Rasti išteklių įrašai (26)
biskòtis
Biscotti kepiau pirmą kartą gyvenime, ir manau kad jie ir man, ir Jūratei pavyko kuo puikiausiai. Visiškai nesunkūs iškepti ir labai skanūs sausainiai.
Pirkėjui norėtų pateikti tai, kas pačiai patinka. Pavyzdžiui, ką seniai kramsnoja sostinės gyventojai – biskočių su riešutais, džiovintomis spanguolėmis.
Girdėjau, kad biskočiais labai skanu mėgautis su taure raudonojo, naminio vyno.
Šokoladinai ir vaniliniai „džiūvėsėliai“ – Biscotti [antraštė]
Biscotti receptų yra labai įvairių, bet dažniausiai jie kepami su migdolais.
Biscotti labai skanu mirkyti į karštą vyną, tačiau jie puikiai dera ir su kava, tirštu karštu šokoladu ar puodeliu nesaldintos arbatos. Lengvi, traškūs, primenantys arbatinius džiūvėsėlius arba barankas.
Migdoliniai Toskanos biskočiai [antraštė]
Šis receptas skirtas tiems, kurie niekada dar nekepė biskočių. Tai vienas paprasčiausių receptų. Legenda byloja, kad biskočiai Toskanoje “išrasti“ buvo prieš šimtmečius.
BISCOTTI SU CUKRUOTAIS IMBIERAIS IR ŠOKOLADU [antraštė]
Gerieji itališki džiūvėsėliai – biscotti – šįkart biskočiai labiau tiktų žiemos vaišėms, nes atrodo šventiškai - su cukruotu imbieru ir šokoladu.
Kitą dieną pusryčių Andželas paruošė kavos ir „biskočių“ (džiovintos duonos).
Biscotti arba cantuccini (it. dukart keptas, kavos duonelė) yra labai skanūs ir traškūs sausainukai su riešutais, sėklomis ir kitokiais užpildais. Biskočiai iš pradžių iškepami kepale, kaip duona, o paskui tas kepalas supjaustomas riekelėmis ir dar pakepamas-padžiovinamas. Kepti biskočius paprasta, jie ilgai negendantys ir labai skanūs. Na, nes į juos galite dėti ką tik mėgstate :-)
Iš tiesų tai biscotti yra tikras tikriausias džiūvėsėlio pusbrolis iš Italijos. Kai užsienietiškasis puikuojasi kavinių ir kepyklų virtinose, išsipuošęs kuo tik nori – ir razinomis, ir šokoladu, ir riešutais, mūsiškis yra tik pieninis arba arbatinis, arba su aguonom. Kartais ir džiūvėsėliai ir biscotti būna tokie kieti, kad gali nusilaužti dantis ir važiuoti, susirinkęs juos į saują, pas artimiausią stomatologą. [...] O mano draugė geriausia, kai pasiūliau jai namuose tų biskočių, sako, ne, nenoriu...
Vieną kartą gerdamos popietinę kavą/arbatą su bendradarbe kalbėjom apie skanumynus ir kalba pakrypo apie biskočius. O aš apie juos tuo metu buvau dar tik daug skaičiusi ir mačiusi, o pati išbandžiusi nebuvau. Tad bendradarbei prižadėjau, kad kitą kartą kai susitiksim (o mes susitinkam tik kartą į savaitę), būtinai atvešiu biskočių.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
čiurà
Spurgų mėgėjams – meksikietiškos čiūros [antraštė]
Čiūros („churros“) – be galo populiarus desertas Meksikoje, kuris patiks visiems, mėgstantiems tradicinius žagarėlius ar spurgas, tačiau norintiems nustebinti draugus kažkuo kitokiu ir dar nematytu. [...]
Tešlą sudėkite į konditerinį maišelį ir kepkite čiūras karštame aliejuje tokiu pat principu kaip ir spurgas: į aliejų įleiskite norimo ilgio čiūrą ir palaukite, kol gražiai paruduos.
Gruzinai mėgsta spurgas ir įvairiausių formų grietinines bandeles. Meksikiečiai turi panašų desertą čiurą, kurio yra daug rūšių. Man labiausiai patinka čiuros iš bananų ir moliūgų. Šį kartą pagaminkime iš moliūgų, bet neužmirškite, kad galima naudoti ir bananus. [...] čiuros yra traškios, purios ir jums patiks nuo pirmo kąsnio.
Pateikiame čiūrų, arba meksikietiškųjų spurgų, receptą.
Įvairių šalių virtuvėms persipinant, receptams peržengiant valstybių sienas, Kalėdų laikotarpis pakvimpa ne tik tradiciniais skanumynais, bet ir įvairiais skanėstais iš tolimesnių kraštų. Vienas iš įdomiausių gaminių, šventiniu laikotarpiu sulaukiantis didelio smaližių susidomėjimo – ispaniškos spurgos churros (tariame – „čiūros“).
ČIURA – apie 10 cm ilgio, 40 gramų svorio, karštame aliejuje ruošiamas desertas.
„Churros“ spurgos su šokolado ir kavos padažu [antraštė]
Traškios, puikiai kvepiančios ir burnoje tirpstančios ispaniškos spurgos, vadinamosios čiūros (churros) – vienas iš paprasčiausių saldumynų, kurį galima pasigaminti namuose.
Churros (ispaniškos plikytos tešlos spurgos) [antraštė]
Churros - tai Ispanijoje be galo populiarios plikytos tešlos spurgos. Iš šios tešlos puikiausiai galite išsikepti eklerų (plikytų pyragėlių). Skonis tikrai nenuvylė, rekomenduoju išbandyti!
Ispanai dažniausiai valgo penkis kartus per dieną. [...] tiesiai po šventimo nakties visi traukia į specialias „užeigėles“, kuriose gali gauti karšto šokolado su „čiuromis“ (chocolate con churros – isp.) Lietuvių kalboje šiam žodžiui atitikmens nėra, bet čiura – toks skrudintas dalykėlis, pagamintas iš miltų, aliejaus, vandens ir druskos. Tai tarsi pagaliukas, valgomas jį mirkant šokolade arba tiesiog pabarsčius cukrumi.
„Labiausiai man patiko čiūros su lukštentomis kanapių sėklomis ir čederio sūrio padažu. Skonis nuostabus“, – juokėsi S. Starkutė.
Burnoje tirpstančios ispaniškos spurgos „Churros“ [antraštė]
„Churros“ – tai Ispanijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Filipinuose populiarus desertas, valgomas prie kavos su karštu šokoladu. Tai iš tiesų puikus desertas, kuris yra lengvai paruošiamas.
Labai prancūziškos vadinamosios čiūros: saldūs, karšti, ką tik iškepti ilgi spurgų skonio sausainiai-piršteliai - mes juos mėgstame skanauti su ledais.
„Penktadienio desertų“ autorei ne visada pavykdavo pagaminti skanėstą iš pirmo karto. Kai praėjusiais metais grįžo iš atostogų Ispanijoje, Kotryna namuose sumanė išvirti tradicines ispaniškas spurgas čiūras (churros), kurias su vaikais valgė toje šalyje.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
cukruõtis
Kai kuriose kaktusų gausiose šalyse jų vaisiai netgi atstoja saldainius. Štai Meksikoje ir JAV vaikai valgo cukruočius – cukraus sirupe virtus kaktusų vaisius.
[Cidonijos] Švieži vaisiai neskanūs, bet perdirbti – visai kas kita. Galima virti kompotą, džemą, daryti cukruočius, maišyti su kitais vaisiais ir uogomis verdant uogienę.
Iš Kinijos kilo imbierų cukruočiai – kinai cukrina šviežią imbiero šaknį, daro iš jo uogienes.
Marmeladų, konservuotų daržovių, užtepų ir paštetų iš mėsos ir žuvų, prieskonių mišinių, sirupų, likerių, cukruočių, šokoladinių saldainių ir daugybės kitų skanumynų receptai padės jums visus metus džiuginti mielus žmones ir mėgautis patiems.
Iš anksto pasiruoškite cukruočių. Tai cukraus sirupe virti ar išmirkyti vaisių gabaliukai ar žievelės.
Mandarinus supjaustykite riekelėmis, užpilkite cukrumi, užkaiskite. Į sirupą sudėkite supjaustytą apelsino žievelę (baltąją dalį pašalinkite) ir pavirinkite. Po to ištraukite ir džiovinkite per naktį.
