LKKI183(Plš). Paturýte, vyrai! Ign. Dangčiui aš lotas nutašydavau ir užnešdavau dengėjui, paturė́davau, kol pririša Kp. Šąla kojos [piemenims], pàturim rankon, atsišildinėjam Drsk. Visa meta, ką paturė̃s, ir meta [vaikas] žemėn Mrc. Patùry duris, kol aš ineisiu Tvr. Paturėk virvę už galo, pakol aš šitą galą surišiu Žž. Dabar aš tai maišiuko paturė́t rankoj negaliu Lb. Teip prašo šautuvo paturė́t, net dreba [vaikas] Lel. Jei kas bijosi nebaštiko, reikia duot jam paturėt už nebaštiko kojos didžiulio piršto LMD(Kb).
| prk.: Negaliu dirbt, jau jėgos nepàturiu Mrc.
paturė́tinai
| refl. tr. NdŽ: Tėvelis pusę [žiupsnio tabokos] pasituri nuleistoje ant kelio rankoje Vaižg.
2. tr. DŽ, Mrk, Arm, Btrm, Dv, Mlk suėmus tvirtai palaikyti, kad nepabėgtų, neištrūktų, nesujudėtų: Prisivedžiau kumelį in tvorą, paturė́jo tėvas, i užlipiau Klt. Mergele mano, jaunoji mano, te, paturėk žirgelį, aš pasieksiu žiedelį KrvD40. Mergele mano, jaunoji mano, te, patury žirgelį, paieškosiu žiedelio (d.) Tvr. Še, paturėka bėrą žirgelį – aš plauksiu vainikėlio LTR(Brž). Tu paturėk, aš jam (katinui) tinginį išvarysiu LTR(Ds). Vaikai tėvą paturėjo, močia jam gerai inlėjo vis už arielkelę LTR(Slk). Anas až dvie[jų] kojūčių paturė́[jo], i išguldė paršelį Klt.
3. tr. DŽ1 prižiūrint kurį laiką palaikyti, paauginti: Peržiem ir per vasarą paturė́jom karvutę ir pardavėm Btrm. In kovo mėnasį paturė́[ja]u karvę Drsk. Tris metus paturė́jom ir pardavėm karvę Lb. Jau zara metro ilgio paršelis, gražiai ryja, paturė́siu da Klt.
| Jei lašiniam kiaules pàturi, tai miltais penėdavo Ad. Tai da paturė̃s bernioką kaime [bobutė]? Lel. Imkit vaikus pas save paturė́t Drsk.
| refl.: Pasiturė́jo prieg motinai Upn.
4. tr. palaikyti sau ar kokiam tikslui, pasilikti: Mama, tuos pinigus dabar paturė́k, kad aš nepragerčia Mžš. Anas tau paturė̃s kap lapė žąsį (iron.) Švnč.
| prk.: Vyriškas juo patura savė[je] sekretą (paslaptį) Plng.
| refl. tr.: Neseka pasiturė́t, tuoj nuskina [uogas] Mrp. Seniau ir mes pasiturė́jom aliejaus Vlkv. Kai sėmenis parduoda, tai duoda mum ben kiek pasiturė́t auksinių pinigų Alz.
5. tr. NdŽ palaikyti kur nors kurį laiką: Paturėsiu laškoj aš jį (vaiką), pastaisis Klt. Atamenu, do pats nubielijau šitą šešką, do paturė́jau an ugnies, pakepinau Dgč. Apsmukinau ruginių miltų, paturė́jau apdengtus pusdienį, kad apsaltų, tada buvo gardi raugienė Tvr. Pàturi pardien [prislėgtą] – in vakaro sūris Krd. O tą [pasigadinusį] pieną paturėti pusę adynos ir duok karvei pačiai sugerti LMD. Reikia šitas [v]anduo triskart atsigert ir burnoj paturė́t Vdš.
| Ar čia naujas namas ar senas? – Seną pirkom, jau paturė́tą Str.
^ Geriau vandenio insigėrus burnoj paturėt, negu apie juos kalbėt Vrn.
| refl. tr.: Aš ant kelių pasturė́siu Sl.
ǁ Dv, Dsn palaikyti uždarius, pririšus ir pan.: Kamgi reikėjo šaudyt, reikėjo paturė́t, pagąsdyt i paleist Upt. Paturė́jo lik vakarui, paleidė, pagailėjo Ker. Čia jau paėmė Nemenčinėn, vieną nedėlią paturė́jo [ligoninėj] ir atvežė atgalion Grv. An oro paturė́k gyvulį – uodai, musės puola Klt.
| Paturė́[jo] prie darbui Dglš.
6. būti kieno pusėje, paremti, palaikyti, užtarti: Turim vienas kitą paturėt ir išsižadų nedaryt Mrp. Dabar, matai, valdžia pàturi, pinigų duoda Klt. Jis man geras buvo, vis, būdavo, pàturi už mane Alv. Tai jie da mane patùri Krm. Turiu sūnų inspektorių, tai anas mane pàturi Dglš. Žydas žydą pàturia Pc. Stasiukas jau dvi klesas baigė: pažįstamas derektorius, vis mat patùria Vb. Kilus riaušėms, žinoma, [A. Tatarė] paturėjo sukilėlių pusę LTII229. Labai sunku paturėti teoriją apie jų (pasakų) pradžią Indijoje LTII478(Bs).
| prk.: Besveikačiai esam: tik vien vaistai pàturi Ad.
| refl.: [Žmonės] nieko notboja, idant tiektai … vyresnybės ir pavogos to pasaulio paturėtis DP485.
ǁ tr. Upt duoti pajamų, kiek paremti: Mane vištelės gerai paturė́jo Str. Dabar malkos žmones kiek ir paturi Ėr.
7. refl. SD17,140,433, SPII178, Sut, N, K, Rtr, BŽ122, NdŽ, KŽ, TP1881,44, Vlkv, Gg, Kvr, Tl, Trk būti prasigyvenusiam, gyventi turtingai, gerai verstis: Gerai stov, pasitur R338, MŽ452. Svietas verčiasi su linais ir gerai pasituri M.Katk. Tos mokyklos gyvavimu ir laikymu turi būtinai rūpintis kita miesto gyventojų dalis, kuri nors tiek daugiau pasituri medžiagiškai Pt. Tenai žmonės kur kas stipriau pasituri rš. Iš senovės ūkininkas jau būs pasitùrįs Als. Tėvalis muno buvo pasitùrįs, ans liuob nusisamdys Jdr. Pasiturintỹs žmogus Vlkv. Sodoj gan seniai gyveno pasiturįs ūkininkas vardu Petras M.Valanč. Tat pasiturinčių ir gerų tėvų duktė J.Bil. Jūs par savo bitis pasiturinčiais žmonimis pastosiat S.Dauk. Daugybė pasiturinčiųjų ėmė siuntinėti savo vaikus į mokslus A1884,71.
pasitùrimai adv.: Jis gyvena pasitùrimai BŽ117.
pasitùrinčiai pasiturinčiai̇̃ Ig: Teip priš kulkozą gyvenov vedu didliai pasitùrinčiai Vvr.
8. tr. Ls, Klt palaikyti ką kuo: Ans greit nepàtura ant pikto, kad iš ano pasijuoki ką Dr. Jis mane už poną paturė́jo Jnš. Visus tris paturė́jo per vaikus Dg. Motinyte mano mieloji, kamgi šį rytelį už viešnelę manę paturėjai (rd.) Krs. Reik pasiskubintie, kad nesulaukę manęs už melagį nepaturėtų Sz. Broliai laumę raganą paturėjo ažu seserį ir vaišino kuo geriausiai BsPII229(Jž). To dar nepaturėdamas už melagystę, liepė prypuolius tolesniai apsakinėti IM1863,23. Aš jąją paturė́jau už gerą J. Ak, žinojau žinojau, bet niekam nesakiau, vis už gerą paturėjau, širdelėj dūmojau KlpD109.
9. tr. KII3,349, Rtr, L, DŽ, NdŽ, Tlž, Skr, Grl, Lp, Azr, Prng, Grž atvesti jauniklių, apsivaikuoti: Kumelė turėjo, paturė́jo K. Ėrukus paturė́jo avikė Grd. Kai paturėjo [avis], tai ir nukirpau Nj. Karvė gera, tik, kol paturi, kožnąkart prisirūpinu Sml. Ar jūsų palšmargė jau paturė́jo? Skdv. Kiaulė paturė́jo dvyleka Mžš. Ta juodoji [katytė] i paturė́jo mėleną Slnt. Katė paturė́jo rainus tokius kačiukus Trg. Rado ant dirvono kiškiuką, ką tik paturė́tą Sml.
| refl. Klvr, Rmš: Kožna karvė pasi̇̀turi po vieną arba po du veršiu StngŽ75. Neseniai pasiturė́jo kačiukus, parsinešė Bsg.
ǁ pagimdyti: O tų vaikų kap paturė́[jo], tai paturė́[jo]! Rud. Ir vaiką paturė́jau, ir ejau, ir sveika buvau Dg. Turėjo vaiką, paturė́jo ir išejo Pj. Merga nuo pono vaiką paturė́jo Vad. Ūkininko merga paturė́jo mažą Prk.
| refl.: Mūsų kaimynė pasiturėjo – pagimdė Prk. Pas gimines ji ir pasiturėjo I.Simon.
10. tr. pasiskirti sau, pasisavinti: Ans paturė́jo mano pelną, t. y. apnausojo J. Ką tenai išarė, tą vis sau paturėjo S.Dauk. Viską paturė́jo, viską pasiėmė Žeml. Velnias atidavė žmogui apačias arba gumbus, o sau laiškus, tai yra lapus, paturėjo LTR. Piningai eremitiniai susideda iš 10 % paturimųjų nuo darbininkų algos A1884,384. Vyskupas už visus savo vargus, tame reikale pakeltus, 500 auksinų sau paturėjo M.Valanč. Kaip paturė́jo [kolūkis] klaimą, tai ir nėr Nmč.
| refl. tr.: Už varžytynes vis penkiolika litų miškinykai pasituri, nebeatiduoda Pšl.
11. refl. susilaikyti nuo ko, neskubėti: Močia, pasturė́k, čia visas bernagalis (neįveiksi jo) Sug. Kai ką parduodi, tai reik pasiturė́t, pigiai neparduot Jnšk. Aš ir teip ilgai pasturė́jau – nepardaviau Trgn.
| Mes dar pasturė́sim, nesiskirstysim Azr.
12. refl. intr., tr. bandyti priešintis, pasipriešinti, nepasiduoti: Jis pasiturė́t negalėdavo, menkesnis buvo Brž. Jūs, vyrai, ant skodo pasiturė́kit dėl tų mokesčių, nenusileiskit Jnšk. Jis retai kada kokį žodelį jai priešais pasiturėdavęs LTR(Sln).
13. tr. pabūti kokiuose santykiuose, palaikyti: Nepatura gaspadorius šeimynos, bėga laukan visi Šts. Vaikio gaspadinė nepaturėjo, bet ir mergę vis liuob išries – toki buvo nedora Šts. Geisdamas už žmoną paturėti, Daumantui nebįdavė S.Dauk. Tu paturė́jai, dabar man duok, man reik pagyvent su tavo vyru (juok.) Kvr.
| refl.: Jis kompanijoj pasiturimas žmogus Št.
14. tr. pasiklausyti: Paturė́k gerai, ką aš pasakysiu J.
15. intr. palaikyti, užtęsti (ppr. apie gamtos reiškinius): Gerai, kad patùri, kad nenuleidžia [sniego] Jnšk. Paturės kiek i atleis šaltis Klt.
16. tr. junginyje su daiktavardžiu žymi veiksmo atlikimą pagal to daiktavardžio reikšmę: Sedo[je] paturė́jau tus pietus i toliau dyžiau Pkl. Ar noriat tris valandas baimės paturė́ti? Rsn. Gatvėmis jodinėja raiti žvalgai ir paturi tvarką VŽ1905,174.
◊ akysè paturė́ti pasaugoti: Paturė́k tamsta tas vištas akysè, kol ateisiu KlK8,69(Jnš).
galvojè paturė́ti atsiminti: Visą ko pamiršti: gal ir pàturia galvõj tas daines kitas KlK14,90(Jnš).
parturė́ti, par̃turi, -ė́jo tr. kurį laiką laikyti: Visą kelią parturėjau rankosa stiklus Lp.
pérturėti
1. tr. NdŽ nusitvėrus, įsitvėrus ar kitaip išlaikyti: Priėmė [Nojus] į akrotą, o ji (gyvatė) su uodega savo užkišus tą skylę ir perturėjus, kol vanduo išdžiūvo SI67.
2. tr. kurį laiką prižiūrint išlaikyti: Vieną žiemą pérturėsi veršelį ir parduoj Lz. Jaunylę dukrą parturė́davo prie savęs Slč.
| refl. tr.: Tėvai pársiturėjo dukterį lig keturiasdešimt metų, neleidę už vyro Šts.
3. intr., tr. turėti ko nors daug, į valias: Kad turėčiau párturėčiau, pinigų aš jajai neduočiau nė skatiko J. Jie galybiškai visko turėtų ir pérturėtų Graž. Turėčia pérturėčia, o šilkiniu kvartuku puodo nekaisčia Prng.
4. tr. ilgiau už ką gyventi, prabūti: Jau ji mane parturės – jau aš jos neparturėsiu Db.
5. refl. persiimti, pasigalynėti: Eikiav pársiturėti Lnk.
6. tr. nugalėti: Pérturėjau ligą ir gyvenu, tęsiu kojas Drsk.
praturė́ti, pràturi (pratùri), -ė́jo
1. tr. paėmus į rankas kurį laiką palaikyti: Visą dieną praturė́jau rankosu jos ryšulius Švnč. Per visą naktelę vaikas mane praturė́jo apkabinęs Vrn.
2. tr. DŽ, NdŽ, Dglš, Švnč, Dv priversti išbūti kurį laiką: Vakar visą dieną praturėjo gyvulius tvarte Švn. Visą laiką pratùrim juos (gyvulius) tvarte Kli. Išveda miškan vaiką i pardien pràturi Klt.
3. tr. išlaikyti paėmus: Pasiskolino knygą ir praturė́jo kone metus DŽ1. Parsineš kirvį minutytei, i kelias dienas pratùri Ds. Ana praturė́jo mėnesį kišenėj receptą Vdš.
4. tr. Ds, Dsn, Pls, Lz maitinant, prižiūrint išlaikyti: Turi praturė́t karvę [per žiemą], kad galėtų pragyvent Pb. Trejus metus šitą karvę praturė́jau Aps. Duktė praturė̃s mane lig smerti LKKXI166(Zt). Tris nedėlias praturė́[ja]u vaiką Klt. Praturėjo anies vištelę dvejus metus, ir vis nededa kiaušinių LTR(Rš).
ǁ sugebėti neprarasti: Šiemet praturė́jom žemę Grv.
5. tr. ilgiau išlaikyti, nesuplyšti, tverti: Paregėsit, jei jis (krepšys) nepraturė̃s mūs Db.
^ Senas drabužis kartais ir naują pratùri DŽ. Mano tarbos praturė̃s jūsų aruodus Kls. Trilinkis ir keturialinkį praturi Švnč.
6. tr. NdŽ, Skr atsivesti jauniklį, apsivaikuoti: Nepraturė́jo karvė, negaliu niekur išeiti iš numų Šts. Nepraturėjo kumelė, užsikirtimas daros, ir dvesa Šts.
| Pràtur jauna višta, t. y. pirmą kiaušį padeda J.
| refl.: Tris dienas karvė neprasiturėjo: užsisprendė kur veršis Skdv.
ǁ atsivesti pirmąjį jauniklį: Pirmdėlė karvė praturė́jo veršį J.
7. intr. patirti nuostolių, nepasisekti: Kai aš nepratęs jom (karvėmis) mainykaut, tai ir praturė́[ja]u Švnč. Ačiū dėkui, ačiū dėkui, kad jums Dievas duotų neišduotų, kad jūs turėtumėt nepraturėtumėt, norėtumėt, o negalėtumėt LTsIV706.
priturė́ti, pri̇̀turi (pritùri), -ė́jo
1. tr. M, L, Rtr, NdŽ, LKKXIV205(Zt) prilaikyti rankomis, kad neiškristų, neištrūktų, nesujudėtų: Gali viena ranka priturė́t [pintinę] Kvr. Ėda kaip voverės, priturėdamos maistą pirmutiniom kojytėm Blv. Sūnus Simeono priturėjo galvą avinėlio brš.
2. tr. DŽ1 truputį prilaikyti, kad nenugriūtų: Priturė́jau, lazdžiūtę padaviau Klt. Lėk, tu per užsisukimą priturė́si, kad neišgriūtų vežimas Pc. Šita vežimo pusė daug didesnė, važiuodamas priturė́k, kad neapvirstum Dbk. Vienas da nepasėdi, reikia priturė́t Užp. Aš ją (ligonę) imsiu priturė́t až pečių Smal. Susistveria až pažasčių i eina, priturė́dami vienas kitą Klt.
| prk.: [Žvalgyba] atskrido priturė́t frontą Lz.
^ Senis arklys tai tik dišlių prituri, o jauniklis kojom mina Lp.
ǁ bažn. dalyvauti suteikiant Sutvirtinimo sakramentą: Priturėtojas sueina dvasiškon giminystėn su tais, kuriuos birmavojant priturė́jo A.Baran.
3. tr. Sut, I, M, L, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Alv pristabdyti kokį nors veiksmą, procesą, sulaikyti ką, prilaikyti: Priturė́k vežimą, kad ne teip lėktų nuo kalno Sml. Teip susitaisę iš lengvo, priturė́damys arklius atvažiuo[ja] pas rubežiaus BM331-332(Šv). Laikrodis skubina, reikia priturėt Ėr. Buvo priturė́ję namą statyt Klt. Kap kas atvažiuos, tai priturė́k, aš skaudžiai grįšiu Dv. Pakolei koks norint daiktas mane pritura, patolei negaliu liuosai tavėp lėkti M.Valanč. Kibio [lapų sultys] ramina vėžio žaizdų skausmus ir prituri tų žaizdų plėtimos rš.
| prk.: Supenėjau vaikui kiaušinį, kad nor kiek vidurėlius priturė́t Ds.
| refl. M, NdŽ, KŽ: Aš jau nupykau, bet pristurė́jau Grv.
4. tr. įgijus kurį laiką turėti, prilaikyti: Priturėjo jos pensiją Klt. Dabar gėrimų pri̇̀turi Ad. Kas jau priturė́jo [naminės], tiem po du metu [priteisė] Škn. Nepriturė́jo mano sūnelis mergelės dovanėlių nei dviejų dienelių Dbč.
| refl.: Sodžiuj visi beskatikiai gyvena, neprisituri prie pinigų Grž. Visam amžiuo neprisipirksi, neprisiturė́si, kaip jau išeina, taip Krš.
prisitùrinčiai adv.: Iš padidėjusios algos būtų galima kas metai pasidėti po du tūkstančiu ir kas metai vis daugiau, taip pat prisiturinčiai gyvenant kaip ir ligi šiolei Vaižg.
5. tr. sudrausti ką daryti: Priturė́k bobą, ana priskolys pinigų, o tau ataduot Lel. Priturė́k tu savo bernioką, ba aš neiškentus pati mušiu Skdt. Priturėsiu sesulę, kad neapkalbėtų tavę jaunosios KrvD81. Savūsius priturėti nuog plėšimo I.
| refl. Rtr, KŽ, Blv, Lp, Dgp: Prisiturėjo negėrusi visą amžių Plng. Jau reikia pristurė́t Dv. Prisiturėk nuog didelio noro mokslo, nes tas gaišina ir apgauna M.Valanč.
6. refl. ko nors laikytis, vartoti: Jei aš lietuvis, tai aš savo kalbo[je] prisituriu Lnkv. Apynius skintie laiko prisiturė́davo Dgp. Kiti vergiškai prisiturėdami senovės madų … vestuves pradeda laikyti nuo panedėlio TS1897,5.
7. refl. būti kokioje vietoje, laikytis trumpam: Ji čia prisituri, taisos nuo to vyro bėgt Ps. O Jonas pas jum prisi̇̀turi, a jis neturi kur gyvent? Ps.
8. tr. prilaikyti, prižiūrėti: Pirkioj tai jau sunku švara priturėt Prng.
| refl.: Ano labai prisitùria, nei te serga, nei ko Slm. Jis labai prisitùria, tai da šiaip teip gyvena Slm.
9. refl. atsilaikyti prieš ką nors: Ką tu prieš mane pristurėsi?! Lp. Prieš Bolesių nepri̇̀sturi Lp.
10. tr., intr. prk. palaikyti, paremti, užstoti: Gal tamysta jos papirktas, kad už ją vis pri̇̀turi Lp. Be „tautos susirinkimų“, priturėdavo karalių išminčių taryba rš. Vytenis svirstančio jau Lietuvos ūkio drąsybę priturėjo S.Dauk.
| Mūsų bobutė velnią pritùri labai Antš.
11. intr. DŽ1 daug patirti, išgyventi, prikentėti: Priturėjo Jonelis baimės Trs. Priturė́[ja]u vargo su vaikais LKT348(Švnč). Kiek aš bėdos dėl jo priturė́jau, kiek aš prikentėjau! Švnč.
| refl.: Daug anas mūkos pristurė́jo Ad.
12. tr. I areštuoti.
13. intr. NdŽ atvesti jauniklių, prigimdyti: Kiek gali tų vaikų pryturė́ti?! Vn.
◊ liežùvį (liežiùvį) priturė́ti [už dantų̃ Lel] neplepėti: Kai indės kas kitus dantis (išmuš), tai tada priturė̃s liežùvį Trgn. Priturė́k liežiùvį, i bus gerai Klt. Priturė́k nedaugutį sa[vo] liežùvį, ką paleidai valion kap diedas botagą Rod.
suturė́ti, sùturi (sutùri), -ė́jo
1. tr. M, L, Rtr, NdŽ, DŽ1 einantį, vykstantį priversti sustoti, sulaikyti, sustabdyti: Bėgantį arklį suturė́k J. Arklys bėga keliu, bet žmogus jį sùturi Ndz. Suturė́jau arklius, truputį žingsnio pavažiavau Ob. Katros stalgios karvės, tai nesuturė́si Sb. Aš einu, telyčias suturė́siu Dv. Kad nebūt suturė́ję an kelio, tai nebūč pasvėlinęs Dbk. Eina jis, kur jis nori, nesuturė́si Drsk. Suturė́k vaiką, da sprandą nusisuks Vp. Tu gi suturỹ vaikus! Str. Prie Nemuno suturė́jo vokiečius Jnšk. Vario durys, geležiniai pančiai manęs nesuturėjo V.Krėv. To briedžio greitumėlis – tik gaudyk akimis, čia buvo, čia nebėra, ugnis ir vanduo nesuturės pabėgėlio Blv. Duonakepė sako: – Tu bėk, aš laumę suturėsiu LTR(Dglš). Jau sulojo juodi kurtai ant mano žirgelio. – Suturėki, uošvytėle, ruduosius kurtelius LTR(Ktv).
| refl.: Led led susiturė́jau, būčia in Strėvą ingriuvęs Žž. Buvo beinąs čionai, al vėl susiturė́jo LKKVII188(Krs). Buvau paskėlus eit, i vė[l] susturė́jau Klt.
ǁ priversti paklusti, sutramdyti: Ką tu suturė́si, lekia kaip pasiutęs! Pnd.
| Vėjo nesuturė́si, anas nai drūtesnis an svieto Nmč.
^ Sesers kasos nesupinamos, brolio žirgas nesuturiamas (ugnis ir dūmai) Pn.
2. tr. M, L, Rtr, NdŽ, KŽ, Slm, Ad, Ml neleisti ką daryti, uždrausti: Negi mažas suturė́t, negi klausias jau mūsų Skdt. Tik močia sùturi, išnešt ana jam akis Klt. Tegul eina tan miestan, nesuturė́si Adm. Nereikia sūnaus suturėti nuo mokslo, jei jis nežada būti kunigu TS1896,10.
| refl.: Norėjau žieminį [paltą] siūtis, bet vėl susiturė́jau Jnšk.
ǁ sutrukdyti kokį veiksmą, procesą, sustabdyti, sulaikyti: Tik prasideda karas, ir sùturi mašinas Lel. Tuomet suturėjo laivus prie didelios salos MPs. Te suturė́ta, kap leidžia, tai paskelia vanduo Btrm. Kunigas liepė suturė́t vargonus, kad ana giedot Rod. Negalėjo suturė́t kraujo Aps. Suturė́jom šiap tep gyvą pieską su žolynais Drsk. Dievmedžio skystimas suturi plaukų birimą rš. Kai davė, kai davė [šaltis] – i medžius suturė́[jo] (nesprogsta) Švnč. Kas žino ugnies vardą, tas, neduok Dieve, ugnelei pasikėlus gal suturėti LMD(Sln). Saulė dabar degina, o lietus žliaugia, tai nesuturė́si Jon. Ir lietus iš dangaus buvo suturėtas Skv1Moz8,2. Sutverdamas pragarą, Viešpats teipogi parodė mums mylestą, nes par tai norėjo mumis suturėti nu pikto M.Valanč.
| prk.: Jau buvo suvis blogai – tik tavo pinigai suturė́jo Ktk.
^ Paleidęs akmenį (iš rankos Mrj) nesuturėsi LTR(Plng).
nesuturimai̇̃ adv.: Metai nesuturimai eina, jaunystė praūžė kaip sapnas M.Katk.
| refl. NdŽ, DŽ1, KŽ: Apsirgo an kokliušo, kosti, kosti, kosti ir nesùsturi Btrm. Nuej[o] Dubičiuosna [ežeras] ir susturė́j[o] Pls. Vandenio dėjo kompresus, tada susiturė́jo kraujas Upn. Sauso šieno padaviau teliokui, tai susturė́[jo] vidus Klt. Tūpčiojo tūpčiojo vaikas, oran nepraeina, viduriai susturė́jo Klt. Po lieti [kremblių] bus, dartės susturė́j[o] augt Drsk. Medetkų išverdi, nuog jų ir susi̇̀turi (nepersileidi) Upn.
3. tr. neleisti pasireikšti, likti nepastebimam, sutvardyti: Pamatė, ateina pulkas burliokų, anas ir kvapą suturėjo, kad jo negirdėtų LMD. Vos galėjo suturėti ašaras savo akyse J.Balč. Negalėjau džiaugsmo ašarų suturėti rš. Tylenis klausėsi, vos galėdamas suturėti pasibjaurėjimą visai tai kalbai K.Bor.
| refl. DŽ, KŽ: Žodį žioptelėk ir susiturė́k J. Vos susiturėjau pikto žodžio nepasakęs Vvr. Neseka susturė́t ir nieko nesakyt [pačiai] Drsk. Kitam pasakai, paaiškini, ir jis tuojau susi̇̀turi Mrj. Ana nesusi̇̀turi, neklauso Dgp. Kai pradeda ūturt, tai negali susturė́t Klt. Sustùryte, ką jūs klegat! GrvT92. Reikia susturė́t senam, nevalgyt visa ko Skdt. Nebegali̇̀ nuo gėrimo susiturė́t Grž. Kai nesusi̇̀turi [gerdami], tai ir ažsimuša su maciklietkom Lel. Jis nesusiturė̃s nepadaręs iškados Slv. Aš tankiai susituriu piktai daręs vien gėdos dėlei Blv. Nemokėdami susiturėti nuo pavydo ar neapykantos, nesidrovi reikšti savo nenuoseklios nuomonės rš. Ponas pradėj[o] juoktis. Itas ponas ir negal susiturėt LTR(Dv).
4. tr. išsaugoti, išlaikyti: I Petrui ūkį suturė́jo Jnš.
5. tr. areštuoti: Mane suturė́jo Rodūnioj Rod.
6. intr. NdŽ, Gs, Pc, Škn, Up, Vkš, Vdk daugeliui atvesti (jauniklius): Visos karvės jau suturėjo, susivedė, tai turim jau pieno Š. Jau karvės abidvi buvo suturė́jusios Skd. Tai bus pieno, kai visos karvės suturė̃s Skr. Būdavo, karvės kaip sutùri, tai atsivalgom krekenos Sml. Po Kalėdų suturė́jo karvės, atsirado i varškės Krš. Žiemą karvės kai sùturia, mes krekenus išmilžiam Škt. Pieno nebuvo: karvės buvo nesuturė́jusios Šts. Kiaulės suturė́jo į rugienas Šts. Abi [avys] sykiu suturė́jo Skr.
ǁ apsivaikuoti: Niekaip ta karvė nesùtura – penkioleka dienų užejo Krš.
◊ danti̇̀s (liežiùvį) suturė́ti nutylėti: Jaunam visur reikia dañtys suturė́t Trgn. Suturỹ liežiùvį! Lkm. Kap pati paleistuvė, tai ir an kitų liežiùvio nesùturi Švnč.
ši̇̀rdį suturė́ti susilaikyti, neleisti pasireikšti jausmams: Kad mano širdi̇̀s suturimà buvus, tai nevažiavus iš Latvijos Prng. Širdį ir upę sunku suturėti Mair.
užturė́ti, ùžturi (užtùri), -ė́jo (sl.?)
1. tr. Sut, N, M, L, Š, Rtr, NdŽ bėgantį, einantį priversti sustoti, sulaikyti: Ažuturiu, ažustabdau SD1207. Užturė́k gyvuolius, kad nebeitum pro šalį J. Avys visos ka pasileidė ant namų – nebeužturė́jau Jnš. Anas ažturė́j[o] veršelį ir pririšė až krūmo Lz. Ir priplaukė nekuriosp ivosp, vadinamosp Klaudo, vos užturėjom eldiją Ch1ApD27,16. Teipo užturėtos yra žmonės, kad neneštų daugiaus Ch2Moz36,6.
ǁ N išlaikyti, kad nepabėgtų, priversti paklusti, suvaldyti, sutramdyti: Nenuvaldomas, neažturėtinas SD189. Arkliai buvo neužturimi̇̀ Ėr. Negaliu arklio ažturė́tie Smal. Įsižabok kumelę, bo kai pasius lėkt – neužturė́si Sml. Arklius vadžiom ùžturi, keravoji Žrm. Širmas žirgas nupenėtas, šoka piestu pakinkytas. Penki vyrai neužturi, visi žmonės į jį žiūri LTR(Všk). Tie žirgeliai juodbėrėliai neužturiami LTR(Pn). Bėga mano juodbėrėlis, negaliu užturėti LTR(Brž). Pavakarėj nebegali kiaulių užturė́t Jnšk. Kur tu bernaitį kieman užturė́si! Drsk.
| prk.: Reikia ant sūdo galybės, idant tas, kuris yra sūdžia, galėtų nudraust ir grausmiai ažuturėt valdonus SPI21-22.
^ Broliuko žirgai neužturiami, sesutės skrynia neapnešama (krosnis ir dūmai) TŽV575. Eina be kojų, skrenda be sparnų po visą svietą: niekas negali užturėti (kalba) LTR.
ǁ išlaikyti rankose: O jau išsigandau kaip, man pradėjo širdis mušt, nebeùžturiu grėblio, nebesugraibau grėbt Bsg.
2. tr. Sut, I, N, M, L, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, Yl, Mšk, Lz sutrukdyti kokį veiksmą, procesą, sustabdyti, sulaikyti: Čia tos eglės ir vėją ùžturia Pc. Kas nors tuos laiškus ùžturi, ka ne visus gaunam Prn. Užturė́ti ligą, t. y. traminti J. Ka bus mirštama – neužturė́si Jnš. Kai mirs, tai numirs, neažturė́si Trgn. Nežinai [ko] nuo kosulio, kad užturė́tų kosulį Žl. Buvo vidų (vidurius) paleidę, tai šiaip teip užturė́jau Dkšt. Nieko mama nebeužturė̃s, kai abidvi eisma Ob. Dūmojau jau užturė́t vaikus nuog škalos Azr. Ir turėdamas neužturėtum, taip kožnas veržias Sz. Pats buvo didelis gėrėjis, pati niekaip jo negalėjus užturėti nuo to LMD(Sln). Dabar visas svietas geria – užturė́k tu jiem gerkles! Mžš. Motinyte mano miela, užturėk visus vėjelius LTR(Ob). Nėra tokio, kuris ažuturėtų Dievą rūstaujantį SPI129. Neužtura tavo vargų nei saulės karštumas, nei prakaitai, nei džiova, nei kaulų skaudumas D.Pošk. Aniolas sušuko iš dangaus: – Abraomai! Užturėk ranką savą, nedaryk smerčio jaunikaičiui! S.Stan.
| Čia buvo užturė́ta vanduo Vrn. Yra užturė́tas vanduo malūnui Kdn. Anas pastatė melnyčią, ažturė́jo visą vandenį, niekur vanduo negali eit Aps. Buvo užturė́tas Arupės vanduo Ker. Tegu lyja: ar mes užturė́sim?! Pc. Kubizdaliai kraują ažùturi Ktk. Kraują anas ažtùri JnšM. Pliaupia kraujas i neažuturi Dglš. Nuvežė Vilniun, kraują ažturė́[jo] Rš. Senis šlapumo nebeužtùri, po saũ leidžia Sml.
| impers.: Ligoninėj klausia, kam užturė́jo vidurius, duosiu vaistų Žl. Gal nuo tų žuvų užturė́jo man vidurius Ut.
| refl. Slm, Lz: Ažsiturė́jo upelė ir patvino pieva Ds. Ažsiturė́[jo] [v]anduo, nenubėga Dglš. Sako, ežeras siaurutis buvęs, o paskiau ažsiturė́jo upė [ir pakilęs] Strn. Negerai, kai ažsi̇̀turia viduriai Ob. Nuo paparčių viduriai ažsiturė́davo Dglš. Nuo mėlynių užsitùria viduriai Slm. Misos prigėrė, užsiturė́jo šlapumas Slm. Prakeiktas testov, kardą savą užturįsis (trukinąsis), jeib nepralietų kraujo BBJer48,10.
ǁ refl. palaikyti užsidėjus: Užsiturė́jau šalto vandinio prieg [sutrenktam] veidi, i nesopa Drsk.
ǁ KŽ sulaikyti savyje, neišleisti: Ta bačkelė jau išgverus, nieko alaus macnumo nebeužtùri Sml. Ąžuolas, ant oro išdžiūvęs, visuomet savyje užturi maždaug dešimtą dalį pirmutinio drėgnumo A1884,125.
ǁ BtLuk24,16 uždaryti: Akys jų (mokytinių) užturėtos buvo, adant jo nepažintų SPII235.
^ Burna kaip šikinė – reikia laikyt užturė́ta Sug.
ǁ Ch1Jn20,23 neatleisti (nuodėmių), sulaikyti: Suteikė apaštalams galybę atleisti ir užturėti nusidėjimus M.Valanč. Kuriemus jūs griekus atleisite, tiemus bus atleisti, ir kuriemus užturėsite, tiemus bus užturėti BPII51. Tur ne tiektai atleidinėt, bet ir užturėt nuodėmes žmonių DP204.
3. tr. Ms, Jnš, Brž, Mžš versti užtrukti, sulaikyti: Nuėjau svečiuos, mane labai norėjo užturė́t, led ne led išsitraukiau Jnšk. Mus ažuturė́ję buvo, led išsiprašėm Dv. Atejau su reikalu, i mane ažuturė́jai Klt. Ir išmeldė, kad leistų tą mergelę par keletą dienų užturėti M.Valanč. Taip broliai Jūzapo išvyko į Egiptą, bet tėvas užturėjo numie jauniausįjį S.Stan. Užtùria [žmogų] i ant trečios nakvynės BM128(Pš). Ir jau būtų teip parvažiavęs, kad ne gera būtų šeimyna jį užuturėjus SPII181. Pragaras turės sugrąžint numirėlius savuosius, kuriuos buvo užturėję DP16.
| refl. OG434, LKKIX200(Dv): Pas Mikšį dar užsiturė́sta ČrP. Jie šiandiej be Šakalynės niekur neužsiturė̃s Upt. Pasidėti pas ko, užsiturė́ti, apsistoti I.
4. tr. Upn uždrausti, užginti: Kad gano, tegu gano, neužturė́si Ėr. Močeka su sa[vo] duktėm norėjo ažuturė́t šulnio ir itos obelies LKKIX202(Dv). Žinoma, kad važiuočiau, tai neužturė́tų Krs. Valdžia ažturė́[jo] mišką kirst Dglš. Galgi aš ažùturiu, arba manę klausai?! Trgn. Niekur toliau negalėdavai nuvažiuot, ažturė́ti keliai buvo (per karą) Lel. Aš žuturė́siu tau kelius, palauk! Nč.
5. tr. P, Rm, Škn sulaikyti pinigus ar ką kita, pasilikti sau, neduoti: Man ažuturė́jo senybą (senatvės pensiją) Btrm. Tu mun ten i ten padirbai iškadą, daba aš tau ùžturu [algą] Vž. Tegul tik koki iškada pasidarys, tai ir algą užtur Sz. Pasakyk, kad jis (kunigas) surinktų visus savo piningus ir aš šį rytą nešiu jį į dangų gyvą, tik pasakyk, kad neužturėtų nė vieno grašio BsPII45(Tl). Būsiu aš liudytoju … prieš tuos, kurie užuturėjo algą samdinykų DP15. Alga darbinykamus užturė́ta VoK34.
| Bronė visą amžinatilsį matutės gerą užturė́jo Ps.
| Pernai [kolūkyje] užturė́jo visiem javus, niekam nedavė Rm. Visus metus ažturė́jo (nerašė) darbadienius Str.
ǁ pasisavinti, pagrobti: Tas tai yra tėvainis, užmuškime jį, o tėvainystę jo (užturėsim sau) Ch1Mt21,38. Giminė kuršių teip stipriai su danais rėmės, jog, juos visus išmušusys, laivus užturėjo, auksą, sidabrą ir vis, kas buvo laivūse, atėmė S.Dauk.
ǁ impers. atimti (žadą): Jau kap šnektą užturė́jo, tai ir mirė zaras Kpč.
6. tr. Q39, I, N sulaikyti, areštuoti.
7. refl. KŽ, Vvs, Ds užsibūti, užsilaikyti: Su vytele išpleitojo tankiai tvorą, i sniegas ažsi̇̀turi Smal. Nėra sniego ant kelio, neužsi̇̀turi, vėjas nunešė Pc. Vienas ažsiturė́jo ančiokas [iš laukinių ančių kiaušinių], o kiti paaugę išlėkė Klt. Mūsų valsčiuj nelabai seniūnai užsi̇̀turi Krkn.
| prk.: Akys mūsų nenorom ažuklius, ažsikabins, ažsiturė̃s kur nor, iš kur neveikiai beatatrauksma, atplėšma BM60.
8. refl. NdŽ išsilaikyti kokioje būklėje nenugriuvus, nenukritus: Ar tu viena ranka užsiturė́si ant obelės šakos Jnšk. Labai sunku yra užsiturėti ant kojų A1885,97. Akmuo … negal ant oro užsiturėti, kada kas nepritur I.
9. tr. maitinti, išlaikyti: Ažuturiu ilgai, karšinu SD8. Ažturė́t du sūnus labai blogai JnšM. Kuom žmonis užturė́sim? Upt. Aš turiu tėvelį – ažturės manę! LMD(Klt).
| Kursai rėdo gerai tikrus savo namus užturėdamas vaikus savo klaužadoj su visokia viežlybyste Ch11PvT3,4.
ǁ išpenėti: Kada ilga vasara, daugiau neužturė́davo, tos kiaulės neturia ko nieko ėst – ant plikų dirvų ganydavo Mšk. Kokį penukšlą … neužturi a neužlaiko jo savei WP88.
10. tr. prižiūrėti, valdyti: Jie nebeturi sveikatos užturė́t gyvenimą Upt. Kol tėvas gyvena, tol ùžturi žemę visą Jnšk. Didelių plotų valdytojai, bajorai nebegalėjo užturėti savo rankose žemę TS1901,6-10. Ižstatoma est mums trumpai prieš akis pradžia bažnyčios Dievo ir kaipo užturėta yra ir užlaikyta po tvanui Ch1Krn(santrauka).
^ Moteris užtùri tris namų kertes, o vyras – vieną Krs.
11. refl. DŽ, KŽ išbūti, išsilaikyti, išlikti, neišnykti: Čia iššalo rugiai, o ten užsiturėjo Šts. Po lytaus užsiturėjo rugeliai, nebnyksta Dr. Jų kiaura žemė, smėlis – kišk nekišk [trąšų], niekas neužsitùri Sml. Tik viena vyšnelė ažsiturė́jo – visos iššalo Ktk. Buvo lakštas ažsiturė́jęs Dglš. Gyvulėliam, kad ir žiemą, miške vis ne teip sunku užsiturė́t kaip ant pliko lauko Jnšk. Ant vieno … kalno kriaušiaus … lig šiolei užsiturė́jo ąžuolinių suretėjusių keletas kelmų BM65(Žb). Liepė ta lazda (krivule) savo įsakymus svietuo skelbti, kursai būdas skelbimo įsakymų vyresnybės lazda iki šios dienos užsiturėjo S.Dauk. Su vopna galime sudėti tiktai tokias maliavas, kurios pačios gerai užsitur prieš oro įveikimą A1885,51.
12. intr. ištverti, atsispirti: O dėl to mat užturė́jo, nemirė Brž.
| refl.: Įkūrė pilę, kuri ilgą laiką užsiturėjo S.Dauk. Seni, kurie užsi̇̀turi, tai užsi̇̀turi Adm.
13. tr. neleisti nutolti, išsaugoti, branginti: Ir nemažas protas mokėti Jezusą pri savęs užturėti M.Valanč. Veizdėk, idant ir tu tą žodį Dievo girdėtą neužmirštumbei …, bet atmintumbei ir širdyje tavo užturėtumbei BPI99. Užturėsime ją (bažnyčią) visad savimp, jei sergėsimės, idant jos ne vienu nenuliūdytumbime DP240.
14. refl. SD1138, Sut, N, NdŽ, KŽ susivaldyti, susilaikyti, susitvardyti: Neažusiturįs SD182. Negalėjau ažsiturė́t iž juoko, kap anas valgė itą saldienę LKKXIII123(Grv). Šunskietis yra labai švelnus, užsiturintis žmogus V.Kudir. Ūkininkas, girdėdamas jų šneką, negalėjo užsiturėti nesijuokęs BsPII112. Vienam geriant sunku kitam užsiturėti Sz. Kareivis buvo jau iškėlęs kalaviją; sūnelis jo tą pamatęs staigu prabilo klykdamas tus žodžius: „Kareivi! Tėvas muno Krizas“. Kareivis nusiminęs užsiturėjo S.Dauk. Meldžiu jus, idant ažusiturėtumite nuog pagedimų kūno SPII17. Nuog visokio paveikslo pikto užsiturėkite Bt1PvT5,22.
15. tr. psn. būti kieno nors pusėje, palaikyti, paremti: Jei šitoji tave užturės, tad neparpulsi DP400. Jūs (tikrai) prisakymą Dievo niekais verčiate, kad savo įstatymą (galėtumbite) užturėt Ch1Mr7,9.
16. refl. N pasiekti, gauti, laimėti.
17. refl. elgtis, gyventi: Labiaus už viską Dievą mylėkit, pagal jo žodžių užsiturėkit LTII220(Tat).
paužturė́ti, paùžturi, -ė́jo (dial.) tr. sulaikyti: Arklius liš gale salos paažturėjo Lz.
I. laikymui, laikymuisi žymėti.
1. tr. SD1183, MitV163(WP237), Sut, I, M, Š, NdŽ, Gs, Pun, Ūd, Gg, Žl nusitvėrus, įsitvėrus, užsidėjus laikyti: Kalavijas abišaliai aštras, viena ranka turimas SD239. Visa sauja paišelį vaikas tùri Klt. Lazdyno vytelę dvišaką sulenki ir šiteip turi̇̀ su rankom Jdp. Paregėjau, kad jis turi raktą rankon Mrc. Baltajam krėsle sėdėsi, sidabro raktelius turėsi LLDII96. Kas mietą turė́jo, mietą pametė, kas turė́jo šiaudų grįžtę, tą pametė Varn. Su dalgelėm – viena ranka kerti, o kitoj rankoj turi̇̀ grėbliuką Alz. Jam (vyrui) vienam turė́t abu vaikai labai nenarava [supantis], tai vienas vieną, kitas kitą tùria Slm. Mažą vaiką tùria ant rankų Grnk. Ana tùria vaiką in rankų Dv. Aš neturiu kas turėt in rankų KlbIV81(Mlk). Pristigo rodos ana su šituo vaiku: i in rankų turė[jo], i paguldžius Klt. Tuoj davė vyrui žinią, anas atbėgo, mato – stovi visi šitie (broliai) kai ąžuolai, vaikiukus in rankos turi LTR(Trgn). Tùra sūnelį in rankelę, kai rūtų kvietkelę (d.) Cs. Negaliu stovėti, su tavim kalbėti, sunkus mano našulelis in pečių turėti LMD(Tvr). Turė́siam ant rankoms tus vainikus Šts. Ans tų piningų nepaleido, turė́jo ranko[je] suspaudęs Trk. Ana tùri dantỹs nẽką (kažką, brus. нèштa) LKKXI175(Zt). Daugiau (paskiau) reikia plūkt tą liną rankoj tùriant Grnk. Viena ranka turi̇̀ rūbą, o kita suki Pnm. Vaikas pasdarė toks abuojas – kad duos, ką tùri rankose Slk. Tavi vaikai pašals, po krūmeliu sėdėdamu, lustą duonos turė́damu (d.) Lz. Turi rankoje šilkų skepetėlę, nori surištie broleliui galvelę LTR(Krok). Nė jis moka artie, nė šienelį pjautie, nė plieno dalgelį rankelė[je] turėtie LTR(Rmš). Kardelį ranko[je] turė́jo [brolelis], su seserėle kalbėjo JD877. Neišmano man rankelės kaip kardelis turėti LTR(Čb). Kiaunių kepurę dėvėjo [brolelis], kardelį rankoj turė́jo DrskD69. Seselė krėsle sėdėjo, zylutę rankoj turėjo. Seselė balta raudona, zylutė graži geltona LTR(Nm). Aš ta lazda (paraštėje ramčiu), kurią mano rankoje turiu, vandenį ištiksiu, kursai stovėje (paraštėje upėje) yra BB2Moz7,17. Nesa teipajag urėdas yra visų krikščionių turėt lempas degančias arba žvakes uždegtas rankose savose ir išeit prieš apžieduotinį DP568.
^ Ką rankoj turi̇̀, žinai, kad tavo Jnš. Kalbėk ir akminį ranko[je] turėk S.Dauk. Su juo kalbėk ir pagalį rankoj turė́k Trgn, Pg. Su taũ kalba ir špygą kešenėj tùri Šmn. Du tùria, du duria, du nepasiekia (duoną minko) Mžš.
| refl. tr. SD1183, Sut: Statai gi žemėn, kam turies an save [kibirus] Ad. Tėveliui sopėj vėderiukas – vis tùris až kriūtinės Ad. Į vieną ranką jis tùras pyrago gabalą, į antrą ranką jis tura rykštę LKT169(Šlu). Atskiesi [linų] saują i turė́sys, ka mašina neitum tušti Kl. Su viena ranka suksi, o su antra tą siūlą turė́sys iš gijės Kl. Tos kūmos, kur gaus turė́ties [kūdikį], tura būti garbingos giminės Prk. Visų pirmu ejo vyriškiejai giedodamys, paskiaus – motriškosios, visi turėjos rankose uždegtas vaško žvakes, iš numų atneštas M.Valanč.
^ Su ponu rokuokis ir akmenį rankoj turėkis Žem.
ǁ rankom suėmus laikyti, prilaikyti, valdyti (plūgą, žagrę): Rankutės ranka turė́t Šlčn. Plūgo rankelės rankom turė́t Gdr. Vienas vadžiojam jaučius, kitas tùrim žagrę Dv. Už rankenų turi̇̀ i apari [bulves] su tuo žuobriu Krk. Išsikasė mede eglelę su šaknimi, kad būt turė́t rankom Dv. O žagrės niekas netùri, pati aria Srj. Nu tai tada tep tùria rankom ir aria Vvs. Žmogus tùri, jaučiai tęsia ir aria Rud. Reikėdavo [arklus] ant rankų turė́t, pečiai skaudėdavo vakarais Sk.
| Tu rankoj mano jaučių vadeles turi B.Braz.
^ Du turi, du duri, šešios akys, trys rūros (artojas, du jaučiai, du noragai) LTR.
ǁ prilaikyti, kad nesusmuktų, nenupultų: Neturė́k, jau pats (vaikas) eis Pv. Tave [, vaike,] turiù – nenupulsi Drsk. Turė́k gerai maišą, kad grūdai nebirėtų Vžns. Žarnos vieną galą tùri ir pripučia Dgp. Nusbodo man berneliui ant žirgo sėdėti, balnelis turėti LTR(Mrc).
2. tr. OG364, Vrn, Rk suėmus tvirtai laikyti, kad nepabėgtų, neištrūktų, nesujudėtų: Turė́k, kad nepabėgtum J. Kad suėmei, tai ir turė́k, nepaleisk Sld. Turė́k drūčiau, ištruks, nesugausi Glv. Arkliai eina labai smarkiai, tik turė́k, kad neištrūktų Žl. Arklį tai ant vadžių turi̇̀, o jautį tai teip – su jungu LKT190(Šk). Turė́k avį, aš lenciūgą atnešiu Pnd. Až rago tùri nusitvėręs karvę Klt. Paturėk karvę, aš pakratysiu, turė́k stipriau Rgv. Ot turė́jo, nė pajudėt negalėjo Vlk. Nuejom kambarin, pašokom, už rankos tùri, neleidžia Srj. Teip sutvarkysma: dvi turė́sma, viena leisma (mušim) [neklusnų vaiką], nieko, be diržo nieko anam nepadarysi End. Net pirštai balti, kaip sumygęs tùria Ob. Stovi bernas lankoj, turi žirgelį rankoj LTR(Švnč). Ožys turi vilką, avinas pasibėgėjęs nuo suolo muša LMD(Rz). Bet vyrai, kurie Jėzų turėjo, apjuokė jį, spjaudydami ing jo veidą BPI374.
| prk.: Sumygo až kojos i tùri [mėšlungis] Švnč. Turbūt ta gripa muni tùra Plng.
^ Nelauk, kol du turės, o trečias krės Pnd. Karvę až ragų tùri, o kitas melžia Antr.
ǁ sustabdyti bėgantį, neleisti pabėgti: Turė́k, turė́k, kad nepabėgtų Skd. Atsiveja keturi vyrai ir rėkia: – Turė́kit vagį! Ėr. Visi tuoj – šeškus, šeškus, turėt, o tas čiukšt ir išlekia Kp.
| prk.: Kaip lapė ana yra, tik jau turė́kiat aną Trk. Tik rankas ažėmęs tùri (nepadeda dirbti) Švnč.
| refl. prk.: Kitą troškumas lobio tùris saituose ir neprileidžia jo niekam gero daryt DP114.
ǁ neleisti išeiti, išvykti: Jo čia niekas nèturi Lp. Nieks tavęs čia netura, gali eiti, kur akys mato Vvr. Nors brangus tu man ir malonus, bet neturėsiu tavęs V.Krėv.
3. refl. tr., intr. Sdk, LTR(Bsg), Rgv, Ut, Slm, Bgs laikytis įsitvėrus, įsikibus už ko nors, kad neparvirstų, nenugriūtų: Jonukai, turė́kis manęs! Slv. Až trumpo galo sunku turė́tis Vj. Turė́tis nėr už ko Upn. Mum labai sunku turė́tis Grv. Turiúos lazda, kad nenugriūčia Dglš. Tùrisi ažu lazdos, ažu tvoros Dv. Tu imk, turė́kias, kad aš kelsuos, i tu kelkias Šts. Turė́kis, ba pargriūsi Pv. Mergšės mano tùris už manę, kad nepavogtų Sn. Moterėlė ir turintis led lieptus perėjo Grž. Arkliai buvo – tik turėkis! Ggr. Tik turė́kis ratuos, kap anas važiuoja Dglš. Turė́kis gerai į gardį įsikibęs, ka neiškristumi par kūlius važiuojant Slnt. Aš įsikabinęs karčių [arklio] turiúos stipriai Dj. Dabar aš virsiu arkliu, o tu užlipk an manęs ir turėkis LTR(Ds). Dėlė insikando dėsnon ir tùris, paskui druska ištrina, ir nupuola Dg. Ana (pelė) ir aukštielnyka įsikabinus nagelėm ir tùrias Ob. Viena ranka turiúos virvės, o kita kabinu medų ir valgau (ps.) Prng. Viena ranka obelies turėjos, antra paukštį griebė (ps.) Brž. Po tam tuojaus išėjo brolis jo, tas turėjosi ranka savo kulnį Esau BB1Moz25,26. Kaip girta tvoros turėdamosi klajoja brš.
| prk.: Turė́jaus turė́jaus do šitos žemės insistvėrus, reikia jau palikt Klt.
^ Turėkis kaip utis kailinių! Slnt. Turi̇́es [vaikino] kap až karnos Švnč. Tùris insistvėręs padalkų bobos, niekur nedirba Klt. Vieną [berną] už uodegos turėsi, an kito pasistiepus žiūrėsi LTR(Mrc).
4. refl. J, KŽ, Rgv tvirtai stovėti, laikytis, nenukristi: Do šito akinių kojelė drūtai tùris Klt. Va tinkas vargiai ar turė̃sis po lietaus Slm. Už bolkių tùrias, negriūva tos ardakilės Skrb. Užsuk [dangtelį], a tùrias gi?! Nesitùria Mžš. Teip nestiprai turė́jos, kaip anas ir neatsikišė, kaištis šitas Ant. Nestùri tvora, virs Drsk. Užlenk [vinis] iš apačių, tai pristraukus lenta ir tùrias Ndz. [Staklių ripelių] vidurys įpjautas, kad virvelės turė́tųs, kad nesliūkinėt Svn. Numai, kuriuose žmonės ir kunigaikščiai Filistinų bankietavojo, turėjos ant dvijų stulpų S.Stan.
ǁ Mžš ilgai tverti, gerai laikytis (ppr. apie drabužį, apavą): An manęs visa tùris: i kepurės, i skarelės Rod. Mano tiej ryzai nèsturi an kojų! Lp. Tiek sublogau dabar – Dievuliau Dievuliau: smunka sijonai visi, nebesitùri Mžš. Kolei turė́jos [sijonas], turė́jos, ė dabar až rozo pasdarė kap sietas Švnč. Šitas medinis [apavas], tiktai kad tùrias koja Skp.
| Ma nèsturi plaukai Vrn.
ǁ NdŽ kyburiuoti ant ko nors, laikytis: Obuoliukas da tùris, tùris koks in obeliūtės, nelekia Klt. Šiemet ant medžių lapai ilgai tùriasi Pc.
| Anas apslėjęs ledu i tùris, šitas sniegynas Švnč.
^ Aukštai stovi, silpnai turis, pats apšepęs, galiukas plikas (riešutas) LTR(Ar).
5. tr. Kbr būti atrama, remti, išlaikyti, palaikyti, sutvirtinti, sustiprinti: Kiek aš privaikščiojau, kap manę tos kojos tùri?! LKT401(Pls). Mane lazda neturė́j[o] Dv. Keturi čviekai turė̃s, užteks Slm. Jungas, ką vieną ir kitą veršį tùri Pb.
| prk.: Tik šitie dobilai i turė́jo karvelę Klt.
ǁ išlaikyti svorį: Šiandie gruodas tùri arklį Prng. Ledas da netùri, o jau čiaužo vaikai Ėr.
| Ir smėlis tùri kelią, ne tik žvyrius Ėr.
6. tr. LKKII206(Zt), Mlk, Str laikyti tam tikroje vietoje, būti padėtam kur: Turė[ja]u turė[ja]u tvarte višteles parvasar nuo varnų Klt. Tùra vištas atšlaiman Kr. Mažučiukai žąsiukai namie, lauke netùrim Kvr. Kiaules žmonės pirkioj tùri su paršiukais, kap paršiukai randas, – šalta gi Aps. Kur te bus riebus pienas raiste šitam karves tùriant Klt. Ažudare tùri [kiaules], kurgi prikratis Žl. Kai mes šunį turė́davom pririštą, tai mes prausdavom jį Ant. Vištas jau reikia te užtvertas turė́tie Aps. Bijo turėt arklio lauke naktį, kad par laukais nenulėkt Klt. Vis arklį turiu prie savęs Gdr. Jis tùria kumelę prie lovai prisirišęs, o paprašai – neduoda (juok.) Svn. Reikia balint [audeklus]: an saulės turė́t pavasarį i šutint Pb. Aš tebeturiù pas dukterį ir stakles, ir skietus Kp. Maišiuke turė́[ja]u [žolynus], dulkė neažejo in juos Švnč. O ana rūkė pypkę, didelę tokią, i turė́jo kišenė[je] tą pypkę Varn. Alkieriū[je] gulėjo ans, i visumet kerčio[je] turė́jo šakę Lnk. Tu puodą turė́k ant kelių LKT280(Ssk). Ją (švęstą duoną) inkiša palubėn ir tùri Lel. Ataduok žiedą, kur turi an rankos, tai galėsi pamatyt [brolį] LTR(Ds). Turė́siu po rankai raktus Smln. Ėsk, ką turi̇̀ po nosės! LKT74(Rdn). Ma[no] tėvulis klėty guli, po galvele raktą turi LTR(Asv). Oi kareivi, kareivėli, ką turėjai po galvele? LLDIII276(Kp). Tai seselės vainikelis, ant galvelės nešiotasis, ant kaselių turėtasis KlpD73. Nulaužusi (viršuje -ęs) lapą aliejaus turėjo tą burnoje (paraštėje nasruosa) savo BB1Moz8,11.
^ Ės neės, bile po snukiu turės LTR(Šn).
| refl. tr., intr.: Jau turis aketėj [vilko] uodega LTR(Slk). Ant ligonių rankas uždės ir gerai turėsisi VlnE74.
7. tr., intr. laikyti ką nors atsargai ar šiaip kokiam reikalui: Alijošių tùri piršto inspjovimui Užp. Kam anas (bulves) turė́t, sudigs, subus Žl. Kam te mazge turė́si pinigus, reikia išleist Klt. Turi̇̀ i turė́k, man tavo nereikia Klt. E, teturiẽ, lai! Tlž. Tùria par savę pagerai pinigų Č.
^ Lig švento Jurgio turėk ir ožkai NžR.
| refl. tr.: Testùry, atadavėm sūnienei antį Dglš. Tegul sau jis tùriasis, kad paėmė! LKT226(Plm). Tegu tùrisi tą lauką sau ant bambos Gž. Tùrytėtės sau visa ką – man nieko nereikia Dglš. Turė́kis tą savo rublį, ka tep gailini Pv. Te, turėkis savo pinigus, o aš turėsiu mano dainas Blv. Testa tùrisi, ką užsitarnavo Drsk. Jasinskis … atjema Poasupius su Serapiniškiais ir par dešimtį metų, niekam nieko nemokėdamas, turias M.Valanč. Turėkis juodai dienai LTR(Vdšk).
8. refl. būti kur padėtam, laikytis: Nelygiai pinigai tùris kešeniuj (vienas greitai išleidžia, kitas ne) Dglš. Nusipirkau skarikę: a susirgus, a kaip, i turė́sias Krš. Mum tai nesitùria [gėrimas] – tuoj išgeriam, kad tik yr Slm.
9. tr., intr. NdŽ laikyti ką, būti kokioje būklėje, padėtyje: Vis turė́davau palenkus šiteipos [koją], tai ilgai ilgai neištiesiau Rk. Gyvatę inleidžia butelin ir gyvą tùri Dgč. Galvą priglaudė prie manęs ir tùri (karvė, kurią ruošiamasi parduoti) Kvr. Antra pasakius, ir nesveik galvą žemyn nulenktą ilgai turėtie Sz. Drūtos šaknys aplink drėgną žemę apkėtę turi VoL353(Sv). Mes an suolo kojas surietę tùriam Dj. Yra visokių moterų, ka vyrus apglobę tùria Sdb.
| Jis, matyt, liežuvį turė́jo paleidęs Srj. Liepė jiems taip daryti, kaip jis turėjo sugalvojęs J.Balč. Dabar aš jau turiù sugalvojęs, kaip jom atsakyt Sb. Aš Dievą vis mislyje turiù, laikau KI53. Sakyk i sakyk kožną daiktą, in mislios turėk vis Klt. Kas ką pasako, minty kai kada turiù Pžrl. Jeigu aš pati būčiau ant mislios turėjus, būčiau pati džiūstančius grūdus prižiūrėjus Pkr. Jūs turite omeny žemiškus vargus, nepasisekimus, ašaras I.Simon.
| Ragana … turi saulę ažustojus BsPII305(Kp). Po kiek laiko norėjo lėkti gegutė, bet ji turėjo padėjus kiaušinių ir reikė vaikus perėti SI89. Mėtylius su degtine, su vandeniu apmerkę tur: ger nuo pilvo skaudėjimo Sln. Aš insileidus kito neturė́jau, buvau pavargus, miego norėjau DrskD26. Vienas (šuo) dantis iššiepęs tùri, ale nekanda Pv. Akis tùri nuleidęs, in žmogų nedaboja Klt. Plaukus susuktus turįs SD152. Žoles reikia sausai turė́t, kad nesupelėt Švnč. Po raktu visa ką turė́jom nuo jų Klt. Kur atsidust, kur neatsidusus, kada garai sulaikius turė́tie? (apie užkalbėjimą) Švnč.
| Kol Dievas turė̃s, tai musysi gyvent Btrm.
| prk.: Turė́kite garbėje gimdytojus jūsų, būkit jiemus paklusnumis DP66.
^ Vieną darbą dirbk, dešimt in mislią turėk LTR(Slk). Dieną ir naktį turi išplėtęs akis (langas) LTR.
10. tr. Prng, Jž, Jdp, Sb, Kp, Slč laikyti ką nors savo naudai, auginti, prižiūrėti: Gyveno seniau – arklyną, karvę tùri Ad. Tùri gyvulių, tùri karvių, žąsukių, vištų Klvr. Mes turė́jom lauką karvę Jon. Kap kas bagotesni, tai arklius ir jaučius tùri Eiš. Stambesni ūkinykai jaučius turė́davo Antr. Dvarą tų gyvolių turė́jo, i daržą tą laikė Vg. Vieną arklį ir dvi karves turėdavom Dgl. Dvi karves drūtas kaip meškas turė́jo Šmn. Karves tebetùriam abidvi Mžš. Dvi da karves turia, ale senę parduos Slm. Turė́jom karvukę, laikė dėl vaikų tėvas Kpč. Seniau i mas turėjom duolę (beragę) Ps. Džiaugiesi karvikę turė́damas, jei kiek paslenki Iš. Kas karves geras tùra, daug pieno tùra Krž. Vieną pačią karvę i du paršelius daba betùriav Yl. Karvelę tùri, pašaro netùri Žl. Tai tu jų (karvių) neturė́k, kad nepagali Klt. Ir jo arklys tùrima J.Jabl. Šešiuos turė́jom vieną arklį, i sodink kad nori [bulves] Klt. Dvejetą arklių turė́davo Vdn. Ka tùriav arklį, mama paliks karvę, jug vedu gyvensiav Plt. Savo arklio jau netùrim Drsk. Kumelius prie tėvui turė[ja]u Dglš. To arklio jis jau senai nebeturią̃s Krs. Jei neturi̇̀ arklių, tai eik pėsčias Sn. Kad gali, tai turė́k ir kiaulę, ir veršį Btrm. Katras daugiau turė́jo žemės, tai turė́jo ir veršių Dbg. Veršiai (jaučiai) bados, tai nereikia turė́t Pb. Paki kiaulines bulbytes supenėsiu, turė́siu [kiaulę] Klt. Geriau kiaulę turė́t negu šunį Brž. Paršelis yra, kap nieko neturė́tai, tai vėl negerai būt Dv. Avis dvi turiù su vaikais Trk. Kaip instaisė, tai tùri ir tùri aveles čionai Mlk. Turė́k turė́damas aveles, kai nėr kur riša Dglš. Ir kitas avis turiù, kuriuos ne ižg to gardo sančios DP206. Viena gyveno motera ir ožką turė́jo Kpr. Didžiai retai kur būdavo ožkų, aš ir turė́jau vienus metus Rsn. Nuvažiuoju – jis tùrįs bičių Ėr. Bičių turė́j[o] daug Lt. Aštuoniolika avilių bičių turė́jau, tai bent buvo medaus! Bsg. Jeigu aš turiù bitis ir kits tùria, tai bičiuliai Grz. Aš jau šunio neturė́čia: inkščia prie durim žiemą vasarą Aps. Kad nors šunį turė́tau, lengviau būt ganyt Žrm. Pirmiejai gyventojai, įsikurdamys į tą numą, turėjo sau pirmūsius bendrus: šunį ir gaidį TŽI99(S.Dauk). Turė́jau kiškį (triušį) – kopūstus labai mėgsta Rod. Vienas gaspadorius turėjęs eitvarą (pūkį), tas nešdavęs sviestą ir avižas LMD(Žg). Kam gyvent an svieto, jei nieko neturė́t Žl. Neturė́si keltavų, neturė́si bėdų Aps. Anie netùra ne karvės, ne vištos, nieko netùra Krž. Dujai dideliu jaučiu turė́jo Sug. Ka rublį turė̃tumi, ta tų kaltūnų neturė̃tumi Jdr. Turiu nendrelę, tą siūbuonėlę, prikels anksti rytelį LTR(Brt). Kas beržų turia, tas sulą leidžia pavasariais Sk. Kai kiaulis neaugs – turė́k kiek nori! Klt. Nė jokio gyvolio netùriam – nė blusos, nė utėlės (juok.) Skdv.
^ Turi arklį – turėk ir vežimą PPr431. Tùriant arklį ir pėsčiam nesarmata JT384. Kokį jaučią turi̇̀, tokiuo ir ari JT362. Ėriuką pirkęs, arklio nenorėk turėti LTR(Vdk). Kištų po anderoku ir turė́tų tą telioką (labai prižiūri) Žl.
ǁ tvarkyti, rikiuoti: Vienas tėvas tùri namus – dėl sūnaus būtų prapultis Ktk.
