méilė

Apibrėžtis
Stiprus, palyginti pastovus prisirišimo, palankumo, atsidavimo kitam žmogui, žmonių bendrijai, kai kada ir kitiems gyviems ar negyviems objektams jausmas. Meilė yra teigiamas emocinis subjekto ryšys su objektu. Reiškiasi troškimu nuolat kontaktuoti su mylimu objektu, atsidavimu jam ir net pasiryžimu aukotis, altruistiškai išsižadėti savo interesų. Meilė - vienas svarbiausių žmogaus dvasinių poreikių. Skiriama seksualiniu potraukiu pagrįsta meilė priešingos lyties žmogui (vyras myli moterį, moteris - vyrą), tėvų meilė vaikams (ypač stipri motinos meilė) ir vaikų meilė tėvams, tėvynės, tautos meilė ir pan. Meilė sukelia norą, kad mylimas žmogus kuo geriau įvertintų svarbiausius mylinčiojo bruožus, kad atsakytų tokiu pat stipriu ir pastoviu jausmu. Meilė - intymus ir sudėtingas, daugiasluoksnis jausmas, kuris reiškiasi tam tikrose situacijose kylančiomis ir kintančiomis švelnumo, susižavėjimo, džiaugsmo, baimės, nerimo, pavydo emocijomis ir būsenomis. Jų išgyvenimo pobūdis priklauso nuo psichinių asmenybės savybių. Meilė - tai daugybė stiprių ir kryptingų emocinių būsenų - nuo vos jaučiamo palankumo iki visą žmogų apimančių stiprių išgyvenimų, ↑ aistros. Žmogaus lytinis poreikis, kuris lemia giminės tęsimą, ir meilė, kaip aukščiausia dvasinė išraiška, teikianti asmenybei optimalias galimybes pratęsti save, būti ↑ reikšmingojo kito idealiai įvertintai, sudaro vienovę, jų neatskiria ir pats žmogus. Vienos filosofijos ir psichologijos kryptys nepagrįstai pabrėžė, absoliutino biologinį meilės pradą (meilė - lytinis instinktas, seksas), kitos - nepakankamai įvertino šį pradą, traktavo meilę kaip grynai dvasinį jausmą (platoniškoji meilė). Fiziologiniai poreikiai, be abejonės, yra meilės atsiradimo ir pastovumo prielaida, bet meilė reiškiasi visuomeniniu, bendru visiems žmonėms pavidalu. Taigi meilė visada atspindi kurio nors istorinio laikotarpio, kurios nors visuomenės dvasinę kultūrą, yra šeimyninių santykių moralinis pagrindas. Meilės ontogenezės ir funkcijų tyrimai rodo, kad meilė turi didelę reikšmę asmenybei susiformuoti ir ↑ autokoncepcijai susidaryti. Nustatyta, kad dėl nepatenkinto meilės poreikio pablogėja somatinė ir psichinė būsenos. Meilė glaudžiai susijusi su visuomenės tradicijomis bei normomis ir auklėjimo šeimoje ypatumais - jie lemia tai, kaip žmogus aiškinasi savo būseną. Psichologija ne kartą tyrė meilės vidinę struktūrą ir jos komponentų ryšius su įvairiomis asmenybės savybėmis. Svarbiausias tų tyrimų rezultatas - ryšio tarp sugebėjimo mylėti ir žmogaus santykio su pačiu savimi nustatymas. Meilės sukeliamas problemas padeda spręsti ↑ psichoterapija ir psichologinė konsultacija, tos problemos susijusios su auklėjimu ir saviaukla.
Atitikmuo (-ys)
rusų kalba - любовь
Atitikmuo (-ys)
anglų kalba - love
Kalba

lietuvių

Autoriai

R. Augis,

R. Kočiūnas,

B. Abraitienė

Publikavimo informacija

Data

1993

Vieta

Vilnius

Leidėjas

Pavadinimas

Mokslo ir enciklopedijų leidykla

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: love
prancūzų kalba: l’amour
vokiečių kalba: Liebe
rusų kalba: любовь
lenkų kalba: miłość

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra