Detali paieška

Mano pasirinkimai
Čia pateikiami pagal paieškos kriterijus atrinkti ir sugrupuoti rezultatai. Vartotojai gali papildomai tikslinti paieškos rezultatus pagal kiekvieną rezultatų grupę.
  • Ištekliai
  • Autoriai
  • Leidėjai
  • Tipai
  • Kalbos
  • Ontologija
    • Turi reikšmę
      • Turi apibrėžtį
      • Turi atitikmenį
      • Turi ryšį
      • Turi statusą
    • Turi pagrindinę žodžio formą
    • Turi žodžio formą
Pasirinkus šią funkciją, Jums bus rodomi paieškos rezultatai tik iš www.raštija.lt svetainėje esančio turinio. Žodynų duomenų bazių rezultatai nebus įtraukiami.

Rasti išteklių įrašai (1026)

žvaigždi̇̀nė parà
Apibrėžtis
Laiko tarpas tarp dviejų gretimų vienavardžių pavasario lygiadienio taško kulminacijų tame pačiame Žemės dienovidinyje. Lygi 23,934 h (vid. saulinio laiko).
Daugiau informacijos
Astronomijos enciklopedinis žodynas
Jums pateikiamas svetainės www.raštija.lt registruotų vartotojų šio ištekliaus vertinimų vidurkis.
žvaigždi̇̀niai mẽtai
Apibrėžtis
Laiko tarpas, per kurį Žemė, vieną kartą apskriejusi Saulę, užima tą pačią padėtį žvaigždžių atžvilgiu. Lygus 365,25636 d (vid. saulinės paros).
Daugiau informacijos
Astronomijos enciklopedinis žodynas
Jums pateikiamas svetainės www.raštija.lt registruotų vartotojų šio ištekliaus vertinimų vidurkis.
žvaigždi̇̀nis lai̇̃kas
Apibrėžtis
Laiko skaičiavimo sistema, kurios pagrindą sudaro žvaigždinė para.
Daugiau informacijos
Astronomijos enciklopedinis žodynas
Jums pateikiamas svetainės www.raštija.lt registruotų vartotojų šio ištekliaus vertinimų vidurkis.
žvaigždinis mė́nuo
Apibrėžtis
Laiko tarpas, per kurį Mėnulis, apskriejęs Žemę vieną kartą, užima tą pačią padėtį žvaigždžių atžvilgiu. Lygus 27,321 667 d (vid. saulinės paros).
Daugiau informacijos
Astronomijos enciklopedinis žodynas
Jums pateikiamas svetainės www.raštija.lt registruotų vartotojų šio ištekliaus vertinimų vidurkis.
žvaigždi̇̀nis periòdas
Apibrėžtis
Laiko tarpas, per kurį vienas kosm. kūnas, pvz., planeta ar palydovas, žvaigždžių atžvilgiu apskrieja kitą kosm. kūną. Mėnulio skriejimą aplink planetą apibūdina žvaigždinis periodas, vadinamas žvaigždiniu mėnesiu, Žemės skriejimą aplink Saulę – žvaigždiniai metai.
Daugiau informacijos
Astronomijos enciklopedinis žodynas
Jums pateikiamas svetainės www.raštija.lt registruotų vartotojų šio ištekliaus vertinimų vidurkis.
Apibrėžtis
Atsitiktinių žvaigždžių grupių, asocijavusiųjų senovėje su įv. mitinių asmenų, gyvūnų ir daiktų atvaizdais, projekcijos į dangaus sferą. Žvaigždynų ribos oficialiai pirmąkart nustatytos XIX a. viduryje; šį nutarimą 1843 knygoje „Naujoji Uranometrija“ paskelbė F. Argelanderis. Tarptautinės astronomų sąjungos 1925 metų nutarimu visas dangus suskirstytas į 88 žvaigždynus (lent.). Žvaigždynų ribos lygiagrečios dangaus lygiagretėms ir deklinacijos apskritimų lankams. 45 žvaigždynai yra dangaus p. pusrutulyje; Lietuvos danguje matoma dangaus š. pusrutulio 28 žvaigždynai ir dangaus p. pusrutulio 20 žvaigždynų š. dalys. 15 žvaigždynų yra dangaus pusiaujo juostoje, t. y. išsidėstę per abu dangaus pusrutulius. Savitą grupę sudaro Zodiako juostos žvaigždynai, išsidėstę išilgai ekliptikos. Metinis Saulės kelias eina per šiuos Zodiako žvaigždynus: Žuvis, Aviną, Taurą, Dvynius, Vėžį, Liūtą, Mergelę, Svarstykles, Skorpioną, Saulį, Ožiaragį, Vandenį. Išėjusi iš Skorpiono žvaigždyno, Saulė ~20 d būna Gyvatnešio žvaigždyne, bet jis Zodiako juostos žvaigždynams nepriklauso. Žvaigždyno ribose esančios žvaigždės nesudaro vienalytės fizinės grupės, yra įvairiai nutolusios nuo Saulės ir viena nuo kitos.
Daugiau informacijos
Astronomijos enciklopedinis žodynas
Jums pateikiamas svetainės www.raštija.lt registruotų vartotojų šio ištekliaus vertinimų vidurkis.
žvaigždžių̃ asociãcijos
Apibrėžtis
Bendros kilmės jaunų (1–10 mln. m. amžiaus) žvaigždžių 100–500 šm skersmens grupuotės. OB žvaigždžių asociacijoms priklauso karštos didelės masės O ir B spektr. klasės žvaigždės, T žvaigždžių asociacijoms – mažos masės (<1 Mi{S}) žvaigždės. Dauguma OB asociacijų kartu yra ir T asociacijos. Dalis asociacijų žvaigždžių yra gravitacinio susitraukimo būsenoje, dar nepasiekusios pagr. sekos. Būdingiausios T asociacijų žvaigždės yra Tauro T žvaigždės, arba orionidės. Asociacijos paprastai skendi dujų ir dulkių ūkuose, T asociacijos – molekulių debesyse. Artimiausia OB asociacija matoma Skorpiono ir Centauro žvaigždynų kryptimi, artimiausios T asociacijos yra Tauro ir Gyvatnešio–Skorpiono tamsiuosiuose debesyse. Asociacijos žymimos lotyniškąja žvaigždyno santrumpa, po kurios eina raidės OB arba T ir asociacijos numeris žvaigždyne.
Daugiau informacijos
Astronomijos enciklopedinis žodynas
Jums pateikiamas svetainės www.raštija.lt registruotų vartotojų šio ištekliaus vertinimų vidurkis.
žvaigždžių̃ astronòmija
Apibrėžtis
Astronomijos šaka, tirianti žvaigždžių, žvaigždžių sistemų (spiečių, galaktikų), dujų ir dulkių ūkų judėjimą, erdvinį pasiskirstymą, sandarą, evoliuciją ir stabilumą. Viena žvaigždžių astronomijos šakų – užgalaktinė astronomija tiria galaktikų, kvazarų savybes ir išsidėstymą. Tirdama šiuos objektus, žvaigždžių astronomija naudojasi astrometrijos, dangaus mechanikos ir astrofizikos stebėjimo rezultatais, dėsniais, išvadomis.
Daugiau informacijos
Astronomijos enciklopedinis žodynas
Jums pateikiamas svetainės www.raštija.lt registruotų vartotojų šio ištekliaus vertinimų vidurkis.
žvaigždžių̃ evoliùcija
Apibrėžtis
Žvaigždžių vidaus sandaros, chem. sudėties ir kitų charakteristikų lėtas negrįžtamas kitimas. Žvaigždės susidaro iš šaltos tarpžvaigždinės medžiagos dėl jos dujų atomų, molekulių ir dulkių gravitacinės sąveikos. Gravitacinio traukimosi stadijos medžiagos gniužulas vadinamas prožvaigžde. Kai prožvaigždė pasiekia Hercšprungo ir Raselo diagramos pagr. seką ir beveik nustoja trauktis, prasideda jos žvaigždinė stadija; žvaigždės centr. srityje prasideda termobranduolinės reakcijos, per kurias vandenilis virsta heliu. Pagr. sekoje žvaigždės išbūna ilgiausią savo evoliucijos trukmės dalį. Žvaigždės centr. srityje visam vandeniliui virtus heliu, vandenilio virtimo heliu brand. reakcijos prasideda žiediniame sluoksnyje apie centr. sritį. Centr. sritis sparčiai traukiasi, jos t-ra kyla, žvaigždės išoriniai sluoksniai plečiasi ir vėsta. Žvaigždė palieka pagr. seką ir virsta raudonąja milžine arba supermilžine. Centr. srities t-rai pakilus iki ~100 mln. K, helio branduoliai pradeda jungtis į anglies branduolius, ir žvaigždė pereina į horizontaliąją seką. Tokios žvaigždės centre helis virsta anglimi, o sferiniame sluoksnyje apie centr. sritį vandenilis virsta heliu. Mažėjant helio ištekliams centr. srityje, ji vėl ima trauktis ir kaisti. Kai centr. srityje visai pasibaigia helis, jis virsta anglimi sferiniame sluoksnyje apie centr. sritį, ir žvaigždė asimptotine seka vėl grįžta į raudonųjų milžinių seką. Tuo metu ji turi sferines brand. reakcijų zonas – išorinį sluoksnį, kuriame vandenilis virsta heliu, ir vidinį sluoksnį, kuriame helis virsta anglimi. Brand. reakcijų vyksmo zonai visiškai priartėjus prie žvaigždės išorinių sluoksnių, žvaigždė nusimeta šiuos išsiplėtusius sluoksnius; jie išsisklaido erdvėje planetiškojo ūko pavidalu. Likusi karšta žvaigždės centr. dalis susitraukia ir virsta baltąja nykštuke. Taip evoliucionuoja žvaigždės, kurių pradinė masė, joms būnant pagr. sekoje, mažesnė nei ~2 Mi{S}. Didesnės nei 2 Mi{S} masės žvaigždės evoliucionuoja kiek kitaip: sprogusios kaip supernovos, jos virsta neutroninėmis žvaigždėmis (pulsarais) arba juodosiomis skylėmis.
Daugiau informacijos
Astronomijos enciklopedinis žodynas
Jums pateikiamas svetainės www.raštija.lt registruotų vartotojų šio ištekliaus vertinimų vidurkis.
žvaigždžių̃ populiãcijos
Apibrėžtis
Bet kurios galaktikos objektų (žvaigždžių, žvaigždžių spiečių, tarpžvaigždinės medžiagos) grupės, kurios skiriasi objektų amžiumi, išsidėstymu erdvėje, judėjimo greičiu, chem. sudėtimi. Galaktikoje skiriamos 2 žvaigždžių populiacijos. Disko (arba I) populiacijos objektai yra 10⁶–8·10⁹ m. amžiaus, telkiasi prie Galaktikos simetrijos plokštumos ir spiralinėse vijose. Tai visų spektr. klasių pagr. sekos žvaigždės, didžioji dalis milžinių, submilžinių, supermilžinių, baltųjų nykštukių, padrikieji žvaigždžių spiečiai ir asociacijos, cefeidės, tarpžvaigždinės dujos ir dulkės. Sferos (arba II) populiacijos objektai yra seni (1–1,5)·10¹⁰ m. amžiaus, telkiasi Galaktikos sferoje ir centr. telkinyje. Tai F, G, K, M spektr. klasių subnykštukės, dalis raudonųjų milžinių, submilžinių ir baltųjų nykštukių, horizontaliosios sekos žvaigždės, lyridės, kamuoliniai žvaigždžių spiečiai. Palyginti su disko populiacijos objektais, sferos populiacijos objektai turi 100–1000 kartų mažiau sunkiųjų elementų ir didesnį greičio dedamosios, statmenos Galaktikos plokštumai, vid. dydį. Kitų spiralinių galaktikų žvaigždės pasiskirsčiusios į panašias kaip Galaktikos populiacijas; elipsinės galaktikos susideda iš sferos populiacijos objektų, netaisyklingosios galaktikos – iš disko populiacijos objektų.
Daugiau informacijos
Astronomijos enciklopedinis žodynas
Jums pateikiamas svetainės www.raštija.lt registruotų vartotojų šio ištekliaus vertinimų vidurkis.