^ Gaspadorius turi vieną kertę, gaspadinė – tris LTR(Rm).
11. tr. laikyti ką nors prie savęs, priimti gyventi: Aš bijau tave turė́t Ad. Kam man jį turė́t Vvs. Aš turė́jau mergą Eiš. Kaip ją tùri – tokia nedora? Skdt. Pastyrių po nedėliai turė́davo Dglš.
^ Arklį drigantą, vaikį muzikantą, mergę davatką – neturėsi niekumet numie Šts.
ǁ auginti, globoti: Turė́jau seseries mergelę, auginau Šts. Čia jau sūnaus berniukas, kur Sudeikiuos turė́jai Sdk. Kad nepametus vaiką turė́t, netingėt ir ugdyt Lb. Vaiką kai turė́jo par saũ, tai i smetoną, i sviestą pirko Klt. Anas turė́t reikia kap laikrodis Prng. Motule mano, senoja mano, kolei mylėjai, par saũ turėjai Švnč. Viedma ragena lovoj guli, ma vaikelį pas sau turi LTR(Dv).
| prk.: Tėvai turė́jo savo ranko[je] (tvirtai laikė) mus visas Skdv.
| refl. tr.: Mes vaiką pas save turė́jomės Mrj.
12. refl. būti, laikytis (ppr. ilgai) vienoje vietoje, užsibūti: Aš einu, o va tie trobo[je] tùras Klk. Jis tùrias, neina lauk Žg. Turė́kis prie savo gryčios i neik pas vaikus Brž. Čia jis kaip ir turė́jos prie savo dvaru[i] – ponas taigi Č. Visgi prie ko turė́jos Krč. Žiemą vilkai prasbasto, o čia nesi̇̀turi, praeina in Švenčionėlius Strn. Tos kirmėlės turė́davos žilvičių puvėsiuos Brž. Kap insigeria, tai ir tùris [erkės] in karvės Šlčn. In bulbienio bulbė nesi̇̀turi, kaip ana gali augt? Klt.
| prk.: Par ją žodis nesi̇̀turi, da kad kokiam žmogui Klt.
13. laikytis, gyvuoti: Gerai gyvena, gerai tùra, ka gerą vyrą gavo Šv. Ans da geriau turė́jo nekaip čia End. Ak, be galo gerai turi tasai Joniukas. Visur jis gali važinėtis I.Simon. Kur aš senis beturėsiu… greit man mirtis rš. Neprivalu yra sveikiemus vaistytojo, bet piktai turintiemus DP511. Nugi būkiam linksmi, kolei beturim, kūnui mūsų nieko neginkiam, kolei bejaunas BPII377.
| refl. N, M.Valanč, Zt, LKT400(Žrm): Negaliu, sergu, piktai turiuosi SD26. Prabuvau sa gyvenimą ir negirdėjau sopulio, sveikas turė́jaus lig senystai LKT380(Btrm). Kap turi̇́es, dieduli, kap sveikata? Švn. Tai dar tuom ir tùrisi Pg. Kaip turies, kaip laikaisi, senysta? V.Krėv. Kap gerai turi̇́es? Dv. Ačiū, turiamsi po biškį Sb. Mes tep tùrimės iš senovės Auk. Turė́jos anys gerai Rod. Dabar ir sẽniai ilgiau tùris Ktk. Ne kažna kaip ir anas ją įmankštint teiktųs ir patis tùris – kaip in siūlo kabo Ktk. Anas tai kvaras buvo, tik turė́jos Klt. Pie mus anys gerai da tùris Kli. Dabokis, kaipo turis broliai tavo ir kaipo turis gardas Ch1Moz37,14. O atmink manęs, kaip tau ger bus (kaip gerai turėsies) BB1Moz40,14. Labai turėjos gražiai, negerdavo Ps. Štiliai numie turė́jaus MitI76(Klp). Žinau tiktai, jog mok ponui donį ir, garbė Dievui, turias gerai Rp. Bylojo Abrahamas: atmink, sūnau, jog tu gerai turėjaisi tavo gyvato[je] VlnE84. [Motinos] trokšta, idant gerai turė́tųs [sūnūs] ant to pasaulio DP484. Nes jei [kieno širdies dirva] yra užkietėjęs koksai kelias, tad nuodėmu Viešpatį Dievą teprašai, idant ją įmankštint teiktųs ir patis vėl tetùris top, kaip jį Dievas per pranašą graudina DP101. Anie … myli žmogų, ik kolei gerai turis ir priepuolyje tuojau jį prastoja DP530.
14. intr. būti tinkamam, sveikam, tverti, laikyti; negriūti, neirti: Menka medžiaga, kiek ji turė̃s Alv. Teip vilnas mazgot tai negera – anos netùri Pb.
^ Iki čėsui virvė tùri Ob.
| refl.: Neimk lempos, ana tik ką tùris Žl. O tai nèsturi, o tai išpuola [dantys] Kpč. Apatiniai [dantys] visai nestùri Grv. Da pirkyna tùris Dglš. Kakta pečiaus tik ką tùris, išdaužiau Klt. Ogi kūtelė, kur statėm, ar da tùrias? Slm. Iš Ilgašilio miško kai padirba ką, tai ilgai tùrias Krns. Puodas kaip žiuželis – tik ką tùris Ktk. Nendrėm buvau apdengęs stogą, kad turė́jos ilgai Slm. Nesi̇̀turi susiuvimas, gal plonu siūlu susiūta? Dglš. Kad žmogu[i] reikt pusnė supilt – nesupiltum, nesiturė́tų prie sienai da Mžš. Koc katinu važiuok, kelias tùris – geras kelias, kietas Vrnv. Anys (kukuliai) nèsturi – reikia [v]andenio inpilt Dsn. Nesi̇̀turi duona, sutrupa Švnč. Kai vien plaučiai, nesi̇̀tura tokia dešara, reikia riebalių Kr. Kaip čia do bulbos tùris tokiam karšty (neišdžiūsta) Klt.
| prk.: Tai regi su tuo sveikata – kolei tùris – tùris, ė kai krenta… Švnč. Dar kolei kraujas neažmiręs, širdis dar tùris Ml.
15. būti atspariam, laikytis, nepasiduoti: Svietas da tùris Aps. Dabar tai jau turė́kis! Bgs. Biekšiai (mušeikos iš to kaimo) ate[jo] – turė́kitės! Vrn. Nepasduok, turė́kis, kiek begali! Skp. Priš ką jūs turė́siatės, bepročiai, beginkliai! Ms. Siena buvo stora ir tvirta, bet neilgai galėjo turėtis prieš keturis vyrus J.Balč. Turėjos dar eruliai nekuriose pilėse Italijos S.Dauk. Moma kai duos giedot, tai tik tùrys! Dglš. O šaltis – tik turė́kis! Vvs.
ǁ valdytis, tvardytis: Tėvas tùris kiek, negeria Klt. O jis tùrias, kad nešnekėt ir nežiūrėt Všk. Turėjosi [vaikas] keletą mirksnių nuo ašarų M.Jan. Kaip mes ant jų pasižiūrim, visi juoku nesiturim LTR(Ob). Kurias žmogus doras, tas turias, o kiti vi[si]škum nuslysta Antš.
16. tr., intr. prk. tverti, kęsti: Pirmutinis rėkia, kiek gerklė tùria Jnšk. Ojojoi – neturė́siu! (apie skausmą). – Turė́k, sakau! JnšM. Užleida kemikalus – tokia smarvė, ka negali turė́ti! Yl. Turė́jau turė́jau – nieko nepadariau, kad dar būč sėdėjęs, o dabar stačias (priteršė kelnes) Žl.
17. refl. prk. atsikalbinėti, priešintis: Vaikeli, nereikia priešais turė́tis, reik geriau tylėt Pš. Kai močia šeria, tai dėlto nesi̇̀turia Pnm.
18. tr. laikytis kokio nusistatymo, nenutolti nuo kokių pažiūrų, papročių, sekti: Pirkioj nepasėdi – tùri savo kelius, eina ir išeina Pv. Ans nė Dievo betùra, nė į bažnyčią beeita KlvrŽ. Aš tai burtų nèturiu Šmn. Turėk, žmogau, vieną Dievą Mž40. Mes visi vieną teturim Tėvą, būtent Dievą BPII290. Kurį tikėjimą kad turėtumbim, tad toli daugesn tikėtumbim Viešpatį DP290. Neturėsi svetimų Dievų prieg man DP536. Neturėki kito Dievo prieg manęs Mž18.
| refl. TŽVII338, SE133, S.Dauk, Sd, LMD(Kpč): Mokina, ale vis viena anys savo tùris Nmč. Dvylika pakalienių ito durnuma turė̃sis GrvT73. Sodiškiai žmonys lig šiolei tebsitur seno papročio M.Valanč. Mes apie tuos dalykus turimės skirtos nuomonės VŽ1905,256(Vaižg). Senovės dailidės … rokuodavo ir to standžiai turėdavosi, jog medžiai, kirsti pusėje gruodžio, yra tvirčiausieji A1884,56. Kas nori gyventi dievobaimingai, tas turi turėtis visados tikėjimo Blv. Tvirtai turėkimės savo tikėjimo ir prosenių kalbos rš. Bei turėkias šitai ženklu nuog Pono, Poną tatai darysiantį BBIz38,7. Sergėkimės … visokio atskilumo ir turė́kimės suderėjimo, vienybės ir meilės bendros DP531. Todrinag Povilas graudina ižtikimuosius, idant būtų stiprūs ir turė́tųs mokslo arba tradicijų DP227. Išsižadu tavęs, šėtone, o turiuos tavęs, Christau brš. Niekas negali dviem ponam tarnaut…: aba vieno turėsis, o kitą nieku vers Ch1Mt6,24. Viso to, kas yra gera, turėkitės Ch11PvT5,21. Tvirtai besiturįs tikro žodžio pagal mokslo BtPvTit1,9. Juogi turėkis brš.
| Anas žmonių kalbà ir tùris, anas nežino Žl. Jie turė́jos lenkais anksčiau Ad.
^ Turė́kitės kap bernas (neveskite) – reikia turė́ties katinio nagais Drsk. Kožnas savo katės nagais insikabinęs tùris Rod. Tu turėkis žmogaus pusės, ale ne prūso Db.
ǁ refl. remtis, laikytis ko: Sūnai išejo partizanuosna, ale ir turė́jos vienas už kito Rūd. Tau i reikė jo (berno) turė́ties Dglš. Turė́kis pas vieną daktarą Krč. Teisybė, jog kožnas juoba linksta pri tų, kurie su juomi kartu turias M.Valanč.
ǁ refl. laikytis kokios nors krypties einant, važiuojant: Kai eisit keliu, tiesio šono turė́kitės Šč. Didžiuoju keliu reikia turėtis Pš. Eidami turė́kitės upėlio, tai nepaklysit miške Mrc.
| prk.: Aš kelias, mane klausyk, manęs turėkis PK244. Šitosg yra pėdos, kurias mumus visi šventieji … paliko, idant takų jų turė́damies eitumbime paskui juos ir džiaugsmump DP543.
19. tr. LzŽ atlikti apeigas: Kunigas turėjo sumą Rud. Koks kunigas, kur turė́jo mišią an didžiojo altoriaus? Sdk. Arionas … mokė, jog nereikia melstis nei mišios turė́t už numirusius DP546. Ir už Augustiną š. numirusį mišia buvo turė́ta palaidojimo jo DP546.
^ Valgyt reikią, kap mišia turė́t Aps.
20. tr. laikyti ką asmeniu, kuris su pačiu laikytoju susijęs šeimos narių, giminystės, draugystės, meilės, netekties ar kitokiais santykiais: Jie mane par ciocę tùria Jnš. Ar turė́si mane seną už motinėlę (d.) Kt. Tu sakei – mane mylėsi, ažu meilelę turė́si (d.) Ad. Ak tu prižadėjai tik mane mylėtie ir mane tik vieną už draugę turė́tie DrskD27. Aš neprašau, nemylėki, nė už savą neturėki D72. Tasai tur jai duoti jos pasėgą ir ją už savo moterį turėti BB2Moz22,16. [Sūnų] jau turėjo už pražuvusį MP68. Išgirdo broliai apie Joną, kurį turėjo seniai mirusį BsV370(Jnš). Mes Abraomą turim tėvu Bb1Mt3,9.
^ Pačiai tiesos nesakyk, pono už brolį neturėk, posūnio už vaiką nelaikyk Vžns. Pono neturė́k už draugą, augintinio – už sūnų, pačiai tiesos nesakyk Dr.
| refl.: Kuris prakeltas, teturis už tarną DP498.
21. tr., intr. BM25(Č), Rk, Dv, Yl vertinti ką (ppr. asmenį) teigiamai ar neigiamai: Mes jį visai dorą ir beveik šventą turėjom J.Jabl. Jūs mane už durną tùrit Tj. Mes labai jį už protingą turė́jom Slč. Jį gudrų turė́jo NdŽ. Visi jį už šventą turėjo P. Kuris yra tarp jūsų didesnis, tą jūs turėkite už mažesnį DP498. Turiu tave už laimingą, o karaliau Agripo Ch1ApD26,2. Už dievaičius [žemaičiai] turėjo Aušlavį, Kaunį, Ganiklį M.Valanč. Visi net Joną turėjo tikrai už pranašą Ch1Mr11,32. Vienas žodis – ir matos, už ką tave tùri Všk. Seno žmogaus nė už ką netùri Jnšk. Dar̃ vaikai tėvo netùri už tėvą, motkos netùri už motką Vrn. Tas gaspadorius šunies vieto[je] tùri tą vaiką LKT279(Tj). Kuris pačią muša, aš tą ir žmogu neturiù Rod. Tavęs visi žmonys bijosis ir turės už velnią S.Dauk. Vyskupas už nieką turėjo kanaunykus ir diduomenę žemaičių M.Valanč. Kaip tave niekais turi, bara, prikaišioja nebūtus daiktus rš. Kur tik aš einu, nerandu patiekos, visi žmoneliai tur muni už nieką S.Dauk. Gal tujai mane užniek turėjai, gal, kad aš biedna, imt nenorėjai LTR(Brž). Kurs nieku tur Dievą …, tas … peklo[je] tur degti Mž159. Kas ažu nieką turi mane, sūdys jį žodis, kurį kalbėjau dienoj paskutinėj SPI6.
| Seniejai ūkininkai nė už ką neturė́jo [plūgų] Als.
| refl.: [Jūs] už teisus ir sveikuosius turitės DP514.
ǁ tr. nekreipti dėmesio, nepaisyti: Nukenčiu, ažu nieką turiu SD1205. Aš už niekus turėjau aną (karvės spyrį) Sd.
22. tr. palaikyti, nepraleisti (apie šilumą, vandenį, dūmus ir pan.): Kuknė da tùra šilumos Lkv. Rudenį kap tik palis, tai turė̃s, o dabar tai greitai sausa Nmč.
| Sniegai ištirpo, vanduo nebtur ledo TS1900,4-5.
| refl.: Kai buvo beržinė malka, da kiek turė́davos [šiluma] Švnč. Plyšius sienoj ažkiš’ samanom, ir turė̃sis šil’ma Švnč. Terp to kubiliuko vanduo visiškai nebesitùri – lankai nulakstę Sml.
23. intr. NdŽ laikytis, trukti, tęstis (ppr. apie gamtos reiškinius): Turi ir turi šaltis Grž. Pagada tùri – eikit laukan! Onš. [Seniau] pašąla, paleidžia, pašąla, paleidžia, o dabar tùri ir tùri Žl.
| refl.: O tai žiema, tai tùrisi šaltis! Dbč.
II. nuosavybės santykiams žymėti.
1. tr., intr. SD141, H182, R215, MŽ287, Sut, I, N, Š, LL87,168, Rtr, BŽ187 būti savininku, naudoti, valdyti kaip visišką nuosavybę: Turįs savo namus ir žemę SD1115. Namus savo turįs R194, MŽ257. Šaltinį turiu SD131. Ir mes maža teturim žemės J.Jabl. Dabar mūsų turima paties J. Jablonskio raštų nauji leidimai J.Balč. Trąšų turi̇̀ – žemė tùri (duoda gerą derlių) Drsk. Kad man akvata, kad vis turė́t kai kas Kp. Visą ūkę turù Vrb. Ans buvo turtingas – tùrįs ir pasitùrįs Šts. Mano tėvas turė́jo in du kaimus žemės Kpč. Žemės septynis valakus turė́jo Sug. Tiek aš tos žemės teturė́jau – penkius aktarus Skd. Po tris gektarus turė́jo žemės, po keturis PnmŽ. Turė́jau šešius hektarus pie namus Grv. Bagotas buvo – turė́[jo] žemės Pls. Aš buvau biedna, nieko neturė́[ja]u Ad. Par žmonis ejo, kai savo žemės neturė́jo Krž. Kitą kartą sodną didelį turė́jom, i bičių buvo Pp. Tai čia vis buvo papo (popo) pievos – tai turė́davo daug gėrybės Mlk. Turė́jo du dvariuku i tik vieną sūnų Sdb. Vienas ponas dvyleka dvarų turė́jo Krž. Tur močiutė margą dvarą, vyšnelių sodelį JV227. Gyrės bernelis tris dvarus tùriąs JT250. Ar yra kas jūsų turįs tiek turtų, aukso ir sidabro, kiek aš turiu? TŽVII324. Kad savi namai turė́t, visi nori Žl. Tùria savo namus i sodniuką Skdv. Eis vaikai į tokį laužą gyventi – anie savo trobelę tùra Vkš. An kambario gyvena, netùri namelio Kdn. Podėlio da nèturim – reiks namelioką pristatyt Slk. Vasarai vasarinę virtuvukę lauke tùri Pv. Kas pirties neturė́davo, kubiluos maudydavos Sdb. Turė́ti nuosavus namus NdŽ. Neturėjo jie namų ir ejo par žmones LTR(Aln). Kas turė́jo žemės daug, tai turė́jo ir mašinų Pb. Arpų ir maž kas teturė́jo – reikėjo vėtyti KlvrŽ. Kitą kartą numūse gaspadoriai girnas turė́jo Žeml. Viskas buvo iš rankų – ne mašinų neturė́jo, nieko Yl. Aš turiu ir melnyčaitę, galiu sumalt ir duonaitę LTR(Lzd). Bagotą paėmė, kubilą adiežos turė́jo [atitekėdama] Asv. Mergės kraičio nieko neturė́jo Žg. Kuri mažiau kraičio turė́davo, tai į skrynią pūrą žirnių pridėdavo, kad sunkesnė būtų Pbr. Už biedno vyro išejau, pasogos neturė́jau Krp. Kai pirmiau, tai i turė́davai [kraičio], ne tei[p] kaip daba, ka nieko nebėr Mšk. Kaip kas galėjo, kaip kas turė́jo, taip i duodavo [kraičio] Krž. Reikia pasogą duot, kas tùri – arklį, kas netùri – karvę, kiaulių Grv. Važiuoja [piršliai] toliau, kur bagota, kur tùri Pb. Aš kad turė́tau didelę pasogą, sau locnus namelius, ne už bile kokio tėvulis leistų (d.) Lš. Nesipuikinki, jauna panele, neturi kraičio nei pasogėlio LTR(Sdk). Turiù da i daba linų, i ratelius du turiù Pc. Jų sostas Trakuose turė́ta Gmž. Jeigu nori tėviškę turėt, tai ir paremk ją, matai, kad ỹra V.Bub. Kad žmogus nesveikas, tu turė́k aukso kalnus – nieko nereikia Mžš. Vaiko norint, tai reikia pirma lizdelis turė́t koks – kurgi tu auginsi? Mžš. Į nendres jos (antys) laikos: lizdus tùra, i tai jos pera Kin. Daug pinigų tùrįs KBI8. Sūdas Dievo, kiek anys tùri pinigų! Klt. Tų pinigų jie turė́jo daugiau kai proto Grž. Pinigų daug turė́[jo] ir rūmus išsistatė Grv. Turė́jo ir pinigo, ir visko Dg. Dieve, ką te pinigų beturė̃s, dūšią tik atsinešė, nieko daugiau Plvn. Piningų tùriančiam gali važinėti po visus miestus Krž. Tų piningų pasisakė ka turù, y[ra] kame ten įkasti Kl. Kad savo kapšely turė́tai prieg savę skatiką! Pls. Kad turė́čiap asmokų, tai pirkčiap tą pirkią Zt. Išpirkau ir neturiù pinigų Lkm. Ale iš kur tu ma[n] turė́k dabar senų pinigų! Jrb. Insrijęs visas, kai mergos rankos – pinigų, matai, tùri Klt. Dabar netùriąs pinigų, prašė palaukėt Ds. Aš neturiù šimtelių, nė sukrautų kraitelių (d.) Grl. Kad tu mislijai mane mylėtie, reikė kešeniuj aukso turėtie LLDII324. Norint turėti daug pinigų, reikia rasti riešuto keimerį ir įsidėti į piniginę LTR. Jei gegutė užkukuoja lauke ir neturi pinigų, visus metus neturėsi LTR(Pnd). Ė dabar duonai nèturi OG293. Grūstuvį medinį liuob turė́s ir grūs tus kanapius Brs. Kad nor dalgį turė́čiak, tai šienelio karvytei paspjaučiak GrvT87. Stovus turė[ja]u, skietus, lentuke audėme an nytukių Kpč. Turiù aš dar̃ tos drobės, kab nereikia niekam duot Dg. Laikrodžių neturė́j[o]: nuog pirmo gaidžio, antro gaidžio ir eina kluonan Kč. Pragyventi nė[ra] kada mašiną tùriant: duok i duok piningo Krž. Lineikos netùri, veželį gražų tùri Klt. Atsižadėjau daryt [alų], dabar nebèturiu nė bačkos Gsč. Turė́jėm tokius didilius apvalius kretilus [vilnoms džiovinti] Kl. Maža kas be neturėjo šulnio Kp. Va misliji, ka ans netùra lopetos Slnt. Ginklą kaip avies koją betùrįs Sd. Kas turėsai aukso strielbą, tas muni nušausai, – kas turėsai silkų tinklą, tas muni sugausai D13. Kortas tùri, tai ušeina kokių žmonių Mlk. Ė anas labai turėdavo ir skaitydavo lietuviškas knygas LTR(Ds). Iš turimųjų skaičių reik ieškomasis surasti J.Jabl. Beždžionės mielai atiduoda turimą daiktą, jeigu už jį gauna naują rš. Tetùrie žmonys, ką turia, aš negaliu nu anų atimti Stl. Savo ką rankūs[e] turiù, tai jaučiuos, ka tùriąs Žlp. Ką užsidarbujai, ir turė́si Rud. Kap darbuji, tai ir turi̇̀, o kap ne, tai nieko Šlčn. Neturė́jo nieko, po kaimus ėjo – siuvėjis Sk. Mažai turė́jo, mažai norėjo, i linksmi buvo [senovėje] Rdn. Kitas i par daug tùra – mes jam nedavėm, tetùrie, tegyvenie Stl. Kad ne karvukė, neturė́tai nieko Rod. Jie čia kaip atsiklausė (atklydo, apsigyveno), – nieko neturė́jo Mžš. Ant sevęs (savo vardu) nieko nebeturù Rsn. Teip sunkiai buvo prasidėti, nieko nebturė́ti (sunku buvo pradėti gyventi viską pardavus) Kl. Nereikia ir būt (gyvent), kap neturi̇̀ Asv. Grynas neturėlis, neturįs SD193. Atmink, sesele, savo kaimelį, kai tu turėjai rūtų darželį LTR(Ndz). Ar turi žirgelį, ar turi važelį, ar tu turi, bernužėli, šmaikštų botagėlį? LLDII174. Tur mano močiutė beržo rykštelę (d.) Nm. Tiektai jis (žmogus) turėjo ir pirko aną dirvą VlnE186. Nesa kurs tur, tam bus duota VlnE184. Nes kas turi, tam bus duota, o kas neturi, iš to bus atimta net ir tai, ką jis turi Skv2Moz4,25. Turįsis aukso tenuplėš ir teduodi man BB2Moz32,24. Tam (sūnui) jis (tėvas) padavė vis[a], ką turįs BB1Moz24,36. Nesa lobiai, kolei juos turi, tad erškėčiais yra, kurie širdį tavą daigo ir žeidžia DP101. Kaip tie biedni nuog tų turinčių ant to svieto nuspausti yra MP129. Kad tada ižgirdo ans jaunikaitis tus žodžius, nuejo smūtnas: daug nes turėjo lobio Ch1Mt19,22.
^ Tùrintysis turėjo ir turės, o tykančiasis tykojo ir tykos J. Kurs girtas nebagotas, tas dvės, neturės J. Kas pačiuotas nebagotas, tas ir dvės, neturės S.Dauk. Kas daug turia, tam velnias ir pro tvorą kiša LTsV186(Šl). Kas duoda, tas ir tura S.Dauk. Daug tùri, dar daugiau nori Rod. Kuo daugiau turi, tuo daugiau nori LTR(Lp, Gdr). Dvarą turė́si, kito norėsi Mrc. Kas tur, tam ir reik Sch100(Rg), S.Dauk. Juo tùria, juo reikia Erž. Tinginį neapausi, neturinčiam nepriduosi LTR(Jz). Daug norėsi – maža (mažai LTR(Kš), Dglš, Vkš, maž Vg) turė́si KrvP(Al, Ds). Daug turėdams šunims duok (duoki B342), maž turėdams – žmogui B731,908. Kap tik dirbi, tep i turi̇̀ LKT200(Plv). Gerai tùrinčiam kentėt, o įsivilkusiam šalt Grk. Kiek ari, tiek turi Mlt. Jei nori turėt, reik pakrutėt LTsV346(Gr). Nori turėt, tai reikia ir pridėt Vlkv. Sugauk žuvį – i turė́si (jei nori ką turėti, pats dirbk) Ms. Girk turintį, bet dar labiau – dirbantį KrvP(Lp). Čia turi, čia neturi prš. Ir garsiai skambėjo, kol kišeniuj turėjo KrvP(Lp). Reikia turėti provojantis ir budavojantis J.Jabl. Jei turėsi pinigų, tai turėsi ir draugų LTR(Mrc). Neturi pinigų, neik ir karčemon LTR(Km). Kad šuo pinigų turėtų, pamazgų nelaktų LTR(Jz). Vaikam tėvas, kol turi̇̀ Čk. Maž turė́damas, skyst kepa Sch100(B). Daug turėdams daug išleidi, maž turėdams mažu minti RD213. Gyvensi, kaip norėsi, mirsi – kaip turėsi KrvP(Nm). Nuo giltinės nepabėgsi, kad ir dvarą turėsi LTR(Ds). Gersi – gyvęsi, gulėsi – turė́si (iron.) Plv. Turtus naudas turi, meilės laimės neturi Žem. Neturėk nieko, neturėsi nė iškados LTR(Pp). Neturiu nieko – nebijau nieko LTsV214(Krok). Dievas daugiau turi, kaip duoda Tr. Prieš neturintį nėra geresnio (kas neturėdamas prašo, būna labai geras) Tr. Bėda namų neturi, po žmonėm vaikščioja LTR(Grv). Turėdamas kanduolį, kevalą niekas negraužia LTR(Vdk). Turėdamas reples į ugnį su rankom negreibsi LMD(Šl). Aukso neturėdamas gyvensi, geležies neturėdamas duonos neuždirbsi TŽIII380. Tokią laimę turė́jo – niekad nestatė, o stogą turė́jo Pv. Ką kašelė tur, nei Diev’s netur. – Grieko bei peklos B877.
ǁ ko nors užtekti, būti apsirūpinusiam, netrūkti, nestokoti: Visko turiù, tik žmonių nèturiu (senelė gyvena viena) Sug. Daug turiu SD1112,115. Tùriam visko par akis Mžš. Tùrim, ale i dirbam Bgt. Visko tùrim – sotūs, pavalgę Msn. Turiu ir pavalgyt, ir apsvilkt Ps. Katras storojas, dirba, žiūria, tai ir tùria Kp. Važiavom pro tamstų rugelius, rugeliai gražūs, duonelės daug turėsta Skdt. Jis maža beturi duonos (pirmiau daug jo turėta) J.Jabl. Kad dabar sėtų, tai rugių turėtų Ėr. Kiti rugius pjauna duonos neturėdami Plt. Tùrintie nesunku ubagynuo nudalyt šluopelę duonos Rod. Užgavėnės dieną turė́jau tik duonos Šts. Sekmadienį jeigu ragaišio netùriam, tai ne sekmadienis Sdb. Turi̇̀ sviesto ar sūrio, susidėk kašikan ir nešk [turgun] Kpč. Jug visko turė́jov: i pienelio, i sviestelio. A negalėjov gyventi? End. Karvė bergždžia, paržiem turė̃s pieno Klt. Reikia mokėt čėdyt, tada turėsi ir mėsos, ir lašinių KlbVI105(Mlk). Žinai, mėsos iš Dievo valios aš turiù Pv. Pirma i nebūdavo tos mėsos, kiek daba turi̇̀ jos Škt. Senutė atnešė skerstuvių, ot ir vėl turė́sme paburnį Kair. Jeigu gaidys tąs kuodžiukes mylės, turė́sim gerų kiaušinių Jrb. Labai medaus turė́davo – pilnas sodas avilių Grž. Dar nū galvos tabliečių tùruot (tu turi) Kv. Mes grybių ir žuvies turė́davom sočiai Kp. Kvepiančių pipirų sočiai būdavo, dabar ir karčių netùrim Kvr. Obuolių i dabar tùriva Snt. Pirmiau sėdavom avižų, turė́davom iš ko kisielių virti Vg. A vandenuko tùrat? – Tùram End. Tokį vandenį turiù, ka gerk ir norėk Pv. Kožnam kieme alus, mažai katras neturė́davai alaus Mšk. Alaus nuolat turė́davo, tai ir svečių netrūkdavo Krs. Tur alaus, tur pyragų, nenor svečiams duoti JD560. Aš dėl jūs turiu pilnus kupkus vynelio, aš dėl jūs turiu raudonų obuolėlių LLDII211(Kb). Daviau jiem valgyt ką turė́dama Grv. Vaišydavosi, kas ką turė́jo [po atlaidų] PnmŽ. Ką turė́siu, tą indėsiu Dglš. Ko neturù, tai gelbst muni Grd. Tep va i dylam, kole tùrim, kai neturė́sme, tada pagalį graušme Švnč. Anie sakos dar pašaro tùrį Užv. Keldindavos kartais tos karvės nu pašaro, mažai teturė́davo žmonys Nmk. Pavasarį netùra ne ganyklos, ne to pašaro betùra Yl. Kad anie turė̃tum kraiko, prikreiktum kūtę Mžk. Aš mėšlų turė́jau liekių LKT83(Žlb). Kad papuls parsivežt, tai malkų turė́siu gražių Mžš. Kalvei anglių neturė́jo seno[je] gadynio[je] Bdr.
| Jeigu tik turė́tum kur, tai aš tau bičių spiečių duoč Mšk. Bitės tenai turi skylelę sulįsti J.Jabl. Atnešė rykštę ganytie, kad turė́čia su kuo gyvulius mušt Brt. Kad tik turė́tau iš ko šaut, nedabotau Vlk. Jau dabar mes turė́sim ko valgyt LB184. I prie duonutės turė́t ko užsisriuobt Lkš. Taip tave nupraus, ka tu neturė́si ko valgyt Klm. Grynai nieko neturiù, nė kuo rėdytis, nė valgyt Pžrl. Ką aš veiksu su bernu, kad aš patsai neturù ką valgyt MitII186(Brt). Kad neturiù kuo dorai nei pamylėt Jnšk. Visas kaimas nebeturėdavo iš ko duonos kepti Kltn. O jei nelaikysi gyvulio, nieko nedarysi, taigi neturė́si iš ko gyvena Alv. Mes užmokėt už mokinimą netùrime iš ko Vl. Karvės jau nebetùriam kur ganyt: žolė išdžiūvo Mžš. Išgysi, būdavai, ka i su rasa, ka ten tos karves netùri ko laižyt Mšk. Neturiù kur gyvent, misliau galą daryties Rš. Ne aš turiù kuo pasikloti, ne aš turiù kuo apsikloti Trk. Aš mokėti neturiù iš kur, aš piningų neturiù Trk. Pripratau – ka neturė́čio ką dirbti, kur reiktų dingti Vkš. Netùrit, kas veikia, tai riejatės Žl. Aš neturiù savų [pinigų] kur deda Ob. Sunkoka, kap neturi̇̀ kur palikt vaikų Dg. Prives kiaulė paršų, neturė́ste kur dėt Aln. Vanduo netùri kur nutekėti NdŽ. Moterys sakė nebeturinčios kuo kūrenti LTsIII378. Aš neturiù kada skaityt Tj. Ka nebtùra ko dirbti, nueita i ten Gršl. Neturiù kada, tik pirkion ineinu, i vė[l] iš pirkios – darbo visokio Klt. Duok, duok, aš neturiu kada laukti A1884,187. Netùri kada ir netùri kada – aš nesuprantu! Žl. Suvažiavo visi, nebeturiù nei kur paguldyt, nei paklot, nei užklot Kp. Duonelę didliai skanią kepiau, o daba neturù kam kepti Žlb. Neturù ne kur arbatos ligoniuo išvirti Tv. Ger susivirydami šiokias tokias žolaites, jei tiktai tur kuo pasisalyt LTR(Sln). Sūnus užaugo jau didelis, nebetur [seneliai] kuom mityti LMD(Lg). Ožka vieną kartą nebeturėjo kuom maitint vaikelių LTR(Rm). Ir patsai sakės neturįs kur galvą savą pakišti BPI123. Linksmiau buvo karalaitei, turėjo kam pasiguost LTR(Auk). Su mergėms šnekėti aš neturù ko, su moterims net neturù ko Gd. Kap praudą išrėžiau, tai tik mirkt mirkt kap katė ir netùri kas sakyt Švnč. Kaip aš nebūsiu nuliūdęs, kad velniai uždūmė mano dvarą ir aš negaliu gyventi, neturiu kur LTR(Alv). Rudenį surinko [broliai] vasarojų ir neturi kur dėt LTR(Rš). Bei netur, kas jį linksmintų BBRd1,9. Dirbkitie gi …, idant turėtumbit ką duoti pavargusiam BPII277. Ir Povilas buvo teip grynas, jog dažnai neturė́jo ko valgyt ir badą kęst musijo DP558. Ir kad neturė́jo kuo užmokėtų, liepė jį viešpatis jo parduot ir moterį jo ir sūnus DP358-359. Neturiu net kame surinkčia vaisius mano Ch1Luk12,17. Netùra piningų, – bent neturė́ti (kur ten neturės)! Dr.
^ Nereikėjo užsimerkti, neturėtumei ko verkti S.Dauk. Dėl genčių turė́k, dėl vyro galėk Sch81(B). Dėl giminių turėk, o dėl vaikų galėk (pagalėk Užp) Antš. Vyrui galėk, svečiui turė́k – tai bus gerai Nm. Su savu turėk, su svetimu galėk LTR(Vs). Turėk aruode, bus ir puode Tr. Verčiau turė́t, nekaip iš kito žiūrėt Skr. Kai savo turėsi, tai kito neprašysi Švnč. Pats neturėk – kitas neįduos Šln. Kai savo turi̇̀, tai kitam dėkui sakyt nereikia Kp. Savo turėdamas – kada norėdamas, kito gaudamas – kada sulaukdamas PPr130. Kai netingėsi, tai ir turė́si Kp. Duonos kąsnį turėsi, kai dirbti netingėsi LTR(Všn). Abrako arkliui pagailėsi – duonos neturėsi Tr. Jeigu žmogus krutėsi, tai ir duonos turėsi LTR(Grv). Kai žmogus iš penkių pirštų gyveni, tai turi̇̀ Plv. Kuo turiù, tuo duriu Snt, Gž, Ds. Kuom tùrim, tuom priimam Pls. Malkų turi – nors sudek, o duonos – nors išdvėsk KlK42,78(Aln). Turėk duonos – turėsi ir prie duonos LTR(Šmk). Menturį tùri, miltų netùri Šl. Turi arklį, bet balno neturi LTR(Vlk). Netur[i] nei druskos grūdą B174, M. Netur[i] nei į akį ką įkrist B174. Kaip anys te gyveną – nė siūlo galo neturi Ds. Kad nebturiu, tai ir nebvalgau Sim. Kai turi̇̀ – valgai, kai neturi̇̀ – pasninkas PnmŽ. Iš neturiančio ir negaliančio nesjuok Sdk. Kas lalauna, tas terbon krauna, o kas guli, tas špigą tùri Pv.
| refl.: Kap dirba, tep tùris Pv.
ǁ Krt, Lk, Pkl, Skr, Plšk, LTR(Lg), Všk, LTR(Brž), Rk, Slm, Žl, Pb junginyje su būtojo laiko veikiamuoju dalyviu žymi nuosavybę ar bent priklausymą kam: Pinigus pasdaliję anys tùri su boba Klt. Turiù sutaupęs daug pinigų NdŽ. Tura tūkstantes apžergusi, o vaikščio[ja] kaip kokia ubagė Vkš. Ė pinigų turi̇̀? – Turiù gi pasdėjęs OG411. Seniau žmonės turė́davo užkasę aukso Gdr. Tùria prismezgę, tùria pris'audę – tùria viso Skp. Aš jau turė́jau cielą skrynę kraičio prisidėjusi Klk. Ir aš turiu (esu) nusipirkęs žemės J.Jabl. Jis turėjo (buvo) ir arklį nusipirkęs J.Jabl. Turė́jo miežių sėjęs Ktk. Tùri ir anys pasisodinę bulbų Klt. Bulvių turù pasisėjusi, cibulių, česnagų Vvr. Mirkydavo linus – turė́jom markas iškasę Sdb. Aš vis ant rugiapjūtės turė́davau prasikepus [duonos] Svn. Vandenio nereikia – turiù atsinešus Ėr. Šeimininkės raktus turė́davo įsikišusios [į kišenę] Rsn. Anas tùri paėmęs jos dukterį Klt. Gaspadinę tùra nusisamdęs, nežanotas tė[ra] Kal. Ar jau turi̇̀ mergą apsrinkęs? Aln. Jei neturė́si dienų išsilygęs, tau pasakys [gaspadorius] eiti į darbą Bdr.
ǁ Pnd, Rk apie drabužį, apavą: Tùri ana apsvilkt – pristaisė Klt. Kas kaip turė́jo, tai teip ir nešiojo Pnm. Reik milą aust: dangojaus netùriam Grk. Pirktinių drabužių anksčiau labai retas kas turė́jo Užp. Neturėdavom daug andarokų Kp. Aš lig penkiolikai metų kelnių neturė́jau, su marškiniais pakulniais ganiau Žl. Vienas kelnes teturù, ir tos pačios suplyšę Vlkv. Tùria milo burnosą i botagą, galia eit už kumetį Sdb. Kiek tų skarelių turiù, kad nebeišryšiu par metus Šmn. Turiu kepurę aš labai diktą, nuo tėvų tėvo ji man palikta LTR(Lzd). Tokį apavą [nešiodavo], kas kokį turė́davo Slm. Tokius drabužinius kamašus teturė́jau Šv. Penkiolika metų turė́jau, da batų neturė́jau, su naginėlėm [ėjau] Dj. Tų batų maž kas teturėjo, su klumpiais ejom mes [į mokyklą] Kl. Turė́jo vienus bateliukus ir ejo į atlaidus Jdr. Jei kursai tų (drapanų) netur, tasai taipajag tur šalčiu prapulti BPII398. Gentie, kaip čia įėjai, neturė́damas rūbo, svodbai priderančio DP32. Kas turi dvi jupi, tenudalija tam, kursai neturi Ch1Luk3,11.
^ Kelnes pasiklojam, andaroku užsiklojam. Kap tie guli, katrie nieko neturi? LTsV214(Ldvn).
ǁ avėti, dėvėti, naudoti: Aš nesu turė́jusi ant kojos da vailokų Lkv. Šito staldengtė da neturė́ta Vb. Trepsėk, trepsėk, brolužėli, dar gali trepsėtie, geri jukto kamašukai, dar gali turė́tie DrskD161. Tas karalius sako: – Pasakyk savo dukteriai, kad ateitų pas mane … nė turinti, nė neturinti LB259(Grl). O turė́jo batukus naujus apavęs ant kojų Varn. Ką turi̇̀ apsidaręs – turėk Pln. Ir kurpes jūsų turėsit ant jūsų kojų BB2Moz13,11. O ans (Jonas) turėjo rūbą savo iš ašuočių velbliūdo Ch1Mt3,4.
^ Stovi pati plika, tùri marškinius antyj ir visiem į akis žiūri (lempa) Nm. Kas turi – du turi, o kas neturi, tas neturi nė vieno (autai) LTR.
ǁ DŽ, Vž nuomoti: Jų sodą turė́jo žydas Ėr. Malūne turėjo jis tokį kambariuką Bgs. Turė́davo kambarius par žydus PnmR.
turė́tinai adv.: Jis jam dvarą pavesiąs turėtinai, ne parduotinai rš.
ǁ būti pasiėmusiam su savim, laikyti prie savęs, šalia: Jeigu tos birkos neturi̇̀, ta kailių nebeatgausi Krp. Aš turù šitai i dukumentus, aš parodysiu (pakeleivis sako nepatikliam šeimininkui) Kl. Tatai tą ginklą betùrįs tokį kaip avies koją, tik patrono netùrįs Gd. Pristojo pri munie, sako: – Ką čia turi̇̀? Skd. Šoks, grajys, bi kokią armoškelę būs betùrį Plt. Broliai stvėrė, kas ką turėjo, ir nuėjo mušt kirmino LTR(Auk). Ka pro kapus eiti, reik turė́ti druskos, švęsto [v]andens Yl. Atsiminė jis (medinčius) turį̇̃s sidabrinį guziką savo mandieroj MitII181(Brt). Simonas Petras, turėdamas kalaviją, ištraukė ir ištiko vyriausiojo kunigo tarną VlnE192. O daug minių atejo jop, beturinčių su savimp raišus, aklus, kurtinius Ch1Mt15,30.
^ Ant tėvo jojau, ant motinos sėdėjau, o seserį šalia turėjau (tėvas davė arklį, motina – balną, sesuo – kardą) Erž.
| refl.: Negerai, ka kapeikų perkant netùras Rdn.
2. tr., intr. BŽ227, Jon, Gg, Sn, Pv, Stk, Vdn, Str, Skdt, Dgč, Rk, Kvr, Ėr, Pbr, Lg, Jnš, Trk, Žd, Skd, Gršl, Kl, Plt, Jdr būti sulaukusiam, patyrusiam, sugalvojusiam: Jau pusdevintos dešimties metų turiù i da dirbu Gr. Metų anas jau turė́jo smagiai Užp. Anas tùri gal devyniasdešimt metų Ml. Aš metų daug jau turù Varn. Ana gal būti šimtą metų i tùra Yl. Jis jau amžiaus tùria – penkiasdešimt metų Tj. Mirė aštuoniasdešimt metų turė́dama Krs. Senoji mirė, sako, ka i tų metų turė́jusi šmotą jau Trk. Vedu turė́jov daug metų, ka žanijovos End. Visą dvidešimt jau turė́jo, kai gimė vaikas Klt. Aš metų penkioliką turė́jau, kai audžiau Pb. Jau turėjau aš aplink tiek metų Žal. Tiek metų tùriant išeina visas gražumas Slm. Ka aš tokį amžių turė́čiau, džiaugčiuos LKT91(Vvr). Aple šimtą metų svirnukas tùra Krž. Kokį penkiasdešim[t] metų tetùria [namas] Sdb. Lentelės [stogo] dešimt metų tùri ir byra Btrm. Mažos eglutės, o daug jau metų tùri LKT206(Ig). Tas ąžuolas daug amžiaus turė́jo Mlt. Musėt trumpus abrūsus tedavė [jaunoji vedliams], kad teip trumpą amžių teturėjo LMD. Neturiu tokio amžiaus, kokį turėjo tėvai muno S.Stan. Bylojo žydai jamui (Kristui): penkių dešimtų metų dabar neturi ir Abrahamą esi regėjęs VlnE53.
ǁ būti įgijusiam, įgavusiam: Darbo turiu R420, MŽ568. Pasitaikė darbą turintỹs vyras gaut Gs. Kol išbaldai lininius, turi̇̀ darbo Pc. Aš darbų daugel turiù Pls. Geras šiaučius buvo ir darbo visumet par akis turė́jo Vkš. Aš darbo palei kaklo turiù Srj. Pilnas akis darbų turėjau, o ne grybų Žln. Kožnas savo darbą tùriat Plt. Tùriam darbo, o šnekam, šnekam sau Lk. Ar darbo neturi̇̀, kad visus tep dergi? Srj. Ir Amerike turė́jau gerą darbą Lbv. Darbą didį turiu dirbamą, negaliu ateiti BBNe6,3. Turėsi darbą, iki išsisuksi B798. Raganos turė́jo labai daug darbo, kol prasiskynė kelią (ps.) Grš. Sviets veidmainings tur vis darbą BsO220. Mes šičion Karaliaučiuje jau per kelias nedėlias po visam lytaus neturim Kel1852,128. Turė́jo pajamų, mišką vežiojo Upn. Jei medaus daugis, pažiūro, tai dar išsiima, sau naudą tùri Kpč. Skrostojai, kurie jos paveikslus iš medžio dirba, didį pelną turėjo M.Valanč. Jokūbas sugrįš ir pakajuje bus, ir pilnystą turės BBJer46,27. Nesa be abejojimo stebuklingas ižg to naudos turė́tumbime DP620. Ar turi skolų, skolos? J.Jabl. Tėvuli, širdele, už šito neisiu, ba šitas bernelis daug skolos turi LLDII575(Vrn). Turė́ti nuostolių NdŽ. Žinai – kur jis turė̃s naudą, tę i lenda Jrb. Mano sūnai mokslo maža tùri Smal. Aš nèturiu nei mokslo, nei ko Akn. Jis kalbõs tùri, iškalbus Grš. Mokslo neturė́jau, neukvatijau mokytis Lel. Reik amatą turė́ti LKT98(Pvn). Ir gyvenant niekas per nosį nebraukys, kad mokslo turi Žem. Tur gerą amatą, kursai gal ką puikiai padirbti I. Ar tamsta, seniūne, turi kokią valdžią ar neturi? K.Saj. Dabar turės progą tuos savo žodžius pateisinti darbais V.Myk-Put. Jau seniai lakštų turė[ja]u Brsl. Kad dabar turėjus tokių vaisių! Ktč. Tarp kitko mes iš jo turime visą gramatikos terminologiją KlbV62(J.Balč). Bent pusė, jei ne daugiau, mūsų pradedamųjų mokyklų neturi lietuvių kalbos pamokų A.Sm. K. Būga apgailestavo, kad [jo] leidžiamas žodynas turįs trūkumų KlbXIV163. Neregi savimp piktybių savo ir gerbiasi jų neturį SPII116. Norint raštą tùri, bet tiesos rašto išmanymo neturi DP90. Kai mudu važiavom per didį miestą, niekas nepaklausė, ar turi raštą LTR(Vrn). Prityrę turim: kad tik pievos žolėj karvės, tuoj daugiau pieno Trgn. Nušovus abu patinus (lokius), pastebėta, kad vieno ir kito kūnai turėjo plėštinių žaizdų T.Ivan. Ne didę, menką garbę turiu R27, MŽ36. Ir maža tauta turi didelę praeitį V.Bub. Žmonės tikisi gerus metus turėti Žem. Kiekvienas jų (perkūnų) turį̇̃s paskirtą sau metą; o tas metas, kurį valdo perkūniūtė, esąs baisiausias MitII178(Brt). Juk žinai, kiekviens žioplys tur savo davadą K.Donel. Turime prieigą tėvop DP3. Sakau, kad tamsta neturi teisės skriausti savo žmonos P.Vaičiūn. Mergyte mano, jaunoji mano, ką aš turėsiu ant dovanelės RD45. Mūsų kaimo[je] visi turi pravardes Ar. Kai varydavom saitan, tai karvės vardus turė́davo Vb. Dvaro pievos vardo neturė́jo Stk. Yra nedickų [ežerų], bet vardą tùri Pnm. Tai kiek klasių tùrit (esate baigę)? Kdn.
| Čia ji valią tùri didelę (viską tvarko, įsakinėja) Rs. Keliuko tad jau ir neturi valios ginti Žem. Pas močiutę augau, turė́jau valelę, prisiverpiau, prisiaudžiau tris skrynias drobelių (d.) Klvr. Kad aš turėtau pas tėvulį valią, tai išstatytau vidur dvaro klėtelę LTR(Mrk). Oi, kad aš augau pas motinėlę, valužės neturėjau LLDII51.
| Viliuosi, paduksį turiu SD127. Vilties, viltį turėti LL259. Tėvai turė́jo viltį – pasveiks, pasveiks Rš. Aš pažinės i neturiù su anuo LKT58(Ms). Jis su ta laiškinyke pažintį turė́jo Btr. Neturė́k tu man draugystės su jais! Pv. Pavoju yra turėti draugystę su piktais S.Stan. Tas žmogus su velniu turėjęs draugystę Žg. Nekęskite jungo, tai yra neturė́kite draugės su neištikimais DP319. Neturiù ukatos mokyties Slnt. Kiti baisiai ukatą tùra kartas grajyti KlvrŽ. Berneli mano, mano jaunasis, kur šią naktį nakvosim, naktužę turėsim? DvD293. Aš neturiù palinkimo an žuvį Žl. Jis ne mano [sūnus] – aš prie jo neturiù ir pritraukimo Pv. Tokį miegą ana (panaktinė) turė́jo, ka nematė, kaip vilkas aviną nunešė Krž. Aš neturiù tau jokio priekiščio Krs. Žmogui kai gerai, tai ir ūpą tùri LKT368(Vlk). Turė́jau didžiausį norą viską pamatyti, visur apvažiuoti Pp. Aš jau viena važinėt neturiù drąsos Vlk. Sarmatos nei per nago juodymą netùri Švnč. Ne mada kalta, ale kad mes jau sarmatos netùrim Slk. Apie akcentus autorius jokio išmanymo neturi KlbV116(J.Jabl). Jis neturėjo mažiausio įtarimo, kad tas vadinamasis pirklys būtų buvęs plėšikų vadas J.Balč. Eik, kur tavi giltinė neša, nereik mun tavęs, mislijaus patieką turėsiąs, bet atvesi tu muni ant grabo lentos BM394(Slnt). Ana turė́jo dalią in bernų Ktk. Aš laimę turė́jau an mergų Žl. Nesa mes turim šventę Pono BB2Moz10,9. Pirkau kiemą ir turiu reikalą išeit ir apžvalgyt jį DP274. Džiaugiuos tada, jog visuose daiktuose galiu turėt pasitikėjimą iš jūsų Ch12PvK7,16. O tai visa dėl to ponas Dievas padarė…, idant pagadintame savo prigimime dėl deginimo atavėsą turėtų PK233.
^ Pakajų turėdamas ir turėk B731. Vėją turim į akis B538. Gerai išarsi, išakėsi – gerą ir derlių turėsi LTR(Šl). Gerą amatą turėsi – bėdos neregėsi KrvP(Drsk). Amatą turėdamas, duonos neprašysi LTR(Vdšk). Ką norėsi, tą turėsi – tiktai reikia noro Rd. Neturė́jo boba bėdos – nuspirko kiaulaitę (paršiuką Krs) Krs; LTR(Lzd). Neturėjo boba bėdos – prasimanė vaiką LTR(Vlkv). Neturėjo ubagas bėdos – nusipirko paršelį Erž. Geriau plikesne subine būk, by tik skolų neturė́k Trk. Turėk viską naują, o draugą seną LTR(Srd). Daryk gerą, o turėsi nuog jos garbę Ch1PvR13,3. In savo spalių turiu valią Tvr. Ant biedno visi valią tùri Ds. Ėjo ėjo ir vietos neturėjo (vėjas) LTR. Ko Dievas neturi? (nuodėmių) LMD.
ǁ tr., intr. DŽ1, Pš, Rsn, Gd, LD114(Kv), PK233 patirti, išgyventi, iškęsti: Sopulį turiu SD17-18. O kokiuos skausmus turė́jo, Dieve saugok! Žl. Aš ašarų turė́jau gerai nuog marčios tikros Rud. Daug nelaimės turė́jau Grv. Vargo tokio, bado neturė́jom, tėvalis buvo labai darbštus Krt. Anas, mažu sakyt, kokį piktumą turė́[jo] Aps. Gal jis piktumo, gal jis keršto turė́jo Krkn. Vilkas tùri kerštą in vyrų Tvr. Kerštą turė́jau už vogimus Vdk. Vaikai piktumo netùri Pv. Ana tùri daug pavydos Aln. Gerai, kad vaikai į mamą panašūs, sako, laimę tùri Snt. Ka išvažiavus į kelį visų pirma sutiksi vyrišką, ta turėsi laimę (priet.) Plt. Reik žmoguo turė́ti meilę, ir karų nebūtų Všv. I kokį aš turù džiaugsmą NmŽ. Iš sūnelio džiaugsmą tùrim, tik duonelės mes netùrim (d.) Švnč. Jeigu einant kelionėn skersai keliu perbėgs lapė, turėsi džiaugsmą LMD(Dglš). Nesa gerieji ne tiektai turės džiaugsmą ižg savo gerųjų darbų DP385. Turės malonę I. Tùriam par metus nors kartą linksmumą Žg. Žvėrys ir žvėreliai turė́j[o] linksmybę D143. Penkias operacijas turė́j[o], plado neturė́j[o] Pun. O ką mes linksmos būsim, turim darže nelaimę Ss. Už stalelio sėdėjo, rūpestėlį turė́jo DrskD152. Našlys tur bėdelių, našlys tur bėdelių ir mažųjų vaikelių LLDII452(Lš). Didliai gerai gyvenau, bėdos jau neturėjau Skd. Turù baisį išgąstį Trš. Kitą dieną paėjau kiek aš į salos vidurį ir turėjau nemažą išgąstį, išgirdęs žmogų mane klausiant, kas aš toks esu J.Balč. Seniau gi žmonės baimės daugiau turė́davo Vdn. Ale kaip aš baimės didelės neturiù, aš tai nebijau LKT184(Raud). Tùri kokią baimę: kur eina, visko bijo Pv. Jei būtum manęs klausęs, neturėtume dabar tokios gėdos K.Bink. Te jau gėdą turėki niekų geisti LzP. Tokios kelionės turėjau du mėnesiu – ir bado, ir šalčio, ir mušimo Žem. Jau doros dienos neturė́jau End. Ir Timotejus šv. dažnas negales turė́davo DP558. Nė miegelio neužmigau, rūpesnį turėjau, rūpesnį turėjau LTR(Plt). Motinėle tu mano, širdužėle tu mano, tai tu turėjai didelį vargelį, kol mane užauginai LTR. Dar didesnį [vargą] tu turėsi, muni išleisdama LLDII341(Pln). Oi tai tu turė́jai didelį vargelį, kol mane išmokinai DrskD194. Jei už bernelio išeisi išeisi, laimingas dieneles turėsi turėsi LLDII426(Kv). Kai tu už manęs ištekėsi, didelio vargelio neturė́si (d.) Alvt. Dar du naktigultu turėsi, iki kol prieisi savo vyro dvarą LTR(Brž). Jau kibis kimba – laimę turė́si Mžk. Prašom jūs, mieli broliai, pakajų turėkiat su jais Vln40. Kiek gero jis iš senų dienų turėjo, kadangi jo visos žmonės parpuolė tarp neprieteliaus BBRd1,7. Bet dabar eimi tavęsp ir kalbu tai and svieto, idant turėtų džiaugsmą mano išpildytą savimpi Ch1Jn17,13. Pas tave turėsiu Velyką su mokytiniais BtMt26,18.
^ Gerą liūtį turėjo – kam vogė, kai svietas regėjo KrvP(Krkn).
ǁ Lk, Trk, Mžš užimtumui nusakyti (paprastai apie laiko turėjimą ar neturėjimą): Laiko turė́damas drožinėdavau, dirbdavau šį tą Sk. Turėjau liuoso laiko, važiavau ant Linkavą Ps. Čėso tùria, gerą vietą ažėmęs ir sėdžia par upę Ob. Kad turi̇̀ laiko, tai skut’ bulbas Ml. Neturù laiko, panerk už muni Krš. Ežerus laiko turiu ir visokių minčių ateina į galvą rš. Vis laiko neturėjo, dirbo, lėkė, o va dabar ir turi̇̀ laiko, ir gulėk Slk. Aš pas motinėlę rūteles ravėjau, o pas tave, bernužėli, laiko neturėjau (d.) Šmn. Girdėti girdėjau, laiko neturėjau, senam tėvužėliui patalėlį klojau (d.) Nm.
^ Kožnas darbas savo laiką tùri Pl. Tu i dvėsi – laiko neturė́si pakiemiais lėkdamas Mžš.
3. tr. Sn, Alv, Dg, Stk, Žl, Ktk, Mžš, Šmn, Kp, Pl, Pnd, Dkk, Kpr, Vgr, Yl, Trk, Skd, Štk, Tl, End, Vvr būti gavusiam, įgijusiam iš prigimties ar išlaikiusiam: Mano motinelė, kad mirė, tebeturė́jo visas dantis Rsn. Aš neturiù nei vieno dančio LKT146(Nd). Dantų neturiù, negaliu in kūno pasimt (pariebėti) LKKIX216(Dv). Kad šitokį mažutį dantį turė́čiap Aps. Biznas kaseles turė́jo, tai nukirpau Sl. Aš didilius plaukus didliai turė́jau Šts. Kodėl ji (laumė) tur tokią ilgą nosį? BsPI13(Rg). Dvi turime ausis ir vieną burną, kad daugiau klausytumėm ir mažiau kalbėtumėm LTR(Erž). Kas turi ausis klausyt, teklauso Ch1Mr4,23. Kursai (žvėris) turi (septynias galvas), o dešimtį ragų Ch1Apr17,7. Jis tùra pliką galvą Grdm. Bepig, ka tu jaunas kojas turi̇̀ Nv. Ale mūs gaidys kad turi pentinus, tai kap cvekus Lš. Vėgėlė i šamas žvynų netùri PnmŽ. Turė́tasis plaukas nubirsta ir kumelys pajuoduo[ja] Šts. Turi svočia pilvą tep kap niekotaitę LTR(Smn). O vaikai visi geri yra, i kojas sveikas tùra, i akis geras tùra Kl. Atdarykit dureles, kas turit rankeles Kpč. Kad sparnelius turėčia, ir aš tenai nulėkčia, šauktau šauktau tėvelį raibos girios balseliu LTR(Grv). Viskas galėjo lėkti, ir viskas turėjo sparnus BB1Moz7,15. Mūsų tėvelis labai balsą turė́jo Pl. Ir iš kur toks balsas tavo turima! J.Jabl. Jos jaunos turė́ta geras balsas Mrc. Ausies neturiù suvis – dainų nemoku Ml. Tę obelėlė stovėjo, daugį žiedų turėjo LTR(Lp). Sakė mane bernužėliai netùrint rūtelių Ar. Išvydęs tada figos medį iš tolo, kursai turėjo lapus, ejo (dabotųs), begu jau ką rastų and jo Ch1Mr11,13. Aš buvau kai milžinas, sveikatos turė́jau Švnč. Ligos neturiù i sveikatos neturiù Dglš. Sveikatos labai netùri, tai visi darbai stovi Krs. Ir ans vargo padėjo, nebtùra sveikatos su visu Lk. Neturiù sveikatos laipiot čia an kalno, pavargau Pv. Ka sveikatos turė̃č, gerai gyvenč LKT104(Pd). Ir užpakalį sopa, ką jis tùri, visa sopa (skauda visą kūną) Azr. Ka tu nagus i turi̇̀, o ka proto neturi̇̀! Kl. Jau nedaug proto turiù Grv. Tas senis visai i proto tiek betùra Trk. Kad jaunas yr buvęs, rasi ir turė́jo protelį Rmč. Tùri gyslukę pajuokaut, tùri Pv. Tasai nė mergos proto neturįs S.Dauk. Ar geriaus tūls slunkius, žmogišką protą turė́dams, ar geriaus, sakau, kaip šitas rudikis elgias? K.Donel. Kad anas dūšią turėjęs, tai būt pasakęs, ką arklys naturlyvas Ml. Mūs tėvukas turė́jo gudrumo Pn. Jin[ai] mandagumo iš jaunystės turėjo Pl. Pakaruoklis turi tokį pat stiprumą, ką ir gyvas turėjo Šl. Dabar visi tokie – pasileidimo tùria Alz. Didelį sunkumą turė́jo – dulkės, viskas Kvr. Ka sunkumo neturė́čiau, aš nieko netingiu Sdb. Tiek drūkčiausia, gal ir ana tùra tą spaudimą Trk. Nebturė́su kantrybės bekentėti Kv. Dabar netùria tos tvarkos vaikai Erž. Kad ir koks žodis kitoniškas, bet tùria panašumo [latvių kalba] Č. Mano kalba jokio šimoniškumo neturi Šmn. Duona, kad ir tikrų rugių, ale tokį aitrumą tùri Užp. Rūkyti galėjai – tie žiobriai skaniausi, jie riebumo tùra Rsn. Liuobam mieruoti su centimetru, kiek jau tùra to storumo [bekonas] Kl. Tùri kartumo beveik kožnas grybas Kvr. Tùri alus stiprumo, nesakyk; ir gardumo, ir stiprumo – visko tùri Mžš. Jau žemė purumą tùra Krž. Kai mėšlo duoda, tai mėšlas šilimą tùri Ker. Sausuolė kaitros netùri, prie jai reikia beržinių [malkų] Klt. Šiūkai brandumą mažą tetùria, be kanduolio Erž. Ta pušis dideliai kvepa i tùra blizgėjimo Akm. Vyresnioji [duktė] buvo aukšto ūgio, nešiojo šviesiai geltonas kasas, turėjo rožinius skruostus S.Zob. Jie (jurginai) ar savo gražumo tùria LKT241(Žml). A žinai, ties varteliais judėjimą vanduo tùri Mlk. Kap pavirini, tai tas siūlas kap sužliugęs, tik sunkumą tùri, tep netikęs Pv. Dėl to sako anas (lopšys iš ievos medžio) sveikas, kad tur didį kvapą iš savęs per ilgą laiką LMD. Abiedvi ausys švenkščia, tùria zyzimą Sdb. [Mokytojas] aiškindavo mum, kad medelių nereikia laužyti viršūnių, kad ir jie tùria gyvybę LKT261(Pin). Jis turi didelį panašumą į tikrą arklį J.Balč. Aš turù gerą laimę: mun bitės nekanda Krž. Kiekvienas mokslas turi savo specifiką sp. Kietieji, skystieji ir dujiniai kūnai turi ir bendrų savybių rš. Visi kūnai turi tris matmenis rš. [Tarne,] turėk macę ant dešimties miestų VlnE185. Nesa eš sunkiai kalbu bei esmi sunkaus liežuvio (nesa aš turiu sunkų kalbesį) BB2Moz4,10. Kantrumą turėti gundyme kožname PK138. Nesa kaip garstyčia didę galybę turi ne tiektai augliuje, bet ir valgyme DP90. Kolei turi rūstybę ir nopykantą ant širdies savos artimop, ik tolei neturi pakajaus DP133. Netùri nei skaistumo, nei gražumo: ir regėjome jį (Kristų) netùrintį ypatinės DP169. Mokė nes juos kaipo galybę turįs, o ne kaip mokyti rašte Ch1Mt7,29. Ir tùrigu žmonės išmintį, kurie teipo dręsa nusidėt DP11. Žmogus kai šuva laksto jaunas, paskiau arklio jėgą tùri Ssk. Kad rodos neturė́t, būt telioko nelikus Klt. Tai jau jėgos ir aš neturiù tokios, kap turė́jau Pv. Suprato kareivis, kokią galią turi skiltuvas LTR(Auk). Nebuvau mokyklon intėjęs, ale atmintį turiù Stk. Aš pirma turė́jau didelę atmintį Srj. Nebatsimenu, kokiais metais esu gimęs, nebturu atminties Vvr. Turiąs iškalbą I. Kalvis iškalbą valnišką turė́jo Gršl. Ašiai su visais žodį turė́jau, su visais kalbėt mokėjau Pl. Neimk ir negražią, ba pats nemylėsi, šalia atsisėdęs kalbos neturėsi (d.) Gdl. Eikšę, mergele, in mane, turiù žodelį in tave (d.) Lš. Abi senos i tùrim kalbą Kvr. Jaunesni žmonys kitą kalbą tùria Vdk. Katras (kiekvienas) miestas tùra savo kalbą KlbXV131(Klp). Turė́ti talentą NdŽ. Neturė́jau pašaukimo prie audimo Pc. Reikia [mezgėjai] rankose gabumą turė́t i akim matyt Bsg. Naravo anie netùri Mlk. Tokią ydą jisai tùri – jokios užujautos Pv. Ana daug nervų tùri – ne pagal save Klt. Eš girdėjau apie tave sakoma, tave dvasią šventųjų deivių turintį BBDan5,14. O daiktui, galą turinčiam daiktop, top, kursai galo netur, negali būti nė vienas prilyginimas DP580. Pirma diena Christaus yra amžis, pradžios neturįs SPII123. Neturįs galo Sut.
^ Eina, kaip akmens kojas turėdamas KrvP(An). Kad subinėje akis turėtum, tai tavęs nesugautų DS296(Grk). Imdamas sakalo akis turi, atiduodamas – šuns PPr114. Ir angelas neliktų angelu, turėdamas žmogaus akis J.Gruš. Baimė turi dideles akis rš. Kad kiaulė ragus turėtų, tai visą svietą išbadytų LTR(Vlkj). Kiaulės snukį turėdamas ne visur įlįsi LTR(Auk). Arklys ir keturias kojas turėdamas suklumpa LTR(Auk). Arklys keturias kojas turi, o pailsta LTR(Al). Šuns liežuvį turėdamas duonos negausi LTR(Auk). Vaikai i žuvys balso netùria Škn. Kas netùra sotės, tegu eina ubagais Dr. Lazda du galus tùri Nm. Gilus tùri dugną, platus tùri kraštą Šll. Maluoji maluok, ale i galą turė́k Rdn. Kap maiše gemsta, tai dalią tùri Pv. Ir dūšią tùri, ir kalbą – kolgi nebagotas? Dgč. Velnias dūšios, o šuva skolos neturi LTR(Jz). Ar tur šuo gėdos? N. Kitas tùra talentą, o kitas – pliką lentą End. Kad turėčiau rankas, vagį sugaučiau, kad turėčiau liežiuvį – viską apsakyčiau (kelias) Pnd. Kad atsitiestų, dangų paremtų; kad rankas turėtų, vagį sugautų ST409. Vienas vyras daug galvų turi (kūlys) Pnd. Neturi akių, neturi ausų, o aklus vedžioja (lazda) Dkšt. Tùri keturias kojas, ale ne gyvis, tùri in savę plūksnas, ale ne višta (lova) Dv. Naktį turi dūšią, dieną neturi (lova) LTR. Turi sparnus, bet nelaksto (malūnas) LTR(Mžk). Maža kresna moterėlė daug drapanėlių turi (višta) Vp.
| refl.: Kai sveikatos nebturė́jos, už panaktinį buvau pri gyvolių Vg.
4. tr. Grš, Vl, Stk, Al, Švnč, Žl, Strn, Alz, Kp, Slm, Skp, Žb, Rk, Kpr, Sdb, Krš, Žeml, Šts, Slnt, Tv, Als, Žr, End, LKT138(Nd), Šlu būti susijusiam su kitu asmeniu ar asmenimis santuokos, šeimos, giminystės, draugystės, tarnybos, darbo ar kitokiais ryšiais: Moterį turįs SD1118. Anas antrą turėjo žmoną Dgl. Anas čia atvažinėdavo, anas ir bobą iš čia tùri Aps. Aš du vyru turė́jau Yl. Žmona tùrinti kitą vyrą Trk. Ko jis laukė šio laiko nevedęs: būtų beturįs šeimininkę! Žem. Kokią išsirinksi, tokią ir turė́[k]! Pv. Dabotinę turi̇̀, tai ir imk, nepamesk Šmn. Tas vyras dvyleka pačių turė́jo (ps.) Všv. Buvo karalius, tas turėjo labai gražią pačią BsPI11(Rg). Žvėrelės, paukštelės vis turi poreles, aš siratėlė neturiu porelės LTR(Rdš). O Jons bylojo Herodui: neder tau turėti moterį brolio tavo VlnE170. Eš turiu vyrą, poną BB1Moz4,1. Žmona pirm vyrą, o paskui ir sūnų, kurį gi vieną beturėjus buvo, pateriojo DP335. Neturiù ne pačios, ne vaikų, nė rūpesnio neturiù Gd. Anys tùri sa[vo] šeimą ir savę daboja Pls. Vaikų esu turė́jusi šešioleka Varn. Vaikų šešis turė́jau, tai ne dar̃, kad vienas du Alv. Patsai dar visiškai vaikas ir jau vaiką tùri Ant. Įsiviliojo [tokią senikę] vaiką padabot, o penkis vaikus turią̃ Erž. Ė būdavo, kad moma tùri septynius vaikus, tai gerai, kad du likę [gyvi] Aps. Kad aš vaikų nebeturiù, nežinau, ar ją (žemę) imt, ar ją neimt Alz. Turė́jom keturis vaikus, o dabar visi iškrikę Srj. Keturias dukteris turė́jo, visas į ūkes išleidė, pasogas, šimtus devė Krp. Turiù keturius sūnus, penkias dukteres, septyniolika anūkų Rod. Ana tik vieną mergiotę tùri, o sesuo i bernioką, i mergiotę Klt. Jie vieną sūnų turė́jo, gražiai gyveno Kp. Ans tùra vieną vaiką KlbX115(Krtn). Ji mergõs turė́jo tą vaiką Mžš. Vieną vaiką tùrįs su ta žmona Trk. Dvi mergelkas i vaikeliną tùra Kv. Oi klausinėjo jaunas žentelis: begu turi dukrelę? S.Dauk. Tą vieną teturiu mylimą dukrytę KlvD47. Gyveno viena šeima, turėjo sūnų Joną o dukterį Julijonę Krt. Nebtùra mergelės tokios jau didesnės Trk. Katras turė́jo savo vaiką, leido [ganyti] Krž. Būt geriau, kad turė́tai kokį vaiką, tai gyventai [savo sodyboje su vaiku] Kpč. Turė́jau du sūnu, tai vienas numirė Mlk. Jei turė́tai vaiką, tai tau neliktų [pieno] Pv. O plebonas Midijano turėjo septynias dukteres BB2Moz2,16. Turiegu dukteris, sergėkig jas gerai, idant kūnus jų čystume išlaikytumbei DP65. Jie gyveno abudu, vaikų neturė́ję Ad. Netùra nė vieno vaiko, netùra kryžiaus Krž. Dejavo vaikų netùrįs Jrk23. Gerai gyvenam, – tik burnų (valgytojų) netùrim Rš. Turė́jau seserų, likau vienas LKT208(Graž). Seną žmogų čia turi̇̀, čia i nèturi Prng. Turė́jo mokytą brolį, turėjo i gerą vardą Upt. Turiąs beturiąs tris sesutėles kaip ir daržely tris lelijėles NS491(Vb). Turiu net penkis brolius Ch1Luk16,28. Netùri tėvų, vienas anas kaip stovi Klt. Bet ka mamos neturė́jau, teip i laimės neturė́jau Slnt. O da aš turiù senus tėvelius, užaugys mano mažus vaikelius (d.) Klvr. Kad aš esmi siratėlė, kad neturiu tėvulio nuoseniausio, nei motulės mylimiausios LTR(Mrk). Neturiù tėvelio, senos motynėlės, aš neturiù kam palydėt in svetimą šalį DrskD220. Neturiù tėvelio, kas dalelę skirtų (d.) Grš. Aš neturiu tėvo motinėlės, – nesukrovė didelio šarvelio LLDII476(Mrc). Jūs mielos motulės nebeturėstat, visokių kalbelių prisigirdėstat LTR(Rk). Ji turėjo gerus gimdytojus, kurie aną primokę buvo pagal zakonų Moizešiaus BBDan13,3. Neturėki kito Dievo prieg manęs Mž18. Užsilikau, da laikausi, o kaimynų jau daug neturiù (mirę) PnmŽ. Viena gyvenu, nebeturiù su kuo gyvent Kvr. Kiek jau turė́davai šeimynos, i vis po tą kulšį avienos duodavai Mšk. Samdytą turė́sma mergikę, samdytą turė́sma vaikiuką Lk. Šiemet netùrim (nepasisamdėme) mergiotės – daugiau darbo Jnšk. Teturė́jo [ponas] tiktai vieną liokajų ir tą didelį šelmą BM77(Vb). Pats mokėsi ir da paprastai kokiuos du mokinius turė́davo Upt. Turė́jo po savim gal šimtą inžinierių Strn. Netùri broliukas sau mielos draugelės (d.) Dglš. Kap aš turė́jau kaime mergelę, ėjau lankytie kas vakarėlis DrskD26. Aš sau turiu bernelį šitam pačiam kaimely LTsI279. Šmotą darbininkų po savęs turė́jo tas ponas Všv. Aš esmi žmogus po valdžia [antro], turįs po savimi kareivius DP73. Neturiù kas ganąs, neišganysu didelę bandą Gd.
^ Plikis neturi nei genčių, nei bičiulių PPr299. Ir Dievas motiną tùri Sld. Kol pinigų tùri, tai sūnus tùri Tvr. Jei pati neaugini, tai i neturi̇̀ vaiko KzR. Menturis dukterį tùrįs; o kuo vardu? – Košė Pln. Lazdų krūmas, tam lazdų krūme ežeras, tam ežere dvi sesutės maudos ir turi po penkis bernus (kubile duoną minko) LTR. Dvylika brolelių tur vieną juostelę (metų mėnesiai) LTR. Ko Dievas netur? – Aukštesnio už save arba vyresnio PrLXVII40.
| refl. tr.: Kole turė́josi dukteris, laikėsi ir žąsis Rdm.
ǁ Ds būti vedusiam (žmoną): Anas turė́jo jos seserį paėmęs Klt. Šitas, kur tùri Petro seserį? Sdk. Kunigo seserį turi̇̀, o teip šneki! Žl. Anas turė́jo mokytoją tokią Vžns. Tas, kur Taruškėlę tùri Ėr. Jis tùri Žilinskiūtę Ss. Tas gi Gudelis, katras Banyčią tùri, sakė Dbk.
^ Kiekvienas vyras tetur savo moterį ir kiekviena – vyrą savo DP71.
ǁ priimti (atėjusį), sulaukti (užaugusio): Turė́si ažumainą, auga vaikas Klt. Mes svečių tùrim KI226. Vakar sūnų turė́jau Strn. Šiandie kapinių šventė, sakau, gal svečių turė́sim Smln. Ką – svečių turė́si, ar talką kokią darai? (klausė daug visko prisipirkusią moteriškę) Švnč. Viską padariau – svečių neturė́siu jokių Žl. Turė́si žentą kai matant (duktė jau suaugusi) Šln. Kap apsirgau, tai visi sakė, ka neprasieis, net kunigą turėjau Tvr.
^ Neimk per daug kalbios – daug svečių turėsi LTR.
5. tr. R, MŽ, KBII169, DŽ, KŽ gimdyti, pagimdyti: Pamečiui turė́[jo]: šitam nebuvo metų, kitas gimė Klt. Vaikų penkis turė́jau Alv. Itokius šešis sūnus turė́jo ir sveika boba kap mūras Arm. Kiek vaikų turė́[ja]u, tiek dantų neturiu Str. Labai sunkiai aš turė́jau mergaitę tą Ktv. Ot dabar svietas kytras, vaikų nedaug tùri! Pls. Nežanota, nė vieno vaiko neturė́jau Všv. Tokiuos metuos nė begalėsi, nė beturė́si [vaikų] Mžš. Jei užgirsi varlę kvarkiant, tai vaiką turėsi LTIII456(Kls).
^ Tu jau kaip turė́siantis, drūktas Trk. Skeltas perėtas, tuo turė́tas – visi pry darbo! Šv.
ǁ N, Snt atsivesti: Veršį vesti, turė́ti I. To žmogaus buvo kumelė kumelinga ir karvė turėsianti Žem. Karvė turė́sianti būs, apėmė jaučius Klk. Karvė in čėso, greit teliuką turė̃s Aln. Mūsų juodė jau tvinksta, greit turė̃s Krkn. Šėmoja jau tuoj turės Kp. Karvė bus turė́sianti Škn. Karvė turė́jo – veršį girdos Krš. Jau karvelė greit mun turė́s Trk. Karvė ir kiaulė turė̃s vienukart Mžš. Karvė jauna, graži, Kalėdoms turė́sianti Skd. Ana (telyčia) turė̃s kovo pabaigoj Kvr. Karvė jau turėjusi B826. Karvė šiąnakt turė́jusi K. Niekumet naktį karvė nė[ra] turė́jusi Trk. Šįmet margoji vėlai teturė̃s Jrb. Žalmargė tura turė́ti jau už poros dienų Slnt. Turė́sintiejai karvei duok geriau ėsti Slnt. Viena karvė užvelka, kita į laiką tùria Jrb. Juodė turėjo jaučiuką, o ne karvytę Pkr. Mūso karvė turė́jo jautelį Sd. Vakar karvė turė́jo, būs šviežaus pieno Ll. Karvė jau išsimelžus, rugsėjį turė́jus KzR. Veršis, paršiukas tuo[j] turė́tas NdŽ. Pirkom karvę neturė́jusią Šln. Jei užtrūks, tą (karvę) neparduosiam, kol neturė́s Trk. Karvė ka turė́davo, tai prisilydydavo grietienės užsibaldyt Grz. Kita karvė tum pienu (neužtrūkusi) tùra Krš. Prieš Kalėdas turėjo Jonų karvelė Žem. Ar įsiuvai guziką? – Ne. – Nu ka tu mitrus: kumelė būtų pritvinkusi i turėjusi KlvrŽ. Ar jau kumelė turė́jo? Pc. Kumelė turė́jo, paturėjo KI450. Tas kumelys (kumelaitė) nuo tos kumelės (tos kumelės) turėts (turėta) B534. Turė́siančiai (veršingai, kumelingai) susilaužius kaulą, neduok vario, išsimes Vdk. Visumet turėsianti kumelė trapi Krkl. Avis turėjo R237, MŽ315,403. Avis turė́jo tris vaikus KlvrŽ. Jauniklė avelė dujai gėrioku tùria KlbIX51(Skp). Pusmergė nuėjo turė́jusios avelės girdyt Grž. Kiaulė šiąnakt turė̃s: migį nešas, į rytą turė̃s Vl. Turė́siančią kiaulę pjauti būtų juk svieto juokai A.Sal. Kad, minau, nieks, nei paršiuks turė́ts nesušaltų K.Donel. Turėtoms kalėms grapas liepė pilti pieno Bržr. Pas Mačiulį radynos: kalė vaikus turėj[o] Rod. Katė jau kačiukus tùri Aln. Kai gyvolis gero pašaro nematė, tai netvinkusi i turė́jo Nmk. Šitie triušiai žiemą turė́ti, tai toki nuskurdę Mrj. Vasaris ašaris, gruodžius nugrubėlis, gyvuoliai, tuose mėnesiuose turėti, yra apsiašaroję, nugrubę, nesveiki Sln.
^ Sylijasi, kaip kumelė turė́dama Sml. Duok Dieve ožkai kumelį turėti, vištai ožį išperėti KrvP(Mrk). Ankstybs, o negyvs, tuoj turėts per tvorą šoko (išmetamas) PrLXVII33, B835. Kiek kiaulė paršiukų tùri? (klausiama juokais suėmus už nosies) Žl.
turimai̇̃ adv.: Neturiamai, nevestinai vaikų, nevaisingai I.
| refl.: Tai karvei reikia greitai turė́ties Akm. Ka turė́jusys y[ra], nūneša duonos i druskos, ka stipresnė širdis būtų Vgr.
6. tr. IM1863,27 susidėti iš ko nors: Mets tùr daug dienų, ik visas jis pasibaigia K.Donel. Kūčia tùri dvylika patrovų Dg. Miestiečių butai turėjo po du, tris ar keturis kambarius rš.
| Nebgaliu matyti, kiek pušynelis aktarų galėjo turė́ti Akm.
ǁ egzistuoti kartu su savo dalimis, komponentais: Vožtuvas turi pagalbinį skirstytuvą rš. Stulpas aplinkui turinčios viškos SD53. Visi sultingieji pašarai turi daug vandens rš. Pilis turėjo du bokštus: šiaurės vakarų ir pietryčių kampuose rš. Mūsų ūkis turi didelį gėlininkystės skyrių sp. Kožna, matai, nytė, ana jau šniūralius, matai, tùra Rt. Klėtis paprastai teturi tik vienerias duris rš. Medinės pilys turėjo įvairių gynybinių įrengimų rš.
ǁ būti reikalingam ko: Bulbų kiekviena atmaina savo žemę tùri LKT188(Vlkj).
7. tr., intr. būti gavusiam kokią nors ligą, negalavimą, sirgti kuo nors: Jis musėt ligą turi, kad teip spjaudo Pn. Anas serga, cukrinę ligą tùri Aln. Tu turi̇̀ didelį dusulį Žl. Ana dusą turė́jo, tai negalėdavo dirbt Adm. Jau bronkitą turiù – čia man kas gargia Srj. Pry plaučių ana tùra, sanatorijo[je] buvo Šv. Dagi te šunio riebuliai nuo plaučių, kas plaučių džiovą tùri Švnč. Ale turė́jo ant plaučių vėžį, kraujas kai šoko, ir nugriuvo ant kiemo Kvr. Ar dusulį turė́davai tas arklys, ar ką – veda į jomarką Mšk. Tėvalis jau pri skrandžio ligą turėjo End. Aš sergu, slogą turù. – Nu ta maža bėda Trk. Kraujo kalkėjimą turù didilį Všv. Katras tùri priepuolį, tai tam negerai Prn. Ogi oras, jėgu turi̇̀ ramatą, pasako Antš. Širdies mušimą turiù Rš. Sąnarių uždegimą turė́jau, rankų nebegaliu prilenkt Gsč. Ans tùra nervų ligą Skd. Mano tėvas turėjo gumbą LTR(Rm). Jug vėžį nežinai, a turi̇̀, a neturi̇̀ End. Užeina, kur kai ką susopsta, ale tokios ligos neturiù Stk. Nei ligos jokios neturė́jau par gyvenimą Krns. Šiąnakt atsigulęs kosulio neturė́jau Vlkv. Visą naktį jis blaškėsi ir, atrodė, turėjo karščio I.Simon. Jėzus … išvydo uošvę jo, ant patalo gulinčią, turinčią karštinę (drugį) BtMt8,14.
| prk.: Kas kepenis tùria (serga kepenimis), negalia a nė čierką išgerti Nmk. Nervas dideles turiù sustingus keliuos, be lazdytės negaliu eit Tr.
^ Kad tau turė́t žyvatinę! Arm.
8. tr. Rz, Rmš, Dg, Gdr, Jž, Č pajėgti valdyti kurią nors kūno dalį (labai dažnai su ne-): Kas kojeles turi, tai visko miške prisirenka Rud. Nebeturiù nė kojų, nė rankų Ėr. Aš va kojų nebeturiù: skauda nuo pusiau blauzdos, pakinkliai Kvr. Kojas menkas beturù: niekur nebeinu Tv. Muno senis daba tų kojų nebtùra Jdr. Aš neturù kojų, negaliu eiti į tas mėlenes Krž. Kad kojas turė̃čiu – visur aplakstyčiu Krš. Eina su lazdele, kojos nebetùri Mžš. Sveika būčia, kad kojas turė́čia, su kojom silpna Sdb. Kad tik geras kojas turė́čiau Tlž. Dėlto daba kojų niekas netùri nuo to gražaus apsiavimo PnmŽ. Ant kitų metų bėgs, kojukes turė̃s Drsk. Neturiù suvis rankų, palaidyt karvės nepagaliu Klt. Nu, kad aš negaliu atriekti duonelės, rankų neturiù Krt. Rankos tos dešinės seniai nebeturiù Sdb. Rankų neturiù, o kai dirbu, neskauda Vb. Mano seselė dejuoja: rankų nebetùri Mžš. Nebturu akių, nė kantičkos mun nieko nebrodo End. Kol akis turė́jau, siuvau VšR. Aš akių nebeturiù, toli nematau Rm. Nei ausų beturiù, nei akimis bematau Eig. Kad aš akeles tebturėčiau, kaip ma[n] smagu būtų Erž. Kur tu ausis turė́si – aštuonius grabus išnešiau! Dglš. Kita vedėja nebegali vest: užkimsta, gerklės visai nebetùri Mžš. Negaliu aš – širdies visai nebeturiù Ps. Nebetùrim širdžių, prastų širdžių abudu PnmR. Aš neturiù širdies, jei operuoste, būsu ant lentos Kv. Bendikas nebtùra plaučių Krtn. Smarkiai dirbdavau, tudė dabar strėnų neturiù Snt. Parižuotas (paralyžiuotas) žmogus buvęs, kalbos geros nebeturia Svn.
9. tr., intr. SD129, Pnm suvokti, suprasti: O tai dabar turė́si: būtum su manim ėjęs, būtum gavęs Sdr. Vakar dergsojot (nieko neveikėt), tai dabar tùrit – niekas nepadaryta Vlkv. Štai juokėmės, jauni būdami, iš senų žmonių, o pasirodo, jie tiesą turėdavo V.Krėv. Ji turė́jo tiesą: teip i buvo Tlž. Turė́damas tai tikrai, jog jo ansai viešpatis nopleis DP81.
| [Kristus] juos klausė, ką apie jį turėtų (manytų) žmones DP466.
| Neturimas (negalimas, neįmanomas) daiktas, kad prisieina jau tėvam atsidalyt nuo vaikų Tvr.
| refl.: Ką aš tau sakysiu, tu tik turė́kis, ir viskas bus gerai Slk.
ǁ tr. Ktk žinoti: Jau ji ką tùri, tai visada išbajina Pv. Ką turė́jau, tą pasakiau Bsg. Neturù tokio žodžio (nežinau, kaip vadinasi) Rsn.
| refl.: Va, lyg primetė ir turė́kitės! Pv.
ǁ tr. jausti: Vyriškas ir motriška nueiti į kapus (mirti) su rūtų vainiku par didę sau garbę turėjo S.Dauk.
| refl. tr.: Turėkias tu garbę pirm manęs, ir užmeskiam čėsą (viršuje raką), kada aš už tavo žmones turėčiau melstisi BB2Moz8,9.
ǁ intr. išmanyti: Vaikščiauna kap ko veikt neturė́dami Dv. Tėvas ka sužinos, tai neturė́si kur dingt, reiks per langą išlėkt Plv. Ir aš nebturù kur bedingti, palipau an trobos Krt. Jau vakaras, sutemo, netura kur bedingti Rt. Senam tai bažnyčia reikalinga, žiūrėk, ka pasensta, neturė́sta kur dėtis Slm.
ǁ tr. konstatuoti esant: Po Seredžiumi tùrime pusiaukelį nuo Jurbarko į Kauną Skr.
III. prievolei, priedermei nusakyti. tr., intr. R, MŽ, Sut, N, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, Klvr, Vlkv, Vl, Stak, Ss, Gdr, Sdb, Kp, Pl, Pnd, Rk, Jž, Č, Skrb, Žml, Bsg, Krš, Kv, Skdv, Žeml, Skd, Brs, Als, Pln, Bdr, Rsn, Pgg reikėti, privalėti (ką nors daryti): Turiu, nemitęs, priverstas darau SD184. Jis tur tai daryti R329, MŽ441. Maž miego miegusi turė́jau dirbt J. Čia visi turit dirbti J.Jabl(Sv). Jūs tùriat dirbt lig pat vėlumo Erž. O turėjom ne tik sau, bet ir ponui dirbti J.Bil. Kol gyvos akys, turi̇̀ vargt Vdk. Pasakė – i turi̇̀ dirbti teip, kaip ka liepa Ms. Atsikelsi gaidgystėj, anksti ir turė́si kubilą primalt Mšk. Kol išaušta, tą sieką turi̇̀ sumalt su rankom Krk. Kai ateinam iš lauko kloję [linus], tai tùrim nubrukt visus rūbus, kad nesmirdėtumėm Užp. Sieną mergaitė turėdavo išaust par dieną Rz. Dar turiu tris sienas aust Pc. Tùriam pačios rūpintis [malkomis], ir vaikai mažiukai Pšš. Šilta, jėtus mano, karštybė, o turi pasilenkęs eit, dirbt po dirvas, laukus Mšk. Ar tai juoks, kad būrai tur į baudžiavą rengtis? K.Donel. Negalįs niekur išeit, ožkas tùrįs ganyt Jrb. Aš turù bites daboti, kad neišlėktų LKT132(Plik). Aš turė́su i bulbes nuskusti, i paršeliams ėsti nunešti Lpl. Pristatys i turė́si išbūti, gerai prastai End. Pryš vėją neatpūsi, kur liepa, ten turi̇̀ eiti Yl. Ans pyksta i tùra pykti, kam aš išejau Trk. Tėvai tùria dabar vaikų klausyt, toks išėjo laikas Dt. Turė́jau papasakoti, kaip viskas buvo Krt. Karvę turi, ir turi̇̀ ravėt Kp. Tėvus turiam godoti S.Dauk. Turė́jo parašyti, kad motina serganti yra Vkš. Mėnasį turė́si [gydytis] Ad. Sako, tau tùra duoti vietą, tùra duoti butą Kl. Kožnas ūkininkas turė́jo porą jaučių turėti Vvr. A mes turė́siam už pirmą metą karvės nustoti Rt. Mūsų karvė pasileido nuo sieto, pagirdėm, išputo, turė́jom pjaut Šln. Kiek davė ganyklės, tùria išsiverst Sdb. Parvasar turė́jau paduot šieno karvei Klt. Jau mačiau garnį – turė̃s jau duot pavakarių Nm. Svečiai nevalnykai – ką duoda, tą tùria valgyt Slm. Insdėk, su bulbom turė́si suvalgyt smetonos Klt. Mėsos – mirk gyvenk – vieną rozą an dienos turi̇̀ duot Žl. Tuos pačius kopūstus arba burokus tùri išbaigt valgyt Krs. Lalaunykai ateina pas trobą, ir turi̇̀ išnešt kiaušinių Kpč. Turė́tų būt pienas geras, ba raudona karvė, žala Pv. Nori baltai išvelėt, – tai tùri plyšt po biskį rūbas Pv. Jaugi dvi nedėlios [agurkams], turė́[jo] apdygt Švnč. Tùra daba iš apačios išaugti nagas, o tas tùra nueiti Jdr. Žinau, ką pasakyti turita! Vd. Tùrit apžiūrėt Kalotės ežerą Klp. Aš turù sakyt: jis neblogas Tlž. I kas įejo, nežinojėm, i turė́jėm bijoti Skd. Piršlys tùra kelį atidaryti Trk. Pirma pasvadins jaunąją, tùra jaunasis išsipirkti Plt. Išveda jaunąją – ne tą, katrą turė́tų išvestie, o kokią bobą Brt. Kodėl turėtumbim mes menkesni būti B556. Turi̇̀ atiduot [pinigus] tą dieną asabniai, ir viskas Grv. Kas turi ateiti, tas ir ateis, niekur pro šalį nepraeis J.Balt. Turiu eiti; reikia man eiti I. Turiu išeit R204, MŽ271. Aš žinau, kad turiu žūti, ir mirsiu, kaip riteriui dera V.Krėv. Sakė jam, kad jis turį̇̃s dabar mirti Sch165. Kur mano tėvai, kur mano sūnelis, ir aš turiù čia gult Kls. Kam aš tave turiu penėti kaipo paršą arba meitėlį kokį? DS82(Rs). Turė́si tą žirgą pavogti i an to žirgo užsėsti (ps.) Varn. Didesnioji dukrelaitė tur darbelį dirbti LLDII70. Saulė sėda, ir jau turi̇̀ eit miegot Šmn. Aukščio lopšys turi būti per du sprindžiu LMD. Septyni broliai: septynias dienas tùria lyt Sb. Prašom jūsų paklausytie, ką mes tùrim pasakytie DrskD251. Jei kas nori turėti aitvarą, turi laikyti devynius metus gaidį LMD. Tas pasakymas būtų turė́jęs mane perspėti: būk atsargus! Plšk. Lova sukasi, ana (giltinė) turi turėtis prie galvos, o peiliai kerta jai per kinkas LTR. Kad kas nuo ko nusigąst, tad tur du kartus paspjaudyti, tad, sako, niekas neprisimeta LMD(Klp). Kaip neturiù verkti, kaipgi nedejuoti, kad užtiko mano dienas devynios nelaimės? BM449. Pavarytas bernas nudegino ponui dvarą sakydamas: – Man eit beturint, teeinie ir tos skūnės drauge LC1885,6. Jei mano žodį laikė, tada ir jūsų turės laikyti VlnE177. Kaip hūkininkas šeimyną savo tur mokyti byloti Vln37. O mes turim gintisi BB1Mak3,21. Jaunikaičiai turėjo nešioti melnyčios akmenis BBRd5,31. Kas tasai ponas, kurio balso aš turėčiau klausyti BB2Moz5,2. Anys su raugu nieko netur kepti BB3Moz6,17. Ir puodą, kuriame tatai virta yra, tur sukulti BB3Moz6,28. Ir iš javų penktąjį (paraštėje penktainį) turėsit duoti faraonui BB1Moz47,24. Ką tada daryti turime? PK243. Sekmą dieną turi švęsti Mž388. Jei jau tėvas tavas lieptų kokią netiesą bylot …, turi̇́egu tu jo tame klausyt? DK81. Tùrigu būt Dieviep mielais DK72. Turiuogu tiesą bylot DP602. O teip žodis ir mokslas jo yra mumus tuo šviesumu, idant regėtumbim, … ko sergėtis arba turėtis tùrime DP243. Nes aš turiu būt svečiu namuose tavuose šią dieną DP574. Jisai (Kristus) rodės, kaip būtų tùrįs toliaus eiti DP189. Bat veizdėk, ką prieg tam turi daryt MP167. Ans yra anuo Elijošiu, kursai turėjo ateit Ch1Mt11,14. Mes turime priplaukti prie vienos salos SkvApD27,26. Turiu daug rašyt jūsump, bet nenorėjau per popierių Ch12JnL1,2.
| Užpuls naktis, o mes dar daug rugių turim [pjauti] – nebus šiandie pabaigtuvių Alk.
^ Ir viena akis tur miegą turėti M, TŽV622. Vienas kartas tùri nesumeluot Ssk. Kame kotas, čion tur būti ir kirvis S.Dauk. Jaunas gal, senas tur mirti LTsV88(Tl). I obūlys ant medžio gražus, o tùria nukristi Vdk. Ką turi̇̀ padirbtie rytoj, padirbk šiandieną, o ką turi̇̀ suvalgytie šiandieną, rytdienai pačėdyk Dl. Už gerą darbą tur kampe stovėti (šluota) LTR(Grk).
| refl.: Kaip turėsis nu maži vaikai elgties, kada anys prieg stalo eit APhVIII46. Klausykimeg veikiau, kaip svodbose, sueigose mūsų tùrimesi laikyt DP340.
◊ ãkį turė́ti
1. Prn, Pv, Šd, Nj, Jnš būti apie ką geros nuomonės, jausti simpatiją, prijausti kam, mėgti ką: In gražų žmogų ãkį tùri Klt. Sako – ãkį tùria ant jos valdinykai Slm. Juntu, kad Eretui jis kažkodėl neturi akies J.Paukš. Neturė́jo akiẽs ir atėmė Krtn.
2. būti pastabiam, gerai įsiminti: Tùri ãkį, nuveizi, kas kam patinka KlK12,69(Rdn). Jin akį turia, žiūrėk, pažino mane KlK8,70(Jnš).
akyjè turė́ti būti numačius: Paskui tik taip sau paklausė, ar Vilius jau turįs aky kokią mergelę I.Simon.
[geràs, tókias] aki̇̀s turė́ti
1. būti pastabiam, dėmesingam: Žmogui reikia turė́t aki̇̀s Dkk. Namie ėsi̇̀, tai aki̇̀s turi turė́t i turė́t Jrb. Sena esu, o akès turù Krž. Anė ją tuojau pastebėjo, bet Vilius teturėjo akis tik Anei I.Simon.
2. Žlp būti labai drąsiam, akiplėšiškam, nesigėdyti, mokėti suktis, verstis: Reik turėti akis į bėdą įkritus Šts. Ot tùri aki̇̀s – visur inlenda Sn. Ana geràs aki̇̀s tùri, tai ema, prie ko tik prieina Slk. Geràs aki̇̀s tùri, čia ją išlojoji, ir vėl, žiūrėk, ana lenda Skdt. Reik geràs aki̇̀s turė́t, ka po visko drįst akis parodyt Jnš. Kaip žmogus tokias akis turi?! Krns.
3. būti raštingam: Kad aki̇̀s turė̃tum, paskaitytum, o dabar esi durnius paskutinis KlK6,56(Pvn).
akysè turė́ti saugoti: Ka su tom vyšniom nė[ra] rodos – turė́k i turė́k akysè tuos špokus Jnš. Turė́k akysè žąsis, kad nesueitų į javus Jnš. Bėgli vaikai, reik vis akėsè turė́ti Krš.
akių̃ neturė́ti nepamatyti kieno prastumo: Ar tu akių̃ neturė́jai, kad su tokiu suderėjai? Alk.
akmeñs (akmeni̇̀nę) ši̇̀rdį turė́ti būti žiauriam, negailestingam: Reik ãkmino ši̇̀rdį turė́ti tokį ligonį išginti Krš. Ji akmeni̇̀nę ši̇̀rdį tùri Grž.
añkštą ši̇̀rdį turė́ti; SPII104 būti šykščiam.
ant akių̃ turė́ti Ds, Grg prižiūrėti, saugoti: Su mažu vaiku daug klapato – visą čėsą reik ant akių turėti, kad galvos nenusisuktų Vkš.
ant dantų̃ turė́ti Lp apkalbėti, išjuokti.
ant galvõs turė́ti mokėti: Darbas tas nesunkus, bet reikėjo an galvõs turė́ti Trkn.
ant juõko turė́ti nė už ką nelaikyti, nevertinti: Aną visi tùra ant juõko Šts. Seną visi an juõko tùri Mrc.
ant liežùvio turė́ti Rg norėti sakyti: Aš turė́jau ant liežùvio, o nepakláusiau, ir gana Smln.
ant savę̃s turė́ti sirgti mėnesinėmis: Šiandiej neisiu šokt, ba an sàvę turiù Lel.
ant sprándo turė́ti NdŽ išlaikyti ką.
ãpsapnį turė́ti I svajoti.
árklio gálvą turė́ti sunkiai suprasti: Jis árklio gálvą tùri Prn.
árklio ši̇̀rdį turė́ti būti negailestingam: Jei tùra árklio ši̇̀rdį, tejemies, tenešies Krš.
áukso rankàs turė́ti būti nagingam, gabiam: Rankas turi aukso, bet gerklė jaučio LTR(Aln).
auksi̇̀nę ši̇̀rdį turė́ti būti labai geram, jautriam: Kietas, sako, senis, tiktai kietas iš viršaus, o širdį turi auksinę J.Balt.
bai̇̃sią bùrną turė́ti mėgti plūstis: Pasiutusi, bai̇̃sią bùrną turė́jo Krš.
bal̃są turė́ti
1. nebūti beteisiam, šį tą reikšti: Parodyk bent kartą, kad ir mes turime balsą A.Vien.
2. atsikalbinėti: Jei nenorės imti [merginos], ir bal̃są turė́s Krš.
báltą (blõgą) ãkį turė́ti pykti: Báltą ãkį turė́jo pirmininkas, ale teisingas buvo: davė šieno KlK11,80(Krš). Mokytojas turėjo ant manęs blogą akį rš.
bė̃dą turiù man nerūpi: Turiù aš bė̃dą, kad tu nemoki! Alk.
burnojè (dantysè) neturė́ti Mrj, Prn būti nevalgiusiam: Nė soros grūdo dar neturėjau burnoj S.Dauk. Pavargau, pasidarė silpna, atsiminiau, sako, kad nuo vakar ryto burnoj kruopos neturėjau Žem. Ir aš te buvau, medų, alų gėriau, burnõj neturė́jau (ps.) Grv. Par barzdą varvėjo, burnoj neturėjo NžR. Jau penkta diena nesi nieko burnoje turėjęs J.Avyž. Ans da nieko dantėsè neturė́jo Kv.
dáikto neturė́ti labai nerimti, kentėti, nerasti vietos: Kai užaugo an šitos vietos šunvotė, o apie ją da dešims, tai neturė́jau dáikto, kap sopėjo Str.
dañtį turė́ti
1. pykti: Ta, matyt, dantį ant močiutės turėjo Kv.
2. Švnč mokėti burti.
drū́tą ši̇̀rdį turė́ti
1. būti tvirtam, drąsiam: Drūtą širdį reik turėtie, kad ženytis reik pradėtie LB112.
2. pykti: Visi turėjo drūtą širdį ant tėvo, kad taip užsikepė LzP.
er̃dvą ši̇̀rdį turė́ti būti dosniam: Ir didžiausiame bade erdvą, ne ankštą širdį turėtų SPII104.
gai̇̃džio ámžiaus neturė́ti būti jaunam, nepatyrusiam: Matot pačios – gaidžio amžio dar neturit M.Valanč.
[gẽrą] gálvą turė́ti [ant pečių̃]
1. Als, Skdv, Btg, Skrb, Mlk būti protingam, gabiam, išmanyti: Jis tùr gẽrą gálvą KI577. Reikia galvà turė́t, tada gyvensi Dglš. Kas tùri gálvą, tas supranta Pv. Pasideda kalnius, suknelę pasisiuva, gálvą tùri Klt. Diedukas gẽrą gálvą turė́j[o] LKKXIII121(Grv). Jis gálvą baisiai gẽrą tùri Šmn. Tau gal nesunku mokytis, gẽrą gálvą turi̇̀ Ds. Gaspadoraut reikia i gálvą turė́t Kvr. Ans tùra gẽrą gálvą, tiktai buvo apsileidęs Slnt. Oi, turė́jo gálvą anas! Btrm. Ne, jeigu galvą turi ant pečių, tai šiais laikais gyvenk ir gyvenk V.Bub. Yra galvočiai, ką gerą galvą turi LTR(Kpč).
2. Žg, Kv, Dg, Dglš gerai atsiminti: Mergaitė tùri gálvą – kokią ilgą eilutę pasakė Snt. Aš galvõs neturiù, aš užmirštu tujau Šts. Matai, kaip aš nebturiù galvõs Gršl.
galvojè (į gálvą Klp) turė́ti Ker
1. būti gudriam, sumaniam: Ponui reikia galvõj turė́t, kaip ponystę išlaikyt Antr. Nieko jis netùri galvõj Srv. Jei turėsi galvon, bus ir kišeniun Kb. Mergelės, ko jūs neturat galvo[je], ta turat turėti kojose Grg. Ko neturi galvoje, turėk kojose Ktč.
2. ŠT30 kreipti dėmesį, manyti: Ir galvoj neturiu, kad kas gali mane atsvyt ar strošyt Sug. Nu tai jis ir galvõj netùri Str. Ką pradžioje reiškė, ką turėjo galvoje žmonės, pavadinę upę Kražante? BXII103. O žinai, kokias kliūtis turima galvoje? V.Krėv.
3. mokėti, atsiminti: Dainavau seniau, daba nebeturiù galvõ[je]: visa ko pamiršti LKT213(Jnš). Nieko galvõj neturi̇̀, nieko galvoj nebėr Tj. Tuomsyk tai nė galvõj neturi̇̀ KzR. Dainų netùra į gálvą Sg.
4. apsvaigti: Esi girtas, galvõ[j] jau turi̇̀ Krš.
gálvą turė́ti pakáušyje
1. būti gudriam, sumaniam: Tur galvą pakaušyj B455,643, PrLXVII25.
2. MŽ būti kvailam, riboto proto.
gãtavą dúoną turė́ti sėdėti kalėjime: Per tokius prietelius jau kelias kratas perleidau, tik, jų nelaimė, nieko nerado, o kad būtų jiems pavykę, būčiau jau gatavą duoną beturįs Žem.
gerùs danti̇̀s turė́ti mokėti atsikirsti: Gerùs danti̇̀s tùri, jo niekas neperkalbės Jnš.
gẽrą liežùvį turė́ti Erž liežuvauti.
gẽrą ši̇̀rdį turė́ti būti palankiam, mėgti: Tùra gẽrą ši̇̀rdį [pardavėja] ant munęs, paduoda minkštesnių bulkikių Krš.
į nósį turė́ti būti gudriam, pasižymėti gabumu: Kiba jis ką nósin tùri, kad tep padaro Kpč.
į pakáušį turė́ti suvokti, suprasti: Kiek čia į pakáušį reik turė́ti – galvelė tik mažynika! Dov.
į ši̇̀rdį turė́ti Rsn jausti simpatiją: Nors aš kitą mylėjau, tave širdiñ turė́jau DrskD137.
i̇̀lgas ausi̇̀s turė́ti
1. gerai girdėti: Turėk tu jam tokias ilgas ausis – ką reik ar nereik, girdi! Gs.
2. Msn būti gerai informuojamam, žinoti, ko nereikia: Jis tùri i̇̀lgas ausi̇̀s Skr.
i̇̀lgas kójas turė́ti greitai sklisti: Bloga naujiena turi šimtą liežuvių, ilgas kojas ir toli nubėga Pt.
i̇̀lgas rankàs (i̇̀lgus nagùs Kv, pirštùs) turė́ti Lp būti linkusiam vogti, vaginėti: Mūs piemenė tùri i̇̀lgus nagùs Alk. Patikrink, suskaičiuok, jei dar turi, savo pinigus. Ta boba turi ilgus pirštus I.Simon. Turi ilgas rankas: jau kad ką išsidabos, vis tiek priglaus Rod.
i̇̀švirkščią ši̇̀rdį turė́ti kerštauti: Gediminas ne toks žmogus, kad ant jo išvirkščią širdį galėtum turėti J.Avyž.
jáučio sveikãtą turė́ti būti labai stipriam: Jaučio sveikatą vyras turi Dbk.
jaũtrią ši̇̀rdį turė́ti; rš būti gailestingam.
kiaũlės aki̇̀s turė́ti Rs, Plv, Užp, Ds būti nesusipratusiam, akiplėšai, drąsiam, nesigėdyti, drįsti: Ka tùri kiaũlės aki̇̀s, tai gerai gyvent Jnš. Kiaulės akis turėdamas visur įlįsi LTR(Vs). Kiaulės akis turėdamas gali visko prašyti Lkv.
ki̇́etą káilį turė́ti būti nejautriam, neklusniam: Par daug jis kietą kailį turi, kad klausytų Jnš.
ki̇́etą kiáušą turė́ti būti bukagalviui, nesupratingam: Netikiu, netikiu, kad pilkoji spalva tokį kietą kiaušą turėtų ir prasto sakinio nesugromuliuotų! Pt.
ki̇́etą ši̇̀rdį turė́ti būti nejautriam: Kas tur taip kietą širdį, kad nebūt dūsavęs? D.Pošk.
kišẽnėje turė́ti būti pinigingam: Reik turėti ir kišenė[je] Kl.
krei̇̃vą ãkį turė́ti būti nepatenkintam, nepasitikėti: Sako esą nuo to laiko turįs klebonas ant Stasio kreivą akį rš.
kum̃pą nãgą turė́ti; S.Dauk būti labai šykščiam.
kū́ną turė́ti būti riebiam: Ana visada kūną turi ir stipri Švnč.
kur̃ aki̇̀s turė́jo sakoma apie ko nors prasto nematantį: Kur tiktai tas Dagiukas ir turėjo savo akis I.Simon.
kur̃ (ką) velniai̇̃ tùri sakoma apie ką nors besibastantį: Guziukas negrįžta; kur̃ jį velniai̇̃ tùri Vlk.
laisvàs rankàs turė́ti būti neužimtam, turėti laiko: Vien tas gerai, kad žmogus laisvesnes rankas turėsi V.Myk-Put.
leñgvą gálvą turė́ti Pgg gerai įsiminti.
[gẽrą, i̇̀lgą] liežùvį (liežiùvį) turėti
1. būti iškalbingam: Nu i tùra ans liežùvį – visus sukerta Kv. Šnekėk tu: tu geriau įšneki, liežiuvį turi̇̀ gẽrą Mžš. Ir Katrė gerą beturinti liežuvėlį, taip kertasi, kad bėda! Žem. Ji labai liežùvį turė́jo Srj. Tas piršlys melagius turi ilgą liežuvį LTR.
2. liežuvauti: Ta moteriškė turi ilgą liežuvį – netikėk jai rš.
leñgvą ši̇̀rdį turė́ti būti jautriam, švelniam: Žmonės nesandoringi …, nemeilūs (širdies lengvos neturį) CII800.
liežùvį turė́ti už dantų̃ (burnojè) Šd tylėti: Reikia už dantų̃ liežùvis turė́t Rūd. Reikia liežùvį turė́t burnõj Lb. Susigėdo pusbernis, žadėdamas savėp turėtie liežuvį už dantų Sz.
medi̇̀nę ši̇̀rdį turė́ti būti nejautriam, negailestingam: Kas medinę turi širdį, Dičiaus sielos nesugaus T.Tilv.
medaũs ši̇̀rdį turė́ti būti labai gero charakterio: Jam, ir medaus širdį turėdamas, neįtiksi rš.
mi̇̀nkštą dúoną turė́ti (ant ko) skriausti: Ant manęs tai visi minkštą duoną turi Plv.
mi̇̀nkštą ši̇̀rdį turė́ti būti jautriam, gailestingam: Mama tùra dideliai mi̇̀nkštą ši̇̀rdį: paprašyta ir dūšią tam atiduos Vkš.
nãgą priki̇̀šus turė́ti nuolat prižiūrėti: Nagą prikišęs turi turėti pri paršelio, kitaip susitrauks į ežį Gršl.
[gerùs DŽ, nenupùvusius] nagùs turė́ti Ll, Kv sugebėti ką nors gerai padaryti, būti gabiam, nagingam: Jis tùri gerùs nagùs: ko nepaims, to nepadarys Alv. Jis labai nagùs tùri Drsk. Bet jis ir nagùs tùri – viską gerai padaro Šlvn. Vaikas nagùs tùra, ką reikės, tą padarys Skd. Kultuvę išgražino, išpjaustė – turė́jo nagùs Krš. Ans didliai nagùs tùra Akm. Ans žaltys turė́jo nagùs Tv. Rimta buvo Magdė – nenupuvusius nagus turėjo LzP.
nė̃ į rañką neturė́ti nebūti su kuo dirbusiam: Akėčių nė rankon neturėjo Lp.
ne ãkį turė́ti (ant ko) nesugyventi, pyktis: Jis nuo pernai tùri ant manęs ne ãkį Alk.
neturė́ti kur̃ akių̃ (aki̇̀s) dė́ti (ki̇̀šti Jrb) labai gėdintis: Tokia gėda buvo, kad neturė́jau kur̃ akių̃ ki̇̀šti Rt. Veronika, jausdama jo žvilgsnį, neturėjo kur dėti akių V.Mont.
neturė́ti kur̃ dė́ti sakoma daug turint: Ot tą vasarą cukrinukų neturėjau kur dėti LzP.
pakáušyje turė́ti
1. suvokti, suprasti, išmanyti: Mat kiek turi pakaušyje Ėr. Ką jis dirbs – netùria pakáušy Slm.
2. Slm galvoti.
pakéltą ši̇̀rdį turė́ti labai norėti: Turėjo pakeltą širdį ištekėt Ėr.
paláidų liežùvį turė́ti; N mėgti niekus taukšti.
pánčiuose turė́ti griežtai prižiūrėti: Ana jį tep saugoja, pánčiuos tùri Str.
paũkščio (paũkštės) pi̇́eno netùri sakoma, kai nieko netrūksta: Darbuojamės nuo aušros iki sutemos, už tai paukščio pieno tik neturime LzP. Visa turi, tik paukštės pieno neturi J.Jabl.
pir̃štai netùri akúoto nebesiseka dirbti (apie seną žmogų): Pasenau – pir̃štai akúoto nebtùra, o kai jauna buvau, pirštai su darbu rokavos Šts.
plačiàs aki̇̀s turė́ti sugebėti daug matyti: Aš nepavydžiu tau nė turtų, nė gražumo, tik pavydžiu, kad turi̇̀ plačiàs aki̇̀s Jz.
plãčią bùrną turė́ti pikčiurna būti, mėgti bartis: Nieko gero neturėjau, kaip tik vargą, piktą pačią, ką turėjo burną plačią (d.) Pn.
plãčią ši̇̀rdį turė́ti lengvai žavėtis: Mat Jonas gan plačią širdį turėjo, ne vieną mylėjo, gan valkų liežuvį turėjo ir ne vieną imti ketino LzP.
po kepurè turė́ti
1. būti įgėrusiam: Visi trys jau turė́jo po kepurè Alk. Jis (ūkininkas) sau ir tą išsigėrė. Jau jis gerai turi po kepure BsPIV46(Brt).
2. būti protingam, sumaniam: Kad jis po kepurè netùri Mrj.
po padù turė́ti įsakinėti, nurodinėti; spausti, engti: Aš tave po padu turiu Lp.
po sparnù turė́ti globoti, rūpintis: Laikyk mus visus globoje tavo, turėk visados po sparnu savo brš.
póilgius pirštùs turė́ti vaginėti: Pirštùs póilgius anas gal turė́jo Lel.
põną turė́ti ant sàvo galvõs priklausyti nuo kieno valios, būti spaudžiamam, engiamam: Užteko jau man turėti poną ant savo galvos Žem.
prasrū́dytą ši̇̀rdį turė́ti (prieš ką) nekęsti: [Atskalūnai] tur širdį prasrūdytą prieš ją (Mariją) DP506.
[gẽrą, leñgvą] rañką turė́ti; [geràs, tókias] rankàs turė́ti sektis ką nors greitai ir gerai daryti: Aš turė́jau gẽrą rañką ant audimo Kl. O jis turė́jo rañką – šmakšt, ir nė[ra] kiaulės Lnkv. Tėvas tai leñgvą rañką turė́jo: prieis, būdavo, taukštels – i negyva [kiaulė] Slv. Matai, varlėnas, rankàs tùri, teip gražiai padirbta! Zr. Anas rankàs tùri geràs Nmč. Turė́jau rankàs ir gražiai dariau, o dabar jau neklauso Srj. Ot ką tinginys daro – tókias rankàs tùri ir valgyt neturi ko Skdt. Aš rankàs turiù, visur mūsų rankos perejo GrvT135.
(nė̃, nei̇̃) rañkoje neturė́ti (turė́ti) visai nebūti ką nors dirbusiam, dariusiam: Iš kur tu, sako, išmokai grajyt, kad armonikos rañkoj neturė́jai? Ps. Nei šienavęs, nei rañkoj dalgės anas turė́jęs Klt. Nemokė[ja]u nei rugių pjaut, nei̇̃ aš te grėblio turė́[ja]u rañkoj Ml.
reikalų̃ (rei̇̃kalo, rei̇̃kalą) turė́ti
1. Dglš susidurti, santykiauti, bendrauti: Reikalų dabar ir su juo turėsi J.Jabl. Nenoriu su jom rei̇̃kalo turė́t, trauk jas bala! Pv. Ten jau stovėjo daug žmonių, turinčių reikalo prie sultono J.Balč.
2. I domėtis.
sã (Saliãmono) gálvą turė́ti būti protingam, išmintingam: Kad sã gálvą turė́tų, tai nereikt ir mokint LKKXIII34(Grv). Saliamono galvą reikia turėti šiem laikam rš.
[kai̇̃p] sáujoje turė́ti valdyti: Pirty ir jaujoj velnias turi saujoj LTR(Pnd). Ar pirty, ar jaujoj žmogų tùria velnias kai̇̃p sáujoj Km.
savę̃s nebeturė́ti žūti: Kliunkt tavie – ir sàvęs nebturi̇̀ Pj.
sàvo lai̇̃ką turė́ti Vn sirgti mėnesinėmis.
si̇́enos tùri ausi̇̀s slaptai klausomasi: Tamsta nežinai, kad kitą kartą ir sienos turi ausis A.Vien. Dabar ir sienos ausis turi LTR(Gdr).
skai̇̃čiuje neturė́ti netausoti, nebranginti, nevertinti: Kiaušinių duodu, pieno inpilu – jų skai̇̃čiuj neturiù Aln.
skýstą pil̃vą turė́ti; N viduriuoti.
skystumõs galvojè turė́ti būti tamsiam, kvailokam: Anas skystumõs galvoj daug turi LKKXIII135(Grv).
skvernų̃ turė́tis; LTR(Lb) klausyti nurodymų.
šáltą ši̇̀rdį turė́ti būti abejingam, bejausmiui: Akmenėlis turi šaltą širdį, – ir mažos našlaitės nesupras S.Nėr.
šim̃tą liežùvių turė́ti greitai sklisti: Iš patyrimo žinojau, jog bloga naujiena turi šimtą liežuvių, ilgas kojas ir toli nubėga Pt.
ši̇̀rdį turė́ti
1. jausti simpatiją, mėgti: Kap aš į tave turė́siu ši̇̀rdį Šlčn. Nė ant vienos širdiẽs neturė́jau, tik ant tavęs, mergužė JD404.
2. gailėtis: Kad ir turim atstatyti, reikia širdį turėti V.Krėv. Turė́k ši̇̀rdį, neužmiršk ir proto Rdd.
3. pykti: Jau ant ano seniai visi turėjo širdį Ll.
širdiẽs neturė́ti nedrįsti: Neturiu širdies sakyti taip, kaip žinau Pt.
širdyjè turė́ti
1. P, Mlk jausti simpatiją, mėgti: Kad ir su kitoms kalbėjau, tave širdelėj turėjau KlpD57. Kad savo mielą sulaukčiau, labiau širdẽlė[je] turė́čiau JD615. Kurią aš mylėjau, žodelius kalbėjau, kas naktelę per sapnelį širdẽlėj turė́jau (d.) Čb. Kad ir viliojau, bet nemylėjau, eidum, daidum, širdelėj neturėjau S.Dauk.
2. turint mintyse nesakyti: Ką žinai, širdỹ turė́k ir niekam nesakyk Prn. Kas gali įspėt, ką ponaitis turi širdyje? V.Kudir. Kur kalbėjai, tuos žodelius, širdyje turėsiu LLDII459(Šlv). Teisingas, tinkamas … yra daiktas, idant mes … visados anuos žodžius širdy turėtumbim DP236.
šuñs (šuniẽs) aki̇̀s turė́ti nesigėdyti, drįsti, būti akiplėšai: Šunio akis turi LTR(Lp). Ot, kur šùnio aki̇̀s tùri – rioglina stačiai per daržą Švnč. Jis šunies akis turi – visur įlenda Stk.
šuñs (šuniẽs) ši̇̀rdį turė́ti būti nejautriam, negailestingam: Šuniẽs ši̇̀rdį tùra, kad ligonį varo Pj.
šuñs uõslę turė́ti numatyti, nujausti: Ar aš nesakiau, kad turiu šuns uoslę B.Sruog.
tą̃ pãtį kurpãlį turė́ti vienodai vykti: Dygimas ir irimas draugysčių Amerikoj nuo pradžios iki šiai dienai turi beveik tą patį kurpalį V.Kudir.
tvi̇̀rtą (tvirtèsnę) ši̇̀rdį turė́ti
1. būti užsispyrusiam, nepalenkiamam: Vis užsižadu neskolyti, ale neturù tvirtõs širdiẽs Krš.
2. būti nejautriam: Kas tvirtèsnę ši̇̀rdį tùra, galia pjaustyti DūnŽ.
[danti̇̀s] užkándus turė́ti tylėti, nieko nesakyti, neišsiduoti žinant: Neturė́k dantų̃ ažukándęs LD29(Aps). Jei kas žino, užkándęs tùri Vlk.
už kasų̃ turė́ti neišplepėti: Ką žinai, reikia už kasų̃ turė́t Sug.
už ragų̃ (už rañkų) turė́ti galėti prigriebti, žinoti, ko bijo: Kada aš jau tą uošvę už ragų̃ turiù, tai nieko nebijau Plv. Jei jis man neduos tų pinigų, tai aš jį turiù už rañkų Skr.
val̃kų liežùvį turė́ti; LzP mokėti meiliai, prieplaikiai kalbėti.
vi̇́eną kóją turė́ti grabè būti arti mirties: Kas jau turi vieną koją grabe, su kita dar spirte spiriasi kaip galima ilgiau laikytis šiam pasauly J.Balč.
vi̇́eną rañką (ši̇̀rdį) turė́ti Gr eiti išvien, vienodai elgtis, vieningiems būti: Ponas su ja vi̇́eną rañką turė́jo Kpč. Vi̇́eną rañką visi tùra – nieko nepadarau Pj. Dzūkai devyni vi̇́eną ši̇̀rdį tùri Vs.
viẽtos neturė́ti
1. nerimti iš skausmo, sielvarto: Per naktį ta koja atsitekėjo, ale nuo vakaro – viẽtos neturė́jau Jnš. Kap užeina skausmas, tai neturiù viẽtos Dg.
| Jos (antys) nei viẽtos be gaigalo netùri Rdm.
2. blogai gyventi: Viẽtos nebeturiù, o gyvent reikia: gyvas į žemę lįsk – neįlįsi Rd.
antturė́ti, añtturi, -ė́jo (ž.) tr.
1. laikyti, išlaikyti, remti (ppr. konkretų objektą): Šaknys medžio tuo medžiui valija, jog jį anttur ne vien statį žemėje, bet dar daug jam naudingesniomis yra S.Dauk. Toksai grumtas gerai išgyvenant jį par 20 metų jaunus medžius gal antturėti S.Dauk.
2. Kal turėti nuosavybėje, auginti, laikyti: Tėvai leido jims gyvolius antturėti S.Dauk. Norint laimingai labus medžius įveisti, antturėti ir iš jų kaip galint naudoti, reik skototies visados būdą ir privalumus medžio dygstančio S.Dauk.
3. išlaikyti, palaikyti: Lietuviai žemaičiai, norėdamys antturėti prekybą savo krašte, upes tiesino ir vokė S.Dauk.
| Bet tarp žmonių, kurių nelygus yra protas ir nelygi buklybė, sunku tenai vienybę tarp visų antturėti S.Dauk.
4. apginti, išsaugoti: Apskelbė, idant lietuviai žemaičiai ginkluotumias antturėti savo liuosybės ir ūkės S.Dauk.
5. surengti, padaryti: Seniejai lietuviai žemaičiai gebėjo viešes antturėti S.Dauk.
apturė́ti, àpturi, -ė́jo tr. K
1. Q76,162,538, SD124,117, SD44,180,235, H172, R, R59,125,187,360, MŽ, MŽ79,164,248,482, Sut, KlG169, M, BzB272, L, Rtr, NdŽ, KŽ, Grg gauti, pasinaudoti, įsigyti sau: Įgyju, gaunu, apturiu SD185. Įgyt rūpinuosi, apturėt geidžiu SD42. Aš pats apturė́jau arklį, o jiems užmokėjau J. Šimtą pūrų kviečių apturė́jo Tvr. Api̇̀turi mėnasin tris rublius Aps. Kas devynias galvas padės, tas tus piningus apturė́s (flk.) Lnk. Ten y[ra] brangi atlaidai, ten àpturi sveikatą nuvažiavęs Vvr. Senelis [apsinakvojęs pas neturtėlį] pasakęs: kad rūpinsies, storosies, ir tą [gerovę] greitai apturėsi LMD(Jnš). Idant jisai … apžadėtąją karalystą tavo dovanos apturėtų Vln60. Todėlei, mielas sūnau, … jei tu šių daiktų nori apturėti, tada ir tu teipo daryk BPI169. Vis teipag, apie ką prašytumbite maldose, apturėtumbite Ch1Mt21,22.
^ Netinka to norėtie, ko negali apturėtie Tat. Kad tu pats dėl kito nenori krutėti, ir patsai negeisk nieko apturėti S.Dauk. Ką iš dangaus apturėjai, tuom džiaukis, o kito gero negeidauk Tat.
ǁ Sz, M.Valanč, Jn, Nmč sulaukti atsiunčiant, apsilankant: Àpturam laiškelį, po kelis kartus parskaitom Šv. Iš Antano laišką apturėjau Žem. Matai gi, laišką apturė́jau nuo sūnaus Skdt. Nė vieno lakšto neapturė́jom Ad. Ir apturė́jo nuo to klebono [telegramą], kad mirė BM135(Klov). Tas knygas skaitytojai greitu laiku apturės rš. Atsakymą apturėti N.
| Linksmas tavo vakarėlis, apturėjai tu bernelį LTR(An). Gal svečią apturė́jo, gal neateis šiandie Sk.
ǁ SD1115 pradėti valdyti, paveldėti: Sūneli, taip esu nudžiugęs, rodos, danguj vietelę apturėjęs! V.Kudir. Tėvainystę apturiu, paveldžiu SD50. Tėviškės dalį apturiu R55, MŽ73. Apturėkite karalystę, jumus pagatavytą nuog pradžios svieto VlnE131-132. O šventieji Aukščiausiojo paveldės karalystę ir aną visadai bei amžinai apturės BBDan7,18. O mes apturim žemę BBEz11,15. Tas yra tėvainis, eikit, užmuškim jį, o tėvainystę jo apturėkim BtMt21,38. Palaiminti ramūs, nes anys apturės žemę brš. Apturiu tą vietą, užėmęs laikau R66, MŽ87.
| Proseniai mūsų tvirtai ir stipriai laikėsi prie tų tikėjimų, kuriuos nuog savo garbingų senelių buvo apturėję A1883,63.
2. MŽ101 pelnyti, susilaukti: Važiuodami į turgų, žmonės prisidės ir prie laidotuvių ir tokiu būdu nušaus du zuikius: ir atlaidus apturės, ir miestelyje savo reikalus atliks A.Vien. Galgi atlaidus apturė́si, kad su merga pabūsi? (iron.) Trgn. Šimtą dienų atlaidų apturė́si, jei bėgsi žmogų numarinti End. Kurs tik[i] ir prieims chrikštą, tas apturės išganymą Mž133. Idant … atleidimą griekų mus apturinčius tikėtumbim Mž376. Tas knygas kalvinistai už tikrąsias priima, jog savu metu pavartojimą apturė́jusios est DP547. Mistre, ką darydamas amžiną žyvatą apturėsiu? VlnE106. O kačeigi nuog tų gandinti išgalėjimą apturėtumbim Vln24. Todėlei daugia bajų Judas su jais padarė ir apturėjo viršų BB1Mak5,7. Viršų apturėti Q372, N.
| refl.: Kaip apsituri nuodėmių atleidimas? DK41.
3. Sz, Dkšt, Užp, Jž, Skrb patirti, pergyventi: Du karu apturė́jau, i abu sunkūs Krn. Tokį trotą apturė́jau! Grdm. Ji net tris operacijas apturė́jo Alv. Sako, nelaimę didilę apturė́jo plienčiukai Vkš. Nekurie, didi būdamys, mažus par daug panieka, po tam iš to àptura dides nelaimes PP12. Sarmatą gali apturė́t Bgt. Dėl šito vaiko sarmatą apturė́jau Dkš. O paskiau gavo išgąstį didilį, apturė́jo Žg. Jau kokį stroką apturė́jau tais laikais! Mrk. Už baro užėjo, džiaugsmą apturėjo, kad pėdelį prie pėdelio rugelių padėjo (d.) Kp. Tokius sopulius apturė́j[o], Dieve, Dieve! Drsk. Kad … patiestų medines blankas, tada laimingai pereitų [karalaitė] ir jokios nelaimės neapturėtų BsPIII32(Šk). Jeigu nagai žydi – laimę apturėsi LTR(Jrb). Jei sapnuoji sunkią (nėščią) moterį – ščėstį apturėsi LTR(Slk). O Sakramentas altoriaus kam dera?.. Idant apturė́tume visokią tobulumą DK97-98. Garbą apturėti Q647. Pašlovinti yra mielaširdingi, nesa anys mielaširdystę apturės VlnE180. Kuriuo būdu jos dalią apturėsim PK206. Pahonys, kurie neieškojo teisybės, apturėjo teisybę Ch1PvR9,30. Togidėl apturėsit sunkesnį sūdą BtMt23,14.
^ Nesidžiauk iš svetimos nelaimės: ją pati apturėsi NžR.
4. atsivesti, susilaukti: Margoji tik ką veršį, gražų buliuką, apturė́jo Alvt.
| refl. intr., tr. M, Žgn, Ar, Btg, Skr, Nmj, Alk, Jnš: Kai apsitùri karvė, daug pieno duoda Zp. Ar jūsų karvutė dar neapsiturė́jo? Lkč. Jau apsiturė́jo karvė: veršis gulia Jd. Anksti apsiturė́jus [karvė] vasario pradžio[je], prasimilžus Grnk. [Karvė] tik apsiturė́jus, nėjo nė pamelžt Plv. Apsiturėjo karvė kūtė[je] pačiu bulvaraviu Dr. Apsi̇̀turi kiaulės gerai, bet paršiukai silpni Kbr. Jų kiaulė apsiturė́jo daug paršelių Tlž. Avis [laumės] nukerpa tik su ėraičiu, apsiturėjusias Lnk. Apsiturėjusi buvo mūso kumelė, dėlto ir nevažiavom į turgų Plng. Mūs katė apsiturė́[jo] i prašo tave į kūmus LKT208(Brt). Ožka apsiturėjo dum ožaičium S.Dauk.
ǁ pagimdyti: Vėlienė šįryt apsiturė́jo – tura sūnų Kv. Merga apsiturė́jo Mrj.
5. LVI132, Prng apstabdyti, sulaikyti kokį nors veiksmą, procesą: Apturė́jo tada jam kraują, i dabar gyvena Klt. Ana (dantistė) apturė́jo man sopčių Švnč. Šit, jeigu apturė́si, tai apturė́si šitą ligą Krd. Tvartai užsiplėvojo, bet ugnį apturėjo ir kitos trobos nebeužsiėmė Antš. Ponas Dievulis susmylėj[o], drabnos bitelės pasgailėj[o], šiaurų vėjelį apturėj[o], kad neaptraukytų jai sparnelių LMD(Eiš).
| Kad tik šitą akį apturėčiau, kad nebepabaigtų gest, nebebėdočiau Pnm.
| refl. Lp: Sūnus liepia apsturė́t, nesbart, o marti neklauso Lel. Gal apsturė̃s, nebepirks, ir atpigs prekės Dglš. Lijo lijo ir apsiturė́j[o] Rod.
ǁ sulaikyti vietoje, versti apsibūti: Tik brolio operacija apturėjo mane vietoje (neišvažiavau) rš. Apturė́jo mumis tris mėnesius kazarmose Dr.
| Mum ir mišias apturėjo (nenuėjome į jas) Ad.
| refl. tr., intr.: Žinau, kad jis (ūdras) neapsiturė̃s Kp. Kad jis apsiturė́t[ų], pasilikt[ų] an daikto; ale kad jau jis lėks Lp. Norėjau apsiturė́ti seną šeimyną, bet nebesutikom su tokia alga Db.
ǁ priimti, paimti: Kad neapturė̃s [ligonio], tai parsiveši namo Dv.
6. aptarnauti, prižiūrėti, išlaikyti; apeiti, aptvarkyti: Api̇̀turi gerai vaikus Rš. Da kad šite apturė́t, kap lig šiol mane, būt gerai Dglš. Da ana api̇̀turi šitokią gaspadorystę Klt. Kurkinai apturė́t bloga, žąses geriau Dglš.
| prk.: Dar tas kluonas apturė́j[o] visą kiemą Azr.
| refl. tr.: Man sunku namas apsturė́t Dglš. Karves da dvi apsi̇̀turiu Dkšt.
7. refl. LKKXIV213(Zt) būti nebenaujam, kiek užsilaikiusiam: Jau jo apsiturėjęs kirvis – ir tai sugurino! Lp. Kap tik užvysta kur apsiturė́jusį kiaušinį (daug kartų muštą, bet nepramuštą), tai ir kiša pusiazlotį Grv.
| prk.: Šakaliai (sudžiūvėliai), apsiturė́ję apsibuvę, o nemirštam Drsk.