[...]Gerai sutrinkite trintuve arba sumalkite mėsmale varškę ir sviestą. Masė turi būti vientisa, be gumuliukų. Tuomet į ją įmaišykite kiaušinių masę, suberkite vanilinį cukrų, kapotus riešutus, razinas, smulkiai supjaustytus džiovintus abrikosus, cukruočius, tarkuotas apelsino ir citrinos žieveles.
Į keksą turi būti įdėta tiek šių ingredientų (kiekis miltų svorio procentais):
šviežio sviesto (arba atitinkamas kiekis lydyto sviesto) – 50 proc.,
razinų – 65 proc.,
apelsinų arba citrinų žievelių cukruočių – 20 proc.,
saldžiųjų ir karčiųjų migdolų – 15 proc.
Kiaušiniai kitaip ir trapūs sausainiai su naminiais cukruočiais [antraštė]
Perskaičius pavadinimą tikriausiai kils klausimas, kas yra „cukruočiai“? Tai cukraus sirupe virti vaisiai, uogos. Taip paruoštos apelsinų žievelės – labai skanūs, kvapnūs naminiai saldainiai.
Iš citrinos sulčių ir miltinio cukraus paruoškite glaistą. Jo po mažą šaukštelį uždėkite ant atvėsusių sausainių. Ant viršaus užberkite cukruočių.
Ar Lietuvoje prekiaujama saugiais, vartotojų lūkesčius atitinkančiais cukruotais džiovintais vaisiais (cukruočiais), atsako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausiasis specialistas, valstybinis maisto produktų inspektorius Donatas Valavičius.
Žmonės dažnai girdi, kad, norint mažiau suvartoti cukraus, saldumynus reikėtų keisti džiovintais vaisiais. Ar kontroliuojamas šių produktų gamyboje naudojamo cukraus kiekis?
Džiovintų vaisių gamyboje gali būti naudojamas ne tik cukrus, bet ir maisto priedai – konservantai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tikrina, ar cukruočių prekyba užsiimančiose įmonėse neviršijamas didžiausias leistinas šiuose produktuose konservantų kiekis, ar tinkamai žymimas cukraus kiekis etiketėse ir kt. [...]
Cukrus ne tik suteikia skonio, bet ir vaisius apsaugo nuo gedimo. Cukruočiams konservuoti dažniausiai naudojamas sieros dioksidas (SO2), kuris etiketėje žymimas: konservantas sieros dioksidas arba konservantas E 220.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
čiori̇̀sas
Saldūs pyragėliai „Suspiros de monja“, tepamoji čioriso dešra, marcipanai, pusiau šokoladiniai sausainiai „Tirma“, ypač skystas vietos medus ir, žinoma, geras vietinis romas pradžiugintų namie likusius artimuosius.
Šiam patiekalui ruošti naudojama ispaniška čiorizo dešra (chorizo) – labai aromatinga, paskaninta aitriąja bei rūkyta paprika, gaminama iš rūkytos kiaulienos.
Keptuvėje įkaitiname aliejų ir apkepiname jame susmulkintą čorisą.
Meksikiečiai pagamino kilometro ilgio chorizo dešrą [antraštė]
Šeštadienį Tolukos mieste meksikiečiai pagamino ilgiausią pasaulyje chorizo dešrą. Jie tikisi, kad šį jų rekordą pripažins Gineso rekordų knyga.
Sidrą astūriečiai plačiai naudoja ir maisto gamyboje: su juo ruošia čoriso dešrą; sidre troškina moliuskus; naudoja jį desertų gamyboje.
Festivalio svečiai galėjo vaišintis gurmaniškais suvožtiniais su čioriso dešra ir dviejų rūšių desertais: su slyvomis ir su obuoliais bei ožkos sūriu.
„Išmesk tą čiorisą iš paelijos. Tai – paskutinis įspėjimas, nes su teroristais mes nebendraujame“, – tokiais perspėjimais svaidėsi ispanai, kurie pasipiktino, kad į tradicinį jų šalies patiekalą kulinaras įdėjo aštrios dešros.
Britas J.Oliveris pasidalijo savo ispaniško ryžių valgio receptu internete ir rašė: „Nėra geresnio ispaniško patiekalo nei paelija. Manoji versija – su vištų šlaunelėmis ir čiorisu.“
Daugiausiai „neištariamų patiekalų“ sąraše atsidūrė prancūziškų patiekalų: turistus gąsdina amuse-bouche, salotos su ančiuviais nicoise, [...]. [...]
Be kita ko, žmonės dažnai neteisingai keliaudami taria ispanų dešros chorizo ir kinų aštraus padažo hoisin pavadinimus.
Pastaruoju metu nemažai pagalbos prireikia rašant kulinarinius terminus: pavyzdžiui, kaip taisyklingai vadinti chorizo. Rašyti reikėtų „čiorisas“ arba „čorisas“, pridurti, kad tai ispaniška dešra. Toks aprašomasis būdas, pasak S. Sereikienės, pagelbėja tiems, kurie apie tokį produktą yra girdėję tik teoriškai.
Chorizo – tradicinė ispaniška kiaulienos dešra, gausiai pagardinta maltomis paprikomis ir kitais prieskoniais.
Ispanai ją naudoja įvairiems troškiniams, ruošia ant grilio, gardina sriubas ir omletus. Visiems gaminamiems patiekalams dešra suteikia įspūdingą sodrią oranžinę spalvą ir specifinį skonį.
Vis tik pačioje Galisijoje ir Portugalijoje empanados dažnai ruošiamos ne kaip maži pyragėliai, o kaip didelis pyragas, kuris vėliau supjaustomas gabalėliais ir patiekiamas. Paprastai šiose šalyse ruošiamų pyragėlių įdarą sudaro tunas, sardinės, čorisas, kartais – kiauliena ar menkė.
Valgiaraštyje randame 8–12 Lt kainuojančių ispaniškų ir itališkų mėsos užkandžių: vytinto kumpio „Serrano Don Raimundo“, kalakutienos čoriso, saliamio su trumais, „Capacollo stagionato“ (vytinta kiaulienos sprandinė, nuplauta raudonuoju vynu, pagardinta česnakais, prieskoninėmis žolelėmis) ir kt.
Salotos su čiorisu ir mocarela [antraštė]
1. Keptuvę kaiskite ant viryklės. Gausiai pilkite alyvuogių aliejaus. Nulupkite čioriso dešrą. Supjaustykite 0,5 cm storio riekelėmis ir kepinkite, kol susidarys traški plutelė. Čiorisas alyvuogių aliejui suteiks malonų pipirų prieskonį.
Portugalai į kataplana troškinį dažniausiai deda jūros gėrybes, žuvį, vištieną, kiaulieną. Įdomu tai, kad žuvis čia gali būti maišoma su mėsa- Jūros gėrybės su vištiena arba kiauliena, baltosios kriauklelės dedamos beveik visur, dažnai kataplana gardinama kaimiška čioriso dešra.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
keikpòpsas
Pagal „Spoon to the Moon“, saldus stalas turi būti gražus ir skanus tiek vaizdu, tiek skoniu. Tad cake popsai (mažieji pyragėliai ant pagaliukų su įvairiais pabarstukais), varškės desertukai su sezoninėm uogom ar kanelės (pyragėliai traškia plutele ir pasakiškai gardžiu vidumi) sukuria tikrai žavingą vaizdą. Migdoliniai pyragaičiai, keksiukai su įvairiais įdarais ir kremais jau tampa neatsiejami nuo vestuvių deserto meniu.
Žavūs gražuoliai Cake Popsʼai gali būti labai greitai pagaminami – išvengiant biskvito kepimo, juos galima sulipdyti iš smulkintų sausainių ir gardžiojo grietinėlės sūrio. Šlakelis citrinos sulčių ir tarkuota žievelė suteikia čia labai tinkančio gaivumo – pyragaičių pagrindas gaunasi lengvas ir ne per saldus. Kaip tik toks, kokio reikia – saldumo pakaks iš šokoladinio apvalkalo.
Velykiniai „cake pops“ [straipsnio antraštė]
Biskvitą sutriname ir sumaišome su obuolių džemu. Iš gautos masės formuojame rutuliukus (arba, mano atveju, velykinius kiaušinukus). Užmauname juos ant pagaliukų ir pamirkome išlydytame šokolade. Tuomet puošiame mėgstamais pabarstukais.
Sakykit, su kuo pritvirtinat pagaliuka prie cake popso? i sokolada gal reik pirma imerkt tada kisti i popsa
Apie cake pops'us jau senokai buvau pradėjus mąstyti - man jie žiauriai mielučiai ir juos dekoruojant galima pasitelkt fantazija ir išnaudot visas virtuvės teikiamas galimybes.
Jūsų nuomone, kaip šiuolaikinėse vestuvėse dažniausiai atrodo desertų stalas?
Žinoma, turi būti tortas. Dabar dažnai pasitaiko, kad mažesnis tortas būna viršuje, o apačioje – keksiukai. Norintys saldaus tą keksiuką gali pasiimti bet kada, nereikia laukti, kol jaunieji pjaus tortą. Dar populiarūs pyrago kamuoliukai „cake pops“, sausainiai (irgi ant pagaliukų), „macarons“, morengai. Visi saldumynai būna dekoruoti viena pasirinkta tema.
Čia Jūsų laukia jauki ir saugi aplinka, „Kar Kar“ ledai ir pieno-ledų kokteiliai, šviežiai spaustos sultys, itališka kava bei vaikų pamėgti KIKILIO skanėstai - pyragaičiai ant pagaliuko (cake pops'ai).
Užsakovai dažnai pageidauja įvairiausių naujovių: įvairių desertų indeliuose, keksiukų, keikpopsų.
Jei savo šventės metu patieksite ne tik tortą, bet ir kitus vestuvinius saldėsius – torto Jums tikrai reikės kur kas mažiau. Tokiu atveju galite užsisakyti mažesnį tortą, o 50 procentų vienam asmeniui skirto torto kiekio kompensuoti pyragaičiais, sausainiais, macaron‘sais, keikpops‘ais ar kitais desertais.
Cake popsʼai – mano redaktorė Anna apie juos žino beveik viską [antraštė]
Oi, jau visai ir senokai tie cake popsʼai atlėkė į madingų kepinių orbitą. Gal prieš kokius net septynerius metus? Aš pati prieš penkerius metus ėjau į pamoką, išmokau juos gaminti ir tada jau galėjau stebinti visus gimtadienius. Smagu tai tikrai juos gaminti, be galo. Cake popsʼų receptas yra mano Kepinių knygoje, viskas ten smulkiai aprašyta, ir tikrai žinau ir mačiau, kad Lietuvoje jie nėra visiška naujiena.
Pamerkite cake popsą į glaistą, ištraukite ir nukratykite glaisto perteklių. [...]
Apibarstykite cake popsus pabarstukais arba smulkintais riešutais laikydami juos virš didelio dubens, taip niekas nebyrės pro šali ir vėliau bus mažiau tvarkymo.
„Cake pops“ – tai mieli gardžiausio biskvito rutuliukai dengti baltuoju arba juoduoju šokoladu.
Daug žavesio ir skonio įvairovę gaminiui suteikia įvairiaspalviai pabarstukai, kuriuos galime priderinti prie renginio tematikos.
„Anksčiau visą saldų stalą užsakydavome, o šį kartą ji viską iškepė pati: ir keksiukus, ir „cake popsus“, ir saldainiukus, ir net virtuvės šefo kepurės formos tortą pagamino iš vakaro pati“, – džiaugėsi dviejų vaikų mama.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
makarùnas
Prie kavos ir arbatos patiekta garsiųjų itališkų sausainių „macaroons“.
Daugelis mano, kad pagaminti gerus prancūziškus macaroons namuose gana sudėtinga užduotis , tačiau viskas pavyks kuo puikiausiai, jei viską gaminsite grynai pagal taisykles. Viską gaminti reikia griežtai pagal receptą. Ir šie gardus sausainukai Jums tikrai pavyks, be to jie labai patinka ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. [...]
Spalvotiems „makaronams“:
Puseles su matcha suklijuokite baltojo šokolado įdaru, paprastus – karameliniu šokolado įdaru, o raudonus su avietiniu baltojo šokolado įdaru.
Matyt tikrai nelabai aiskiai surasiau. Skarda reik apverst/pasukt/pakeisti jos padeti taip, kad pirmoji macarons eile taptu paskutine ir atvirksciai. Bijau, kad jei skarda aukstyn kojom apverst, macarons'ai tokio eksperimento neatlaikys :)
Aciu Jums ,uz labai issamu ir aisku recepto ir darbo eigos pateikima. Gal galetumet pasakyti ka darau ne taip - kai isspaudziu macaronsus ant kepimo popieriaus lieka na toks kauburelis ir jis nesusilygina . taigi mano makaronsai visi "spoguoti " :(
– Man labai prie širdies – prancūziški pyragaičiai „Macarons“, jau pakankamai daug metų esu šių skanėstų gerbėja ir tiesiog medituoju juos gamindama.
Šiandien prancūzai didžiuojasi šiuo saldėsiu ir vadina jį nacionaline vertybe, tačiau pasiknaisiojus istorijos archyvuose galima daryti prielaidą, jog tikroji macaron tėvynė yra Italija. Morenginiai skanėstai su migdolais Prancūzijoje ėmė populiarėti, kuomet į šią šalį iš Florencijos atvyko Kotryna Mediči, ištekėjusi už Henrio II – ojo.
„Mano darbas čia yra palaikyti Ali morališkai. Šiaip dažniausiai man tenka degustuotojos vaidmuo, manau, kad „Ali šokoladinėje“ esu vienintelė tai daranti. Esu šokolado ir orinukų („macaroon“) gerbėja. Bet žinote, kaip būna po tų visų degustacijų, tiek prisivalgai, kad po to vėliau norisi kažko sūraus, o parėjus namo ieškai silkės“, – portalui Žmonės.lt pasakojo P.Žuromskytė.
Kaip aš kovojau su macarons arba viskas yra įmanoma [antraštė]
Atsainiai žiūrėdama į tikslias recepto proporcijas ir nurodymus leidau sau nuklysti galbūt 25 galbūt net 50 gramų, kiek pamenu, matavau iš akies. Ir šast, kad nori, ne tik macaronʼsai bet ir kremas gavosi labai nevykęs ir kažkoks kosminis (na bet dėl šito reikia per didelį dažų kiekį kaltinti). Nusivyliau ir nusiminiau, tada perskaičiau, kad namuose sunku pagaminti tikroviškus macarons. Bet paskiau, kai pamačiau kaip pasakiškai tobulai juos pagamino Vilma, įsitikinau – viskas įmanoma. Ir tada tariau sau, kad išmoksiu gaminti tuos prakeiktus macaroons. [...]
Tada orkaitę įkaitinau iki 150°C (300°F) ir sudėjus macaronsus kepiau 9-10 minučių, kol susidarė mažutis dailutis „sijonėlis“ – jei ne miegas, lipdantis blakstienas, būčiau pašokus iki lubų iš džiaugsmo ir sudaužius lemputę. Kita vertus, juk kai orkaitė klauso, tai ir macaroonai paklusnūs. Nuėjau miegoti su šypsena. Leidau atvėsti per naktį, o ryte paruošiau kremą.
Internete yra krūvos macaron receptų. Visų jų proporcijos daug maž panašios, todėl išsirinkti pagal kurį kepti, buvo sunku. Išsirinktas receptas man patiko dėl kelių priežasčių. Visų pirma, ten buvo aprašyta, kaip pačiam pasigaminti migdolų miltus. Kaip žinot, jie brangūs, be to ne visur lengva jų nusipirkti, todėl mokėti juos pasigaminti visai naudinga ir smagu :) Visų antra, mergina aprašiusi šį receptą, gamina macaron pagal užsakymą ir tvirtina, kad visada gamina tik pagal šį receptą. Reiškia, receptas tikrai daug kartų išbandytas ir patikrintas. Na, ir trečia, šio recepto autorius yra Alain Ducasse, nuo to jis tampa dar patikimesnis :)
Dvi jaunos moterys dar labiau suvienijo dizaino ir kulinarijos idėją, kad galėtų kurti valgomas-nevalgomas dovanas. Tam pasirinko prancūziškus saldėsius macaron. Laura juos kepa, o Deimantė gamina itin tikroviškai atrodančius macaron formos pakabukus. „Mudvi su Laura pažįstamos jau metus. Kai pamačiau, kokius puikius macaron ji kepa, pagalvojau, kad išeitų labai geras papuošalas.
Vakare, grįžusi į kambarį po įtemptos dienos, radau krepšelį vaišių. Jame buvo vaisiai, saldumynai, tada Lietuvoje dar neregėti spalvoti macaronsai.
bet matyt macaronʼai uzgavo mano savimeile...todel darysiu tol, kol iskepsiu juos tinkamai.Taciau nors ir subliuske, taciau labai jau skanuteliai blynukai :)))) Stai tau genialumas – paprastume...atrodo taip paprasta, bet apgaulinga.
Vitrinoje daug saldumynų, paragaujame spurgą už 1 eurą ir tris migdolinius orinukus („macaroons“).
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas