Žvaigždžių vidaus sandaros, chem. sudėties ir kitų charakteristikų lėtas negrįžtamas kitimas. Žvaigždės susidaro iš šaltos tarpžvaigždinės medžiagos dėl jos dujų atomų, molekulių ir dulkių gravitacinės sąveikos. Gravitacinio traukimosi stadijos medžiagos gniužulas vadinamas prožvaigžde. Kai prožvaigždė pasiekia Hercšprungo ir Raselo diagramos pagr. seką ir beveik nustoja trauktis, prasideda jos žvaigždinė stadija; žvaigždės centr. srityje prasideda termobranduolinės reakcijos, per kurias vandenilis virsta heliu. Pagr. sekoje žvaigždės išbūna ilgiausią savo evoliucijos trukmės dalį. Žvaigždės centr. srityje visam vandeniliui virtus heliu, vandenilio virtimo heliu brand. reakcijos prasideda žiediniame sluoksnyje apie centr. sritį. Centr. sritis sparčiai traukiasi, jos t-ra kyla, žvaigždės išoriniai sluoksniai plečiasi ir vėsta. Žvaigždė palieka pagr. seką ir virsta raudonąja milžine arba supermilžine. Centr. srities t-rai pakilus iki ~100 mln. K, helio branduoliai pradeda jungtis į anglies branduolius, ir žvaigždė pereina į horizontaliąją seką. Tokios žvaigždės centre helis virsta anglimi, o sferiniame sluoksnyje apie centr. sritį vandenilis virsta heliu. Mažėjant helio ištekliams centr. srityje, ji vėl ima trauktis ir kaisti. Kai centr. srityje visai pasibaigia helis, jis virsta anglimi sferiniame sluoksnyje apie centr. sritį, ir žvaigždė asimptotine seka vėl grįžta į raudonųjų milžinių seką. Tuo metu ji turi sferines brand. reakcijų zonas – išorinį sluoksnį, kuriame vandenilis virsta heliu, ir vidinį sluoksnį, kuriame helis virsta anglimi. Brand. reakcijų vyksmo zonai visiškai priartėjus prie žvaigždės išorinių sluoksnių, žvaigždė nusimeta šiuos išsiplėtusius sluoksnius; jie išsisklaido erdvėje planetiškojo ūko pavidalu. Likusi karšta žvaigždės centr. dalis susitraukia ir virsta baltąja nykštuke. Taip evoliucionuoja žvaigždės, kurių pradinė masė, joms būnant pagr. sekoje, mažesnė nei ~2 Mi{S}. Didesnės nei 2 Mi{S} masės žvaigždės evoliucionuoja kiek kitaip: sprogusios kaip supernovos, jos virsta neutroninėmis žvaigždėmis (pulsarais) arba juodosiomis skylėmis.