8. KŽ padaryti, pagaminti, suformuoti: Ne iš kožnos šlynos galima apturėti geras plytas A1884,167. Plytos gerai išdegusios, apturimos iš vidurinių pečiaus guolių A1884,174.
| refl.: Apatiniuose pečiaus guoliuose apsituri perdegta vopna, o viršutiniuose neperdeginta A1884,352.
9. psn. palaikyti ką nors, pasilikti: O jei žinoma buvo jautį pirmai dūrusį bei jo ponas jo nesuvokė, tada jis tur užmokėti jautį jaučiu ir maitą palaikyti, apturėti BB2Moz21,36.
10. laikyti kuo: Šitie visi Dievo atsižada ir pristoja velniop ir už viešpatį sau àpturi DK77.
11. junginyje su daiktavardžiu reiškia veiksmo vykdymą pagal to daiktavardžio reikšmę: Atsikėliau, … nusiprausiau burną, apturėjau gerą pusrytį su visokiom priprovom BsPII104(Šl).
atiturė́ti, ati̇̀turi, -ė́jo
1. tr. atlaikyti: [Kunigas] atàturi mišią i išeina Dglš.
| Ir zekvijas ataturė́jau, ir paminklą pastačiau Rk.
2. refl. Sut, DŽ, FrnW, Ktk, Lnk atsilaikyti, pasipriešinti: Vokiečiam atsiturė́davo, ir gan Brž. Daug krito lietuvių, gyniodamys ją kantriai kantresniai, bet ir teip neatsiturėjo S.Dauk. Menka bobutelės eisena: neatsitura su vėju Šts. Prieš vėją žmogus atsituri TS1900,2-3. Ir nebebuvo visoje gamtoje galybės, kuri jiemdviem atsiturėtų Vaižg. Prieš mane (mirtį) niekas negali atsiturė́t BM185(Pš). Ji negalėjo atsiturė́t prieš piktąją brolienę Svn. Reik rašyti jiems, idant atsiturėtų nuog išsibjaurinimo balvonų BtApD15,20.
×daturė́ti, dàturi, -ė́jo (hibr.) KŽ; L
1. intr., tr. Rtr, Gr, Sml, Žž, Krd, Ds, Slk, Grv, Eiš, Žrm, Pls išlaikyti, ištverti: Nedàturiu, kap gelia kojas Pv. Daturė̃s mat šitokį sopulį gyvas žmogus! Skrb. Vaikeliai, negaliu daturė́t Vrn. Šalta, nedaturė́siu kojom Klt. Nedàturiu pečiais, kap šalta Vrnv. Toks karštis – nebedaturė́siu Slm. Smarvė [trąšų], neseka daturė́t, lenda gerklėn Dg. Ana mergytė kantra, kaip jos nervos daturė́jo Žl. Kad draugėj būtum (kartu gyventum), tai nedaturė́tum Dglš. Nedaturėsi pinigais [duokles mokėdamas] Strn. Nedaturė́jau mašinoj karščiu Klt. Ana skausmais nedaturi ir rėkia labai Aln. Tokia sausatė, ir ratai nebedàturi, šinos nulaksto Pbs. Koks plėšimas, koks lupimas, negal daturė́ti (d.) Čb.
| refl. Rtr: Regi, ką nedasturė̃s, tai per duris – ir pabėgo Dv.
2. intr. susitvardyti, susivaldyti: Be vyrų negalėjo jos daturė́t Drsk. Nedaturėjau juokais ir prunkštelėjau Kpč. Teip užejo miegas, kad vedvi nedàturav Als.
^ Nedàturi kap šuva nestaugęs Krok.
3. tr. išlaikyti, ištesėti: Daturiu žodį Sut.
4. tr. BM46(An) išlaikyti svorį.
įturė́ti, į̇̃turi (intùri Vlk), -ė́jo tr. Dv
1. nulaikyti, sulaikyti, suvaldyti: Arklys riebus, negalėjo invažiuot, inturė́t negalėjo Lz. Kap inkanda [gylys], neinturė́si [arklio] – bėga Pls. Pradeda gyliuot, tada neinturė́si Žrm. Reikia anžobt arklį, bo tai neanturė́si, svies tavę ir palėks Nmč. Išvažiuoja, net strokas: arklio tokis vyras negali inturė́t Mrp. Žalioj girelėj, lygioj lankelėj, tai šokinėjo šyvas žirgelis, neinturė́jo jaunas bernelis (d.) Kls.
| refl.: Kad itas durnius insiturė́t, tai būt spakaina kieme Arm.
ǁ neleisti ką daryti: Jau tu vėl lėksi kur, tavę negali̇̀ inturė́t Vrn.
2. įganyti, įšerti: Kad tik neinganyk, neinturė́k gerai… (įganyta karvė mažai pieno duoda) Arm.
3. išlaikyti, išmitinti: Kap kas turėjo arklius ir šitoki [mažažemiai], ale anys in savo žemės negalėjo inturė́t Aps.
4. refl. išsilaikyti, neišnykti: Kartais sniegas lig Pravadų įsitùri Rgv.
5. iškentėti, ištverti: Dvejus metus tai inturė́jau Arm.
išturė́ti, i̇̀šturi (ištùri NdŽ), -ė́jo LVI821; Amb
1. tr. L, Žž, Mžš pajėgti, laikyti, kad nepabėgtų, neištrūktų, išlaikyti: In virveliūtės veda telyčią, nei̇̀šturi Klt. Ir išturė́k, kai ir taũ patį arklys vedžioja Trgn. Išturė́si tu arklį [pasibaidžiusį]! Dglš. Ale tai žvėris tas arklys, negali išturė́t Sdk. Šoks ir lekia [kumelys], nė išturė́t neišturė́si Rm. Sučiumpi už žiaunų – tai tik i̇̀šturi Pnm. Kas gi an gyvulius [leis vaiką], kurgi te jis išturė̃s! Kp.
ǁ neleisti ką daryti: Tegu sau eina, kur nori, neišturė́siu aš jos Klt.
ǁ nulaikyti, nuvaldyti: Vienais pavalkais negalia išturė́t vežimo Ob.
| refl. prk.: [Atmintis] stipra arba trumpa pagal to, kaip ilgumo išsitùri galvoj nuotuokiai BM38(An).
ǁ išnešioti, išlaikyti auginant: Mergiotė smagi (vikri), aš jos neišturė́siu Klt. Užūgeno manę motinelė, išturė́jo ant baltų minkštų kelelių Ad.
2. tr., intr. M, L, LL191, Rtr, KŽ, DŽ1, Yl, Trk, Lc, Klk, Srv, Ps, Sml, Trgn, Aps, Eiš ištverti, iškentėti, pakęsti: Ižturiu, ižkenčiu SD1204. Valią kas i̇̀štura, tas brangus žmogus J. Ėda rėmuo, negaliu išturė́t Jnš. Kai man pjaustė ranką, tai tik tik nerėkęs išturė́jau Ut. Koja taip sopa, kad neišturė́siu Jon. Tep diegia, kad ir išturėt negaliu Knv. Sopuliu nei̇̀šturiu – nor rėk! Pv. Kab inkąs, tai neišturė̃s žmogus ir pamirs Šlčn. Išturė́jau tokį rankos skausmą Ad. Suduotai dirgėle per gryną kūną, tai neišturė́tai Azr. Kur aš išturė́siu, man labai daug [metų skirta tarnauti] (ps.) LKT267(Brž). Nė vienos dienelės neišturė́čiau tavęs nematęs NdŽ. Prakirs eketį i skalbs, – kaip galėjo išturė́ti, aš nežinau Pkl. Kap tu ir i̇̀šturi per tokį karštį tep insirengęs Pv. Vienas medis daugiaus nekaip kitas gal išturėti šaltį S.Dauk. Gal darže par žiemą išturėti pri mūsų P. Avinėlis prašo: – Tu, sesut, nukirpk man vilną, tiek man šilta, ka nebegaliu išturė́t (ps.) Lnkv. Aš nebegaliu išturė́t – eina man apie langus tos žvakelės Kri. [Kiškiai] pajėgė išsilaikyti ir tenai, kur jų tėvai nebūtų ir metų išturėję Mš. Lietuviai kalnėnai ir žemaičiai didžiai išmintingai elgės tame daikte, jau lopišė[je] pratindamys vaikus savo ant vargų, šalčių ir alkio, idant paaugusys būtum visu išturiantys S.Dauk. Nepražus nė mūs darbas, tiktai pradėję išturėkime! V.Kudir. Aš par ašaras nei saulės nemačiau, rodės, kad neišturėsiu Sz. Didelį vargą vargsti, – pradėjo balsiai, – kaip išturėti gali tokiam pragare? LzP. Tu esi drąsus, tu esi išturįs D16. Erškėčiai kraują paleido, bliaukia ir varva nuo veido, kaip gyvai išturėt! A.Baran. Nelaisvę [šikšnosparniai] išturi gana ilgai ir apsipranta su žmonėmis Blv. Didė tai diena Viešpaties, o kas gali ją ižturėt DP8.
| prk.: Ji pasakis, ji neišturė̃s! Kls.
^ Žmogus valios neišturi, o nevalią reik išturėti Sln. Valios neišturė́damas gvaltu krimti į nevalią Plt. Raškažiaus neištura ant lenciūgo, o vargą ištura ir ant plaukelio Dr.
| refl. tr. Š, Rtr: Čiut ką išsiturė́jau Ad.
3. intr. susivaldyti, susitvardyti, susilaikyti: Aš nebegaliu juokais išturė́t Jnšk. Ievos, obelės kaip sužyda gražiai, širdis alpsta, nebgali̇̀ išturė́ti Akm. Paulius neišturėjęs suprunkštė. Ir nutilo staiga, sugavęs veriantį Kurmio žvilgsnį V.Bub. Mariutė tai girdėdama neišturėjo: pradėjo verkti, šoko prie tėvų, pradėjo atsiprašinėti ir žadėjo pasitaisyti M.Valanč. Buvo tame pokylė[je] ir tas gudravagis; neišturėjo jisai ir čia nevogęs BsPII148(Rz). Kad ans … praded grajyti, tad negal žmogus išturė́t netanciavojęs VoL462.
| Negali tiek kantrybės išturė́t su ja (nesibaręs) Gs.
| refl. DŽ, Lp: Neišsitùrim juoku, nesijuokę Š. Negali juoku išsiturė́t, kap anas pasakoja Dglš. Aš neišsituriù iš juoko, o ana nieko nesupranta Skdt. Nebegalėjau nuo verkimo išsiturė́t ir pradėjau verkt Jnšk. Negalė[ja]u išsiturė́t – verkiau i verkiau Dglš. Liepia neverkt, ale kur tu išsiturė́si! Pnm. Dabar jau giedosiu, nebegaliu išsiturėt LTR(Ds). Kad krežena kosulys, n’išsi̇̀turiu, turiu kosėti KŽ.
4. tr. Pn išlaikyti, iššerti, išmitinti: Gerai išturė́t gyvulį – reikia turėt geros ganiavos Pst. Neturėjo išturė́t [gyvulių] kuom Pb. Kap be dobilų išturė́t gyvulius? Nmč. Karvelę vieną i̇̀šturim Aps. Da karvę i̇̀šturim in tiek lauko Arm. Ištùri išturė́damas [karvę], kad nori! Dglš. Telyčią paržiem išturė́siu i parduosiu Klt. Niekas nekaltas, kad neišturė́jo jis tos karvės Sb. Kap buvom gaspadoriai, tai ne vieną arklį i̇̀šturi. Dar̃ vienos karvės nei̇̀šturi Asv. Dvi savaites išturė́jom ir vedėm parduot [nesveiką arklį], ale savo piningus atgavom Škn. Liuob išturės kruopininką keletą metų Šts. Tėvai be žemės buvo, kaipgi vaikus išturė̃s! Ppl.
| refl. tr.: Kad aš karvę išsiturė́čia, turi duot [šieno] Str. Gali da Onelė karvę išsiturė́t Dglš.
5. tr. KŽ, DŽ1 kurį laiką išlaikyti (negrąžinant, nesunaudojant, nesugendant ir pan.): Jis ilgai skolą išturė́jo (neatidavė) Ėr. Visą mėnesį draugas išturė́jo pasiskolijęs knygą Š. Žiemą sunku obuoliai išturė́t Dglš. Išturė́ta pernykštis kumpis Klt. Išturė́ta baltoj butelėj auksas Imb. Egliūtę lig Grabnyčiom i̇̀šturiu Klt.
| refl. tr.: Išsiturė́[jo] naudos vainoj Dglš.
ǁ intr. kurį laiką išbūti (nesugendant): Ar išturė̃s tiek ilgai obuoliai? Nmn.
6. tr. išlaikyti svorį, spaudimą: Neišturėsiu, vaikeli, dešinė ranka nestipra Ob. Ledas jau vaikus i̇̀šturi – nebeplonas Ktk. Tiltas visai juda ir tikrai neišturės traukinio sunkumo! J.Balč. Ledas kitur galėdamas išturė́t žmogaus sunkumą čia nedaturė́jo ir lūžo BM46(An).
| Volė iš aliksnio, iš juodalksnio, tai brinksta, tai alų i̇̀šturi Krč.
^ Jaučias kuprotas, sveikatos bagotas, kiek jis išturės, šimtas arklių neišturės (tiltas) Pnd.
7. tr., intr. Sut išlaikyti ką nors kurį laiką kokioje būklėje: Keturias dienas išturė́jo nevalgiusius Klt. Regis daiktas nepakenčiamas ižturė́t pirštą ugnyje per ketvirtį adynėlės DP527.
ǁ refl. išsilaikyti kur nors, ant ko nors: Kad tik šitos slyvos išsiturėtų (nenukristų) Mrp. Sprausmė priglausta teip stipriai įkimba, jog gyva išsitura S.Dauk. Sunku buvo išsiturėti prie žemės [dėl audros] rš.
8. intr. ppr. impers. Mlt išbūti (nepakitus): Išturė́jo kelias dienas neliję Drsk. Išturė́jo lig pavakari, nelijo Ker.
| refl.: Vakar lietus išsiturė́j[o], nelijo nor vieną dienelę Drsk. Dvi dienas išsiturė́jo pagada, ir vėl lis Vlk.
9. tr. išlaikyti (egzaminus), baigti (kursus): Du egzaminu išturė́jo, o trečio ne Dbč. Kas neišturė̃s egzaminų, tą atstato Zt. Kursus išturė́[ja]u Dsn.
10. tr. baigti gimdyti: Kiek turėjo, išturė́jo – nebibūs jau vaikų Krš. Išturė́jo visus, nebibūs anims vaikų Šv.
ǁ pagimdyti: Aštuonius vaikus išturė́jau, tai gana buvo vargo Ml.
11. tr. atvesti (jauniklius): Pirmšokė[je] gavėnio[je] išturėjo kiaulės, o nujau ir nebvaikuojas Šts.
ǁ sugebėti atvesti: Kai karvė noria turėt veršį, bet nei̇̀šturia, negalia, turia jai kiti pagelbėt Jrb.
| refl.: Jauniklė buvo, ant to pirmo veršio neišsiturėjo, išsimetė Pš.
12. tr. ištesėti (žodį, pažadą): Ale yra dar parapijų, kuriose katalikai neišturėjo savo prižadėjimo M.Valanč. Pasaka baigės ir pasibaigė, o senis išturė́jo žodį ir nepartraukė BM146(Šd).
^ Ne tas šventas, kas pradės, bet tas, kas ligi galo išturė̃s Ds.
13. tr. išlaikyti nuosavybėje: Jis neišturės tos žemės (praleis) Rm.
| refl. tr.: Mažu nor Alinką išsiturė́sim Lp.
14. intr. išgalėti turėti:
^ Gyvenk, kaip išgali, valgyk, kaip išturi KrvP(Jrb).
15. tr. įveikti, nugalėti, pasipriešinti: Karalius nepergalėtas, kurio galybės nei nuodėmė, nei mirimas … įveikt arba išturė́t negali DP3.
| refl. NdŽ.
nuturė́ti, nùturi (nutùri NdŽ, FrnW), -ė́jo tr.
1. S.Dauk, M, L, Rtr, NdŽ gebėti nulaikyti, išlaikyti: Ė, tu jau kvotų (puodšakės) rankosu nenùturi, katilelio pati atsitraukt negali Švnč. Nu dabar žemės skaldytojas padirbk iš akmeno tokią skrynę, kad nuturėtų šimtą birkavų sunkumą BsMtII144(Tlž).
| prk.: Jau pusė metų, kaip dantų nenūturu – gela geltinos be meilės Šts.
^ Bepigu su replėm karštą geležį nuturėti, bet pamėgink rankom ją palytėti KrvP(Ps, Ds, Al).
| refl. NdŽ.
ǁ Sml nuvaldyti, nulaikyti: Ot vaikas! Jau galvukę nùturi pusantro mėnasio Pv. Jis nenuturi rankos, dreba (neparašo) Db. Būdavo, šlajai turia vežimą, o dabar tik apatine pakeltine, pasunkiau nuturėt vežimas Krns.
ǁ nulaikyti, kad nesujudėtų, sugebėti turėti: Kad vaikas koją sukrutino, tai jis šėrė močiai, kad nenuturė́jo Slm.
ǁ sučiupti, pagauti: Nuturė́jo žvynę: tokia didelė, žila jau Pnm.
| Smulki [žvirbliniai] šrateliai nenūtura lapės, reik stambių: zuikinių ar vilkinių Šts.
2. Sut, NdŽ, Skr sutramdyti, suvaldyti, sutvarkyti: Aš vos ne vos nuturė́jau arklius J. Regis, ramus arklys, ale bobos niekaip nenutùri Sv. Kad pasbaidė arklys, – niekaip negaliu nuturė́t, – neša kaip padūkęs Sdk. Vienas paprastas žmogus veda, nenutùri LKT303(And). Piemenys nenùturi kiaulių ganykloje DŽ1. Viskas gal eiti ant niekų, jei dabar nepasiseks jį (eržilą) nuturė́t MitI378(Šl). Šyvas žirgelis nenustovėjo, jaunas bernelis nenuturėjo LTR(Mrk). Didiejie kraiteliai nepavežami, bėriejie žirgeliai nenutùrimi JV72. Nenuturiu žirgelio, neišimsiu žiedelio LTR(Auk).
| prk.: Vienog vokyčiai, negalėdamys niekaip latuvėžų nuturėti, liepė jiems visados siekti S.Dauk. Auklėjimas išmoko vaikus nuturė́ti NdŽ. Niekur liežuvio nenuturė̃s Aln. Mano žirgelis nesustabdomas, mano širdelė nenuturima, nesutremdžiama TDrIV16(Eiš).
^ Sesers skrynia nepakeliama, brolio žirgas nenuturiamas, tėvo juosta nesusijuosama (žemė, vanduo, sija) J.Jabl. Sesės kasos nesupinamos, brolio žirgas nenutùriamas (ugnis ir dūmai) JT383.
3. refl. Knv išsilaikyti kokioje padėtyje, nenugriūti, nenukristi, nusilaikyti: Teip pasigėrė, kad nė ant kojų nebenusi̇̀turi Grž. Stačiam važiuojant vežime, kratant sunku nusiturė́ti NdŽ. Apibarstyk jį (bičių peną) su skiedrelėmis arba su šiaudais, į piršto ilgumą supjaustytais, kad bitės ant jų pastotų bei nusiturėtų, kad nenuskęstų S.Dauk.
| Pripylė bliūdą kap nustùri (kaupiną) Lp. Nenusitùri pienas, nešant per pilną stiklinę NdŽ.
4. N, Sut suvaldyti, sulaikyti: Nuturėt (orig. nuterėt) SD387. Ašarų negalėjo nuoturėti I. Saugokias apsirijimo, o visokius kūno palinkimus veikesniai nuturėsi M.Valanč.
nenuturėtinai
| refl. Sut, I, Š, KŽ, Zt: Nenusiturįs, nenuvaldytas SD275. Vaikas nenusi̇̀turi, nuolat juda, kruta NdŽ. Ponai nebnusitura iš raškažiaus Skd. Nenusi̇̀turi niekap berniukas nevejojęs vištų Dglš. Nusturė́k ben valandėlę nedūkęs Ds. Eina, ieško, nenusi̇̀turi, kai uodegon inkirptas Sdk. Ko tu vis dūksti kaip kumelys, nenusi̇̀turi?! Ds. Nenusitùri savo kailyje DŽ. Jis taip nori miego, jog nusiturėt negalia LMD(Žg). Tas negali juoku nusturė́t Dglš. Negaliam juoku nusturė́t Žb. Blaivas, nusiturįs žmogus visur pritiko Vaižg. Nusiturįs kalboj SD286, N. Meilė yra jautri, nelinkstanti ant paikių daiktų, nusiturianti, gryna M.Valanč. [Kristus] regėdams jų (žydų) nečėstį nenusituri nuo verksmo SE180.
nusiturėtinai Valgyk tada nusiturėtinai Jzm. Storotis, idant vaikai išmoktų tuojaus nuog jaunų dienų gyventi nusiturėtinai brš.
5. išlaikyti, neprarasti: Nei medžio begal nuturėti krūmūse – tokie dabar laikai, viską išvaga Dr. Niekaip anas pinigo nenutùri, jam kad tuoj išleist Sld.
| prk.: Kaip galėtum žmones nuturėti naujame tikėjime M.Valanč.
| refl.: Vos su numais benusiturėjo, o kitą ką teismas atėmė iš ano Gršl.
ǁ intr. išsilaikyti, nesugesti: Bulvės tik rieklėse benuturėjo – tokie speigai buvo Šts.
6. sustabdyti, sulaikyti: Rožę nùturia, apikalba Brž.
ǁ kurį laiką neatiduoti, sulaikyti: Man ka peikė, ka negeras [gaspadorius], ka algą nùturia Všk.
^ Gaspadoriui rūpi nuturėti, bet nepridėti KrvP(Jnš).
7. praleisti, atlikti: Pietus nuturė́jom visai neblogus Grž. Nuturė́jom krikštynas Grž. Kol išbudėjo, kol pakavojo, kol pagrabą nuturėjo… Sln.
8. Sut prk. išgyventi, iškęsti, pakelti: Kiek jis (gaspadorius) vargo, vaikeliai, nuturė́jo, kiek jis muštas buvo nuog pono! BM25(Č). Dėl smurto teikė tame Viešpatis Dievas silpnumui bernelio, kuris greičiaus tokios žaizdos nuturėt ir iškęst negalėtų DP54.
◊ ši̇̀rdį nuturė́ti susivaldyti: Nepasikarsi ant šakos, reik visims širdį nuturėti Šts.
paturė́ti, pàturi, -ė́jo
1. tr., intr. Q241, SD1110, SD266, Sut, N, M, Rtr, NdŽ, DŽ1, Žl, Šr, Ob, Vlk, Dbč, LKKII227(Lz), Als palaikyti nusitvėrus, įsitvėrus ką nors rankoje: Siūlai reikia vyt, reiks paturė́t [sruogą] Klt. Paturė́k abiem rankom [sūrmaišį] Aln. Paturė́k vadeles, kol įkelsiu maišą į ratus Svn. Paturė́k man pundelį, pakol į vežimą įsirangysiu Grl. Patùry lazdą! LKKI183(Plš). Paturýte, vyrai! Ign. Dangčiui aš lotas nutašydavau ir užnešdavau dengėjui, paturė́davau, kol pririša Kp. Šąla kojos [piemenims], pàturim rankon, atsišildinėjam Drsk. Visa meta, ką paturė̃s, ir meta [vaikas] žemėn Mrc. Patùry duris, kol aš ineisiu Tvr. Paturėk virvę už galo, pakol aš šitą galą surišiu Žž. Dabar aš tai maišiuko paturė́t rankoj negaliu Lb. Teip prašo šautuvo paturė́t, net dreba [vaikas] Lel. Jei kas bijosi nebaštiko, reikia duot jam paturėt už nebaštiko kojos didžiulio piršto LMD(Kb).
| prk.: Negaliu dirbt, jau jėgos nepàturiu Mrc.
paturė́tinai
| refl. tr. NdŽ: Tėvelis pusę [žiupsnio tabokos] pasituri nuleistoje ant kelio rankoje Vaižg.
2. tr. DŽ, Mrk, Arm, Btrm, Dv, Mlk suėmus tvirtai palaikyti, kad nepabėgtų, neištrūktų, nesujudėtų: Prisivedžiau kumelį in tvorą, paturė́jo tėvas, i užlipiau Klt. Mergele mano, jaunoji mano, te, paturėk žirgelį, aš pasieksiu žiedelį KrvD40. Mergele mano, jaunoji mano, te, patury žirgelį, paieškosiu žiedelio (d.) Tvr. Še, paturėka bėrą žirgelį – aš plauksiu vainikėlio LTR(Brž). Tu paturėk, aš jam (katinui) tinginį išvarysiu LTR(Ds). Vaikai tėvą paturėjo, močia jam gerai inlėjo vis už arielkelę LTR(Slk). Anas až dvie[jų] kojūčių paturė́[jo], i išguldė paršelį Klt.
3. tr. DŽ1 prižiūrint kurį laiką palaikyti, paauginti: Peržiem ir per vasarą paturė́jom karvutę ir pardavėm Btrm. In kovo mėnasį paturė́[ja]u karvę Drsk. Tris metus paturė́jom ir pardavėm karvę Lb. Jau zara metro ilgio paršelis, gražiai ryja, paturė́siu da Klt.
| Jei lašiniam kiaules pàturi, tai miltais penėdavo Ad. Tai da paturė̃s bernioką kaime [bobutė]? Lel. Imkit vaikus pas save paturė́t Drsk.
| refl.: Pasiturė́jo prieg motinai Upn.
4. tr. palaikyti sau ar kokiam tikslui, pasilikti: Mama, tuos pinigus dabar paturė́k, kad aš nepragerčia Mžš. Anas tau paturė̃s kap lapė žąsį (iron.) Švnč.
| prk.: Vyriškas juo patura savė[je] sekretą (paslaptį) Plng.
| refl. tr.: Neseka pasiturė́t, tuoj nuskina [uogas] Mrp. Seniau ir mes pasiturė́jom aliejaus Vlkv. Kai sėmenis parduoda, tai duoda mum ben kiek pasiturė́t auksinių pinigų Alz.
5. tr. NdŽ palaikyti kur nors kurį laiką: Paturėsiu laškoj aš jį (vaiką), pastaisis Klt. Atamenu, do pats nubielijau šitą šešką, do paturė́jau an ugnies, pakepinau Dgč. Apsmukinau ruginių miltų, paturė́jau apdengtus pusdienį, kad apsaltų, tada buvo gardi raugienė Tvr. Pàturi pardien [prislėgtą] – in vakaro sūris Krd. O tą [pasigadinusį] pieną paturėti pusę adynos ir duok karvei pačiai sugerti LMD. Reikia šitas [v]anduo triskart atsigert ir burnoj paturė́t Vdš.
| Ar čia naujas namas ar senas? – Seną pirkom, jau paturė́tą Str.
^ Geriau vandenio insigėrus burnoj paturėt, negu apie juos kalbėt Vrn.
| refl. tr.: Aš ant kelių pasturė́siu Sl.
ǁ Dv, Dsn palaikyti uždarius, pririšus ir pan.: Kamgi reikėjo šaudyt, reikėjo paturė́t, pagąsdyt i paleist Upt. Paturė́jo lik vakarui, paleidė, pagailėjo Ker. Čia jau paėmė Nemenčinėn, vieną nedėlią paturė́jo [ligoninėj] ir atvežė atgalion Grv. An oro paturė́k gyvulį – uodai, musės puola Klt.
| Paturė́[jo] prie darbui Dglš.
6. būti kieno pusėje, paremti, palaikyti, užtarti: Turim vienas kitą paturėt ir išsižadų nedaryt Mrp. Dabar, matai, valdžia pàturi, pinigų duoda Klt. Jis man geras buvo, vis, būdavo, pàturi už mane Alv. Tai jie da mane patùri Krm. Turiu sūnų inspektorių, tai anas mane pàturi Dglš. Žydas žydą pàturia Pc. Stasiukas jau dvi klesas baigė: pažįstamas derektorius, vis mat patùria Vb. Kilus riaušėms, žinoma, [A. Tatarė] paturėjo sukilėlių pusę LTII229. Labai sunku paturėti teoriją apie jų (pasakų) pradžią Indijoje LTII478(Bs).
| prk.: Besveikačiai esam: tik vien vaistai pàturi Ad.
| refl.: [Žmonės] nieko notboja, idant tiektai … vyresnybės ir pavogos to pasaulio paturėtis DP485.
ǁ tr. Upt duoti pajamų, kiek paremti: Mane vištelės gerai paturė́jo Str. Dabar malkos žmones kiek ir paturi Ėr.
7. refl. SD17,140,433, SPII178, Sut, N, K, Rtr, BŽ122, NdŽ, KŽ, TP1881,44, Vlkv, Gg, Kvr, Tl, Trk būti prasigyvenusiam, gyventi turtingai, gerai verstis: Gerai stov, pasitur R338, MŽ452. Svietas verčiasi su linais ir gerai pasituri M.Katk. Tos mokyklos gyvavimu ir laikymu turi būtinai rūpintis kita miesto gyventojų dalis, kuri nors tiek daugiau pasituri medžiagiškai Pt. Tenai žmonės kur kas stipriau pasituri rš. Iš senovės ūkininkas jau būs pasitùrįs Als. Tėvalis muno buvo pasitùrįs, ans liuob nusisamdys Jdr. Pasiturintỹs žmogus Vlkv. Sodoj gan seniai gyveno pasiturįs ūkininkas vardu Petras M.Valanč. Tat pasiturinčių ir gerų tėvų duktė J.Bil. Jūs par savo bitis pasiturinčiais žmonimis pastosiat S.Dauk. Daugybė pasiturinčiųjų ėmė siuntinėti savo vaikus į mokslus A1884,71.
pasitùrimai adv.: Jis gyvena pasitùrimai BŽ117.
pasitùrinčiai pasiturinčiai̇̃ Ig: Teip priš kulkozą gyvenov vedu didliai pasitùrinčiai Vvr.
8. tr. Ls, Klt palaikyti ką kuo: Ans greit nepàtura ant pikto, kad iš ano pasijuoki ką Dr. Jis mane už poną paturė́jo Jnš. Visus tris paturė́jo per vaikus Dg. Motinyte mano mieloji, kamgi šį rytelį už viešnelę manę paturėjai (rd.) Krs. Reik pasiskubintie, kad nesulaukę manęs už melagį nepaturėtų Sz. Broliai laumę raganą paturėjo ažu seserį ir vaišino kuo geriausiai BsPII229(Jž). To dar nepaturėdamas už melagystę, liepė prypuolius tolesniai apsakinėti IM1863,23. Aš jąją paturė́jau už gerą J. Ak, žinojau žinojau, bet niekam nesakiau, vis už gerą paturėjau, širdelėj dūmojau KlpD109.
9. tr. KII3,349, Rtr, L, DŽ, NdŽ, Tlž, Skr, Grl, Lp, Azr, Prng, Grž atvesti jauniklių, apsivaikuoti: Kumelė turėjo, paturė́jo K. Ėrukus paturė́jo avikė Grd. Kai paturėjo [avis], tai ir nukirpau Nj. Karvė gera, tik, kol paturi, kožnąkart prisirūpinu Sml. Ar jūsų palšmargė jau paturė́jo? Skdv. Kiaulė paturė́jo dvyleka Mžš. Ta juodoji [katytė] i paturė́jo mėleną Slnt. Katė paturė́jo rainus tokius kačiukus Trg. Rado ant dirvono kiškiuką, ką tik paturė́tą Sml.
| refl. Klvr, Rmš: Kožna karvė pasi̇̀turi po vieną arba po du veršiu StngŽ75. Neseniai pasiturė́jo kačiukus, parsinešė Bsg.
ǁ pagimdyti: O tų vaikų kap paturė́[jo], tai paturė́[jo]! Rud. Ir vaiką paturė́jau, ir ejau, ir sveika buvau Dg. Turėjo vaiką, paturė́jo ir išejo Pj. Merga nuo pono vaiką paturė́jo Vad. Ūkininko merga paturė́jo mažą Prk.
| refl.: Mūsų kaimynė pasiturėjo – pagimdė Prk. Pas gimines ji ir pasiturėjo I.Simon.
10. tr. pasiskirti sau, pasisavinti: Ans paturė́jo mano pelną, t. y. apnausojo J. Ką tenai išarė, tą vis sau paturėjo S.Dauk. Viską paturė́jo, viską pasiėmė Žeml. Velnias atidavė žmogui apačias arba gumbus, o sau laiškus, tai yra lapus, paturėjo LTR. Piningai eremitiniai susideda iš 10 % paturimųjų nuo darbininkų algos A1884,384. Vyskupas už visus savo vargus, tame reikale pakeltus, 500 auksinų sau paturėjo M.Valanč. Kaip paturė́jo [kolūkis] klaimą, tai ir nėr Nmč.
| refl. tr.: Už varžytynes vis penkiolika litų miškinykai pasituri, nebeatiduoda Pšl.
11. refl. susilaikyti nuo ko, neskubėti: Močia, pasturė́k, čia visas bernagalis (neįveiksi jo) Sug. Kai ką parduodi, tai reik pasiturė́t, pigiai neparduot Jnšk. Aš ir teip ilgai pasturė́jau – nepardaviau Trgn.
| Mes dar pasturė́sim, nesiskirstysim Azr.
12. refl. intr., tr. bandyti priešintis, pasipriešinti, nepasiduoti: Jis pasiturė́t negalėdavo, menkesnis buvo Brž. Jūs, vyrai, ant skodo pasiturė́kit dėl tų mokesčių, nenusileiskit Jnšk. Jis retai kada kokį žodelį jai priešais pasiturėdavęs LTR(Sln).
13. tr. pabūti kokiuose santykiuose, palaikyti: Nepatura gaspadorius šeimynos, bėga laukan visi Šts. Vaikio gaspadinė nepaturėjo, bet ir mergę vis liuob išries – toki buvo nedora Šts. Geisdamas už žmoną paturėti, Daumantui nebįdavė S.Dauk. Tu paturė́jai, dabar man duok, man reik pagyvent su tavo vyru (juok.) Kvr.
| refl.: Jis kompanijoj pasiturimas žmogus Št.
14. tr. pasiklausyti: Paturė́k gerai, ką aš pasakysiu J.
15. intr. palaikyti, užtęsti (ppr. apie gamtos reiškinius): Gerai, kad patùri, kad nenuleidžia [sniego] Jnšk. Paturės kiek i atleis šaltis Klt.
16. tr. junginyje su daiktavardžiu žymi veiksmo atlikimą pagal to daiktavardžio reikšmę: Sedo[je] paturė́jau tus pietus i toliau dyžiau Pkl. Ar noriat tris valandas baimės paturė́ti? Rsn. Gatvėmis jodinėja raiti žvalgai ir paturi tvarką VŽ1905,174.
◊ akysè paturė́ti pasaugoti: Paturė́k tamsta tas vištas akysè, kol ateisiu KlK8,69(Jnš).
galvojè paturė́ti atsiminti: Visą ko pamiršti: gal ir pàturia galvõj tas daines kitas KlK14,90(Jnš).
parturė́ti, par̃turi, -ė́jo tr. kurį laiką laikyti: Visą kelią parturėjau rankosa stiklus Lp.
pérturėti
1. tr. NdŽ nusitvėrus, įsitvėrus ar kitaip išlaikyti: Priėmė [Nojus] į akrotą, o ji (gyvatė) su uodega savo užkišus tą skylę ir perturėjus, kol vanduo išdžiūvo SI67.
2. tr. kurį laiką prižiūrint išlaikyti: Vieną žiemą pérturėsi veršelį ir parduoj Lz. Jaunylę dukrą parturė́davo prie savęs Slč.
| refl. tr.: Tėvai pársiturėjo dukterį lig keturiasdešimt metų, neleidę už vyro Šts.
3. intr., tr. turėti ko nors daug, į valias: Kad turėčiau párturėčiau, pinigų aš jajai neduočiau nė skatiko J. Jie galybiškai visko turėtų ir pérturėtų Graž. Turėčia pérturėčia, o šilkiniu kvartuku puodo nekaisčia Prng.
4. tr. ilgiau už ką gyventi, prabūti: Jau ji mane parturės – jau aš jos neparturėsiu Db.
5. refl. persiimti, pasigalynėti: Eikiav pársiturėti Lnk.
6. tr. nugalėti: Pérturėjau ligą ir gyvenu, tęsiu kojas Drsk.
praturė́ti, pràturi (pratùri), -ė́jo
1. tr. paėmus į rankas kurį laiką palaikyti: Visą dieną praturė́jau rankosu jos ryšulius Švnč. Per visą naktelę vaikas mane praturė́jo apkabinęs Vrn.
2. tr. DŽ, NdŽ, Dglš, Švnč, Dv priversti išbūti kurį laiką: Vakar visą dieną praturėjo gyvulius tvarte Švn. Visą laiką pratùrim juos (gyvulius) tvarte Kli. Išveda miškan vaiką i pardien pràturi Klt.
3. tr. išlaikyti paėmus: Pasiskolino knygą ir praturė́jo kone metus DŽ1. Parsineš kirvį minutytei, i kelias dienas pratùri Ds. Ana praturė́jo mėnesį kišenėj receptą Vdš.
4. tr. Ds, Dsn, Pls, Lz maitinant, prižiūrint išlaikyti: Turi praturė́t karvę [per žiemą], kad galėtų pragyvent Pb. Trejus metus šitą karvę praturė́jau Aps. Duktė praturė̃s mane lig smerti LKKXI166(Zt). Tris nedėlias praturė́[ja]u vaiką Klt. Praturėjo anies vištelę dvejus metus, ir vis nededa kiaušinių LTR(Rš).
ǁ sugebėti neprarasti: Šiemet praturė́jom žemę Grv.
5. tr. ilgiau išlaikyti, nesuplyšti, tverti: Paregėsit, jei jis (krepšys) nepraturė̃s mūs Db.
^ Senas drabužis kartais ir naują pratùri DŽ. Mano tarbos praturė̃s jūsų aruodus Kls. Trilinkis ir keturialinkį praturi Švnč.
6. tr. NdŽ, Skr atsivesti jauniklį, apsivaikuoti: Nepraturė́jo karvė, negaliu niekur išeiti iš numų Šts. Nepraturėjo kumelė, užsikirtimas daros, ir dvesa Šts.
| Pràtur jauna višta, t. y. pirmą kiaušį padeda J.
| refl.: Tris dienas karvė neprasiturėjo: užsisprendė kur veršis Skdv.
ǁ atsivesti pirmąjį jauniklį: Pirmdėlė karvė praturė́jo veršį J.
7. intr. patirti nuostolių, nepasisekti: Kai aš nepratęs jom (karvėmis) mainykaut, tai ir praturė́[ja]u Švnč. Ačiū dėkui, ačiū dėkui, kad jums Dievas duotų neišduotų, kad jūs turėtumėt nepraturėtumėt, norėtumėt, o negalėtumėt LTsIV706.
priturė́ti, pri̇̀turi (pritùri), -ė́jo
1. tr. M, L, Rtr, NdŽ, LKKXIV205(Zt) prilaikyti rankomis, kad neiškristų, neištrūktų, nesujudėtų: Gali viena ranka priturė́t [pintinę] Kvr. Ėda kaip voverės, priturėdamos maistą pirmutiniom kojytėm Blv. Sūnus Simeono priturėjo galvą avinėlio brš.
2. tr. DŽ1 truputį prilaikyti, kad nenugriūtų: Priturė́jau, lazdžiūtę padaviau Klt. Lėk, tu per užsisukimą priturė́si, kad neišgriūtų vežimas Pc. Šita vežimo pusė daug didesnė, važiuodamas priturė́k, kad neapvirstum Dbk. Vienas da nepasėdi, reikia priturė́t Užp. Aš ją (ligonę) imsiu priturė́t až pečių Smal. Susistveria až pažasčių i eina, priturė́dami vienas kitą Klt.
| prk.: [Žvalgyba] atskrido priturė́t frontą Lz.
^ Senis arklys tai tik dišlių prituri, o jauniklis kojom mina Lp.
ǁ bažn. dalyvauti suteikiant Sutvirtinimo sakramentą: Priturėtojas sueina dvasiškon giminystėn su tais, kuriuos birmavojant priturė́jo A.Baran.
3. tr. Sut, I, M, L, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Alv pristabdyti kokį nors veiksmą, procesą, sulaikyti ką, prilaikyti: Priturė́k vežimą, kad ne teip lėktų nuo kalno Sml. Teip susitaisę iš lengvo, priturė́damys arklius atvažiuo[ja] pas rubežiaus BM331-332(Šv). Laikrodis skubina, reikia priturėt Ėr. Buvo priturė́ję namą statyt Klt. Kap kas atvažiuos, tai priturė́k, aš skaudžiai grįšiu Dv. Pakolei koks norint daiktas mane pritura, patolei negaliu liuosai tavėp lėkti M.Valanč. Kibio [lapų sultys] ramina vėžio žaizdų skausmus ir prituri tų žaizdų plėtimos rš.
| prk.: Supenėjau vaikui kiaušinį, kad nor kiek vidurėlius priturė́t Ds.
| refl. M, NdŽ, KŽ: Aš jau nupykau, bet pristurė́jau Grv.
4. tr. įgijus kurį laiką turėti, prilaikyti: Priturėjo jos pensiją Klt. Dabar gėrimų pri̇̀turi Ad. Kas jau priturė́jo [naminės], tiem po du metu [priteisė] Škn. Nepriturė́jo mano sūnelis mergelės dovanėlių nei dviejų dienelių Dbč.
| refl.: Sodžiuj visi beskatikiai gyvena, neprisituri prie pinigų Grž. Visam amžiuo neprisipirksi, neprisiturė́si, kaip jau išeina, taip Krš.
prisitùrinčiai adv.: Iš padidėjusios algos būtų galima kas metai pasidėti po du tūkstančiu ir kas metai vis daugiau, taip pat prisiturinčiai gyvenant kaip ir ligi šiolei Vaižg.
5. tr. sudrausti ką daryti: Priturė́k bobą, ana priskolys pinigų, o tau ataduot Lel. Priturė́k tu savo bernioką, ba aš neiškentus pati mušiu Skdt. Priturėsiu sesulę, kad neapkalbėtų tavę jaunosios KrvD81. Savūsius priturėti nuog plėšimo I.
| refl. Rtr, KŽ, Blv, Lp, Dgp: Prisiturėjo negėrusi visą amžių Plng. Jau reikia pristurė́t Dv. Prisiturėk nuog didelio noro mokslo, nes tas gaišina ir apgauna M.Valanč.
6. refl. ko nors laikytis, vartoti: Jei aš lietuvis, tai aš savo kalbo[je] prisituriu Lnkv. Apynius skintie laiko prisiturė́davo Dgp. Kiti vergiškai prisiturėdami senovės madų … vestuves pradeda laikyti nuo panedėlio TS1897,5.
7. refl. būti kokioje vietoje, laikytis trumpam: Ji čia prisituri, taisos nuo to vyro bėgt Ps. O Jonas pas jum prisi̇̀turi, a jis neturi kur gyvent? Ps.
8. tr. prilaikyti, prižiūrėti: Pirkioj tai jau sunku švara priturėt Prng.
| refl.: Ano labai prisitùria, nei te serga, nei ko Slm. Jis labai prisitùria, tai da šiaip teip gyvena Slm.
9. refl. atsilaikyti prieš ką nors: Ką tu prieš mane pristurėsi?! Lp. Prieš Bolesių nepri̇̀sturi Lp.
10. tr., intr. prk. palaikyti, paremti, užstoti: Gal tamysta jos papirktas, kad už ją vis pri̇̀turi Lp. Be „tautos susirinkimų“, priturėdavo karalių išminčių taryba rš. Vytenis svirstančio jau Lietuvos ūkio drąsybę priturėjo S.Dauk.
| Mūsų bobutė velnią pritùri labai Antš.
11. intr. DŽ1 daug patirti, išgyventi, prikentėti: Priturėjo Jonelis baimės Trs. Priturė́[ja]u vargo su vaikais LKT348(Švnč). Kiek aš bėdos dėl jo priturė́jau, kiek aš prikentėjau! Švnč.
| refl.: Daug anas mūkos pristurė́jo Ad.
12. tr. I areštuoti.
13. intr. NdŽ atvesti jauniklių, prigimdyti: Kiek gali tų vaikų pryturė́ti?! Vn.
◊ liežùvį (liežiùvį) priturė́ti [už dantų̃ Lel] neplepėti: Kai indės kas kitus dantis (išmuš), tai tada priturė̃s liežùvį Trgn. Priturė́k liežiùvį, i bus gerai Klt. Priturė́k nedaugutį sa[vo] liežùvį, ką paleidai valion kap diedas botagą Rod.
suturė́ti, sùturi (sutùri), -ė́jo
1. tr. M, L, Rtr, NdŽ, DŽ1 einantį, vykstantį priversti sustoti, sulaikyti, sustabdyti: Bėgantį arklį suturė́k J. Arklys bėga keliu, bet žmogus jį sùturi Ndz. Suturė́jau arklius, truputį žingsnio pavažiavau Ob. Katros stalgios karvės, tai nesuturė́si Sb. Aš einu, telyčias suturė́siu Dv. Kad nebūt suturė́ję an kelio, tai nebūč pasvėlinęs Dbk. Eina jis, kur jis nori, nesuturė́si Drsk. Suturė́k vaiką, da sprandą nusisuks Vp. Tu gi suturỹ vaikus! Str. Prie Nemuno suturė́jo vokiečius Jnšk. Vario durys, geležiniai pančiai manęs nesuturėjo V.Krėv. To briedžio greitumėlis – tik gaudyk akimis, čia buvo, čia nebėra, ugnis ir vanduo nesuturės pabėgėlio Blv. Duonakepė sako: – Tu bėk, aš laumę suturėsiu LTR(Dglš). Jau sulojo juodi kurtai ant mano žirgelio. – Suturėki, uošvytėle, ruduosius kurtelius LTR(Ktv).
| refl.: Led led susiturė́jau, būčia in Strėvą ingriuvęs Žž. Buvo beinąs čionai, al vėl susiturė́jo LKKVII188(Krs). Buvau paskėlus eit, i vė[l] susturė́jau Klt.
ǁ priversti paklusti, sutramdyti: Ką tu suturė́si, lekia kaip pasiutęs! Pnd.
| Vėjo nesuturė́si, anas nai drūtesnis an svieto Nmč.
^ Sesers kasos nesupinamos, brolio žirgas nesuturiamas (ugnis ir dūmai) Pn.
2. tr. M, L, Rtr, NdŽ, KŽ, Slm, Ad, Ml neleisti ką daryti, uždrausti: Negi mažas suturė́t, negi klausias jau mūsų Skdt. Tik močia sùturi, išnešt ana jam akis Klt. Tegul eina tan miestan, nesuturė́si Adm. Nereikia sūnaus suturėti nuo mokslo, jei jis nežada būti kunigu TS1896,10.
| refl.: Norėjau žieminį [paltą] siūtis, bet vėl susiturė́jau Jnšk.
ǁ sutrukdyti kokį veiksmą, procesą, sustabdyti, sulaikyti: Tik prasideda karas, ir sùturi mašinas Lel. Tuomet suturėjo laivus prie didelios salos MPs. Te suturė́ta, kap leidžia, tai paskelia vanduo Btrm. Kunigas liepė suturė́t vargonus, kad ana giedot Rod. Negalėjo suturė́t kraujo Aps. Suturė́jom šiap tep gyvą pieską su žolynais Drsk. Dievmedžio skystimas suturi plaukų birimą rš. Kai davė, kai davė [šaltis] – i medžius suturė́[jo] (nesprogsta) Švnč. Kas žino ugnies vardą, tas, neduok Dieve, ugnelei pasikėlus gal suturėti LMD(Sln). Saulė dabar degina, o lietus žliaugia, tai nesuturė́si Jon. Ir lietus iš dangaus buvo suturėtas Skv1Moz8,2. Sutverdamas pragarą, Viešpats teipogi parodė mums mylestą, nes par tai norėjo mumis suturėti nu pikto M.Valanč.
| prk.: Jau buvo suvis blogai – tik tavo pinigai suturė́jo Ktk.
^ Paleidęs akmenį (iš rankos Mrj) nesuturėsi LTR(Plng).
nesuturimai̇̃ adv.: Metai nesuturimai eina, jaunystė praūžė kaip sapnas M.Katk.
| refl. NdŽ, DŽ1, KŽ: Apsirgo an kokliušo, kosti, kosti, kosti ir nesùsturi Btrm. Nuej[o] Dubičiuosna [ežeras] ir susturė́j[o] Pls. Vandenio dėjo kompresus, tada susiturė́jo kraujas Upn. Sauso šieno padaviau teliokui, tai susturė́[jo] vidus Klt. Tūpčiojo tūpčiojo vaikas, oran nepraeina, viduriai susturė́jo Klt. Po lieti [kremblių] bus, dartės susturė́j[o] augt Drsk. Medetkų išverdi, nuog jų ir susi̇̀turi (nepersileidi) Upn.
3. tr. neleisti pasireikšti, likti nepastebimam, sutvardyti: Pamatė, ateina pulkas burliokų, anas ir kvapą suturėjo, kad jo negirdėtų LMD. Vos galėjo suturėti ašaras savo akyse J.Balč. Negalėjau džiaugsmo ašarų suturėti rš. Tylenis klausėsi, vos galėdamas suturėti pasibjaurėjimą visai tai kalbai K.Bor.
| refl. DŽ, KŽ: Žodį žioptelėk ir susiturė́k J. Vos susiturėjau pikto žodžio nepasakęs Vvr. Neseka susturė́t ir nieko nesakyt [pačiai] Drsk. Kitam pasakai, paaiškini, ir jis tuojau susi̇̀turi Mrj. Ana nesusi̇̀turi, neklauso Dgp. Kai pradeda ūturt, tai negali susturė́t Klt. Sustùryte, ką jūs klegat! GrvT92. Reikia susturė́t senam, nevalgyt visa ko Skdt. Nebegali̇̀ nuo gėrimo susiturė́t Grž. Kai nesusi̇̀turi [gerdami], tai ir ažsimuša su maciklietkom Lel. Jis nesusiturė̃s nepadaręs iškados Slv. Aš tankiai susituriu piktai daręs vien gėdos dėlei Blv. Nemokėdami susiturėti nuo pavydo ar neapykantos, nesidrovi reikšti savo nenuoseklios nuomonės rš. Ponas pradėj[o] juoktis. Itas ponas ir negal susiturėt LTR(Dv).
4. tr. išsaugoti, išlaikyti: I Petrui ūkį suturė́jo Jnš.
5. tr. areštuoti: Mane suturė́jo Rodūnioj Rod.
6. intr. NdŽ, Gs, Pc, Škn, Up, Vkš, Vdk daugeliui atvesti (jauniklius): Visos karvės jau suturėjo, susivedė, tai turim jau pieno Š. Jau karvės abidvi buvo suturė́jusios Skd. Tai bus pieno, kai visos karvės suturė̃s Skr. Būdavo, karvės kaip sutùri, tai atsivalgom krekenos Sml. Po Kalėdų suturė́jo karvės, atsirado i varškės Krš. Žiemą karvės kai sùturia, mes krekenus išmilžiam Škt. Pieno nebuvo: karvės buvo nesuturė́jusios Šts. Kiaulės suturė́jo į rugienas Šts. Abi [avys] sykiu suturė́jo Skr.
ǁ apsivaikuoti: Niekaip ta karvė nesùtura – penkioleka dienų užejo Krš.
◊ danti̇̀s (liežiùvį) suturė́ti nutylėti: Jaunam visur reikia dañtys suturė́t Trgn. Suturỹ liežiùvį! Lkm. Kap pati paleistuvė, tai ir an kitų liežiùvio nesùturi Švnč.
ši̇̀rdį suturė́ti susilaikyti, neleisti pasireikšti jausmams: Kad mano širdi̇̀s suturimà buvus, tai nevažiavus iš Latvijos Prng. Širdį ir upę sunku suturėti Mair.
užturė́ti, ùžturi (užtùri), -ė́jo (sl.?)
1. tr. Sut, N, M, L, Š, Rtr, NdŽ bėgantį, einantį priversti sustoti, sulaikyti: Ažuturiu, ažustabdau SD1207. Užturė́k gyvuolius, kad nebeitum pro šalį J. Avys visos ka pasileidė ant namų – nebeužturė́jau Jnš. Anas ažturė́j[o] veršelį ir pririšė až krūmo Lz. Ir priplaukė nekuriosp ivosp, vadinamosp Klaudo, vos užturėjom eldiją Ch1ApD27,16. Teipo užturėtos yra žmonės, kad neneštų daugiaus Ch2Moz36,6.
ǁ N išlaikyti, kad nepabėgtų, priversti paklusti, suvaldyti, sutramdyti: Nenuvaldomas, neažturėtinas SD189. Arkliai buvo neužturimi̇̀ Ėr. Negaliu arklio ažturė́tie Smal. Įsižabok kumelę, bo kai pasius lėkt – neužturė́si Sml. Arklius vadžiom ùžturi, keravoji Žrm. Širmas žirgas nupenėtas, šoka piestu pakinkytas. Penki vyrai neužturi, visi žmonės į jį žiūri LTR(Všk). Tie žirgeliai juodbėrėliai neužturiami LTR(Pn). Bėga mano juodbėrėlis, negaliu užturėti LTR(Brž). Pavakarėj nebegali kiaulių užturė́t Jnšk. Kur tu bernaitį kieman užturė́si! Drsk.
| prk.: Reikia ant sūdo galybės, idant tas, kuris yra sūdžia, galėtų nudraust ir grausmiai ažuturėt valdonus SPI21-22.
^ Broliuko žirgai neužturiami, sesutės skrynia neapnešama (krosnis ir dūmai) TŽV575. Eina be kojų, skrenda be sparnų po visą svietą: niekas negali užturėti (kalba) LTR.
ǁ išlaikyti rankose: O jau išsigandau kaip, man pradėjo širdis mušt, nebeùžturiu grėblio, nebesugraibau grėbt Bsg.
2. tr. Sut, I, N, M, L, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, Yl, Mšk, Lz sutrukdyti kokį veiksmą, procesą, sustabdyti, sulaikyti: Čia tos eglės ir vėją ùžturia Pc. Kas nors tuos laiškus ùžturi, ka ne visus gaunam Prn. Užturė́ti ligą, t. y. traminti J. Ka bus mirštama – neužturė́si Jnš. Kai mirs, tai numirs, neažturė́si Trgn. Nežinai [ko] nuo kosulio, kad užturė́tų kosulį Žl. Buvo vidų (vidurius) paleidę, tai šiaip teip užturė́jau Dkšt. Nieko mama nebeužturė̃s, kai abidvi eisma Ob. Dūmojau jau užturė́t vaikus nuog škalos Azr. Ir turėdamas neužturėtum, taip kožnas veržias Sz. Pats buvo didelis gėrėjis, pati niekaip jo negalėjus užturėti nuo to LMD(Sln). Dabar visas svietas geria – užturė́k tu jiem gerkles! Mžš. Motinyte mano miela, užturėk visus vėjelius LTR(Ob). Nėra tokio, kuris ažuturėtų Dievą rūstaujantį SPI129. Neužtura tavo vargų nei saulės karštumas, nei prakaitai, nei džiova, nei kaulų skaudumas D.Pošk. Aniolas sušuko iš dangaus: – Abraomai! Užturėk ranką savą, nedaryk smerčio jaunikaičiui! S.Stan.
| Čia buvo užturė́ta vanduo Vrn. Yra užturė́tas vanduo malūnui Kdn. Anas pastatė melnyčią, ažturė́jo visą vandenį, niekur vanduo negali eit Aps. Buvo užturė́tas Arupės vanduo Ker. Tegu lyja: ar mes užturė́sim?! Pc. Kubizdaliai kraują ažùturi Ktk. Kraują anas ažtùri JnšM. Pliaupia kraujas i neažuturi Dglš. Nuvežė Vilniun, kraują ažturė́[jo] Rš. Senis šlapumo nebeužtùri, po saũ leidžia Sml.
| impers.: Ligoninėj klausia, kam užturė́jo vidurius, duosiu vaistų Žl. Gal nuo tų žuvų užturė́jo man vidurius Ut.
| refl. Slm, Lz: Ažsiturė́jo upelė ir patvino pieva Ds. Ažsiturė́[jo] [v]anduo, nenubėga Dglš. Sako, ežeras siaurutis buvęs, o paskiau ažsiturė́jo upė [ir pakilęs] Strn. Negerai, kai ažsi̇̀turia viduriai Ob. Nuo paparčių viduriai ažsiturė́davo Dglš. Nuo mėlynių užsitùria viduriai Slm. Misos prigėrė, užsiturė́jo šlapumas Slm. Prakeiktas testov, kardą savą užturįsis (trukinąsis), jeib nepralietų kraujo BBJer48,10.
ǁ refl. palaikyti užsidėjus: Užsiturė́jau šalto vandinio prieg [sutrenktam] veidi, i nesopa Drsk.
ǁ KŽ sulaikyti savyje, neišleisti: Ta bačkelė jau išgverus, nieko alaus macnumo nebeužtùri Sml. Ąžuolas, ant oro išdžiūvęs, visuomet savyje užturi maždaug dešimtą dalį pirmutinio drėgnumo A1884,125.
ǁ BtLuk24,16 uždaryti: Akys jų (mokytinių) užturėtos buvo, adant jo nepažintų SPII235.
^ Burna kaip šikinė – reikia laikyt užturė́ta Sug.
ǁ Ch1Jn20,23 neatleisti (nuodėmių), sulaikyti: Suteikė apaštalams galybę atleisti ir užturėti nusidėjimus M.Valanč. Kuriemus jūs griekus atleisite, tiemus bus atleisti, ir kuriemus užturėsite, tiemus bus užturėti BPII51. Tur ne tiektai atleidinėt, bet ir užturėt nuodėmes žmonių DP204.
3. tr. Ms, Jnš, Brž, Mžš versti užtrukti, sulaikyti: Nuėjau svečiuos, mane labai norėjo užturė́t, led ne led išsitraukiau Jnšk. Mus ažuturė́ję buvo, led išsiprašėm Dv. Atejau su reikalu, i mane ažuturė́jai Klt. Ir išmeldė, kad leistų tą mergelę par keletą dienų užturėti M.Valanč. Taip broliai Jūzapo išvyko į Egiptą, bet tėvas užturėjo numie jauniausįjį S.Stan. Užtùria [žmogų] i ant trečios nakvynės BM128(Pš). Ir jau būtų teip parvažiavęs, kad ne gera būtų šeimyna jį užuturėjus SPII181. Pragaras turės sugrąžint numirėlius savuosius, kuriuos buvo užturėję DP16.
| refl. OG434, LKKIX200(Dv): Pas Mikšį dar užsiturė́sta ČrP. Jie šiandiej be Šakalynės niekur neužsiturė̃s Upt. Pasidėti pas ko, užsiturė́ti, apsistoti I.
4. tr. Upn uždrausti, užginti: Kad gano, tegu gano, neužturė́si Ėr. Močeka su sa[vo] duktėm norėjo ažuturė́t šulnio ir itos obelies LKKIX202(Dv). Žinoma, kad važiuočiau, tai neužturė́tų Krs. Valdžia ažturė́[jo] mišką kirst Dglš. Galgi aš ažùturiu, arba manę klausai?! Trgn. Niekur toliau negalėdavai nuvažiuot, ažturė́ti keliai buvo (per karą) Lel. Aš žuturė́siu tau kelius, palauk! Nč.
5. tr. P, Rm, Škn sulaikyti pinigus ar ką kita, pasilikti sau, neduoti: Man ažuturė́jo senybą (senatvės pensiją) Btrm. Tu mun ten i ten padirbai iškadą, daba aš tau ùžturu [algą] Vž. Tegul tik koki iškada pasidarys, tai ir algą užtur Sz. Pasakyk, kad jis (kunigas) surinktų visus savo piningus ir aš šį rytą nešiu jį į dangų gyvą, tik pasakyk, kad neužturėtų nė vieno grašio BsPII45(Tl). Būsiu aš liudytoju … prieš tuos, kurie užuturėjo algą samdinykų DP15. Alga darbinykamus užturė́ta VoK34.
| Bronė visą amžinatilsį matutės gerą užturė́jo Ps.
| Pernai [kolūkyje] užturė́jo visiem javus, niekam nedavė Rm. Visus metus ažturė́jo (nerašė) darbadienius Str.
ǁ pasisavinti, pagrobti: Tas tai yra tėvainis, užmuškime jį, o tėvainystę jo (užturėsim sau) Ch1Mt21,38. Giminė kuršių teip stipriai su danais rėmės, jog, juos visus išmušusys, laivus užturėjo, auksą, sidabrą ir vis, kas buvo laivūse, atėmė S.Dauk.
ǁ impers. atimti (žadą): Jau kap šnektą užturė́jo, tai ir mirė zaras Kpč.
6. tr. Q39, I, N sulaikyti, areštuoti.
7. refl. KŽ, Vvs, Ds užsibūti, užsilaikyti: Su vytele išpleitojo tankiai tvorą, i sniegas ažsi̇̀turi Smal. Nėra sniego ant kelio, neužsi̇̀turi, vėjas nunešė Pc. Vienas ažsiturė́jo ančiokas [iš laukinių ančių kiaušinių], o kiti paaugę išlėkė Klt. Mūsų valsčiuj nelabai seniūnai užsi̇̀turi Krkn.
| prk.: Akys mūsų nenorom ažuklius, ažsikabins, ažsiturė̃s kur nor, iš kur neveikiai beatatrauksma, atplėšma BM60.
8. refl. NdŽ išsilaikyti kokioje būklėje nenugriuvus, nenukritus: Ar tu viena ranka užsiturė́si ant obelės šakos Jnšk. Labai sunku yra užsiturėti ant kojų A1885,97. Akmuo … negal ant oro užsiturėti, kada kas nepritur I.
9. tr. maitinti, išlaikyti: Ažuturiu ilgai, karšinu SD8. Ažturė́t du sūnus labai blogai JnšM. Kuom žmonis užturė́sim? Upt. Aš turiu tėvelį – ažturės manę! LMD(Klt).
| Kursai rėdo gerai tikrus savo namus užturėdamas vaikus savo klaužadoj su visokia viežlybyste Ch11PvT3,4.
ǁ išpenėti: Kada ilga vasara, daugiau neužturė́davo, tos kiaulės neturia ko nieko ėst – ant plikų dirvų ganydavo Mšk. Kokį penukšlą … neužturi a neužlaiko jo savei WP88.
10. tr. prižiūrėti, valdyti: Jie nebeturi sveikatos užturė́t gyvenimą Upt. Kol tėvas gyvena, tol ùžturi žemę visą Jnšk. Didelių plotų valdytojai, bajorai nebegalėjo užturėti savo rankose žemę TS1901,6-10. Ižstatoma est mums trumpai prieš akis pradžia bažnyčios Dievo ir kaipo užturėta yra ir užlaikyta po tvanui Ch1Krn(santrauka).
^ Moteris užtùri tris namų kertes, o vyras – vieną Krs.
11. refl. DŽ, KŽ išbūti, išsilaikyti, išlikti, neišnykti: Čia iššalo rugiai, o ten užsiturėjo Šts. Po lytaus užsiturėjo rugeliai, nebnyksta Dr. Jų kiaura žemė, smėlis – kišk nekišk [trąšų], niekas neužsitùri Sml. Tik viena vyšnelė ažsiturė́jo – visos iššalo Ktk. Buvo lakštas ažsiturė́jęs Dglš. Gyvulėliam, kad ir žiemą, miške vis ne teip sunku užsiturė́t kaip ant pliko lauko Jnšk. Ant vieno … kalno kriaušiaus … lig šiolei užsiturė́jo ąžuolinių suretėjusių keletas kelmų BM65(Žb). Liepė ta lazda (krivule) savo įsakymus svietuo skelbti, kursai būdas skelbimo įsakymų vyresnybės lazda iki šios dienos užsiturėjo S.Dauk. Su vopna galime sudėti tiktai tokias maliavas, kurios pačios gerai užsitur prieš oro įveikimą A1885,51.
12. intr. ištverti, atsispirti: O dėl to mat užturė́jo, nemirė Brž.
| refl.: Įkūrė pilę, kuri ilgą laiką užsiturėjo S.Dauk. Seni, kurie užsi̇̀turi, tai užsi̇̀turi Adm.
13. tr. neleisti nutolti, išsaugoti, branginti: Ir nemažas protas mokėti Jezusą pri savęs užturėti M.Valanč. Veizdėk, idant ir tu tą žodį Dievo girdėtą neužmirštumbei …, bet atmintumbei ir širdyje tavo užturėtumbei BPI99. Užturėsime ją (bažnyčią) visad savimp, jei sergėsimės, idant jos ne vienu nenuliūdytumbime DP240.
14. refl. SD1138, Sut, N, NdŽ, KŽ susivaldyti, susilaikyti, susitvardyti: Neažusiturįs SD182. Negalėjau ažsiturė́t iž juoko, kap anas valgė itą saldienę LKKXIII123(Grv). Šunskietis yra labai švelnus, užsiturintis žmogus V.Kudir. Ūkininkas, girdėdamas jų šneką, negalėjo užsiturėti nesijuokęs BsPII112. Vienam geriant sunku kitam užsiturėti Sz. Kareivis buvo jau iškėlęs kalaviją; sūnelis jo tą pamatęs staigu prabilo klykdamas tus žodžius: „Kareivi! Tėvas muno Krizas“. Kareivis nusiminęs užsiturėjo S.Dauk. Meldžiu jus, idant ažusiturėtumite nuog pagedimų kūno SPII17. Nuog visokio paveikslo pikto užsiturėkite Bt1PvT5,22.
15. tr. psn. būti kieno nors pusėje, palaikyti, paremti: Jei šitoji tave užturės, tad neparpulsi DP400. Jūs (tikrai) prisakymą Dievo niekais verčiate, kad savo įstatymą (galėtumbite) užturėt Ch1Mr7,9.
16. refl. N pasiekti, gauti, laimėti.
17. refl. elgtis, gyventi: Labiaus už viską Dievą mylėkit, pagal jo žodžių užsiturėkit LTII220(Tat).
paužturė́ti, paùžturi, -ė́jo (dial.) tr. sulaikyti: Arklius liš gale salos paažturėjo Lz.
Lietuvių kalbos žodynas