Organizmo darbingumo sumažėjimas po kurį laiką trukusios veiklos. Būna fizinis, protinis, emocinis. Nuovargio požymiai: pakinta širdies, kvėpavimo, raumenų, nervų sistemos veikla, reakcijos greitis, sutrinka judesių koordinacija, nusilpsta regėjimas, klausa, pablogėja atmintis, dėmesys, sulėtėja mąstymas ir orientacija, kyla neigiamos emocijos. Nuvargus sumažėja žmogaus darbingumas: jis mažiau padaro, darbe padaugėja klaidų ir niekalo. Dėl nuovargio gali kilti avarijų ir nelaimingų atsitikimų. Nuovargis gali pereiti į pervargimą. Lokalinė humoralinė nuovargio teorija aiškina, kad nuovargis kyla dėl pakitimų raumenyse - išsekus energijos ištekliams arba raumeniui apsinuodijus medžiagų apykaitos produktais (vadinamuoju nuovargio toksinu). Kita teorija nuovargį sieja su pakitimais centrinėje nervų sistemoje, galvos smegenų pusrutulių žievės jaudinimo ir slopinimo procesų sąveikos sutrikimais. Nuovargiui būdingos neigiamos emocijos - abejingumas, bejėgiškumo, nemalonumo jutimas - gali kilti ne tik dėl fiziologinių nuovargio veiksnių, bet ir dėl veiklos monotoniškumo, dėl to, kad ji neteikia pasitenkinimo.