Rasti išteklių įrašai (16)
padvejóti
Sinonimų žodynas
dvejúoti
padvejúoti intr. nj. paabejoti: Mūsų daktaras padvejãvo, užtat ir siekiaus Kauno, didesnių daktarų Pšš.
Lietuvių kalbos žodynas
uostas
uõstą kraipýti abejoti: Uostą kraipo, nebnoriąs pirkti. Grd.
uõstą pakraipýti Varn. kiek paabejoti: Uostą kraipo, nebnoriąs pirkti. Grd.
uõstą susùkti supykti: Susuko uostą dėl kopūsto. NmŽ.
į uõstą pū̃sti miegoti: Po devynių, o ans ramiausiai pučia į uostą. Krš. Pučia į uostą lig dvyliktos. DūnŽ. Mes marmam, tratam, ans jau pučia į uostą skaniau. Rdn.
per uõstą pū̃sti
1.miegoti: Lyna, visi kad pučia per uostą. Krš. Tos jau pučia per uostą. Vkš.
2.sunkiai alsuoti, dūsuoti: Ko puti per uostą, ar sergi?. Krš.
Frazeologijos žodynas
išsvirdukuliúoti
1. Srv, Ukm, Ktk Tam žmogui turbūt silpna, kad svirdukuliúoja Slk. Girtas žmogus svirdukuliúoja Jnšk. Matyt, jau išgėrė kur, kad eina svirdukuliúodamas Krs.
| Ratas svirdukuliuoja Lnkv.
2. Km Matau, girtas svirdukuliúoja Pn. Kas gi te svirdukuliúoja pakluonėj ? Vb.
atsvirdukuliúoti žr. atsvirduliuoti: Jau atsvirdukuliúoja per kalną Skrb.
išsvirdukuliúoti žr. išsvirduliuoti: Išsvirdukuliãvo iš karčemos Ktk.
nusvirdukuliúoti žr. nusvirduliuoti: Nusvirdukuliãvo namo Ktk.
pasvirdukuliúoti
1. žr. pasvirduliuoti 1: Išgerdavom ir vakaruškos pasvirdukuliúodavom Trgn.
2. intr. prk. paabejoti, pasvyruoti: Pasvirdukuliuoja, lyg galvodamas ir negalėdamas nuspręsti, kas jam dabar daryti B.Sruog.
susvirdukuliúoti žr. susvirduliuoti: Mačiau, susvirdukuliãvo i pavirto Ukm.
| Kelias nelygus, o vežimas didelis, tai tik susvirdukuliãvo – ir ant šono Trgn.
Lietuvių kalbos žodynas
nuvỹvelėti
1. NdŽ dejuoti, skųstis, verkšlenti: Ana vỹvelėja visiem del savo nesveikatės Tvr. Pradėjo jau vỹvelėt ir sekios, kol neapskentęs ką duosi Ds. Gana tau vỹvelėtie – niekas da nekaria Dkk. Prie jų vivelėjo sužeisti vaikai A.Vien.
ǁ tr. prašinėti: Vyvelėjau vyvelėjau Kazį pinigų ir nieko negavau Trgn.
ǁ murmėti, burbėti: Prašiau paskolint pinigų, ale vỹvelėja, nenori, sako neturiąs Ign. Anas su manim labai ir nenorėjo ūturt – tik vyvelėjo, ir gana Ign. Da vỹvelėja, aiškiai nepasako Trgn.
2. abejoti, svyruoti: Vyvelėju: eit ai ne Dglš. Vyvelėja Jonas: važiuot nevažiuot Dglš. Tėvai vyvelė[jo], ai leist duktė až to berno Dglš. Jis prie vaistinės durų nedrąsiai vivelėjo A.Vien.
nuvỹvelėti intr. numurmėti, neaiškiai nušnekėti: Kai tu jį paklausi – nuvỹvelės tik Trgn.
pavỹvelėti intr.
1. padejuoti, pasiskųsti: Pavỹvelėjęs ir nueis Dkk.
2. paniūniuoti, neaiškiai pamurmėti: Par mus visi mėgsta pavỹvelėt Sld.
3. paabejoti: Pavỹvelė[jo] pavỹvelė[jo] ir padarė Dglš.
suvỹvelėti intr. suabejoti: Suvỹvelėjau, ar apsmoka tokiam durniui sakyt Ktk.
Lietuvių kalbos žodynas
kedofi̇̀las, kedofi̇̀lė
„Baisūs buvo laikai, o ir mano motina neaiškiomis aplinkybėmis mirė, nesinori nė prisiminti“, – dejavo priešakinėse vadinamųjų kedofilų fronto linijose dabar stovinti A. Ibenskienė.
Pedofilai ir kedofilai (praskolintos Lietuvos saga) [antraštė] [...] Bet dar niekada nebuvo taip aišku, kaip nuo praėjusio rudens. Tas, kas už Drąsių, tas – už tiesą ir gėrį. Tas, kuris tik išsižiojo paabejoti, jog jis vis dėlto du žmones užmušė, ir kvailiui aišku – iš akių luptas pedofilas. [...] Kas yra kedofilai, aišku ir be paaiškinimo. Tai tie, kuriems visada viskas aišku. Kurie viską žino.
Informacija prieš skaitant šį įrašą: mieli kedofilai, Garliavos gerbėjai, Venckienės užtarėjai. Kreipiuosi į jus. Perskaitę šį įrašą galite nevargti mane iškart paversti pedofilu, negaiškite laiko vadindami mane atmata, iškrypėliu ar pedofilų gynėju.
Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog tarp tokių dėmesį pastaraisiais metais prikausčiusių sukrėtimų kaip LEO LT išardymas, slaptų CŽV kalėjimų skandalas ar baisia tragedija virtusi D. Kedžio istorija, nieko bendro negali būti, nes tai iš tiesų yra skirtingos plotmės įvykiai. Kita vertus [...] šių istorijų vertinimuose grupuojasi tie patys antagonistų legionai, taigi, pavyzdžiui, jeigu kažkas stoja vadinamųjų kedofilų pusėje, tai tikėtina, jog tas pats žmogus bus aršus LEO projekto priešininkas, be to, jam visur vaidensis CŽV kalėjimai, ir atvirkščiai.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas